Baudžiamoji byla Nr. 2K–429/2014

                                                                            Teisminio proceso Nr. (nesuteiktas)

                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                        1.1.4.5.2

                                                                                        1.2.23.3

                                                                                        2.3.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aurelijaus Gutausko, Gintaro Godos ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. V., T. S. ir jo gynėjo advokato Romo Kersnausko kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo T. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams šešiems mėnesiams, 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu aštuoneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė T. V. paskirta laisvės atėmimas trylikai metų. T. S. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams trims mėnesiams.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti P. J., A. A., A. R., A. B., A. B., L. G., I. L. (I. L.), Z. M. (Z. M.), A. J., D. Š., K. Ž., R. Z., A. M., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 3 d. nutartis, kuria, be kita ko, nuteistųjų T. V. ir T. S. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

T. V. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuota grupe su P. J., A. B., A. B., A. A., A. R. ir Z. M., neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir psichotropinėmis medžiagomis turėdami tikslą jas platinti (A. A., A. R. ir Z. M. nežinant, kad narkotinių medžiagų kiekis yra didelis) šiomis aplinkybėmis:

2007 m. lapkričio mėnesį iki 24 d., tikslesnis laikas nenustatytas, P. J., A. A. ir A. R., būdami suimti Šiaulių tardymo izoliatoriuje, esančiame Šiauliuose, Trakų g. 10, susitarė organizuoti iš laisvėje esančių asmenų narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą į Šiaulių tardymo izoliatorių. Tam tikslui subūrę organizuotą grupę, vadovaudami nusikalstamai veikai, pasiskirstę vaidmenimis, koordinuodami organizuotos grupės narių veiklą, 2007 m. lapkričio mėnesį iki 24 d. P. J., A. A., A. R. tiesiogiai ir per bendrininkus susitarė su T. V., A. B., A. B. ir Z. M. dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo bei atgabenimo į Klaipėdą. T. V., vykdydamas šį susitarimą, turėdamas tikslą P. J. perduoti narkotines ir psichotropines medžiagas, 2007 m. lapkričio mėnesį iki 24 d., tikslesnis laikas nenustatytas, „Stoties turguje“, esančiame Kaune, Vytauto pr. 6B, iš nenustatyto asmens nupirko ne mažiau kaip 20 vnt. tablečių su jose esančia psichotropine medžiaga – 1,167 g MDMA ir didelį kiekį narkotinės medžiagos – 52,017 g kanapių dervos ir šias medžiagas tą pačią dieną automobiliu atgabeno į Plungę bei paslėpė po mediniu ženklu „Plungė“, esančiu Rietavo g., į nusikaltimą įtraukė R. Z., t. y. informavo jį apie paslėptas medžiagas ir nurodė šias medžiagas pasiimti saugoti. R. Z. 2007 m. lapkričio mėnesį iki 24 d. iš vietos, kurioje T. V. paslėpė minėtas medžiagas, paėmė, nugabeno ir laikė šias medžiagas nenustatytoje vietoje iki 2007 m. lapkričio 24 d. P. J. 2007 m. lapkričio 23–24 d. telefonu susitarė su A. B. dėl šių narkotinių ir psichotropinių medžiagų nuvežimo į Klaipėdą ir siekdamas, kad minėtos medžiagos būtų perduotos Klaipėdoje gyvenančiam A. B., 2007 m. lapkričio 24 d. mobiliojo ryšio telefonu išsiuntė žinutę su A. B. mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į V. Š. mobiliojo ryšio telefoną taip užtikrindamas V. Š. susisiekimą su A. B. Tęsdamas nusikaltimą, T. V. 2007 m. lapkričio 24 d. pokalbio telefonu metu nurodė R. Z. perduoti minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas A. B., o R. Z., kuriam nebuvo žinoma apie tai, jog T. V. ir A. B. veikia su kitais asmenimis organizuota grupe, tą pačią dieną nežinomoje vietoje laikytas medžiagas – 20 vnt. tablečių su jose esančia psichotropine medžiaga – 1,167 g MDMA ir didelį kiekį narkotinės medžiagos – 52,017 g kanapių dervos, Plungėje, tikslesnė vieta nenustatyta, perdavė A. B. Po to tą pačią dieną A. B., vykdydamas susitarimą ir tęsdamas nusikalstamą veiką, šias medžiagas, supakuotas į nepermatomą polietileninį maišelį, Plungėje, prie A. Jucio g. 42 namo, perdavė V. Š. nurodydamas šį maišelį nuvežti į Klaipėdą. V. Š., nežinodamas, kas yra maišelyje, šias medžiagas tą pačią dieną nuvežė į Klaipėdą, prie kazino salono, esančio Taikos pr. 105, kur maišelį su minėtomis medžiagomis perdavė A. B., kuriam A. R., vykdydamas bendrą susitarimą su P. J. ir A. A., tą pačią dieną, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, telefoninio pokalbio metu nurodė paimti iš jam (A. B.) paskambinsiančio asmens narkotinę medžiagą – kanapių dervą. A. B. 2007 m. lapkričio 24 d. telefoninio pokalbio su A. R. metu susitarė paimti iš jam (A. B.) paskambinsiančio asmens narkotinę medžiagą – kanapių dervą. A. B., vykdydamas minėtą susitarimą, Klaipėdoje, prie kazino salono, esančio Taikos pr. 105, iš V. Š., kuriam nebuvo žinoma apie maišelio turinį, įgijo maišelį su dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – 52,017 g kanapių dervos ir 20 vnt. tablečių su psichotropinėmis medžiagomis – 1,167 g MDMA. 2007 m. lapkričio 24 d. A. A., vykdydamas minėtą susitarimą, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, telefoninio pokalbio metu su Z. M., laikomu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos VPK) areštinėje, esančioje Klaipėdoje, Jūros g. 1, pranešė, kad pastarajam tą pačią dieną bus atgabenta ir perduota narkotinė medžiaga – kanapių derva. Z. M. tą pačią dieną, apie tai nežinant kitiems organizuotos grupės nariams, išskyrus A. B., su A. M., kuriai nebuvo žinoma, kad Z. M. ir A. B. veikia organizuota grupe, susitarė, kad ji įgis ir per A. B. jam perduos į Klaipėdos VPK areštinę narkotinių medžiagų. A. M. 2007 m. lapkričio 24 d. telefoninio pokalbio metu susitarusi su Klaipėdos VPK areštinėje, esančioje Klaipėdoje, Jūros g. 1, laikomu suimtuoju Z. M., kad ji įgis ir per A. B. jam perduos į Klaipėdos VPK areštinę narkotinių medžiagų, tą pačią dieną iš nenustatyto asmens savo namuose, esančiuose Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), įgijo narkotinę medžiagą – 0,220 g heroino, kurią tą pačią dieną tame pačiame bute perdavė A. B. A. B., nežinant kitiems organizuotos grupės nariams, išskyrus Z. M., iš A. M. paėmė narkotinę medžiagą – 0,220 g heroino, turėdamas bendrą tyčią su A. M. šią narkotinę medžiagą perduoti Z. M. A. B. iš V. Š. gautą didelį kiekį narkotinės medžiagos – 52,017 g kanapių dervos ir psichotropinę medžiagą – 1,167 g MDMA, skirtą nugabenti ar nusiųsti per kitus asmenis į Šiaulių tardymo izoliatorių ten laikomiems P. J., A. A. ir A. R., bei iš A. M. gautą narkotinę medžiagą – 0,220 g heroino laikė nenustatytoje vietoje iki 2007 m. lapkričio 25 d., kai apie 4.00 val. nugabeno ir permetė per tvorą į Klaipėdos VPK, esančio Klaipėdoje, Jūros g. 1, kiemą. Z. M., kuris, vykdydamas bendrą susitarimą su organizuotos grupės nariais, turėjo šias medžiagas nugabenti ar per kitus asmenis nusiųsti į Šiaulių tardymo izoliatorių ten laikomiems P. J., A. A. ir A. R., 2007 m. lapkričio 25 d., apie 4.00 val., šias medžiagas įtraukė per langą į areštinės kamerą Nr. 7, tačiau netrukus minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas šioje kameroje aptiko ir paėmė Klaipėdos VPK pareigūnai. Taip P. J., A. A. ir A. R. organizavo narkotinių medžiagų – 52,017 g kanapių dervos ir psichotropinių medžiagų – 1,167 g MDMA įsigijimą, gabenimą, platinimą ir visi trys organizuota grupe kartu su T. V., A. B. bei A. B., Z. M., kurie, be to, dar disponavo 0,220 g heroinu, Z. M. ir A. A. nežinant, kad narkotinių medžiagų kiekis yra didelis, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir platino šias medžiagas, o A. M., veikdama bendrininkų grupe su A. B. ir Z. M., neteisėtai įgijo ir platino 0,220 g heroino, R. Z. neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir platino didelį kiekį narkotinių medžiagų – 52,017 g kanapių dervos ir psichotropinę medžiagą – 1,167 g MDMA.

