Civilinė byla Nr. e2-162-577/2026

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00007-2025-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.3; 3.4.4.5.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto, į paskolas investuojančio investicinio fondo „NuCapital“, valdomo uždarosios akcinės bendrovės „I asset management“, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo projektai“ prašymas patvirtinti jos finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrinio transporto sistemos“ bankroto byloje, trečiasis asmuo uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas, į paskolas investuojantis investicinis fondas „NuCapital“

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Elektrinio transporto sistemos“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Pajūrio administratorių agentūra“.

2.       Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi patvirtino bendrovės kreditorių finansinius reikalavimus, įskaitant kreditorės bankrutuojančios UAB (toliau – ir BUAB) „Vėjo projektai“ 1 279 703,70 Eur finansinį reikalavimą, tenkinamą antrąja eile, pirmuoju etapu.

3.       Gavęs, trečiojo asmens uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto, į paskolas investuojančio investicinio fondo „NuCapital“, valdomo UAB „I asset management“ (toliau – ir fondas ,,NuCapital“, trečiasis asmuo), atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties, ir sutikęs, kad byloje yra kilęs ginčas dėl kreditorės nurodytų pareikštų finansinių reikalavimų pagrįstumo, Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. spalio 6 d. nutartimi panaikino 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarties ir 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarties dalis, kuriomis nutarta patvirtinti kai kurių kreditorių finansinius reikalavimus, įskaitant LUAB „Vėjo projektai“ 1 279 703,70 Eur finansinį reikalavimą. Teismas nutarė ginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus išskirti į atskiras bylas.

4.       2025 m. lapkričio 3 d. pareiškėja BUAB „Vėjo projektai“ nemokumo administratorė UAB „Valnetas“ pateikė prašymą patvirtinti pareiškėjos 1 122 396,48 Eur finansinį reikalavimą. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartimi buvo atstatydintas BUAB „Vėjo projektai“ nemokumo administratorius A. G. ir nutarta paskirti kitą nemokumo administratorę UAB „Valnetas“. Naujai paskirta nemokumo administratorė susipažino su pateikta informacija ir, ją sulyginusi su BUAB „Vėjo projektai“ perduotais apskaitos dokumentais, nustatė, kad 2025 m. birželio 30 d. duomenimis pareiškėjos finansinis reikalavimas BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ bankroto byloje yra 1 122 396,48 Eur (pirkėjų įsiskolinimai – 528 443,53 Eur, negrąžintos paskolos vertė – 515 989,94 Eur, palūkanos – 77 963, 01 Eur). Pažymėjo, kad administruojamoje bendrovėje nuo 2023 m. sausio 1 d. buvo pakeista buhalterinė programa, į naują programą nebuvo perkelti visi duomenys, tik fiksuojami tą dieną suderinti likučiai. Pagal gražinimo / skolų užskaitymų išklotinę, negražintos skolos likutis, pagal paskolos sutartį yra 515 989,94 Eur. Ginčo tarp kreditorės ir atsakovės dėl skolos nėra. Palūkanos apskaičiuotos iki 2024 m. gegužės 31 d. nuo paskolos sutarties pradžios, taikant sutartą 12 proc. metinių palūkanų dydį. Likusi nesumokėta palūkanų dalis yra 77 936,01 Eur. Visi pirminiai dokumentai, patvirtinantys skolą perduoti ikiteisminio tyrimo institucijai, tačiau BUAB „Vėjo projektai“ reikalavimas grindžiamas tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais.

5.       Trečiasis asmuo fondas „NuCapital“ prašė taikyti BUAB „Vėjo projektai“ finansiniam reikalavimui ieškinio senatį, nepatvirtinti BUAB „Vėjo projektai“ finansinio reikalavimo atsakovės bankroto byloje. Trečiojo asmens vertinimu, pareiškėja neįrodė pareikšto finansinio reikalavimo. Nurodė, kad į bylą nepateikti 2016 m. balandžio 13 d. paskolos sutartį sudariusių asmenų įgaliojimai, nepateikti įrodymai, kad BUAB „Vėjo projektai“ realiai išmokėjo atsakovei 7 798 982,87 Eur, nes paaiškinimuose nurodoma, jog buvo pervesta 6 288 270 Eur, be to, yra ir kitos paskirties mokėjimų; nėra pirminių apskaitos dokumentų. Pasak trečiojo asmens, palūkanų apskaičiavimas nėra teisingas. Nėra pagrindo padaryti išvadą, kad palūkanos apskaičiuotos už ne ilgesnį kaip 5 (penkerių) metų laikotarpį, todėl taikytina ieškinio senatis. Be to, pareiškėja nepagrįstai prašo 77 936,01 Eur palūkanų, nes jos viršijo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą dydį. Trečiojo asmens įsitikinimu, 528 443,53 Eur reikalavimas (pirkėjų įsiskolinimai) taip pat nepagrįstas dokumentais. BUAB „Vėjo projektai“ nepateikė duomenų, kad kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją ir pastaroji atsisakė leisti pasidaryti dokumentų kopijas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. gruodžio 8 d. nutartimi pareiškėją BUAB „Vėjo projektai“ įtraukė į BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ antrosios eilės kreditorių sąrašą ir patvirtino pareiškėjos 1 044 433,47 Eur finansinį reikalavimą, tenkinamą pirmuoju etapu, priteisė pareiškėjai BUAB „Vėjo projektai“ iš trečiojo asmens fondo „NuCapital“ 981,88 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7.       Teismas konstatavo, kad BUAB „Vėjo projektai“ finansinį reikalavimą pateikė tinkamai ir laiku, nepažeisdama nustatytų terminų, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalies nuostatų; prašymą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo 2025 m. birželio 16 d. kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašė įgaliotas asmuo – nemokumo administratorius A. G..

