Civilinė byla Nr. 2A-1939-160/2013

   Teisminio proceso Nr. 2-01-3-06996-2012-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 11.6.1.; 11.7.; 12.3; 14.1.; 14.7.; 44.2.4.2.; 121.15.; 121.21.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Almos Urbanavičienės, Astos Radzevičienės, sekretoriaujant Justinai Petruškevičienei, dalyvaujant atsakovo atstovei A. K., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-03 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Mykolo Romerio universitetui dėl darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

A. G. prašė priteisti iš VšĮ Mykolo Romerio universiteto neišmokėtą darbo užmokesčio dalį bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas už laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2011-09-01 iš viso 25509,69 Lt; priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką, t. y. už laikotarpį nuo 2011-09-01 Darbo kodekso 141 str. 3 d. pagrindu; priteisti iš atsakovo 5000 Lt dydžio neturtinės žalos kompensaciją; įpareigoti atsakovą išduoti ieškovui oficialią pažymą apie ieškovo darbo stažą, nurodant ieškovo pagal darbo sutartis dirbtą laikotarpį universitete bei ieškovo dėstytų studijų dalyką. Paaiškino, kad nuo 2006-09-01 konkurso pagrindu buvo išrinktas tarptautinės teisės katedros lektoriumi 5 metų terminui pilnam darbo etatui, taikant 12,0 bazinės mėnesinės algos dydžio tarnybinio atlyginimo koeficientą ir pagal šią darbo sutartį dirbo iki 2011-09-01. Pasibaigus darbo santykiams ir palyginus 2010-2011 metais gautas užmokesčio sumas paaiškėjo, kad už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio atsakovas mokėjo ne visą darbo užmokestį, nes neteisėtai vienašališkai pakeitė darbo sutartį – fiksuotą mėnesinį darbo užmokestį pakeitė valandiniu atlyginimu. Atsakovas taip pat turi išduoti pažymą, atitinkančią tikrąją faktinę padėtį iki darbo sutarties pakeitimo.

