Civilinė byla Nr. e2-662-553/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00339-2023-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 29 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „EES“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „EES“ iškelta nemokumo byla,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas D. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „EES“ bankroto bylą. Pareiškime nurodė, kad pareiškėjas yra buvęs atsakovės darbuotojas. 2018 m. spalio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo ieškinį skolininkui dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir neišmokėto darbo užmokesčio. 2018 m. lapkričio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išdavė vykdomąjį raštą, kuris buvo pateiktas vykdyti antstoliui G. P.. Šiai dienai likusi neišieškota suma sudaro 13 903,94 Eur.
2. Atsakovė UAB „EES“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „EES“ iškėlimo netenkinti. Nurodė, kad yra statybų verslu užsiimanti uždaroji akcinė bendrovė, kuri pastaruosius metus dirba pelningai, turi teigiamą kapitalo rodiklį bei teigiamą skolų rodiklį, jos turtas viršija visų turimų įsipareigojimų sumą. Bendrovėje dirba 12 darbuotojų ir šiuo metu bendrovė turi vykdomų didelės vertės sutarčių. Atsakovė teikia pareiškėjo D. Š. darbo užmokesčio žiniaraščius, iš kurių matyti mokėtinos mokesčių sumos. Pareiškėjui priteistos iš atsakovės pagrindinės sumos dengimui iš bendrovės yra išieškota (nurašyta) – 18 368,38 Eur, o su mokesčiais sumokėta 27 429,75 Eur. Pareiškėjas neturi reikalavimo teisės į atsakovę, nes visa kreditorinio reikalavimo suma yra padengta. Dėl antstolio vykdomosios bylos nepanaikinimo šiai dienai yra rengiamas ieškinys teismui. Bendrovė sugebėjo dirbti pelningai net ir esant rinkoje beprecedenčiam statybų kainų sąnaudų kilimui, medžiagų tiekimo dėl karo Ukrainoje sutrikimui bei COVID-19 ribojimams, o tai atskleidžia bendrovės perspektyvumą ir aukštą valdymo standartą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „EES“ nemokumo bylą.
4. Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2023 m. kovo 20 d. duomenimis teismas nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 438/2851 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami) (vidutinė rinkos vertė: 6 750 Eur). Taip pat 39/425 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbiami) (vidutinė rinkos vertė: 143 000 Eur). Kelių transporto priemonių registro duomenimis nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso viena transporto priemonė OPEL COMBO-C, valst. (duomenys neskelbiami), kurios dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas.
5. Iš atsakovės UAB „EES“ Juridinių asmenų registrui pateikto balanso už 2021 metus teismas nustatė, kad atsakovė turėjo 234 759 Eur vertės turto (117 349 Eur ilgalaikis turtas ir 117 410 Eur trumpalaikis). Atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 145 114 Eur. Atsakovė 2021 metus baigė nuostolingai – turėjo 15 504 Eur dydžio nuostolių.
6. Iš pateikto į bylą balanso už 2022 metus duomenų nustatė, kad atsakovė turi 305 441 Eur vertės turtą: 116 752 Eur vertės ilgalaikį turtą ir 188 689 Eur vertės trumpalaikį turtą, iš jų – 133 579 Eur gautinos sumos. Atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 217 277 Eur. Atsakovė 2022 metais turėjo 1 437 Eur pelno. Atsakovė teismui nepateikė aktualaus atsiliepimo į pareiškimą teikimo metu kreditorių sąrašo, kuriame matytųsi pradelsti ir nepradelsti atsakovės įsipareigojimai kreditoriams. Taip pat nėra pateikta duomenų apie debitorines skolas. Pažymėjo, kad atsakovės turimo turto vertę sudaro 133 579 Eur vertės gautinos sumos, kurios sudaro beveik pusę turimo turto vertės. Iš atsakovės balanso atėmus debitorines skolas, atsakovės įsipareigojimai kreditoriams (217 277 Eur) viršija į balansą įrašyto turto vertę (171 862 Eur).
7. Antstolių registro duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėjo skolos (darbo užmokesčio) išieškojimas vykdomas nuo 2018 m. gruodžio 11 d. ir byla šiuo metu nėra užbaigta, nes neišieškota visa skola. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas sprendė, jog nėra pagrindo sutikti su atsakove, kad pareiškėjas neturi reikalavimo teisės.
8. Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis (2023 m. gegužės 11 d.) teismas nustatė, kad iš atsakovės šiuo metu iš viso vykdomi 3 išieškojimai. Pareiškėjo naudai vykdomas išieškojimas pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl pareiškėjui nesumokėto darbo užmokesčio išieškojimo. Nuo 2022 m. liepos 25 d. iš atsakovės antstolė J. B. pagal Alytaus apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdo išieškojimą išieškotojos UAB „Juris LT“ naudai, išieškoma 63,4 Eur suma. Nuo 2019 m. gegužės 7 d. antstolis G. B. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą iš atsakovės vykdo išieškojimą išieškotojo UAB ENERGIJOS ŠALTINIAI naudai, išieškoma 2 425,71 Eur suma (nurodoma, kad 2023 m. kovo 21 d. skola – 2 100,5 Eur). Įvertinęs iš antstolių sistemos gautą informaciją, teismas sprendė, jog atsakovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių kreditoriams. Vien pareiškėjui darbo užmokesčio išieškojimas pagal įsiteisėjusį sprendimą vykdomas nuo 2018 m. gruodžio 11 d. ir iki šiol šis įsiskolinimas nepadengtas.
9. Teismas nurodė, jog pagal atsakovės pateiktus duomenis ir gautus duomenis iš viešųjų registrų negali padaryti išvados, kad atsakovė yra moki ir pajėgi vykdyti savo turtinius įsipareigojimus kreditoriams. Taip pat teismas nenustatė, kad atsakovė turi pakankamai likvidaus turto, iš kurio galėtų būti padengti įsiskolinimai kreditoriams.
10. Susipažinęs su atsakovės teismui pateiktais dokumentais, teismas nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 22 d. atsakovės ir UAB „Eikos statyba“ rangos sutartyje yra abiejų šalių parašai, o 2023 m. gegužės 4 d. atsakovės ir UAB „Eikos statyba“ pateikta ištrauka iš statybos rangos sutarties nėra pasirašyta užsakovo UAB „Eikos statyba“, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovės atsiliepimo argumentais, kad teismui pateiktos rangos sutartys patvirtina, jog atsakovė yra sėkmingai veikianti įmonė.
11. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus dokumentus, nurodytus duomenis ir atsakovės balansą už 2022 m., padarė išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja dvi sąlygos atsakovės nemokumui konstatuoti: atsakovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių ir juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Galimybė, kad finansiniai sunkumai bus įveikti, mažai tikėtina, todėl nėra jokio teisinio pagrindo atsisakyti iškelti UAB „EES“ bankroto bylą (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 7 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį ir pareiškėjo pareiškimą dėl nemokumo bylos UAB „EES“ iškėlimo atmesti, priteisti iš pareiškėjo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas, konstatuodamas, kad pareiškėjas yra tinkamas subjektas kreiptis dėl nemokumo bylos atsakovei iškėlimo, apsiribojo tuo, kad nėra užbaigta vykdomoji byla, tačiau neįvertino atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad su pareiškėju nėra atsiskaityta.
12.2. Teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl bendrovės nemokumo ir finansinės būklės. Iš bendrovės 2023 m. I ketvirčio finansinės atskaitomybės matyti, kad bendrovės turtas 2023 m. kovo 31 d. sudarė 251 939 Eur sumą (ilgalaikis turtas – 116 603 Eur, trumpalaikis turtas – 135 336 Eur, iš kurių 53 148 Eur atsargos, 79 925 Eur gautinos sumos). Bendrovės mokėtinos sumos – 190 882 Eur. Taigi turtas yra didesnis nei įsipareigojimai, todėl bendrovė neatitinka nemokumo sąvokos.
12.3. Iš visų bendrovės debitorių yra bankrutavę tik du, o visi kiti yra finansiškai pajėgūs ir veikiantys.
12.4. Bendrovė neturi pradelstų įsipareigojimų tiekėjams, išskyrus UAB „Krasas“, kuris nukėlė atsiskaitymo terminą ir prašo nekelti atsakovei nemokumo bylos.