T. V., T. S. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad, veikdami organizuota grupe su P. J., A. A., A. R., A. B., K. Ž., L. G., I. L., A. J. ir D. Š., neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų turėdami tikslą jas platinti (D. Š. ir A. J. nežinant, kad narkotinių medžiagų kiekis yra didelis), o T. V., P. J., A. B., K. Ž. ir R. Z. organizuota grupe dar disponavo ir psichotropinėmis medžiagomis turėdami tikslą jas platinti (R. Z. nežinant, kad kiti asmenys veikė organizuota grupe) šiomis aplinkybėmis:

2007 m. laikotarpiu nuo lapkričio 25 d. iki gruodžio 12 d. P. J., A. A. ir A. R., būdami suimti Šiaulių tardymo izoliatoriuje, esančiame Šiauliuose, Trakų g. 10, nepavykus įgyvendinti prieš tai organizuoto susitarimo atsigabenti ar atsisiųsti į Šiaulių tardymo izoliatorių narkotines medžiagas, vėl susitarė organizuoti iš laisvėje esančių asmenų narkotikų platinimą į Šiaulių tardymo izoliatorių. Tam tikslui subūrę organizuotą grupę, vadovaudami nusikalstamai veikai ir pasiskirstę vaidmenimis, koordinuodami organizuotos grupės narių veiklą, P. J., A. A. ir A. R. laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 27 d. iki gruodžio 14 d. tiesiogiai ir per bendrininkus susitarė su T. V., A. B., K. Ž., T. S., L. G., I. L., A. J. ir D. Š. dėl narkotinių medžiagų atgabenimo į Šiaulių tardymo izoliatorių. Taip pat P. J. nutarė organizuoti ir psichotropinių medžiagų platinimą į Šiaulių tardymo izoliatorių ir dėl jų atgabenimo susitarė su T. V., A. B. ir K. Ž. T. V., vykdydamas susitarimą, veikdamas organizuota grupe, 2007 m. laikotarpiu nuo lapkričio 25 d. iki gruodžio 6 d., tikslus laikas nenustatytas, „Stoties turguje“, esančiame Kaune, Vytauto pr. 6B, iš nenustatyto asmens įgijo didelį kiekį narkotinės medžiagos – ne mažiau kaip 71,374 g kanapių dervos, kurią 2007 m. gruodžio 6 d. atgabeno prie prekybos ir pramogų centro „Mega“, esančio Kaune, Islandijos pl. 32, ir perdavė šias medžiagas T. S. T. S., veikdamas organizuota grupe, tą pačią dieną automobiliu, vairuojamu R. G., kuriam nebuvo žinoma apie gabenamą narkotinę medžiagą, iš T. V. įgytą didelį kiekį kanapių dervos nugabeno į savo namus, esančius Plungės r., (duomenys neskelbtini), ir laikė ten iki 2007 m. gruodžio 8 d., kai ją nugabeno į Plungę ir perdavė A. B. A. B., veikdamas P. J., A. A. ir A. R. organizuota grupe, 2007 m. gruodžio 8 d. Plungėje, S. Dariaus ir S. Girėno g., iš T. S. įgijo ne mažiau kaip 71,374 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, laikė šią narkotinę medžiagą nenustatytoje vietoje iki 2007 m. gruodžio 11 d. P. J. 2007 m. lapkričio 30 d. telefoninių pokalbių metu susitarė su K. Ž., kad pastarasis įmestų narkotines ir psichotropines medžiagas į Šiaulių tardymo izoliatorių P. J. Taip pat P. J. 2007 m. gruodžio 10–11 d. telefoninių pokalbių metu susitarė su A. B., kad pastarasis narkotines medžiagas, gautas iš T. S., nugabentų į Klaipėdą. A. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, vykdydamas bendrą susitarimą, 2007 m. gruodžio 11 d. automobiliu kanapių dervą nugabeno į Klaipėdą, ten prie degalinės „Statoil“, esančios Vilniaus pl. 1A, šią narkotinę medžiagą perdavė L. G., kuriam paimti kanapių dervą telefonu 2007 m. gruodžio 11 d. nurodė A. R. L. G., veikdamas P. J., A. A. ir A. R. organizuota grupe, iš A. B. įgijo didelį kiekį narkotinės medžiagos – 71,374 g kanapių dervos, kurią tą pačią dieną nugabeno ir laikė savo namuose, esančiuose Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), iki 2007 m. gruodžio 14 d. P. J. 2007 m. gruodžio 12 d. telefoninio pokalbio metu su T. V. susitarė dėl psichotropinių medžiagų – 50 vnt. tablečių su MDMA perdavimo P. J., po to 2007 m. gruodžio 13 d. telefoninio pokalbio metu P. J. apie tai, kad A. B. bus perduotos psichotropinės medžiagos, skirtos P. J., susitarė su A. B. T. V., vykdydamas minėtą susitarimą, 2007 m. gruodžio 12–13 d. vykusių telefoninių pokalbių su R. Z. metu pastarajam nurodė perduoti A. B. 50 vnt. tablečių su psichotropine medžiaga MDMA. R. Z., nežinodamas, kad T. V. ir A. B. su kitais asmenimis veikia organizuota grupe, vykdydamas T. V. nurodymą, nenustatytomis aplinkybėmis įgytas 38 vnt. tablečių ir jų fragmentų su jose esančia psichotropine medžiaga – 3,309 g MDMA 2007 m. gruodžio 13 d. Plungėje, tikslesnė vieta nenustatyta, perdavė A. B. A. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, šią psichotropinę medžiagą, įpakuotą polietileniniame maišelyje, 2007 m. gruodžio 13 d. Plungėje perdavė ir nurodė paslėpti V. Š., kuris, nežinodamas maišelio turinio, tą pačią dieną automobiliu nugabeno ir paslėpė maišelį su minėta medžiaga prie savo namų, esančių Plungėje, (duomenys neskelbtini), ten laikė iki 2007 m. gruodžio 14 d., kai iš ten maišelį su psichotropinėmis medžiagomis paėmė R. G., kuris taip pat nežinojo maišelio turinio, ir tą pačią dieną Plungėje jį perdavė A. B.. 2007 m. gruodžio 11–13 d. telefonu A. R. L. G. nurodė padalyti iš A. B. gautą kanapių dervą ir jos dalį perduoti I. L., o likusią dalį narkotinių medžiagų nurodė perduoti atvyksiantiems asmenims. L. G., vykdydamas A. R. nurodymus, padalijo gautą iš A. B. didelį kiekį narkotinės medžiagos – 71,374 g kanapių dervos, iš kurios 40,236 g 2007 m. gruodžio 12 d. prie baro „Trys mylimos“, esančio Klaipėdoje, Taikos pr. 23, perdavė I. L., kuriam iš L. G. paimti kanapių dervą telefonu iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus nurodė A. A.. I. L., veikdamas P. J., A. A. ir A. R. organizuota grupe, minėtą dieną, minėtojoje vietoje iš L. G. gavo didelį kiekį narkotinės medžiagos – 40,236 g kanapių dervos, laikė ją nenustatytoje vietoje iki 2007 m. gruodžio 18 d. P. J. 2007 m. gruodžio 14 d. telefoninių pokalbių metu R. G., kuriam nebuvo žinoma apie tai, kad P. J. su kitais asmenimis daro nusikalstamą veiką, nurodė paimti dalį minėtos narkotinės medžiagos iš L. G. ir nugabenti į Plungę. L. G. likusią dalį – 31,138 g kanapių dervos 2007 m. gruodžio 14 d., tęsdamas nusikalstamą veiką, A. R. nurodymu nugabeno prie degalinės „Statoil“, esančios Klaipėdoje, Vilniaus pl. 1A, ir perdavė ją A. J. bei D. Š., kuriems paimti kanapių dervą telefonu 2007 m. gruodžio 14 d. nurodė R. G., perduodamas P. J. nurodymą paimti iš L. G. pas jį likusią kanapių dervą. A. J. ir D. Š., veikdami organizuota grupe, prie degalinės „Statoil“, esančios Klaipėdoje, Vilniaus pl. 1A, iš L. G. įgijo didelį kiekį – 31,138 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir tą pačią dieną ją automobiliu „Volkswagen Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno į Plungę. A. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2007 m. gruodžio 14 d., vykdydamas bendrą susitarimą, Plungėje, S. Dariaus ir S. Girėno g. esančioje aikštelėje, automobilyje perdavė 38 tabletes ir jų dalis su jose esančia psichotropine medžiaga – 3,309 g MDMA K. Ž., o A. J. telefonu nurodė perduoti K. Ž. narkotinę medžiagą – kanapių dervą, gautą iš L. G., ir K. Ž. liepė vykti į Šiaulius kartu su D. Š. ir A. J. bei perduoti narkotines ir psichotropines medžiagas Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomam suimtajam P. J. K. Ž. kartu su A. J. ir D. Š. tą patį vakarą automobiliu „Volkswagen Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas iš Plungės į Šiaulius. Pakeliui automobilyje A. J. ir D. Š. K. Ž. perdavė 31,138 g kanapių dervos, gautos iš L. G. Taip pat D. Š. ir A. J. automobilyje, nežinant kitiems asmenims, perdavė K. Ž., turėdami tikslą perduoti į Šiaulių tardymo izoliatorių su kitomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, narkotinę medžiagą – 0,770 g kanapių dervos, gautos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis. K. Ž. iš A. B. gautas tabletes ir jų dalis su 3,309 g MDMA, iš D. Š. bei A. J. gautą didelį kiekį – 31,138 g kanapių dervos, matant A. J. ir D. Š., supakavo į paketą bei 2007 m. gruodžio 14 d. 23.45 val. įmetė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus teritoriją, kurioje minėtas paketas buvo surastas ir paimtas Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų. I. L., 2007 m. gruodžio 12 d. prie baro „Trys mylimos“, esančio Klaipėdoje, Taikos pr. 23, gavęs iš L. G. didelį kiekį narkotinės medžiagos – 40,236 g kanapių dervos, kurią laikė nenustatytoje vietoje iki 2007 m. gruodžio 18 d., vykdydamas telefoninių pokalbių metu gautus A. A. nurodymus nusiųsti kanapių dervą į Šiaulių tardymo izoliatorių, 2007 m. gruodžio 18 d. šią narkotinę medžiagą atgabenęs į Lietuvos pašto Klaipėdos skyrių, esantį Klaipėdoje, Paryžiaus Komunos g. 2/Taikos pr. 37, vykdydamas bendrą susitarimą, išsiuntė siuntiniu į Šiaulių tardymo izoliatorių, adresuodamas siuntinį A. R. 2007 m. gruodžio 19 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus siuntinių skyriuje minėtos narkotinės medžiagos buvo paimtos Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų. Taip P. J., A. A. ir A. R. organizavo didelio kiekio narkotinės medžiagos – ne mažiau kaip 71,374 g kanapių dervos įsigijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą ir platinimą bei veikdami organizuota grupe su T. V., K. Ž., T. S., A. B., A. J., D. Š., L. G., I. L. neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir platino didelį kiekį šių medžiagų (A. J. ir D. Š. nežinant, kad narkotinių medžiagų kiekis yra didelis). Taip pat P. J. organizavo 3,309 g psichotropinės medžiagos MDMA įsigijimą, laikymą, gabenimą ir platinimą bei veikdamas organizuota grupe su T. V., A. B., K. Ž. įgijo, laikė, gabeno ir platino šias psichotropines medžiagas, o R. Z. platino 3,309 g psichotropinės medžiagos MDMA.

