Civilinė byla Nr. 2A-188/2012
Proceso Nr. 2-55-3-02122-2009-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
36.1.; 36.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Milašienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Gintaro Pečiulio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. D. tikrosios ūkinės bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-369-661/2010 pagal ieškovo AS Parex banka ieškinį atsakovui J. D. tikrajai ūkinei bendrijai dėl kredito grąžinimo; trečiasis asmuo – S. S..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas AS Parex banka kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo J. D. TŪB 182 320,62 eurų skolos, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2003 m. balandžio 3 d. AB Parex bankas ir S. S. sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. BKS/89, pagal kurią S. S. buvo suteiktas 57 924 eurų kreditas trijų kambarių butui su rūsiu pirkti. 2005 m. lapkričio 2 d. sudarytas kreditavimo sutarties Nr. BK/89 sąlygų pakeitimas Nr. BKS/89.1, kuriuo kredito suma padidinta iki 115 384 eurų. 2006 m. spalio 31 d. sudarytu susitarimu Nr. BKS/89.2 kreditavimo sutartis Nr. BKS/89 papildyta 2.1 punktu, kuriuo papildomai suteiktas 55 125,12 eurų kreditas. Kredito gavėjas S. S. minėta sutartimi įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2023 m. balandžio 2 d., mokėti palūkanas ir vykdyti visas kreditavimo sutartyje numatytas prievoles. Kreditavimo sutartimi prisiimtų prievolių vykdymas buvo užtikrintas įkeitimu. Hipotekos lakštu 01/1/2003/0003871 įkeistas trijų kambarių butas su rūsiu Vilniuje Aguonų g. 18-8, unikalus Nr. 10/940-0070-01-5:0017, nuosavybės teise priklausantis S. S.. Kredito sutarties vykdymas taip pat užtikrintas 2006 m. spalio 31 d. laidavimo sutartimi Nr. LS/BKS/89.2, kuria laiduotojas J. D. TŪB įsipareigojo solidariai atsakyti visu savo turtu ieškovui, jei kredito gavėjas S. S. laiku ir tinkamai nevykdys savo prievolių pagal kreditavimo sutartį. Kredito gavėjas S. S. nesilaikė kreditavimo sutarties ir netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus: nesilaikė kreditavimo sutartyje numatyto kredito iri palūkanų mokėjimo grafiko, nevykdė kitų sutartyje numatytų įsipareigojimų. Dėl šios priežasties ieškovas vienašališkai nutraukė 2003 m. balandžio 3 d. kreditavimo sutartį Nr. BKS/89 su vėlesniais papildymais ir pakeitimais. Ieškovas pranešė atsakovui J. D. TŪB, kad kredito gavėjas S. S. nesilaiko kreditavimo sutarties ir nevykdo prisiimtų įsipareigojimų ir kreipėsi į atsakovą reikalaudamas vykdyti visas kredito gavėjo prievoles, tačiau atsakovas šių įsipareigojimų nevykdė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimu patenkino ieškovo AS Parex banka ieškinį ir priteisė iš atsakovo J. D. TŪB ieškovo naudai 182 320,62 eurų skolą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad atsakovo ir trečiojo asmens argumentai dėl ieškovo pareigos įvertinti kredito riziką ir tinkamų kredito sutarties sąlygų nustatymo yra nepagrįsti. Ieškovas tinkamai įvertino kredito sutarties riziką, nes kredito sutartis buvo tinkamai vykdoma apie penkerius metus ir nebuvo pagrindo manyti, kad kredito gavėjas kredito sutartį pažeis ateityje. Iš šalių sutarties turinio matyti, kad šalys abipusiškai išreikšta valia susitarė dėl 0,2 proc. delspinigių dydžio, nenumatė jokių aplinkybių, kurioms esant galėtų būti mažinamas delspinigių dydis ar atsakovas nuo jų atleistas, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo mažinti sutartimi nustatytų delspinigių dydžio. Teismas pažymėjo, kad pagal bendrąją taisyklę laidavimo sutartis pasibaigia tuo pat metu, kada pasibaigia ja užtikrinta prievolė. Kai kreditavimo sutartyje numatytu terminu prievolė nėra įvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško skolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyke nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Laiduotojas sutartyje įsipareigojo atsakyti kaip solidarusis skolininkas, jei kredito gavėjas tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartis, taigi prievolės galiojimo užtikrinimo prievolė galios iki visiško prievolės įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas J. D. TŪB prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimą pakeisti ir ieškinio dalį dėl 3 709,61 eurų nesumokėtų palūkanų bei 22 342,05 eurų delspinigių atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nevertino pateiktų įrodymų, patvirtinančių aplaidaus ir rizikingo kredito išdavimo aplinkybes, dėl jų sprendime nepasisakė. Suteikdamas papildomus kreditus pagal kreditavimo sutartį ieškovas elgėsi aplaidžiai, prisiėmė per didelę finansinę riziką ir pažeidė Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą pareigą įsitikinti kliento mokumu ir galimybėmis kreditą grąžinti, taip pat Lietuvos Banko valdybos 2001 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. 178 dėl veiklos rizikos vertinimo. Ieškovas, suteikdamas papildomus kreditus, žinojo, kad trečiasis asmuo turi 506 835,03 eurų finansinius įsipareigojimus AB „Swedbank“. Ieškovui buvo žinoma, kad trečiojo asmens mokėtina suma pagal kredito sutartis per mėnesį sudarė 17 500 – 18 000 Lt, o jo gaunamos pajamos buvo mažos (2004 m. vidutiniškai 3 500 Lt per mėn., 2005 m. – 6 000 Lt per mėn.).
2. Atsakovas nesutinka su 2003 m. balandžio 3 d. kredito sutartyje BKS/89 nustatytu delspinigių dydžiu, kuris sudaro net 73 proc. metinės palūkanų normos. Ieškovas, sutartimi su fiziniu asmeniu – vartotoju nustatydamas neproporcingai dideles netesybas, elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo savo derybinėmis galiomis. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad dėl nesavalaikio kredito grąžinimo patyrė nuostolių, kuriuos turėtų kompensuoti 73 proc. metinių palūkanų dydžio netesybos. Ieškovui taip negali būti suteikta galimybė nepagrįstai praturtėti skolininko sąskaita ir nesąžiningai pasipelnyti iš sutarties neįvykdymo. Teismas šių aplinkybių nevertino, nepasisakė ir nepateikė motyvų, kodėl atmetė prašymą sumažinti delspinigius.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AS Parex banka prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovas, sudarydamas su trečiuoju asmeniu S. S. kredito sutartį, taip pat vėlesniais pakeitimais suteikdamas papildomus kreditus, nepažeidė jokių teisės normų ar principų ir asmeninių teisių. Ieškovas kreditą trečiajam asmeniui išdavė įvertinęs visas reikiamas aplinkybes ir tinkamai pasvėręs ir įvertinęs riziką. Teismas teisingai ir visapusiškai įvertino įrodymus ir ieškovo veiksmus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
2. Atsakovo argumentai dėl per didelio ir neproporcingo delspinigių dydžio, dėl to, kad trečiasis asmuo yra vartotojas, kad ieškovas nepateikė įrodymų dėl patirtų nuostolių dydžio, yra atmestini. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakydamas dėl sutartinių netesybų yra nurodęs, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad netesybos negali būti mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Sutartinės netesybos yra nuostoliai, todėl kai jos nustatytos sutartimi, kreditoriui nereikia įrodinėti nuostolių dydžio. Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentai yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsako laiduotojas (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Jeigu ko kito nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintis bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis).
2008 m. spalio 31 d. laidavimo sutartimi nenustatyta, kad laiduotojo (atsakovo) J. D. TŪB prievolė yra subsidiari. Taigi, ieškovas (kreditorius) turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų laiduotojas (atsakovas) J. D. TŪB (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 156 268,96 eurus negrąžinto kredito, 3 709,61 eurus paskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų ir 22 342,05 eurus paskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai. Atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl 156 268,96 eurų negrąžinto kredito priteisimo neginčija. Apeliaciniu skundu skundžia sprendimo dalį dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo. Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo neatleido visiškai ar iš dalies nuo prievolės sumokėti palūkanas ir nuo jo atsakomybės sumokėti delspinigius, nes trečiasis asmuo prievolės grąžinti kreditą ir sumokėti palūkanas neįvykdė dėl ieškovo kaltės.
Dėl palūkanų
2003 m. balandžio 3 d. būsto kreditavimo sutartimi, sudaryta tarp ieškovo ir trečiojo asmens S. S., už naudojimąsi suteiktu kreditu S. S. įsipareigojo ieškovui mokėti palūkanas (kreditavimo sutarties 4 skyrius). Palūkanų mokėjimas yra sutartinė prievolė, kurią pagal kredito sutarties sąlygas turėjo vykdyti kredito gavėjas. Byloje nustatyta, kad kredito gavėjas S. S. nuo 2008 m. spalio mėn. šios sutartinės prievolės nebevykdė.
Sutartinių palūkanų mokėjimas nėra skolininko civilinė atsakomybė už prievolės netinkamą vykdymą ar nevykdymą. Mokėti palūkanas kredito gavėjas įsipareigojo už naudojimąsi kreditu, t. y. kredito gavėjas gavo pinigus iš kredito davėjo ir už tą laikotarpį, kurį jis naudojasi gautais pinigais, įsipareigojo mokėti palūkanas. Atsakovas ir trečiasis asmuo, atsikirsdamas į pareikštą reikalavimą sumokėti palūkanas, nurodė aplinkybes, kurios jų manymu patvirtina, kad ieškovas (kreditorius) pažeidė prievolę ir remdamasis CK 6.64 straipsniu prašė teismą visiškai ar iš dalies atleisti nuo palūkanų mokėjimo.
CK 6.64 straipsnyje numatyti atvejai, kada kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, ir kad kreditoriui pažeidus prievolę, skolininkas gali kreiptis į teismą ir prašyti visiškai ar iš dalies atleisti nuo prievolės įvykdymo (CK 6.64 straipsnio. 1 ir 2 dalys). Byloje nustatyta, kad ieškovas (kredito davėjas) kreditą trečiajam asmeniui suteikė. Taigi prievolę pagal kredito sutarties sąlygas įvykdė. Trečiasis asmuo nepateikė teismui ieškinio dėl visiško atleidimo nuo prievolės sumokėti palūkanas ar jų sumažinimo. Apeliantas (atsakovas), atsikirsdamas į reikalavimą sumokėti palūkanas ir delspinigius, teigia, kad dėl ieškovo kaltės trečiasis asmuo negalėjo įvykdyti prievolės, nes jis trečiajam asmeniui suteikė kreditą neįsitikinęs jo mokumu, galimybe įvykdyti prievolę, kad pažeidė Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą pareigą įsitikinti kliento mokumu ir galimybėmis grąžinti kreditą ir Lietuvos banko valdybos 2001 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. 178 dėl veiklos rizikos vertinimo.
Minėta, trečiasis asmuo (kredito gavėjas) iš ieškovo kreditą gavo ir juo naudojosi. Taigi šiuo atveju pripažinti ieškovą netinkamai įvykdžiusi sutartinę prievolę būtų nesąžininga ir neteisinga, nes kredito gavėjas, realiai pasinaudojęs kreditu, išvengtų prisiimtos prievolės už tai sumokėti. Apelianto nurodytos aplinkybės dėl ieškovo kaltės yra reikšmingos sprendžiant paskolos gavėjo sutartinės civilinės atsakomybės (delspinigių) klausimą dėl prievolės nevykdymo. Dėl išdėstytų argumentų apeliacinis skundas dalyje dėl palūkanų priteisimo netenkintinas.
Dėl delspinigių
Už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis turi sumokėti netesybas, jei jos yra nustatytos įstatymu ar sutartimi (CK 6.25 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Būsto kreditavimo sutartimi, 2003 m. balandžio 3 d. sudarytoje tarp ieškovo ir trečiojo asmens S. S. (kredito gavėjo), nustatyta, kad kredito gavėjui laiku negrąžinus kredito ar jo dalies, nesumokėjus palūkanų ar jų dalies, jis moka ieškovui 0,2 proc. delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną (sutarties 3.8 p.). Pagal ieškovo pateiktus duomenis trečiasis asmuo nuo 2008 m. spalio mėn. įsipareigojimų bankui mokėti kreditą ir palūkanas pradėjo nebevykdyti. 2009 m. gegužės mėn. ieškovas kredito sutartį nutraukė. Nuo 2008 m. spalio 6 d. iki 2009 m. gegužės 31 d. priskaičiuota 22 342,05 eurai delspinigių.
Pirmosios instancijos teisme atsakovas prašė iš dalies arba visiškai jį atleisti nuo sutartinės atsakomybės sumokėti delspinigius, tuo tarpu apeliaciniu skundu prašo ieškinį dėl visos delspinigių sumos atmesti ir toje dalyje teismo sprendimą panaikinti.
Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo S. S. pagal 2006 m. balandžio 3 d. kredito sutartį be įsipareigojimų ieškovui turėjo įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Pagal 2005 m. gegužės 25 d. kredito sutartį iš AB banko ,,Hansabankas“ gavo 506 835 eurų paskolą (paskolos iš ieškovo refinansavimui) pastato (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai (b. l. 145-149). Ieškovui apie šią paskolą žinant, 2005 m. lapkričio 2 d. jis papildė 2003 m. balandžio 3 d. būsto kreditavimo sutartį ir papildomai trečiajam asmeniui dar suteikė 57 360 eurų kreditą. 2006 m. balandžio 3 d. antrą kartą papildomai suteikė 55 125,12 eurų kreditą. 2007 m. kovo 29 d. kreditavimo sutartimi ieškovas trečiajam asmeniui suteikė dar vieną 2 000 000 Lt kreditą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimui. Pagal visas tris kreditavimo sutartis (2003 m., 2005 m., 2007 m.) už prievolių įvykdymą laidavo atsakovas J. D. TŪB (b. l. 141-143). Šie rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad papildomi kreditai pagal 2003 m. balandžio 3 d. būsto kreditavimo sutartį trečiajam asmeniui buvo suteikiami ieškovui žinant, kad tretysis asmuo turi ir kitų įsipareigojimų pagal 2005 metų kredito sutartį, už kurios įvykdymą taip pat laidavo atsakovas. Trečiasis asmuo nurodė, kad jo pajamos iš individualios veiklos 2004 m, buvo 41 500 Lt, - 2005 m. – 79 320 Lt ir apie tokio dydžio gaunamas pajamas jis ieškovui pateikė pajamų deklaracijas. Apeliacinės instancijos teismas pareikalavo iš ieškovo pateikti trečiojo asmens pajamų deklaracijas ir kitus dokumentus, kurie buvo pateikti ieškovui sprendžiant klausimą dėl kredito suteikimo. Ieškovas reikalaujamų dokumentų nepateikė, bet ir neneigia aplinkybės, kad trečiojo asmens pajamos buvo didesnės, nei nurodyta teismui pateiktose trečiojo asmens pajamų deklaracijose.
Taigi ieškovas, turėdamas informaciją apie trečiojo asmens S. S. (kredito gavėjo) pajamas ir turimus įsipareigojimus, kurie leido pagrįstai manyti, kad kredito gavėjo galimybės grąžinti kreditą yra apsunkintos ir ribotos, per du kartus papildomai suteikė dar 112 485 eurų kreditą. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks ieškovo elgesys pripažintinas nerūpestingu ir neatsargiu, neatitinkančiu finansų įstaigai (bankui), užsiimančiai kreditų suteikimo veikla, keliamų reikalavimų vertinant kredito gavėjo finansinį pajėgumą, galimybes prisiimti ir įvykdyti pinigines prievoles.
CK 6.259 straipsnis numato, kad tuo atveju, kai prievolė neįvykdyta dėl kreditoriaus ir skolininko kaltės, skolininko atsakomybė gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės, o kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas didele dalimi savo veiksmais (neveikimu) prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ir tą patvirtina anksčiau nustatytos ir įvertintos aplinkybės. Kadangi prievolė neįvykdyta buvo ir dėl ieškovo (kreditoriaus) kaltės, taikytina mišri atsakomybė, nustatant ieškovo 90 procentų kaltę. Taikant mišrią sutartinę civilinę atsakomybę iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 2 234 eurai delspinigių (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.259 straipsnio 1 dalis) ir pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovo ieškovo naudai priteista 22 342,05 eurų delspinigių suma mažinama iki 2 234,21 eurų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Patenkinus apeliacinį skundą ir ieškinį patenkinus iš dalies, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi ieškinys patenkintas 88,97 proc., iš atsakovo ieškovui priteistinas 9 159,61 Lt žyminis mokestis, sumokėtas už ieškinį.
Apeliantui 2 699 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinį skundą buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo ar nutarties priėmimo. Kadangi apeliacinis skundas patenkintas 77,18 proc., valstybei iš apelianto priteistinas 616 Lt, o iš ieškovo – 2 083 Lt žyminis mokestis.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimą pakeisti, sumažinant ieškovui AS Parex banka iš atsakovo J. D. TŪB (juridinio asmens kodas 125312133) priteistos skolos sumą iki 162 212,78 eurų (vieno šimto šešiasdešimt dviejų tūkstančių dviejų šimtų dvylikos eurų 78 centų) sumos ir priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 9 159,61 Lt (devynių tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt devynių litų 61 ct) sumos.
Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti valstybei iš atsakovo J. D. TŪB (juridinio asmens kodas 125312133) 616 Lt (šešis šimtus šešiolika litų), o iš ieškovo AS Parex banka (kodas 40003074590, Republikas laukums 2A, Ryga, Latvija) 2 083 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Teisėjai Danutė Milašienė
Vytas Milius
Gintaras Pečiulis