Administracinė byla Nr. A-4389-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03351-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Audriaus Bakavecko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovui (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas T. P. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą bei patikslintą skundą, prašydamas: 1) panaikinti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. K3-164 „Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo T. P.“ (toliau – ir Įsakymas) pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą; 2) priteisti tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriui 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 3) priteisti pareiškėjui 656,11 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas skundą grindė argumentais:
1. Pareiškėjas 2016 m. gegužės 18 d. gavo Administracijos pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, kuriame buvo nurodyta, jog jis galėjo pažeisti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Minėtame pranešime pažymėta, kad pareiškėjas galbūt netinkamai įvykdė pavedimą dėl žemės nuomos mokesčio iš 18 valstybinės žemės nuomininkų, nemokančių žemės mokesčio ir turinčių žemės nuomos mokesčio skolų, išieškojimo – dirbo paskubomis, baigiantis nustatytam terminui ir dėl to pavedimą įvykdė nekokybiškai. Su šiais teiginiais pareiškėjas nesutiko, teigė, kad jie yra nepagrįsti bei klaidinantys, pažymėjo, kad pavedimą atliko pasitelkęs visus turėtus resursus, o dėl teismo sprendimų motyvacijos nėra atsakingas, kadangi jam nebuvo pavesta nei sprendimų skųsti, nei pašalinti teismo nustatytų trūkumų, nei teikti pareiškimus pakartotinai, nei atlikti kitus veiksmus, nors jis ir domėjosi teismo priimtais sprendimais. Be to, dalis analogiškos formos ir turinio pareiškimų dėl kitų asmenų buvo patenkinti.
2. Pareiškėjas 2016 m. balandžio 7 d. gavo Administracijos Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus (toliau – ir Skyrius) vedėjo A. Č. pavedimą iki 2016 m. gegužės 10 d. parengti bei pateikti teismams pareiškimus dėl teismo įsakymų išdavimo. Su šiuo pavedimu jis taip pat gavo Administracijos Ekonominės analizės, finansų ir biudžeto skyriaus pateiktą medžiagą, kurią buvo būtina pateikti teismui kaip įrodymus. Jokių nurodymų dėl įrodymų ir medžiagos surinkimo minėtame pavedime nebuvo suformuluota, tačiau pareiškėjas įrodymus rinko savo iniciatyva. Pareiškėjas, nepraleidęs pavedimo įvykdymo termino, 2016 m. gegužės 6 d. ir 2016 m. gegužės 10 d. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismui pateikė 18 pareiškimų dėl teismo įsakymų išdavimo.
3. Siekdamas gauti visus būtinus įrodymus ir juos pateikti teismui, pareiškėjas bendradarbiavo su Administracijos bei Administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotojais ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėju. Teismui jis pateikė kartu su 2016 m. balandžio 7 d. pavedimu gautus įrodymus ir įrodymus, kuriuos pačiam pavyko gauti. Įvertinęs situaciją, pareiškėjas atkreipė Skyriaus vedėjo A. Č. dėmesį, kad procesinių dokumentų su nepakankamais įrodymais teismas gali netenkinti, tačiau jam buvo nurodyta prašymus teismui teikti su tokiais dokumentais, kurie yra. Pareiškėjas tiek žodinį nurodymą, tiek rašytinį pavedimą įvykdė ir teismui pateikė visus turėtus procesinius dokumentus, kitų dokumentų nebuvo įmanoma gauti.
4. Nagrinėjamu atveju nebuvo ne tik visos tarnybinio nusižengimo sudėties, bet ir nė vieno tarnybinio nusižengimo sudėties elemento – kaltės, pažeidimo fakto, priežastinio ryšio ar pasekmių. Pavedimą pareiškėjas įvykdė taip, kaip buvo reikalaujama, ir per nustatytą terminą. Skyriaus vedėjas su parengtais pareiškimais bei jų priedais susipažino, juos suderino ir savo antspaudu bei parašu patvirtino, kad pavedimas atliktas.
5. Darbo kokybei neturi būti taikomos teisės normos, reglamentuojančios tarnybinius nusižengimus ar valstybės tarnautojo tarnybinius patikrinimus, t. y. už galbūt nekokybiškai atliktą darbą ar nekompetenciją negalima taikyti minėtų normų ir konstatuoti tarnybinius nusižengimus bei pradėti tarnybinius patikrinimus. Pareiškėjo galbūt netinkama veikla gali būti įvertinta per kasmetinius valstybės tarnautojų veiklos vertinimus.
6. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas iš Skyriaus vedėjo A. Č. gavus oficialios informacijos dėl galbūt padaryto tarnybinio pažeidimo. Minėtas asmuo taip pat buvo Administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. P2-493 sudarytos komisijos T. P. galbūt padarytam tarnybiniam nusižengimui ištirti (toliau – ir Komisija) narys. Pareiškėjas dėl galimo tarnybinio patikrinimo neobjektyvumo kreipėsi į Komisiją ir prašė minėtą asmenį nušalinti nuo Komisijos veiklos, tačiau šis prašymas nebuvo patenkintas. Taip pat nebuvo patenkinti pareiškėjo prašymai dėl posėdžių organizavimo bei galimybės jam juose dalyvauti sudarymo. Be to, į Komisijos sudėtį buvo įtraukti teisinių žinių ir kompetencijos neturintys Administracijos specialistai, todėl jiems galbūt buvo daromas poveikis ir buvo pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija. Pareiškėjas vaizdo įrašymo priemonėmis užfiksavo, kad tarnybinio patikrinimo išvadą galbūt rašė A. Č.. Dėl šio asmens galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi pareiškėjas su tarnybiniu pranešimu kreipėsi į Administracijos direktorių, tačiau jo tarnybiniame pranešime nurodyta informacija nebuvo tiriama ir pareiškėjas negavo jokio atsakymo.
7. Iš pradžių (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos profesinė sąjunga, kurios nariu yra pareiškėjas, tarnybinės nuobaudos skyrimui nepritarė. Administracijos profesinės sąjungos valdybos narys A. Č. nuo dalyvavimo šios profesinės sąjungos posėdyje nenusišalino, nors ir nebalsavo. Komisijai pažeidžiant teisės aktus patikslinus tarnybinio patikrinimo išvadą, dar kartą buvo kreiptasi į Administracijos profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą ir toks sutikimas buvo gautas. Į pareiškėjo prašymą dalyvauti Administracijos profesinės sąjungos posėdyje nebuvo atsižvelgta. Profesinės sąjungos nariams galbūt buvo daromas poveikis, o Administracijos profesinės sąjungos protokolus rašė A. Č.. Toks šio asmens neteisėtas veikimas patenka į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalies bei 288 straipsnio dispozicijas.
8. Pareiškėjas Įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vėliausiai turėjo gauti 2016 m. liepos 13 d., tačiau gavo 2016 m. liepos 14 d. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, tarnybinė nuobauda galėjo būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Minėtas terminas buvo praleistas, todėl tarnybinė nuobauda buvo skirta neteisėtai.
