Administracinė byla Nr. eA-675-822/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01904-2016-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Mildos Vainienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. V. ir A. M. dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymą Nr. 30-1773 ,,Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT prie ŽŪM) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-2118 ,,Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir servituto nustatymo bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“; 3) panaikinti NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1450 ,,Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus m., Vilniaus m. sav. pardavimo J. V. ir A. M.“.
2. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio. Remiantis Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124, 4.4 papunkčiu (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d.), žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, yra rengiamas padidinant ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje esamą žemės sklypą, kai nėra galimybės suformuoti atskirų sklypų. Įsiterpusių valstybinės žemės sklypų samprata pateikiama Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 692). Vadovaujantis Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčiu, laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas.
3. Administraciniai aktai, kuriais buvo suformuotas ginčo žemės sklypas ir administraciniai sprendimai dėl žemės sklypo pardavimo prieštarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams, nustatantiems, kad kaip įsiterpę valstybinės žemės plotai lengvatine tvarka, t. y. be aukciono, gali būti parduodami tik tais atvejais, kai tokie plotai atitinka aukščiau nurodytuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus: 1) atitinka įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sąvoką; 2) yra ne didesni kaip 0,04 ha gyvenviečių teritorijose. Šiuo atveju, iš žemės sklypo plane nurodytų ginčo žemės sklypo gretimybių matyti, kad suformuotas 0,0423 ha ploto ginčo žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), neatitinka įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sąvokos, nes greta yra papildomi laisvos valstybinės žemės plotai, be to, suformuotas 0,0423 ha žemės sklypo plotas viršija teisės aktais nustatytą maksimalų leistiną parduoti ne aukciono tvarka 0,04 ha žemės plotą, todėl administraciniai aktai, kaip prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams, turi būti panaikinti, nes valstybinės žemės pardavimo sandoris, kai suformuotas žemės sklypas neatitinka reikalavimų, taikomų įsiterpusiam žemės sklypui parduoti, nustatytų Nutarimu Nr. 692.
4. Nurodė, kad priėmus skundžiamus aktus žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, duomenų apie tai, ar buvo sumokėta už žemės sklypo plano dokumentų parengimą ir žemės sklypą, NŽT prie ŽŪM nepateikė. Pareiškimas grindžiamas būtinumu pašalinti valstybės institucijų pažeidimus, kuriais sudaryta galimybė įsigyti valstybinės žemės sklypą išskirtinėmis sąlygomis ne aukciono tvarka. Dėl šio pažeidimo valstybė ne tik negavo galimų pajamų, tačiau buvo suvaržytos kitų asmenų teisės pretenduoti į ginčo sklypą, pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygybės principas. Teisingas teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimas yra konstitucinė vertybė, reikšminga visai visuomenei, kurią turi ginti prokuroras.
5. Pareiškėjo teigimu, viešasis interesas šioje byloje pasireiškia ir siekiu užtikrinti tinkamą viešojo administravimo, valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymą, inter alia valstybei priklausančio turto valdymo ir naudojimo srityje. Kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatas, tokie administraciniai aktai turi būti skundžiami tiesiogiai administraciniam teismui, nesilaikant išankstinės neteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos NŽT prie ŽŪM, kaip centrinėje valstybės institucijoje. Pati NŽT prie ŽŪM kreiptis į teismą su pareiškimu administracinėje byloje, kurioje būtų ir pareiškėjas, ir atsakovas, negali, todėl vienintelis subjektas, galintis ginti valstybės interesus į jai nuosavybės teise priklausančią žemę, šiuo atveju yra prokuroras.
6. Atsakovas NŽT prie ŽŪM atsiliepime į pareiškimą su juo sutiko ir prašė jį tenkinti.
7. Atsiliepime nurodė, kad NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius gavo Savivaldybės administracijos 2010 m. gegužės 24 d. raštą Nr. A51-11500(2.14.2.12-MP8) „Dėl esamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje“, kuriuo buvo prašoma pateikti išvadą dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje. NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2010 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. SS 16-21 „Dėl plano rengimo“ neprieštaravo, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis būtų rengiamas minėto žemės sklypo planas, padidinant jį 424 kv. m vakarinėje pusėje. Savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 30-1773 patvirtino žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), planą, kuriame nustatytas bendras žemės sklypo 1210 kv. m plotas, įskaitant 423 kv. m įsiterpusį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-2118 patvirtino žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Sanora“ matininko (duomenys neskelbtini) 2013 m. rugsėjo 3 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, ir nutarė kreiptis į valstybės įmonės „Registrų centrą“, prašydamas įregistruoti minėtą 1210 kv. m žemės sklypą. NŽT prie ŽŪM 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1450 nusprendė parduoti 423 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) tretiesiems suinteresuotiems asmenims. NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius 2015 m. vasario 23 d. raštu Nr. 49SFN-166-(14.49.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo J. V. ir A. M., kad yra stabdoma 423 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav. Vilniaus m., pardavimo procedūra. NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius 2016 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 49SJN-813-(14.49.106.) „Dėl viešojo intereso gynimo“ kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą prašydamas inicijuoti Savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. 30-1773, NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109.)-2118, ir NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1450 panaikinimo procedūras.
8. NŽT prie ŽŪM nuomone, valstybinis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav. Vilniaus m., neatitiko įsiterpusio žemės sklypo reikalavimų, todėl jis negalėjo būti prijungiamas prie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini).
9. Atsakovas Savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą prašė sprendimą priimti atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus.
10. Atsiliepime nurodė, kad pagal Žemės įstatymą bei Žemės reformos įstatymą, valstybinės žemės pardavimas ar/ir nuoma yra priskirta valstybinės žemės patikėtinio – NŽT prie ŽŪM kompetencijai. Savivaldybės administracija, nagrinėdama prašymus padidinti esamus Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, objektyviai įvertina atskiro (savarankiško) racionalių ribų žemės sklypo suformavimo galimybę, atsižvelgiant į galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, esamą urbanistinę situaciją, reljefą, gamtosauginius reikalavimus, saugomų teritorijų ir valstybinės reikšmės miškų ribas, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorius taip pat, ar yra galimybė įrengti įvažiavimą į šį valstybinės žemės plotą. Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, vadovaudamasis Nutarimu Nr. 692, Aprašo nustatyta tvarka išnagrinėjo žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkų J. V. ir A. M. prašymą priskirti papildomą laisvos valstybinės žemės plotą. Prašomas papildomai priskirti prie laisvos valstybinės žemės plotas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), buvo įsiterpęs tarp Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ir suplanuoto įvažiavimo, sudėtingame reljefe (didelius aukščių perkritimus) dėl greta esančio Pavilnių regioninio parko teritorijoje esančio Savivaldybės saugomo gamtos paveldo objekto – Rokantiškių kalvos, kurios viršūnė yra aukščiausia Vilniaus miesto vieta. Prie šio įsiterpusio valstybinės žemės ploto nėra galimybės įrengti privažiavimo ir jame nėra galimybės suformuoti atskiro savarankiško žemės sklypo. Savivaldybės administracija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius suderino parengtą sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, Savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 30-1773 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini)plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“, patvirtino žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, prilyginimą detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, ir jo sprendinius: 1210 kv. m plotą, įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 423 kv. m ploto sklypą prie 787 kv. m privataus žemės sklypo dalies. Pagal iki 2011 m. kovo 16 d. galiojusio Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatą, papildomi (įsiterpę) valstybinės žemės plotai ne aukciono būdu galėjo būti parduodami besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams tik savivaldybių taryboms pritarus, apskrities viršininko sprendimu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 323 Žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.15 punktas buvo pakeistas ir nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, NŽT prie ŽŪM vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu, gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.