12.5. Bendrovė, užbaigusi 2023 m. I ketvirtį, jau turi 16 894 Eur pelno, o metų gale pelnas bus ženkliai didesnis dėl didelės vertės vykdomų sutarčių portfelio. Tai patvirtina teismui pateikta rangos sutartis su UAB „Eikos statyba“, kurios teismas nevertino, nes ji esą nepasirašyta. Tačiau sutartis yra pasirašyta elektroniniais parašais.
12.6. Apie kitas vykdomąsiais bylas atsakovei nieko nebuvo žinoma, nes nebuvo pateikti raginimai. Šiai dienai vykdomoji byla pas antstolę J. B. yra pabaigta, nes atsakovė skolą sumokėjo, o su antstoliu G. B. kol kas nepavyko susisiekti. Kadangi atsakovė savo sąskaitoje turi pakankamai lėšų (13 435,96 Eur), tai skola, kurios išieškojimą vykdo antstolis G. B., taip pat bus apmokėta.
12.7. Bendrovė šiai dienai finansinių sunkumų iš esmės neturi, todėl nemokumo byla jai iškelta nepagrįstai.
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
14. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „EES“ iškelta nemokumo byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Apeliantė prašo prijungti prie šios civilinės bylos teikiamus papildomus dokumentus: 2018 m. lapkričio 7 d. vykdomąjį raštą; 2023 m. I ketvirčio finansinę atskaitomybę; 2016 m. gegužės 19 d. liudijimą; debitorių sąrašą 2023 m.; UAB „Krasa“ raštą; tiekėjų sąrašą su skolų suderinimo aktais; bendrovės kreditorių sąrašą; Rangos sutatį su UAB „Eikos statyba“ adoc. formatu; 2023 m. gegužės 8 d. Rangos sutartį; 2023 m. gegužės 17 d. Ketinimų protokolą; atsiskaitymų išrašus su JurisLt. Nurodė, kad būtinybė pateikti naujus įrodymus iškilo po ginčijamos nutarties paskelbimo.
17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, jog pateikti dokumentai gali būti svarbūs sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų nustatymo, atsakovės pateiktus naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 staipsnis).
Dėl pareiškėjo reikalavimo teisės
18. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad pareiškėjas neturi reikalavimo teisės į atsakovę, nes visa kreditorinio reikalavimo suma yra padengta. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovės argumentais nesutinka.
19. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau ir – JANĮ) 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti turi teisę kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo (kreditoriaus) D. Š. reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Antstolių registro duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo skolos išieškojimas vykdomas nuo 2018 m. gruodžio 11 d. ir šiuo metu vykdomoji byla nėra užbaigta, nes neišieškota visa skola. Įvertinęs šiuos duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su atsakove, kad pareiškėjas neturi reikalavimo teisės.
Dėl atsakovės nemokumo
20. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis JANĮ 22 straipsnio 3 dalimi, teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: a) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; b) juridinis asmuo nėra nemokus; c) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį.
21. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertę.
22. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
23. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e2-1128-381/2019). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Todėl būtent ji turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).
24. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad yra statybų verslu užsiimanti uždaroji akcinė bendrovė, kuri pastaruosius metus dirba pelningai, turi teigiamą kapitalo rodiklį bei teigiamą skolų rodiklį, jos turtas viršija visų turimų įsipareigojimų sumą. Bendrovėje dirba 12 darbuotojų ir šiuo metu bendrovė turi vykdomų didelės vertės sutarčių. Bendrovė, kokybiškai ir laiku atlikdama darbus vienai didžiausių Lietuvoje veikiančių statybos bendrovių UAB „Eikos statyba“, įgavo šios įmonės pasitikėjimą ir pasirašė naujas sutartis (paskutinė sutartis pasirašyta 2023 m. gegužės 4 d., sutarties vertė – 165 844,80 Eur).