9. Pareiškėjo kaltė buvo preziumuojama, nurodant, jog nepatenkinus teismui pateiktų pareiškimų, jis netinkamai atliko savo pareigas, tačiau anksčiau joks Administracijos darbuotojas tarnybinėmis nuobaudomis nebuvo baudžiamas dėl atsakovo pralaimėtų bylų ar netenkintų procesinių dokumentų. Pareiškėjas užduotį vykdė ne paskubomis, o visą pavedimo laikotarpį, be to, atliko daugiau veiksmų, nei reikalauta pavedime. Atsakovas nepagrindė, kad pareiškėjo darbo krūvis nebuvo didelis, taip pat nenurodė, kokių darbų pareiškėjas neatliko.
10. Per paskutinius ketverius metus buvo atlikti keturi pareiškėjo tarnybiniai patikrinimai, taip siekiant atleisti jį iš pareigų. Dėl ginčo tarnybinio nusižengimo tyrimo ir paskirtos tarnybinės nuobaudos pareiškėjas patyrė didelę neturtinę žalą – buvo pažemintas ir paniekintas kitų žmonių akyse, pakenkta jo reputacijai ir garbei, pareiškėjas jautė nuolatinę įtampą ir stresą, jam pasidarė sunku dirbti, bendradarbiauti su kolegomis, susikaupti, jis jautė depresiją, pablogėjo jo fizinė sveikata, kankino nemiga, todėl vartojo įvairius raminamuosius vaistus. Pareiškėjui pasidarė neramu dėl jo ateities, dėl susiklosčiusių aplinkybių po darbo jis neturėjo asmeninio laiko ir poilsio, nes buvo priverstas teikti procesinius dokumentus, rašyti skundus bei prašymus teismams. Dėl kreipimosi į teismą (procesinių dokumentų rengimo, rengimosi bylai ir kitų procesinių veiksmų atlikimo) pareiškėjas patyrė žalą, kuri turėtų būti vertinama kaip neturtinė žala, kadangi nurodyti veiksmai reikalavo didelių laiko sąnaudų bei poilsio ir laisvo laiko praradimo.
3. Atsakovas Administracija atsiliepimuose į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Administracija savo poziciją grindė argumentais:
1. Pareiškėjas apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą buvo informuotas rašytiniu Komisijos pranešimu, teikė dėl jo paaiškinimus. Tyrimo metu surinkti duomenys buvo išsamiai aptarti Komisijos 2016 m. birželio 13 d. išvadoje Nr. AP8-422 (toliau – ir Išvada) bei patikslintoje Išvadoje, kuriose buvo nurodyta, jog buvo netinkamai parengti ir teismui pateikti aštuoni pareiškimai. Iš teismo gautos nutartys dėl trūkumų ištaisymo kartu su pranešimu apie tarnybinį nusižengimą 2016 m. gegužės 19 d. buvo pateiktos pareiškėjui, todėl jis turėjo galimybę imtis priemonių trūkumams pašalinti. Atsižvelgiant į Skyriaus vedėjo A. Č. 2016 m. birželio 7 d. paaiškinimą Komisijai, pareiškimų trūkumams pašalinti, nurodant faktinį reiškiamų reikalavimų pagrindimą, bei pateikti įrodymus per nustatytą laiką nebuvo įmanoma. Įrodymus būtų buvę galima surinkti, jeigu pareiškėjas juos būtų pradėjęs rinkti iš karto, kai gavo pavedimą, o į Tarnybą reikėjo kreiptis ne paskutinę dieną žodžiu, bet iš anksto su oficialiu raštu. Be to, gavęs tiesioginį nurodymą patikslinti skolininkų gyvenamųjų vietų adresus kreipiantis į Administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos specialistę, pareiškėjas tinkamai pavedimo neatliko, už jį tai turėjo padaryti teismas. Atsižvelgiant į tuo metu buvusį darbo krūvį, turėtą išsilavinimą bei įgytus profesinius įgūdžius, pareiškėjas galėjo tinkamai įvykdyti Skyriaus vedėjo 2016 m. balandžio 7 d. pavedimą, t. y. tinkamai surinkti įrodymus, pagrįsti reiškiamus reikalavimus ir kt., todėl atskiras nurodymas išsiaiškinti visas svarbias aplinkybes ar surinkti kitus reikiamus duomenis procesiniam dokumentui pagrįsti nebuvo būtinas, kadangi už tinkamą dokumentų parengimą atsako jų rengėjas. Administracijos vidaus tvarkomieji dokumentai nenustato įpareigojimo skyrių specialistų parengus Administracijos raštus įstaigoms prieš teikiant pasirašyti Administracijos direktoriui, derinti su skyrių vedėjais. Skyriaus vedėjas, derindamas pareiškėjo parengtus procesinių dokumentų projektus, tikrino tik tai, ar jų forma atitinka keliamus reikalavimus, o dokumentų turinio ir pridėtų įrodymų neanalizavo.
2. Atlikus tyrimą surinkti duomenys ir Išvadoje išdėstytos faktinės aplinkybės bei teisiniai argumentai patvirtina, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, susijusį su netinkamu valstybės tarnautojo pareigų atlikimu ir pažeidė norminių teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju egzistavo visos sąlygos pareiškėjo tarnybinei atsakomybei kilti. Tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra buvo atlikta laikantis Valstybės tarnybos įstatyme nustatytų reikalavimų, o paskirta tarnybinė nuobauda yra proporcinga padarytam tarnybiniam nusižengimui.
3. Pareiškėjo teiginiai, jog netinkamas pareigų vykdymas turėjo būti įvertintas tik atliekant kasmetinį vertinimą, yra visiškai nepagrįstas, prieštarauja teisiniam reguliavimui ir nepašalina pareiškėjo atsakomybės dėl padaryto tarnybinio pažeidimo. Pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, kad atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, buvo padaryti procedūriniai pažeidimai. Komisiją sudarė ir jai ištirti tarnybinį nusižengimą pavedė Administracijos direktorius, A. Č. nebuvo nušalintas nuo Komisijos veiklos, todėl jis privalėjo vykdyti pavedimą ir kartu su kitais Komisijos nariais ištirti pareiškėjo galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą, susipažinti su dokumentais, teikti pastabas ir pan. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada buvo parengta 2016 m. birželio 13 d., o ginčijamas Įsakymas priimtas 2016 m. liepos 12 d., t. y. nepraėjus vienam mėnesiui. Pareiškėjas yra Administracijos profesinės sąjungos narys, todėl prieš skiriant jam tarnybinę nuobaudą, turėjo būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas. Atsižvelgusi į tai, įstaiga kelis kartus kreipėsi į Administracijos profesinę sąjungą, dėl to nuobaudos skyrimas užsitęsė iki 2016 m. liepos 12 d.