11. Atsakovo teigimu, prašomas papildomai priskirti laisvos valstybinės žemės plotas (ginčo sklypas) buvo būtent siauroje juostoje, prie Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ir netoli esančios saugomos teritorijos, todėl prie šio įsiterpusio valstybinės žemės ploto nebuvo galimybės įrengti privažiavimo. Teritorija, kurioje buvo prašomas prijungti žemės sklypas, nebuvo suplanuota detaliuoju planu ir joje statyba nebuvo galima. Pagal galiojančius detaliuosius planus, apimančius (duomenys neskelbtini) gatvėse esančius sklypus, yra suplanuoti du savarankiški individualiųjų gyvenamųjų namų statybos kvartalai su visa šių kvartalų poreikiams būtina susisiekimo ir inžinierine infrastruktūra. Tarp šių kvartalų liko valstybinės žemės plotas, kuriame, atsižvelgiant į esamą urbanistinį kontekstą, nebuvo galimybės suformuoti atskirų savarankiškų racionalių ribų žemės sklypų, kuriuose galėtų būti vykdoma teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta veikla, t. y. individualiųjų gyvenamųjų namų statyba. Šis plotas apribotas minėtų individualių gyvenamųjų namų kvartalų privačiais Nekilnojamojo turto registre įregistruotais žemės sklypais, todėl į jį nebuvo galimybės įrengti įvažiavimo. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nebuvo galimybės suformuoti atskiro savarankiško žemės sklypo, siekiant užtikrinti darnią urbanistinę plėtrą, racionalų žemės naudojimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą, gamtos paveldo objekto apsaugą bei papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą, Savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 30-1773 ,,Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ buvo patvirtintas 1210 kv. m žemės sklypo plotas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 423 kv. m plotą.
12. Atsakovas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. KT44-N12/214, kuriame paminėta, kad Žemės įstatymu, įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad inter alia būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę.
13. Tretieji suinteresuoti asmenys J. V. ir A. M. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
II.
14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą tenkino. Panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymą Nr. 30-1773 ,,Dėl sklypo (duomenys neskelbtini)plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-2118 ,,Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir servituto nustatymo bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1450 ,,Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus m., Vilniaus m. sav. pardavimo J. V. ir A. M.“.
15. Teismas nustatė, kad tretieji suinteresuoti asmenys A. M. ir J. V. 2010 m. kovo 3 d. su prašymu kreipėsi į Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą, prašydami prie jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 787 kv. m žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nesant galimybės suformuoti atskirą žemės sklypą, priskirti papildomą (įsiterpusį) laisvos valstybinės žemės plotą. Savivaldybės administracija 2010 m. gegužės 24 d. raštu Nr. A51-11500(2.14.2.12-MP8) „Dėl esamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje“, kreipėsi į NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrių, prašydama pateikti išvadą dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje. NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2010 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. SS 16-21 „Dėl plano rengimo“ neprieštaravo, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis būtų rengiamas Žemės sklypo planas, padidinant minėtą žemės sklypą 424 kv. m vakarinėje pusėje. Savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 30-1773 ,,Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginto detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, prilyginimą detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, ir jo sprendinius: 1210 kv. m plotą, įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 423 kv. m ploto sklypą prie 787 kv. m privataus žemės sklypo dalies, ribas, naudojimo būdą, pobūdį ir kt.
16. A. M. 2014 m. lapkričio 7 d. su prašymu kreipėsi į NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrių, prašydamas parduoti įsiterpusį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav. Vilniaus m., esantį šalia žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-2118, atsižvelgdamas į patvirtintą žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, prilyginamą detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, patvirtino žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Sanora“ matininko (duomenys neskelbtini) 2013 m. rugsėjo 3 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, ir nutarė kreiptis į VĮ Registrų centrą, prašydamas įregistruoti minėtą 1210 kv. m žemės sklypą. NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1450 ,,Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus m., Vilniaus m. sav. pardavimo J. V. ir A. M.“, nustatė 423 kv. m ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus m., Vilniaus m. sav. pardavimo kainą ir nusprendė minėtą sklypą parduoti tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. M. ir J. V. išsimokėtinai.
17. NŽT prie ŽŪM Rizikų valdymo ir veiklos kokybės užtikrinimo skyrius faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2015 m. sausio 19 d. aktu Nr. 1KA-1-(9.4.) patikrino žemės sklypų, tarp jų ir žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), faktines naudojimo aplinkybes ir šių žemės sklypų suformavimo atitikimą Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto reikalavimams ir nustatė, kad minėtas žemės sklypas nėra naudojamas, ribojasi su nesuformuotu valstybinės žemės plotu ir naujai, kaip įsiterpusiais, suformuotais žemės sklypais (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius 2015 m. vasario 23 d. raštu Nr. 49SFN-166-(14.49.104.) „Dėl informacijos pateikimo“, informavo J. V. ir A. M., kad yra stabdoma 423 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav. Vilniaus m, pardavimo procedūra. NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius 2016 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 49SJN-813-(14.49.106.) „Dėl viešojo intereso gynimo“, kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydamas inicijuoti, inter alia, Savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. 30-1773, NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109.)-2118, ir NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1450 panaikinimo procedūras, kadangi valstybinis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav. Vilniaus m., neatitiko įsiterpusio žemės sklypo reikalavimų, todėl jis negalėjo būti prijungiamas prie tretiesiems suinteresuotiem asmenims priklausančio žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini).
18. Teismas, remdamasis ginčui aktualių teisės aktų nuostatomis, nurodė, kad pagal bendrąją taisyklę, nauji žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais, kurie turi būti vertinami ir aiškinami atsižvelgiant į jų numatymo tikslus. Žemės pardavimu lengvatine tvarka yra siekiama užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą, papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą. Tačiau tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plečiamai. Laisvas valstybinės žemės sklypas turi atitikti teisės aktų numatytas sąlygas ir neatitinkant tokių sąlygų žemės sklypas negali būti formuojamas ir vėliau parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas. Nustatant, ar valstybinis žemės plotas yra įsiterpęs ir gali būti parduodamas be aukciono, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, kaip žemės plotas yra išsidėstęs, ar jis atitinka sąlygas, numatytas Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte.
19. Teismas, remdamasis žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendinių brėžinio, NŽT prie ŽŪM Rizikų valdymo ir veiklos kokybės užtikrinimo skyriaus faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2015 m. sausio 19 d. akto Nr. 1KA-1-(9.4.) ir ginčo teritorijos fotonuotraukų duomenimis, iš kurių matyti ginčo sklypo faktinis išsidėstymas, nustatė, kad 423 kv. m valstybinės žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo suformuotas ginčijamu NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-2118, ir kurį buvo siekiama prijungti prie A. M. ir J. V. priklausančio 787 kv. m žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), iš visų pusių ribojasi su laisvu valstybinės žemės plotu, todėl ginčo valstybinės žemės sklypas neatitinka vienos iš įsiterpusiam sklypui keliamų sąlygų, nustatytų Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte – jis ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, atitinkamai, negali būti laikomas įsiterpusiu žemės plotu, ir jo perleidimui lengvatinėmis sąlygomis (parduodant be aukciono) negali būti taikomos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatos.