25. Iš atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė 2021 metais turėjo iš viso 234 759 Eur vertės turto (117 349 Eur ilgalaikis turtas, 117 410 Eur trumpalaikis turtas), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 189 115 Eur (44 001 Eur – po vienų metų mokėtinos sumos ir 145 114 Eur – per vienus metus mokėtinos sumos). Iš 2021 metų pelno (nuostolių) ataskaitos nustatė, jog 2021 finansinius metus atsakovė baigė patyrusi 15 504 Eur nuostolį (pardavimo pajamos siekė 175 543 Eur, kitos veiklos rezultatai – 33 456 Eur).
26. Iš 2022 metų finansinės atskaitomybės dokumentų nustatė, kad bendrovės turtas sudarė 305 441 Eur (116 752 Eur ilgalaikis turtas ir 188 689 Eur trumpalaikis turtas), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 261 278 Eur (44 001 Eur – po vienų metų mokėtinos sumos ir 217 277 Eur – per vienus metus mokėtinos sumos). Atsakovė 2022 metais turėjo 1 437 Eur pelno, kai pardavimo pajamos siekė 372 052 Eur.
27. Atsakovė, įrodinėdama savo mokumą, kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui 2023 m. I ketvirčio finansinės atskaitomybės dokumentus, iš kurių matyti, kad bendrovės turtas 2023 m. kovo 31 d. sudarė 251 939 Eur sumą (ilgalaikis turtas – 116 603 Eur, trumpalaikis turtas – 135 336 Eur, iš kurių 53 148 Eur atsargos, 79 925 Eur gautinos sumos, 2 263 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai). Bendrovės mokėtinos sumos – 190 882 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, jog atsakovė gavo 16 894 Eur pelno, kai pardavimo pajamos siekė 67 379 Eur.
28. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad 2023 m. birželio 27 d. bendrovėje dirbo 12 apdraustųjų, bendrovė nors ir nereaguliariai, tačiau moka įmokas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (nuo 2023 m. sausio 17 d. turėjo 4 813,14 Eur socialinio draudimo skolą; nuo 2023 m. vasario 17 d. turėjo 5 260,44 Eur socialinio draudimo skolą; nuo 2023 m. kovo 23 d. turėjo 260,44 Eur socialinio draudimo skolą; nuo 2023 m. balandžio 13 d. socialinio sdraudimo įsiskolinimų neturėjo; nuo 2023 m. gegužės 16 d. turėjo 869,32 Eur socialinio draudimo skolą; nuo 2023 m. gegužės 18 d. socialinio sdraudimo įsiskolinimų neturėjo; nuo 2023 m. birželio 16 d. iki 2023 m. birželio 23 d. turėjo 2 065,26 Eur socialinio draudimo skolą).
29. Iš kartu su atskiruoju skundu teismui pateiktų rašytinių įrodymų (tiekėjų sąrašo, kreditorių sąrašo, skolų suderinimo aktų) nustatyta, kad bendrovė šiuo metu neturi pradelstų įsipareigojimų tiekėjams, išskyrus įsiskolinimą UAB „Krasas“, kuri, kaip patvirtina teismui pateiktas bendrovės direktoriaus A. D. 2023 m. gegužės 17 d. pasirašytas Susitarimas, sutiko pradelsto 14 683,14 Eur įsiskolinimo mokėjimo terminą atidėti iki 2023 m. liepos 1 d.
30. Iš kartu su atskiruoju skundu teismui pateikto debitorių sąrašo nustatyta, kad atsakovė turi šešis debitorius, iš kurių du yra bankrutavę (UAB „Climatika“, kurios skola atsakovei yra 3 561,03 Eur; UAB „Įrengimas“, kurios skola atsakovei yra 1 960 Eur), todėl skolos susigrąžinimas iš jų yra mažai tikėtinas. Debitoriai UAB „Landesa“ (skola 24 167,81 Eur) ir UAB „SERVEKA ENERGY“ (skola 9 182,64 Eur) yra sulaikę mokėjimus pagal rangos sutarčių sąlygas, užtikrinant garantinio įsipareigojimo įvykdymą. Atsakovė nurodė, kad debitoriaus UAB „Eikos statyba“ 41 841,22 Eur skolos mokėjimo terminas pagal Rangos sutartį dar nėra suėjęs, be to, iš pateiktų dokumentų matyti, kad debitorius mokėjimus atlieka. Debitoriaus UAB „Praslas“ skola atsakovei sudaro 5 083,32 Eur sumą, tačiau iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad ši įmonė yra veikianti, turi 26 darbuotojus, įsiskolinimo Sodrai neturi, todėl pagrįstai spręstina, kad atsakovė turi realią galimybę iš šios įmonės skolą išsiieškoti.