8.       Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad paskolos sutartį sudarė pareiškėjos BUAB „Vėjo projektai“ vadovas A. N. ir atsakovės darbuotojai, kurių finansiniai reikalavimai yra patvirtinti atsakovės bankroto byloje. Teismo vertinimu, pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Iš 2010 m. sausio 1 d.–2025 m. birželio 30 d. sąskaitos išrašo teismas nustatė, kad šį laikotarpį buvo vykdomi mokėjimai, kurių paskirtyje nurodyta „paskola pagal 2016-04-03“. Reikalavimo pagrįstumą taip pat pagrindžia buvusio bendrovės vadovo pateikti skaičiavimai bei buhalterinių sąskaitų ataskaitos. Teismas pažymėjo, kad nei pareiškėja, nei atsakovė paskolos sutarties neginčija, o faktinis jos vykdymas patvirtina sutartinių santykių realumą. Nustatęs, kad atsakovei buvo išmokėta 7 798 982,87 Eur, o grąžinta 7 282 993,03 Eur, negrąžintas likutis yra 515 989,84 Eur, teismas nutarė, jog ši pareiškėjos reikalavimo dalis yra pagrįsta.

9.       Teismas atmetė kaip neįrodytas trečiojo asmens fondo „NuCapital“ abejones dėl dokumentų galimo suklastojimo ar apskaitos netikslumų. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo atsisakė teismo siūlytos ekspertizės, todėl jo argumentus dėl pirminių dokumentų tyrimo poreikio laikė nepagrįstais; pažymėjo, jog ekspertizės poreikio nereiškė nei pareiškėja, nei atsakovė. Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo faktas nesudaro pagrindo nuspręsti, kad pateikti finansiniai bendrovės dokumentai ir (ar) bendrovės vadovo pateikta informacija yra netikslūs. Byloje esantys duomenys yra nuoseklūs, pareiškėjos ir bendrovės paaiškinimai bei vadovo pateikta informacija leidžia identifikuoti konkretų paskolos likutį, o inicijuotas ikiteisminis tyrimas, nesant objektyvių įrodymų apie šioje byloje teikiamų dokumentų klastojimą, netrukdo teismui vadovautis pateiktais finansiniais duomenimis.

10.       Teismas taip pat pripažino, kad pareiškėjos BUAB „Vėjo projektai“ 528 443,53 Eur finansinio reikalavimo dalis, kuri grindžiama bendrovės apskaitos duomenimis (pirkėjų įsiskolinimai), pagrįsta. Teismas pažymėjo, kad atsakovė šios skolos neginčija, ją pripažįsta, todėl šiuo atveju pateikti įrodymai, šalių paaiškinimai, leidžia padaryti išvadą, jog BUAB „Vėjo projektai“ finansinio reikalavimo dalis dėl 528 443,53 Eur yra pagrįsta.

11.       Vertindamas prašymą patvirtinti finansinio reikalavimo dalį dėl 77 963,01 Eur palūkanų, teismas sutiko su trečiojo asmens argumentais dėl ieškinio senaties taikymo, nurodė, kad pareiškėja BUAB „Vėjo projektai“ praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 10 dalyje nustatytą sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Pažymėjo, kad palūkanos buvo skaičiuojamos pagal 2016 m. balandžio 3 d. paskolos sutartį. Pareiškėjai neprašant šį terminą atnaujinti, teismas šios finansinio reikalavimo dalies nepatvirtino.

12.       Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas priteisė pareiškėjai BUAB „Vėjo projektai“ iš trečiojo asmens fondo „NuCapital“ 981,88 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Trečiasis asmuo fondas „NuCapital“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gruodžio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netvirtinti pareiškėjos BUAB „Vėjo projektai“ 1 044 433,47 Eur finansinio reikalavimo atsakovės bankroto byloje, priteisti trečiajam asmeniui iš pareiškėjos 2 117,02 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                      Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirminis BUAB „Vėjo projektai“ finansinis reikalavimas (1 279 703,70 Eur) buvo pateiktas be jį pagrindžiančių įrodymų ar detalių skaičiavimų. Nors nemokumo administratorė ir teismas reikalavimą priėmė bei patvirtino, po trečiojo asmens atskirojo skundo buvo nustatyta, kad reikalavimo pagrįstumas nebuvo tinkamai patikrintas; teismas panaikino nutartį, kuria reikalavimas buvo patvirtintas, ir klausimą dėl jo pagrįstumo išskyrė į atskirą bylą. Vėliau pareiškėjos nemokumo administratorė sumažino finansinį reikalavimą iki 1 122 396,48 Eur. Trečiojo asmens teigimu, pareiškėjos BUAB „Vėjo projektai“ nemokumo administratorė nesugebėjo tinkamai ir laiku įvykdyti jai JANĮ nustatytų pareigų, jas pradėjo vykdyti tik po to, kai trečiasis asmuo nurodė akivaizdų pareiškėjos finansinio reikalavimo nepagrįstumą ir neaiškumą. Dėl to trečiajam asmeniui negali tekti neigiamos pasekmės bylinėjimosi išlaidų forma.

13.2.                      Nors teismas patvirtino tik 515 989,94 Eur pagrindinės skolos reikalavimo dalį, reikalavimui dėl palūkanų pritaikęs ieškinio senaties terminą, trečiojo asmens nuomone, pareiškėja BUAB „Vėjo projektai“ šios reikalavimo dalies neįrodė, nes: 1) nepateikė į bylą paskolos sutartį atsakovės vardu sudariusių asmenų įgaliojimų; 2) nepateikė į bylą įrodymų, kad ji išmokėjo atsakovei 7 798 982,87 Eur.

13.3.                      Teismas nepagrįstai patvirtino ir 528 443,53 Eur reikalavimo dalį, įvardintą kaip pirkėjų įsiskolinimai. Byloje nėra pirminių atsakovės skolos dokumentų, o ištraukos iš buhalterinės apskaitos ir (ar) buvusio vadovo A. N. parengti ir pasirašyti apskaičiavimai nelaikytini pirminiais skolos dokumentais. Teismas rėmėsi nepakankamais pareiškėjos pateiktais antriniais dokumentais, nors trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu nuolat akcentavo, kad tokiais pareiškėjos pateiktais dokumentais pasitikėti negalima vien dėl to, jog pareiškėjos atžvilgiu yra atliekami net keli ikiteisminiai tyrimai dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

14.       Pareiškėjos BUAB „Vėjo projektai“ nemokumo administratorė UAB „Valnetas“ atsiliepime į trečiojo asmens atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

14.1.                      Teismas pagrįstai vadovavosi bendrosiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis. Kreditorių interesams atstovauja nemokumo administratorius, todėl pozicija, kad trečiasis asmuo atstovauja visų atsakovės kreditorių interesams prieštarauja tiek bankroto teisinius santykius reglamentuojančioms teisės normoms, tiek teismų praktikai. Be to, trečiasis asmuo iš esmės viso proceso metu savo poziciją grindė deklaratyviais teiginiais, kurių nesiekė pagrįsti jokiomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas pagrįstai priteisė pareiškėjai iš trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas.

14.2.                      Teismas tinkamai įvertino pareiškėjos pateiktus įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą patvirtinti jos finansinį reikalavimą. Pareiškėjos finansinis reikalavimas pagrįstas tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais, kurių nepaneigia jokie kiti įrodymai. Sudarytą paskolos sutartį abi bendrovės pripažino ir ją vykdė; trečiojo asmens prielaidos dėl paskolos sutartį sudariusių asmenų įgaliojimų neturi jokio pagrindo.

14.3.                      Atsakovės nemokumo administratorė pareiškėjos pateiktą finansinį reikalavimą patikrino prieš pateikdama jį tvirtinti teismui, atitinkamai buvo nustatyta, kad visi pareiškėjos nurodyti mokėjimai buvo atlikti ir visi grąžinimai sutampa. Atsakovės nemokumo administratorė sutikrino PVM sąskaitas faktūras, kurių pagrindu grindžiamas reikalavimas dėl pirkėjų įsiskolinimo. Trečiasis asmuo nepagrįstai ignoruoja šią aplinkybę.

