Civilinė byla Nr. e2-96-1118/2021

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02076-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 2.6.39.2.6.1; 3.2.6.1; 3.1.7.6

                                                                                  (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 31 d.

Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Jūratė Žemgulienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Almai Mažrimienei ir Daivai Juškuvienei,

dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro įgaliotam atstovui M. B.,

atsakovams S. B. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Skansta“ įgaliotam atstovui M. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams S. B. ir UAB „Skansta“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Teismas

nustatė:

ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras 2020 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų S. B. ir UAB „Skansta“ 5331,34 Eur, penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ieškovas nurodo, kad 2019 m. liepos 23 d. Švedijoje dėl S. B., vairavusios UAB „Skansta“ priklausančią transporto priemonę Volvo V70, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė Volvo V70, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ). Lietuva ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (toliau – žaliosios kortelės sistemos) dalyvės. Žaliosios kortelės sistema veikia tokiu principu, kad eismo įvykio valstybės (šiuo atveju – Švedijos) nacionalinis draudikų biuras, būdamas išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų aiškinimu ir žalų administravimu, atsako už tai, kad nukentėjusiems asmenims, esant jų reikalavimui, būtų atlyginta už jo valstybėje eismo įvykių metu padarytą žalą pagal eismo įvykio valstybėje galiojančių teisės aktų nuostatas. Tuo tarpu transporto priemonės įprastinės buvimo vietos – registracijos valstybės (šiuo atveju – Lietuvos) nacionalinis draudikų biuras atsako už jo valstybėje registruotomis transporto priemonėmis padarytų žalų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Švedijoje ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone, eismo įvykio valstybės – Švedijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 56 219,00 SEK (5331,34 Eur) sumai, o ieškovas vadovaudamasis TPVCAPDĮ sumokėjo Švedijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 5331,34 Eur (56 219,00 SEK). Ieškovas, sumokėjęs Švedijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, iš atsakovų įgijo teisę reikalauti grąžinti sumokėtą sumą, tačiau atsakovai reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.

UAB „Skansta“ 2020 m. spalio 8 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka ir mano, kad išmokėtas žalos dydis yra neapgrįstai didelis ir neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų. Atsakovė neginčija, kad eismo įvykis įvyko vairuojant UAB „Skansta“ transporto priemonę dėl atsakovės S. B. kaltės. Nurodo, kad UAB „Skansta“ jai priklausančią transporto priemonę tiesiog pamiršo apdrausti civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o priminimo iš draudimo bendrovės nesulaukė. UAB „Skansta“ neprieštarauja ir sutinka su ta nuostata, kad transporto priemonei nesant apdraustai civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu privalo atlyginti padarytą žalą, tačiau mano, kad ši žala paskaičiuota akivaizdžiai per didelė bei į darbų sąmatą įtraukti visiškai su eismo įvykiu nesusiję automobilio remonto darbai bei pirktos detalės. Nurodo, kad eismo įvykio metu automobilių kontaktas buvo nestiprus, kadangi Volvo automobilio vairuotoja automobilį vairavo nedideliu greičiu, o ir pažeidimai, kaip matyti iš fotonuotraukų padaryti paviršiniai ir nežymūs, o BMW automobilio vairuotojas kategoriškai prieštaravo, kad būtų kviečiami policijos pareigūnai, nurodydamas, kad jis pats yra policijos pareigūnas ir viską sutvarkys, kas tik sustiprina abejones, kad į sąmatą yra įtraukti darbai ir medžiagos nesusiję su eismo įvykiu. Nurodo, kad sąmatą sudarė ir darbus atliko Švedijoje veikiantis servisas „Slotts Bil AB“, tačiau į automobilio remonto darbų sąmatą yra įtraukta darbų visiškai nesusijusių su automobiliui padarytais sugadinimais (priekinio bamperio montavimas, priekinio numerio ženklo keitimas, kairiojo sparno remonto darbai, kairės pusės žibintų keitimas, variklio gaubto izoliacinio kilimėlio keitimas, kairės pusės žibintai bei automobilio priekinės dalies ištisinis dažymas, kuri kaip matyti iš fotonuotraukų pažeista korozijos, kas daro prielaidą, kad kai kurie į sąmatą įtraukti darbai yra pertekliniai. Atsakovė nurodo, kad byloje nėra pateikta sąskaitų faktūrų, apmokėjimo kvitų ir ar kitų dokumentų kopijų iš kurių būtų galima spręsti kiek žąlą administruojanti bendrovė Moderna Forakringar  pervedė lėšų Švedijoje veikiančiam servisui „Slotts Bil AB“ už automobilio BMW remontą, todėl mano, kad ne už visus į sąmatą įtrauktus darbus žąlą administruojanti draudimo bendrovė atliko mokėjimą.