Kasaciniu skundu nuteistasis T. S. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 3 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK 223 straipsnio pažeidimą. Byla apeliacinės instancijos teisme buvo pradėta nagrinėti teisėjų kolegijos, kurią sudarė kolegijos pirmininkas A. Bielskis ir teisėjai K. Jucys, E. Vainienė (2011 m. spalio 26 d.– 2012 m. spalio 17 d. teismo posėdžiai). 2012 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio metu teisėjų kolegijos pirmininkas informavo, kad įrodymų tyrimas šioje byloje atnaujinamas. Atnaujinus įrodymų tyrimą nuo 2013 m. balandžio 17 d. teismo posėdžio šią bylą nagrinėti susirinko kitos sudėties teisėjų kolegija, kurią sudarė kolegijos pirmininkas A. Bielskis, V. Bavėjanas ir E. Vainienė. Ši teisėjų kolegija nagrinėjo bylą iš esmės, atliko įrodymų tyrimą, be to, teismas pagarsino iki tol atlikto įrodymų tyrimo metu ištirtus duomenis šalims dėl to neprieštaraujant. Šios sudėties teismas baigė nagrinėti bylą ir paskelbė skundžiamą teismo nutartį. Taigi baudžiamąją bylą pradėjo nagrinėti vienos sudėties teismo kolegija, o atnaujinus įrodymų tyrimą, jos nagrinėjimą tęsė jau kitos sudėties teismas. Iš teismo posėdžių protokolų nematyti, kokiu pagrindu proceso metu keitėsi teismo sudėtis. Akivaizdu ir tai, kad dar iki atnaujinant įrodymų tyrimą buvo aišku, kad vienas iš kolegijos narių – teisėjas K. Jucys – apskritai negalėjo būti šios kolegijos nariu, nes sprendė vieno iš apeliantų procesinės prievartos priemonių taikymo klausimus. Atnaujinus įrodymų tyrimą, vietoje teisėjo K. Jucio buvo paskirtas kitas teisėjas, kuriam dalyvaujant buvo paskelbti anksčiau atlikto įrodymų tyrimo teisme metu gauti duomenys. Kasatorius daro išvadą, kad taip buvo pažeistas teismo sudėties nekeičiamumo nagrinėjant baudžiamąją bylą reikalavimas, nes apeliacinis procesas šioje byloje vyko nepertraukiamai, nepaisant to, kad buvo atnaujintas įrodymų tyrimas. Neatmestina prielaida, kad apeliacine tvarka bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija neužtikrino bylos nagrinėjimo objektyvumo, taip pažeisdama ir nuteistojo teisę, kad jo byla būtų išnagrinėta pagal įstatymus sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo (BPK 44 straipsnio 5 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Neteisėtos teisėjų kolegijos priimtas baigiamasis aktas negali būti pripažintas teisėtu, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius atkreipia dėmesį į bene analogiškos teisinės situacijos vertinimą kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-46/2010 (šiuo klausimu taip pat nurodomos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2008, 2K-49/2008, 2K-116/2009).

Taip pat kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo bendrosios ir specialiosios dalies normas – dėl organizuotos grupės nario vaidmens (BK 25 straipsnio 3 dalis), baudžiamosios atsakomybės nuostatų taikymo individualizuojant bausmę ir BK 260 straipsnio 2 dalį.