4. Pareiškėjas neįrodė Administracijos deliktinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų visumos, o jo skunde nurodyti tariamai patirti neigiami išgyvenimai, stresas ir pan. yra paremti tik paties pareiškėjo subjektyviais aiškinimais, įrodymų, patvirtinančių patirtą neturtinę žalą, stresą, sveikatos pablogėjimą ir pan., byloje nėra. Pareiškėjas neįrodė ir patirtos neturtinės žalos dydžio, o dalį reikalaujamos neturtinės žalos atlyginimo prašė priteisti įstaigai, kuri nėra šios bylos nagrinėjimo dalyvė. Visiškai nepagrįstas yra pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, susijusią su bylinėjimusi. Pareiškėjas nėra advokatas ar advokato padėjėjas ir šioje byloje nevykdo profesinės veiklos, todėl jo galbūt patirtos neturtinės žalos apskaičiavimas pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio yra akivaizdžiai nepagrįstas.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:
1. Administracijoje 2016 m. gegužės 16 d. gautas Skyriaus vedėjo A. Č. tarnybinis pranešimas, kuriame prašoma pradėti tyrimą dėl Skyriaus vyriausiojo specialisto T. P. galimo tarnybinio nusižengimo, netinkamai vykdant savo pareigas. Tarnybiniame pranešime A. Č. nurodė, kad 2016 m. balandžio 7 d. jis T. P. pateikė raštišką pavedimą dėl žemės nuomos mokesčio išieškojimo iš valstybinės žemės  nuomininkų pagal Administracijos Ekonominės analizės, finansų ir biudžeto skyriaus pateiktą medžiagą iki 2016 m. gegužės 10 d. Pareiškėjas, turėdamas nemažai laiko tinkamai parengti pareiškimus teismui, su dokumentais paskubomis dirbti pradėjo tik baigiantis nustatytam terminui, dėl to pavedimą atliko nekokybiškai. Nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. gegužės 12 d. pagal pateiktus pareiškimus dėl įsakymų išdavimo (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismas pateikė 7 nutartis: 2 teismo nutartis su atsisakymais priimti pareiškimus, kaip neteismingus (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismui, nes pareiškimai turėjo būti paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui; 5 teismo nutartis trūkumams pašalinti, nes nėra aiškiai ir tinkamai nurodytas pareiškimų faktinis pagrindas bei nepateikti įrodymai, kuriais galima pagrįsti reiškiamus reikalavimus.
2. Administracijos direktorius 2016 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. P2-493 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti sudarymo“ sudarė komisiją ištirti galimą tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjas 2016 m. gegužės 18 d. pranešimu Nr. K8-36 „Apie tarnybinį nusižengimą“ pasirašytinai informuotas apie tarnybinį tyrimą, jam pateikta su atliekamu tarnybinio nusižengimo tyrimu susijusi informacija, prašoma iki 2016 m. gegužės 25 d. pateikti paaiškinimą dėl nurodyto tarnybinio nusižengimo.
3. Pareiškėjas 2016 m. gegužės 26 d. raštu pateikė paaiškinimą, kuriame nesutiko su tarnybiniame pranešime pateikta nuomone. Paaiškino, kad minėtą pavedimą atliko pasitelkęs visus turimus resursus, dėl teismo sprendimų bei jų motyvacijos nėra atsakingas, pareiškėjui nebuvo pavesta minėtus teismo sprendimus skųsti, pašalinti teismo nurodytus trūkumus.
4. Komisija 2016 m. gegužės 30 d. pranešimais ,,Dėl liudijimo tarnybinio nusižengimo tyrimo metu“ kreipėsi į Ekonominės analizės, finansų ir biudžeto skyriaus vyriausiąją specialistę V. V., Architektūros skyriaus vyriausiąjį specialistą Š. Ž. ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos specialistę G. Ž., prašė raštiškai pateikti paaiškinimą, ar T. P. bendravo su jais nurodytu klausimu, kada, kokia forma (raštu ar žodžiu) bei pateikti kitą turimą informaciją apie tiriamą tarnybinį nusižengimą. (Duomenys neskelbtini) seniūnijos specialistė G. Ž. 2016 m. gegužės 30 d. paaiškinime nurodė, kad gegužės mėnesio pradžioje (tikslios datos neprisimena) Skyriaus vyriausiasis specialistas T. P. kreipėsi į ją žodžiu dėl savivaldybei įsiskolinusių asmenų gyvenamosios deklaruotos vietos patikslinimo, tą pačią dieną ji, dalyvaujant T. P., patikrino ir žodžiu patikslino, kurių asmenų adresai buvo pasikeitę ((duomenys neskelbtini) rajono gyventojų), pasikeitusius duomenis pareiškėjas pasižymėjo. Administracijos Architektūros skyriaus vyriausiasis specialistas Š. Ž. 2016 m. birželio 1 d. paaiškinime informavo, kad pareiškėjas 2016 m. gegužės 9 d. bendravo su juo žodžiu, siekdamas patikslinti kelių žemės nuomos mokesčio skolininkų kortelių duomenis – žemės nuomos ir jos įregistravimo Nekilnojamojo turto registre faktą, kadangi prie dalies skolininkų kortelių nebuvo pridėti Nekilnojamojo turto registro išrašai, žemės sklypų nuomos skolininkų kortelėse nebuvo nurodyti žemės sklypų identifikaciniai duomenys (unikalūs numeriai ir (arba) kadastriniai numeriai, registro numeriai), o dėl šių duomenų trūkumo nebuvo galimybės gauti Nekilnojamojo turto registro duomenų apie žemės sklypus. Administracijos Ekonominės analizės, finansų ir biudžeto skyriaus vyriausioji specialistė V. V. 2016 m. birželio 2 d. paaiškinime informavo, kad Ekonominės analizės, finansų ir biudžeto skyrius 2016 m. balandžio 4 d. pateikė Skyriui valstybinės žemės sklypų nuomininkų, nustatytais terminais nesumokėjusių žemės nuomos mokesčio, sąrašą ir prašė nurodytas sumas išieškoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Prie sąrašo buvo pateikti valstybinės žemės sklypų nuomininkų ir naudotojų apskaitos dokumentai: Mokesčio mokėtojo kortelė, skolos balansas, deklaracijos, valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro išrašas apie žemės sklypą (dėl nuomininkų, kurių sutartys registruotos VĮ Registrų centre). T. P. gegužės mėnesio pirmomis dienomis žodžiu kreipėsi į V. V., pateikė klausimą dėl valstybinės žemės nuomininkų, kurių sutartys nėra registruotos VĮ Registrų centre duomenų, buvo informuotas, kad šių duomenų reikia teirautis Tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriuje. V. V. 2016 m. gegužės 6 d. – 2016 m. gegužės 22 d. darbe nebuvo, kadangi atostogavo.