Ieškovas 2020 m. spalio 28 d. teismui pateiktame dublike nurodo, kad atsakovai neįvykdė pareigos per 3 darbo dienas nuo 2019 m. liepos 23 d. įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymą raštu pranešti ieškovui, tačiau nežiūrint į tai, S. B. buvo sudarytos visos sąlygos dalyvauti Švedijoje vykusiame 2019 m. gegužės 7 d. eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procese bei tiesiogiai kreiptis į Švedijos nacionalinį draudikų biurą, tačiau ji neteikė savalaikių paaiškinimų tiesiogiai Švedijos nacionaliniam draudikų biurui. Nurodo, kad ieškovo pareikštas reikalavimas atsakovams yra pagrįstas išimtinai kompetentingo subjekto – Švedijos nacionalinio draudikų biuro pagal eismo įvykio valstybės teisę surinktais ir pateiktais įrodymais, kurie Švedijoje yra pakankami nustatant bei atlyginant eismo įvykių metu patirtą žalą. Nurodo, kad ieškovas pateikė faktinį savo reikalavimo pagrindą pagrindžiančius įrodymus, kurie pakankami pagrįsti reikalavimą Švedijoje. Tuo tarpu „UAB „Skansta“ apsiriboja vien tik nepagrįstomis abejonėmis ir kritika. Tais atvejais, kai byloje įrodymus teikia tik ieškovas, o atsakovai kelia tik nepagrįstas abejones, teismas neturi realaus pagrindo abejoti ieškovo reikalavimo pagrįstumu, tuo labiau, kuomet jis yra paremtas išimtinę kompetenciją, apimančią ir užsienio valstybėje taikomų teisės aktų nuostatų aiškinimą, administruoti eismo įvykio metu padarytą žalą turinčio subjekto – Švedijos nacionalinio draudikų biuro pateiktais įrodymais, kurie paremti Švedijos teisės aktų nuostatomis.

UAB „Skansta“ 2020 m. lapkričio 16 d. d. pateikė tripliką, kuriame nurodo, kad Telšių apylinkės teismas 2020 m. spalio 14 d. priėmė nutartį ir įpareigojo ieškovą per 14 dienų nuo pranešimo gavimo pateikti teismui dubliką ir atsakovės prašomus dokumentus, patvirtinančius lėšų pervedimą Švedijoje veikiančiam servisui „Slotts Bil AB“ už automobilio remontą. Ieškovas 2020 m. spalio 27 d. teismui pateikė dubliką, tačiau sąskaitų faktūrų, apmokėjimo kvitų ir ar kitų dokumentų kopijų iš kurių būtų galima spręsti kiek žąlą administruojanti bendrovė Moderna Forakringar pervedė lėšų Švedijoje veikiančiam servisui „Slotts Bil AB“ už automobilio BMW remontą nepateikė, nors ieškovas buvo įpareigotas šiuos dokumentus pateikti. Papildomai nurodo, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka ir mano, kad išmokėtas žalos dydis yra neapgrįstai didelis ir neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų. Pažymėjo, kad atsakovai neprieštarauja ir sutinka su ta nuostata, kad transporto priemonei nesant apdraustai civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu privalo atlyginti padarytą žalą, tačiau mano, kad ši žala paskaičiuota akivaizdžiai per didelė bei į darbų sąmatą įtraukti visiškai su eismo įvykiu nesusiję automobilio remonto darbai bei pirktos detalės, todėl galima daryti prielaidą, kad ne už visus į sąmatą įtrauktus darbus žąlą administruojanti draudimo bendrovė atliko mokėjimą.

