Civilinė byla Nr. e2-678-390/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00370-2020-0

Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17;

3.1.7.6; 3.2.6.1  (S)

                KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 15 d.

Kaunas

        Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis,

        sekretoriaujant Neringai Janušauskienei,

        dalyvaujant  ieškovo atstovui R. M., atsakovo atstovui advokatui R. K., trečiajam asmeniui T. Z., 

        viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui medžiotojų klubui „Ąžuolas“, trečiasis asmuo – T. Z. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui medžiotojų klubui „Ąžuolas“, trečiasis asmuo – T. Z., kuriuo prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti iš medžiotojų klubo „Ąžuolas“ valstybės naudai 73251,99 Eur padarytai žalai aplinkai atlyginti, priteistą sumą sumokant į ieškovo Departamento atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT304010051004250881, AB Luminor Bank, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą sumokant į ieškovo Departamento atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT304010051004250881, AB Luminor Bank.

2.       Ieškinyje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau - Alytaus RAAD) Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2017-09-07 patikrinimo aktu Nr. 37 nustatė, kad „patikrinus medžiotojų klubo „Ąžuolas“ medžioklės lapus išduotus nuo 2016-10-17 iki 2017-08-21 d. nustatyta, kad medžiotojų klubas „Ąžuolas“ nuo 2016-10-17 pasibaigus leidimui naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius „Ąžuolas 1“ ir „Ąžuolas 2“ medžioklės plotų vienetuose sumedžiojo: stirnos patelių 6 vnt., stirnos jauniklių 17 vnt., stirnos patinų 5 vnt., elnio patelių 2 vnt., elnio jauniklių 2 vnt., briedžio patelė 1 vnt., briedžio jauniklis 1 vnt., šernų jauniklių 9 vnt., su augusių šernų 2 vnt., bebrų 1 vnt., mangutų 2 vnt., lapių 7 vnt., kiškių 4 vnt., kiaunių 1 vnt., didžiųjų ančių 1 vnt. IŠVADOS: Atlikus medžiotojų klubo „Ąžuolas“ patikrinimą nustatyta, kad aukščiau išvardinti žvėrys sumedžioti neteisėtai, pasibaigus leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius „Ąžuolas 1“ ir Ąžuolas 2“ medžioklės plotų vienete galiojimui, padaryta žala aplinkai“. Alytaus RAAD 2017-11-22 pareiškimu (1.18)-V8-2921 kreipėsi į Kaimo apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra (Prienai) 2018-02-05 nutarimu Nr. 01-1-62598-17 nutarė: 1. Nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-62598-17, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 592 str. 4 d. bylos medžiagą perduoti Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui administracinio nusižengimo teisenai pradėti. Alytaus RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas T. D. 2018-03-20 surašė T. Z. administracinio nusižengimo protokolą, nes jis savo veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 17 punkto reikalavimus. T. Z. 2018-04-03 sumokėjo paskirtą baudą. 2016-10-16 Pasibaigus leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose „Ąžuolas 1“ ir „Ąžuolas 2“ galiojimui, medžiotojų klubas „Ąžuolas“ prarado teisę vykdyti medžiokles minėtuose plotuose. Nuo 2016-10-17 iki 2017-08-21 vykdytos medžioklės buvo be teisinio pagrindo, t. y. neturint leidimų, o medžioklės metu sumedžioti gyvūnai pateko į neteisėtą veiklą iš ko kyla žala gamtai. T. Z., būdamas medžioklės klubo „Ąžuolas“ vadovu, neturėjo teisės išduoti medžioklės lapų, kadangi medžiotojų klubas „Ąžuolas“ neturėjo galiojančio leidimų medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose „Ąžuolas 1“ ir „Ąžuolas 2“. Neteisėti veiksmai konstatuojami, jeigu pažeidžiamos aplinkos apsaugos teisės normos ir reikalavimai. Nagrinėtinu atveju teisę naudoti laisvėje esančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius suteikia Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai išduodami leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Tokio galiojančio leidimo atsakovas neturėjo, tačiau vykdė medžiokles ir buvo sumedžioti laukiniai gyvūnai. Taigi, tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta atsakovo kaltais, t. y. neatidžiais ir nerūpestingais medžioklės klubo „Ąžuolas“ vadovo veiksmais. Akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas nenumato galimybės naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklių pasibaigus leidimo galiojimo terminui. Prašoma priteisti 73251,99 Eur dydžio aplinkai padarytą žalos atlyginimą. Žala apskaičiuota vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-08-12 įsakymu Nr. D1-695 „Dėl laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodika ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-07-15 įsakymu Nr. D1-621 „Dėl Lietuvos saugomos rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Lietuvos saugomoms rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodika.