5. Komisija 2016 m. gegužės 30 d. pranešimu ,,Dėl papildomos informacijos pateikimo“ kreipėsi į pareiškėją, prašė iki 2016 m. birželio 2 d. raštiškai pateikti papildomą paaiškinimą, kada ir kokia forma (raštu, žodžiu) pareiškėjas bendravo su Tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriumi, pateikti paklausimo bei atsakymo raštų kopijas, patikslinti, kokią tikslią informaciją gavo nagrinėjamu klausimu, nurodyti, ar buvo išreikalautos žemės nuomos sutarčių kopijos, jei ne, tai dėl kokių priežasčių. T. P. pateikė 2016 m. birželio 2 d. paaiškinimą, kuriame nurodė, kad į Tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėją A. P. žodžiu kreipėsi 2016 m. gegužės 9 d. A. P., patikrinęs duomenis kad pateikti asmenys yra valstybinės žemės raudotojai, nurodė informaciją. Minėtiems asmenims (pasitaikant atitinkamiems atvejams) žemės mokestis skaičiuojamas nepaisant sutarčių sudarymo fakto (t. y. net ir nesudarius sutarčių), todėl tokių sutarčių nėra, kitų dokumentų, patvirtinančių skolininkų valstybinės žemės naudojimą, taip pat nėra, nors faktiškai jie yra valstybinės žemės naudotojai. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pareiškėjas negalėjo pateikti nei sutarčių, nei kitų papildomų dokumentų teismui, todėl teikė dokumentus, kurie jam buvo pateikti kartu su pavedimu ir kuriuos buvo įmanoma gauti. A. P. šią informaciją telefonu pateikė ir Skyriaus vedėjui A. Č.. Pareiškėjas ne iš karto pamatė, kad prie kai kurių bylų nėra įrodymų, patvirtinančių nuomą ar valstybinės žemės naudojimą kitais pagrindais (nes pradėjus rengti prašymus visi minimaliai pakankami įrodymai buvo), dėl to tik termino pabaigoje pareiškėjas praėjo rinkti ir stengtis gauti papildomus įrodymus. Užduotis buvo įvykdyta pagal visas įmanomas galimybes, o dokumentų, kurie teismui nebuvo pateikti, nebuvo įmanoma gauti.
6. Komisija, atlikusi galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą, surašė 2016 m. birželio 13 d. Išvadą Nr. AP8-422 „Dėl T. P. tarnybinio nusižengimo“, kurioje pasiūlė pripažinti, kad pareiškėjas, 2016 m. gegužės 6 d. – 2016 m. gegužės 10 d. rengdamas ir teikdamas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismui pareiškimus dėl įsakymo išdavimo skolininkams, pažeidė Valstybės tarnybos 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 10 kategorija) pareigybės aprašymo, patvirtinto Administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. P2-1200  (toliau – Pareigybės aprašymas), 7.2 punkte nustatytą funkciją, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 29 straipsnyje, 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 433 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytus reikalavimus. Atsižvelgdama į tai, kad T. P. per paskutinius 12 mėnesių buvo taikytos tarnybinės nuobaudos – Administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. K3-276 – pastaba, 2016 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. K3-105 – griežtas papeikimas, Komisija siūlė pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Komisija 2016 m. birželio 13 d. papildė ir patikslino Išvadą Nr. AP8-422 naujai nustatytomis aplinkybėmis, rezoliucinės dalies nekeitė. Papildyta ir patikslinta Išvada Nr. AP8-422 Bendrajame  dokumentų registre Nr. AP8 užregistruota kaip viena išvada kartu su tos pačios datos pirmine Išvada dėl pareiškėjo tarnybinio nusižengimo.
7. Administracija 2016 m. birželio 13 ir 23 d. raštais kreipėsi į Administracijos darbuotojų profesinę sąjungą dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui. Administracijos darbuotojų profesinė sąjunga 2016 m. birželio 14 d. valdybos posėdyje nusprendė nesutikti su nuobaudos skyrimu, tačiau 2017 m. birželio 27 d. valdybos posėdyje nusprendė pritarti siūlymui, kad profesinės sąjungos nariui T. P. būtų taikoma drausminė nuobauda.
8. Administracijos direktorius 2016 m. liepos 12 d. Įsakymu Nr. K3-164 pripažino, kad Skyriaus vyriausiasis specialistas T. P. padarė tarnybinį nusižengimą ir skyrė jam tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.
7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo Išvada buvo parengta 2016 m. birželio 13 d., o skundžiamas Įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, priimtas 2016 m. liepos 12 d., t. y. nepraėjus vienam mėnesiui (Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d.).
8. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl A. Č. šališkumo, kadangi bylos medžiaga patvirtina, kad Komisijos Išvadą surašė ir pasirašė visi penki Komisijos nariai, jokių objektyvių duomenų dėl tariamo A. Č. spaudimo Komisijos nariams byloje nėra, o sprendimą pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą priėmė Administracijos direktorius. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog tyrimas buvo atliktas neobjektyviai ir šališkai, kad atsakovas pažeidė pagrindines procedūras ir taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
9. Įvertinęs Išvadą ir Įsakymą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo veika kvalifikuota pagal Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, kurie nustato valstybės tarnautojų bendrąją pareigą laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų bei tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Ši įstatymo norma gali būti pažeista valstybės tarnautojui padarant konkrečiai apibrėžtą tarnybinį nusižengimą, kuris tarnybinio patikrinimo motyvuotoje išvadoje kvalifikuojamas pagal atitinkamą (pažeisto) teisės akto normą (straipsnį, dalį, punktą). Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Pareigybės aprašymo 7.2 punkto nuostatą ir CPK 29 straipsnio, 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 433 straipsnio 1 dalies 5 punkto, reikalavimus. Pareigybės aprašymo 7.2 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas ruošia teismams savivaldybės institucijų vardu pareiškimus, ieškinius (iš jų ir ieškinius būsto ir kitų gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų disponavimo klausimais), atsiliepimus į ieškinius, apeliacinius ir kasacinius skundus, kitus procesinius dokumentus; CPK 29 straipsnyje įtvirtintos bendrosios teismingumo taisyklės; CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui; CPK 433 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodyta, ar reikalavimas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties, ir, kai reikalavimas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties, – bendros vartojimo kredito kainos metinė norma.