Atsakovė S. B. 2021 m. kovo 17 d. teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su pateiktu ieškiniu sutinka iš dalies ir neprieštarauja nuostatai, kad transporto priemonei nesant apdraustai civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu privalo atlyginti padarytą žalą, tačiau mano, kad žala paskaičiuota akivaizdžiai per didelė bei į darbų sąmatą įtraukti visiškai su eismo įvykiu nesusiję automobilio remonto darbai ir detalės, kad kelia daug pagrįstų abejonių dėl teisingo žalos dydžio įvertinimo. Atsakovė nurodo, kad eismo įvykis įvyko automobiliu Volvo V70 važiuojant į žiedinę sankryžą ir nepraleidus automobilio BMW, todėl trenkėsi į dešinį BMW sparną. Nurodo, kad kliudyta buvo įvažiuojant į žiedinę sankryžą, kas įrodo, kad eismo įvykio metu automobilių kontaktas buvo nestiprus, kadangi atsakovė vairavo automobilį nedideliu greičiu, o ir pažeidimai, kaip matyti iš fotonuotraukų padaryti paviršiniai ir nežymūs. Nurodo, kad iš fotonuotraukų, kurios darytos iš karto po įvykio matyti, kad eismo įvykio metu pažeidimai buvo padaryti tik dešinės pusės priekiniam sparnui, o visi kiti BMW automobilio pažeidimai nurodyti pranešime (dešinės pusės galinės ir priekinės durys, priekinis stiklas) pažeisti nebuvo ir negalėjo būti. Mano, kad tai kelia abejones dėl teisingo žalos dydžio įvertinimo. Atsakovė nurodo, kad ji eismo įvykio metu pageidavo kviesti policijos pareigūnus, tačiau BMW automobilio vairuotojas kategoriškai tam prieštaravo motyvuodamas tuo, kad jis pats yra policijos pareigūnas ir nurodė, kad viską sutvarkys bei pasiūlė nuvažiuoti į šalia esančią automobilių aikštelę aptarti įvykio detales. Nurodo, kad automobilis važiavo savo eiga, kadangi pažeidimai buvo nestiprūs ir tai paneigia pranešime nurodytą aplinkybę, kad automobilio neįmanoma tinkamai vairuoti. Abejonių kelia suvestinėje sąmatoje nurodyta frančizė, kas leidžia manyti, kad automobilis buvo remontuojamas pagal Kasko, o ne civilinį draudimą, todėl mano, kad remontuojant automobilį pagal Kasko draudimą neteisinga prašyti jos atlyginti frančizės išlaidas. Nurodo, kad buvo nuvykę į BMW automobilį remontavusį servisą, kur jiems buvo paaiškinta, kad jų nurodytas automobilis turėjo ne vieną draudiminį įvykį ir informacijos bei mokėjimo dokumentų neteiks. Mano, kad išanalizavus pateiktas sąmatas galima daryti išvadą, jog daugelis darbų visiškai nėra susiję su 2019 m. liepos 23 d. eismo įvykiu. Nurodo, kad iš nuotraukų aiškiai matyti, kad BMW automobilis yra be automobilio logotipo, tačiau sąmatoje logotipo keitimas įtrauktas. Taip pat aiškiai matyti, kad priekiniam bamperiui, gaubtui, dešinės pusės ratui bei padangai pažeidimų nebuvo padaryta. Prašo ieškinio dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka sumą sumažinti iki 21 376,24 SEK arba 2027,14 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas M. B. papildomai paaiškino, kad ieškinį palaiko, mano, kad jis pagrįstas, o savo argumentus yra išdėstę teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tačiau gali paminėti kelis akcentus. Jie yra pateikę kartu su ieškiniu apgadintos transporto priemonės vertės sąmatas, yra pateikę įrodymus kokiu pagrindu žala buvo atlyginta, yra pateikę Švedijos teisės aktus, kurių pagrindu atlygino žalą, todėl mano, kad jie pagrindė savo ieškinį. Ieškovas yra įpareigotas pagrįsti savo ieškinį, tačiau tam tikros pareigos yra nustatytos ir atsakovui, kuris nesutinka su žalos apskaičiavimu ir kelia tam tikras abejones. Atsakovui tenka pagrįsti savo atsikirtimus. Šiuo atveju atsakovas nesutinka su žalos dydžiu, tačiau jokių įrodymų neteikia. Paaiškino, kad buvo atlikinėjamas žalos apskaičiavimas, fotografuota transporto priemonė, Švedijos atstovai buvo kompetentingi pateikti žalos apskaičiavimą, todėl nemato pagrindo, kodėl jais netikėti. Dėl frančizės paaiškino, kad realiai tos frančizės išskyrimas nereiškia, kad ta žala padidėjo būtent frančize išskirta suma, kadangi tiesiog nukentėjęs asmuo kreipėsi į savo Kasko draudimo bendrovę, tai jie paskaičiavo žalą ir išminusavo tą frančizę, o Švedijos nacionalinis draudikų biuras apskaičiavo ir atlygino žalą, kartu su frančize, tai realiai ta žala nepadidėjo, ta frančizė tiktai buvo išskirta. Realiai ir suma eismo įvykio žalos yra kartu su frančize nurodyta. Kas liečia konkrečias žalos paskaičiavimo pozicijas, tai jie mano, kad tos visos sąskaitos ir apmokėjimai buvo įrodinėti, pav. keliamas klausimas ar buvo verta keisti ratlankį ar neverta, tai nuotraukose matosi, kad tas ratlankis realiai yra apgadintas, o paprastai apgadintą ratlankį keičia. Kitas dalykas dėl važiuoklės dalių, tai pats nukentėjęs asmuo aiškiai nurodęs, kad automobilio neįmanoma tinkamai vairuoti, tai iš esmės po to smūgio buvo neįmanoma tinkamai automobilio eksploatuoti. Jei automobilis važiuoja, tai dar nereiškia, kad jis gali tinkamai važiuoti. Iš pažiūros atrodo, kad tas smūgis buvo nedidelis, bet pažeidžiamos ir vidinės detalės, nes tiesiog ratas šiek tiek pasislenka, todėl mano, kad ta žala pagrįsta. Toliau visos kitos detalės, tai kai kurios buvo būtinos atliekant remontą, jų niekas atskirai netaisė, o jas reikėjo keisti atliekant remontą. Paaiškino, kad frančizė yra sudėtinė ta žalos dydžio dalis, ir nuo tos žalos yra skaičiuojamas žalos administravimo mokestis, kuris sudaro 15 procentų nuo išmokėtos žalos. Šios sumos išmokėtos pagal abiejų valstybės teisę. Kas liečia švedų nacionalinį draudikų biurą, tai jie sumoka pagal Švedijos teisės aktus, o ieškovas jiems sumoka pagal nacionalinius savo teisės aktus. Jie apmokėjo žalą, kokia ta žala buvo padaryta. Atsakovė UAB „Skansta“ dėl padarytos žalos atlyginimo buvo informuota 2019 m. rugsėjo 2 d., buvo išsiųstas pranešimas su prašymu. Į siųstas pretenzijas nebuvo sureaguota, S. B. atsiuntė tam tikras nuotraukas. Jie informavo atsakovę, kad atsakovė gali savo iniciatyva dalyvauti tyrime. Nesutinka, kad transporto priemonė dalyvavo ne viename eismo įvykyje, nes jie tokių duomenų neturi, o atsakovai neteikia įrodymų. Jų nuomone, kad išmokėta buvo būtent dėl jų padaryto įvykio padaryta žala. Jie nesutinka, kad atsakovams būtų išdėstyta suma vienerių metų laikotarpiui, nes ta suma nėra tokia didelė, o atsakovai turėjo pagrįsti savo prastą finansinę padėtį, tačiau vėl gi, jie to visiškai nepagrindžia. Prastova nebuvo skaičiuota, jei ji būtų buvusi skaičiuota, būtų įrašyta konkreti suma. Prastovą įrašė, bet jos neskaičiavo, nes pagal Švedijos teisę ji turi būti įrašyta į atskirą eilutę, jei ji skaičiuojama, gal galvojo, kad nukentėjęs už tai prašys atlyginti, tai todėl įtraukė, bet ji nebuvo skaičiuojama. Dėl stogo, tai stogas nebuvo dažomas, buvo daromas dažymo perėjimas, kad nesiskirtų spalvos. Jiems nekilo abejonių, kad ta žala kilo būtent dėl minėto eismo įvykio.

Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Skansta“ įgaliotas atstovas M. A. papildomai paaiškino, kad jie su ieškiniu sutinka tik iš dalies, pridėjo atsikirtimą, kuriame nurodė su kuo nesutinka. Jų manymu ne viskas buvo apgadinta eismo įvykio metu. Mano, kad iš pateiktų įrodymų, kuriuos pateikė ieškovas, aiškiai matyti, kad pažeidimas padarytas į sparną, jokių kitų pažeidimų nėra. Mano, kad padangos su disku pažeidimai padaryti ne tame eismo įvykyje, kadangi nesimato, jog kiti pažeidimai būtų padaryti. Jei būtų kiti pažeidimai, tai tikrai būtų žymės, o šiuo atveju nėra jokių žymių. Jeigu būtų sąlytis tai ir tas diskas būtų pažeistas ir ta padanga būtų pažeista. Tas pats ir su brūkšniu ant bamperio, nes tai tikrai ne iš to įvykio, kadangi ta padanga su disku yra iškilusi, matosi kur buvo smūgis – buvo į šoną, į sparną, o ties bamperiu tikrai ne tas pažeidimas, nes būtų buvę didesni pažeidimai. Iš prie ieškinio pateiktų dokumentų matyti, kad buvo dažomas gaubtas, ta pati važiuoklė yra tvarkoma, bet nebuvo tokio smūgio, kad būtų buvę reikėję šias dalis tvarkyti. Jų manymu čia padarytas perteklinis remontas ir jiems kėlė abejonę frančizė, nes kokiu pagrindu išrašė servisas žmogui už frančizę. Iš draudimo praktikos yra aišku, kad kai įvyksta eismo įvykis frančizės neapmoka, o kai įvyksta pagal Kasko, tai atsiranda frančizė ir tuo atveju būna išskaičiuota ta suma. Jiems kelia abejones, kodėl buvo dažytas stogas, kodėl bamperis dažytas. Jie kreipėsi į ieškovą, tačiau ieškovas nuosekliai jiems nieko neatsakė, persiuntė visą medžiagą ir kreipėsi į teismą. Mano, kad žala yra perteklinė ir darbai atlikti nesusiję su tuo eismo įvykiu. Įrodymai yra tokie, kad byloje pateiktos fotonuotraukos ir iš tų nuotraukų matyti kokie yra pažeidimai. Taip pat ieškovo sąskaitose nurodyta prastova, o jei įtraukė, reiškia turėjo būti ji skaičiuota. Jie remiasi nuotraukomis ir ieškovo pateikta informacija, nes jie kitų įrodymų negali pateikti, kadangi jiems niekas nepateikė kažkokių dokumentų, kadangi atsakovės vyras buvo nuvažiavęs į tą servisą, bet jam dokumentų nepateikė apie atliktus darbus. Atsakovės vyras bandė išsiaiškinti, bet jam nieko nepateikė. UAB „Skansta“ apie įvykį sužinojo 2020 m. vasario 17 d. ir kreipėsi į ieškovę. Apie 2019 m. rugsėjo 2 d. pranešimą jis nieko negali pasakyti, nes tuo metu įmonėje nedirbo, jis negali atsakyti ar tą pranešimą įmonė gavo. Jie reagavo į siųstą pretenziją, pateikė atsakymą, prašė iš ieškovo daugiau informacijos, bandė bendrauti, bet nepavyko ir ieškinys atsirado teisme. Su Švedijos draudimo biuru susisiekti nebandė. Reaguoti pradėjo, kai pamatė kokią sumą reikia atlyginti ir dokumentus apie žalą. Kodėl nesikreipė į Švedijos institucijas jis nežino. Įvykio metu apie aplinkybes labiau žinojo įmonės vadovas G. S. O išdėstyti priteistiną sumą prašo, nes šiuo metu yra paskelbtas karantinas ir įmonė yra nukentėjusi nuo jo, todėl paprasčiausiai prašo išdėstyti. Jis neteiks jokių finansinių dokumentų, remiasi karantinu. Mano, kad vienerių metų išdėstymo terminas yra protingas, kadangi tokia yra teismų praktika.