Jis nesutinka su teismų išvadomis dėl jo veiksmų kaip organizuotos grupės nario teisinio vertinimo ir abejoja dėl teismų tinkamo BK 25 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo. Inkriminuojant organizuotą grupę, visais atvejais reikia įvertinti grupės organizuotumo lygį, nustatyti išankstinį, nelaikino pobūdžio susitarimą, pastovumą, pasireiškiantį grupės nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumu ir tvirtumu, organizuotai grupei taip pat būdingas veiklos planavimas, vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas grupės viduje ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-230/2011, 2K-210/2009), be to, inkriminuojant organizuotos grupės aplinkybę, būtina, kad bendrininkas suprastų priklausąs tokiai grupei (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-96/2012). Kasatoriaus nuomone, teismai, atsižvelgiant į jo vaidmenį nusikalstamos veikos procese, nenustatė priklausymo organizuotai grupei būdingų subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių – tarpusavio funkcijų, užduočių pasiskirstymo, pastovumo, santykio su kitais bendrininkais, išankstinio susitarimo, bendro siekio, veiksmų planavimo, suderinamumo, sistemingumo ir pan. Kasatorius atkreipia dėmesį į jo antraeilį, fakultatyvų ir epizodinį tarpininko vaidmenį darant nusikalstamą veiką. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes kasatoriaus buvo paprašyta iš Kauno į Plungę nuvežti paketą, tą jis ir padarė, tačiau paties paketo neišpakavo ir neapžiūrėjo. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas R. G., kurio parodymus teismai ignoravo. Kasatoriaus įsitikinimu, byloje nėra patikimų ir neginčytinų duomenų, rodančių, kad jis žinojo užsakovus, organizuotos grupės vadovus, daugelį jos narių, suprato, kad veikė organizuota grupe ir kitų asmenų ketinimus, kur ir kam galiausiai pateks atvežtas paketas, kas jame yra (konkrečios narkotinės medžiagos), koks jo svoris, kiekis ir pan. Teismai tik prielaidomis grindė tai, kad kasatorius suprato paketo turinį, neteisingai nurodė, kad viską suvokė. Be to, R. G., kuris gabenant medžiagas kartu su kasatoriumi buvo tame pačiame automobilyje, nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes jis esą nesuvokė nusikalstamos veikos darymo. Kasatorius mano, kad jo nuteisimo pagrindu buvo neviešo pobūdžio veiksmų metu gauti duomenys, t. y. telefoniniai pokalbiai ir pan., o tai kaip teisinis pagrindas aiškiai prieštarauja BK 2 straipsnio 3, 4 dalims.

Kasatorius ginčija ir jo nuteisimą pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Su nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį jis nesutinka dėl to, kad net ir apeliacinės instancijos teismui paskyrus papildomą narkotinių medžiagų ekspertizę byloje nebuvo nustatyta veikliosios medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio – koncentracija kanapių dervoje, t. y. nei teismas, nei teismo pavedimu ekspertas neatsakė į šį esminį klausimą, nors, skirdamas ekspertizę, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pripažino, kad veikliosios medžiagos koncentracija kanapių dervoje yra būtinas bylai įrodymas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintų „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ priedo 217 punkte yra aiškiai išskirti veikliosios medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio – nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio dydžiai – 0,02 g, 0,14 g, 0,6 g. Išnagrinėtoje byloje šios veikliosios medžiagos kiekis nenustatytas. Kanapių dervoje esantis veikliosios medžiagos kiekis gali būti skirtingas, t. y. kanapių dervos svoris nėra lemiamas kriterijus sprendžiant apie narkotinės (veikliosios) medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio – kiekį. Pats apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad tirta kanapių derva pagal sudėtį nėra vienalytė masė, todėl to paties gabalo kitoje dalyje kanapių veikliosios medžiagos kiekis gali skirtis nuo kitoje dalyje esančio kiekio. Be to, kasatorius nesutinka su teisme apklaustos ekspertės paaiškinimais, kad veikliosios medžiagos kiekio kanapių dervoje nenustatinėja, nes ekspertinėje įstaigoje tokia metodika nėra patvirtinta. Tokio pobūdžio bylose tetrahidrokanabinolio kokybiniai ir kiekybiniai tyrimai yra atliekami vadovaujantis Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertinėje praktikoje taikomu standartinio tyrimo procedūros aprašymu LTEC-STPA-R-206 „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimas“, kuomet naudojant dujų chromatografą THERMO FOCUS CG, taip pat tam tikrą formulę apskaičiuojama tetrahidrokanabinolio koncentracija bei duodamos atitinkamos išvados (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas byloje Nr. 1A-248/2010 (2010 m. lapkričio 26 d. ekspertizės aktas Nr. 11-2729(10).

Be to, BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas esant tiesioginei tyčiai, taigi kvalifikuojant veiką pagal BK 260 straipsnio 2 dalį būtina atskleisti kaltininko tyčios turinį ir įrodyti, kad jis bent bendrais bruožais suvokė, jog medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat suvokė, koks yra jų kiekis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2009, 2K-60/2014). Taigi, kasatoriaus nuomone, tinkamam baudžiamojo įstatymo aiškinimui ir taikymui pagal BK 260 straipsnio 2 dalį būtina konkretizuoti, kad asmuo ne tik suprato, jog disponuoja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, bet ir žinojo, kokios tai medžiagos bei jų kiekį. Kasatorius tvirtina, kad teismai neatskleidė ir jo veikoje nėra tiesioginės tyčios neteisėtai disponuoti (įgyti, laikyti, gabenti bei platinti) dideliu kiekiu kanapių dervos. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad jis žinojo, kokia konkrečia narkotine medžiaga disponavo ir jos kiekį. Teismai, atmesdami kasatoriaus parodymus apie tai (nors jų niekas nepaneigė), pažeidė in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principą. Iš kasatoriaus parodymų matyti, kad jis netikrino jam perduoto paketo turinio ir tik įtarė apie narkotinių medžiagų – kanapių – jame buvimą. Tačiau jam nebuvo žinomas nei medžiagos narkotizuojantis poveikis, nei kiek dozių yra jo turėtame pakete, nei tokio paketo kaina. Jis taip pat neturėjo specialių žinių, būdingų tokias nusikalstamas veikas darančiam asmeniui. Be to, kanapių ir kanapių dervos didelio kiekio ribos skiriasi daugiau nei dvidešimt kartų, todėl, net jeigu ir būtų galima tikėti teismų padarytomis išvadomis, jis negalėjo suvokti, jog turi didelį narkotinės medžiagos kiekį. Teiginiai, kad kasatorius suvokė, jog disponuoja dideliu kiekiu kanapių dervos, kildinami iš kitų nuteistųjų kaltę grindžiančių duomenų. Kasatorius mano, kad daryti netiesiogines sąsajas apie tai, kaip vieną ar kitą juridiškai reikšmingą dalyką suprato vienas asmuo, todėl tai suvokė ir kitas asmuo, nėra teisinga BK 2 straipsnio 3 dalies prasme. Kasatoriaus nuomone, teismai apsiribojo paviršutiniškais ir jokiais objektyviais bylos duomenimis nepagrįstais teiginiais, visiškai netyrė ir neanalizavo, ar jis suvokė ir objektyviai galėjo suvokti, kad disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Fragmentiškas, paviršutiniškas ir objektyvų pakaltinamumą grindžiančių duomenų vertinimas ignoruojant subjektyviajai pusei grįsti reikalingus duomenis vertintinas kaip esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Šiuo aspektu teismai netinkamai taikė BPK 20 straipsnio 3–5 dalių nuostatas dėl įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų.

Taip pat kasatorius nesutinka su abiejų instancijų teismų motyvais dėl jam paskirtos bausmės. Jo nuomone, teismai neteisingai individualizavo bausmės motyvus, juos vertino bendrai, vengdami konkretumo ir jų priskirtinumo nuteistojo asmeniui bei jo socialinei aplinkai. Be to, apeliacinės instancijos be jokio pagrindo galimybę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas susiejo su šio kodekso 62 straipsnio nuostatų sąlygomis. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad jis, būdamas pakankamai jauno amžiaus, į nusikalstamą veiką buvo įtrauktas vyresnių asmenų ir jų veikiamas atliko neteisėtus veiksmus. Byloje taip pat nustatyta, kad jis ne tik realiai prižiūri savo jaunesnius nepilnamečius brolius ir seserį, bet ir turi mažametę dukterį, kurios priežiūrai tinkamo dėmesio negali skirti nei jos motina, nei paties kasatoriaus motina. Kasatoriaus manymu, abiejų instancijų teismai, vertindami, kad nepilnamečių ir mažamečio vaikų priežiūros aplinkybės nėra lemiamas faktorius dėl bausmės švelninimo, rėmėsi tikėtina aplinkybe, kad jais kas nors pasirūpins paskyrus kasatoriui laisvės atėmimo bausmę, ir parodė atsainų požiūrį į vaikų teisių apsaugą bei prioritetinius jų interesus, pirmiausia galvojo apie bausmės paskyrimą kasatoriui. Tai leidžia daryti išvadą, kad byloje nustatytos kasatorių ir jo situaciją apibūdinančios aplinkybės nebuvo tinkamai individualizuotos. Remiantis kasacinės instancijos teismo praktika dėl BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio 1, 2 dalių taikymo (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-568/2013), apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvai dėl paskirtos bausmės netinkami. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos gali būti taikomos, jeigu tik negalima pritaikyti šio kodekso 62 straipsnio nuostatų. Šioje byloje sąlygų taikyti BK 62 straipsnio nuostatas nebuvo, tačiau iš pirmiau nurodytų aplinkybių matyti, kad buvo pagrindas spręsti dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo. Pirmiausia teismas privalėjo įvertinti, ar buvo aplinkybės, rodančios jų išimtinį pobūdį, ir, antra, esant šioms aplinkybėms spręsti, ar gali ir privalo šių aplinkybių kontekste skirti tokią bausmę, kuri atitiktų teisingumo principą. To abiejų instancijų teismai nepadarė, tik paviršutiniškai motyvuodami nurodė, kad tokių aplinkybių nėra. Kasatorius daro išvadą, kad jam paskirta galutinė bausmė yra aiškiai per griežta ir prieštaraujanti baudžiamosios atsakomybės proporcingumo bei teisingumo principams.