20. Teismas nurodė, kad NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus žemės naudojimo patikrinimo akto dėl gretimo žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kartu su juo pateiktų ginčo teritorijos nuotraukų duomenys, kadastro žemėlapio ištrauka bei žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendinių brėžinio duomenys patvirtina, kad ginčo sklypo nuolydis nėra žymus, todėl negalima laikyti, kad ginčo sklype yra šlaitas ar griova; ginčo sklypas yra nuo 15,44 iki 15,70 m pločio, todėl nelaikytinas siaura juosta. Lygiagrečiai ginčo sklypui iš vakarų pusės iki kito suformuoto privataus žemės sklypo yra dar panašaus pločio valstybinės žemės plotas. Teismas pažymėjo, kad remiantis Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 22 punktu, transporto srautų paskirstymui į smulkias teritorijas, privažiavimui prie atskirų statinių ir kitų objektų yra projektuojamos pagalbinės gatvės (indeksas D), kurios pagal minėto statybos techninio reglamento 33 punktą gali būti projektuojamos dviejų eismo juostų, tuomet minimalus atstumas tarp gatvės raudonųjų linijų turi būti 12 m, o susiformavusiose gyvenamosiose teritorijose, užstatytose vienbučiais ir dvibučiais gyvenamaisiais pastatais, mėgėjiško sodo teritorijose, senamiesčiuose tokios gatvės gali būti projektuojamos ir vienos eismo juostos, minimalus atstumas tarp gatvės raudonųjų linijų turi būti 5 m. Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338, 9.5 punktą, projektuojant vienbučius ir dvibučius gyvenamuosius pastatus didžiausias sklypo reljefo nuolydis – turi būti ne didesnis kaip 12 procentų; jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.). Nors atsakovas Savivaldybės administracija teigia, kad ginčo teritorijoje neracionalu formuoti žemės sklypus individualiųjų namų statybai, pateikė ginčo teritorijos paviršių pjūvių brėžinius, tačiau byloje nėra pateikta duomenų apie konkretų ginčo žemės sklypo reljefo nuolydį procentais bei kitų duomenų, įrodančių, kad ginčo teritorijoje individualių namų statyba negalima. Teismas vertino, kad ginčo teritorijoje yra reali galimybė suformuoti racionalaus dydžio ir ribų atskirą valstybinės žemės sklypą (sklypus), kuriuos galima būtų naudoti Žemės reformos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vykdant žemės reformą ir racionaliai panaudojant valstybinę žemę.
21. Teismas pažymėjo, kad teritorija, kurioje yra ginčo sklypas, po 1995 m. birželio 1 d. yra priskirta Vilniaus miestui, todėl ginčo sklypas, remiantis Nutarimo Nr. 692 2.15 punktu, galėjo būti formuojamas ne didesnis kaip 0,04 ha (400 kv. m). Kadangi nustatyta, kad ginčo sklypo plotis ir esami reljefo ypatumai nesudaro pagrindo teigti, jog ginčo žemės sklypas laikytinas siaura juosta, griova ar šlaitu, NŽT prie ŽŪM vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu ginčo sklypo plotas negalėjo būti didinamas iki 423 kv. m. Byloje nėra duomenų apie tai, kad su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis buvo sudaryta sutartis dėl ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar buvo sumokėta už žemės sklypo plano dokumentų parengimą ir žemės sklypą.
22. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, sprendė, kad skundžiami Savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymas Nr. 30-1773 ,,Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“, NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimas Nr. 49SK-(14.49.109.)-2118 ,,Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir servituto nustatymo bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“, NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1450 ,,Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus m., Vilniaus m. sav. pardavimo J. V. ir A. M.“ prieštarauja Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktui, Nutarimo Nr. 692 2.15 punktui, todėl juos panaikino.
III.
23. Atsakovas Savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.
24. Atsakovas Savivaldybės administracija apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamame sprendime pripažindamas, jog prokuroras pagrįstai kreipėsi į teismą gindamas viešąjį interesą, teismas visiškai nemotyvavo, kokie byloje esantys duomenys, nustatytos reikšmingos faktinės ir (ar) teisinės aplinkybės nagrinėjamu atveju patvirtinta šioje byloje esant viešąjį interesą ir prokuroro teisę šiuo pagrindu su pareiškimu kreiptis į teismą. Pripažindamas byloje esant viešąjį interesą, kuris neva yra pažeidžiamas ir kurį yra būtina ginti, teismas skundžiamame sprendime tik formaliai konstatavo, jog vien prokuroro kreipimosi į teismą aplinkybė yra laikytina pakankamu pagrindu konstatuoti, kad prokuroro pareiškimas paduotas pagrįstai siekiant apginti viešąjį interesą. Be to, skundžiamame sprendime teismas, kaip savo motyvus, pateikė tik prokuroro ir NŽT prie ŽŪM argumentus, kurie buvo deklaratyvūs ir pagrįsti tik abejotinos įrodomosios galios neprofesionaliomis fotonuotraukomis. Tuo tarpu Savivaldybės administracijos argumentai ir juos pagrindžiantys į bylą pateikti išsamūs, profesionalia programine įranga parengti rašytiniai įrodymai (paviršių pjūvių analizės brėžinys, teikiantis neginčijamos, itin didelio tikslumo informacijos apie ginčo teritorijoje esančius stačius nuolydžius, nustatytus pagal paviršiaus taškus lazerinio skenavimo metodu, ir didelius aukščių persikirtimus, patvirtinančius, jog racionali gyvenamųjų namų statyba tokiame plote yra objektyviai negalima) buvo visiškai neanalizuoti ir nepasisakyta, kodėl šie argumentai buvo atmesti. Teismas, priimdamas sprendimą, byloje netinkamai vertino nagrinėjamai situacijai aktualias teisės aktų nuostatas. Visiškai nepasisakydamas dėl išsamių Savivaldybės administracijos argumentų ir pateiktų rašytinių įrodymų, kurie patvirtino, jog nagrinėjamu atveju pašomo papildomai priskirti prie laisvos valstybinės žemės ploto (duomenys neskelbtini) nebuvo galimybės suformuoti kaip atskiro (savarankiško) racionalių ribų žemės sklypo, ir todėl šis plotas buvo teisėtai, vadovaujantis tai numatančiais teisės aktais, prijungtas prie greta buvusio sklypo ir tokiu būdu laisvoje valstybinėje žemėje padidintas ne daugiau kaip 6 arais, teismas šioje byloje padarė klaidingą išvadą, jog ginčo žemės plotas (duomenys neskelbtini) buvo prijungtas neteisėtai, t. y. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
25. Akcentuoja, kad vien tik prokuroro kreipimosi į teismą aplinkybė nepatvirtina, kad šioje byloje egzistavo koks nors viešasis interesas, kad jis buvo pažeistas ir, kad Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras šiuo pagrindu turėjo teisę pateikti šioje byloje teismui pareiškimą dėl administracinių aktų panaikinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog viešasis interesas, taikant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą, paprastai turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo nustatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Kreipdamasis į teismą, prokuroras nenurodė, nepagrindė ir neįrodė, kokias reikšmingas, visuomenei svarbias vertybes šiuo pareiškimu siekia apginti, todėl vertina, jog neįrodė viešo intereso pažeidimo ir pareiškimas turėjo būti atmestas. Tačiau teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, šių aplinkybių nevertino, visiškai neatsižvelgė į teismo posėdžio metu Savivaldybės administracijos papildomai išsakytus argumentus apie tai, jog šiuo atveju būtent prokuroro pareiškimo tenkinimas pažeistų viešąjį interesą, o ne atvirkščiai, bei į tai, kad NŽT prie ŽŪM negalėjo paaiškinti, kokio viešojo intereso apsaugos siekė kreipdamasi į Vilniaus apygardos prokuratūrą. Šioje nagrinėjamos bylos dalyje teismas apsiribojo tik formaliu teiginiu, jog prokuroro kreipimosi į teismą aplinkybė yra laikytina pakankamu pagrindu konstatuoti, kad prokuroro pareiškimas paduotas pagrįstai siekiant apginti viešąjį interesą. Savivaldybės administracijos nuomone, toks teismo formalumas demonstruoja tai, jog nagrinėdamas šią administracinę bylą, teismas iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnyje teismui įtvirtintą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes, neatskleidė bylos esmės ir tokiu būdu šioje byloje priėmė nepagrįstą sprendimą.
26. Skundžiamame sprendime teismas atmetė argumentuotus ir rašytiniais įrodymais pagrįstus Savivaldybės administracijos teiginius, kad ginčo teritorijoje yra visiškai neracionalu formuoti žemės sklypus individualiųjų namų statybai. Nepaisydamas nei posėdžio metu teiktų paaiškinimų, nei šiuos paaiškinimus pagrindžiančių byloje jau buvusių bei prieš posėdį papildomai pateiktų objektyvių įrodymų, teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, jog byloje nėra pateikta duomenų apie konkretų ginčo žemės sklypo reljefo nuolydį procentais bei kitų duomenų, įrodančių, kad ginčo teritorijoje individualių namų statyba negalima. Teismas vertino, jog ginčo teritorijoje yra reali galimybė suformuoti racionalaus dydžio ir ribų atskirų valstybinės žemės sklypų (sklypus), kuriuos galima būtų naudoti Žemės reformos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vykdant žemės reformų ir racionaliai panaudojant valstybinę žemę. Administracija nesutinka su tokiu teismo vertinimu, laiko jį nepagrįstu jokiomis reikšmingomis aplinkybėmis, atliktu vadovaujantis vien vidiniu teismo įsitikinimu, nepagrįstai nevertinant byloje buvusių gausių rašytinių (vaizdinių) duomenų ir nepasisakant, kodėl šie duomenys buvo nevertinti ar atmesti kaip netinkami.
27. Atsakovas pažymi, kad nagrinėdamas bylą teismas sprendė, kad į bylą pateikti rašytiniai, didelio tikslumo, profesionalia skaitmenine įranga parengti įrodymai bei prokuroro pateiktos fotonuotraukos (neaišku, kokio ir kur esančio sklypo) yra pakankami teisingam bylos išsprendimui, visapusiškam faktinių bylos aplinkybių ištyrimui ir nematė poreikio gauti papildomų įrodymų, susijusių su viena iš esminių šios bylos aplinkybių, t. y. ar ginčo teritorijoje individualių namų statyba yra įmanoma, ar ne. Be to, teismas konstatuodamas, kad ginčo sklypo nuolydis nėra žymus, todėl negalima laikyti, kad ginčo sklype yra šlaitas ar griova, vadovavosi duomenimis, kurių įrodomoji vertė kelia pagrįstų abejonių. Padarydamas išvadą apie ginčo sklypo reljefo ypatumus, skundžiamame sprendime teismas vadovavosi byloje esančiu NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. birželio 29 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu dėl gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kartu su juo pateiktomis ginčo teritorijos nuotraukomis. Tačiau šie įrodymai laikytini visiškai niekiniais. Teismas nesiūlė paskirti ekspertą, nors iš skundžiamame sprendime padarytų paradoksalių, topografinių duomenų neatitinkančių išvadų apie tai, kad ginčo sklypo nuolydis nėra žymus, todėl neva negalima laikyti, kad ginčo sklype yra šlaitas ar griova, arba apie tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, įrodančių, kad ginčo teritorijoje individualių namų statyba negalima, matyti, kad klausimų, reikalaujančių specialiųjų mokslo srities žinių, teismui šioje byloje vis dėlto kilo. Savivaldybės administracijos nuomone, šiuo atveju teismas nepagrįstai pasirinko vertinti tik tuos įrodymus, kurie šiuo atveju byloje neturi jokios reikšmingos įrodomosios galios (gretimo sklypo dalies fotonuotraukos), ir iš esmės visai neatsižvelgė į pateiktą paviršių pjūvių analizės brėžinį, teikiantį neginčijamos, itin didelio tikslumo informacijos apie ginčo teritorijoje esančius stačius nuolydžius, nustatytus pagal paviršiaus taškus lazerinio skenavimo metodu, ir didelius aukščių persikirtimus, patvirtinančius, jog racionali gyvenamųjų namų statyba tokiame plote yra objektyviai negalima. Netinkamas įrodymų vertinimas šioje byloje nulėmė nemotyvuotas, jokiomis reikšmingomis aplinkybėmis nepagrįstas teismo išvadas.
28. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai nepripažino, kad šiuo atveju buvo taikoma išimtis, numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkte, t. y. kad įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Teismas netinkamai vertindamas (visai nevertindamas) byloje esančių reikšmingų įrodymų, padarė klaidingą, tikrovės ir ją patvirtinančių topografinių brėžinių neatitinkančią išvadą, jog ginčo sklype nėra šlaito ar griovos, todėl atitinkamai klaidingai pripažino ir tai, kad ginčo valstybinės žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), nelaikytinas įsiterpusiu žemės sklypu ir todėl jo perleidimui lengvatinėmis sąlygomis (parduodant be aukciono) negalėjo būti taikomos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatos. Taigi teismas netinkamai pritaikė nagrinėjamai situacijai aktualias teisės aktų nuostatas.
29. Administracijos Miesto plėtros departamento specialistai, teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėdami žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkų J. V. ir A. M. prašymą priskirti papildomą laisvos valstybinės žemės plotą, kompleksiškai įvertino galimybę šioje prašomoje prijungti teritorijoje suformuoti atskirą žemės sklypą ir nustatė, kad atsižvelgiant į galiojančius teritorijų planavimo sprendinius, esamą urbanistinę situaciją, reljefą, gamtosauginius reikalavimus, saugomų teritorijų ir valstybinės reikšmės miškų ribas, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorius ir kitas objektyvias aplinkybes, atskiro racionalių ribų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plote suformuoti galimybės nėra. Vertindama galimybes formuoti atskirus žemės sklypus ginčo teritorijoje, Administracija kompleksiškai vertino visą „L“ formos laisvos valstybinės žemės plotą, esantį tarp (duomenys neskelbtini) gatvių. Šiuo atveju buvo atsižvelgta į tai, kad ši teritorija buvo per siaura („Siaura juosta“), jog joje būtų įmanoma įrengti namų valdas bei pilnavertį įvažiavimą į jas. Taip pat buvo vertinama ir tai, kad teritorija, kurioje buvo prašomas prijungti žemės sklypas, nebuvo suplanuota detaliuoju planu ir joje statyba nebuvo galima. Įvertinta, kad pagal galiojančius detaliuosius planus, apimančius (duomenys neskelbtini) gatvėse esančius sklypus, yra suplanuoti du savarankiški individualiųjų gyvenamųjų namų statybos kvartalai su visa šių kvartalų poreikiams būtina susisiekimo ir inžinerine infrastruktūra. Tarp šių kvartalų liko valstybinės žemės plotas, kuriame, atsižvelgiant į esamą urbanistinį kontekstą, nebuvo galimybės suformuoti atskirų savarankiškų racionalių ribų žemės sklypų, kuriuose galėtų būti vykdoma teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta veikla, t. y. individualiųjų gyvenamųjų namų statyba.
30. Pažymi, kad skundžiame sprendime teismas vadovavosi siauros juostos, šlaito ar griovio sąvokų apibrėžimais, griežtai įtvirtintais Nutarime Nr. 692. Tačiau šioje byloje skundžiami administraciniai aktai buvo priimti dar prieš įsigaliojant minėto nutarimo 2016 m. gegužės 25 d. redakcijai, būtent tik kuria buvo įtvirtintos siauros juostos, šlaito ar griovio sąvokos, todėl spręsdama klausimą dėl prašomo prijungti sklypo, šias sąvokas Administracija, vykdydama Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkte jai numatytą funkciją, privalėjo vertinti savo nuožiūra. Akcentuoja, jog vertinant ginčijamų administracinių aktų teisėtumą, turi būti atsižvelgiama į tai, ar buvo laikomasi tuo metu galiojusių teisės aktų numatyto reguliavimo. Kadangi tuo metu, kai buvo priimti šioje byloje skundžiami administraciniai aktai, teisės aktai neapibrėžė siauros juostos, šlaito ar griovio sąvokos, kiekvienas atvejis (tame tarpe ir galimybė suformuoti naujus žemės sklypus ir įrengti įvažiavimus į juos) buvo vertinamas individualiai, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti šioje byloje ginčijamus administracinius aktus, remiantis teisės aktų nuostatomis, kurios įsigaliojo po administracinių aktų priėmimo šioje byloje.
31. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.
32. Atsiliepime nurodo, kad Savivaldybės administracija iš esmės nepateikia teisinių argumentų, kodėl viešasis interesas ginčo teisiniame santykyje neegzistuoja, todėl jau vien dėl to nėra pagrindo konstatuoti skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo šioje dalyje. Atsakovas, pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo išvadų viešojo intereso buvimo klausimu, tik nurodo, jog proceso dalyviai niekaip konkrečiai nepagrindė viešojo intereso buvimo ginčo teisiniame santykyje ir tvirtina, jog kaip tik įsiterpusių sklypų suformavimas atitinka viešąjį interesą, nes taip neva efektyviai išnaudojamas valstybinės žemės fondas ir gaunama papildomų pajamų į valstybės ir savivaldybės biudžetą.
33. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai ir nedviprasmiškai pagrindė, jog ginčo teisiniame santykyje yra viešasis interesas. Prokuroras siekia panaikinti galimai neteisėtus viešojo administravimo subjekto priimtus individualius aktus, kurių pagrindu neteisėtai suformuotas Lietuvos Respublikai priklausantis žemės sklypas ir jį nuspręsta perleisti privatiems asmenims lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono). Būtent šias aplinkybes teismas laikė sudarančiomis pagrindą skundui dėl viešojo intereso gynimo paduoti. Apeliantas skunde nepagrįstai susiaurina šioje byloje ginamą viešąjį interesą, siedamas jį su maksimalios finansinės naudos gavimo aspektu, nors šiuo atveju viešasis interesas aiškiai remiasi ir yra grindžiamas ne tuo. Šioje byloje ginamo viešojo intereso esmę pirmiausia sudaro valstybės turto - valstybinės žemės - naudojimo ir disponavimo teisėtumo klausimas.
34. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 str. nustatyti pagrindiniai valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai. Įstatymas nenustato kurio nors vieno valstybės turto valdymo principo prioriteto, o numato jų kompleksą. Pabrėžia, kad maksimalios finansinės naudos principas, kurį akcentuoja atsakovas, įstatyme apskritai nėra nurodomas. Tačiau įstatymas aiškiai numato, jog sudarant sandorius dėl valstybei priklausančio turto disponavimo turi būti laikomasi viešosios teisės principo, kuris suponuoja turtą perleisti tik griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų. Šiuo atveju pareiškėjas teisme būtent ir siekė užtikrinti, kad nebūtų pažeisti teisės aktų imperatyvai perleidžiant valstybei priklausančią žemę.
35. Pažymi, kad teisės aktai įtvirtina tam tikrą valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja prioritetiškumą, pagal kurį parduodant valstybinę žemę aiškiai teikiama pirmenybė jos pardavimui aukcione, o pardavimas be aukciono galimas tik išimtiniais įstatymo nustatytais atvejais, ir pagal šį reglamentavimą būtent valstybinės žemės pardavimas aukcione yra didesnes valstybės pajamas iš žemės pardavimo užtikrinantis instrumentas, o ne atvirkščiai, kaip teigia apeliantas. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, kad laisvos valstybinės žemės, kuri gali būti parduota aukcione, pardavimas be aukciono, net nepamėginus to padaryti aukcione, negali būti laikomas atitinkančiu viešąjį interesą, net ir tam tikros ekonominės naudos gavimo sąlygomis. Teoriškai tai būtų įmanoma tik išimtiniu atveju, išnaudojus ginčo žemės sklypo pardavimo aukcione galimybes, tačiau iš bylos duomenų aišku, kad nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypo parduoti aukcione nebuvo mėginta. Taigi apeliacinio skundo argumentai dėl neva neįrodyto viešojo intereso pažeidimo yra nepagrįsti ir atmestini.
36. Nesutinka su atsakovo pozicija, kad teismas bylos nagrinėjimo metu nebuvo aktyvus ir nereikalavo papildomų įrodymų. Teismas aktyviai dalyvavo įrodinėjimo procese, priėmė visų šalių papildomai teikiamus įrodymus, juos tinkamai vertino bei padarė teisingas išvadas, pagal esamus byloje įrodymus konstatuodamas, jog faktinė situacija patvirtina, kad yra galimybių ginčo žemės sklypą naudoti kaip savarankišką, kad jame nėra žymaus reljefo nuolydžio, kuris neleistų formuoti savarankiško, racionalių ribų žemės sklypo. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog teismas, konstatuodamas žymaus nuolydžio nebuvimą, rėmėsi tik NŽT prie ŽŪM 2016 m. birželio 29 d. surašyto patikrinimo akto priedais, t. y. fotonuotraukomis apie gretimą sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Teismas padarė pagrįstas išvadas, kad ginčo žemės sklypas neatitinka įsiterpusiam žemės sklypui keliamų sąlygų, nustatytų Nutarimo Nr. 692 2.15 p., todėl pagrįstai konstatavo, jog ginčo žemės sklypo perleidimui negali būti taikomos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatos, leidžiančios be aukciono parduoti įsiterpusius valstybinės žemės sklypus.