10. Teismo vertinimu, Išvada akivaizdžiai ir aiškiai patvirtina, kad Komisija surinko visus įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo padaryto pažeidimo faktą, argumentavo, kodėl, kokiais įrodymais, paaiškinimais, kitais duomenimis vadovaujantis ši Išvada yra grindžiama, nurodė, koks tarnybinis nusižengimas padarytas, koks buvo pažeidimo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, kad buvo pažeisti vidiniuose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai, įvertino pareiškėjo charakteristiką, pateikė pasiūlymą dėl patraukimo tarnybinėn atsakomybėn. Pareiškėjas, kaip Skyriaus vyriausiasis specialistas, privalėjo savivaldybės institucijos vardu parengti teismui pareiškimus, atitinkančius CPK nuostatų reikalavimus,  t. y. organizuoti savo darbą taip, kad būtų įgyvendinami Skyriaus tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos. Iš byloje esančios Išvados ir kitų įrodymų nustatyta, kad tarnybinio patikrinimo metu gautos informacijos dėl galbūt padaryto pažeidimo patikrinimui buvo apklausti Administracijos darbuotojai ir pats pareiškėjas, išsamiai patikrinti dokumentai (pareiškimai teismui ir teismo priimtos nutartys dėl pateiktų pareiškimų), nustatyta reali esama padėtis, susijusi su pareiškimų teikimu teismui. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – yra proporcinga ir adekvati padarytam tarnybiniam nusižengimui. Pareiškėjas, turėdamas pakankamai laiko tinkamai vykdyti savo tiesiogines pareigas, pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo parengė netinkamai, t. y. nenurodė faktinių reiškiamų reikalavimų pagrindų bei įrodymų ir 2016 m. gegužės 6 d. nukreipė (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismui tris pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkams bei pareiškimą dėl T. K., kuris daugiau kaip 10 metų negyvena Lietuvoje, o 2016 m. gegužės 10 d. – keturis pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkams. Iš jų keturi pareiškimai pateikti pažeidžiant teismingumo taisykles, dėl ko pareiškimai teisėjų buvo atmesti, taip neužtikrintas CPK 433 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų reikalavimų laikymasis ir vykdymas – pareiškimuose dėl teismo įsakymo išdavimo nenurodyti faktiniai reiškiamų reikalavimų pagrindai bei įrodymai, kuriais galima pagrįsti reiškiamus reikalavimus, reikalavimai dėl skolininko adreso. Pažeistas CPK 29 straipsnio, 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų laikymasis ir vykdymas dėl pareiškimų teismingumo. Pareiškimas teismui dėl skolos išieškojimo iš T. K. parengtas ir teismui nukreiptas, nepatikrinus aplinkybės, kad skolininkas nuo 2006 m. lapkričio 5 d. yra deklaravęs savo išvykimą į užsienį, t. y. daugiau kaip 10 metų negyvena Lietuvoje. Taigi netinkamai parengti ir į teismą nukreipti buvo aštuoni pareiškimai.
11. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Administracijos darbuotojų paaiškinimai patvirtina, jog pareiškėjas pareiškimus pradėjo rengti baigiantis nurodytam terminui, nors jų parengimui buvo skirtas visas mėnuo. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis ne iš karto pamatė, jog prie kai kurių bylų nėra įrodymų, patvirtinančių nuomą ar valstybinės žemės naudojimą kitais pagrindais (nes pradėjus rengti prašymus visi minimaliai pakankami įrodymai buvo), teismas vertino kaip gynybinę poziciją. Pareiškėjo veiksmai rengiant pareiškimus teismui rodo neatsakingą ir netinkamą pareigybinių funkcijų atlikimą, nerimtą požiūrį į jam pavestų užduočių atlikimą. Skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas užimantis asmuo, kuris vykdo funkcijas teisės srityje, neturėtų elgtis neatsakingai ir aplaidžiai.
12. Teismas taip pat nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad pareiškimų kokybės klausimas negali būti įvertintas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, nes šis klausimas turėtų būti svarstomas valstybės tarnautojo kasmetinio vertinimo metu. Nesudėtingų, nedidelės apimties dokumentų parengimas su grubiomis klaidomis, tais atvejais, kai dokumentus rengia valstybės tarnautojas, turintis pakankamai laiko ir resursų, gali būti vertinamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas. T. P., būdamas Skyriaus vyriausiuoju specialistu teisininku ir gavęs Skyriaus vedėjo pavedimą, savo netinkamu veikimu, neužtikrino kokybiškų pareiškimų teismui parengimo. Pareiškėjas turėjo galimybę surikti įrodymus, jeigu juos būtų pradėjęs rinkti iš karto gavęs pavedimą, o ne besibaigiant pavedimo terminui. Pareiškėjas turėjo pakankamai laiko su oficialiais raštais kreiptis į valstybines institucijas dėl reikalingų dokumentų pateikimo, tačiau apsiribojo telefoniniais skambučiais ir žodiniais pokalbiais, įskaitant kitų Administracijos skyrių darbuotojus, dėl to neturėjo laiko surinkti įrodymų. 
13. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Išvadoje ir Įsakyme pareiškėjo veika kvalifikuota tinkamai, pareikštas kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas konkrečiai, pareiškėjo veiksmus susiejant su teisės aktų normomis, kurių, kaip įtvirtinančių imperatyvų elgsenos variantą atitinkamoje situacijoje, pareiškėjas privalėjo laikytis. Įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo jį panaikinti. Nustatęs, kad ginčijamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl atmetė pareiškėjo reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo.
14. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog teismo posėdyje buvo peržiūrėti pareiškėjo į bylą pateikti vaizdo ir garso įrašai, kurie, pareiškėjo teigimu, patvirtina Skyriaus vedėjo A. Č. piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Teismas, įvertinęs vaizdo ir garso įrašų medžiagą, sprendė neturintis pagrindo sutikti su šiais pareiškėjo teiginiais, kadangi iš vaizdo ir garso įrašų turinio nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokių įvykių kontekste įrašai padaryti, ar jie sietini su pareiškėjo atžvilgiu atliktu tarnybiniu patikrinimu ir Įsakymo priėmimu. Be to, pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad garso ir vaizdo įrašai daryti 2017 metais, t. y. praėjus metams po nuobaudos skyrimo, taigi garso ir vaizdo įrašai nesietini su nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis. Pareiškėjas teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad leidimo daryti vaizdo ir garso įrašus jis neturėjo.

III.

15. Pareiškėjas T. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
16. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo nemotyvavo, o tik nurodė faktines aplinkybes bei palaikė Komisijos išvadas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo. Dėl tokio sprendimo pareiškėjas nebepasitiki Lietuvos Respublikos teismais, nes nėra aišku, už ką pareiškėjui yra skirta tarnybinė nuobauda. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. vasario 28 d. nutartimi grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tačiau nutarties 60–61 pastraipose iš esmės pasisakė, kaip turi būti išspręsta byla bei tokiu būdu neteisėtai darė įtaką Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Tai yra grubus asmens teisės į teisingą teismą pažeidimas. Pareiškėjo teigimu, teismas padarė visiškai nepagrįstas teisines klaidas konstatuodamas, kad pareiškėjas užduotį atlikti ėmėsi tik paskutinėmis termino dienomis, kadangi apie užduoties įvykdymo negalimumą pareiškėjas Skyriaus vedėją A. Č. informavo gavęs pavedimą – 2016 m. balandžio 10 d., tačiau pareiškėjui vis tiek buvo nurodyta kreiptis į teismus. Skyriaus vedėjas po užduoties atlikimo pasirašė ir patvirtino, jog pavedimas yra atliktas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neprivalėjo kreiptis į kitus darbuotojus ar asmenis, tačiau tai darė siekdamas įstaigos interesų. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad Išvada nėra užregistruota, o jos pateikimo terminas – 2016 m. liepos 9 d. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė faktinę klaidą analizuodamas garso ir vaizdo įrašus, kadangi šie įrašai buvo daromi ne 2017 metais, o 2016 metų birželio mėnesį.
17. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
18. Administracija nurodo, pareiškėjo argumentai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. vasario 28 d. nutartimi darė neteisėtą įtaką pirmosios instancijos teismui, yra nepagrįsti, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenurodė, kaip šiuo atveju turi būti išspręsta byla, o tik pateikė bendrą išaiškinimą, kad nesudėtingų, nedidelės apimties dokumentų parengimas su grubiomis klaidomis tais atvejais, kai dokumentus rengia valstybės tarnautojas, turintis pakankamai laiko ir resursų, gali būti vertinamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas. Pareiškėjas taip pat nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, kadangi teismas ištyrė ir įvertino visus bylos įrodymus, pareiškėjo argumentus ir dėl jų išsamiai pasisakė. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, susijusį su netinkamu valstybės tarnautojo pareigų atlikimu, egzistuoja visos sąlygos pareiškėjo tarnybinei atsakomybei kilti. Pagal pareiškėjo užimamos pareigybės funkcijas, jo įgytus profesinius gebėjimus pareiškėjui kilo pareiga tinkamai ir laiku parengti teismui teikiamus procesinius dokumentus, laiku išsiaiškinti visas pareiškimams dėl teismo įsakymo išdavimo pagrįsti svarbias aplinkybes, surinkti būtinus įrodymus, todėl atskiras nurodymas dėl to nėra būtinas. Pareiškėjo teiginiai, kad apie pavedimo įvykdymo negalimumą jis Skyriaus vedėją informavo 2016 m. balandžio 10 d., nėra pagrįsti jokiais objektyviais ir patikimais įrodymais. Apie tai, kad trūksta duomenų tinkamai parengti pareiškimus pareiškėjas įgaliotų asmenų neinformavo, o parengė dalį akivaizdžiai nepagrįstų pareiškimų dėl teismo įsakymo išdavimo bei juos pateikė teismui. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nepagrįstai kelia abejones dėl Išvados teisėtumo ir pagrįstumo. 2016 m. birželio 13 d. Išvados ir patikslintos Išvados turinys iš esmės nesiskiria, patikslintoje Išvadoje papildomai įrašytas tik 8 punktas (dėl pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui T. K.), kuris per klaidą nebuvo įrašytas į pirminę išvadą, nors aplinkybės dėl minėto pareiškimo teismo įsakymui išduoti buvo tiriamos ir nustatinėjamos.    

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2018 m. gegužės 4 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą „Dėl termino pratęsimo apeliaciniam skundui pateikti“, kuriame nurodė, kad dėl pakankamai sudėtingos bylos, teismo sprendime nurodytų motyvų, sveikatos problemų bei kitų teismo procesų nespės laiku pateikti apeliacinio skundo, todėl prašė apeliacinio skundo pateikimo terminą pratęsti iki 2018 m. gegužės 14 d. Vis dėlto apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. sprendimo per elektroninių paslaugų portalą pareiškėjas pateikė 2018 m. gegužės 4 d. Apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodė, jog šis skundas bus papildytas. Pareiškėjas 2018 m. birželio 25 d. per elektroninių paslaugų portalą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė patikslintą ir papildytą apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
20. Vadovaujantis ABTĮ 64 straipsnio 1 dalies nuostatomis, procesiniai veiksmai atliekami per įstatymų nustatytus terminus. Tais atvejais, kai terminų nėra nustatęs įstatymas, juos skiria teismas. Teismo paskirti terminai gali būti teismo pratęsti. Pažymėtina, kad apeliacinio skundo pateikimo terminas yra įtvirtintas ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje kurioje įtvirtinta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. ABTĮ 132 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Iš pateiktų ABTĮ nuostatų matyti, kad tikslinti apeliacinį skundą asmuo gali tik nepraleisdamas ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto apeliacinio skundo pateikimo termino. Kadangi šį terminą nustato įstatymas, o ne teismas, jis negali būti pratęstas (pratęsti gali būti tik teismo paskirti terminai). Įstatyme nustatyti procesiniai terminai, juos praleidus, gali būti atnaujinami (ABTĮ 132 str. 2 d.), tačiau tam turi būti pateiktas prašymas bei svarbias termino praleidimo priežastis pagrindžiantys įrodymai.
21. Kaip minėta, pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė pratęsti apeliacinio skundo pateikimo terminą, o teismui to nepadarius, apeliacinį skundą pateikė 2018 m. gegužės 4 d., t. y. nepraleidęs ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino. Nustačius, kad apeliacinio skundo pateikimo terminas yra įtvirtintas įstatyme, todėl negali būti pratęstas, pareiškėjo paaiškinimai, jog 2018 m. birželio 25 d. patikslintą apeliacinį skundą jis teikia, nes pradiniame apeliaciniame skunde buvo nurodęs, kad apeliacinį skundą papildys, atmestini. Prašymo atnaujinti praleistą apeliacinio skundo pateikimo terminą pareiškėjas nepateikė. Kita vertus, nustačius, jog pareiškėjo 2018 m. gegužės 4 d. paduotas apeliacinis skundas yra priimtas, taip pat kad pareiškėjo 2018 m. birželio 25 d. patikslinto apeliacinio skundo dalykas yra toks pats kaip ir priimto apeliacinio skundo, darytina išvada, kad patikslintu apeliaciniu skundu pareiškėjas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų. Atsižvelgiant į tai, šie pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai pridedami prie bylos.
22. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Administracijos direktoriaus Įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
23. (Duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. K3-164 pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta už tai, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus (laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis), netinkamai vykdė (neveikimas) Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.2 punkte nustatytą funkciją ruošti teismams savivaldybės institucijų vardu pareiškimus, ieškinius, atsiliepimus į ieškinius, apeliacinius ir kasacinius skundus, kitus procesinius dokumentus: 2016 m. balandžio 7 d. gavęs iš skyriaus vedėjo raštišką pavedimą parengti ir pateikti pareiškimus teismams dėl teismo įsakymų išdavimo dėl žemės nuomos mokesčio išieškojimo iš skolininkų, nuomojančių valstybinę žemę, rengdamas ir teikdamas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismui 2016 m. gegužės 6 d. – 2016 m. gegužės 10 d. laikotarpiu pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo, pažeisdamas Civilinio proceso kodekso 29 straipsnio, 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus dėl teismingumo taisyklių, pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkams J. I., P. M., I. K., I. P. vietoje Vilniaus apylinkės teismo nukreipė į (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismą; pažeisdamas Civilinio proceso kodekso 433 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, nukreipė teismui pareiškimą dėl skolininko T. K. nuo 2006 m. sausio 5 d. negyvenančiam Lietuvoje; pažeisdamas Civilinio proceso kodekso 433 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus pareiškimuose dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkams I. K., V. G., J. K., J. P., I. P., nenurodė faktinių reiškiamų reikalavimų pagrindų bei įrodymų, kuriais galima pagrįsti reikalavimus.  
24. Iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. P2-493 sudarytos komisijos 2016 m. birželio 13 d. išvados Nr. AP8-422 matyti, kad joje buvo išdėstyti iš esmės analogiški A. P. inkriminuoti tarnybiniai pažeidimai.
25. Į bylą pateiktos komisijos 2016 m. birželio 13 d. papildytos ir patikslintos išvados Nr. AP8-422 ,,Dėl T. P. tarnybinio nusižengimo“ teisėjų kolegija nevertina, kadangi ji nėra registruota, nepatvirtinta (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus parašu, jos pateikimo data valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui objektyviai byloje nenustatyta.
26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas, susijusias su valstybės tarnybos teisiniais santykiais, yra nurodęs, kad įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui (žr. 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62–2207/2011; kt.). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose ne vieną kartą yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008 ir kt.).
27. Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas valstybės tarnautojų bendrąsias pareigas valstybės tarnautojas gali pažeisti konkrečiais veiksmais (neveikimu), kurie tuo pačiu metu pažeidžia ir atitinkamo specialiojo teisės akto atitinkamą normą (straipsnį, dalį, punktą). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra pabrėžęs būtinumą tarnybinio patikrinimo išvadoje neapsiriboti nuoroda į bendro pobūdžio teisės normą, ir akcentavęs būtinumą nustatyti kokias konkrečias specialiųjų teisės aktų normas valstybės tarnautojas pažeidė tam tikrais savo veiksmais ar neveikimu (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2476/2012; 2014 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1449/2014). Valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi, nustatant ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti tam tikru būdu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438–370/2011).
28. Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Kaip savo praktikoje yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuris yra blanketinė teisės norma, būtina nustatyti, kokios konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos ar funkcijų valstybės tarnautojas neatliko ar atliko netinkamai (žr. 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2476/2012).
29. Apibendrinant pirmiau nurodytas ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuostatas dėl šių teisės normų aiškinimo ir taikymo, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas, teigdamas, jog pareiškėjas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, turėjo pateikti pakankamai įtikinamus įrodymus, kuriais remiantis galima būtų konstatuoti, kad atsakovas įrodė, jog pareiškėjo (valstybės tarnautojo) veikoje (neveikime) yra minėta tarnybinio nusižengimo sudėtis ir pagrįstai pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda (griežtas papeikimas) už netinkamai įvykdytas (neįvykdytas) jam (pareiškėjui) priskirtas funkcijas, nustatytas pareigybės aprašyme ar kituose teisės aktuose.
30. Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.2 punkte nurodyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas ruošia teismams savivaldybės institucijų vardu pareiškimus, ieškinius (iš jų ir ieškinius socialinio būsto ir kitų gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų disponavimo klausimais), atsiliepimus į ieškinius, apeliacinius ir kasacinius skundus, kitus procesinius dokumentus. Civilinio proceso kodekso normose įtvirtintomis nuostatomis paprastai remiasi bendrosios kompetencijos teismai, priimdami procesinius dokumentus byloje.
31. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. balandžio 7 d. Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas A. Č. pavedė T. P. iki 2016 m. gegužės 10 d. parengti ir pateikti pareiškimus teismams dėl teismo įsakymų išdavimo 18 valstybinės žemės nuomininkų, ilgą laiką nemokančių žemės nuomos mokesčio ir turinčių šio mokesčio skolas. Pavedime nurodyta, kad pridedama medžiaga (t. I, b. l. 54). Iš pavedimo turinio seka, kad medžiaga buvo gauta iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos ekonominės analizės, finansų ir biudžeto skyriaus, tačiau jos turinys komisijos išvadoje nėra aprašytas (pareiškėjas ir Ekonominės analizės, finansų ir biudžeto skyriaus vyr. specialistė V. V. teigė, kad medžiagą sudarė duomenys apie skolininkus (t. II, b. l. 76, t. I, b. l. 101).
32. Tiek iš komisijos išvados, tiek ir iš ginčijamo įsakymo skirti tarnybinę nuobaudą T. P. akivaizdu, kad jis nubaustas ne už tai, kad neįvykdė tiesioginio vadovo – A. Č. pavedimo parengti ir pateikti teismui pareiškimus dėl įsakymų dėl žemės nuomos mokesčio iš 18 skolininkų išieškojimo išdavimo, bet už tai, kad 7 iš pateiktų pareiškimų buvo parengti nekokybiškai: t. y. 4 pateikti teismui pažeidžiant teismingumo taisykles ir 3 nenurodžius faktinio reiškiamo reikalavimo pagrindo bei nepateikus konkrečių įrodymų. Atsakovo įsakyme, be to, dar nurodyta, kad pažeisdamas Civilinio proceso kodekso 433 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, pareiškėjas teismui nukreipė pareiškimą dėl skolininko T. K., nuo 2006 m. sausio 5 d. negyvenančiam Lietuvoje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl to (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismas priėmė 3 nutartis atsisakyti priimti pareiškimą ir 4 nustatyti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai terminą trūkumams pašalinti bei vieną nutartį panaikinti 2016 m. gegužės 9 d. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo palikti nenagrinėtą. Nepašalinus trūkumų per teismo nutartyse nustatytą  terminą, pareiškimai buvo laikyti nepaduotais ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, t. y. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai (t. I, b. l. 161 – 185, 188).
33. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija (o gavęs tokį pavedimą, ir pareiškėjas) turėjo galimybę teismo nutartyse nurodytas klaidas (trūkumus) ištaisyti: pateikti pareiškimus pagal teismingumą Vilniaus apylinkės teismui ir pašalinti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutartyse nurodytus trūkumus. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad įvykdyti teismo nutartis buvo pavesta pareiškėjui, o jis to nepadarė. Kita vertus, pareiškėjui toks kaltinimas ir nėra suformuluotas. Komisija 2016 m. birželio 13 d. išvadoje (atsižvelgdama į A. Č. 2016 m. birželio 7 d. paaiškinimą) nurodė, kad per teismo nustatytą trumpą laiką trūkumams šalinti, neįmanoma surinkti įrodymus, tačiau atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad realiai buvo imtasi priemonių reikiamus įrodymus rinkti, ar buvo kreiptasi į teismą su prašymu pratęsti terminą, nustatytą trūkumams pašalinti, ar apskųsti teismo nutartis (CPK 435 str. 2, 4 d.). Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino. Teisėjų kolegija sprendžia, kad visų faktinių bylos aplinkybių analizė ir byloje surinktų įrodymų viseto išnagrinėjimas bei įvertinimas nepatvirtina komisijos išvados, jog ,,pareiškėjo kaltė pasireiškė neveikimu“ pagrįstumo.