3.       Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 9 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo medžiotojų klubo „Ąžuolas“ valstybės naudai 73251,99 Eur padarytai žalai aplinkai atlyginti, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (73251,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistas sumas sumokant į ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT304010051004250881, AB Luminor Bank. Priteisė iš atsakovo medžiotojų klubo „Ąžuolas“ valstybės naudai 1324 Eur žyminį mokestį.

4.       Atsakovas medžiotojų klubas „Ąžuolas“ pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriuose prašo: panaikinti preliminarų sprendimą, kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. D1-695 „Dėl laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos paskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. DI -621 „Dėl Lietuvos saugomos rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ teisėtumą, priteisti iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidas.

5.       Prieštaravimuose nurodo, kad medžioklės klubo „Ąžuolas“ vadovas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2017 m. rugpjūčio viduryje pastebėjo, kad 2016 m. spalio 17 d. pasibaigę leidimai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose, ir jie nepratęsti. Jis nedelsiant kreipėsi su prašymu į Alytaus RAAD dėl leidimų pratęsimo, tačiau prašymas nebuvo tenkintas. Po kreipimosi dėl leidimų pratęsimo, buvo atliktas Medžiotojų klubo „Ąžuolas“ patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta, kad Medžiotojų klubas „Ąžuolas“ medžiojo neturėdamas leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose. T. Z. parodė, kad nors leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose buvo pasibaigęs, tačiau kas mėnesį teikdavo ataskaitą Alytaus RAAD apie sumedžiotus gyvūnus. Alytaus RAAD neinformavo, kad medžiotojų klubo „Ąžuolas“ leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius terminas yra pasibaigęs. Tyčios nepratęsti leidimo ir neteisėtai medžioti, siekiant naudos ar kitų tikslų, jis neturėjo. Preliminariame sprendime išdėstyta teismo pozicija neatitinka susiformavusios teismų praktikos analogiškose bylose dėl žalos atlyginimo tais atvejais, kai medžiojama neturint tam reikalingų leidimų ar licencijų. Atsakovas neginčijo, kad vykdė medžiokles ir sumedžiojo gyvūnus neturėdamas Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamento išduodamo leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete ir tokiais savo veiksmais pažeidė Medžioklės taisykles. Už šį pažeidimą atsakovo vadovui buvo pritaikyta administracinė atsakomybė ir paskirta bauda pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį – t. y. ne dėl neteisėtos medžioklės, o dėl medžioklės taisyklių ir (ar) kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę reikalavimų pažeidimo. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Prienai) 2018 m. vasario 5 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-62598-17 atsakovo vadovui T. Z. taip pat buvo konstatuota, kad laikotarpyje, kuomet atsakovas neturėjo leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, gyvūnų buvo sumedžiota neviršijant Prienų rajono sumedžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisijos nustatyto limito ir nėra duomenų apie tai, jog T. Z. padarė didelės žalos gyvūnijai. Medžioklės taisyklių pažeidimas nereiškia, kad atsakovo veiksmais buvo padaryta žala aplinkai. Šiuo atveju, kaip nurodyta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, bei susiformavusioje teismų praktikoje, ieškovas turėjo pagrįsti, kaip ir kodėl dėl neteisėtų atsakovo veiksmų neigiamai pakito gamtos elementai ar pablogėjo šių elementų funkcijos, turimos savybės, naudingos aplinkai ar žmonėms. Tuo tarpu formalus Medžioklės taisyklių pažeidimas negali būti siejamas su neigiamu aplinkos ar jos elementų pokyčiu arba jų funkcijų, turimų savybių pablogėjimu. Aplinkybė, jog nebuvo pratęstas leidimas, turėtų būti vertinama kaip formalumas, kuris pats savaime nesukėlė žalos gyvūnijai. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jos vadovas išdavė medžioklės lapus jau pasibaigus leidimo galiojimui, tačiau tai yra medžioklės taisyklių ir (ar) kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklės reikalavimų pažeidimas, o ne žalos aplinkai padarymo pažeidimas. Taigi įrodymų visuma leidžia vertinti, kad leistino gyvūnų skaičiaus sumedžiojimas, nors ir pasibaigus leidime nustatytam terminui, savaime nereiškia realios žalos aplinkai atsiradimo. Šiuo atveju nėra vienos iš civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų – neteisėtų veiksmų. Taip pat nėra priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (leidimo laiku nepratęsimo) ir padarytos žalos (sumedžiotų gyvūnų). Todėl nenustačius žalos aplinkai padarymo fakto, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę, nes nėra vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – padarytos žalos. Atsakovo nuomone, egzistuoja pagrindas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Metodikos dėl žalos gyvūnams apskaičiavimo ir Metodikos dėl žalos saugomoms rūšims apskaičiavimo atitikties Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalies nuostatoms. Kaip matyti iš Metodikos dėl žalos gyvūnams apskaičiavimo 6-16 punktų, juose yra vartojama sąvoka „tarifai“, išreikšti konkrečia pinigų suma. Iš anksto konkrečia pinigų suma išreikšti fiksuoti, standartiniai žalos tarifai nesiderina su kompensacine žalos funkcija – įvertinus visas konkretaus atvejo aplinkybes, turi būti kompensuojama tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos. Pažymėtina, kad fiksuoti tarifai yra būdingi visai kitokio pobūdžio teisiniams santykiams – mokestiniams santykiams. Iš anksto konkrečia pinigų suma išreikštų fiksuotų, standartinių žalos tarifų ir jų indeksavimo taikymas Metodikoje dėl žalos gyvūnams apskaičiavimo tik patvirtina tai, kad joje įtvirtintas teisinis reguliavimas iš tikrųjų nėra skirtas kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos.  Teisės doktrinoje taip pat pažymima, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnyje įtvirtintas reguliavimas, pagal kurį žala yra apskaičiuojama remiantis aplinkos ministro patvirtinta metodika, yra ydingas.