Kasaciniu skundu nuteistojo T. S. gynėjas advokatas R. Kersnauskas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 3 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, esmingai pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus ir nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose. Jo nuomone, teismai neteisėtai ir nepagrįstai T. S. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį bei pripažino, kad jo ir kitų nuteistųjų nusikalstamos veikos padarytos dalyvaujant organizuotoje grupėje, dėl to buvo paskirta ir per griežta bausmė. Teismai nesilaikė iš BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų kylančių reikalavimų, t. y. kad teismo nuosprendyje neturi būti nepašalintų prieštaravimų, jis turi būti pagrįstas faktais, o ne prielaidomis, visos abejonės, jeigu jų negalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai, be to, nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti nurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Taip pat teismų sprendimai priimti pažeidžiant BPK 20 straipsnio ir 320 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Kasatorius teigia nesutinkantis su teismų išvadomis, kad T. S. nusikalstamą veiką padarė organizuota grupe, ir mano, kad šis faktas nustatytas pažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009, akcentuojama, kad tik iš anksto numatytas, detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, vaidmenų paskirstymas ir pan. yra organizuotos grupės požymiai. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė organizuotai grupei būdingų požymių. Iš byloje ištirtų duomenų aiškiai matyti, kad T. S. nepažinojo visų teismo įvardytų organizuotos grupės narių (A. B., I. L., Z. M., kitų) ir netgi teismo nustatytų organizatorių A. A. ir A. R., jų niekada nebuvo matęs ir bendravęs su jais. Kauno turguje įgytą kanapių dervą T. V. perdavė T. S., perdavimo metu jam nebuvo aiškinama, kas tai, ir jis to nesiaiškindamas pervežė medžiagas į Plungę bei atidavė tam, kam buvo nurodyta. T. S. nebuvo žinomas tolesnis šios medžiagos likimas. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės aiškiai parodo, kad T. S. nusikalstamos veikos ribas ir konkrečius veiksmus, kurie leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jis nusikalstamą veiką padarė ne veikdamas organizuota grupe, o esant paprastam bendrininkavimui – bendrininkų grupei (BK 25 straipsnio 2 dalis), veikiant kaip bendravykdytojams (BK 24 straipsnio 3 dalis). Byloje nebuvo nustatytos aplinkybės dėl organizuotos grupės narių išankstinio susitarimo daryti kelis nusikaltimus, tarpusavio ryšių pastovumo, glaudaus bendravimo, pasiskirstymo vaidmenimis, užduotimis, veikimo suderintai ir vieningai įgyvendinant nusikaltimų planus ir visų šių aplinkybių suvokimas, kurios atitiktų BK 25 straipsnio 3 dalies objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo organizuota grupe požymius, todėl T. S. ir kitų nuteistųjų nusikalstamos veikos neteisėtai ir nepagrįstai buvo pripažintos padarytos dalyvaujant organizuotoje grupėje.

Taip pat kasatorius nurodo, kad, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308/2013), sprendžiant dėl BK 260 straipsnyje numatytos atsakomybės už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kai šios nusikalstamos veikos dalykas yra kanapės (ir jų dalys), būtina atlikti rastų medžiagų objektyvų specialių žinių reikalaujantį tyrimą, siekiant nustatyti rastose kanapėse (ir jų dalyse) esančios veikliosios medžiagos – tetrahidrokanabinolio – kiekį tam, kad būtų aišku, ar tai narkotinio tipo kanapės, draudžiamos vartoti medicinos tikslams, ar pluoštinės kanapės, kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,2 proc. ir kurios pagal Europos Sąjungos teisę (Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1782/2003) valstybėse narėse visuotinai nedraudžiamos. Nuteistajam T. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos dalykas yra kanapių derva, t. y. supresuotos kanapės ir jų dalys. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo nutartimi buvo paskirta narkotinių medžiagų ekspertizė. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. rugsėjo 3 d. ekspertizes akte Nr. 11-1577(13) nurodyta, kad kanapių derva, nepriklausomai nuo joje esančios kanapių veikliosios medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio – koncentracijos, yra narkotinė medžiaga, todėl delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija neapskaičiuota. Kasatoriaus nuomone, esant tokioms ekspertų išvadoms, apeliacinis teismas padarė visiškai nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad T. S. ir kitų nuteistųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas visapusiškai šios nusikalstamos veikos sudėties dalyko – šiuo atveju kanapių dervos – požymio neanalizavo ir visiškai nevertino faktinės aplinkybės, kad pateiktoje kanapių dervoje veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis (koncentracija) neapskaičiuotas. Nagrinėjamoje byloje nenustačius veikliosios medžiagos kiekio kanapių dervoje, apeliacinės instancijos teismas negalėjo pripažinti, kad medžiagos, kuriomis disponavo T. S., gali būti laikomos narkotinėmis. Taip apeliacinės instancijos teismas nepaneigė abejonės, kad pateikta kanapių derva galėjo būti iš pluoštinių kanapių, be to, nesprendė dėl būtinybės skirti pakartotinį šios medžiagos tyrimą ir šiuo aspektu netinkamai aiškino bei taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 260 straipsnio 2 dalį ir, neišsamiai ištyręs bylos aplinkybes, padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, nesilaikė iš bendrųjų teisės principų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos nekaltumo prezumpcijos) kylančių reikalavimų.

Kasaciniu skundu nuteistasis T. V. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 3 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Nuteistasis T. V. dėl jo abiejų veikų kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir pripažinimo padarius jas organizuota grupe kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindais nurodo tuos pačius kaip ir nuteistojo T. S. gynėjo advokato R. Kersnausko kasaciniame skunde nurodytus teismų padarytus BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 1 dalies 1, 2 punktų, 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimus ir netinkamą baudžiamojo įstatymo (BK 25 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 2 dalies) taikymą bei analogiškais teiginiais (kiek tai susiję su pačiu T. V.) juos argumentuoja, todėl šioje nutarties dalyje tapatūs skundų argumentai dar kartą nekartojami.

Dėl jam inkriminuoto organizuotos grupės (BK 25 straipsnio 3 dalis) požymio papildomai kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme jis paaiškino (tą patvirtina ir bylos duomenys), jog telefoninių pokalbių metu su Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvusiu jo pažįstamu P. J. jis suprato (nors pats P. J. konkrečiai neprašė), kad jam reikėtų narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Kasatorius savo iniciatyva ir nuožiūra per du kartus įgijo kaltinime nurodytas medžiagas Kauno turguje iš nepažįstamo asmens. Jo tikslas buvo, kad šias medžiagas gautų Šiaulių tardymo izoliatoriuje esantis P. J. Tuo tikslu (pirmosios veikos atveju) jis šias medžiagas nugabeno į Plungę ir paslėpė po mediniu ženklu „Plungė“, esančiu Rietavo g., bei paskambinęs R. Z., nenurodydamas, kad tai narkotinės medžiagos, paprašė jas perduoti A. B., kurio buvo paprašęs perduoti P. J., buvusiam Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Tuo jo nusikalstama veika baigėsi, jam nebuvo žinomas tolesnis šių medžiagų likimas. Tačiau, kaip byloje buvo nustatyta, šios medžiagos pateko ne į Šiaulių tardymo izoliatorių, o į Klaipėdos VPK areštinę. Antrosios veikos atveju Kauno turguje įgytą kanapių dervą kasatorius Kaune perdavė T. S. ir jam nebuvo žinomas tolesnis šios medžiagos likimas. Kita vertus, buvo nustatyta, kad ši medžiaga nepasiekė P. J., be to, buvo net padalyta į dalis ir atsidūrė Klaipėdoje, bet apie tai kasatoriui nebuvo žinoma.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Gudžiūnas atsiliepimu į kasacinius skundus prašo nuteistųjų T. V., T. S. ir jo gynėjo advokato R. Kersnausko kasacinius skundus atmesti.