14.4.                      Atskirajame skunde keliamas prielaidas dėl galimo dokumentų klastojimo ar nesąžiningumo trečiasis asmuo grindžia deklaratyviais teiginiais, nepagrįstais objektyviais įrodymais. Tai, kad apskaičiavimus pasirašė bendrovės vadovas, savaime nepaneigia nemokumo administratorės atlikto patikrinimo fakto – administratorė duomenis įvertino ir pateikė juos teismui kaip pagrįstus. Be to, 2025 m. lapkričio 3 d. ir lapkričio 13 d. pateiktų apskaičiavimų tapatumas patvirtina duomenų nuoseklumą, todėl skundo argumentai dėl tyčinio informacijos nuslėpimo laikytini nepagrįstais. Bendrovėje nesant patvirtintos informacijos teikimo kreditoriams tvarkos, nemokumo administratorė neturėjo teisės trečiajam asmeniui teikti su BUAB „Vėjo projektai“ susijusią informaciją.

14.5.                      Ikiteisminio tyrimo faktas nesudaro pagrindo spręsti, kad byloje pateikti finansiniai bendrovės dokumentai ir (ar) bendrovės vadovo pateikta informacija yra netikslūs.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

16.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja BUAB „Vėjo projektai“ ir atsakovė BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ 2016 m. balandžio 13 d. sudarė paskolos sutartį, kurios 1 straipsnio 1 punkte susitarė, kad paskolos davėjas (pareiškėja) suteiks paskolos gavėjui (atsakovei) paskolas pagal pinigų poreikį, o paskolos gavėjas įsipareigojo grąžinti paskolos davėjui tokią pat suteiktos paskolos sumą.

17.       Paskolos sutarties 2 straipsnio 1 punkte šalys susitarė, kad paskolos gavėjas įsipareigoja už naudojimąsi gauta paskola mokėti paskolos davėjui 5 (penkis) procentus metinių palūkanų.

18.       Paskolos sutarties 3 straipsnio 3 punkte šalys susitarė, kad paskolos gavėjas, negrąžinęs nustatytu terminu paskolos, įsipareigoja mokėti paskolos davėjui 0,02 procento delspinigių nuo bendros negrąžintos paskolos sumos už kiekvieną praleistą dieną.

19.       2019 m. liepos 17 d. šalys pasirašė priedą Nr. 1 prie 2016 m. balandžio 13 d. paskolos sutarties, kuriuo pakeitė paskolos sutarties 2 straipsnio 1 punktą ir padidino metines palūkanas nuo 5 (penkių) iki 12 (dvylikos) procentų.

20.       Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartimi atsakovei UAB „Elektrinio transporto sistemos“ iškelta bankroto byla ir nemokumo administratore paskirta UAB „Pajūrio administratorių agentūra“.

21.       Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi pareiškėjai BUAB „Vėjo projektai“ iškelta bankroto byla. Nemokumo administratoriumi paskirtas A. G..

22.       Pareiškėjos BUAB „Vėjo projektai“ nemokumo administratorius A. G., pateikęs prašymą dėl pareiškėjos įtraukimo į BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ kreditorių sąrašą, nurodė, kad bendrovė (UAB „Vėjo projektai“ dukterinė įmonė) pareiškėjai skolinga 1 279 703,70 Eur. Pažymėjo, kad skola nustatyta remiantis buvusio UAB „Vėjo projektai“ vadovo pateiktu debitorių ir kreditorių sąrašu. Kadangi valdymo organai dar neperdavė nemokumo administratorei dokumentų, UAB ,,Vėjo projektai“ finansinio reikalavimo dydis gali keistis.

23.       Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi patvirtino pareiškėjos BUAB „Vėjo projektai“ 1 279 703,70 Eur finansinį reikalavimą ir įtraukė ją į atsakovės antrosios eilės kreditorių sąrašą, tačiau fondui „NuCapital“ pateikus atskirąjį skundą, minėta nutartis 2025 m. spalio 6 d. nutartimi buvo panaikinta, klausimas dėl BUAB „Vėjo projektai“ finansinio reikalavimo pagrįstumo išskirtas nagrinėti į atskirą bylą.

24.       2025 m. lapkričio 3 d. pareiškėjos BUAB „Vėjo projektai“ nemokumo administratorė UAB „Valnetas“ pateikė prašymą patvirtinti patikslintą pareiškėjos 1 122 396,48 Eur finansinį reikalavimą. Nurodė, kad naujai paskirta nemokumo administratorė susipažino su pateikta informacija ir, ją sulyginusi su BUAB „Vėjo projektai“ perduotais apskaitos dokumentais, nustatė, jog 2025 m. birželio 30 d. duomenimis pareiškėjos finansinis reikalavimas BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ bankroto byloje yra: 1) pirkėjų įsiskolinimai –528 443,53 Eur; negrąžinta paskola – 515 989,94 Eur; palūkanos – 77 963, 01 Eur.

25.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą patenkino iš dalies, nutarė patvirtinti pareiškėjos BUAB „Vėjo projektai“ 1 044 433,47 Eur finansinį reikalavimą (tenkinamą pirmuoju etapu) BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ bankroto byloje.

26.       Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo apskųstoje nutartyje nurodytais argumentais, pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad: 1) teismas neteisingai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. neatsižvelgęs į tai, jog tik po apelianto pateikto skundo teismas pripažino, kad neteisingai įvertino pareiškėjos pareikštą reikalavimą; 2) teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina pareiškėjos reikalavimo pagrįstumą. Pareiškėja nepateikė pirminių dokumentų, o buvusio BUAB „Vėjo projektai“ vadovo pateiktais dokumentais negalima remtis, nes jie yra nepagrįsti. Be to, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų klastojimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

27.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantas atskirajame skunde nors ir suformulavo reikalavimą panaikinti visą Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gruodžio 8 d. nutartį, tačiau prašo netvirtinti 1 044 433,47 Eur pareiškėjos finansinio reikalavimo dalies, nenurodydamas, kaip turi būti išspręsta pareiškėjos prašymo dalis dėl 77 963,01 Eur finansinio reikalavimo (palūkanų) patvirtinimo, be to, atskirajame skunde nenurodė nesutikimo su apskųstos nutarties dalimi, kuria atmestas pareiškėjos prašymas, argumentų, daro išvadą, kad atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria patenkintas pareiškėjos prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegija nevertins nutarties dalies, kuria atmestas pareiškėjos prašymas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl pareiškėjos BUAB „Vėjo projektai“ finansinio reikalavimo dalies (ne)pagrįstumo

28.       Kreditorių reikalavimų pateikimo ir tvirtinimo tvarka reglamentuojama JANĮ 41–42 straipsniuose. JANĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra juridinio asmens bankroto byloje pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į likviduojamą dėl bankroto juridinį asmenį, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).

29.       Tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų kyla ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1004-934/2023; 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1106-910/2023). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

30.       Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jeigu iš byloje esančių duomenų galima išvada, kad šis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-435-910/2022). Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

31.       Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013). Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismo aktyvumas neturi pažeisti esminių civilinio proceso principų: aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1407-241/2020).

32.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021). Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024).

33.        CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 177 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra; CPK 177 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis.

34.        Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti esant nustatytas pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas). Teismų praktikoje išaiškinta, kad Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, jog teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 29 punktas).

35.        Nagrinėjamu atveju apeliantas, nesutikdamas su 515 989,94 Eur finansinio reikalavimo, kildinamo iš pareiškėjos BUAB „Vėjo projektai“ su BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ 2016 m. balandžio 13 d. paskolos sutarties Nr. 16-14-13/1, patvirtinimu, teigia, kad pareiškėja nepateikė paskolos sutartį BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ vardu sudariusių asmenų įgaliojimų, todėl liko neaišku, ar sutartis nebuvo sudaryta tokios teisės neturinčių asmenų. Pažymi, kad dėl nurodytos priežasties sutartis gali būti pripažinta negaliojančia. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Visų pirma, apeliantas nenurodo konkrečių jam žinomų sandorio sudarymo aplinkybių, abejonių dėl paskolos sutartį pasirašiusių asmenų įgaliojimų nepagrindžia objektyviais duomenimis. Apeliantas atskirajame skunde pakartoja pirmosios instancijos teisme nurodytus teiginius, iš esmės neatsižvelgdamas į apskųstoje nutartyje išdėstytus motyvus bei nustatytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad paskolos sutartį sudarę asmenys buvo BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ darbuotojai, o atsakovė šios paskolos sutarties neginčija. Be to, į bylą pateikti įrodymai (bendrovės banko sąskaitos išrašas) patvirtina, kad šios paskolos sutarties pagrindu pareiškėja atliko mokėjimus bendrovei, o tai reiškia, kad paskolos sutartis buvo realiai vykdoma. Taigi, atskirojo skundo argumentai, susiję su paskolos sutartį pasirašiusių asmenų įgaliojimais, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį laikyti neteisėta ar nepagrįsta.

36.        Nesutikimą su apskųstos nutarties dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas laikė pagrįstais tiek pareiškėjos 515 959,94 Eur finansinį reikalavimą, kildinamą iš 2016 m. balandžio 13 d. paskolos sutarties, tiek 528 443,53 Eur finansinį reikalavimą (pirkėjo įsiskolinimas), apeliantas, be kita ko, grindžia tuo, kad pareiškėja nepateikė pirminių dokumentų. Teisėjų kolegija iš dalies pritaria apelianto pozicijai dėl įrodymų, reikšmingų pareiškėjos reikalavimo pagrįstumo įvertinimui, nepakankamumo. 