VšĮ Mykolo Romerio universitetas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovas 2006-09-01 konkurso tvarka penkeriems metams priimtas Tarptautinės teisės katedros lektoriumi, nustatant jam 12,0 bazinės mėnesinės algos dydžio tarnybinio atlyginimo koeficientą. 2007-06-21 rektoriaus įsakymu ieškovui nuo 2007-07-02 nustatytas 13,0 bazinės mėnesinės algos dydžio tarnybinio atlyginimo koeficientas. 2010-09-09 rektoriaus įsakymu, atsižvelgiant į ieškovo 2010-08-27 prašymą, ieškovas nuo 2010-09-10 iki 2011-06-30 iš teisės fakulteto Tarptautinės teisės katedros lektoriaus 1,0 etato pareigų  perkeltas į to paties fakulteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės katedros lektoriaus, dirbančio už vidutinį valandinį atlygį (41,7 Lt) pareigas. 2011-06-23 rektoriaus įsakymu 2011-06-30, suėjus darbo sutarties terminui, ieškovas atleistas iš užimamų pareigų. Todėl ieškovo argumentai, jog atsakovas vienašališkai pakeitė darbo sutarties sąlygas, nepagrįsti. Ieškovo darbo krūvis 2010/2011 metais sudarė tik 108 (universiteto vidurkis 900) akademinės valandos, todėl reikalavimas mokėti atlyginimą už pilną etatą yra neteisėtas ir nesąžiningas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-12-03 sprendimu ieškinį atmetė. Padarė išvadą, jog atsakovas darbo sutarties su ieškovu sąlygas pakeitė ieškovui sutinkant. Tarptautinės teisės katedros, į kurią buvo priimtas dirbti ieškovas, dėl struktūrinių pertvarkymų, neliko, jos vietoje sukurtas naujas struktūrinis padalinys. Ieškovas suprato, kad Tarptautinės teisės katedra, kurioje jis dirbo konkursinėje pareigybėje pagal terminuotą darbo sutartį, panaikinta, reiškia panaikintas ir etatas, į kurį jis buvo priimtas, šią aplinkybę pripažino pats ieškovas, nurodydamas, kad „automatiškai naujoji katedra neperėmė buvusios Tarptautinės teisė katedros darbuotojų“. Todėl ieškovo 2010-08-27 pareiškimas laikytinas kaip ieškovo valios išraiška būti perkeltam į Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės katedros  Teisės fakultete lektoriaus  valandininko pareigas. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad naujai įsteigtos Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės katedros vedėjas 2010 metų rugpjūčio mėnesį telefonu nurodęs ieškovui parašyti pareiškimą dėl ieškovo darbo naujoje katedroje, vertintas kaip darbdavio pasiūlymas darbuotojui būti perkeltam dėl struktūrinių pertvarkymų į naujai įsteigtą katedrą, o ieškovo pareiškimą  jį priimti į šią katedrą su naujai  aptartomis darbo sąlygomis, t. y. nustatant valandinį darbo užmokestį, tarptautinės privatinės teisės lektoriumi - kaip darbuotojo sutikimą, ir šie faktiškai susiklostę šalių santykiai kvalifikuoti pagal DK 120 str.1 d., todėl atsakovas, kaip darbdavys neturėjo pareigos spręsti  darbo santykių su ieškovu pasibaigimo pagal DK 129 str. nuostatas, nes ieškovas sutiko dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Šiais pačiais argumentais atmesti ieškovo teiginiai, jog jis suprato, kad parašė pareiškimą dėl papildomo darbo pas atsakovą. Ieškovas pakeistos darbo sutarties sąlygomis dirbo metus  laiko, t. y.  nuo   2010-09-10 iki 2011-06-30. Iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų apie gautą ieškovo darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2007 m. liepos mėnesio iki 2011 m. birželio mėnesio, nustatyta, kad pakeistos darbo sutarties laikotarpiu ieškovo darbo pajamos buvo itin mažos, lyginant su darbo pajamomis, gautomis iki darbo sutarties pakeitimo, o 2010 metų spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais, 2011 metų sausio, vasario mėnesiais darbo užmokestis visiškai nepriskaičiuotas, todėl ieškovas negalėjo nepastebėti ir neįrodė, kad penkis mėnesius iš esmės negavo atlyginimo už darbą, ir apie nepilnai gautą darbo užmokestį pastebėjo tik nutrūkus darbo santykiams su atsakovu. Ieškovo darbo krūvis 2006-2007 mokslo metais buvo 1066 akademinių valandų, 2007-2008-2009 metais po 908, 895 akademinių valandų,  2010-2011 mokslo metais 123 akademinės valandos, todėl nesutiko su ieškovo argumentais, kad jo darbo pobūdis ir krūvis  buvo toks pat, kaip ir iki sutarties pakeitimo, nes darbo krūvis 2010-2011 metais sumažėjo apie 7 kartus. Terminuota darbo sutartis su ieškovu konkursinei pareigybei užimti buvo sudaryta nuo 2006-09-01 iki 2011-09-01, kai pagal pakeistas darbo sutarties sąlygas, darbo sutarties pasibaigimo terminas nustatytas 2011-06-30, ieškovas neteikė įrodymų, kokį darbą atliko 2011 metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais, jeigu, jo manymu, jis dirbo pagal šią terminuotą darbo sutartį pas atsakovą, o jeigu mokslo įstaigoje šis laikotarpis yra atostogų metas, nekėlė atsakovui klausimo dėl kasmetinių atostogų apmokėjimo nuo jam paskirto pareigybinio atlyginimo pagal ankstesnę sutartį. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 A. G. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-03 sprendimą panaikinti ir priimti naują, tenkinant ieškinį: priteisti iš VšĮ Mykolo Romerio universiteto neišmokėtą darbo užmokesčio dalį bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas už laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2011-09-01 iš viso 25509,69 Lt; priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką, t. y. už laikotarpį nuo 2011-09-01 Darbo kodekso 141 str. 3 d. pagrindu; priteisti iš atsakovo 5000 Lt dydžio neturtinės žalos kompensaciją; įpareigoti atsakovą išduoti ieškovui oficialią pažymą apie ieškovo darbo stažą, nurodant ieškovo pagal darbo sutartis dirbtą laikotarpį universitete bei ieškovo dėstytų studijų dalyką. Paaiškino, kad teismas šiurkščiai pažeidė DK 120 straipsnį, interpretacijų pagalba išvesdamas menamą ir nebūtą darbuotojo valią keisti darbo sutartį, atliko klaidingą bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimą, nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą ieškovui, pažeidė kasacinio teismo praktiką. 2010-08-27 „Prašymas priimti į darbą“ neturi nieko bendra su darbo sutarties pakeitimu, kadangi darbuotojas nedavė sutikimo pakeisti turimą darbo sutartį ir neišreiškė tokių ketinimų. Prašymo pateikimas buvo sąlygotas darbdavio vykdomomis struktūrinėmis reformomis, todėl jeigu nebūtų vykdomi struktūriniai pakeitimai – nebūtų pagrindo teikti šį prašymą. Katedros panaikinimas sąlygojo neapibrėžtumą dėl to, kurioje katedroje ieškovui bus pavesta išdirbti likusį darbo sutarties termino laikotarpį. Tačiau katedros panaikinimas neturėjo įtakos darbo sutarties galiojimui, nes darbdavys yra ne katedra, o universitetas. 2010 m. rugpjūčio mėn. telefonu ieškovui buvo nurodyta pateikti prašymą priimti į naują Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės naują katedrą valandininko pareigomis dėstyti Tarptautinę privatinę teisę. Ieškovas šį pasiūlymą įvertino kaip papildomos valandininko darbo sutarties sudarymą, o ne turimos darbo sutarties pakeitimą. Kadangi 2010-08-27 prašymas pateiktas ne ieškovo iniciatyva, todėl ieškovas ir nesiteiravo darbdavio (o darbdavys neinformavo) dėl papildomos darbo sutarties sudarymo, tenkindamasis turima senąja darbo sutartimi. 2010-08-27 prašymas yra išdėstytas visiškai kitoje darbdavio nustatytoje formoje, nei ta, kuri skirta keisti darbo sutarties sąlygas, tačiau teismas apie šią aplinkybę nieko nepasisakė. Teismas suklydo, vartodamas ne tiek teisinę, o administracinę personalo valdymo sąvoką – „etatas“. Tai, kad buvo ar nebuvo panaikinti ar perkelti „etatai“ bei reformuoti struktūriniai padaliniai (katedros) neturėjo jokios įtakos darbo sutarčiai, jos galiojimui. Akivaizdi teismo logikos klaida yra tai, kad teismas rašytiniu prašymu išreikštą darbuotojo valią nustatinėjo visiškai ignoruodamas prašymo turinį. Teismas visiškai nepagrįstai teigia, kad darbuotojo veiksmai rodė jo valią pakeisti darbo sąlygas, kadangi darbuotojo elgesys ir konkretūs veiksmai rodė, kad darbuotojas tęsia įprastus darbo santykius nepakeistomis sąlygomis. Teismas nepagrįstai ieškovo darbo krūvių arba krūvių apimtį interpretavo jo nenaudai, kadangi darbo krūvius paskirsto katedros vedėjas. Realaus darbo krūvio paskutiniaisiais darbo mokslo metais (2010-2011) negalima vertinti pagal darbdavio vienašališkai surašytus ir teismui pateiktus dokumentus, kuriuose neapskaitytas visas atliktas darbas, be to, darbo laiko valandiniai žiniaraščiai net neturėjo būti vedami. Darbuotojo pedagoginis darbo krūvis 2009/2010 m. m. ir 2010/2011 m. m. itin ženkliai nesiskyrė, tačiau darbo užmokestis buvo sumažintas žymiai ir ženkliai labiau negu darbo krūvis tuo laikotarpiu. Tai rodo, kad darbdavio vienašališkai atlikti pakeitimai atitiko išimtinai tik darbdavio interesus ir prieštaravo darbuotojo interesams. Teismas nepagrįstai grindžia savo argumentaciją tuo, kad darbuotojas turėjo pastebėti, kad jam nemokamas visas darbo užmokestis, arba kad darbo sutartis nutraukta anksčiau, negu turėjo pasibaigti 5 metų termino darbo sutartis, kadangi jokios teisės normos nereikalauja darbuotojo reikšti darbdaviui reikalavimus dėl neišmokėto atlyginimo anksčiau nei per įprastą 3 metų senaties terminą.