Atsakydamas į nuteistojo T. S. skundo argumentus dėl apeliacinės instancijos teismo sudėties, prokuroras nurodo, kad abejoti šios teisėjų kolegijos tinkamumu, įžvelgti jos šališkumą, nėra jokio teisinio pagrindo. Padaryta formali procesinė klaida buvo ištaisyta, teismo sudėtis pakeista, o visa anksčiau surinkta bylos nagrinėjimo medžiaga dar kartą paviešinta visų procese dalyvavusių asmenų sutikimu. Sprendimą priėmusiai naujos sudėties teisėjų kolegijai nušalinimų niekas nepareiškė. Prokuroro nuomone, kitų procesinių pažeidimų, galėjusių nulemti sprendimo teisingumą, taip pat nepadaryta, tokių neišdėstyta ir kasaciniuose skunduose.

Prokuroras teigia, kad teismai teisingai taikė ir aiškino organizuotos grupės požymį. Anot prokuroro, kasatoriai nurodo bendrininkų organizuotumo lygmenį apibūdinančius požymius, kurie būdingi nusikalstamam susivienijimui, o ne gerokai žemesnio lygio organizacijai – organizuotai grupei. Nagrinėjamoje byloje organizacinis bendrininkų lygis buvo didesnis nei bendrininkų grupės atveju, nes visi veiksmai iki galutinio rezultato nebūtų buvę įvykdyti be organizatorių atlikto koordinacinio vaidmens, nesudarius nuoseklaus ir apgalvoto plano, neturint susisiekimo tinklo ir reikiamo kiekio asmenų, galinčių tokį planą ar tam tikrą jo dalį įgyvendinti, be pagalbos iš už įkalinimo sienos ribų, be glaudaus susiklausymo staigiai veikti tiek už įkalinimo įstaigos, tiek ir viduje gavus atskirus pavedimus. Kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, aukštesnio organizuotumo laipsnį nei paprasto bendrininkavimo atveju parodo ir tai, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų perdavimai į įkalinimo įstaigas vyko pagal pakankamai sudėtingą schemą, kuri reikalauja ypatingo organizuotumo derinant tokius perdavimus. Visa tai garantavo tikslų ir greitą nusikalstamos veikos vykdymo procesą, pervežant draudžiamas medžiagas iš vienos vietos į kitą, perduodant jas skirtingiems asmenims. Tiesa, prokuroras pažymi, kad organizuotai grupei apibūdinti nereikalaujama, kad tarp jos dalyvių būtų ilgalaikiai nuolatiniai ryšiai, kad toks vienetas būtų suburtas kelioms arba nuolatinėms nusikalstamoms veikoms vykdyti, taip pat tarpusavio ypatingų sąsajų tarp visų be išimties jos dalyvių. Tokia grupė gali būti suburta ir epizodinei arba vienetinei apysunkei ar sunkiai nusikalstamai veikai vykdyti. Nagrinėjamuoju atveju buvo įvykdytos dvi sunkios, viena po kitos vienarūšės veikos. Nepavykus iki galo pirmajai, tuoj pat buvo parengtas planas kitai, kad užsibrėžtas tikslas bet kokiu būdu būtų pasiektas. Įstatymų nustatyta tvarka vykdant sankcionuotą telekomunikacinių tinklų priemonėmis perduodamos informacijos kontrolę, pavyko iššifruoti bendrininkų užmegztus ryšius, šios grupės dalyvius, identifikuoti jiems skirtas užduotis ir jų judėjimo vietas, todėl kasatoriai nepagrįstai tvirtina, jog byloje nėra jokių duomenų apie grupės veiksmų planą, sąsajas tarp atskirų dalyvių ir pasiskirstymą vaidmenimis. Apeliacinės instancijos teismo sprendime taip pat aptarti subjektyvieji tokios grupės požymiai – bendrininkų susitarimo pobūdis, stadijos ir formos, bendrais veiksmais siektas rezultatas ir pan. Užduočių paskirstymas ir suvokimas, kad kiekvienas bendrininkas, nepriklausomai nuo to, kiek atskiras asmuo pažįsta kitus asmenis ar jų nepažįsta, savo veiksmais prisideda prie galutinio rezultato – kvaišalų perdavimo izoliatoriuje kalinamiems užsakovams ir sumanytojams, rodo, jog kiekvienas bendrininkas atskirai paėmus suprato arba identifikavo save esant tam tikro struktūrinio vieneto ypatingu asmeniu, t. y. organizuotos grupės nariu.

Taip pat, anot prokuroro, teismai tinkamai pritaikė BK 260 straipsnio 2 dalį. Priešingai nei teigia kasatoriai, sprendžiant dėl nusikaltimo dalyko – kanapių dervos sudėties ir masės – klaidų nebuvo padaryta. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro vadovo rašte nurodyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, kanapių derva yra narkotinė medžiaga nepriklausomai nuo joje esančios veikliosios medžiagos – tetrahidrokanabinolio – kiekio; kanapių dervos kiekis ir yra kanapių dervos masė, todėl nei veikliosios medžiagos, nei priemaišų kiekiai kanapių dervoje nenustatinėjami (T. 20, b. l. 124-126). 2013 m. rugsėjo 3 d. ekspertizės akte Nr. 11-1577 (13) taip pat nurodyta, kad kanapių derva kaip vienalytė medžiaga yra narkotinė medžiaga, įrašyta į pirmąjį Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti, sąrašą, ir kad tokia kanapių derva, nepriklausomai nuo joje esančios kanapių veikliosios medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio – koncentracijos, yra narkotinė medžiaga, todėl veikliosios medžiagos kiekis arba koncentracija neapskaičiuojama. Taigi kasatorių teiginiai, kad liko nepaneigta abejonė, jog kanapių derva galėjo būti suspausta pluoštinių kanapių masė, kurioje narkotinės medžiagos koncentracija neviršija leistinos, yra nepagrįsti. Be kita ko, prokuroras pažymi, kad supresuotos kanapės ir jų dalys nėra derva arba koloidinis junginys, o sausa masė. Tai visiškai skirtingi chemine sudėtimi ir fiziniu būviu dalykai. Iš pluoštinių kanapių jokia kanapių derva nedaroma ir nelegalioje rinkoje neegzistuoja.

Kaip nepagrįstus prokuroras vertina ir nuteistojo T. S. skundo argumentus dėl bausmės jam paskyrimo bei nurodo, kad kasacinės instancijos teismas bausmės dydžio ar jos griežtumo klausimų nesprendžia, o tik gali revizuoti bendrųjų normų taikymo tinkamumą žemesnės instancijos teismų sprendimuose. Iš teismų sprendimų matyti, kad, skiriant bausmes visiems nuteistiesiems, buvo pateikti motyvai dėl kiekvieno nuteistojo, jie aiškūs ir nekelia abejonių. Teismai nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo principų, pasisakė ir dėl kasatoriaus nurodomo BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybių, lemiamą įtaką bausmės skyrimui negalinčių turėti šeiminių aplinkybių, įvertino kitus bausmės skyrimo aspektus (ankstesnį teistumą, kito asmens įtraukimą į nusikalstamą ir t. t.).

Apibendrindamas prokuroras teigia, kad nei pirmosios instancijos teismas, tikrindamas kaltinimo apimtį ir nustatydamas faktus, nei apeliacinės instancijos teismas, revizuodamas žemesnės instancijos sprendimą pagrįstumo ir teisėtumo aspektais, BPK nuostatų ir BK normų, reglamentuojančių inkriminuotų veikų baudžiamumą, bendrininkavimo formas, nepažeidė, todėl kasaciniai skundai nepagrįsti ir netenkintini. 