37.        Spręsdamas dėl pareiškėjos 528 443,53 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumo (pirkėjo įsiskolinimas), pirmosios instancijos teismas įvertino pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus (buhalterinę pažymą (sąskaitos – partneriai), buhalterinių sąskaitų ataskaitą, sąskaitos išrašą laikotarpiu 2010 m. sausio 1 d. – 2025 m. birželio 30 d., 2025 m. liepos 24 d. A. N. pasirašytą debitorių – kreditorių sąrašą ir padarė išvadą, kad atsakovė skolinga pareiškėjai nurodytą sumą už suteiktas prekes (paslaugas). Teismas atsižvelgė į tai, kad rašytiniai įrodymai nėra prieštaringi, o bendrovė šią skolą pripažįsta. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėti įrodymai – pareiškėjos finansinės apskaitos dokumentai, buvusio vadovo atlikti apskaičiavimai, savaime nėra pakankami pagrįsti 528 443,53 Eur finansinį reikalavimą. Teismas neatskleidė, kokie banko sąskaitos išraše esantys duomenys yra susiję su minimu finansiniu reikalavimu bei patvirtina jo pagrįstumą.

38.        Pažymėtina, kad išvestiniuose apskaitos dokumentuose duomenys yra įrašomi remiantis konkrečiais pirminiais apskaitos dokumentais, kurie ir yra piniginių prievolių atsiradimo ar pasibaigimo pagrindai (CK 1.136 straipsnis). Todėl, siekiant įsitikinti išvestiniuose dokumentuose padarytų įrašu teisingumu (prievolių kilimo faktu ir dydžiu), juridiniam asmeniui, įrodinėjančiam kito ūkio subjekto prievolės buvimą, būtina pateikti pirminius dokumentus, pagrindžiančius realiai įvykusias ūkines operacijas.

39.        Teismų praktikoje pažymėta, kad nors išvestiniai apskaitos dokumentai, kuriuose fiksuojamos visos buhalterinės operacijos, susijusios su juridinio asmens pinigų judėjimu tam tikru laikotarpiu (pirkimai, pardavimai, mokėjimai, prekių ir paslaugų suteikimas arba grąžinimas, įskaitymas ir kt.), yra leistini įrodymai sprendžiant dėl tvirtinamo finansinio reikalavimo pagrįstumo, tačiau jie, nesant pirminių dokumentų, kurie pagrįstų jų atsiradimo (ar pasibaigimo) pagrindą, apimtį, terminą, savaime nėra pakankami įrodymai piniginės prievolės faktui ir jos dydžiui pagrįsti, ypač jei sprendžiamas asmens, sudariusio šiuos išvestinius dokumentus, finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1192-330/2016; 2022 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-599-450/2022; 2023 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-540-910/2023).

40.        Nagrinėjamu atveju pareiškėja iš esmės nenurodė bendrovės prievolės pagrindą sudarančių aplinkybių, nepateikė pirminių dokumentų, patvirtinančių 528 443,53 Eur finansinį reikalavimą (sutarčių, PVM sąskaitų faktūrų ir (ar) kitų įrodymų). Pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas minėtą finansinį reikalavimą, taip pat iš esmės neatskleidė šalis siejusių teisinių santykių, iš kurių kilo šis pareiškėjos reikalavimas. Taigi, teismas, neatsižvelgęs į egzistuojantį viešąjį interesą, reikalaujantį, kad bankroto byloje būtų tvirtinami tik pagrįsti finansiniai reikalavimai, neturėdamas tam objektyvių duomenų nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjos pateikti įrodymai yra pakankami jos 528 443,53 Eur finansiniam reikalavimui bendrovės bankroto byloje patvirtinti. Dėl nurodytų priežasčių, ši nutarties dalis negali būti laikoma pagrįsta. 

41.        Pareiškėjos teigimu, visi pirminiai dokumentai, patvirtinantys bendrovės įsiskolinimą pagal pirkimo sąskaitas, yra perduoti ikiteisminio tyrimo įstaigai, todėl pareiškėja neturi galimybės pateikti pirminių įsiskolinimą pagal pirkimo sąskaitas patvirtinančių dokumentų (2025 m. lapkričio 13 d. paaiškinimai). Tačiau pareiškėja nenurodo, kad siekė gauti reikiamus įrodymus, t. y. teikė prašymus juos išreikalauti ir buvo atsisakyta juos pateikti. Taigi, nebuvo įsitikinta, kad nėra galimybės gauti reikiamus dokumentus.

42.         Pirmiau nurodyta, kad teismo aktyvumas tokio pobūdžio bylose, saistomas šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principų bei įrodymų sąsajumo reikalavimų, todėl pirmiausia pareiškėjai, siekiančiai jos finansinio reikalavimo patvirtinimo bendrovės bankroto byloje, teko procesinė našta nurodyti teismui visas reikšmingas aplinkybes ir pateikti visus įrodymus, galinčius pagrįsti jos finansinį reikalavimą (jo dydį) bendrovės atžvilgiu. 