37. Atkreipia dėmesį, kad byloje esančios teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio ištraukos patvirtina teismo padarytą išvadą, jog žymaus nuolydžio ginčo žemės sklype nėra. Atsakovo pateikta skaitmeninio žemėlapio ištrauka, kurioje pažymėtos reljefo aukščių altitudės, įrodo, jog ginčo žemės sklypo nuolydis per 15 metrų sklypo ilgį sudaro apie tris metrus. Lygiai tokio paties dydžio sklypo nuolydis yra ir trečiųjų suinteresuotųjų asmenų nuosavybės teise valdomame sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame jau pastatytas gyvenamasis namas. Taigi, ši aplinkybė tik patvirtina, jog jokių kliūčių sklypo su tokio dydžio nuolydžiu naudoti gyvenamųjų namų statybai, nėra. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos į bylą papildomai pateiktas ir apeliaciniame skunde kaip vienas svarbiausių įrodymų minimas paviršių pjūvių žemėlapis nėra pakankamai informatyvus, nes jo diagramose pateikti reljefo aukščių dydžiai apima ne tik ginčo žemės sklypo ribas, bet ir likusį 150-160 metrų plotą aplink ginčo sklypus. O tai leidžia daryti tik išvadą, jog visoje aplinkinėje teritorijoje reljefo aukščiai svyruoja, tačiau net ir tokie svyravimai nekliudė detaliaisiais planais suformuoti gyvenamųjų kvartalų teritorijų ir suformuotuose sklypuose vykdyti gyvenamųjų namų ir gatvių statybos darbų. Teismo vertintos fotonuotraukos, kurios buvo pridėtos prie NŽT prie ŽŪM patikrinimo akto, taip pat įrodo, jog akivaizdaus stataus kalno ar kalno šlaito briaunos, kaip jie yra aiškinami teisės aktuose bei teismų praktikoje, ginčo žemės sklype nėra.
38. Pareiškėjas, vertindamas apeliacinio skundo argumentus, kad ginčo teritorija, t. y. minėtas „L“ raidės formos laisvos valstybinės žemės plotas, laikytina siaura juosta, svarbiausia yra aplinkybė, kad šis plotas, kaip minėta, yra ne mažiau kaip 30 m pločio, savo dydžiu jis viršija 1 ha, o į jį buvo numatyta „sutalpinti“ net 17 didesnių nei 400 kv. m ploto žemės sklypų, t. y. pagal plotą tinkamų individualiems namams statyti, ir dar lieka nemažai laisvos žemės. Tokiomis aplinkybėmis, teiginiai, kad tokio pločio ir dydžio žemės plotas yra per siauras įrengti namų valdas bei pilnavertį įvažiavimą į jas, yra aiškiai nepagrįsti ir prieštarauja protingumo principui. Tiek atskiro(-ų) žemės sklypo(-ų), tiek privažiavimo(-ų) prie jų suformavimas tokiame plote yra įmanomas.
39. Apeliaciniame skunde atsakovas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčo žemės sklypo atitikimą/neatitikimą įsiterpusio sklypo sąvokai, rėmėsi Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2016 m. gegužės 26 d. Jokios nuorodos į nurodytą teisės normos redakciją teismas nėra pateikęs, priešingai, vertindamas ginčo žemės sklypo atitikimą minėtai įsiterpusio žemės sklypo sąvokai, galiojusiai sprendimo parduoti valstybinę žemę priėmimo metu, teismas pabrėžė, jog išvadą apie tai, kad ginčo žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir tai, kad ginčo teritorija nėra siaura juosta, šlaitas ar griova, daro atsižvelgdamas į žemės sklypo dydį, gretimybes, reljefo nuolydžius, galimybę įrengti įvažiavimą, minimalius teisės aktais nustatytus žemės sklypų, skirtų individualių gyvenamųjų namų statybai, dydžius bei kitas reikšmingas aplinkybes.
40. Atsakovas NŽT prie ŽŪM atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
41. Atsiliepime nurodo, kad Savivaldybės administracija apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog NŽT prie ŽŪM nuosavybės teisių atkūrimo ginčo teritorijoje vis dėlto nėra įvykdžiusi iki šiol. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) gatvių teritorija patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio Rokantiškių išskirstyto į vienkiemius kaimo teritoriją priskirtą Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. NŽT prie ŽŪM jau yra atkūrusi nuosavybės teises natūra turėtoje vietoje žemę visiems turintiems teisę ir pateikusiems prašymus piliečiams. Buvusio Rokantiškių kaimo teritorijoje esantys laisvi nesuplanuoti laisvos žemės fondo žemės plotai buvo perduoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. vasario 25 d. raštu Nr. 49SDP-(14.49.23.)-17 ir tuometės Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2007 m. liepos 5 d. raštu Nr. S16-296. Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. vasario 25 d. rašte Nr. 49SDP-(14.49.23.)-17 nurodyta, kad atsižvelgdami į laisvos (neužstatytos) valstybinės žemės trūkumą Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, siekdami paspartinti naujų žemės sklypų individualiai statybai projektavimą, perduoda patikslintus ir papildomus duomenis apie laisvos valstybinės žemės, esančios Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, fondą, kuriame galėtų būti formuojami nauji žemės sklypai individualiai statybai. NŽT prie ŽŪM žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procesuose dalyvauja neviršydama nustatytos kompetencijos. Veikdama savo kompetencijos ribose, NŽT prie ŽŪM yra baigusi savo priskirtas teritorijų planavimo funkcijas (duomenys neskelbtini) gatvių teritorijoje, nes minėtų pretendentų atkurti nuosavybės teises į žemę natūra turėtoje vietoje nėra, kaip ir nėra jokių kitų prašymų (pvz. asmeninių ūkių suteikimo), pagal kuriuos galėtų būti naudojama ginčo teritorija.
42. Akcentuoja, kad vadovaujantis Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostata, įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas. Nutarime įtvirtinta esminė sąlyga - negalimumas suformuoti atskiro žemės sklypo. Kompleksiškai žvelgiant į visą „L“ formos (duomenys neskelbtini) teritoriją, kuri yra didesnė nei 1 ha, atskirų žemės sklypų (skirtingos konfigūracijos ir dydžių) formavimas yra galimas.
43. Pažymi, kad NŽT prie ŽŪM, kaip ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija į visą „L“ formos (duomenys neskelbtini) kvartalo teritoriją žvelgia kompleksiškai, todėl teismui buvo pateikiamos ir gretimo žemės sklypo nuotraukos. Byloje yra pateiktas NŽT prie ŽŪM 2015 m. sausio 19 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. 1KA-1-(9.4.) su visos ginčo teritorijos fotonuotraukomis (taip pat su žemės sklypu). Posėdžio metu buvo paaiškinta, kad žemės sklypas matomas 3 nuotraukoje (pirmas iš kairės). Apeliaciniame skunde nenurodytas teisės aktas, kuris draustų žemės sklypų patikros metu tikrinti daugiau nei vieną žemės sklypą bei daryti fotonuotraukas, kurios atspindėtų tiek konkretaus žemės sklypo, tiek viso kvartalo vaizdą. Taigi, NŽT prie ŽŪM veikdama savo kompetencijos ribose, turi teisę atlikti žemės sklypo (sklypų) patikrą ir minėti aktai su fotonuotraukomis privalo būti vertinami kaip įrodymai šioje byloje.
44. Savivaldybės administracijos pateiktų duomenų negalima nuspręsti ar fotonuotraukose matomas minimalus reljefo nelygumas gali būti prilyginamas Nutarime apibrėžiamai šlaito išimčiai. NŽT prie ŽŪM nuomone, vien faktas, kad patikimais prietaisais yra užfiksuotas minimalus reljefo nelygumas dar nereiškia, jog ginčo teritoriją diskrecijos teise galima pripažinti šlaitu. Pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad byloje nėra pateikta duomenų apie konkretų ginčo žemės sklypo reljefo nuolydį procentais, bei kitų duomenų, įrodančių, jog ginčo teritorijoje individualių namų statyba negalima.