Nuteistųjų T. V., T. S. ir jo gynėjo advokato R. Kersnausko kasaciniai skundai atmestini.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį

1. Dėl BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyko

Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, sudėčių objektyviesiems požymiams būdingas specifinis veikos dalykas – psichotropinės ar narkotinės medžiagos. Konstatuojant, kad asmuo neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, būtina tiksliai įvardyti, kokios tai medžiagos, bei nustatyti jų kiekį.

Pagal BK 269 straipsnį narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (1 dalis); kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis (2 dalis). Taigi, sprendžiant klausimą, ar medžiaga yra narkotinė ar psichotropinė, kuria disponavimas yra kontroliuojamas, taip pat nustatant jos kiekį, turintį įtakos baudžiamosios atsakomybės diferencijavimui, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintais narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais bei rekomendacijomis dėl jų kiekio nustatymo.

Kasaciniuose skunduose keliamas klausimas dėl nuteistiesiems T. V. ir T. S. inkriminuoto neteisėto disponavimo kanapių derva, teigiant, kad, nenustačius kanapių dervoje veikliosios medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio – kiekio, nebuvo paneigtos abejonės, jog rastos medžiagos sudarytos iš pluoštinių kanapių (kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,2 proc. ir disponavimas jomis yra nedraudžiamas), taigi nėra BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas. Šie kasacinių skundų argumentai nepagrįsti.

Bylos duomenimis, T. V. nuteistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis – 52,017 g kanapių dervos (perdavimo į Klaipėdos VPK areštinę atvejis), taip pat jis ir T. S. nuteisti už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis – ne mažiau kaip 71,374 g kanapių dervos (perdavimo į Šiaulių tardymo izoliatorių atvejis).

Ikiteisminio tyrimo metu atlikus specialius tyrimus ir gavus specialisto išvadas Nr. 140-(11491)-IS1-8696, Nr. 140-(12187)-IS1-9464 ir Nr. 140-(12260)-IS1-1803 nustatyta, kad tyrimui pateiktos medžiagos yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurių masė atitinkamai 52,017 g (platinimo į Klaipėdos VPK areštinę atveju) ir 31,908 g, 40,236 g (platinimo į Šiaulių tardymo izoliatorių atveju). Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų I sąrašu „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“ kaip narkotinė medžiaga yra įtraukta ir kanapių derva. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis (toliau – Rekomendacijos) kanapių dervos nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,25 g, didelis – daugiau kaip 25 g ir labai didelis – daugiau kaip 125 g. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kanapių dervos kiekiai, kuriais disponavo T. V. ir T. S., pagal Rekomendacijose pateiktą lentelę atitinka didelį kiekį.

Siekiant pašalinti byloje iškilusias abejones dėl BK 260 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyko, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo apklausta ekspertė R. Švagždienė, kuri patvirtino, kad veikliosios medžiagos kiekis kanapių dervoje nenustatinėjamas, nes bet kokia kanapių derva laikoma narkotine medžiaga nepriklausomai nuo joje nustatyto veikliųjų medžiagų kiekio. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Kriminalistinių tyrimo valdybos viršininko 2010 m. vasario 12 d. rašte. Be to, apeliacinės instancijos teismui paskyrus narkotinių medžiagų ekspertizę, buvo gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. rugsėjo 3 d. ekspertizės aktas Nr. 11-1577(13), kuriame nurodyta, kad visų kanapių dervos mėginių tirpalų chromatogramose užregistruota kanapių dervai būdinga junginių, įskaitant kanapių veikliąją medžiagą – delta-9-tetrahidrokanabinolį – visuma; kanapių derva yra narkotinė medžiaga, įrašyta į I Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašą; kanapių derva, nepriklausomai nuo joje esančios kanapių veikliosios medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabiniolio – koncentracijos, yra narkotinė medžiaga, todėl delta-9-tetrahidrokanabiniolio koncentracija neapskaičiuota.

Taigi atlikus byloje specialius tyrimus, apklausus specialisto išvadą pateikusią ekspertę, buvo paneigta tai, kad kanapių dervą, kaip narkotinę medžiagą pripažįstant BK 260 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku, būtina nustatinėti joje esančių veikliųjų medžiagų (tetrahidrokanabinolio ar kitų) kiekį, todėl teismai tinkamai taikė BK 260 straipsnio 2 dalies normą ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

2. Dėl T. S. tyčios neteisėtai disponuoti dideliu kiekiu narkotinių medžiagų

BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyta veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. darydamas šią nusikalstamą veiką asmuo suvokia pavojingą jos pobūdį ir nori taip veikti. Teismų praktikoje atskleidžiant kaltės padarius BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką turinį laikomasi nuostatos, kad asmuo bent bendrais bruožais turi suvokti, jog medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai (gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas), yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat turi suvokti jų kiekį. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, duomenys apie tai, jog kaltininkas žinojo, kokios tai narkotinės medžiagos, jis tokias medžiagas vartoja, jam buvo žinoma turimų narkotinių medžiagų kaina narkotinių medžiagų prekyboje, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų įpakavimas (dydis, svoris) ir pan.

Asmens kaltės padarius BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką turinio atskleidimas susijęs su teismų atliekamo įrodymų vertinimo proceso metu nustatytomis reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis. Nors nuteistasis T. S. neigia supratęs, jog disponavo dideliu kiekiu kanapių dervos, tačiau iš teismų sprendimų ir baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad, teismams įvertinus bylos duomenų visumą – nuteistojo T. S. parodymus, duotus tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui, kitų nuteistųjų parodymus, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokoluose, jų prieduose užfiksuotus duomenis, nustatyta, kad jis šias aplinkybes suvokė. Teismai nustatė, kad telefoninių pokalbių metu T. S. tarėsi su P. J., T. V., A. B. dėl disponavimo kanapių derva, vykdydamas susitarimą įgijo jas iš T. V., gabeno, laikė savo namuose jas slėpdamas, o vėliau perdavė A. B. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui T. S. pripažino, kad pasiėmęs siuntinį suprato, jog jame yra plytelė narkotikų – „žolė“, perdavė ją A. B., kad šis nulaužtų jos dalį P. J. Taigi įgytas narkotines medžiagas T. S. turėjo ir matė. Be to, T. S. ir anksčiau yra teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, o tai taip pat prisidėjo prie jo daromos veikos pavojingo pobūdžio suvokimo. Atsižvelgiant į šias teismų nustatytas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes T. S. veiksmuose yra BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyta tiesioginė tyčia disponuoti dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir šiuo aspektu baudžiamasis įstatymas jam pritaikytas tinkamai.

Dėl organizuotos grupės požymių (BK 25 straipsnio 3 dalis)

Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė, kaip viena iš bendrininkavimo formų, yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Inkriminuojant organizuotą grupę, visais atvejais reikia įvertinti grupės organizuotumo lygį, kurį teismas nustato, įvertinęs faktines bylos aplinkybes. Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2010, 2K-403/2012).

Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei argumentuojama kasaciniuose skunduose, teismai šioje byloje nustatė tiek objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius bendrininkavimo organizuota grupe požymius ir tinkamai taikė BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Abiejų nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, padarymo atvejais (T. S. padarė vieną šių veikų, T. V. dvi) nustatyti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį būtini organizuotos grupės požymiai dėl dalyvių skaičiaus, nusikaltimo sunkumo ir kiekio, tam tikro vaidmens ir užduoties atlikimo bei susitarimo bendrai daryti nusikalstamą veiką. T. V. ir T. S. veikė grupuotėse, sudarytose iš daugiau nei dviejų asmenų, darė sunkius nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, bendrininkams pasiskirsčius atitinkamomis užduotimis – koordinacinį, vadovaujantį vaidmenį atliko organizatoriais pripažinti P. J., A. R., A. A., kurie taip pat subūrė organizuotą grupę, tiesiogiai ar per tarpininkus įtraukė į nusikalstamas veikas kitus asmenis, o šie (tarp jų – T. V. ir T. S.), vykdydami jų nurodymus, buvo nusikalstamų veikų vykdytojai. Kasaciniuose skunduose akcentuojamos aplinkybės, kasatorių nuomone, paneigiančios organizuotos grupės buvimą, t. y. kad nuteistieji pažinojo ne visus organizuotos grupės narius, nenustatytas bendrininkų tarpusavio ryšių pastovumas, glaudus bendravimas, veiklos planavimas ir sistemingumas, tačiau šie požymiai būdingi aukštesnio lygio bendrininkų organizacijai – nusikalstamam susivienijimui, o ne organizuotai grupei, todėl nagrinėjamu atveju neturėjo būti nustatyti. Taip pat negalima sutikti, kad T. S. vaidmuo padarant nusikalstamą veiką buvo tik antraeilis ir epizodinis. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio veiksmus kaip T. S. (įgijo, gabeno, laikė narkotines medžiagas, jas platino perduodamas kitam bendrininkui) atliko dauguma organizuotos grupės narių. Tai, kad visi bendrininkai tarpusavyje nebuvo detaliai ir iš anksto aptarę visų nusikalstamos veikos detalių, etapų, taip pat nepaneigia organizuotos grupės buvimo. Svarbu tai, kad jie suprato bendrai su kitais asmenimis darantys nusikalstamas veikas, jų pobūdį ir bendrą tikslą, kurie patvirtina subjektyviųjų požymių (susitarimo ir bendros tyčios) jų veiksmuose buvimą.