43.        Minėta, kad pirmosios instancijos teismas byloje buvo aktyvus, sudarė galimybes šalims pagrįsti reikalavimus bei atsikirtimus. Kita vertus, kreiptis su prašymu išreikalauti įrodymus iš FNTT teismas pasiūlė tik trečiajam asmeniui (2025 m. gruodžio 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 33 min. 18 sek. – 33 min. 55 sek.). Šioje nutartyje padariusi išvadą, kad išvestinių dokumentų nepakanka šalis siejusių teisinių santykių, bendrovės prievolės bei jos dydžio nustatymui, taip pat įvertinusi, kad bendrovės nemokumo administratorė patikrino dokumentus, tačiau dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių dokumentai į bylą nebuvo pateikti, teisėjų kolegija nutaria, jog tikslinga sudaryti papildomą galimybę pareiškėjai pateikti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, todėl, panaikinus nutarties dalį dėl pareiškėjos 528 443,53 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo, šis klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

44.        Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas 515 989,94 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumą, rėmėsi 2016 m. balandžio 13 d. pareiškėjos su bendrove sudaryta paskolos sutartimi, 2010 m. sausio 1 d. – 2025 m. birželio 30 d. banko sąskaitos išrašu (duomenimis apie mokėjimus, kurių paskirtis „paskola pagal sutartį 2016-04-13“), bendrovės vadovo A. N. pateiktais skaičiavimais, buhalterinių sąskaitų ataskaitomis, ir padarė išvadą, kad pateikti įrodymai leidžia identifikuoti, iš kokios sutarties kildinamas pareiškėjos finansinis reikalavimas, o pareiškėjos bei bendrovės pateikti duomenys, jų paaiškinimai, vadovo A. N. 2025 m. liepos 24 d. duomenys leidžia identifikuoti negrąžintą paskolos likutį. Taigi, 515 959,94 Eur finansinis reikalavimas buvo grindžiamas ir teismo patvirtintas vadovaujantis ne vien išvestiniais įrodymais, todėl apelianto teiginys, kad pareiškėja nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių 7 798 982,87 Eur išmokėjimą pagal paskolos sutartį, stokoja pagrįstumo. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl konkrečių apelianto argumentų, susijusių su aptartų įrodymų vertinimu, neatliko nurodytų dokumentų analizės.

45.        2025 m. lapkričio 21 d. rašytiniuose paaiškinimuose fondas „NuCapital“ atkreipė dėmesį, kad pateiktame banko sąskaitos išraše yra mokėjimų ne tik pagal 2016 m. balandžio 13 d. paskolos sutartį (pvz. 2018 m. kovo 23 d. pareiškėjos atliktas 10 000 Eur mokėjimas, kurio paskirtis „paskolos grąžinimas“, 2023 m. rugsėjo 28 d. 30 000 Eur mokėjimas „už prekes“, 2023 m. lapkričio 15 d. 580 Eur mokėjimas „už prekes“, 2024 m. balandžio 2 d. 22 000 Eur mokėjimas „įmonės ūkinei komercinei veiklai“), taip pat nurodė, jog nepateikti mokėjimo pavedimai ar kasos išlaidų orderiai, patvirtinantys, kad ieškovė perėmė ir (ar) savo lėšomis padengė atsakovės skolas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), Č. T.-K., M. Č., įmonei „DSML Capital-FZCO“. Šiuos argumentus apeliantas nurodo ir atskirajame skunde. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad dalis apelianto argumentų yra nepagrįsti. Pareiškėja pateikė VMI 2023 m. spalio 23 d. sprendimą „Dėl mokestinės nepriemokos perėmimo Nr. (23.21-08 E) 324-32505“ ir 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimą „Dėl mokestinės nepriemokos perėmimo“ Nr. (23.21-08 E) 324-35370, kuriais VMI patenkino UAB „Elektrinio transporto sistemos“ prašymus, t. y. sutiko, kad bendrovės mokestines prievoles, atitinkamai – 12 590,65 Eur bei 17 806,20 Eur, perimtų pareiškėja. Pareiškėjai perėmus bendrovės prievolę, faktas, ar pareiškėja atsiskaitė su VMI, neturi reikšmės. Aplinkybės dėl 2023 m. rugsėjo 28 d., 2023 m. lapkričio 15 d. 2024 m. balandžio 2 d. pareiškėjos mokėjimų paskirties, nurodytos banko sąskaitos išraše, taip pat nesudaro pagrindo abejoti pareiškėjos reikalavimo dalies pagrįstumu. Šiuose pavedimuose nurodytos sumos nėra įtrauktos į A. N. 2025 m. liepos 24 d. apskaičiavimą, detalią buhalterinių sąskaitų ataskaitą kaip suteiktos paskolos. Įvertinus tai, kad pareiškėja į paskolos sumą įtraukė ne tik tiesiogiai bendrovei į banko sąskaitą pervestas lėšas, tačiau ir, pavyzdžiui, perimtas bendrovės mokestinės nepriemokos sumas bei kt., apelianto akcentuojama aplinkybė, jog pagal banko išrašo duomenis bendrovė yra gavusi iš pareiškėjos tik 6 288 270 Eur, savaime nereiškia nurodytos paskolos sumos nesuteikimo. Apeliantas, teigdamas, kad byloje nėra pirminių dokumentų, patvirtinančių, kokią paskolos dalį BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ yra grąžinusi pareiškėjai pagal paskolos sutartį, konkrečių argumentų, neatitikimų ar pan., iš esmės nenurodo, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, jie neturi įtakos apskųstos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui.