6.       Nagrinėjant bylą teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinio reikalavimus palaikė, prašė palikti preliminarų sprendimą nepakeistą.

7.       Atsakovo atstovas ir trečiasis asmuo teismo posėdyje palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

Dėl kreipimosi į administracinį teismą su prašymu iškelti norminę administracinę bylą

8.       Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnio 1 dalis nustato, jog bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą. Taip pat šio įstatymo 111 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad teismas atmeta prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, jeigu prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla. Lietuvos Vyriausiasis administacinis teismas yra konstatavęs, kad bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas atitinkamo administracinio teismo gali prašyti ištirti tik tokio norminio administracinio akto (ar jo dalies), kuris turėtų būti taikomas jo nagrinėjamoje individualioje byloje, teisėtumą.

9.       Taip pat Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad norminio administracinio akto teisėtumo patikrinimas, kai dėl to į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą kreipiasi bendrosios kompetencijos ar administracinis teismas, nėra savitikslis dalykas. Norminės administracinio akto teisėtumo bylos išnagrinėjimas tokiu atveju turi padėti teismui įvykdyti teisingumą individualioje byloje, būti naudingas (bylos išnagrinėjimo iš esmės ir procesinio sprendimo priėmimo byloje aspektu) besikreipiančiam teismui. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nėra pavesta nagrinėti abstrakčius, hipotetinius, nesusijusius su nagrinėjama individualia byla teismų paklausimus. Tai, savo ruožtu, suponuoja, kad ir teismai neturi teisės kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su tokiais prašymais, kurių išsprendimas neturės jokios reikšmės jų nagrinėjamos individualios bylos baigčiai ( Lietuvos Vyriausiojo administacinio teismo nutartis administracinėje byloje e1-7-822/2016).

10.       Atsakovė prašymą kreiptis į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą argumentuoja tuo, kad nagrinėjamoje byloje būtina ištirti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. D1-695 „Dėl laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos paskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. DI -621 „Dėl Lietuvos saugomos rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ teisėtumą ir tokios metodikos atitikties Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalies nuostatoms. Teigiama, kad iš Metodikos dėl žalos gyvūnams apskaičiavimo 6-16 punktų matyti, kad juose yra vartojama sąvoka „tarifai“, išreikšti konkrečia pinigų suma. Iš anksto konkrečia pinigų suma išreikšti fiksuoti, standartiniai žalos tarifai nesiderina su kompensacine žalos funkcija – įvertinus visas konkretaus atvejo aplinkybes, turi būti kompensuojama tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos. Pažymi, kad fiksuoti tarifai yra būdingi visai kitokio pobūdžio teisiniams santykiams – mokestiniams santykiams. Iš anksto konkrečia pinigų suma išreikštų fiksuotų, standartinių žalos tarifų ir jų indeksavimo taikymas Metodikoje dėl žalos gyvūnams apskaičiavimo tik patvirtina tai, kad joje įtvirtintas teisinis reguliavimas iš tikrųjų nėra skirtas kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos.  

11.       Teismas įvertinęs atsakovo prašymo dėl kreipimosi į administracinį teismą turinį sprendžia, kad atsakovė prašyme išdėstytais argumentais pakankamai nepagrindė kaip tiesiogiai Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. D1-695 „Dėl laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos paskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. DI -621 „Dėl Lietuvos saugomos rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ teisėtumas yra susijęs su nagrinėjamos civilinės bylos ginčo dalyku, t. y. žalos padarytos aplinkai nustatymu ir atlyginimu bei sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti atsakovei nustatymu. Civilinė atsakomybė už padarytą žalą aplinkai kyla, kai ieškovas įrodo civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas. Tokių sąlygų nustatinėjimas yra teismo nagrinėjančio konkrečią bylą ir remiantis byloje pateiktais duomenimis prerogatyva. Pažymėtina ir tai, kad norminės administracinio akto teisėtumo bylos išnagrinėjimas turi padėti teismui įvykdyti teisingumą individualioje byloje, būti naudingas (bylos išnagrinėjimo iš esmės ir procesinio sprendimo priėmimo byloje aspektu) besikreipiančiam teismui, o tokio aplinkybių nenustačius, teismo vertinimu, nėra pakankamas pagrindas atsakovės prašymui tenkinti, todėl aptartas prašymas netenkintinas.

12.       Preliminarus sprendimas naikintinas ir ieškinys atmestinas.

13.       Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau — Alytaus RAAD) Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2017 m. rugsėjo 7 d. patikrinimo aktu Nr. 37 nustatė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 17 d. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d., 2016 m. spalio 17 d. pasibaigus leidimui naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius „Ąžuolas 1“ ir „Ąžuolas 2“ medžioklės plotų vienetuose sumedžiojo 6 vnt. stirnos patelių, 17 vnt. stirnos jauniklių, 5 vnt. stirnos patinų, 2 vnt. elnio patelių, 2 vnt. elnio jauniklių, 1 briedžio patelę, 1 briedžio jauniklį, 9 vnt. šerno jauniklių, 2 vnt. suaugusių šernų, 1 bebrą, 2 vnt. mangutų, 7 vnt. lapių, 4 vnt. kiškių, 1 kiaunę, 1 didžiąją antį. Alytaus RAAD patikrinimo akte konstatavo, kad išvardinti žvėrys atsakovės sumedžioti neteisėtai, pasibaigus leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius „Ąžuolas 1“ ir „Ąžuolas 2“ medžioklės plotų vienetuose galiojimui, todėl padaryta žala aplinkai.

14.       Nustatyta ir tai, kad Alytaus RAAD 2017 m. lapkričio 22 d. pareiškimu Nr. (1.18)-V8-2921 kreipėsi i Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra 2018 m. vasario 5 d. nutarimu Nr. 01-1-62598-17 ikiteisminį tyrimą nutraukė ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 592 straipsnio 4 dalimi bylos medžiagą perdavė Alytaus RAAD administracinio nusižengimo teisenai pradėti.

