Civilinė byla Nr. e2-1963-370/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01015-2020-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.6
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 15 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarties dalies, kuria tenkintas ieškovės tiltų statybos uždarosios akcinės bendrovės „Tilsta“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-3732-340/2020 pagal ieškovės tiltų statybos uždarosios akcinės bendrovės „Tilsta“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl neteisėto viešojo pirkimo sutarties nutraukimo ir įpareigojimo toliau vykdyti sutartį, išvadą teikianti institucija – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kai byla baigiama, nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.
2. Ieškovė tiltų statybos uždaroji akcinė bendrovė (toliau – TSUAB) „Tilsta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė:
2.1. pripažinti 2020 m. liepos 20 d. vienašališką 2019 m. rugpjūčio 29 d. viešojo pirkimo sutarties Nr. S-768 (toliau – ir sutartis), sudarytos ieškovės ir atsakovės, nutraukimą dėl rangovo kaltės neteisėtu ir įpareigoti atsakovę toliau vykdyti sutartį joje nustatyta tvarka;
2.2. patvirtinti, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d. viešojo pirkimo sutartis Nr. S-768 turi būti vykdoma pagal 2020 m. birželio 11 d. ir 2020 m. rugpjūčio 5 d. privalomas ekspertizės pastabas, t. y. pakeičiant visas A17 Viaduko sijas;
2.3. nustatyti tokią sprendimo dalies dėl 2019 m. rugpjūčio 29 d. viešojo pirkimo sutarties Nr. S-768 vykdymo pagal ekspertizės pastabas tvarką:
2.3.1 Atsakovė turi pagal ekspertizės pastabas patikslinti techninę užduotį ir joje numatyti visų A17 Viaduko sijų keitimą;
2.3.2 Atsakovė turi pritarti techniniam darbo projektui, kuriame numatytas visų A17 Viaduko sijų keitimas;
2.3.3 Atsakovė turi patvirtinti teigiamą ekspertizės išvadą gavusį techninį darbo projektą, kuriame numatytas visų A17 Viaduko sijų keitimas.
2.4. Ieškinio reikalavimams užtikrinti, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2020 m. liepos 20 d. atsakovės sprendimo vienašališkai nutraukti 2019 m. rugpjūčio 29 d. viešojo pirkimo sutartį Nr. S-768 įsigaliojimą.
3. Vilniaus apygardos teisme 2020 m. rugpjūčio 17 d. buvo gautas AB „Panevėžio keliai“ prašymas įtraukti AB „Panevėžio keliai“ į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi AB „Panevėžio keliai“ prašymą įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu atmetė.
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Ieškovė pirmosios instancijos teismui 2020 m. rugsėjo 14 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriuo ieškovė atsisakė pareikšto ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-3732-340/2020, nes atsakovė visiškai patenkino ieškinio reikalavimus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taip pat prašė priteisti iš atsakovės ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl ieškinio atsisakymo ir civilinę bylą nutraukė, grąžino ieškovei 253,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir priteisė ieškovei iš atsakovės 2 974,18 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po ieškovės kreipimosi su ieškiniu į teismą, atsakovė 2020 m. rugpjūčio 13 d. raštu patvirtino, jog atsakovė geruoju patenkino ieškovės reikalavimus, todėl padarė išvadą, kad ieškovė bylinėjimosi išlaidas patyrė iš esmės dėl netinkamų atsakovės veiksmų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarties dalį, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir dėl šios dalies klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti. Atsakovė taip pat pateikė naujus rašytinius įrodymus ir prašo juos priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė inicijavo teisminį procesą dėl atsakovės kaltės. Pirmosios instancijos teismas nesuteikė teisės atsakovei pasisakyti dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendė vadovaujantis tik ieškovės nuomone.
8.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškovės ieškinį buvo nurodžiusi, jog pagal pareikštus ieškinio reikalavimus nebeliko ginčo dalyko ir yra tikslinga civilinę bylą nutraukti.
8.3. Nagrinėjamoje byloje susidarė tokia faktinė situacija, kad atsakovei 2020 m. liepos 17 d. raštu pasikreipus į ieškovę dėl 2019 m. rugpjūčio 29 d. viešojo pirkimo sutarties Nr. S-768 sutarties nutraukimo, ieškovė kreipėsi į atsakovę neteismine tvarka inicijuodama derybas dėl tolesnio sutarties vykdymo galimybių. Atsakovė reikalavo, kad ieškovė atliktų nemokamai nenumatytus papildomus darbus (viaduko sijų keitimą) ir ieškovė sutiko, todėl atsakovė 2020 m. rugpjūčio 20 d. raštu informavo ieškovę, jog atšaukia savo sprendimą vienašališkai nutraukti sutartį.
8.4. Atsakovė, negalėjusi pasisakyti dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, negalėjo pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymų (2019 m. spalio 22 d. raštą Nr. (7.2 E) 2E-7813, 2020 m. vasario 6 d. raštą Nr. (7.2 E) 2E-808; 2020 m. kovo 5 d. raštą Nr. (7.2 E) 2E-1557; 2020 m. liepos 8 d. raštą Nr. (7.2 E) 2E-6892; 2020 m. liepos 17 d. raštą (7.2 E) 2E-7433)) patvirtinančių, jog kaltė dėl teisminio proceso tenka pačiai ieškovei, o bylos baigtis nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės buvo nulemta ne ieškinio reikalavimų patenkinimo, o dėl to, kad sprendimui priimti būtini skaičiavimai pateikti jau po ieškinio pareiškimo.
9. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir priteisti ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Atskirasis skundas nepagrįstas, o atsakovė elgiasi nesąžiningai ir siekia suklaidinti teismą. Ieškovė ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę vykdyti sutartį natūra ir patvirtinti darbų vykdymą pagal privalomas projekto ekspertizės pastabas, kurias atsakovė patvirtino po bylos iškėlimo teisme.
9.2. Nepagrįsti atsakovės argumentai, jog sprendimas atšaukti sutarties nutraukimą buvo susijęs su tuo, kad ieškovė 2020 m. rugpjūčio 11 d. įvykdė reikalavimą pateikti tikrinamuosius skaičiavimus. Priešingai nei nurodo atsakovė, ieškovė 2019 m. lapkričio 8 d. pateikė atsakovei konstrukcijų tikrinamuosius skaičiavimus, atliktus pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus (Eurokodą). Atsakovė ieškinį pripažino tik po to, kai 2020 m. rugpjūčio 5 d. buvo gauta dar viena projekto ekspertizė, kuri iš esmės buvo tokia pat kaip ir ieškovės tikrinamuosiuose skaičiavimuose pateikta išvada, ir patvirtino ieškovės įrodinėtas aplinkybes: 1) kad projektuojama turi būti pagal galiojančius teisės aktus (Eurokodą), 2) kad galiojančių teisės aktų neatitinka visos viaduko sijos, todėl jos turi būti stiprinamos arba keičiamos.
9.3. Atsakovė 2020 m. liepos 17 d. pranešimu nutraukė sutartį ir informavo, kad sutarties nutraukimas įsigalios po 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Ieškovė pranešimą gavo 2020 m. liepos 17 d., pranešimas apie sutarties nutraukimo atšaukimą gautas 2020 m. rugpjūčio 21 d., todėl ieškovė visiškai pagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu ir objektyviai neturėjo pagrindo tikėtis, kad iki pranešimo dėl sutarties nutraukimo pabaigos atsakovė gera valia savo nepagrįstą sprendimą atšauks.
9.4. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino jos teisės būti išklausytai ieškovei pareiškus pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 28 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir prašė nutraukti bylą nurodžiusi, kad byloje kilęs ginčas yra tiesioginė ieškovės netinkamo bendradarbiavimo ir nenoro prisiimti už tai atsakomybę pasekmė, t. y. atsakovė pasisakė, kas jos manymu, yra kaltas dėl bylos teisme iškėlimo.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis numato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria paskirstytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo
12. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2019 m. spalio 22 d. raštą Nr. (7.2 E) 2E-7813, 2020 m. vasario 6 d. raštą Nr. (7.2 E) 2E-808; 2020 m. kovo 5 d. raštą Nr. (7.2 E) 2E-1557; 2020 m. liepos 8 d. raštą Nr. (7.2 E) 2E-6892; 2020 m. liepos 17 d. raštą Nr. (7.2 E) 2E-7433). Apeliantės vertinimu, pateikti įrodymai patvirtina, kad apeliantė visą sutarties įgyvendinimo laikotarpį nuosekliai reikalavo pateikti sprendimui priimti būtinus skaičiavimus, tačiau tokius skaičiavimus ieškovė pateikė jau po ieškinio pareiškimo teisme.
13. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą – 2019 m. lapkričio 8 d. raštą Nr. 19-02-321. Ieškovės vertinimu, pateiktas įrodymas patvirtina, kad ieškovė apeliantei 2019 m. lapkričio 8 d. pateikė konstrukcijų tikrinamuosius skaičiavimus, atliktus pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus.
14. Remiantis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).
15. Apeliantė ir ieškovė pateiktais naujais įrodymais įrodinėja faktines ginčo aplinkybes iki ieškinio pareiškimo pirmosios instancijos teisme dienos, todėl jie negali paneigti ar patvirtinti bylai reikšmingų aplinkybių, nes šiuo nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria paskirstytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas, vertinant procesinį šalių elgesį nuo kreipimosi į teismą dienos (CPK 94 straipsnio 1 dalis), todėl rašytinius įrodymus atsisakytina priimti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo paskirstymo
16. Šioje byloje apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą po to, kai ieškovė teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo.
17. Bylinėjimosi išlaidų klausimai reglamentuojami CPK VIII skyriuje. CPK 94 straipsnyje įtvirtintos taisyklės, pagal kurias sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas tais atvejais, kai byla baigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
18. Kasacinio teismo išaiškinta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimo atsisakymą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių, ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
19. Lietuvos apeliacinio teismo plėtojamoje praktikoje išaiškinta, kad nutraukus civilinę bylą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017).
20. Nagrinėjamu atveju ieškovė ir apeliantė 2019 m. rugpjūčio 29 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį „Dviejų lygių sankryžos valstybinės reikšmės magistralinio kelio A17 Panevėžio aplinkkelis 11,015 km rekonstravimo ir valstybinės reikšmės magistralinio kelio A9 Panevėžys–Šiauliai ruožo nuo 5,0 iki 6,05 km kapitalinio remonto techninio darbo projekto parengimas, projekto vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“. Pagal sutarties 1.1. papunktį ieškovė turėjo atlikti projektavimo darbus – parengti dviejų lygių sankryžos valstybinės reikšmės magistralinio kelio A17 Panevėžio aplinkkelis 11,015 km rekonstravimo (toliau – A17 Viadukas) techninį darbo projektą ir parengti valstybinės reikšmės magistralinio kelio A9 Panevėžys–Šiauliai ruožo nuo 5,0 iki 6,05 km kapitalinio remonto techninį darbo projektą. Atlikti statybos darbus – pagal A17 Viaduko techninį darbo projektą atlikti rekonstravimo darbus ir pagal A9 Kelio techninį darbo projektą atlikti kapitalinio remonto darbus.
21. Apeliantė 2020 m. liepos 17 d. raštu Nr. (7,2 E) 2E- pranešė ieškovei, kad po 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos, sutartis bus vienašališkai nutraukta sutarties sąlygose nustatyta tvarka dėl esminio sutarties pažeidimo bei bus reikalaujama atlyginti apeliantės patirtus nuostolius, nes ieškovė nesilaiko darbų grafiko.
22. UAB „Darbasta“ 2020 m. rugpjūčio 5 d. bendrosios tarpinės ekspertizės akte Nr. 17/141-B(20)/BT20-385.1 nurodė, kad techninis darbo projektas neatitinka Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytų esminių statinių reikalavimų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų, todėl projekto negalima tvirtinti (ieškinio priedas Nr. 22).
23. Ieškovė, nesutikdama su apeliantės sprendimu nutraukti sutartį, 2020 m. rugpjūčio 10 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti apeliantės sprendimą nutraukti sutartį neteisėtu. Ieškovė nurodė, kad dar 2019 m. lapkričio 8 d. pateikė atsakovei konstrukcijų tikrinamuosius skaičiavimus, atliktus pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus (Eurokodą), pagal kuriuos techninis darbo projektas neatitiko reikalavimų. Atsiliepime į atskirąjį skundą, nurodė, kad apeliantė ieškinį pripažino tik po to, kai 2020 m. rugpjūčio 5 d. buvo gauta dar viena projekto ekspertizė, kuri iš esmės buvo tokia pat kaip ir ieškovės tikrinamuosiuose skaičiavimuose pateikta išvada ir patvirtino ieškovės įrodinėtas aplinkybes: 1) kad projektuojama turi būti pagal galiojančius teisės aktus (Eurokodą), 2) kad galiojančių teisės aktų neatitinka visos viaduko sijos, todėl jos turi būti stiprinamos arba keičiamos.
24. Apeliantė 2020 m. rugpjūčio 13 d. raštu patvirtino, jog ji sutinka, kad ieškovė viaduko rekonstrukcijos techniniame darbo projekte numatytų visų viaduko sijų keitimą ir patikslintą projektą pateiktų statinio projekto ekspertui; taip pat apeliantė nurodė, kad ji sutinka patvirtinti tokį techninį darbo projektą, gavusi teigiamą eksperto išvadą, ir neprieštarauja statybos darbų atlikimui pagal šį projektą visa apimtimi.
25. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d. atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė sutiko vykdyti sutartį 2020 m. rugpjūčio 18 d. rašte Nr. (7.2E)2E-8735 nurodytomis sąlygomis (sutiko atlikti darbus pagal techninį darbo projektą, apimantį visų sijų keitimą, o ginčą dėl sijų keitimo darbų, kurių atsakovė nepirko, pripažino papildomais darbais ir jų apmokėjimą atskiriant nuo sutarties vykdymo), atšaukė sprendimą vienašališkai nutraukti sutartį.
26. Esant nustatytoms faktinėmis bylos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, jog dėl apeliantės kaltės ji patyrė bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad jeigu ieškovė nebūtų pareiškusi ieškinio teisme dėl pripažinimo vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu, ginčo sutartis būtų buvusi nutraukta, todėl ieškovės poreikį inicijuoti bylą ir atitinkamai – išlaidų patyrimą lėmė apeliantės veiksmai – delsimas pripažinti 2020 m. rugpjūčio 5 d. UAB „Darbasta“ atliktos bendrosios ekspertizės tarpinio akto Nr. 17/141-B(20)/BT20-385.1 išvadą dėl A17 viaduko darbų tikrinamųjų skaičiavimų.
27. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesuteikė teisės jai pasisakyti dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, tačiau pažymėtina, kad apeliantė 2020 m. rugpjūčio 28 d. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl ieškovės netinkamo bendradarbiavimo ir nenoro prisiimti už tai atsakomybę, t. y. laikėsi pozicijos, jog nutraukus civilinę bylą dėl to, kad nebeliko ieškinio dalyko, ieškovė turi prisiimti ir su tuo susijusias pasekmes.
28. Ieškovės atstovė pirmosios instancijos teismui pareiškė prašymą ir patikslintą prašymą priteisti ieškovės naudai iš viso 2 974,18 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurioms pagrįsti pateikė suteiktų paslaugų ataskaitas, PVM sąskaitas – faktūras ir lėšų pervedimo nurodymus. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, grąžino ieškovei 253,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis) (338 Eur x 75 proc. = 253,50 Eur).
29. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui 2020 m. rugsėjo 1 d. pateikė šiuos duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas: 1) už ieškinio parengimą – 1 311,66 Eur (be PVM), 2) už papildomų paaiškinimų dėl LAP (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) – 258,33 Eur (be PVM), 3) už atsiliepimo į AB „Panevėžio keliai“ prašymą dėl įstojimo į bylą trečiuoju asmeniu parengimą – 166,67 Eur (be PVM), 4) žyminio mokesčio sumokėjimas – 338 Eur. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 14 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su papildomais duomenimis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas: 1) už pateikto atsiliepimo ir įrodymų, patvirtinančių ieškinio reikalavimų patenkinimą, analizė, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo – 125 Eur (be PVM), 2) už teismų praktikos analizę dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo – 317 Eur (be PVM). Pagal pateiktus duomenis, ieškovė pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 2 974,18 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės pateiktais įrodymais daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė klausimą dėl ieškovei atlygintinų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
30. Pirma, pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) – dviejų šimtų eurų, išskyrus ginčus dėl sutarčių turtinio pobūdžio nuostatų modifikavimo, pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį, už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis. Pagal CPK 80 straipsnio 7 dalį už šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai.
31. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinį pareiškė CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl mokėtinas žyminis mokestis už ieškinį buvo 150 Eur (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Ieškovė taip pat buvo pareiškusi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris apmokestinamas 38 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 2 dalis, 7 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas, sumokėtas žyminis mokestis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovei iš apeliantės nepriteistinas, tačiau vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, ieškovei grąžintina 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio už pareikšto ieškinio atsisakymą – 112 Eur, taip pat ieškovei grąžintina sumokėto žyminio mokesčio permoka – 150 Eur. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad žyminį mokestį už ieškovę buvo sumokėjusi jos atstovė (ieškinio priedas 24) ir šias išlaidas įtraukė į galutinę priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.
32. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas (toliau – ir Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas.
33. Apeliacinės instancijos teismas taip pat daro išvadą, kad ieškovei gali būti priteistos tik tos bylinėjimosi išlaidos už suteiktą advokato teisinę pagalbą – už ieškinio parengimą (1 611,31 Eur (su PVM), pažymėtina, kad šios išlaidos neviršija maksimalaus dydžio už ieškinio parengimą 3 452,5 Eur (1 381 x 2,5) (Rekomendacijų 8.2 punktas), taip pat įvertinus ieškinio turinį, apimtį, kilusio ginčo pobūdį, keltų klausimų ir įrodinėtinų aplinkybių apimtį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, pagal pateiktus duomenis, už ieškinio parengimą yra pagrįstos, todėl priteistinos iš atsakovės.
34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kitos išlaidos, nurodytos šios nutarties 29 punkte, nors ir yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas, taip pat byloje nėra duomenų, kad AB „Panevėžio keliai“ į bylą įstoti trečiuoju asmeniu siekė atsakovės iniciatyva, o bylinėjimosi išlaidų dydis už teismų praktikos analizę ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimo yra aiškiai neprotingos ir per didelės. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalis, dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme, keistina (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
35. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nors iš esmės teisingai aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, tačiau tinkamai neatsižvelgė į bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis ir neteisingai apskaičiavo ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą. Atsižvelgiant į tai, taip pat šios nutarties 29, 32–33 punktus, pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina, tiek žyminio mokesčio klausimu, tiek apskaičiuojant ieškovei iš apeliantės priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos dydį (1 611,31 Eur) (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).
36. Atskirąjį skundą tenkinus iš dalies, spręstinas apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Apeliantei neteikus įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos nepriteisiamos, tačiau įrodymus pateikė ieškovė.
37. Ieškovė, prašydama priteisti šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas atlyginimą, pateikė teismui išlaidų detalizaciją ir jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus (CPK 98 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės išlaidų detalizacijoje nurodyti veiksmai: susipažinimas su atskiruoju skundu, pateiktų priedų analizė ir atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimas ir atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu ir vertina kaip bendras atsiliepimo parengimo išlaidas. Šios išlaidos viršija Rekomendacijose numatytą maksimalų dydį už atsiliepimo parengimą 552,4 Eur (1 381 x 0,4) (Rekomendacijų 8.16 punktas), todėl įvertinus bylos sudėtingumą, pateikto atsiliepimo į atskirąjį skundą turinį, apimtį, kilusio ginčo pobūdį, keltų klausimų ir įrodinėtinų aplinkybių apimtį, į tai, kad atskirasis skundas tenkintas iš dalies, teismas sprendžia, kad pagrįstas, teisingas ir protingas bylinėjimosi išlaidų dydis už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra 250 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartį pakeisti, rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„Priimti ieškovės tiltų statybos uždarosios akcinės bendrovės „Tilsta“, juridinio asmens kodas 1214773262, ieškinio atsisakymą.
Civilinę bylą pagal ieškovės tiltų statybos uždarosios akcinės bendrovės „Tilsta“, juridinio asmens kodas 1214773262, ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl neteisėto viešojo pirkimo sutarties nutraukimo ir įpareigojimo toliau vykdyti sutartį, išvadą teikianti institucija – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, nutraukti.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, juridinio asmens kodas 188710638, ieškovei tiltų statybos uždarajai akcinei bendrovei „Tilsta“, juridinio asmens kodas 1214773262, 1 611,31 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus vienuolika eurų, 31 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti ieškovei tiltų statybos uždarajai akcinei bendrovei „Tilsta“, juridinio asmens kodas 1214773262, 112 Eur (vieną šimtą dvylika eurų) žyminio mokesčio ir 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) sumokėto žyminio mokesčio permoką. Išaiškinti ieškovei, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.“
Priteisti iš valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, juridinio asmens kodas 188710638, tiltų statybos uždarajai akcinei bendrovei „Tilsta“, juridinio asmens kodas 1214773262, 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Danguolė Martinavičienė