31. Bendrovės perspektyvumą ir veiklos tęstinumą patvirtina kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikta Statybos rangos sutartis su UAB „Eikos statyba“ adoc. formatu; 2023 m. gegužės 8 d. tarp A. B. (užsakovės) ir UAB „EES“ (rangovės) pasirašyta Rangos sutartis Nr. 23/05/08 (sutarties vertė – 31 510,03 Eur); 2023 m. gegužės 17 d. tarp UAB „EES“ ir UAB „MaRichi Homes“ pasirašytas Ketinimų protokolas, kuriuo šalys susitarė, kad tuo atveju, jei UAB „MaRichi Homes“ bus pripažinta ūkininko sodybos komplekso, esančio (duomenys neskelbiami), Genrangos konkurso nugalėtoja, UAB „EES“ bus kviečiama pasirašyti specialios paskirties darbų (ŠVOK, VN, LVN) rangos darbų sutartį šių darbų įgyvendinimui (Samatų suvestinėje nurodyta darbų vertė – 1 541 287,18 Eur).
32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, konstatuoja, kad bendrovė nėra nutraukusi ūkinės-komercinės veiklos ir aktyviai ją vykdo, nors ir nereguliariai, tačiau moka mokestines prievoles, įmonė generuoja pajamas, kuriomis galės ateityje atsiskaityti su kreditoriais, todėl spendžia, kad šiuo atveju prioritetas turėtų būti teikiamas įmonės veiklos išsaugojimui. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovė būtų patyrusi tokių rimtų finansinių sunkumų, dėl kurių negalėtų vykdyti veiklos ir neturėtų jokių perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą bei stabilizuoti padėtį. Nemokumo bylos iškėlimas atsakovei, kuri šiuo metu vykdo veiklą, vertintinas kaip neproporcinga priemonė, prieštaraujanti nemokumo teisės reabilitaciniam tikslui, o taip pat ir kreditorių interesams, nes iš rinkos pašalinus atsakovę kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimas galimai būtų minimalus.
Dėl bylos procesinės baigties
33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad bendrovė vykdo ūkinę komercinę veiklą, bankroto bylos nagrinėjimo metu gebėjo dengti įsipareigojimus kreditoriams, su jais susitarti, vykdo mokestinius įsipareigojimus, generuoja pajamas, sprendžia, jog nėra pakankamo teisinio pagrindo konstatuoti, kad bendrovė yra nemoki. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „EES“ atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
34. Tenkinus atsakovės atskirąjį skundą, spręstinas bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei klausimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
35. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai (sąskaita už teisines paslaugas, apmokėjimo dokumentas) patvirtina, kad atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 710 Eur dydžio išlaidas, rengiant atskirąjį skundą, kurias prašo priteisti iš pareiškėjo.
36. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad patirtas išlaidas sąlygojo būtent pačios apeliantės veiksmai (apeliantė pirmosios instancijos teismui nepateikė visų būtinų dokumentų, todėl teismas neturėjo galimybės tinkamai įvertinti bendrovės vykdomą veiklą ir finansinę padėtį bei galimybes atsiskaityti su kreditoriais) bei į tai, kad apeliantės patirtos teisinės pagalbos išlaidos daugiau nei du kartus viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytą maksimalų dydį (Rekomendacijų 8.15 punktas), prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sumažina iki 300 Eur.
37. Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį apeliantės atskirasis skundas vertinamas kaip iš esmės patenkintas, todėl jai grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti uždarajai akcinei bendrovei „EES“, juridinio asmens kodas 124165424, nemokumo bylą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „EES“, juridinio asmens kodas 124165424, iš pareiškėjo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbiami), 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „EES“, juridinio asmens kodas 124165424, 55 Eur (penkiasdešimt penkių eurų) dydžio žyminį mokestį už atskirąjį skundą, kodas ZL85197.
Teisėja Aldona Tilindienė