Dėl BPK 223 straipsnio ir kitų BPK normų

BPK 223 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieną baudžiamąją bylą turi išnagrinėti tos pačios sudėties teismas; jeigu kuris nors iš teisėjų dėl kokios nors priežasties negali toliau dalyvauti posėdyje, jį gali pakeisti kitas teisėjas, tačiau byla turi būti pradedama nagrinėti iš pradžių, išskyrus šio BPK 222 straipsnyje („Atsarginis teisėjas“) numatytus atvejus.

Šiame BPK straipsnyje įtvirtintas teismo sudėties nekeičiamumo principas, užtikrinantis išsamų ir nešališką bylos išnagrinėjimą, todėl jame nustatytų reikalavimų turi būti laikomasi nagrinėjant bylas ne tik pirmosios instancijos, bet ir apeliacinės instancijos teisme. Kiekvieną baudžiamąją bylą teisme nagrinėja tie teisėjai, kuriems nagrinėti ji paskirta. BPK 323 straipsnyje, reglamentuojančiame apeliacinės bylos parengimą nagrinėti teismo posėdyje, be kita ko, nustatyta, kad: gavę skundą teismo pirmininkas ar to teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas paskiria pranešėją; kai pranešėjas parengia bylą posėdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, apygardos teismo pirmininkas arba Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas sudaro Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegiją ir vieną iš šių teisėjų patvirtina pirmininku; kolegijos teisėjai susipažįsta su apeliaciniu skundu, atsikirtimais į jį ir byla.

Pagal nagrinėjamoje byloje esančią Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės L. Garnelienės 2011 m. kovo 21 d. nutartį šioje byloje, vadovaujantis BPK 323 straipsniu, pranešėju buvo paskirtas teisėjas A. Bielskis, bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka sudaryta trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų A. Bielskio (patvirtintas kolegijos pirmininku) ir teisėjų K. Jucio, L. Žukausko. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės L. Garnelienės 2011 m. spalio 11 d. nutartimi sudaryta teisėjų kolegija pakeista kita – susidedančia iš A. Bielskio (pranešėjo ir pirmininko), K. Jucio ir E. Vainienės (kaip pakeitimo pagrindas nurodytas teisėjo L. Žukausko dalyvavimas Teisėjų etikos ir drausmės komisijos posėdyje). Ši teisėjų kolegija bylą nagrinėjo iš esmės, atliko įrodymų tyrimą (2011 m. spalio 26 d.–2012 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžiai), tačiau Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko A. Kruopio 2012 m. gruodžio 3 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 323 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija buvo pakeista – baudžiamajai bylai nagrinėti sudaryta teisėjų kolegija, susidedanti iš A. Bielskio (pranešėjo, teisėjų kolegijos primininko) ir teisėjų V. Bavėjano bei E. Vainienės. Nutartyje teisėjų kolegijos pakeitimo pagrindu nurodyta tai, kad teisėjas K. Jucys šioje byloje nagrinėjo skundus dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo. Pakeista teisėjų kolegija atliko įrodymų tyrimą, be kita ko, teismo posėdyje, kitiems proceso dalyviams neprieštaraujant, perskaitė ankstesnės teisėjų kolegijos teisme ištirtus įrodymus; klausimų ar pastabų dėl to niekas iš proceso dalyvių nepareiškė; ši teisėjų kolegija byloje taip pat priėmė baigiamąjį aktą – Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 3 d. nutartį. Nė vienai bylai apeliacine tvarka nagrinėjusiai teisėjų kolegijai nušalinimų proceso dalyviai nepareiškė. Kasatorius T. S. tik kaip prielaidą nurodo tai, kad bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija neužtikrino jos nagrinėjimo objektyvumo. Kasaciniame skunde minimoje nutartyje, priimtoje kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-46/2010, kuria grįsdamas savo teiginius dėl BPK 223 straipsnio nuostatų pažeidimo remiasi T. S., teisinė situacija buvo kitokia – baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėti buvo sudaryta vienos sudėties teisėjų kolegija, o ją išnagrinėjimo ir sprendimą byloje priėmė kitos sudėties teisėjų kolegija, tačiau duomenų, kad sudaryta teisėjų kolegija įstatymo nustatyta tvarka būtų buvusi pakeista, byloje nebuvo. Atsižvelgdama į išdėstytų aplinkybių visumą, kasacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegijos sudėtis buvo pakeista įstatymų nustatyta tvarka, esant tam pagrindui ir nepažeidžiant BPK 223, 323 straipsniuose nustatytų reikalavimų, todėl nuteistojo T. S. kasacinio skundo argumentai dėl to atmetami kaip nepagrįsti.

Kasaciniuose skunduose kaip esminiai nurodomi ir kiti BPK pažeidimai, tačiau jie iš esmės siejami su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu, tačiau šiuo požiūriu teisėjų kolegija įstatymo aiškinimo ir taikymo klaidų nenustatė.

Dėl T. S. paskirtos bausmės

Vadovaujantis BPK 376 straipsnio 3 dalimi, kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, tik jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu.

BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintelė laisvės atėmimo nuo aštuonerių iki dešimties metų bausmė. T. S. už narkotinių medžiagų įgijimą, gabenimą, laikymą, turint tikslą jas platinti, ir jų platinimą pagal BK 260 straipsnio 2 dalį teismas paskyrė aštuonerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. artimą BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytai minimaliai laisvės atėmimo bausmei. Priešingai nei teigia kasaciniame skunde T. S., tiek pirmosios instancijos teismas, parinkdamas jam konkrečią laisvės atėmimo bausmę, tiek apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl bausmės teisingumo, vadovaudamiesi BK nuostatomis dėl bausmės skyrimo (BK 41, 54, 61 straipsniai), pateikė išsamius motyvus dėl nuteistajam skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio bei tinkamai ją individualizavo. Teismai įvertino visas T. S. skirtinos bausmės klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, be kita ko, ir tas, kurios nurodytos kasaciniame skunde: T. S. nusikalto būdamas jauno amžiaus, į nusikalstamos veikos padarymą buvo įtrauktas vyresnių asmenų (bendrininkų), prižiūri savo mažametę dukterį, nepilnamečius brolius ir seserį (kuriais, teismų vertinimu, turi galimybę pasirūpinti ir jų motinos). Sąlygų taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas byloje nebuvo. Skirtingai nei nurodo nuteistasis T. S., apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino BK 54 straipsnio 3 dalies normą, nurodęs, kad ši taikoma tada, kai, nesant pagrindų skirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta bausmę, pagal BK 62 straipsnį, straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taigi, atsižvelgiant į teismų nustatytas T. S. nusikalstamą veiką ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, daryti išvados, kad buvo paskirta per griežta, neproporcinga, bausmės paskirties (BK 41 straipsnis) ir kitų baudžiamojo įstatymo reikalavimų neatitinkanti bausmė, nėra teisinio pagrindo.

Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžių panaikinimo bei pakeitimo pagrindų, kasaciniai skundai laikytini nepagrįstais, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistųjų T. V., T. S. ir jo gynėjo advokato Romo Kersnausko kasacinius skundus.

Teisėjai                                                                                                                   Aurelijus Gutauskas

                                                                                                                               Gintaras Goda

                                                                                                                                Alvydas Pikelis