Civilinė byla Nr. e2-296-881/2021
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04562-2020-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 15 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria civilinė byla pagal ieškovės bankrutavusios individualios įmonės „Vigirė“ ieškinį atsakovams V. G., V. G., trečiajam asmeniui akcinei bendrovei ,,Swedbank“ dėl atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės, turto dalies ir naudojimosi daikto dalimi tvarkos nustatymo, perduota pagal teismingumą.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi individuali įmonė (toliau – IĮ) „Vigirė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atidalinti turtą iš bendrosios jungtinės nuosavybės, nustatyti turto dalį ir naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką atsakovams V. G. ir V. G..
2. Atsakovė V. G. teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nėra ginčijamo turto bendrasavininkė. Ieškovės skolininko V. G. turto dalis yra padalinta iš bendrosios jungtinės nuosavybės, todėl į ją galima nukreipti išieškojimą, tad ieškovė neturi teisės reikšti tokio ieškinio reikalavimo. Be to, ieškinys pareikštas pažeidžiant civilinės bylos teismingumo taisykles, ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 111, 135 straipsnių reikalavimų, todėl apskritai neturėjo būti priimtas.
3. Panevėžio apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi įpareigojo ieškovę pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus. 2020 m. lapkričio 9 d. teisme buvo gautas patikslintas ieškinys dėl turto atidalijimo, turtą priteisiant vienam iš bendraturčių bei išmokant piniginę kompensaciją, kurį teismas priėmė nagrinėti. Teisme buvo gautas atsakovės V. G. atsiliepimas į patikslintą ieškinį, atsakovė nesutiko dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo bei bylos teismingumo, prašė patikslintą ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovei arba perduoti bylą nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.
4. Panevėžio apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi perdavė civilinę bylą pagal teismingumą, IĮ „Vigirė“ bankroto bylą nagrinėjančiam Panevėžio apygardos teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. gruodžio 30 d. nutartimi grąžino civilinę bylą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.
6. Teismas nurodė, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje. Minėto straipsnio 1 dalyje nėra užuominų dėl paties nemokaus asmens naujai reiškiamų kitiems asmenims reikalavimų teismingumo, todėl nemokaus asmens paduodamo ieškinio teismingumo klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias CPK taisykles. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bankrutavusi įmonė ieškinį atsakovams yra pareiškusi dėl atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės, turto dalies nustatymo ir naudojimosi daikto dalimi tvarkos nustatymo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovams pareikštas turtinis reikalavimas ir jis nagrinėtinas bankroto bylą iškėlusiame teisme, nes vien bankroto bylos iškėlimo faktas savaime nėra besąlyginis pagrindas civilinę bylą perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovė V. G. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – civilinę bylą perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam Panevėžio apygardos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovei bankroto byla iškelta 2017 m. sausio 20 d., todėl bankroto procedūros yra vykdomos pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ), o ne JANĮ.
7.2. Individualios įmonės bankroto bylos specifiškumas lemia tai, kad bankroto byloje gali būti sprendžiami ne tik įmonės kreditorių reikalavimų tvirtinimo bei tenkinimo, bet ir su įmonės savininkų turtu susiję ginčai, tarp jų ir santuokinio turto pripažinimo bei dalinimo klausimai, todėl skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatuota, jog ieškinys dėl individualios įmonės savininko turto atidalinimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės turi būti nagrinėjamas atskiroje civilinėje byloje. Toks vertinimas prieštarauja kasacinio teismo praktikai.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
9. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta grąžinti civilinę bylą apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bylų teismingumą reglamentuojančias teisės normas. Apeliantės vertinimu, esant situacijai, kai atsakovas yra bankrutuojanti individuali įmonė (ribotos atsakomybės juridinis asmuo), vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis, ieškovės ieškinys turi būti nagrinėjamas bankroto bylą nagrinėjančiame teisme, t. y. Panevėžio apygardos teisme.
11. Pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ 155 straipsnio 1 dalį, iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ.
12. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-16-252/2021 IĮ „Vigirė“ iškelta bankroto byla. Ieškovė IĮ „Vigirė“ su ieškiniu dėl atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės, turto dalies ir naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo kreipėsi į teismą 2020 m. rugpjūčio 31 d. Įvertinus reiškiamo reikalavimo pobūdį bei jo pateikimo momentą, taip pat pirmiau minėtą reglamentavimą (klausimas nepatenka tarp JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nurodytų išimčių), darytina išvada, jog ieškovės ieškinio priėmimo klausimas spręstinas vadovaujantis JANĮ nuostatomis.
13. JANĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje. Iki JANĮ įsigaliojimo, ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalis nustatė specialią teismingumo konkrečiam teismui taisyklę, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti bankroto administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalis numatė, kad civilinės bylos, kuriose bankrutuojančiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Lietuvos apeliacinis teismas šiuo klausimu suformavo praktiką ir atkreipė dėmesį į tai, kad JANĮ 29 straipsnio 1 dalis nereglamentuoja naujai pradedamų ginčų (pateikiamų ieškinių) teismingumo, minėta straipsnio dalis skirta nustatyti jau teismuose nagrinėjamų (iškeltų) bylų perdavimo taisykles. Šioje normoje nustatyta, kad nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui perduodamos teismuose jau esančios bylos. Šį įstatymo nuostata reiškia, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos tik tos bylos, kurios buvo pradėtos iki nemokumo bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-655-1120/2020).
14. Kadangi nagrinėjamu atveju byla pagal ieškovės ieškinį dar nepradėta, o teismai sprendė tik ieškovės ieškinio priėmimo klausimą (ieškinys teismui pateiktas 2020 m. rugpjūčio 31 d., o bankroto byla ieškovei iškelta dar 2017 m. sausio 20 d.), ieškovės ieškinys šiuo atveju turėjo būti paduotas pagal bendrąsias CPK teismingumo taisykles, nes JANĮ nenumato išimčių dėl teismingumo naujai reiškiamiems bankrutuojančios įmonės ieškiniams. Pažymėtina, kad net ir iki JANĮ galiojęs ĮBĮ nenustatė teismingumo išimčių, kai yra reiškiamas reikalavimas neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens vadovui.
15. Be to, CPK 26 straipsnyje įtvirtinta civilinių bylų rūšinio teismingumo taisyklė, t. y. visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose. CPK 27 straipsnyje nurodytas civilines bylas nagrinėja apygardos teismai kaip pirmosios instancijos teismai, o CPK 28 straipsnyje išvardintas civilines bylas nagrinėja tik Vilniaus apygardos teismas kaip pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas nepatenka į CPK 27 straipsnyje nustatytus atvejus, atsakovų gyvenamoji vieta yra Panevėžyje, byla yra teisminga nagrinėti Panevėžio apylinkės teismui (CPK 26 straipsnis, 27 straipsnio 1 punktas, 29 straipsnis).
16. CPK 35 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvieną bylą, iš vieno teismo perduotą nagrinėti kitam teismui CPK 34 straipsnyje numatytais atvejais ir tvarka, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami. Aukštesnės pakopos teismas, konstatavęs, kad byla, vadovaujantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, jam perduota neteisėtai, nutartimi ją perduoda nagrinėti pagal teismingumą. Taigi, Panevėžio apygardos teismas, nustatęs, kad Panevėžio apylinkės teismas perdavė jam neteismingą bylą, pagrįstai sprendė dėl tokios bylos grąžinimo apylinkės teismui.
17. Apibendrinus išdėstytus argumentus, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias bylų teismingumo taisykles, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Vilija Mikuckienė