45. NŽT prie ŽŪM nuomone, neatlikus konkrečios kompleksinės situacijos analizės, negalima tiesiog preziumuoti fakto, kad naujų žemės sklypų formavimas yra neįmanomas. Teismo posėdžio metu pareiškėjas pateikė statybų techninio reglamento duomenis (STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“), iš kurių matyti, kad atitinkamas kelias gali būti suplanuojamas 5–12 m pločio teritorijoje. Kadangi ginčo atveju įsiterpę žemės sklypai buvo parduoti iš abiejų pusių, tai teritorijos plotis yra apie 31 metrą. Pažymi, kad įsigaliojus Nutarimo Nr. 692 2016 m. gegužės 25 d. redakcijai, buvo sukonkretintos siauros juosto, šlaito ir griovio sąvokos, t. y. naujojoje redakcijoje pateikiami konkretūs matavimo vienetų dydžiai, nurodantys, kada atitinkamą teritoriją galima pripažinti siaura juosta, šlaitu ir grioviu. Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad įsigaliojus naujai nutarimo redakcijai, buvo įtvirtintos siauros juosto, šlaito ir griovio sąvokos. Savivaldybės administracija priimdama ginčijamus sprendimus, turėjo vadovautis Nutarime Nr. 692 apibrėžtomis siauros juosto, šlaito ir griovio sąvokomis. NŽT prie ŽŪM nuomone, ginčo atveju būtų galima svarstyti apie 8–12 m ar 15 m pločio teritorijos prilyginimą siaurai juostai naudojantis turima diskrecijos teise, tačiau 31 m pločio teritorija yra pakankamai plati norint racionaliai formuoti žemės sklypus. Apeliacinio skundo argumentai dėl sunkumų ginčo teritorijoje formuoti žemės sklypus su atskiru įvažiavimu niekaip nepateisina žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo, nes jis neatitinka įsiterpusiam žemės sklypui keliamų reikalavimų.
46. NŽT prie ŽŪM nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal bendrąją taisyklę nauji žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu - tik išimtiniais atvejais, kurie turi būti vertinami ir aiškinami atsižvelgiant į jų numatymo tikslus. Sutinka su teismo vertinimu, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) neatitinka vienos iš įsiterpusiam žemės sklypui keliamų sąlygų, nustatytų Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte (ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu), atitinkamai, jo perleidimui negali būti taikomos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatos. Žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra didesnis nei 4 arai ir minėtoje ginčo teritorijoje įmanoma formuoti žemės sklypus, todėl jis neatitinka ir kitų įsiterpusiam žemės sklypui keliamų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjęs ir įvertinęs nagrinėjamos administracinės bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į imperatyvius teisės aktų reikalavimus bei teismų praktiką, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
47. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad visiškai sutinka su apeliaciniu skundu ir prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo Vilniaus apygardos prokuratūros pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą bei įpareigoti NŽT prie ŽŪM vykdyti NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1450 ir pasirašyti valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį su J. V. ir A. M..
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
48. Byloje kilęs ginčas dėl viešojo administravimo institucijų priimtų individualių administracinių aktų, kuriais suformuotas valstybinės žemės sklypas ir jį nuspręsta parduoti privatiems asmenims lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono), teisėtumo ir pagrįstumo.
49. Pareiškėjas – prokuroras, gindamas viešąjį interesą – manė, jog valstybinės žemės sklypas, kurį nuspręsta parduoti tretiesiems suinteresuotiems asmenims lengvatine tvarka, neatitiko teisės aktuose nustatytų sąlygų tokiam žemės sklypui formuoti ir parduoti, todėl kreipėsi į teismą.
50. Pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovų priimtus teisės aktus neteisėtais, kaip prieštaraujančius aukštesnės galios teisės aktams.
51. Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto savivaldybės administracija kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą dviem pagrindiniais aspektais – kad pareiškėjas neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į teismą ir kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus apie ginčo žemės sklypo atitikimą įsiterpusio žemės sklypo sąvokai.
52. Pasisakydama dėl prokuroro, ginančio viešąjį interesą, teisės kreiptis į teismą ir viešojo intereso egzistavimo, teisėjų kolegija pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo. To paties įstatymo 55 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.
53. Lietuvos įstatymų leidėjas nepateikė viešojo intereso apibrėžimo, todėl aiškinant viešojo intereso sampratą, svarbu atsižvelgti į Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuluotą oficialią konstitucinę doktriną. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena iš svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų(Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai).
54. Atsižvelgus į tai, kad įstatymų leidėjas nepateikė viešojo intereso sąvokos apibrėžimo, įvertinus, kad Konstitucinis Teismas viešąjį interesą supranta plačiai, bylą nagrinėjantys administraciniai teismai kiekvienu atveju sprendžia klausimą, ar interesas, į kurį kėsinamasi, nagrinėjamoje situacijoje pripažintinas viešuoju interesu. Administracinėje byloje Nr. A17-742/2007 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne, tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą. Tokioje byloje teismas kiekvieną kartą turi ad hoc nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę (2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad viešasis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, paprastai turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11/2004).
55. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai) žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Aiškindamas Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje nurodyti objektai, nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš pačios Konstitucijos kylančias išimtis (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas); valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai pati Konstitucija tai leidžia (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai).
56. Nagrinėjamu atveju prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti neteisėtus viešojo administravimo subjektų priimtus individualius aktus, kurių pagrindu, jo manymu, buvo neteisėtai suformuotas Lietuvos valstybei priklausantis valstybinės žemės sklypas ir jį nuspręsta parduoti (perleisti) privačiam subjektui lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono), pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį. Taigi, prokuroras siekia užtikrinti valstybei nuosavybės teise priklausančio turto (žemės) valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, laikantis Konstitucijos normų ir principų, įstatymų. Šios aplinkybės laikytinos pakankamu pagrindu konstatuoti, kad prokuroro pareiškimas paduotas, siekiant apginti viešąjį interesą – teisingą teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimą bei žemės reformos vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka. Toks pareiškimo reikalavimas, atsižvelgiant į valstybei priklausančio turto disponavimo tvarką ir sąlygas, atitinka viešajam interesui keliamus kriterijus, todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu atmestini, kaip nepagrįsti.
57. Pagrindinis klausimas, dėl kurio nesutaria ginčo šalys šioje administracinėje byloje, yra tas, ar ginčo žemės sklypas, kuris buvo suformuotas ir parduotas tretiesiems suinteresuotiems asmenims, atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką teisės aktų prasme.
58. Pirmosios instancijos teismo sprendime išsamiai aptartas teisinis valstybinės žemės sklypų pardavimo reguliavimas, išdėstytas Žemės įstatyme bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarime Nr. 692, leidžia teigti, kad pagal bendrą taisyklę valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais, kurie turi būti vertinami ir aiškinami būtent žvelgiant į jų numatymo tikslus.