VšĮ Mykolo Romerio universitetas atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistu. Paaiškino, kad teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino teisės normas. 2010-08-27 prašymu ieškovas aiškiai išreiškė valią būti perkeltam į lektoriaus, dirbančio už valandinį atlygį, pareigas. Pedagoginis dėstytojo darbo krūvis (auditorinės ir neauditorinės valandos) turi sudaryti 850-1050 val. per metus, vienu etatu dirbančio dėstytojo pedagoginio darbo krūvio vidurkis 900 val. per metus. Todėl atsižvelgiant į katedros vedėjo ieškovui sudarytą darbo krūvį 2010-2011 mokslo metams (123 val.), 2010-08-27 prašymas negalėjo būti įvykdytas kitaip. Pakeitus ieškovo darbo sutarties sąlygas buvo padaryti pakeitimai ir Personalo skyriuje ieškovo asmens byloje saugomame darbo sutarties egzemplioriuje. Pagal universitete susiformavusią praktiką apie įvykdytą Ieškovo prašymą bei atliktus jo darbo sutarties pakeitimus yra informuojamas padalinys (katedra), kuriame darbuotojas dirba, bei tiesioginis darbuotojo vadovas (katedros vedėjas). Katedra atitinkamai apie įvykdytą dėstytojo prašymą informuoja patį dėstytoją, kuris kreipiasi į Personalo skyrių ir pateikia savo darbo sutarties egzempliorių atitinkamiems pakeitimams padaryti, o atlikus pakeitimus pasirašo abu darbo sutarties egzempliorius. Ieškovas į Personalo skyrių nesikreipė, nei po katedrai pateiktos informacijos, nei pasibaigus darbo sutarties terminui, nors pakeistomis darbo sutarties sąlygomis dirbo pakankamai ilgą laiką ir jokių pretenzijų nereiškė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. nenustatyta. Todėl apeliacine tvarka byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nes ginčas šioje byloje neliečia viešojo intereso klausimų (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliaciniu skundu apeliantas išdėstė argumentus dėl visų pirmosios instancijos teismo motyvų, kuriais buvo atmestas jo ieškinys. Ginčo esmę sudaro aplinkybės kuriomis apeliantas buvo perkeltas dirbti nuo 2010-09-10 iki 2011-06-30 iš Teisės fakulteto Tarptautinės teisės katedros lektoriaus 1 etato pareigų į šio fakulteto  Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės katedros lektoriaus pareigas, mokant valandinį darbo užmokestį. Ištyrus perkėlimo aplinkybes ir pripažinus, kad perkėlimas buvo įvykdytas teisėtai, yra pagrindas ieškinį atmesti, priėjus priešingos išvados, ieškinį tenkinti iš dalies ar pilnai.

