Administracinė byla Nr. ATP-74-397/2012;
Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00885-2011-0;
Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.5.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. vasario 3 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. G. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
n u s t a t ė :
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato (toliau - Institucija) Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. G. (toliau – pareiškėjas) už tai, kad jis 2011 m. lapkričio 12 d., 13.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pradėdamas važiuoti atbuline eiga nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad tai bus saugu, ko pasėkoje atsitrenkė į stovėjusį automobilį „BMW 530“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį M. Č., ir jį apgadino. Nesutaręs dėl įvykusio eismo įvykio aplinkybių, policijos į eismo įvykio vietą nekvietė ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Tokiais savo veiksmais A. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 106 ir 232 punktų reikalavimus.
Jonavos rajono apylinkės teismas 2011-12-13 nutarimu A. G. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus ir skyrė galutinę nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Teismas nurodė, jog pareiškėjo kaltę padarius administracinius pažeidimus, pagrindžia 2011-11-22 specialisto R. M. tarnybinis pranešimas, 2011-11-12 vyr. patrulių V. R. ir E. S. tarnybiniai pranešimai, 2011-11-12 autoavarijos vietos schema, 2011-11-12 Transporto priemonės techninės apžiūros aktas, automobilio „BMW 530“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukų kopijos, 2011-11-12 J. Z., 2011-11-12 ir 2011-11-18 M. Č. paaiškinimai, 2011-11-17 ir 2011-11-17 S. G. paaiškinimai. Nenustatęs sunkinančių aplinkybių, parinkdamas sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, jog pareiškėjas dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailėjosi.
Apeliaciniu skundu A. G. prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-12-13 nutarimo dalį, kuria jis pripažintas kaltu padaręs ATPK 130 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo teiseną šioje dalyje nutraukti. Skunde nurodoma, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai veiką kvalifikavo kaip administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, bei individualizuodamas nuobaudą pažeidė ATPK 301 ir 302 straipsniuose numatytas nuobaudos skyrimo taisykles. Tam, kad išvažiuoti iš aikštelės, jam teko nedidelį atstumą pravažiuoti atbuline eiga. Apeliantas neginčija, kad važiuojant atbuline eiga, netyčia švelniai atsitrenkė į automobilio „BMV 530“, valstybis numeris (duomenys neskelbtini) priekinį bamperį, tačiau nesuprato, kad jį šiek tiek įbrėžė. Apžiūrint automobilį „BMV 530“, jo valdytoja iš tiesų parodė nežymų, tai yra apie 10 cm., įbrėžimą. Tačiau įvertinus tai, kad bamperis nebuvo įlūžęs ar atitrūkęs nuo pritvirtintos vietos, ant jo vairuojamo automobilio įbrėžimų nebuvo, nebuvo pasiūlyta surašyti eismo įvykio deklaraciją ar kviesti policijos pareigūnų, nebuvo prašyta atlyginti žalą, apeliantas suprato, kad automobilio „BMV 350“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytoja pretenzijų neturi, todėl jis iš įvykio vietos išvažiavo. Sekančią dieną apeliantas dėl minėto įvykio buvo iškviestas į policijos įstaigą. Institucijos pareigūnai jam patarė susisiekti su automobilio „BMV 530“ savininku, atlyginti 300Lt žalą, ką jis padarė geranoriškai. Skunde taip pat nurodoma, jog pareiškėjas ankščiau nebuvo teistas, nėra padaręs šiurkščių administracinės teisės pažeidimų, sirgo ypač sunkia liga, privalo vartoti brangius vaistus, augina ir išlaiko du mažamečius vaikus, jo nedirbanti sutuoktinė gauna tik pajamas iš socialių išmokų, jis dirba užmiestyje, todėl kelionėms į darbą ir į įvairias gydymo įstaigas jam yra būtina turėti teisę vairuoti. Įvertinus tai, apeliantas prašo vadovautis ATPK 301 straipsnio nuostatomis, ir taikant švelnesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą, neatimti teisės vairuoti transporto priemonių.
Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nutarimą palikti galioti. Nurodo, jog pareiškėjas pažeidė kelių eismo taisykles. Pažeidėjo kaltė įrodyta administracinės bylos medžiaga bei teisminio nagrinėjimo metu surinktais duomenimis.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pareiškėjas administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kaltintas tuo, jog nebuvo atsargus vairuodamas atbuline eiga automobilį, apgadino kitą automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Pareiškėjas nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, tai yra iš esmės nesutinka su teismo nurodytu įrodymų vertinimu.
Įstatymas numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą turi būti renkami ATPK 256 straipsnyje numatyti atitinkami įrodymai. Kaltė asmens, kaltinamo padarius administracinį teisės pažeidimą, gali būti įrodinėjama visomis ATPK 256 straipsnio 2 dalyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau įrodymų turi būti surinkta tiek, kad nekiltų jokių abejonių dėl asmens kaltės padarius pažeidimą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, tai yra, kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir t. t.). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Iš byloje esančių automobilio „BMW 530“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukų iš tiesų matyti, kad priekinio bamperio sužalojimas yra palyginti menkas arba nežymus (b.l. 11-13). Apeliantas nuo pat pirminių paaiškinimų, surinktų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, buvo nurodęs, jog pajutęs susidūrimą išlipo iš automobilio, tačiau pamanęs, jog automobilio „BMW 530“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio nedidelis įbrėžimas galėjo būti atsiradęs nė dėl kontakto su jo vairuotu automobiliu, bei manydamas, kad nebuvo padaryta turtinė žalą, iš įvykio vietos išvažiavo. Analogiškai autoįvykio aplinkybes savo paaiškinimuose apibūdino ir automobilio „BMW 530“ savininkė J. Z. ir vairuotojas M. Č.. Iš šių asmenų paaiškinimų matyti, kad po automobilių susidūrimo faktiškai jokie automobilių sugadinimai nebuvo nustatinėjami, jie nebuvo nurodyti ir įvykį sukėlusiam A. G., kuris iš įvykio vietos išvažiavo įsitikinęs, kad jokie sugadinimai neparyti, pažeidėjui nebuvo keliamos jokios materialinės pretenzijos, neprašoma pildyti autoįvykio deklaracija. Be to, iš byloje surinktų duomenų matyti, kad ir A. G. vairuotas automobilis įvykio metu nebuvo apgadintas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, skundo autorius iš tiesų galėjo iš eismo įvykio pasišalinti ne sąmoningai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, o pagrįstai manydamas, kad aptariamo įvykio metu susidūrusios transporto priemonės nebuvo apgadintos, tai yra, nebuvo ir autoįvykio, kuris įpareigotų vairuotoją nepasišalinti iš įvykio vietos.
Įvertinus byloje surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų visumą, darytina išvada, kad apelianto kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymo nėra įrodyta neginčijamais įrodymais. Nesant objektyvių duomenų apie tai, kad apeliantas suprato, jog jis yra susijęs su eismo įvykiu, ir sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos išvažiavo, nesiaiškinęs įvykio aplinkybių, vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad A. G. veikoje nepagrįstai nustatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis, jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, todėl ir nuobauda už šį pažeidimą jam skirta nepagrįstai.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais,
n u t a r ė :
A. G. apeliacinį skundą tenkinti.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutarimą pakeisti. Panaikinti nutarimo dalį, kuria A. G. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nubaustas 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, ir šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Kitą nutarimo dalį, kuria A. G. pripažintas kaltu padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir nubaustas 100 Lt (vieno šimto litų) bauda, palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Gytis Večerskas