59. Ginčui spręsti aktualaus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (2004 m. vasario 21 d. redakcija) (toliau – ir Žemės įstatymas) 10 straipsnio 4 dalis numato, jog valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. To paties straipsnio 5 dalis įtvirtina, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, be kita ko, kai jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams (4 punktas). Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai (Žemės įstatymo 10 straipsnio 6 dalis). Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė (Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalis). Nurodytas teisinis reguliavimas leidžia teigti, jog pagal bendrąją taisyklę nauji žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais, kurie turi būti vertinami ir aiškinami atsižvelgiant į jų numatymo tikslus.
60. Nutarimo Nr. 692 2.15 punktas numato, jog tais atvejais, kai pagal patvirtintąjį teritorijos detalųjį planą joje nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų, laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas.
61. Darytina išvada, kad tam, kad asmuo lengvatinėmis sąlygomis galėtų įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plečiamai.
62. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens subjektinė teisė įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta kai, yra įvykdomos atitinkamos kumuliatyvios sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų; 2) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu; 3) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose ir 4) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-1063/2014, 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015, 2017 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-648-552/2017).
63. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendinių brėžinio (I t., b. l. 121), NŽT Rizikų valdymo ir veiklos kokybės užtikrinimo skyriaus faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2015-01-19 akto Nr. 1KA-1-(9.4.) (II t., b. l. 38–40) ir ginčo teritorijos fotonuotraukų duomenimis, nustatė, kad 423 kv. m valstybinės žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo suformuotas ginčijamu NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-2118 ir kurį buvo siekiama prijungti prie A. M. ir J. V. priklausančio 787 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ribojasi su laisvu valstybinės žemės plotu. Ginčo dėl šios nustatytos aplinkybės nėra ir, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo valstybinės žemės sklypas neatitinka vienos iš įsiterpusiam sklypui keliamų sąlygų, nustatytų Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte – jis ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, atitinkamai, negali būti laikomas įsiterpusiu žemės plotu, ir jo perleidimui lengvatinėmis sąlygomis (parduodant be aukciono) negali būti taikomos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatos.
64. Teisėjų kolegija pažymi, kad Nutarimo Nr. 692 2.15 punktas numato bendros taisyklės išimtį, jog įsiterpusiu laikomas ir toks žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, kai tokį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis NŽT Vilniaus miesto skyriaus žemės naudojimo patikrinimo akto dėl gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kartu su juo pateiktų ginčo teritorijos nuotraukų (II t., b. l. 60–62) duomenimis, kadastro žemėlapio ištrauka (II t., b. l. 73) bei žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendinių brėžinio (I t., b. l. 121) duomenimis, laikėsi nuostatos, kad ginčo sklypo nuolydis nėra žymus, todėl negalima laikyti, kad ginčo sklype yra šlaitas ar griova; ginčo sklypas yra nuo 15,44 iki 15,70 m pločio, todėl nelaikytinas siaura juosta. Lygiagrečiai ginčo sklypui iš vakarų pusės iki kito suformuoto privataus žemės sklypo yra dar panašaus pločio valstybinės žemės plotas.
65. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino, kad šiuo atveju buvo taikoma išimtis, numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkte, nes padarė klaidingą, tikrovės ir ją patvirtinančių topografinių brėžinių neatitinkančią išvadą, jog ginčo sklype nėra šlaito ar griovos, todėl atitinkamai klaidingai pripažino ir tai, kad ginčo valstybinės žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), nelaikytinas įsiterpusiu žemės sklypu. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad byloje esančios teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio ištraukos patvirtina teismo padarytą išvadą, jog žymaus nuolydžio ginčo žemės sklype nėra. Atsakovo pateikta skaitmeninio žemėlapio ištrauka, kurioje pažymėtos reljefo aukščių altitudės, įrodo, jog ginčo žemės sklypo nuolydis per 15 metrų sklypo ilgį sudaro apie tris metrus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos į bylą papildomai pateiktas ir apeliaciniame skunde kaip vienas svarbiausių įrodymų minimas paviršių pjūvių žemėlapis leidžia daryti išvadą, jog visoje aplinkinėje teritorijoje reljefo aukščiai svyruoja.
66. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, kad ginčo teritorija, t. y. minėtas „L“ raidės formos laisvos valstybinės žemės plotas, laikytina siaura juosta, svarbiausia tai, kad šis plotas, kaip minėta, yra ne mažiau kaip 30 m pločio, savo dydžiu jis viršija 1 ha, o į jį buvo numatyta „sutalpinti“ net 17 didesnių nei 400 kv. m ploto žemės sklypų, t. y. pagal plotą tinkamų individualiems namams statyti, ir dar lieka nemažai laisvos žemės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde nėra pateikta duomenų, kurie leistų suabejoti minėtomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis. Dėl šių priežasčių atsakovai neturėjo teisės Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto ir Nutarimo Nr. 692 prasme laikyti ginčo sklypą atitinkančiu įsiterpusio žemės sklypo sąvoką.
67. Apeliaciniame skunde atsakovas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčo žemės sklypo atitikimą/neatitikimą įsiterpusio sklypo sąvokai, rėmėsi Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2016 m. gegužės 26 d., nuorodos į nurodytą teisės normos redakciją pirmosios instancijos teismas nėra pateikęs, o vertindamas ginčo žemės sklypo atitikimą minėtai įsiterpusio žemės sklypo sąvokai, atsižvelgė į žemės sklypo dydį, gretimybes, reljefo nuolydžius, galimybę įrengti įvažiavimą, minimalius teisės aktais nustatytus žemės sklypų, skirtų individualių gyvenamųjų namų statybai, dydžius bei kitas reikšmingas aplinkybes.
68. Skundžiamame sprendime teismas atmetė atsakovo teiginius, kad ginčo teritorijoje yra visiškai neracionalu formuoti žemės sklypus individualiųjų namų statybai. Teisėjų kolegija laikosi pozicijos, kad klausimas, ar ginčo teritorijoje nėra racionalu formuoti žemės sklypus individualių namų statybai, tenka atsakovo kompetencijai, kurią įgyvendindamas jis turi plačią diskreciją, taip pat sprendžia, kad atsakovo išvada dėl to, kad ginčo teritorijoje nėra realios galimybės suformuoti racionalaus dydžio ir ribų atskirų valstybinės žemės sklypų (sklypus), kuriuos galima būtų naudoti Žemės reformos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vykdant žemės reformų ir racionaliai panaudojant valstybinę žemę, kelia abejonių, nes atsakovo argumentai šiuo klausimu nėra įtikinantys. Kartu, teisėjų kolegija pabrėžia, kad net, jei pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo sklypo tolesnio formavimo galimybių, ir neatsižvelgė į visas susijusias aplinkybes, tačiau minėta aplinkybė nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų nagrinėjamoje administracinėje byloje svarbių aplinkybių dėl ginčo sklypo (ginčo sklypas ribojasi su laisvu valstybinės žemės plotu, nesudaro siauros juostos, šlaitų ar griovos bei yra didesnis kaip 0,04 ha), kurios neleidžia ginčo sklypo laikyti įsiterpusiu sklypu, kas leistų jį įsigyti lengvatinėmis sąlygomis.
69. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje A-1670-520/2016).
70. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino laikydamasis minėtų ABTĮ nuostatų ir principų. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau atsakovui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių arba šias aplinkybes vertino netinkamai.
71. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai sprendė pareiškėjo inicijuotą ginčą, taikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir byloje pateiktus įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ir (ar) naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Milda Vainienė
Skirgailė Žalimienė