            Pagal DK 120 str. 1 d. kai keičiama gamyba, jos mastas, technologija arba darbo organizavimas, taip pat kitais gamybinio būtinumo atvejais darbdavys turi teisę pakeisti darbo sutarties sąlygas. Jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis gali būti atleistas iš darbo pagal šio Kodekso 129 str. laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos. DK 120 str. 2 d. nustatyta, kad darbo sutarties sąlygos, nustatytos šio Kodekso 95 str. 1 ir 2 d., gali būti keičiamos esant išankstiniam raštiškam darbuotojo sutikimui. DK 95 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinio padalinio ir kt.) ir darbo funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų. Šios darbo sąlygos gali būti keičiamos esant išankstiniam raštiškam darbuotojo sutikimui (DK 120 str. 2 d.).       

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika byloje Nr. 3K-3-513/2004 pabrėžta, jog bendra taisyklė, kad įrodymų pakankamumo klausimas civiliniame procese sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu. Šis principas leidžia teismui pripažinti faktą įrodytu, jeigu pateikti įrodymai suformuoja didesnę fakto buvimo, negu jo nebuvimo tikimybę. Šį principą būtina taikyti atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos materialinį teisinį pobūdį, nes tai lemia griežtesnio ar liberalesnio įrodymų pakankamumo nustatymo kriterijų.

            Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktų į bylą įrodymų visumą, priėjo išvados, jog 2010-08-27 A. G. parašytas prašymas priimti į darbą yra jo valios išraiška būti perkeltam į Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės katedros Teisės fakultete lektoriaus  valandininko pareigas. Ieškovas šią išvadą ginčija, paaiškindamas, kad pareiškimo tekstas nerodo, jog jis prašė perkelti jį iš Teisės fakulteto Tarptautinės teisės katedros lektoriaus 1 etato pareigų į šio fakulteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės katedros lektoriaus valandininko pareigas, lektoriaus etatas Teisės fakultete išliko.

 A. G. 2010-08-27 prašymu priimti į darbą prašė priimti jį nuo 2010-09-01 iki 2011-06-30 į Mykolo Riomerio universiteto Teisės fakulteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės katedrą į lektoriaus valandininko pareigas. Nurodė, kad tuo metu jo pagrindinė darbovietė (pirmaeilės pareigos) buvo Mykolo Romerio universitetas (b. l. 54). Taigi prašymo tekstas rodo, jog ieškovas išreiškė valią dirbti naujai įkurtoje Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės katedroje lektoriumi valandininku. Pagal 2006-09-01 pakeistą jo darbo sutartį su Mykolo Romerio universitetu, išrinkus konkurso tvarka, penkeriems metams, jis buvo paskirtas Teisės fakulteto Tarptautinės teisės katedros lektoriumi (b. l. 50). Taigi, remiantis DK 95 str. 1 d. jo darbo vieta ir pobūdis darbo sutartyje buvo aiškiai apibrėžti – Teisės fakulteto Tarptautinės teisės katedros lektorius, o ne Teisės fakulteto lektorius. Kad Tarptautinės teisės katedra buvo panaikinta, ieškovas pripažįsta žinojęs. Todėl laikytina, kad jis aiškiai suprato, jog panaikinus katedrą neliko ir jo darbo vietos. Taigi pareiškimą priimti į darbą lektoriumi valandininku kitoje, naujai įsteigtoje katedroje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip sutikimą pakeisti ieškovo darbo sąlygas – iš Tarptautinės teisės katedros lektorius į Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės katedros lektorių valandininką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ir papildomais įrodymais, patvirtinančiais šią aplinkybę – ieškovas dirbo pagal lektoriaus valandininko darbo krūvį ir darbo užmokestis jam buvo mokamas nuo dirbto laiko ilgą laiką ir dėl to neprieštaravo. Akivaizdu, kad jei ieškovas būtų buvęs priimtas dirbti antraeilį darbą, jis būtų dirbęs visu lektoriaus darbo krūviu ir papildomai lektoriaus valandininko darbo krūviu. Kad dirbo tokia darbo apimtimi, ieškovas įrodymų nepateikė. Todėl apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir neranda pagrindo teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-03 sprendimą palikti nepakeistą.

            Teisėjai                                                                                                Zita Smirnovienė

                                                                                                                        Alma Urbanavičienė

                                                                                                                        Asta Radzevičienė