Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-45-260-2009].doc
Bylos nr.: 2A-45-260/2009
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

 

                                                                                                    Civilinė byla Nr. 2A-45-260/2009

                                                             Pirmosios instancijos teismo  teisėja Jurgita Mačionytė            Procesinio sprendimo kategorija: 30.5; 121.21; 

                                                                                                  (S)

                                             

 

KAUNO  APYGARDOS  TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. sausio 29 d.

Kaunas

 

Kauno  apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio,

kolegijos teisėjų: Galinos Blaževič ir Egidijaus Tamašausko,

sekretoriaujant Editai Vazgienei,

dalyvaujant atsakovui V. P., jo atstovei advokatei Laimutei Leonavičienei, trietiesiems asmenims N. P. ir V. P. ,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-12-574/2008 pagal ieškovo Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, V. P., tretieji asmenys V. P., Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija dėl sprendimo, potvarkio, Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, dovanojimo sutarties dalies panaikinimo,

 

n u s t a t ė:

 

ieškovas ieškiniu (b.l. 3-6, t.1) prašė teismo:

1. Panaikinti Kaišiadorių rajono Žiežmarių gyvenvietės tarybos 1993 m. balandžio 16 d. sprendimą dėl 12,65 arų žemės sklypo B. P. skyrimo.

2. Panaikinti Kaišiadorių rajono valdybos 1993 m. gegužės 19 d. potvarkio Nr. 142 -v „Dėl žemės sklypų namų valdai pardavimo" 2 p. dėl leidimo parduoti B. P. 0,3 ha dydžio žemės sklypą (duomenys neskelbtini) , dalyje dėl papildomo žemės sklypo skyrimo.

             3. Panaikinti 1993 m. liepos 7 d. Valstybės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį dėl 3000 kv.m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo B. P. dalyje dėl papildomai skirto žemės sklypo pardavimo.

4. Panaikinti 1997 m. rugsėjo 8 d. Privačios žemės sklypo dovanojimo sutartį, kuria B. P. dovanojo trisdešimt arų žemės sklypą (duomenys neskelbtini) V. P. , dalyje, kurią sudaro neteisėtai skirtas papildomas žemės sklypas.

5. Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 1993 m. balandžio 16 d. Žiežmarių taryba B. P. prie turimų 17,35 arų žemės sklypo skyrė papildomą žemės sklypą 12,65 aro iš gyvenvietės žemės fondo, kuris negalėjo būti skirtas. Papildomas žemės sklypas buvo kitoje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje, su B. P. naudojamu namų valdos žemės sklypu nesiribojo ir kaip namų valda nebuvo naudojamas, todėl nebuvo pagrindo jį parduoti kaip naudojamą namų valdos žemės sklypą. Dėl šios priežasties Žiežmarių gyvenvietės 1993 m. balandžio 16 d. sprendimas dėl žemės sklypo B. P. skyrimo yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. 1993 m. liepos 7 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas B. P. nusipirko 0,3 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Žiežmariuose, Kaišiadorių rajone. 1992 m. vasario 7 d. Vyriausybės nutarime ir taisyklėse numatytas reikalavimas, kad asmuo turi tarybai pateikti dokumentus, kuriuo žemės sklypu jis naudojasi. Šis dokumentas nebuvo pateiktas. 1993 m. gegužės 19 d. Kaišiadorių rajono valdybos potvarkiu Nr.142-v, buvo leista Žemėtvarkos tarnybai parduoti žemės sklypus naudojamus namų valdoms. Potvarkio 2 p. nurodyta, kad B. P. leista parduoti 0,3 ha žemės sklypą. Pagal šį potvarkį 1997 m. liepos 7 d. buvo sudaryta 30 arų dydžio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Tokiu būdu kartu su naudojamu namų valdos žemės sklypu neteisėtai buvo parduota (duomenys neskelbtini) gatvės dalis bei atskiras valstybinės žemės sklypas. Kadangi 1993 m. liepos 7 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina. Pažeistos sklypo suteikimo taisyklės, kadangi žemės sklype esantis kelias draudžia jį privatizuoti. Parduodant žemės sklypą B. P. , buvo padaryta klaida. Jam buvo įkainuota ir sumokėti pinigai už 17 arų žemės, o jis turėjo tik 15 arų. V. P. naudojasi ir tuo sklypu, kuris yra už kelio. 1997 m. rugsėjo 8 d. B. P. sklypą, kartu su jame esančiais pastatais, padovanojo sūnui V. P. . Todėl naikintina ir 1997 m. rugsėjo 8 d. sudaryta privačios žemės sklypo dovanojimo sutartis, kuria B. P. dovanojo namą ir žemės sklypą savo sūnui V. P. . V. P. yra nesąžiningas įgijėjas. Vadovaujantis LR CK 6.237 straipsnio 1, 2, 3 dalimis žemė turi būti grąžinta natūra taikant restituciją.

Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad B. P. , gyvenančiam (duomenys neskelbtini), prie turimų 17,35 arų žemės sklypo papildomai skyrė 12,65 aro iš gyvenvietės žemės fondo. B. P. 12 arų paskirtas žemės sklypas ribojasi su V. P. esamu sklypu. V. P. sklype nėra gatvės. Gatvės nėra ir planuose. Plane nebuvo pavaizduota pravažiavimo ir buvo parduota be pravažiavimo. Savivaldybė sutinka padaryti kelią V. P. iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Nei viename plane nėra nurodytas šis kelias. Nėra pagrindo naikinti Kaišiadorių rajono tarybos potvarkį.

Atsakovas V. P. ir tretysis asmuo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, kadangi privatizuojant sklypą, kelio nebuvo.

Tretysis asmuo V. P. ieškinį prašė tenkinti, nurodė, kad per V. P. žemės sklypą einantis kelias yra vienintelis privažiavimas prie jo gyvenamojo namo, tą kelią darė jis pats.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas, remdamasis pateiktais V. P. žemės sklypo planais, liudytojų parodymais, nustatė, kad įvažiavimas į V. P. priklausantį žemės sklypą buvo padarytas tuo metu dar valstybinėje žemėje ir jis ėjo sulig B. P. valdomais pastatais ir tai nėra (duomenys neskelbtini) gatvės dalis, o padarytas įvažiavimas į kiemą. Tai matyti ir atlikus geodezinius matavimus. Iš pateiktame plane (b.l. 22, t.1) nurodytų gretimybių su gretimų sklypų savininkais, matyti kaip V. P. žemės sklypas ribojasi su valstybine žeme. Iš nustatytų gretimybių taškų 1, 2 bei 5, 6 matyti, kad pagal išplanavimą šis planas atitinka B. P. iki ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo naudojamo žemės sklypo planą (b.l. 17, t.1). Kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra tiesi, matyti iš 1971 m. bei 1984 m. Žiežmarių gyvenvietės išplanavimo projektų (b.l. 52, 53, t.1). Kelias, kuriuo V. P. naudojasi, nepažymėtas jokiuose dokumentuose - nei žemės sklypo suderinimo akte, nei plane, nei 1984 m. Žiežmarių gyvenvietės išplanavimo projekte. Iš VĮ Registrų centras pateikto Žiežmarių m. (duomenys neskelbtini) gatvės ir kitų aplinkinių gatvių plano matyti, kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra tiesi ir ji neužsisuka. Gatvės ašinė linija yra tiesi (b.l. 79, t.1). Teismo atliktos vietos apžiūros metu nustatyta, kad iš (duomenys neskelbtini) gatvės pasisukęs lanku kelias eina tiesiai iki pastato R (pagal planą b.l. 22), toliau eina iš kairės pastato R pusės ir nueina iki V. P. namų valdos. Iš aukščiau paminėto žemės sklypo plano (b.l. 22, t.1), fotonuotraukų (b.l. 76, t.1) matyti, kad kitoje įvažiavimo į V. P. sodybą pusėje yra pasodintas sodas bei ūkio pastatas. Todėl teismas laikė nepagrįstu ieškovo teiginį, kad B. P. buvo parduotas nenaudojamas valstybinės žemės sklypas. Ieškinio argumentus, kad parduodant valstybinės žemės sklypą B. P. buvo privatizuota dalis (duomenys neskelbtini) gatvės, bei atskiras nenaudojamas valstybinės žemės sklypas, teismas laikė nepagrįstais.  1993 m. balandžio 16 d. Žiežmarių gyvenvietės tarybos sprendimas ir iš dalies 1993 m. gegužės 19 d. potvarkis ir 1993 m. liepos 7 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis neprieštarauja tuo metu galiojusio Žemės reformos įstatymo 9 straipsniui bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ 4 punkto nuostatoms. Teismas taip pat nurodė, jog nepanaikinus 1993 m. balandžio 16 d. Žiežmarių gyvenvietės tarybos sprendimo, dalies Kaišiadorių rajono Valdybos 1993 m. gegužės 19 d. potvarkio ir 1993 m. liepos 7 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, nėra pagrindo iš dalies naikinti ir 1997 m. rugsėjo 8 d. žemės sklypo dovanojimo sutarties, pagal kurią B. P. padovanojo 30 arų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), V. P..

 

Apeliaciniu skundu (b.l. 64-66, t.2) ieškovas Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-12-574/2008 ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti pilnai. Apeliantas mano, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Teismas padarė išvadą, kad B. P. buvo parduotas jo naudojamas žemės sklypas, todėl žemės sklypas buvo privatizuotas teisėtai. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis 1991 m. liepos 25 d. Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo Nr.I-1607 9 straipsnio nuostatomis, kur nurodyta, kad namų valdai yra parduodama žemė, užimta „statiniais, sodiniais, želdiniais“. Tačiau Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos 1991 m. liepos 25 d. nutarime Nr.I-1608 „Dėl Lietuvos žemės reformos įstatymo įsigaliojimo tvarkos“ 4.1 punkte pavesta Vyriausybei nustatyti perkamos žemės tvarką. Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilėse statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr.89, 4.2 punkte, nurodyta, kad asmuo, turintis teisę įsigyti privatinėn nuosavybėn jo naudojamą žemės sklypą, turi pateikti žemėtvarkos tarnybai <...> dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu. Tokia nuostata yra ir šiuo metu galiojančiose taisyklėse, patvirtintose 1999-03-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.260. Dokumentų, kad B. P. įstatymų nustatyta tvarka buvo suteiktas 30 arų dydžio žemės sklypas nerasta archyve, Registro įmonėje. Tokių dokumentų nėra ir byloje, jų nepateikė ir V. P. , ilgai nagrinėjant bylą teisme. V. P. taip pat nesikreipė ir dėl papildomo 2,35 arų dydžio žemės sklypo skyrimo, kilus ginčui. Teismo sprendime nurodyti tik dokumentai, iš kurių matyti, kad B. P. buvo paskirtas 17,65 aro dydžio sklypas - 1967 m. kovo 31 d. Kaišiadorių rajono darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto potvarkiu Nr. 43-p 15 arų (1967-06-17 žemės sklypo perdavimo sutartis) ir 1993 m. balandžio 16 d. Žiežmarių gyvenvietės Tarybos sprendimu 12,65 arų. Nepagrįstas teismo teiginys, kad teismo atliktos vietos apžiūros metu, byloje esančiose fotonuotraukose matomas pastatas ir kitoje kelio pusėje pasodinti medžiai įrodo teisėtą žemės naudojimo faktą sklypo pirkimo metu, pastatas (garažas) pastatytas po privatizavimo, o kada sodinti medžiai, šios aplinkybės teismas nesiaiškino. Sulyginus B. P. namų valdos žemės sklypų planus, darytus iki žemės sklypo V. P. paskyrimo ir po jo, tai yra po 1980 metų, matyti, kad skiriasi B. P. žemės sklypo ilgis, o tai rodo, kad skiriant papildomą žemės sklypą 1993 metais, Žiežmarių gyvenvietės tarybos 1993 m. balandžio 16 d. sprendime buvo nurodyti klaidingi duomenys apie B. P. turimo žemės sklypo dydį (17,35 arai). Šios aplinkybės teismas taip pat neįvertino ir padarė klaidingą išvadą, kad planuose nurodytos ribos atitinka naudojamo žemės sklypo planą. Taip pat, klaidinga teismo išvada, kad neatitikimą galima vertinti kaip sklypo ribų koregavimą, tačiau daugiau kaip 2 arų paklaida 15 arų dydžio sklype, akivaizdžiai viršija maksimalios žemės sklypams leistinos ploto paklaidas, numatytas Žemės reformos žemėtvarkos Projektų kaimo vietovėje rengimo metodikoje, patvirtintoje 1998-04-23 įsakymu Nr.207. Iš teismo sprendimo darytina išvada, kad teismas laiko nustatytu ir įrodytu faktą, kad V. P. į savo sklypą nuo 1980 metų važiavo keliu iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir, kad kelias ėjo šalia B. P. sklypo valstybinėje žemėje. Juo naudojosi V. P. ir B. P. , juo naudojamasi ir šiuo metu. Tokiu būdu negalima teigti, kad valstybinė žemė, esanti kitoje kelio pusėje, ribojosi su B. P. namų valdos žemės sklypu ir, kad jis teisėtai ją naudojo bei turėjo teisę ją išsipirkti lengvatine tvarka, o tuo pačiu daryti išvadą, kad papildomas žemės sklypas buvo skirtas ir privatizuotas teisėtai. Nustatęs, kad įrodytas kelio iš (duomenys neskelbtini) gatvės į V. P. sodybą buvimo faktas, teismas teigia, kad, kadangi jis nepažymėtas jokiuose planuose, todėl jo nėra ir tai nėra gatvė. Lietuvos Respublikos 1995 m. gegužės 11 d. Kelių įstatymo N.1-891 2 straipsnio 2 dalyje gatvės sąvoka apibrėžta kaip kelias ar jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamos vietovės teritorijoje, paprastai turintis pavadinimą. Šis kelio ruožas nelaikytinas įvažiavimu todėl, kad tai yra (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinys - toliau minėto posūkio (duomenys neskelbtini) gatvė nesitęsia, ji pasisuka ir baigiasi prie V. P. sklypo. Tai, kad esantis kelio ruožas (arba gatvė) nepažymėtas planuose, rodo ne tai, kad nėra kelio, o projektuotojų aplaidumą, ką parodė liudytojas Z. S. , dirbęs rajono vyriausiuoju architektu. Kad būtų kitaip sprendžiamas žemės sklypo pardavimo B. P. klausimas turint duomenų, kad sklype yra kelias į V. P. namus, patvirtino ir liudytojos - Žemėtvarkos skyriaus vedėja R. Č. bei Savivaldybės vyr. specialistė S. J. . Kad padaryta klaida parduodant žemės sklypą B. P. , rašte nurodo ir Kauno apskrities viršininko administracijos specialistė. Jei ir nebuvo suprojektuotas kelias į V. P. namus, tai tas turėjo būti išspręsta iki žemės sklypo pardavimo B. P. . Apklaustas byloje R. O. , kuris atliko B. P. žemės sklypo geodezinius matavimus, negalėjo aiškiai paaiškinti, kodėl jis nepažymėjo plane kelio, nors parodė, kad matė vėžes. Jei plane būtų pažymėtas kelias, B. P. prašymas dėl papildomo sklypo skyrimo ir pirkimo turėtų būti sprendžiamas kitu būdu. Kaip vieną iš ieškinio atmetimo argumentų teismas nurodo tai, kad derinant žemės sklypo planus su V. P. , jis juose pasirašė, nepareiškė pretenzijų. Tiek V. P. , tiek N. P. teismui paaiškino, kad jie nesuprato, kaip turi būti sudaromas planas, kas ir kaip jame turi būti pažymėta. Jie negalėjo net pagalvoti, kad gali būti parduotas kelias, kuris yra vienintelis privažiavimas prie jų namų. Jų paaiškinimų teismas neįvertino. Be to, net jei ir V. P. šeima būtų sutikusi, kad kelias būtų privatizuotas, to neturėjo teisės daryti atitinkamos valstybės institucijos, nes tuo buvo pažeistas Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punkto reikalavimas, draudžiantis privatizuoti žemę, jei ji užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių ir kt.). Priimdamas sprendimą, teismas privalėjo vadovautis teisingumo, protingumo principais. Privatizuoti kelią yra ne tik neteisėta, bet ir neteisinga. Tai suprasti nereikalingos teisinės žinios. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad savivaldybė planuoja įrengti kelią iš kitos - (duomenys neskelbtini) gatvės, tačiau tokiu būdu reikalingos papildomos lėšos, kyla abejonių dėl kelio saugumo, padarius įvažiavimą iš kitos gatvės, keistųsi V. P. gyvenamosios vietos adresas. Tokiu būdu teismo išvada apie privatizavimo teisėtumą prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, teisingumo ir protingumo principams.

 

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 69, t.2) tretysis asmuo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 71-72, t.2) atsakovas V. P. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 74-75, t.2) atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija prašo apeliacinį skundą atmesti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog dokumentų, kad B. P. buvo suteiktas 30 arų žemės sklypas, nerasta archyve. Teismui buvo pateiktas Kaišiadorių rajono Žiežmarių gyvenvietės tarybos 1993 m. balandžio 16 d. sprendimas „Dėl žemės sklypų skyrimo“, kuriame nurodyta, kad B. P. , gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių rajone, prie turimų 17,35 arų žemės sklypo papildomai skirta 12,65 arų iš gyvenvietės žemės fondo. Šiame dokumente konstatuota, kad B. P. naudojasi 17,35 arų sklypu ir jam dar skiriama 12,65 arai, tokiu būdu, susidaro 30 arų žemės sklypas. Todėl, vadovaujantis minėtu Žiežmarių apylinkės tarybos sprendimu, Kaišiadorių rajono valdyba 1993 m. gegužės 19 d. potvarkiu Nr. 142-v „Dėl žemės sklypų namų valdoms pardavimo" leido žemėtvarkos tarnybai parduoti 0,30 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Žiežmariuose, naudojamą namų valdai, B. P. . Kelias, kuriuo V. P. naudojasi per B. P. žemės sklypą, nepažymėtas jokiuose dokumentuose - nei plane, nei žemės sklypo suderinimo akte, nei 1984 m. Žiežmarių gyvenvietės išplanavimo projekte, nei Valstybės įmonės Registrų centro pateiktame (duomenys neskelbtini) gatvės ir kitų aplinkinių gatvių plane. V. P. 1990 m. rugpjūčio 21 d. žemės sklypo plane įvažiavimas į sklypą per V. P. namų valdos sklypą taip pat nepažymėtas. Apeliaciniame skunde prokuroras neteisingai nurodo, kad per B. P. sklypą yra gatvė į V. P. sodybą. Teismo proceso metu išvažiuojamajame posėdyje buvo įsitikinta, kad (duomenys neskelbtini) gatvė baigiasi ties B. P. sklypu ir, kad įvažiavimas į B. P. sodybą yra tik išvažinėtas keliukas, bet ne gatvė, ką patvirtino ir posėdyje dalyvavusi rajono architektė. Kad per B. P. namų valdos žemės sklypą nebuvo įrengta (duomenys neskelbtini) gatvė, patvirtina ir teismui pateikta trečiojo asmens - N. P. 2007 m. lapkričio 23 d. pasiūlymo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai kopija, kuriame nurodo, kad prie jų sklypo nėra privažiavimo ir prašo pratęsti (duomenys neskelbtini) gatvę iki jų sklypo. Teismo proceso metu dokumentais ir liudytojų parodymais buvo įrodyta, kad B. P. namų valdos žemės sklype nebuvo visuomenės reikmėms naudojamos žemės, t.y. nebuvo gatvės ar pravažiavimo per jo sklypą į V. P. sklypą.

 

Nagrinėjant  bylą  apeliacinės  instancijos  teisme  ieškovo  atstovė  ir tretieji asmenys prašė apeliacinį  skundą tenkinti, panaikinti  Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimą  ir  priimti  naują  sprendimą – ieškinį  patenkinti,  o atsakovas ir jo atstovė – apeliacinį  skundą  atmesti,  Kaišiadorių rajono apylinkės  teismo  2008 m. gegužės 28 d. sprendimą  palikti nepakeistą.

 

Apeliacinis  skundas atmestinas.

Teisėjų  kolegija  bylą  išnagrinėjo neperžengdama  apeliacinio  skundo  ribų ( CPK 320 str.), absoliučių  teismo sprendimo  negaliojimo  pagrindų  nenustatė. Įvertinusi  apeliaciniame  skunde  nurodytus  argumentus,  atsikirtimus į juos, remdamasi  byloje  surinktais  įrodymais , teisėjų  kolegija  sprendžia,  kad  apskųstasis  Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimas yra  pagrįstas bei teisėtas,  jį  naikinti  ar  keisti  apeliaciniame  skunde  nurodytais motyvais  nėra  pagrindo.

Kaip  nurodoma  apeliaciniame  skunde, ieškovas Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūra nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad B. P. buvo parduotas jo naudojamas žemės sklypas, todėl žemės sklypas buvo privatizuotas teisėtai. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis 1991 m. liepos 25 d. Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo  9 straipsnio nuostatomis, kur nurodyta, kad namų valdai yra parduodama žemė, užimta „statiniais, sodiniais, želdiniais“. Tačiau Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos 1991 m. liepos 25 d. nutarime Nr.I-1608 „Dėl Lietuvos žemės reformos įstatymo įsigaliojimo tvarkos“ 4.1 punkte pavesta Vyriausybei nustatyti perkamos žemės tvarką. Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilėse statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr.89, 4.2 punkte, nurodyta, kad asmuo, turintis teisę įsigyti privatinėn nuosavybėn jo naudojamą žemės sklypą, turi pateikti žemėtvarkos tarnybai <...> dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu. Tokia nuostata yra ir šiuo metu galiojančiose taisyklėse, patvirtintose 1999-03-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.260. Dokumentų, kad B. P. įstatymų nustatyta tvarka buvo suteiktas 30 arų dydžio žemės sklypas nerasta archyve, Registro įmonėje. Tokių dokumentų nėra ir byloje, jų nepateikė ir V. P. , ilgai nagrinėjant bylą teisme.

Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais. Dokumentas, kurio pagrindu buvo suteiktas 30 arų žemės sklypas, yra 1993-04-16 Kaišiadorių rajono Žiežmarių gyvenvietės tarybos sprendimas “Dėl žemės sklypų skyrimo”, iš kurio matyti, jog B. P. prie turimų 17,35 arų žemės sklypo papildomai išskirti 12,65 aro iš gyvenvietės žemės fondo. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog byloje nepateiktas dokumentas, kurio pagrindu B. P. naudojosi žemės sklypu. Kaip matyti iš Namų valdos techninės apskaitos kortelės (b.l. 18, t.1) B. P. 1975 metų duomenimis naudojosi 17,35 arų žemės sklypu, o namų valdų  techninės  apskaitos bylose  nurodytus  žemės  sklypus ir  buvo  leidžiama  išpirkti.

Apeliantas laiko nepagrįstu teismo teiginį, kad teismo atliktos vietos apžiūros metu, byloje esančiose fotonuotraukose matomas pastatas ir kitoje kelio pusėje pasodinti medžiai įrodo teisėtą žemės naudojimo faktą sklypo pirkimo metu. Pastatas (garažas) pastatytas po privatizavimo, o kada sodinti medžiai, šios aplinkybės teismas nesiaiškino.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, jog garažas 8G1/m pastatytas po privatizavimo, t.y. 1997 m., ką patvirtina Namų valdos techninės apskaitos kortelė. Tačiau įvertinus byloje esančias fotonuotraukas (b.l.31,t.1) , matyti, jog medžiai vizualiai nesiskiria tiek vienoje, tiek kitoje įvažiavimo pusėje. Tai  leidžia  vertinti,  jog  B. P. 1993 metais  išsipirko faktiškai naudojamą  žemės dalį. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo vietos apžiūros protokole (b.l.50,t.2) pažymėta, jog iš (duomenys neskelbtini) gatvės pasisukęs kelias lanku eina tiesiai iki pastato R (2J1/p), kuris  yra V. P. namų valdoje, toliau eina iš kairės šio pastato pusės ir nueina iki V. P. namų valdos. Įvertinus tai, jog statinio 2J1/p statybos metai pagal Namų valdos techninės apskaitos kortelės yra 1972, darytina  išvada,  jog  tai  tikrai  yra  į V. P. sklypą  padarytas  įvažiavimas, o  ne  kelias ((duomenys neskelbtini) gatvės  tęsinys),  besitęsiantis iki  trečiojo  asmens V. P. namų  valdos. Tą teismo posėdyje patvirtino atsakovas V. P. (b.l. 84, t.2). Nors  tretysis  asmuo  N. P. teismo posėdyje ir  nurodė, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje gyvena nuo 1985 metų, ant kelio ribos buvo pastatyta lauko virtuvė, o po privatizavimo iš kito šono atsirado ir garažas, kad  po privatizavimo kelias pakeitė savo formą (b.l. 84, t.2),  tikėti  tokiais  šio  trečiojo  asmens  paaiškinimais  teismas  neturi  pagrindo. Teisėjų  kolegijos  vertinimu,  toks  paaiškinimas  nelogiškas,  nes, kaip matyti  iš  V. P. namų valdos techninės apskaitos bylos duomenų,    už  pastato 2J 1/p, pastatyto  dar 1975 metais,    yra  dar  ir  kiti  ūkiniai  pastatai, statyti 1968 metais,  taigi  1985 metais  kelias  vesti  tiesiai į  trečiojo asmens V. P. namų valdą  negalėjo.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog skiriant papildomą žemės sklypą 1993 metais, Žiežmarių gyvenvietės tarybos 1993 m. balandžio 16 d. sprendime buvo nurodyti klaidingi duomenys apie B. P. turimo žemės sklypo dydį (17,35 arai). Pripažintina aplinkybė, jog lyginant B. P. žemės sklypo planą iki privatizavimo (b.l. 17, t.1), žemės sklypo ilgis yra 68,20 ir yra ilgesnis, nei nurodyta žemės sklypo plane (b.l. 19, t.1), t.y. derinant sklypo ribas 1993 metais. Tačiau žemės sklypo plotas, sudauginus plane nurodytus sklypo kraštinių ilgius, yra lygiai 17,35 aro (b.l. 17, t.1).

Apeliantas teigia, jog kelio ruožas, dėl kurio byloje kilo ginčas, nelaikytinas įvažiavimu todėl, kad tai yra (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinys - toliau minėto posūkio (duomenys neskelbtini) gatvė nesitęsia, ji pasisuka ir baigiasi prie V. P. sklypo. Tai, kad esantis kelio ruožas (arba gatvė) nepažymėtas planuose, rodo ne tai, kad nėra kelio, o projektuotojų aplaidumą, ką parodė liudytojas Z. S. , dirbęs rajono vyriausiuoju architektu. Kad būtų kitaip sprendžiamas žemės sklypo pardavimo B. P. klausimas turint duomenų, kad sklype yra kelias į V. P. namus, patvirtino ir liudytojos - Žemėtvarkos skyriaus vedėja R. Č. bei Savivaldybės vyr. specialistė S. J. . Kad padaryta klaida parduodant žemės sklypą B. P. , rašte nurodo ir Kauno apskrities viršininko administracijos specialistė. Jei ir nebuvo suprojektuotas kelias į V. P. namus, tai tas turėjo būti išspręsta iki žemės sklypo pardavimo B. P. . Apklaustas byloje R. O. , kuris atliko B. P. žemės sklypo geodezinius matavimus, negalėjo aiškiai paaiškinti, kodėl jis nepažymėjo plane kelio, nors parodė, kad matė vėžes. Jei plane būtų pažymėtas kelias, B. P. prašymas dėl papildomo sklypo skyrimo ir pirkimo turėtų būti sprendžiamas kitu būdu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi liudytojų parodymus ir rašytinius įrodymus, konstatuoja, jog (duomenys neskelbtini) gatvė yra tiesi, ji neužsisuka ir nesibaigia prie V. P. sklypo, kaip teigia apeliantas. Liudytojas Z. S. , dirbęs 1980 m. Kaišiadorių rajono vyriausiuoju architektu, parodė, kad gatves projektuodavo Žemės ūkio ir statybos projektavimo institutas, kuris taip pat sudarinėdavo ir planus. Planai buvo koreguojami kas keli metai, o juos tvirtindavo vykdomasis komitetas, suderinęs juos su architektu. Privažiavimą į V. P. sklypą turėjo suprojektuoti tas, kas skyrė sklypą. Kaip matyti iš 1971 m. ir 1984 m. Žiežmarių gyvenvietės išplanavimo projektų (b.l. 52-53, t.1), (duomenys neskelbtini) gatvė yra tiesi ir kelias, kuriuo naudojasi V. P. , nepažymėtas. Vadinasi, gatvė  iki  V. P. namų  valdos  nebuvo  suprojektuota. Tiek liudytoja R. Č. , tiek S. J. parodė, jog tikrinti žemės sklypų į vietą vykdavo tik tuomet, jei būdavo ginčai tarp kaimynų. Šiuo atveju, privatizuojant B. P. sklypą pateiktuose dokumentuose kelio nebuvo, paženklinimo akte buvo V. P. parašas, todėl nekilo abejonių, jog V. P. neturi įvažiavimo į savo sklypą.  Liudytojas R. O. , atlikęs V. P. sklypo geodezinius matavimus, paaiškino, jog gatvės nebuvo, buvo kelios mašinos provėžos, įvažiavimas į P. sklypą ėjo iki garažo (b.l. 33, t.2).  Apeliantas teigia, jog apie padarytą klaidą parduodant žemės sklypą B. P. rašte nurodė ir Kauno apskrities viršininko administracijos specialistė. Tačiau kaip matyti iš rašto turinio (b.l. 139, t.1), Kauno apskrities viršininko administracija pripažino, jog privatizuojant nebuvo nustatytas kelio servitutas, o ne pripažino klaidą, jog buvo parduota žemės dalis  su  per ją  esančia  gatve. 2007-11-27 N. P. kreipėsi į Kaišiadorių rajono savivaldybės administraciją su prašymu pratęsti (duomenys neskelbtini) gatvę iki sklypo Nr. 11 nuo sklypo Nr.7 (b.l. 30).   

Visi aukščiau paminėti faktiniai bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad V. P. sklype yra pravažiavimas, kuris nėra gatvė. Dėl šių priežasčių atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punkto reikalavimas, draudžiantis privatizuoti žemę, jei ji užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių ir kt.).

Apelianto teigimu pirmosios instancijos teismas nevertino V. P. ir N. P. paaiškinimų, kad jie nesuprato, kaip turi būti sudaromas planas, kas ir kaip jame turi būti pažymėta ir, kad jie negalėjo net pagalvoti, jog gali būti parduotas kelias, kuris yra vienintelis privažiavimas prie jų namų. Teisėjų  kolegija  nelaiko  šio  skundo  argumento  reikšmingu,  nes   pirmosios  instancijos teismas  darė   įrodymais  pagrįstą  išvadą,  jog  (duomenys neskelbtini) gatvės  dalis  parduota  B. P. nebuvo.

Remdamasi  nurodytais   motyvais  teisėjų  kolegija   daro  išvadą,  kad  apeliacinis  skundas  atmestinas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio  pirmosios  dalies  pirmu punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

apeliacinį skundą atmesti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                        Raimondas Buzelis

 

Kolegijos teisėjai                                                                       Galina Blaževič                                                                                                                                                                                                                            Egidijus Tamašauskas