46.        Tačiau 2018 m. kovo 23 d. pareiškėjos atliktas 10 000 Eur mokėjimas, kurio paskirtis „paskolos grąžinimas“ yra paskolos ir palūkanų skaičiavimo išklotinėje, t. y. ši suma laikoma pareiškėjos bendrovei suteiktos paskolos dalimi. Taip pat nepateikti įrodymai, kad Č. T.-K., M. Č., įmonė „DSML Capital-FZCO“ pervedė bendrovei pareiškėjos pateiktuose apskaičiavimuose, buhalterinių sąskaitų ataskaitoje nurodytas sumas (Č. T.-K. –50 000 Eur, M. Č. – 30 000 Eur, „DSML Capital-FZCO“ – 100 000 Eur). Pareiškėjos su šiais asmenimis sudarytos sutartys savaime tokių aplinkybių nepagrindžia. Pateikti įrodymai tik apie L. R. atliktus mokėjimus. Šios aplinkybės liko neįvertintos 515 959,94 Eur finansinio reikalavimo, kildinamo iš paskolos sutarties, pagrįstumo kontekste.

47.        Apibendrinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad pareiškėjos finansinio reikalavimo dalis dėl 190 000 Eur paskolos patvirtinta nepagrįstai, nevertinus konkrečių apelianto nurodytų faktinių aplinkybių bei jų įtakos finansinio reikalavimo pagrįstumui, todėl ši apskųstos nutarties dalis naikintina, pareiškėjos prašymo dalis dėl 190 000 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutarties dalis dėl 325 989,94 Eur finansinio reikalavimo, kildinamo iš paskolos sutarties, patvirtinimo paliekama nepakeista (515 989,94 Eur – 190 000 Eur).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

48.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, neišsiaiškino ir neįvertino faktinių aplinkybių, turinčių esminę reikšmę, siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl dalies ginčijamo pareiškėjos finansinio reikalavimo juridinio asmens nemokumo procese patvirtinimo. Nenustačius šioje nutartyje aptartų aplinkybių, pirmosios instancijos teismo išvada patvirtinti visą atskiruoju skundu ginčijamą 1 044 433,47 Eur finansinio reikalavimo dalį negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, nes ji padaryta neatskleidus nagrinėjamo klausimo esmės. Tik surinkus papildomus įrodymus ir išsiaiškinus šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, būtų galima tinkamai įvertinti pareiškėjos prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo dalies (190 000 Eur ir 528 443,53 Eur) pagrįstumą.

49.       Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). 

50.       Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, jog apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje neištirtų aplinkybių pobūdį, mastą, darytina išvada, kad bylos dalis dėl pareiškėjos 718 443,53 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo apeliaciniame teisme iš esmės turėtų būti nagrinėjama iš naujo visa apimtimi, o tai ne tik neatitiktų apeliacinio proceso paskirties, tačiau ir nepagrįstai užkirstų šalims teisę į apeliaciją. Dėl to, panaikinus apskųstos teismo nutarties dalį, 718 443,53 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).

51.       Bylos dalį grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, atskirojo skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo neaktualūs, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Šalių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos taip pat neskirstomos, nes visos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, turės būti paskirstytos bylą išnagrinėjus iš naujo pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į galutinį materialųjį teisinį ginčo išsprendimo rezultatą.

52.       Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 5 dalimi, apeliantui grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gruodžio 8 d. nutarties dalį, kuria patenkintas pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo projektai“ prašymas dėl 718 443,53 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrinio transporto sistemos“ bankroto byloje, taip pat paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo projektai“ prašymo dalį dėl 718 443,53 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrinio transporto sistemos“ bankroto byloje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Grąžinti apeliantui uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtam, į paskolas investuojančiam investiciniam fondui „NuCapital“ (Lietuvos banko suteiktas kodas I080), valdomam uždarosios akcinės bendrovės „I asset management“ (juridinio asmens kodas 304405305) 57 Eur (penkiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. gruodžio 29 d.

Teisėjai                                                  Marius Bajoras

Jadvyga Mardosevič

Aldona Tilindienė