15.       Nustatyta, kad Alytaus RAAD 2018 m. kovo 20 d. surašė Atsakovo vadovui T. Z. administracinio nusižengimo protokolą už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų 2000 m. birželio 27 d. Aplinkos apsaugos ministro įsakymu Nr. 258 (toliau – Medžioklės taisyklės) 17 punkto reikalavimų pažeidimą. Taisyklių 17 punkte nustatyta, kad medžiokles lapus išduoti turi teisę medžioklės plotų naudotojai — fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys pagal Lietuvos Respublikos medžiokles įstatymo reikalavimus išduotą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, arba Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotas darbuotojas, kai medžioklės lapai, vadovaujantis Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d įsakymu Nr. 513 „Dėl Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos patvirtinimo“, išduodami asmenims, vykdysiantiems medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo priemones teritorijose, kuriose medžioti draudžiama. Taigi 2016 m. spalio 16 d. pasibaigus leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose „Ąžuolas 1“ ir „Ąžuolas 2“ galiojimui, medžiotojų klubas „Ąžuolas“ prarado teisę vykdyti medžiokles minėtuose plotuose, o T. Z., būdamas medžioklės klubo „Ąžuolas“ vadovu, neturėjo teisės išduoti medžioklės lapų.

16.       Trečiojo asmens T. Z. – atsakovo medžiotojų klubo vadovo paaiškinimais nustatyta, kad jis 2017 m. rugpjūčio viduryje pastebėjo, jog 2016 m. spalio 17 d. pasibaigę leidimai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose, ir jie nepratęsti. Jis nedelsiant kreipėsi su prašymu į Alytaus RAAD dėl leidimų pratęsimo, tačiau prašymas nebuvo tenkintas. Po kreipimosi dėl leidimų pratęsimo, buvo atliktas Medžiotojų klubo „Ąžuolas“ patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta, kad Medžiotojų klubas „Ąžuolas“ medžiojo neturėdamas leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose. Teigė, kad nors leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose buvo pasibaigęs, tačiau kas mėnesį teikdavo ataskaitą Alytaus RAAD apie sumedžiotus gyvūnus. Alytaus RAAD neinformavo, kad medžiotojų klubo „Ąžuolas“ leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius terminas yra pasibaigęs. Tyčios nepratęsti leidimo ir neteisėtai medžioti, siekiant naudos ar kitų tikslų, jis neturėjo.

17.       Kaip matyti iš ieškovo pareikšto ieškinio turinio, kad ieškovas ieškinį dėl 73251,99 Eur žalos priteisimo atsakovui grindžia už padarytą žalą aplinkai. Tokiu atveju, civilinė atsakomybė už padarytą žalą kyla asmeniui, kai ieškovas įrodo civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas ( CK 6. 245-6. 249 straipsniai), tai yra pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala. Antra, žala aplinkai, tai yra tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimą. Įrodinėdamas šią civilinės atsakomybės sąlygą ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, tai yra atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalą sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė, padarius tokio pobūdžio pažeidimus yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).

18.       C K 6. 249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 23 punktą žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių pablogėjimas. Aiškinant šias teisės normas suprantama, kad civilinė atsakomybė už žalą aplinkai sietina su neigiamais padariniais aplinkai ir dėl to jos atkūrimo priemonių taikymu bei su tuo susijusiomis išlaidomis. Taigi, ieškovas neabejotinai privalo įrodyti žalos aplinkai padarymo faktą ir žalos dydį. Tuo tarpu ieškovas reikšdamas ieškinį nenurodo, kuo tiesiogiai pasireiškė atsakovo padaryta žala aplinkai, ieškovo aiškinimai teismo posėdyje bei pateiktuose procesiniuose dokumentuose šiuo klausimu yra apstraktūs.

19.       Byloje atsakovas neginčija, kad vykdė medžiokles ir sumedžiojo gyvūnus neturėdamas Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamento išduodamo leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete ir tokiais savo veiksmais pažeidė Medžioklės taisykles. Kaip matyti iš bylos duomenų, kad už tokį pažeidimą atsakovo vadovui – byloje dalyvaujančiam trečiajam asmeniui T. Z. buvo pritaikyta administracinė atsakomybė ir jam paskirta bauda pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį, tačiau ne dėl neteisėtos medžioklės, o dėl medžioklės taisyklių ir (ar) kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę reikalavimų pažeidimo. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2018 m. vasario 5 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-62598-17 atsakovės vadovui T. Z. taip pat buvo konstatuota, kad laikotarpyje, kuomet atsakovas neturėjo leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, gyvūnų buvo sumedžiota neviršijant Prienų rajono sumedžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisijos nustatyto limito ir nėra duomenų apie tai, jog T. Z. padarė didelės žalos gyvūnijai.

20.       Teismas pastebi, kad nors atsakovo vadovui buvo pritaikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį, tačiau teismo vertinimu, analizuojant bylos faktines aplinkybes, tik toks formalus medžioklės taisyklių pažeidimas negali būti siejamas su realios žalos aplinkai atsiradimu. Taip pat papildomai akcentuotina, kad atsakovas medžiojo Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka ir buvo gavęs medžiojamųjų gyvūnų kvotas. Gyvūnai buvo medžiojami medžioklės taisyklėse nustatytais įrankiais, būdais, priemonėmis ir terminais. Nustatyta ir tai, kad kad atsakovas visą pažeidimo laikotarpį mokėjo mokesčius už medžioklės plotus, medžiojamų gyvūnų išteklius ir teikė ataskaitas ieškovui - Alytaus RAAD apie sumedžiotus gyvūnus. Medžioklės lapai buvo pildomi teisingai ir buvo galiojantys, juose buvo nurodyti visi Medžioklės taisyklių 19.1-19.4 punktuose nustatyti duomenys. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas netinkamai vykdė jam išduoto anksčiau galiojusio leidimo sąlygas, todėl tikėtina, kad atsakovui naujas leidimas irgi būtų išduotas. Įsatymo nuostatos (Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalis) leido, kad pasibaigus leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete laikotarpiui, kuriam jis buvo išduotas, jeigu šio leidimo gavėjas tinkamai vykdė visas jame nustatytas sąlygas ir pasibaigus šio leidimo galiojimui per 2 mėnesius pateikė prašymą pratęsti jo galiojimo laiką, šis leidimas pratęsiamas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes spręstina, kad leidimo nepratęsimas atsakovui buvo tik formalus veiksmas ir nesukėlė žalos gyvūnijai. 

21.       Apibendrinus kas išdėstyta konstatuotina, kad byloje pateiktų įrodymų ir visų nustatytų aplinkybių visuma neleidžia teismui pripažinti realios žalos atsiradimo aplinkai fakto ( CPK 185 straipsnis). Todėl nenustačius žalos aplinkai padarymo fakto, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę atsakovei, nes nėra vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – padarytos žalos. Nenustačius aptartos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, kitų būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti analizė tampa nereikalinga, todėl priimtas preliminarus sprendimas naikintinas ir ieškinys atmestinas ( CK 6. 245-6. 249 straipsniai).

           Dėl bylinėjimosi išlaidų

22.       Ieškinį atmetus iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, bet jei jos yra ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro. Atsakovas prašo priteisti 2879,80 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

23.       Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus sprendžia, ar šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų, ar jos turi būti apmokamos, o pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį – ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir jos turi būti atlyginamos. Ne visada faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai apmokėti teismo yra pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020, 38 punktas). Kriterijai, pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, atlygintinas dydis, išvardyti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos), t. y. bylos sudėtingumas; teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas; ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje; būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydis; teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis; sprendžiamų teisinių klausimų naujumas; šalių elgesys proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudos bei kitos svarbios aplinkybės (Rekomendacijų 2 punktas).

24.       Teismas atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, į advokato darbo ir laiko sąnaudas byloje pripažįsta pagrįstomis tik 1200 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir tokias išlaidas priteisia iš ieškovo atsakovui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

            Kauno apygardos teismo 2020m. liepos 9d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

              Priteisti iš ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ( juridinio asmens kodas ) 304766622 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui Medžiotojų klubas „Ažuolas“ (juridinio asmens kodas 191373565).

           Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą apeliaciniu skundu.

           Šalims išaiškintina, kad šalys nepasibaigus sprendimo apeliacine tvarka apskundimo terminui, gali sudaryti taikos sutartį ir ją pateikti teismui patvirtinti (CPK 140 straipsnio 4 dalis).

Teisėjas   Algimantas Kukalis