Teismo posėdžio metu atsakovė S. B. papildomai paaiškino, kad jai yra neadekvati nurodyta suma, nors ji kaltės neneigia, tačiau pati suma neadekvati lyginant koks buvo automobilių sąlytis. Nuotraukose matosi, kad tikrai to smūgio nebuvo, ji tikrai negalvojo, kad bus tokia suma ir kad reikėtų iš anksto kreiptis kažkur į Švediją, į draudimo biurus. Eismo įvykio metu greičio nebuvo, ten net ne pagrindinė žiedinė sankryža, ten buvo prekybos centrų, ten tiesiog gatvelė, žiedinė sankryža, ten greitis neįmanomas. Kitas dalykas ji važiavo su trimis vaikais, tai bet kokiu atveju nebuvo greičio, jie tiesiog susilietė. Ją tiesiog šokiruoja suma, kadangi tai nėra maža suma. Apgadinimą ji matė tik vieną, kad buvo sparnas, kad nebuvo posūkio, nes sudužo. Ten kapoto pažeidimų nebuvo. Tas automobilis jau buvo be ženkliuko. Išlipęs žmogus akcentavo, kad yra policininkas, jis pasiūlė, kad pavažiuoti į kitą aikštelę ir jis tikrai važiavo savo eiga. Ten neatrodė, kad būtų tiek pažeidimų, kad susidarytų tokia suma. Kai šalia esančioje aikštelėje pasistatė automobilius, ji dar nubėgo į įvykio vietą ir ten tiesiog nieko nebuvo, buvo tik keli stikliukai šoninio posūkio. Ji nemano, kad buvo toks smūgis, kad tas BMW ženkliukas galėjo nukristi. Apie eismo įvykį įmonei ji pranešė kai buvo Švedijoje, bet kada pranešė, ji nepamena, gal kai gavo pranešimą užpildyti apie eismo įvykio eigą. Daugiau jokios informacijos ji negavo, kol neatėjo galutinė suma. Jos vyras tiesiog užvažiavo į tą autoservisą, bet jam pasakė, kad tikrai jokios informacijos neteiks, nors pradžioje paklausė pagal kokį įvykį, nes tas automobilis buvo ne viename eismo įvykyje. Paaiškino, kad automobilį iš UAB „Skansta“ ji buvo pasiskolinusi. Patį pirminį pranešimą po eismo įvykio ji gavo ir į jį atsakė. Ji asmeniškai niekur nesikreipė daugiau. Ji nežinojo, kad transporto priemonė buvo nedrausta. Ji su vaikais nebūtų rizikavusi važiuoti nedraustu automobiliu, būtų pati apdraudusi tą automobilį.

Teismo posėdžio metu liudytojas G. S. paaiškino, kad jis yra UAB „Skansta“ direktoriaus pavaduotojas, kai įvyko eismo įvykis, tuo metu buvo įmonės laikinuoju direktoriumi. Paaiškino, kad apie eismo įvykį sužinojo, kai gavo laišką, iškart sureagavo. Jam jau buvo prieš tai pranešusi atsakovė, bet negali tiksliai prisiminti. Jis nežino kokio pobūdžio buvo tas laiškas ir kada, nes nepamena, bet iškart sureagavo, jis atrašė ko klausė. Kiek suprato jie vieno negavo laiško, o į tą laišką, kuriame buvo pretenzija atsakė, o dėl kitų laiškų tai būna, kad ir laiškininkai suklysta. Turi daug reikalų, ne visada Lietuvoje būna, tai laukė laiško, kad sureaguoti. Gavę laišką jiems pasirodė, kad suma per didelė, dar konsultavosi su ekspertais žodžiu, parodė S. B. darytas nuotraukas. Ekspertai sakė, kad yra labai daug ko pakeista, ko nereikėjo keisti. Jie kreipėsi į ieškovą, sakė, kad jiems atrodo, kad per didelė žala, rašė, bet papildomų įrodymų ieškovas jiems neteikė. Ieškovas gavo pranešimą dėl ko jie nesutinka. Jų manymu smūgio metu nebuvo paliestos tos vietos, kurios buvo pakeistos. Pagrindiniai įrodymai yra nuotraukos. Dėl pačios žalos dydžio, kol dar jos nežinojo, jie nebendravo su ieškovu, laukė laiško ir gavę laišką su pretenzija sureagavo. Jų įmonė turi daug transporto priemonių, todėl nežinojo, kad ta transporto priemonė buvo nedrausta. Sužinojo tik gavę pretenziją, nes iki tol nežinojo. Jeigu būtų žinoję, būtų automobilį apdraudę. Jis nežino, kodėl negavo laiško, pas juos dažnai apsirinka paštininkai, bet kai gavo iškart sureagavo. Neprisimena ar S. B. informavo apie įvykį. Jie nežinojo, kad nėra draudimo, todėl ir laukė tų laiškų.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. liepos 23 d. Švedijoje, dėl atsakovės S. B., vairavusios Lietuvos Respublikoje registruotą transporto priemonę Volvo V70, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklausė atsakovei UAB „Skansta“, kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė BMW 530 D Sedan 4D valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) bei jai padaryta žala. Eismo įvykio dieną atsakovė UAB „Skansta“ buvo transporto priemonės Volvo V70, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, t. y. atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė Volvo V70, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Švedijoje (kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais Švedijos transporto priemonių draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą už apgadintą transporto priemonę bei pateikė reikalavimą dėl 5331,34 Eur (56 219 SEK) žalos sumos atlyginimo ieškovui. Ieškovas gavęs minėtą reikalavimą bei informaciją apie įvykusio eismo įvykio aplinkybes, duomenis apie dėl įvykusio eismo įvykio apskaičiuotą žalos dydį, 2020 m. vasario 6 d. atlygino Švedijos transporto priemonių draudikų biurui patirtą 5331,34 Eur (56 219 SEK) žalą ir raštu ne kartą kreipėsi į atsakovus, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, tačiau atsakovai negrąžino ieškovui reikalaujamos sumos ir liko skolingi 5331,34 Eur išmokėtos draudimo išmokos už padarytą žalą.

Bylos duomenimis, atsakovai ieškovui patirtų nuostolių neatlygino, neginčydami faktų, kad transporto priemonė Volvo V70, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir eismo įvykis, kurio pagrindu buvo išmokėta žala, įvyko dėl atsakovės S. B. kaltės, tačiau nurodo, kad jų manymu eismo įvykio metu padaryta žala transporto priemonei buvo ženkliai mažesnė, o nukentėjusio asmens transporto priemonei buvo atlikti pertekliniai darbai, nesusiję su padarytu eismo įvykiu, todėl atsakovai ginčija apskaičiuotos ir ieškovo Švedijos transporto priemonių draudikų biurui atlygintos žalos dydį.

Pastebėtina, jog TPVCAPDĮ tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (TPVCAPDĮ 1 straipsnio 1 dalis). Vienas transporto priemonių draudimo bruožų yra jo privalomumas. Tokiu draudimu siekiama užtikrinti nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių ir asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią, atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado, naudojant apdraustą ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę. Pagal TPVCAPDĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, t. y. ieškovas (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškovas turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame numatyta, jog ieškovas moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje reglamentuota tai, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. O to paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Be kita ko, TPVCAPDĮ 41 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, valdytojai, išvykdami iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, privalo turėti galiojantį draudimo liudijimą, patvirtinantį draudimo sutarties, atitinkančios šio įstatymo reikalavimus, sudarymą.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublika ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės yra žaliosios kortelės sistemos dalyvės. Pagrindinis teisės aktas, kuriuo, sprendžiant eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus, vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai, paskelbti su 2003 m. liepos 28 d. Komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB). Esant neapdraustai įvykio kaltininko vairuojamai transporto priemonei, eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, šiuo atveju Švedijos, vadovaudamasis minėtais nuostatais, administruoja žalą ir atlygina ją nukentėjusiems, atlyginęs žalą patirtas išlaidas pateikia reikalavimą grąžinti išmokėtas sumas bei atlyginti administravimo išlaidas žalą sukėlusios neapdraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, šiuo atveju ieškovui, kuris atlygina išmokėtą žalą.

Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Švedijoje (kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatų bendrąsias taisykles (privalomąsias nuostatas)) ir ieškovui sprendžiant, kad jo metu atsakovė yra eismo įvykio kaltininkė, vairavo Lietuvos Respublikoje registruotą, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą transporto priemonę, ieškovas privalėjo apmokėti Švedijos nacionalinio draudikų biuro pateiktą aukščiau minėtą reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nes tokia ieškovo pareiga yra įtvirtinta ieškovui privalomuose vykdyti teisės aktuose: TPVCAPDĮ įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje ir Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnyje. Remiantis TPVCAPDĮ 26 straipsnio 1 dalies 6 punktu ieškovas atlieka jam pavestas Biurų tarybos nario funkcijas, vykdo įsipareigojimus, atsirandančius iš susitarimų su kitų valstybių nacionaliniais draudikų biurais, atlieka funkcijas pagal žaliosios kortelės sistemą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. 

Pastebėtina, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Pagal CK 6.280 straipsnį, TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taigi, ieškovas, sumokėjęs kitos valstybės draudikų biurui už išmokėtą draudimo išmoką nukentėjusiajam autoįvykio metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už autoįvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją arba šios transporto priemonės savininką.

Šiuo atveju žala, kurią buvo prašoma priteisti iš atsakovų, atsirado Švedijoje, todėl žalos administravimą atliko Švedijos nacionalinis draudikų biuras. Pastebėtina, jog ieškovas atlygino Švedijos nacionaliniam draudikų biurui apskaičiuotą žalą pagal pateiktą reikalavimą ir pridėtus žalą pagrindžiančius dokumentus. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė BMW D Sedan 4D, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kurios atstatymo išlaidos siekė 5331,34 Eur. Švedijos nacionalinis draudikų biuras apskaičiuodamas minėtai transporto priemonei padarytą žalą pateikė ieškovui remonto darbų sąmatas, jų apskaičiavimą, įvykio metu sugadintų transporto priemonių dalių vertes ir fotonuotraukas atliktas po eismo įvykio ir nustatinėjant transporto priemonei padarytą žalą.

Pastebėtina, jog kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, jog žala dėl transporto priemonės sugadinimo, be kita ko, apima išlaidas keičiamoms dalims ar detalėms, reikalingoms suremontuoti (atstatyti) dėl kalto asmens veiksmų sugadintą turtą. Sugadinto turto vertės atkūrimas iki įvykio reiškia, kad būtina atsižvelgti į automobilio detalių ar dalių nuvertėjimą dėl eksploatavimo iki įvykio. Toks aiškinimas atitinka visiško žalos atlyginimo funkciją. Visiško žalos kompensavimo principas lemia, kad nukentėjusiajam nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado. Tai reiškia, kad nukentėjusiajam neturi būti priteisiama nei mažiau, nes tokiu atveju nebus tinkamai apgintos asmens teisės, nei daugiau, nes nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų skolininko sąskaita. Kartu visiško žalos atlyginimo principas reiškia, kad padarytos žalos dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje. Todėl ir sugadintos transporto priemonės keistinų dalių ir detalių nuvertėjimo dėl eksploatavimo taikymas, jo dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje, o ne taikomas standartizuotu būdu ar automatiškai. Pažymėtina, kad tam tikrų transporto priemonių dalių ar detalių nusidėvėjimui gali turėti įtakos ne tik transporto priemonės senumas, bet ir rida. Be to, nustatant žalos dydį konkrečioje byloje, pavyzdžiui, gali paaiškėti, kad keičiamos tam tikros dalys ar detalės sugadintoje transporto priemonėje prieš pat eismo įvykį buvo pakeistos naujomis arba aplinkybė, kad rinkoje nėra tokių pat ar panašių dėvėtų dalių ar detalių, kad po remonto transporto priemonė atitiktų techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus, arba jų įsigijimas būtų pernelyg apsunkintas, kas objektyviai lemtų būtinumą siekiant suremontuoti transporto priemonę naudoti naujas dalis ar detales. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad žala dėl transporto priemonės sugadinimo turi apimti išlaidas dėl tokių detalių ir dalių, kurios leistų naudoti transporto priemonę pagal jos paskirtį atitinkant techninius reikalavimus, kaip ji buvo naudojama iki įvykio. Todėl naujų dalių ar detalių naudojimas siekiant suremontuoti transporto priemonę atitiks visiško nuostolių atlyginimo principą, nes nukentėjęs asmuo bus grąžintas į tą pačią padėtį, kurioje buvo iki įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019).

Išanalizavus bylos medžiagą, nustatyta, jog esminis šioje civilinėje byloje ginčo klausimas dėl išmokėtos draudimo išmokos dydžio, įvykus eismo įvykiui, kurio metu buvo apgadinta nukentėjusiam trečiajam asmeniui priklausanti transporto priemonė. Atsakovai byloje teigia, kad eismo įvykio metu nukentėjusio trečiojo asmens transporto priemonė nebuvo apgadinta stipriai, kad jai atstatyti į pradinę padėtį nebūtų reikėję tiek remonto darbų ir keistinų detalių, kiek nurodyta pateiktose sąmatose ir sąskaitose. Atsakovų manymu, nukentėjusiojo transporto priemonei buvo atlikti pertekliniai remonto darbai, visiškai nesusiję su atsakovės S. B. sukelto eismo įvykio padaryta žala transporto priemonei. Vis tik, minėtiems teiginiams įrodyti, atsakovai iš esmės neteikia jokių papildomų įrodymų, išskyrus po eismo įvykio padarytas transporto priemonės fotonuotraukas, kurios yra iš esmės tapačios ieškovės teiktoms fotonuotraukoms.

Pažymėtina, jog sprendžiant tokio pobūdžio ginčo klausimą, taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, o žalos dydis įrodinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) tvarka leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Atkreiptinas dėmesys, jog iš ieškovo byloje pateiktų įrodymų akivaizdu, kad eismo įvykis nebuvo toks menkas, kaip bando nurodyti atsakovai. Tiek iš ieškovo, tiek iš atsakovės S. B. pateiktų fotonuotraukų matyti, kad eismo įvykio metu susidūrusios transporto priemonės buvo apgadintos pakankamai stipriai – atsakovės valdomai transporto priemonei Volvo V70, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) dužo priekinis kairės pusės žibintas, atšoko priekinis bamperis, matomi įbrėžimai ties kairiuoju transporto priemonės sparnu, tuo tarpu, nukentėjusio trečiojo asmens transporto priemonei BMW D Sedan 4D, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindinis smūgis teko į dešinį priekinis pusės sparną, dėl kurio dužo posūkio signalas, deformavosi pats sparnas, ant padangų, ratlankio ir priekinio bamperio matosi akivaizdžios žymės, todėl akivaizdu, kad po tokio smūgio galėjo deformuotis ne tik išorinės, bet ir vidinės transporto priemonės dalys.

Teismas susipažinęs ir išanalizavęs pateiktas fotonuotraukas, eismo įvykio schemą, pateiktas transporto priemonės remonto sąmatas ir sąskaitas, neturi pagrindo abejoti, kad padaryti pažeidimai ir transporto priemonės atstatymo išlaidų suma neabejotinai galėjo susidaryti būtent dėl atsakovės sukelto eismo įvykio. Pastebėtina, jog minėtos transporto priemonės atstatymo išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina transporto priemonei eismo įvykio metu padarytą žalą, tuo tarpu atsakovai, siekdami paneigti transporto priemonės atstatymo išlaidas, kaip minėta, iš esmės neteikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų.

Taip pat, visiškai sutiktina su ieškovo atstovo teismo posėdžio metu išsakyta pozicija, kad frančizės dydis nukentėjusiam trečiajam asmeniui kreipiantis į savo transporto bendrovę buvo išskaičiuotas pagrįstai, tačiau vėliau turėjo būti įtrauktas į žalos apskaičiavimo sąmatas, nes minėtoje draudimo bendrovėje nukentėjęs trečiasis asmuo taip pat turi Kasko draudimą, tačiau tai nereiškia, kad minėta frančizė, negalėjo būti įtraukti į galutinę remonto darbų sąmatą, kadangi kitu atveju nukentėjęs trečiasis asmuo nepagrįstai patirtų nuostolių vien todėl, kad šis dėl transporto priemonės remonto darbų kreipėsi į savo Kasko draudimo bendrovę.

Pažymėtina, jog atsakovai tik deklaratyviais teiginiais nurodo, kad jų manymu transporto priemonės remonto darbai nebuvo susiję su minėtu eismo įvykiu, kad atsakovės S. B. vyras buvo nuvykęs į transporto priemonę tvarkiusį autoservisą ir ten sužinojo, jog transporto priemonė buvo dalyvavusi ne viename eismo įvykyje, kad nukentėjusio trečiojo asmens transporto priemonė jau eismo įvykio metu buvo be transporto priemonės logotipo ir pan. Atkreiptinas dėmesys, jog įvykus eismo įvykiui, atsakovė būdama transporto priemonės valdytoja nesiėmė veiksmų nufotografuoti eismo įvykio vietos, susidūrimo mechanizmo, pati savanoriškai pasitraukė iš eismo įvykio vietos į nuošalesnę aikštelę, po eismo įvykio nesiėmė veiksmų, siekdama įvertinti, kokia tiksli žala padaryta nukentėjusio trečiojo asmens transporto priemonei ir teismui nepateikė iš esmės jokių konkrečią žalą pagrindžiančių įrodymų, todėl atsakovės teiginiai apie tai, jog eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės buvo apgadintos nestipriai, kad nukentėjusio trečiojo asmens transporto priemonė iki įvykio neturėjo transporto priemonės logotipo, ar tai, kad nukentėjusio asmens transporto priemonė dalyvavo ne viename eismo įvykyje, atmestini kaip visiškai nepagrįsti, kadangi tokių įrodymų byloje nėra pateikta.

Atkreiptinas dėmesys, jog civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių dispozityvumo, rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Dispozityvumo principas reiškia, jog šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Aiškinant įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnyje, svarbu pažymėti, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle; kad teismas civiliniame procese įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje; kad teismo įsitikinimo laipsnis ar kriterijai pagal CPK nekonkretizuoti; kad pagal įrodinėjimo procese CPK įtvirtintą supratimą faktas vertinamas kaip įrodytas, jeigu taip sprendžiama protingo žmogaus požiūriu: faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas turi pagrindą konstatuoti byloje reikšmingų aplinkybių egzistavimą arba neegzistavimą (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamų faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad teismo vertinimu, ištyrus byloje pateiktus įrodymus, neginčytinai nustatyta, jog nukentėjusiojo trečiojo asmens transporto priemonės atstatymo, į pradinę iki įvykio buvusio padėtį, išlaidos yra pagrįstos, todėl ieškovas privalėjo Švedijos nacionaliniu draudikų biurui atlyginti Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone, padarytą žalą ir tokiu būdu įgijo regreso teisę šią žalą išsiieškoti iš atsakovų. Teismo vertinimu, ieškovo ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš atsakovų taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 120 Eur žyminis mokestis ir 214,68 Eur už vertimus iš švedų kalbos, pagal pateiktas sąskaitas-faktūras, todėl šios išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. iš atsakovų ieškovo naudai priteistina po 107,34 Eur iš kiekvieno (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo

Patenkinus ieškinį, atsakovai prašo išdėstyti priteistos žalos dydį vienerių metų laikotarpiui, prašymą motyvuodami tik Lietuvos Respublikoje paskelbtu karantinu.

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, aiškinant ir taikant CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas, sprendimo įvykdymas gali būti atidėtas ar išdėstytas išimtiniais atvejais. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, todėl sprendžiant klausimą dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje. Taigi, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir (ar) išdėstymo, yra aktualūs civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai.

Nagrinėjamoje byloje atsakovai prašydami išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, savo prašymą grindžia vieninteliu motyvu – tuo, kad Lietuvos Respublikoje paskelbtas karantino režimas. Daugiau jokių motyvų, kodėl teismas turėtų išdėstyti sprendimo vykdymą, atsakovai nepateikia, duomenų apie jų sunkią finansinę padėtį taip pat nepateikiama.

Neabejotina, kad su COVID-19 pandemijos ir dėl jos taikytų ribojimų valstybiniu lygiu neigiamais padariniais (ekonominiais, socialiniais ir pan.) susiduria beveik visi valstybės gyventojai, fiziniai ir juridiniai asmenys, kita vertus, vien minėta aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovai yra nepajėgūs įvykdyti savo prievolę ieškovui per trumpesnį nei jų prašomą vienerių metų laikotarpį.

Kaip minėta, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga apima pareigą teikti įrodymus. Šiuo atveju atsakovai į bylą neteikia jokių sprendimo vykdymo išdėstymo būtinumui pagrįsti reikšmingų įrodymų, todėl teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovams yra būtinas sprendimo vykdymo išdėstymas, todėl šis reikalavimas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB „Skansta“, juridinio asmens kodas 303101833, ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, naudai:

- 5331,34 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus trisdešimt vieną eurą 34 ct) žalos atlyginimo;

- 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5331,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. rugsėjo 15 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- po 107,34 Eur (vieną šimtą septynis eurus 34 ct) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo atskirai.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja        Jūratė Žemgulienė