Nr. 1S-507-238/2015;
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19.
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. kovo 24 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimą taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
n u s t a t ė :
V. M. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 260 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), jam paskirtos bausmės, kurios vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams. Bausmės pradžia – 2011-02-09, bausmės pabaiga – 2016-02-09. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 metai 24 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2015 m. sausio 15 d.).
Nuteistasis V. M. pateikė Komisijai prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija 2015 m. sausio 20 d. priimtu nutarimu Nr. 93-46 nutarė taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 24 dienų laisvės atėmimo bausmės ir siūlyti nuteistajam nustatyti baudžiamojo poveikio priemones, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 40 balų, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos nustatytas socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 18 d. nutartimi nutarė atsisakyti tvirtinti Komisijos 2015 m. sausio 20 d. nutarimą taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga ir įvertinęs priimto nutarimo taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvus, konstatavo, kad nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padarytų nusikaltimų pobūdis, pavojingumas, elgesys bausmės atlikimo metu, todėl nuteistajam negali būti taikomas lygtinis paleidimas. Teismas taip pat nurodė, kad nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, neformaliąsias nuteistųjų bendrijos tradicijas vertina neapibrėžtai, bausmę atlieka už padarytus tyčinius du sunkius nusikaltimus, kurie buvo padaryti bendrininkų grupėje, anksčiau yra teistas už analogišką nusikaltimą (nusikaltimų padarymo metu teistumas buvo išnykęs), tačiau tinkamų išvadų nepadarė, ir nors nuteistojo neatlikta bausmės dalis yra nedidelė bei atlikdamas bausmę 2 kartus skatintas, šiuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų, atsižvelgtina į tai, kad atlikdamas bausmę nuteistasis 4 kartus buvo pažeidęs režimo reikalavimus, iš jų tris kartus baustas drausmine tvarka, kas rodo, kad nuteistasis atlikdamas bausmę ne visada elgėsi nepriekaištingai.
Skunde nuteistasis V. M. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – tenkinti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad teismas, nagrinėdamas jo skundą ir tikrindamas Komisijos nutarimo pagrįstumą, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė padarytų veikų pobūdžiui, pavojingumui ir nepakankamai dėmesio skyrė nuteistojo elgesį bausmės atlikimo vietoje charakterizuojančioms aplinkybėms, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, nuteistojo pavojingumą charakterizuojančioms aplinkybėms, todėl nepagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos namų. Teismas neatsižvelgė, kad jis yra atlikęs daug didesnę, nei įstatymų nustatytą, teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, ne vieną kartą skatintas, visiškai pasimokęs iš praeities klaidų, atlikdamas bausmę dirbo, dalyvauja projekte „Sisteminga nuteistųjų integracija Vilniaus regione“ ir visuomeninėje veikloje, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, išlikę tvirti socialiniai ryšiai, lygtinai paleistas bus priimtas dirbti šaltkalviu. Mano, kad teismas, atmesdamas Komisijos nutarimą jam atlikus didesnę negu 4/5 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, šabloniškai ir nepagrįsdamas įstatymu, tinkamai neįvertinęs Komisijos nutarimo, nurodė, kad jo mąstymas ir elgesys yra ta aplinkybė, neleidžianti jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo. Taip pat jokie įstatymai nenumato lygtinio paleidimo netaikymo pagrindo – padaryto nusikaltimo sunkumo, todėl nagrinėjant teikimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo teismas neturi juo vadovautis.
Nuteistojo V. M. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinai iš pataisos įstaigos gali būti paleisti tik tie asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
Tuo atveju, kai asmuo atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, numatytus LR BVK 157 straipsnyje, t. y. yra atlikęs reikiamą dalį paskirto bausmės laiko, turi būti įvertintos ir kitos aplinkybės (nuteistojo asmenybė, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis, pobūdis ir padarymo aplinkybės, ankstesni teistumai, nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės).
Konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti LR BVK 157 straipsnio nuostatas. Teismas įvertino nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, charakteristiką, socialinio tyrimo išvadas, nusikalstamo elgesio riziką, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas nepagrįstai vertino anksčiau paminėtas nutartyje nurodytas aplinkybes. Teismas pagrįstai įvertino nusikaltimų, už kuriuos nuteistasis atlieka bausmę, pobūdį ir sunkumą (padaryti du sunkūs nusikaltimai veikiant bendrininkų grupėje, susiję su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis), nuteistojo asmenybę, ankstesnius teistumus, t. y. tai, kad anksčiau jis teistas už analogišką nusikalstamą veiką, kas rodo, kad jis nėra linkęs mokytis iš savo klaidų ir taisytis. Nuteistasis turėjo galimybę įrodyti, jog po ankstesnio teistumo jis įstatymų nebepažeidinės, tačiau šia galimybe nepasinaudojo ir vėl padarė ne vieną analogišką nusikalstamą veiką. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad V. M. bausmės atlikimo metu nors ir buvo skatintas 2 (du) kartus, tačiau taip pat 4 (keturis) kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, taigi nuteistasis atlikdamas bausmę ne visada elgėsi nepriekaištingai, o tinkamai elgtis bausmės atlikimo metu yra nuteistojo pareiga. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (40 balų pagal OASys) yra žema, tačiau jo atžvilgiu nesudaro besąlyginio lygtinio paleidimo taikymo pagrindo. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad nuteistojo V. M. skunde nurodomos aplinkybės, kurių pagrindu jis prašo taikyti lygtinį paleidimą (yra atlikęs didelę bausmės dalį, skatintas, dirbo, dalyvavo programose ir kt.), nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 straipsnis). Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, palyginus su paskirtąja bausme, nėra didelė, tačiau, įvertinus anksčiau paminėtas aplinkybes, paleidus nuteistąjį V. M. lygtinai jau šiuo metu, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas, susijęs su piliečių saugumo užtikrinimu. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurių turinys nėra neteisingas. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, šiuo atveju negalima remtis tik lygtinio paleidimo tikslais, bet visiškai nekreipti dėmesio į pačios bausmės paskirtį, nes tai prieštarautų teisingumo principui.
Pažymėtina, kad taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo yra tikimasi, kad jis nenusikals ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, o to nagrinėjamu atveju teigti nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismas pagrįstai Komisijos nutarimo nepatvirtino. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl nuteistojo V. M. skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama galioti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
n u t a r ė :
nuteistojo V. M. skundą atmesti, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėja Danguolė Šiugždinytė