34. Įvertinusi visas bylos aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas nepateikė pakankamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų buvimą pareiškėjo veikoje (neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys, pasekmės) taigi pagrindo taikyti tarnybinę atsakomybę šiuo atveju nebuvo. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas vilkino įvykdyti pavedimą, nėra pagrįsta. Ant 2016 m. balandžio 7 d. pavedimo, jį davęs Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas, 2016 m. gegužės 9 d. užrašė: ,,pavedimas atliktas“ ir tai patvirtino parašu (t. I, b. l. 54).
35. Pareiškėjas kėlė klausimą ir dėl A. Č., kaip asmens, kuris buvo ne tik jo tiesioginis vadovas, bet ir komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti, narys, šališkumo ir jo reikšto šiam asmeniui nušalinimo nepagrįsto netenkinimo.
36. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (2010 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 1029 redakcija) patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 5 punktas numato, kad valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmęs asmuo <...> šiam nusižengimui tirti gali sudaryti komisiją.  Esant pagrindui manyti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį gali būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, komisiją sudaryti būtina. Komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 asmenų: valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo ar jo įgalioto asmens, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingo asmens, kitų įstaigos valstybės tarnautojų. Sudarydamas komisiją, valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo vieną iš komisijos narių skiria jos pirmininku.
37. Tyrimą atliekantis pareigūnas ar komisija turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ir paneigiančius tarnautojo tiriamą pažeidimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti jo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje išvadoje. Nors Taisyklėse nėra konkrečios normos, reglamentuojančios tyrimo eigą, tačiau teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą apie tokių reikalavimų tarnybiniam tyrimui įtvirtinimą (Valstybės tarnybos įstatymo 29-30 straipsniai, Taisyklių 3-10 punktai) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-80/2011).
38. Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju T. P. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti buvo sudaryta komisija, kurios veikloje dalyvavo ir sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos pareiškėjui skyrimo priėmė ir komisijos narys A. Č.. Komisija sudaryta (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus J. L. 2016 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. P2-493 (t. I, b. l. 154), tačiau šį įsakymą rengė būtent A. Č., kuriam (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktorius, užrašydamas rezoliuciją ant gauto tarnybinio pranešimo, pavedė sudaryti komisiją atlikti tyrimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo. Tarnybinį pranešimą dėl galimai padaryto nusižengimo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriui teikė taip pat A. Č.. Būtent A. Č. 2016 m. birželio 7 d. teikė komisijai ir paaiškinimą dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo, kurio turinys iš esmės pažodžiui perrašytas į komisijos išvadą. Nors pareiškėjas 2016 m. gegužės 20 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriui ir komisijos pirmininkui teikė prašymą nušalinti Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėją A. Č., atsižvelgiant į jo šališkumą ir neobjektyvumą, šis asmuo nušalintas nebuvo ir pats nenusišalino. Pažymėtina, kad iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos valdybos posėdžio Nr. 3 2016 m. birželio 27 d. protokolo taip pat matyti, kad sprendžiant klausimą dėl sutikimo taikyti T. P. drausminę nuobaudą – griežtą papeikimą, dalyvavo ir valdybos narys A. Č.. Nors protokole pažymėta, kad jis nebalsavo, tačiau nuo dalyvavimo posėdyje nenusišalino (t. I, b. l. 69-70).
39. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes ir įrodymus komisijos šališkumo ir objektyvumo aspektu pažymi, kad vienas iš komisijos narių yra tiesioginis pareiškėjo vadovas, davęs pareiškėjui pavedimą, dėl netinkamų jo (pareiškėjo) pareigų vykdymo rašęs (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriui 2016 m. gegužės 16 d. tarnybinį pranešimą (t. I, b. l. 153), kurio pagrindu ir buvo pradėta tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra, aktyviai dalyvavęs sprendžiant tarnybinės atsakomybės taikymo T. P. klausimą bei rengiant procesinius dokumentus. Teisėjų kolegijos nuomone, bylos duomenys duoda pagrindo išvadai, kad A. Č. buvo šališkas pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros komisijoje metu, nes buvo suinteresuotas įrodinėti savo paties surašytame tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, turėjo išankstinę nuomonę pareiškėjo atžvilgiu bei galėjo daryti įtaką kitų komisijos narių apsisprendimui.
40. Kadangi nešališkumo ir objektyvumo principais yra užtikrinamas administracinių aktų teisėtumas, šių principų pažeidimo fakto nustatymas gali sudaryti savarankišką vadą ginčijamam individualiam administraciniam aktui panaikinti (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).
41. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 12 d. įsakymas Nr. K3-164, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, turi būti panaikintas.
42. Pareiškėjas T. P. prašė kreiptis į prokurorą dėl A. Č. galimų nusikalstamų veikų požymių pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį ir 288 straipsnį.  Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą pagal pareiškėjo apeliacinį skundą, nusikalstamos veikos požymių A. Č. veiksmuose nenustatė, todėl ABTĮ 111 straipsnio 1 dalyje nustatyto pagrindo kreiptis į prokurorą neturi. Šis pareiškėjo prašymas netenkinamas. Be to, teise inicijuoti ikiteisminio tyrimo atlikimą baudžiamojoje byloje disponuoja ir pats pareiškėjas, jei mano, jog sprendžiant tarnybinės nuobaudos skyrimo klausimą buvo padarytos kokios nors nusikalstamos veikos.
43. Pareiškėjo reikalavimas priteisti 20 000 Eur neturtinę žalą Tarptautinės nevyriausybinės organizacijos ,,Transparency International Lietuvos skyrius“ naudai, kurią jis grindė dėl neteisėtai paskirtos nuobaudos patirtais išgyvenimais (CK 6.250 str. 1 d.), atmetamas, kadangi ši organizacija nėra bylos šalimi. Atsakovu nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas nurodė tik (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administraciją.
44. Pareiškėjas T. P. taip pat prašė priteisti iš atsakovo 656,11 Eur neturtinės žalos jo naudai, tačiau šį reikalavimą grindė Administracinių bylų teisenos įstatymo normomis, reglamentuojančiomis teismo išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą bei vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nuostatomis. Šis reikalavimas netenkintinas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas buvo sudaręs sutartį su kokiu nors advokatu ar advokato padėjėju, kuris jam rengė procesinius dokumentus, ar turėjo kitokį atstovą, ir dėl to pareiškėjas patyrė atitinkamas išlaidas. Kitokių duomenų, kurie pagrįstų pareiškėjo turėtas bylos nagrinėjimo išlaidas, numatytas ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje, T. P. nepateikė. Paties pareiškėjo sugaištas laikas procesiniams dokumentams nagrinėjamoje byloje pateikti nėra laikomas proceso šalies patirtomis išlaidomis (ar neturtine žala), priteistinomis iš ginčą pralaimėjusios šalies.
45. Pagal ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktą prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.
46. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. P. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo reikalavimas panaikinti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. K3-164. Šią pareiškėjo T. P. skundo dalį tenkinti ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. K3-164 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo T. P.“ panaikinti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė