Civilinė byla Nr. e3K-3-202-943/2024

        Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01391-2022-5

        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.1; 2.1.3.1

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Antano Simniškio ir Egidijos Tamošiūnienės (pranešėja),

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl teisės normų, reglamentuojančių sandorių formai ir teisinei sandorių registracijai keliamus reikalavimus ir jų nesilaikymo teisines pasekmes, pagrindinio daikto esminių dalių sampratą ir jų sąsajumą su pagrindiniu daiktu, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas prašė:

2.1.       pripažinti negaliojančia likviduotos dėl bankroto akcinės bendrovės (toliau – LAB) „Metalų komercija“ bankroto administratoriaus atstovo B. V. ir atsakovės UAB „Ferogama“ 2009 m. spalio 30 d. pasirašyto varžytynių akto Nr. 1 priedo Nr. 2 dalį, kuria parduotas neregistruotas inžinerinis statinys – 4930 kv. m atvira aikštelė-estakada Nr. 6 (unikalus Nr. 4400-2839-8229; plane pažymėta indeksu 6), esanti (duomenys neskelbtini) (toliau – ir aikštelė-estakada Nr. 6), kiek tai susiję su jos dalimi – 1845,33 kv. m pokraniniu keliu-aikštele (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo pokraninis kelias);

2.2.       panaikinti aikštelės-estakados Nr. 6 pirmiau nurodytos dalies teisinę registraciją;

2.3.       pripažinti ieškovo nuosavybės teisę į ginčo pokraninį kelią;

2.4.       įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą įregistruoti pirmiau nurodytą ieškovo nuosavybės teisę Nekilnojamojo turto registre.

3.       Ieškovas nurodė, kad jis 2001 m. spalio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iš UAB „Metalų komercijos“ terminalo nusipirko 10 t keliamosios galios tiltinį kraną kartu su pokraniniais keliais, esantį (duomenys neskelbtini). Tiltinio krano su pokraniniais keliais ribos žemės sklype nužymėtos prie šios 2001 m. spalio 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – Sutartis) pridėtame priede (plane). Ieškovas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą (toliau – NŽT) ir jam buvo padidintas nuomojamo valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas nuo 8962 kv. m iki 12 592 kv. m.

4.       Atsakovė UAB „Ferogama“ iš LAB „Metalų komercija“ 2009 m. spalio 30 d. varžytynių aktu Nr. 1 įsigijo neregistruotą turtą – 4930 kv. m aikštelę-estakadą Nr. 6, esančią (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) tvarkytojas 2013 m. spalio 11 d. sprendimu atsisakė registruoti aikštelę-estakadą Nr. 6 ir kitą turtą (duomenys neskelbtini) atsakovės UAB „Ferogama“ vardu, nes ji nepateikė nekilnojamųjų daiktų suformavimą patvirtinančių dokumentų; daiktai nesuformuoti teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikė atitinkamų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos dokumentų, kad statiniai pastatyti teisėtai ir gali būti registruojami NTR. Atsakovė 2013 m. gruodžio 20 d. įregistravo nuosavybės teises, pažeisdama ieškovo, kaip tiltinio krano su pokraniniais keliais savininko, teises. Pažymėtina, kad NTR tvarkytojas 2002 m. spalio 11 d. sprendimu atmetė UAB „Panerių terminalas“ prašymą registruoti estakadą ir kitus daiktus.

5.       Matininko suformuotas pokraninis kelias yra neteisėtai atsakovės suformuotos ir registruotos aikštelės-estakados Nr. 6 dalis (apima gelžbetonines kolonas), dėl kurios ieškovas negali naudotis jam priklausančiu tiltiniu kranu su pokraniniu keliu. Ieškovas nuomoja valstybinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, reikalingą tiltiniam kranui su pokraniniu keliu bei kitiems pastatams eksploatuoti. Atsakovė UAB „Ferogama“ be pagrindo įregistravo nuosavybės teisę į ieškovo įsigytą tiltinio krano pokraninį kelią, kuris yra sudėtinė aikštelės-estakados Nr. 6, kaip ji suformuota dabar, dalis. Aikštelės-estakados Nr. 6 dalis yra ieškovui priklausančio tiltinio krano priklausinys, sudėtinė jo dalis (pokraninis kelias). LAB „Metalų komercija“ bankroto administratorius negalėjo perduoti (parduoti) daiktų, kurie jai nepriklausė, nes aikštelė-estakada Nr. 6, tiksliau, sudėtinė jos dalis – pokraninis kelias, jau buvo parduota ir perduota ieškovui nuosavybės teise.

6.       Pokraninis kelias bei iš dalies ir pati estakada (viena jo dalis iš kolonų, skirta tiltiniam kranui važinėti, kita – aikštelė, skirta metalui ir kitiems krano keliamiems daiktams padėti, sandėliuoti) pastatyti tam, kad funkcionuotų (veiktų) pats tiltinis kranas, t. y. juo būtų perkeliami ir iškraunami atitinkami kroviniai. Estakados, ant kurių pastatyti metaliniai tiltiniai kranai, nėra atskiri daiktai, nes funkciškai jos skirtos metalo krovimo darbams, atliekamiems tiltiniu kranu.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu nutraukė bylos dalį dėl reikalavimų, kuriais ieškovas prašė panaikinti atsakovės UAB „Ferogama“ aikštelės-estakados Nr. 6 (unikalus Nr. 4400-2839-8229, pažymėjimas plane 6) dalies, susijusios su 1845,33 kv. m pokraniniu keliu-aikštele (duomenys neskelbtini), esančia (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją NTR ir įpareigoti VĮ Registrų centrą įregistruoti NTR ginčo turtą ieškovo vardu; kitą ieškinio dalį atmetė. 

8.       Teismas įvertino tai, kad 2001 m. spalio 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ginčo turtas (estakados dalis) nebuvo įstatymų nustatyta tvarka suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.253 straipsnis), todėl toks nekilnojamasis turtas negalėjo būti pirkimo–pardavimo sutarties dalyku. Ieškovas nesiėmė jokių veiksmų savo ketinimams įgyti nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus įgyvendinti. Pirkimo–pardavimo sutartis neįrodo ieškovo nuosavybės teisės atsiradimo šios sutarties sudarymo momentu, nes nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta notarine forma ir formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančią. Ieškovas neišviešino pirkimo–pardavimo sutarties ir, priešingai negu atsakovė UAB „Ferogama“, nesiėmė veiksmų nekilnojamajam daiktui suformuoti ir įregistruoti. Teismas nusprendė, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės, nes jis neįgijo nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus – į 1845,33 kv. m pokraninį kelią-aikštelę. Ieškovo nurodyti argumentai, susiję su ginčijamo varžytynių akto dalies neteisėtumu, teisiškai nereikšmingi, nes šioje byloje ieškovo, kaip nekilnojamojo daikto savininko, teisės nepažeistos.

9.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 7 d. nutartis neturi prejudicinės reikšmės šioje byloje, nes joje nepareikšti reikalavimai, susiję su ieškovo nuosavybės teisėmis į nekilnojamuosius daiktus, nebuvo ginčo dėl ieškovo nuosavybės teisės į tam tikrus nekilnojamuosius daiktus pagal 2001 m. spalio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį (civilinė byla Nr. 3K-3-144/2005).

10.       Ieškovas turi ir kito nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), todėl žemės nuomos sutarties sudarymas neįrodo, kad įvertintas 1845,33 kv. m pokraninis kelias. Nurodytas turtas nevertintas kaip ieškovo nuosavybė ir minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 7 d. nutartyje. Ieškovo nurodyti faktai apie naudojimąsi ginčo turtu, žemės sklypo dalimi neįrodo jo nuosavybės teisės į inžinerinį statinį, šios teisės atsiradimo pagrindo bei atsiradimo momento.

11.       Ieškovas ne tik neįgijo nuosavybės teisės į ginčo pokraninį kelią, bet ir neįrodė, kaip varžytynių aktas susijęs su 1845,33 kv. m pokraniniu keliu. Jis nuo 2001 metų iki 2022 metų nesikreipė į VĮ Registrų centrą dėl nekilnojamųjų daiktų suformavimo ir savo daiktinių teisių įregistravimo. Toks daiktas, kaip 1845,33 kv. m pokraninis kelias-aikštelė, iki šiol nustatyta tvarka nesuformuotas ir neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, VĮ Registrų centro priimti 2022 metų sprendimai dėl atsisakymo įrašyti pokraninio kelio duomenis į registrą nenuginčyti. Teismas nenustatė pagrindo pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, kuris nėra įstatymų nustatyta tvarka suformuotas, nes toks daiktas negali būti civilinės apyvartos objektu.

12.       Teiginiai, kad pokraninis kelias yra tiltinio krano priklausinys, nepagrįsti. Ieškovas nekonkretizavo ir neįrodė, kuri konkrečiai estakados savarankiška dalis tarnauja tiltiniam kranui pagal funkcinę paskirtį. Tiltinis kranas nėra nekilnojamasis daiktas, todėl gali būti atskirtas nuo pokraninio kelio ir naudojamas kitoje vietoje. Toks atskyrimas neturės jokios įtakos tolesniam aikštelės-estakados Nr. 6 naudojimui pagal paskirtį.

13.       Ieškovas, rūpestingai įgyvendindamas savo teises, žinodamas, kad bankrutuojanti bendrovė parduoda savo turtą, turėjo nedelsdamas imtis priemonių, kad būtų suformuotas nekilnojamasis daiktas, kurį ieškovas ketino įsigyti, ir sudaryti įstatymo nustatytos formos sandorį. Jis nuo 2009 m. lapkričio 2 d. turėjo pasidomėti, koks turtas parduotas iš varžytynių, ir, esant aiškiai įvardytam atsakovei UAB „Ferogama“ perduotam turtui – 4930 kv. m aikštelei-estakadai Nr. 6, turėjo galimybę ginti savo teises teismine tvarka, jei tokios jo teisės buvo pažeistos. To nepadaręs ieškovas praleido ieškinio senaties terminą 2009 m. spalio 30 d. varžytynių aktui ginčyti, nes kreipėsi į teismą su ieškiniu 2022 m. lapkričio 3 d.

14.       Atsakovo VĮ Registrų centro priimtus sprendimus dėl ginčo objekto teisinės registracijos ieškovas turėjo galimybę apskųsti įstatymų nustatyta tvarka, nedelsdamas išviešinti Nekilnojamojo turto registre 2001 m. spalio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį, bet nesiėmė jokių veiksmų. Jis, gavęs atsakovės UAB „Ferogama“ 2018 m. liepos 4 d. reikalavimą atlaisvinti užimamą daikto dalį, nepareiškė reikalavimų atsakovei, nesidomėjo NTR duomenimis. Ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, teismas nenustatė pagrindų jį atnaujinti (CK 1.125 straipsnio 1 dalis, 1.127 straipsnis).

15.       Ieškovas neginčijo Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo priimtų 2013 m. gruodžio 13 ir 20 d. sprendimų, priimtų varžytynių akto bei kitų dokumentų pagrindu. NTR duomenų panaikinimo, keitimo tvarka reglamentuota teisės aktuose, teismo šie klausimai nesprendžiami (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnis).

16.       Reikalavimas įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ieškovo nuosavybės teisę nenagrinėtinas teisme, nes NTR duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu. Duomenų keitimas yra išvestinis veiksmas, kuris vykdomas, kai panaikinamas duomenų registravimo (įrašymo) pagrindas.

17.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo ir atsakovės UAB „Ferogama“ apeliacinius skundus, 2024 m. vasario 13 d. nutartimi

18.       Kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylos dalį dėl ieškovo reikalavimo panaikinti atsakovės UAB „Ferogama“ nuosavybės teisės registraciją į aikštelės-estakados Nr. 6 dalį, nes ieškovas nesilaikė išankstinės 2013 m. gruodžio 13 ir 20 d. sprendimų apskundimo tvarkos (CPK 293 straipsnio 2 punktas). Kolegija taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylos dalį dėl ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą įregistruoti ieškovo nuosavybės teisę į ginčo pokraninį kelią, nes toks reikalavimas nenagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

19.       Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl nuosavybės teisių į ginčo pokraninį kelią pripažinimo pareikšti, tačiau pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė ir dėl ieškovo reikalavimo dėl nuosavybės teisės pripažinimo pagrįstumo.

20.       Kolegija nurodė, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje reikalavimą pripažinti jam nuosavybės teisę į ginčo pokraninį kelią grindžia vindikacinio ieškinio institutu (CK 4.95, 4.96 straipsniai). Aplinkybę, kad jis yra nurodyto objekto savininkas, ieškovas grindžia 2001 m. spalio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. Ja ieškovas iš UAB „Metalų komercijos“ terminalo nusipirko tiltinį kraną su pokraniniu keliu. Ieškovas teigia, kad šis pokraninis kelias yra tiltinio krano priklausinys. Be to, ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į kitoje civilinėje byloje kasacinio teismo nustatytą aplinkybę, jog aikštelė-estakada Nr. 6 ieškovui nuosavybės teise priklauso kartu su pokraniniu keliu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2005).

21.       Pirmiau nurodytoje kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas ieškovės BUAB „Metalų komercija“ ieškinio, kuriuo ieškovė ginčijo jos ir UAB „Metalų komercijos“ terminalo 2001 m. vasario 19 d. turto perleidimo sutartį, 2001 m. kovo 5 d. akcijų pasirašymo, apmokant jas nekilnojamuoju turtu, sutartį, nurodytų bendrovių 2001 m. rugsėjo 3 d. pastatų pirkimo–pardavimo sutartį, UAB „Metalų komercijos“ terminalo ir UAB „Balgva“ 2001 m. gruodžio 28 d. pastatų pirkimo–pardavimo sutartį, AB „Metalų komercija“, UAB Metalų komercijos“ terminalo ir R. N. 2001 m. lapkričio 20 d. susitarimo dėl žemės nuomos sutarčių sudarymo dalį, AB „Metalų komercija“ ir Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. vasario 11 d. susitarimo „Dėl valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties papildymo“ dalį, Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 339-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) išnuomojimo dalimis AB „Metalų komercija“, UAB „Metalų komercijos“ terminalui ir R. N.“ dalį. Kasacinis teismas pakeitė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus.

22.       Nurodytoje byloje ieškinys buvo patenkintas. Kasacinis teismas patikslino ir naujai išdėstė pirmosios instancijos teismo rezoliucinę dalį. Pasisakydamas dėl restitucijos taikymo, nutarties motyvuojamojoje dalyje kasacinis teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas restitucijos klausimą, neatkreipė dėmesio į tai, kad, bylos duomenimis, vieną iš dešimties tonų keliamosios galios tiltinių kranų, ieškovės BAB „Metalų komercija“ pagal 2001 m. sausio 18 d. perdavimo–priėmimo aktą perduotą UAB „Metalų komercijos“ terminalui, pastarasis už 180 000 Lt pardavė atsakovui R. N. (ieškovui nagrinėjamoje byloje), taip pat į tai, kad ieškovė BAB „Metalų komercija“, teigdama, jog nežino apie R. N. nesąžiningumą, restituciją dėl nurodyto tiltinio krano prašė taikyti ne natūra, bet pinigais. Taigi, aptariamoje kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad atsakovui R. N. (ieškovui nagrinėjamoje byloje) buvo parduotas tiltinis kranas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2005 10 psl.). Taip pat kasacinis teismas pažymėjo, kad 2001 m. lapkričio 20 d. susitarimu dėl žemės nuomos sutarčių sudarymo buvo reaguojama į nekilnojamojo turto savininkų žemės sklype (duomenys neskelbtini) pasikeitimus ir todėl susitarta pakoreguoti dvi žemės nuomos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2005 12 psl.).

23.       Įvertinusi nurodytos kasacinio teismo nutarties motyvų dalis, kolegija konstatavo, kad kasacinis teismas nenagrinėjo klausimo, ar ieškovui R. N. nuosavybės teise priklauso tik tiltinis kranas, ar ir po nurodytu kranu esantis ginčo pokraninis kelias. Taigi, nagrinėjamoje byloje bylos nagrinėjimo dalyką sudarančios aplinkybės yra netapačios aplinkybėms, kurios sudarė aptartos kasacinio teismo išnagrinėtos bylos nagrinėjimo dalyką. Kolegija nurodė, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nurodyta kasacinio teismo nutartis neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamoje byloje.

24.       Kolegija nurodė, kad nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo ypatumas yra tas, kad tiltinis kranas yra kilnojamasis daiktas, o ginčo pokraninis kelias (aikštelės-estakados Nr. 6 dalis) – nekilnojamasis daiktas. Be to, tiek ieškovui 2001 m. spalio 23 d. sudarant tiltinio krano pirkimo–pardavimo sutartį, tiek atsakovei UAB Ferogama“ 2009 m. spalio 30 d. varžytynių akto pagrindu įsigyjant, be kita ko, aikštelę-estakadą Nr. 6, vykstant AB „Metalų konstrukcijos“ bankroto procesui, tiek nurodyta aikštelė, tiek nurodytas pokraninis kelias nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre. Taigi, susidarė tokia situacija, kai ieškovas, pirkdamas tiltinį kraną – kilnojamąjį daiktą, su pirkėja sudarė paprastos rašytinės formos pirkimo–pardavimo sutartį, nors šis nusipirktas tiltinis kranas naudotas kartu su ginčo pokraniniu keliu, kuris yra nekilnojamasis daiktas.

25.       Kolegija, spręsdama klausimą, ar pokraninis kelias yra tiltinio krano priklausinys, nurodė, kad byloje nėra šalių ginčo dėl to, kad tiltinis kranas yra kilnojamasis daiktas, o ginčo pokraninis kelias, kaip aikštelės-estakados Nr. 6 dalis, yra nekilnojamasis daiktas. Taigi, ieškovo teigimu, šis nekilnojamasis daiktas yra kilnojamojo daikto (tiltinio krano) priklausinys. Kolegija akcentavo, kad nekilnojamasis daiktas negali būti kilnojamojo daikto priklausiniu, nes, pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį, priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Pagal aptariamo straipsnio 2 dalį, dviejų ar daugiau daiktų sujungimas nedaro nė vieno iš tokių daiktų kito priklausiniu, jeigu nėra požymių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje. Kasacinio teismo praktikoje dėl daikto kvalifikavimo kaip antraeilio daikto (priklausinio) ir jo teisinio ryšio su pagrindiniu daiktu išaiškinta, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006). Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2017, 22 punktas).

26.       Kolegija nurodė, kad, vertinant tiltinio krano (kilnojamojo daikto) ir ginčo pokraninio kelio (nekilnojamojo daikto) statusą pagrindinio daikto ir priklausinio santykio aspektu, svarbu atsižvelgti į tai, ar nekilnojamasis daiktas gali tarnauti kilnojamajam daiktui. Sudarant 2001 m. spalio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) (redakcija, galiojusi nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2003 m. birželio 13 d.) 10 straipsnyje reglamentuotas nekilnojamųjų daiktų priklausinių registravimas. Pagal NTRĮ 10 straipsnio 4 dalį, Nekilnojamojo turto registre kaip priklausiniai gali būti registruojami ir nekilnojamieji daiktai arba tų daiktų dalys, kurie Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems nėra suteiktas unikalus numeris; tokie nekilnojamieji daiktai Nekilnojamojo turto registre įregistruojami kaip priklausiniai, pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įraše padarant šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytą žymą; registruojant tokius priklausinius, netaikomos šio straipsnio 5 dalies nuostatos. Pažymėtina, kad tokio reglamentavimo, pagal kurį nekilnojamieji daiktai būtų registruojami kaip kilnojamųjų daiktų priklausiniai, įstatymų leidėjas neįtvirtino. Taigi, atsižvelgiant į nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų sampratas, įtvirtintas CK 4.2 straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat į tai, kad kilnojamasis daiktas gali būti nekilnojamojo daikto dalimi (CK 4.2 straipsnio 4 ir 5 dalys), bet ne priešingai, darytina išvada, kad ginčo pokraninis kelias (aikštelės-estakados Nr. 6 dalis) nėra tiltinio krano priklausinys.

27.       Kolegija atkreipė dėmesį ir į kilnojamojo bei nekilnojamojo daikto perleidimo sandoriams nustatytų formų skirtumą. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartims taikoma notarinė sandorių forma (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.311 straipsnis, 6.393 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad, pagal CK 6.393 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančią. Kilnojamiesiems daiktams perleisti pakanka sudaryti paprastos rašytinės formos sandorį. Taigi, nekilnojamiesiems daiktams perleisti paprastos rašytinės sandorio formos nepakanka – privaloma sandorį sudaryti notarine forma. Pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį, įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Taigi, ir dėl to, kad 2001 m. spalio 23 d. tiltinio krano pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta paprasta rašytine, bet ne notarine forma, negalima tiltinio krano kvalifikuoti kaip pagrindinio daikto, o ginčo pokraninio kelio – kaip krano priklausinio.

28.       Kolegija nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje pokraniniam keliui negali būti taikomos CK 4.14 straipsnio nuostatos, kuriomis reglamentuotas antraeilio daikto likimas (antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip), ir nurodė, kad ieškovo nagrinėjamoje byloje įrodinėjamas tiltinio krano ir ginčo pokraninio kelio funkcinis ryšys yra neaktualus, todėl šiuo klausimu išsamiau nepasisakė.

29.       Kolegija nurodė, kad, nagrinėjamoje byloje vertinant ieškovo pareikštą reikalavimą pripažinti jo nuosavybės teisę į ginčo pokraninį kelią, reikšmingos yra ir aplinkybės, susijusios su teisių į ginčo objektą registracija. Atsakovės UAB „Ferogama“ nuosavybės teisė į aikštelę-estakadą Nr. 6 Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2013 m. gruodžio 20 d. Ieškovo nuosavybės teisė į prašomą jam nuosavybės teise pripažinti ginčo pokraninį kelią (aikštelės-estakados Nr. 6 dalį) neįregistruota. Pagal CK 1.75 straipsnio 3 dalį, jeigu tą patį daiktą ar daiktines teises įgijo keli asmenys, tačiau vienas asmuo sandorį įregistravo, o kiti – ne, tai laikoma, kad daiktą ar daiktines teises įgijo sandorį įregistravęs asmuo. Jeigu nė vienas asmuo sandorio neįregistravo, laikoma, kad teises įgijo pirmasis sandorį sudaręs asmuo.

30.       Sandorio, susijusio su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį daiktą, registracija atlieka tokių teisių ir jų turinio pasikeitimo išviešinimo funkciją, kuri svarbi tuo aspektu, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais (CK 1.75 straipsnio 2 dalis). Ieškovas, manydamas, kad kartu su nusipirktu tiltiniu kranu nuosavybės teise įsigijo ir ginčo pokraninį kelią, ir žinodamas, jog šis nekilnojamasis daiktas yra nesuformuotas ir neįregistruotas viešame registre, nesiėmė veiksmų jam suformuoti, įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir savo nuosavybės teisei į jį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Atsakovė UAB „Ferogama“, priešingai negu ieškovas, nurodytų veiksmų ėmėsi, 2009 m. spalio 30 d. varžytynių aktu įsigytą aikštelę-estakadą Nr. 6 suformavo kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą, jį ir savo nuosavybės teisę įregistravo atitinkamai 2013 m. gruodžio 13 ir 20 d. Nekilnojamojo turto kadastre ir registre.

31.       Kolegija nurodė, kad dėl ieškovo prašomos pripažinti nuosavybės teisės, susijusios su pokraniniu ginčo keliu, kaip aikštelės-estakados Nr. 6 dalies, atsakovė UAB „Ferogama“ CK 1.75 straipsnio 2 dalies prasme laikytina trečiuoju asmeniu ieškovo (pirkėjo pagal 2001 m. spalio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį) atžvilgiu. Ieškovas neįregistravo 2001 m. spalio 23 d. tiltinio krano su pokraniniu keliu pirkimo–pardavimo sutarties, todėl negali panaudoti šio sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamasis kitais įrodymais (CK 1.75 straipsnio 2 dalis, 6.393 straipsnio 3 dalis). Nesant išviešinto ieškovo teisių, susijusių su ginčo pokraniniu keliu, fakto, ieškovo argumentai, susiję su atsakovės UAB „Ferogama“ pareiga domėtis ieškovo naudojimosi aikštele-estakada Nr. 6 pagrindu ir šios atsakovės nesąžiningumu, yra nepagrįsti. Be to, ieškovas pateiktais įrodymais negali įrodyti savo nuosavybės teisės į ginčo pokraninį kelią ir paneigti atsakovės UAB „Ferogama“ pateiktų įrodymų, pagrindžiančių jos nuosavybės teisę į aikštelę-estakadą Nr. 6, t. y. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo 2002 m. spalio 11 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta netenkinti UAB „Panerių terminalas“ prašymo įregistruoti daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus (ir į aikštelę-estakadą Nr. 6), AB „Metalų komercija“ 1994 m. balandžio mėn. pažyma apie atliktą ir atliekamą objektų inventorizaciją, UAB „Panerių terminalas“ 2002 m. rugsėjo 3 d. prašymas įregistruoti nuosavybės teisę į statinius, esančius (duomenys neskelbtini), adresuotas viešo registro tvarkytojui, UAB „Panerių terminalas“ 2002 m. liepos 2 d. raštas „Dėl įmonės pavadinimo pakeitimo“, 2002 m. rugsėjo 2 d. raštas „Dėl turto įregistravimo“, 2002 m. spalio 1 d. raštas dėl geležinkelio atšakų ilgio patikslinimo, 2002 m. rugpjūčio 28 d. įgaliojimas, 2022 m. spalio 8 d. pranešimas apie UAB „Panerių terminalas“ priklausantį 6-ojo sandėlio (teismo pastaba – aikštelės-estakados Nr. 6) 2900 kv. m plotą, 2004 m. balandžio 13 d. nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla (1 t., b. l. 41; 2 t., b. l. 92–106). Taigi, ieškovas apeliaciniame skunde neteisingai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė nurodytais įrodymais, taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į UAB „Vantolina“ atstovo B. Vankevičiaus teismo posėdžiuose teiktus paaiškinimus.

32.       Atsakovė UAB „Ferogama“ aikštelę-estakadą Nr. 6 įsigijo bankroto administratoriui vykdant LAB „Metalų komercija“ bankroto procedūrą ir nurodytos bendrovės turtą pardavus iš varžytynių 2009 m. spalio 30 d. varžytynių akto pagrindu. Nurodytu varžytynių aktu parduotas visas turtas ir už jį sumokėta bendra kaina. Dėl to kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aikštelė-estakada Nr. 6 atsakovei UAB „Ferogama“ perduota atlygintinai, o ieškovo argumentai, kuriais jis teigia buvus priešingai, yra nepagrįsti.

33.       Kolegija dėl atsakovės nuosavybės teisės į aikštelę-estakadą Nr. 6 papildomai pažymėjo, kad šis objektas įsigytas 2009 m. spalio 30 d. varžytynių akto pagrindu, t. y. LAB „Metalų komercija“ bankroto proceso metu. Turto pardavimas bankroto procese reglamentuotas specialiame įstatyme, t. y. LAB „Metalų komercija“ nekilnojamasis turtas, taip pat ir ginčo aikštelė-estakada Nr. 6, parduotas laikantis jo pardavimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatytos tvarkos (nurodyto įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 23 d., 33 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1074 patvirtinti Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose varžytynėse nuostatai (redakcija, galiojusi nuo 1999 m. gruodžio 16 d. iki 2011 m. rugsėjo 7 d.). 2009 m. spalio 30 d. varžytynių akto priedo Nr. 2 lentelės trečioje eilutėje nurodytas aikštelę-estakadą Nr. 6 identifikuojantis numeris, taip pat šios aikštelės plotas. Kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad aptartame varžytynių akte aikštelė-estakada Nr. 6 apibūdinta aiškiai.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

34.       Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 13 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį visą ar iš dalies tenkinti arba nurodytus teismų procesinius sprendimus panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

34.1.        Apeliacinės instancijos teismas

34.1.1.                      Teisės normos dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo daikto apibrėžimo (CK 4.2 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalys) nepaneigia nekilnojamojo daikto tarnavimo kilnojamajam daiktui galimybės ir taip pat neprieštarauja CK reglamentuotam pagrindinio daikto ir jo priklausinio teisiniam režimui. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad nekilnojamojo daikto registracija NTR neturi reikšmės sprendžiant dėl priklausinio statuso, kad teisiškai reikšmingas yra daiktų funkcinis ryšys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2013; 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-969/2015; 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-403/2023). Ieškovas pateikė įrodymus dėl funkcinio ryšio tarp pokraninio kelio ir tiltinio krano, kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl priklausinio statuso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2017; 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-403/2022). Funkciškai pokraninis kelias (kolonos) ir aikštelė tarnauja būtent virš jų esančiam pritvirtintam tiltiniam kranui, vykdant ūkinę metalo ir kitų sunkių krovinių perkėlimo (transportavimo) veiklą. Pokraninis kelias-aikštelė yra pastatytas tarnauti būtent tiltiniam kranui: jam priimant, iškraunant, perkeliant ir iš dalies laikinai sandėliuojant metalo ir kt. krovinius. Aikštelė-estakada, virš kurios funkcionuoja tiltinis kranas, yra atvira (be sienų), ją sudaro tik betoninė (asfaltuota) danga, o šalia esančios gelžbetoninės kolonos, gelžbetoninė konstrukcija yra skirtos tiltiniam kranui laikyti ir būtinos jam funkciškai veikti (judėti). Ieškovo nurodytus argumentus dėl pokraninio kelio-aikštelės sąsajos su pagrindiniu daiktu per bendrą jų ūkinę (funkcinę) paskirtį istoriškai patvirtina ir VĮ Registrų centro kadastro ir registro duomenys apie ginčo žemės sklype esančius statinius: tiltiniai kranai metalo kroviniams kelti yra neatskiriami nuo atvirų sandėlių, esančių po tiltiniais kranais, nes inventorizuojant jie įvardijami kaip esantys su tiltiniais kranais (2 t., b. l. 92). Atviras sandėlis-estakada negali savarankiškai funkcionuoti be tiltinio krano, nes jų paskirtis ir esamas fizinis sąsajumas yra skirtas tai pačiai funkcijai – metalo ar kitų sunkių krovinių perkėlimo veiklai vykdyti. To nepaneigia ir tai, kad tiltinis kranas nėra registruotas kaip nekilnojamasis daiktas NTR. Tiltiniai kranai yra registruojami Potencialiai pavojingų įrenginių registre. Tačiau tiltinio krano funkcinė paskirtis ir viešpatavimas po juo esantiems priklausiniams (nekilnojamajam daiktui) yra pakankamai akivaizdi ir ieškovo įrodyta.

34.1.2.                      Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad sutartis dėl tiltinio krano pardavimo ir pirkimo sudaryta paprasta rašytine, bet ne notarine forma, todėl negalima tiltinio krano kvalifikuoti kaip pagrindinio daikto, o pokraninio ginčo kelio krano – kaip priklausinio. Ieškovas byloje reiškė vindikacinį ieškinį, įrodinėjo savo nuosavybės teisę į tiltinį kraną su pokraniniais keliais (pokraninį kelią-aikštelę kaip priklausinį) ir jų funkcinį sąsajumą. Taip pat byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad 2001 m. ir vėliau egzistavo tam tikros techninio pobūdžio kliūtys registruoti pokraninį kelią NTR dėl statinio statybos ir kitų duomenų trūkumo. Registruoti tokio pobūdžio statinius nesėkmingai bandė ir ankstesnė savininkė UAB „Panerių terminalas“, ir atsakovė UAB „Ferogama“. Jei sutartis būtų buvusi notarinė, apimanti ir suformuotą pokraninį kelią po tiltiniu kranu, nebūtų ir šio ginčo. Materialiosios teisės normos nedraudžia ieškovui įrodinėti savo nuosavybės teisės remiantis vindikacinio ieškinio institutu, o ieškovo nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą gali būti pripažįstama teismo sprendimu (CK 1.138 straipsnio 1 punktas, 1.93 straipsnio 4 dalis). Sandorio forma neturėtų paneigti nuosavybės teisės turinio atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes.

34.1.3.                      Apeliacinės instancijos teismas taip pat rėmėsi CK 1.75 straipsnio 3 dalimi. Tačiau atsakovė UAB „Ferogama“ neįgijo ir negalėjo teisėtai įgyti nuosavybės teisės į visą 4930 kv. m ploto sandėlį-estakadą Nr. 6, nes tik daikto savininkas gali perleisti nuosavybės teisę į daiktą (CK 6.307 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ieškovo nuosavybės teisės atsiradimo ir jos turinio aplinkybių iš esmės netyrė, netyrė ieškovo įrodinėjamų vindikacinio ieškinio tenkinimo sąlygų, kaip reikalauja materialiosios teisės normos, nes laikė, kad atsakovės UAB „Ferogama“ registracijos faktas NTR paneigia galimybę pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į ginčo objektą.

34.2.       Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias prejudicinius faktus (CPK 182 straipsnio 2 punktas) ir jų privalomąją reikšmę (CPK 279 straipsnio 4 dalis), nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013; 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019). Apeliacinės instancijos teismas, nepripažindamas civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2005 nustatytų faktų prejudiciniais, neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamam ginčui gali būti reikšminga tik dalis faktų (aplinkybių), nustatytų civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2005. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2005 nenagrinėjo pagrindinio daikto ir priklausinio santykio, bet ieškovą pripažino kaip nekilnojamojo turto savininką dėl su tiltinio krano pirkimu susijusių aplinkybių. Atsakovė UAB „Ferogama“ varžytynių akto pagrindu įsigijo neregistruotą turtą iš BAB „Metalų komercija“, kuri civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2005 dalyvavo kaip ieškovė, todėl šioje byloje nustatytos aplinkybės privalomos ir naujam įgijėjui – atsakovei UAB „Ferogama“. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2005 kaip trečiasis asmuo dalyvavo ir ieškovas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2005 vertino tuos pačius sandorius, kaip ir teismai nagrinėjamoje byloje, pasisakė dėl ieškovo kaip nekilnojamojo turto savininko teisių, todėl civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2005 nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje ieškovui įrodinėjant, kad jis yra ginčo nekilnojamojo turto savininkas.

34.3.       Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias vindikacinio ieškinio sąlygas (CK 4.95–4.96 straipsniai), nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017; 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266-378/2019). Savo ieškiniui dėl vindikacijos pagrįsti ieškovas pateikė įrodymus ir nurodė pagrindines aplinkybes, tačiau teismai netyrė vindikacinį reikalavimą patvirtinančių įrodymų ir šiuo klausimu teisiškai reikšmingų aplinkybių, apsiribojo, kaip minėta, tik atsakovės UAB „Ferogama“ nuosavybės registracijos faktu NTR, nors ieškovas pagrindė visas vindikacinio ieškinio tenkinimo sąlygas:

34.3.1.                      Ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovei UAB „Ferogama“, iš kurios reikalaujama grąžinti (vindikuoti) nekilnojamąjį daiktą. Ieškovo pateikta sutartis su priedu patvirtina, kad ieškovas iš UAB „Metalų komercijos“ terminalo nusipirko tiltinį kraną kartu su pokraniniais keliais, t. y. tiltiniam kranui reikalingas kolonas (pokraninį kelią) bei po jomis esančią aikštelę. Taip pat tiltinio krano su pokraniniais keliais ribos buvo nužymėtos prie šios sutarties pridėtame priede (plane) taškais a1, a2, a3, šis priedas patvirtina, kad tiltinis kranas įgytas būtent su jam reikalingu pokraniniu keliu-aikštele. Ieškovas pokraniniu keliu-aikštele naudojosi ir šiuo metu naudojasi kaip savo. Po šio sandorio sudarymo buvusi tiltinio krano su pokraniniais keliais savininkė UAB „Panerių terminalas“ (iki 2002 m. birželio 20 d. pavadinimas UAB „Metalų komercijos“ terminalas) Nekilnojamojo turto registrui pateikė 2002 m. spalio 8 d. pranešimą, patvirtindama, kad po 2001 m. spalio 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo jai liko tik 2900 kv. m 6-ojo sandėlio ploto. Vadinasi, likęs plotas sutarties pagrindu atiteko ieškovui. Būtent šios pirkimo–pardavimo sutarties bei 2021 m. lapkričio 20 d. susitarimo pagrindu ieškovui buvo padidintas nuomojamo valstybinės žemės sklypo plotas nuo 8962 kv. m iki 12 592 kv. m. Šiuos veiksmus dėl nekilnojamojo turto savininkų pasikeitimo patvirtino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. kovo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2005. Kaip minėta, ieškovas įrodinėjo ir įrodė, kad tiltinis kranas yra pagrindinis daiktas, o jam pagal funkcinę paskirtį tarnauja po juo esantis 1845,33 kv. m pokraninis kelias-aikštelė, todėl pokraninis kelias-aikštelė kaip priklausinys nuosavybės teise irgi priklauso ieškovui. Taigi, ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į šį daiktą ieškinio pareiškimo teismui momentu.

34.3.2.                      LUAB „Metalų komercija“ bankroto administratorius negalėjo perduoti (parduoti) daiktų, kurie bendrovei nepriklausė, nes dalis sandėlio-estakados, t. y. pokraninis kelias su aikštele, jau buvo parduota ieškovui. Kadangi LUAB „Metalų komercija“ bankroto administratorius pardavė daiktą, kuris jai nepriklausė (CK 4.48 straipsnio 1 dalis, 6.307 straipsnio 1 dalis), tai 2009 m. spalio 30 d. varžytynių akto dalis dėl dalies atviro sandėlio-estakados Nr. 6, kurią sudaro ieškovo pokraninis kelias-aikštelė, yra neteisėta ir negaliojanti (CK 1.80 straipsnis) ir toks turtas grąžintinas ieškovui (CK 6.307 straipsnio 3 dalis, 4.96 straipsnis), nes atsakovė UAB „Ferogama“ nėra sąžininga įgijėja. Be to, 2009 m. spalio 30 d. varžytynių akto priede Nr. 2 nebuvo nekilnojamojo daikto identifikacijos duomenų, pažymėjimo žemės sklypo plane, išskyrus nurodytą jų plotą. Jeigu nekilnojamasis daiktas perleidžiamas bankroto proceso metu, jam taip pat keliamas reikalavimas dėl tinkamo jo apibūdinimo ir identifikavimo (CK 6.396 straipsnis, 1.74 straipsnio 1 dalis). Taigi varžytynių akto priedas Nr. 2 negalėjo būti teisėtu nuosavybės teisės kaip daiktinės teisės atsiradimo ir registracijos pagrindu (CK 4.47, 4.48 straipsniai). Be to, ginčijamame varžytynių akte (jo priede Nr. 2) sandėlio-estakados Nr. 6 kaina nei atskirai, nei pagal sąrašą nėra įvardyta. Tokiomis aplinkybėmis yra pagrindo vertinti, kad 4930 kv. m sandėlį-estakadą Nr. 6 atsakovė įgijo neatlygintinai, todėl savininkas turi teisę šį turtą išreikalauti (CK 4.96 straipsnio 3 dalis).

34.3.3.                      Apeliacinės instancijos teismas tik išvardijo keletą iš byloje esančių įrodymų, neatskleisdamas jų turinio ir įrodomosios reikšmės vindikaciniam reikalavimui tenkinti ar atmesti. Apeliacinės instancijos teismo išvados nėra grindžiamos atskirų byloje ieškovo pateiktų įrodymų tyrimu ir jų viseto vertinimu, jos prieštarauja byloje esančių įrodymų turiniui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012; 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-916/2016; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019;  ir kt.).

35.       Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė UAB „Ferogama“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

35.1.       Ieškovas nepagrįstai teigia, kad pokraninis kelias yra tiltinio krano priklausinys. Ieškovas pripažįsta, kad tiltinis kranas yra kilnojamasis daiktas, tačiau neįrodinėja, kad tai būtų kilnojamasis daiktas, kuris pagal CK 4.2 straipsnio 4 dalį būtų praradęs savo individualias savybes ir atitinkamai perkėlimo iš vienos vietos į kitą galimybę. Tokių faktų byloje nėra (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Laikantis ieškovo pozicijos, susiklostytų situacija, kad pagrindinis kilnojamasis daiktas turi perkėlimo iš vienos vietos kitą galimybę, o jo priklausinys (nekilnojamasis daiktas) neturi galimybės būti perkeltas iš vienos vietos į kitą.  Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pokraninio kelio kaip tiltinio krano priklausinio statusą paneigia paties pirkimo–pardavimo sandorio, kuriuo ieškovas įsigijo tiltinį kraną, forma. Ieškovas tiltinį kraną, kaip kilnojamąjį daiktą, įsigijo paprasta rašytine forma sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Teigiant, kad pokraninis kelias yra tiltinio krano priklausinys ir dėl to perleidus nuosavybės teisę į tiltinį kraną, kuris yra kilnojamasis daiktas, kartu perėjo nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, būtų paneigtos imperatyvios CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 6.311 straipsnio, 6.393 straipsnio 1 dalies nuostatos ir išvengiama privalomos notarinės sandorio formos įgyjant nekilnojamąjį daiktą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tiltinio krano ir pokraninio kelio atskyrimas neturės jokios įtakos tolesniam estakados naudojimui pagal paskirtį. Tiltinis kranas gali funkcionuoti atskirai nuo pokraninio kelio, o tam tikrų statybos darbų atlikimo poreikis šios išvados nepaneigia.

35.2.       Ieškovo suformuluotas ieškinio reikalavimas negali būti laikomas vindikaciniu reikalavimu. Ieškovas neprašė išreikalauti pokraninio kelio (nekilnojamojo daikto) iš atsakovės neteisėto valdymo ir vindikacinio ieškinio sąlygų, kurios yra nurodytos kasacinio teismo praktikoje, iš esmės neįrodinėjo (CK 4.95–4.96 straipsniai), jas plačiau dėstyti pradėjo tik apeliaciniame skunde. Net jeigu ir būtų laikoma, kad ieškovas tinkamai suformulavo savo reikalavimus, pagrindai patenkinti vindikacinį reikalavimą byloje buvo neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Pažymėtina, kad, atmetus ieškovo reikalavmą, šis turi galimybę savo pažeistas teises ginti kitais įstatyme nustatytais būdais, pavyzdžiui, reikalauti, kad BAB „Metalų komercija“ turtą pardavinėjęs bankroto administratorius atlygintų ieškovui savo galimai neteisėtais veiksmais padarytą žalą, jeigu būtų nustatyta, kad ieškovas įgijo nuosavybės teisę į pokraninį kelią, tačiau šio turto negalima išreikalauti iš atsakovės kaip sąžiningos įgijėjos.

35.3.       Priešingai nei teigia ieškovas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 7 d. nutartyje nustatyti faktai neturi prejudicinės galios šioje byloje, nes: 1) civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2005 atsakovė nedalyvavo jokiu procesiniu statusu; 2) įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2005 neturi sąsajos su šios bylos įrodinėjimo dalyku. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2005 kasacinis teismas nenagrinėjo klausimo, ar ieškovui nuosavybės teise priklauso po tiltiniu kranu esantis pokraninis kelias, o ginčo dėl tiltinio krano nuosavybės teisės šioje byloje nebuvo. Ieškovas kasaciniame skunde taip pat nenurodo, kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis, nustatytomis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2005, turi būti remiamasi šioje byloje (neskaitant šalių neginčijamo fakto, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso tiltinis kranas, dėl to buvo pakoreguotos žemės nuomos sutartys).

36.       Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas VĮ Registrų centras prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, kad kasaciniame skunde nėra jokių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo paliktos galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria civilinė byla dėl ieškinio reikalavimų atsakovui VĮ Registrų centrui buvo nutraukta, paneigiančių teismų nustatytas aplinkybes, kad ieškovas nesilaikė teisės aktuose įtvirtintos išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos ir į teismą kreipėsi praleidęs terminą atsakovo VĮ Registrų centro priimtiems sprendimams skųsti. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

37.       CPK 353 straipsnyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

38.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas įstatyme reiškia, jog kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-916/2019, 36 punktas). Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai, taip pat atsiliepime į kasacinį skundą nurodyti teisiniai argumentai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-823/2022 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

39.       Atsižvelgusi į ieškovo kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir nurodytus motyvuotus kasacijos pagrindus, kuriais apibrėžtos bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribos, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas kasaciniu skundu neskundžia teismų procesinių sprendimų dalių, kuriomis bylos dalis dėl jo reikalavimų (panaikinti aikštelės-estakados Nr. 6 ieškinyje nurodytos dalies teisinę registraciją ir įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą įregistruoti ieškovo nuosavybės teisę į pokraninį kelią ir aikštelės-estakados Nr. 6 dalį Nekilnojamojo turto registre) nutraukta, todėl dėl šių procesinių teismų sprendimų dalių kasacinis teismas nepasisako. Kasaciniu skundu nėra kvestionuojamas ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje pateiktas teisės normų, nustatančių ieškinio senaties terminą, jo eigą, aiškinimas ir taikymas, todėl šiuo aspektu kasacinis teismas taip pat nepasisako. Toliau šioje nutartyje analizuojami kasacinio skundo teisiniai argumentai, susiję su teismų procesiniais sprendimais atmesta ieškinio dalimi.

Dėl prejudicinių faktų ir jų reikšmės

40.       Kasaciniame skunde ieškovas teigia, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė proceso teisės normų pažeidimą, nepripažindami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2005 padarytų išvadų ir nustatytų aplinkybių prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

41.       CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

42.       Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo pasisakyta, jog ne kiekviena įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime paminėta faktinė aplinkybė gali būti pripažinta prejudiciniu faktu. Tokią galią turi tik teismo nustatytos faktinės aplinkybės, sudariusios bylos, kurioje priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, įrodinėjimo dalyką (jo dalį). Įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Tai faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022 45 punktą).

43.       Kasacinio teismo vertinimu, Lietuvos apeliacinis teismas ginčijamoje nutartyje tinkamai nustatė nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos ir nagrinėjamos civilinės bylos įrodinėjimo dalyką ir pagrįstai konstatavo, kad kasacinis teismas nenagrinėjo klausimo, ar ieškovui R. N. nuosavybės teise priklauso tik tiltinis kranas, ar ir po nurodytu kranu esantis pokraninis ginčo kelias. Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai tokių Lietuvos apeliacinio teismo išvadų nepaneigia. Nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje buvo spręsta dėl: 1) 2001 m. lapkričio 20 d. susitarimo „Dėl žemės nuomos sutarčių sudarymo“, sudaryto AB „Metalų komercija“, R. N. ir UAB „Metalų komercijos“ terminalo (naujas pavadinimas UAB „Panerių terminalas), dalies pripažinimo negaliojančia, paliekant galioti tik su R. N. teisėmis ir pareigomis susijusias susitarimo nuostatas; 2) Vilniaus apskrities viršininko įsakymo Nr. 339-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) išnuomojimo dalimis AB „Metalų komercija“, UAB „Metalų komercijos“ terminalui ir R. N.“ dalies panaikinimo, paliekant galioti tik su R. N. teisėmis ir pareigomis susijusias įsakymo nuostatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2005 nurodytos aplinkybės, kad 10-ies tonų keliamosios galios tiltinis kranas buvo parduotas R. N. ir kad 2001 m. lapkričio 20 d. susitarimo, sudaryto tarp AB „Metalų komercija“, UAB „Metalų komercijos“ terminalo ir R. N., turinys liudija, jog šiuo susitarimu buvo reaguojama į nekilnojamojo turto savininkų žemės sklype (duomenys neskelbtini) pasikeitimus ir dėl to susitarta koreguoti dvi žemės nuomos sutartis, nesudaro pagrindo vertinti jų kaip prejudicinių faktų nagrinėjamoje byloje. Minėtoje civilinėje byloje nebuvo vertintas 2001 m. spalio 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties objektas, t. y. kas buvo įgyta R. N. iš UAB „Metalų komercijos“ terminalo sudarant šią sutartį, o būtent šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant ginčą nagrinėjamoje byloje.

Dėl kilnojamojo daikto ir nekilnojamojo daikto galimo sąsajumo kaip pagrindinio daikto esminių dalių, sandorių formai ir teisinei sandorių registracijai keliamų reikalavimų ir jų nesilaikymo teisinių pasekmių 

44.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškovo reikalavimų pagrįstumą vertino taikydami ir aiškindami daiktinės teisės normas, susijusias su pagrindinio daikto ir jo priklausinio santykiu bei priklausinio likimu pagrindinio daikto perleidimo atveju. Tačiau ieškovo pareikštame ieškinyje buvo suformuluotas platesnės apimties faktinis ieškinio pagrindas, nei buvo įvertintas bylą nagrinėjusių teismų. Ieškovas ieškinyje nurodė ne tik faktines aplinkybes, jo nuomone, patvirtinančias kilnojamojo daikto (tiltinio krano) ir pokraninio kelio bei atviro sandėlio-estakados Nr. 6 tarpusavio ryšius, kuriuos siūlė kvalifikuoti kaip pagrindinio daikto ir priklausinio, bet ir aplinkybes, patvirtinančias, kad pokraninis kelias bei iš dalies ir pati estakada (viena jo dalis iš kolonų, skirta tiltiniam kranui važinėti, kita – aikštelė, skirta metalui ir kitiems krano keliamiems daiktams padėti, sandėliuoti) pastatyti tam, kad funkcionuotų (veiktų) pats tiltinis kranas, t. y. juo būtų perkeliami ir iškraunami atitinkami kroviniai. Ieškovo manymu, estakados, ant kurių pastatyti metaliniai tiltiniai kranai, nėra atskiri daiktai, nes funkciškai jos skirtos metalo krovimo darbams, atliekamiems tiltiniu kranu. Kartu ieškovas teigė, kad aikštelės-estakados Nr. 6 dalis yra ne tik ieškovui priklausančio tiltinio krano priklausinys, bet ir sudėtinė jo dalis (pokraninis kelias). Šios faktinės aplinkybės teismų liko neįvertintos ir teisiškai nekvalifikuotos.

45.       Pagal proceso teisės normas ieškovas privalo nurodyti ieškinio faktinį pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimą), tačiau jam nebūtina nurodyti ieškinio reikalavimo teisinio pagrindo, nes teismas kiekvienu atveju sprendžia, kokias teisės normas taikyti, nagrinėjant ginčą pagal ieškovo faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes. Teismas, pripažinęs ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes įrodytomis, atlieka jų teisinį įvertinimą (nustato ir taiko ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas) ir sprendžia, ar tokio pažeistų teisių gynimo būdo pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir, jei taip, kokia apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-701/2017, 36 punktas).

46.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Ieškovui neuždrausta ieškinio pareiškime nurodyti, jo nuomone, taikytinų įstatymų, kvalifikuoti faktinių aplinkybių pagal tas normas, kurias jis pageidauja taikyti, pateikti su tų normų taikymu susijusių teisinių argumentų, tačiau šios aplinkybės yra ne fakto, o teisės klausimai, ir spręstini teismo. Ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui neprivalomas. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-701/2020 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

47.       Taigi, nagrinėjamoje byloje susiklostė procesinė situacija, kai bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išnagrinėjo ir pasisakė tik dėl dalies faktinių aplinkybių, sudariusių faktinį ieškinio pagrindą. Byloje liko neįvertinta ieškinio faktinio pagrindo dalis, kuria buvo siekiama pagrįsti funkcinius tiltinio krano, pokraninio kelio ir aikštelės-estakados ryšius, tokios faktinės aplinkybės nebuvo kvalifikuotos ir teisiškai, todėl teismų atliktas vertinimas, jog nurodyti daiktai gali būti savarankiški, ir atlikta analizė dėl jų tarpusavio ryšių kaip pagrindinio daikto ir priklausinio neišsamūs. Tokia teisinė analizė nors ir patvirtina, kad nurodyti daiktai nepriskirtini antraeilių daiktų –  priklausinių, kategorijai, tačiau liko neatliktas teisinis vertinimas dėl kitos antraeilių daiktų kategorijos – esminių statinių dalių.

48.       Materialiosios teisės normose įtvirtinti požymiai ir kriterijai sudaro pagrindą skirstyti daiktus į pagrindinius, antraeilius ir į jų rūšis, o pagal tai spręsti dėl jų teisinės padėties ir likimo. CK 4.12 straipsnyje pagrindiniai daiktai apibūdinami kaip daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Jie turi atitikti daiktams keliamus reikalavimus ir neturi būti draudimo jiems savarankiškai būti civilinėje teisinėje apyvartoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011; 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2013).

49.       Pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį, antraeiliais daiktais laikomi trijų rūšių daiktai: 1) egzistuojantys tik su pagrindiniais daiktais; 2) pagrindiniams daiktams priklausantys; 3) kitaip su pagrindiniais daiktais susiję daiktai. Šios, t. y. trečiosios, rūšies daiktams nekeliama reikalavimų egzistuoti tik su pagrindiniu daiktu ir priklausyti tik pagrindiniam daiktui. Su pagrindiniu daiktu kitaip susiję daiktai gali būti ir savarankiški, ir pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai. Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį, priklausiniai yra savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Remiantis CK 4.14 straipsnio 1 dalimi, antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2013).

50.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl daiktų – priklausinių – teisinio režimo yra suformuota. Antraeiliais daiktais – priklausiniais – pripažįstami daiktai, kurių sąsajos su pagrindiniu daiktu reiškiasi per bendrą ūkinę paskirtį. Nustatant juridiškai reikšmingas sąsajas su pagrindiniu daiktu, svarbus ne fizinis (geografinė padėtis, buvimas greta vienas kito), bet funkcinis daiktų ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi bei skirtas pagrindinio daikto poreikiams tenkinti. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažįstamas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu priklausinio tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008).

51.       Pasisakydamas dėl priklausinių teisinio statuso kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad vienas iš priklausinių požymių yra tas, jog tai yra savarankiški daiktai, o Nekilnojamojo turto registro nuostatos nelemia ir nereglamentuoja, kad daiktas ar jo dalis tik dėl jo registracijos ar dėl tokių jo savybių kaip suformavimas kaip nekilnojamojo turto objekto arba dėl unikalaus numerio suteikimo negali būti pripažintas daikto priklausiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2013; kt.).

52.       Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė ir vertino faktines aplinkybes, susijusias su tiltinio krano ir pokraninio kelio bei atviros aikštelės-estakados Nr. 6 tarpusavio ryšiais kaip galimų priklausinių. Toks teismų atliktas vertinimas iš esmės atitinka kasacinio teismo praktiką aiškinant ir taikant šį institutą reglamentuojančias teisės normas. Kaip minėta, nustatant juridiškai reikšmingas sąsajas su pagrindiniu daiktu, svarbus ne fizinis (geografinė padėtis, buvimas greta vienas kito), bet funkcinis daiktų ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi bei skirtas pagrindinio daikto poreikiams tenkinti. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-403/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pripažino, kad ieškovas neįrodė, kuri konkrečiai estakados savarankiška dalis tarnauja tiltiniam kranui pagal funkcinę paskirtį, taip pat laikė, kad šalys faktiškai naudojosi estakada nepriklausomai viena nuo kitos, kartu nurodydami ir tai, kad tiltinis kranas nėra nekilnojamasis daiktas, todėl gali būti atskirtas nuo pokraninio kelio ir naudojamas kitoje vietoje. Su tokiomis teismų išvadomis galima sutikti tik iš dalies.

53.       Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai tokius šių daiktų ryšius vertino apsiribodami pagrindinio daikto ir priklausinio ryšių nekonstatavimu, tačiau neįvertino, ar tiltinis kranas, pokraninis kelias ir atvira aikštelė-estakada Nr. 6 nėra esminės pagrindinio daikto dalys. Be to, teismai, spręsdami dėl byloje pareikšto ieškinio pagrįstumo, sureikšmino aplinkybę, jog tiltinis kranas yra kilnojamasis daiktas, o pokraninis kelias ir atvira aikštelė-estakada Nr. 6 – nekilnojamieji. Apeliacinės instancijos teismas taip pat klaidingai vertino, kad ieškovo įrodinėjamas tiltinio krano ir pokraninio ginčo kelio funkcinis ryšys yra neaktualus, todėl šiuo klausimu išsamiau nepasisakė (apeliacinės instancijos teismo nutarties 67 punktas).

54.       Pagal CK 4.15 straipsnį, esminėmis pagrindinio daikto dalimis laikomi daiktai, kurie įeina į pagrindinio daikto sudėtį ir su juo susiję taip neatskiriamai, kad be jų pagrindinis daiktas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį arba būtų pripažintas nevisaverčiu. Nagrinėjamoje byloje ieškovas teigė, kad nei gelžbetoninės kolonos (pokraniniai keliai) pačios savaime, nei aikštelės (atviri sandėliai) po jomis neturi atskiros funkcinės paskirties ir prasmės pramoninėje teritorijoje (duomenys neskelbtini).

55.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kriterijus, pagal kurį daiktas kvalifikuojamas kaip esminė pagrindinio daikto dalis – jo neatskiriamas funkcinis ryšys su pagrindiniu daiktu – toks, kad pagrindinis daiktas be esminės dalies netenka savo naudingumo, nes netenkina poreikių, kuriems yra skirtas; esminė daikto dalis neturi savarankiškos paskirties – jos funkcija yra užtikrinti pagrindinio daikto atitiktį tikslinei paskirčiai, be pagrindinio daikto esmine jo dalimi esantis daiktas nenaudingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2014). 

56.       Šių esminių kriterijų, pagal kuriuos gali būti nustatyti daikto dalių funkciniai ryšiai su pagrindiniu daiktu, teismai neanalizavo. Nagrinėjamoje byloje vertinant šiuos ginčo daiktų funkcinius ryšius, būtina nustatyti, kokiam tikslui daiktas ar jo dalys buvo sukurti, kam jie naudojami ir kaip jų funkcinius ryšius paveiktų tokių dalių atskyrimas.

57.       Tiltinio tipo kėlimo kranas – kėlimo kranas, kurio krovinio kabinimo įtaisas pritvirtintas prie tiltu važinėjančio krovinių vežimėlio. Tiltas (konstrukcija su krovinine sija ar bėgių keliu) gali būti judamas arba stacionarus (nejudamas). Judamasis tiltas juda kėlimo krano bėgių keliu ir gali būti montuojamas tiesiogiai ant važiuoklės arba ant vertikalių bokštinių atramų su važiuokle, arba mišriuoju būdu. Stacionarusis tiltas nejudamai pritvirtinamas prie laikančiųjų (pvz., pastato) konstrukcijų (ši sąvoka pateikta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-425 patvirtintų Kėlimo kranų priežiūros taisyklių 3.6 punkte). Šios taisyklės taip pat nustato reikalavimus, kaip turi būti atliekama kėlimo įrenginių, kuriems priskiriamas ir tiltinis kranas, nuolatinė priežiūra ir tikrinama jų techninė būklė. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2022 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. EV-303 patvirtintos Kėlimo kranų saugaus naudojimo rekomendacijos. Šiose rekomendacijose pateikti minimalūs kėlimo kranų, nurodytų Potencialiai pavojingų įrenginių kategorijų parametrų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 817 „Dėl Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo įgyvendinimo“, 2.9 papunktyje, saugaus naudojimo reikalavimai. Šie reikalavimai nustato žmonių patekimo į krano teritoriją ribojimus ir kitus saugumo reikalavimus eksploatuojant kėlimo kranus. Tiek nurodytos Kėlimo kranų priežiūros taisyklės, tiek šie reikalavimai taip pat gali būti reikšmingi vertinant tiltinio krano, pokraninio kelio ir atviros aikštelės-estakados Nr. 6 sąsajumą.

58.       Kasacinio teismo vertinimu, bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl nurodytų tiltinio krano, pokraninio kelio ir atviros aikštelės-estakados Nr. 6 sąsajumo, nors ir konstatavo, kad nustatė faktines aplinkybes, susijusias su tiltinio krano įsigijimu, iš esmės neįvertino 2001 m. spalio 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų, taikydami sutarčių aiškinimo taisykles. Pagal minėtos sutarties 1 punktą, sutarties objektas buvo 10 (dešimties tonų) keliamosios galios tiltinis kranas, registracijos Nr. 100002, inventorinis Nr. 41-018, kartu su pokraniniais keliais, esantis sklype (duomenys neskelbtini). Šios sutarties šalys taip pat susitarė dėl bendros krano su pokraniniais keliais kainos (sutarties objekto kaina, sutarties 2 punktas). Sutartimi pardavėjas prisiėmė ir papildomus įsipareigojimus – iki 2001 m. gruodžio 1 d. nutraukti valstybinės žemės sklypo, kuriame yra parduodamas tiltinis kranas su pokraniniu keliu, nuomos sutartį (sutarties 3 punktas). Šalys taip pat nurodė, jog sklypo ribos su pokraniniu keliu nurodytos atskirame plane, kuris yra šios sutarties neatskiriama dalis (sutarties 3.1 punktas). Pažymėtina, kad bylą nagrinėję teismai nustatė, jog šis įsipareigojimas iš esmės buvo įvykdytas – Vilniaus apskrities viršininkas ir ieškovas 2002 m. vasario 11 d. susitarimu papildė 1999 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, padidino nuomojamo sklypo plotą iki 12 592 kv. m, pakeitė nuomojamos žemės naudojimo paskirtį – administracinės, sandėliavimo, gamybinės paskirties, garažų, pagalbinio ūkio pastatams ir kiemo statiniams eksploatuoti, tačiau šios aplinkybės teismai neįvertino, spręsdami dėl tiltinio krano, pokraninio kelio ir atviros aikštelės-estakados Nr. 6 kaip esminių daikto dalių.

59.       Bylą nagrinėję teismai taip pat tik iš dalies pasisakė dėl galimo tiltinio krano eksploatavimo atskirai nuo pokraninio kelio ir atviros aikštelės-estakados Nr. 6. Tačiau teigdami, jog tiltinis kranas gali būti atskirtas nuo pokraninio kelio ir (ar) atviros aikštelės-estakados Nr. 6, iš esmės nevertino to pagal kasacinio teismo praktikoje suformuluotus daikto kvalifikavimo kaip esminės pagrindinio daikto dalies kriterijus (ar be daiktų, įeinančių į pagrindinio daikto sudėtį, šis negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį arba būtų pripažintas nevisaverčiu (CK 4.15 straipsnis)). Tai, kad tiltinis kranas fiziškai gali būti atskirtas nuo pokraninio kelio, turi būti įvertinta ne tik pagal jo fizinio atskyrimo galimybes, tai gali būti konstatuota tik įvertinus, kokį poveikį tai sukeltų tiltinio krano panaudojimui pagal funkcinę jo paskirtį, t. y. ar jis galėtų veikti be pokraninio kelio ir atviros aikštelės-estakados, ir priešingai – ar pokraninis kelias ir atvira aikštelė-estakada galėtų būti naudojami pagal paskirtį nuo jų atskyrus tiltinį kraną, įvertinta, kokiais tikslais šie objektai buvo sukurti. Taip pat ne mažiau reikšminga aplinkybė – ar tokio daiktų atskyrimo ir jų įrengimo kitoje vietoje, kaip teigia atsakovė ir tokią jos poziciją palaikę teismai, sąnaudos būtų neproporcingos ar net viršytų šių daiktų vertę. Šios esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui turinčios aplinkybės, sudariusios ir ieškinio faktinio pagrindo dalį, teismų liko neįvertintos.

60.       Kasaciniame skunde taip pat teigiama, jog apeliacinės instancijos teismas sureikšmino daikto teisinės registracijos aplinkybę, spręsdamas dėl ieškovo nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo.

61.       Nekilnojamojo turto perleidimo sandoris – vienas iš pagrindų turto savininkams pasikeisti, nes kai vienas nuosavybės teisių subjektas jas perleidžia kitam, nuosavybės teisė pradiniam savininkui pasibaigia, o turto įgijėjas tampa naujuoju turto savininku.

62.       Nekilnojamojo turto perleidimo sandorių galiojimą įstatymų leidėjas sieja su visuma tam tikrų sąlygų, kurias galima būtų suskirstyti į bendrąsias sąlygas, be kurių negalioja bet kuris sandoris, ir specialiąsias sąlygas, įstatymo leidėjo nustatytas atskirų rūšių sandoriams. Įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Šalių teisės ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas nustato, kad šalių teisės ir pareigos atsiranda tik nuo sandorio įregistravimo (CK 1.75 straipsnio 1 dalis). Pagal to paties straipsnio 2 dalį, neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais.

63.       Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, ne kartą yra nurodęs, kad nekilnojamojo daikto teisinės registracijos faktas nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas. Teisine nekilnojamojo daikto registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) juridiniai faktai, kurie susiformavo įstatyme nustatytais pagrindais (sandoriu, administraciniu aktu ir kt.), t. y. nekilnojamojo daikto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindais, tačiau tokio daikto registracijos atlikimo faktas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2008; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003; 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000; kt.). Taigi įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. 

64.       Nurodytas teisinis reguliavimas iš esmės riboja pirkėjo, sudariusio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį ir jos neišviešinusio, sutarties fakto panaudojimą prieš trečiuosius asmenis. Tačiau toks draudimas negali būti aiškinamas atsietai nuo Lietuvoje galiojančio teisinės registracijos modelio.

65.       Doktrinoje pripažįstama, kad Lietuvoje nuosavybės teisės atžvilgiu yra įtvirtintas deklaratyvinis modelis: CK 1.75 straipsnio 1 dalis nustato bendrąją taisyklę, kad ir nesant registracijos sandorio šalims sandoris galioja ir šalių teisės ir pareigos atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo. CK gali būti nustatytos šios taisyklės išimtys, tačiau nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą atžvilgiu tokios išimties nėra nustatyta, atvirkščiai, specialios teisės normos patvirtina, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas siejamas ne su registracija, bet su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (CK 4.49 straipsnio 2 dalis, 6.393 straipsnio 4 dalis). Be to, pripažįstama, jog Lietuvos teisės aktai įtvirtina negatyvų tikrumą, kuris logiškai išplaukia iš deklaratyvinio registracijos modelio – neįregistruotos viešame registre teisės negali būti panaudojamos prieš trečiuosius asmenis (CK 1.75 straipsnio 2, 3 dalys), žr. Birštonas, R.; ir Budreckienė, V. Nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą registravimo pasekmės. Vilnius: Jurisprudencija, 19 (4), 2012).

66.       Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2009).

67.       Teismine tvarka gali būti ginčijama teisinė registracija ir iškeliamas jos neteisėtumas keliais aspektais: ji gali būti ginčijama dėl to, kad atlikta nesant pagrindo arba pažeidžiant nustatytą tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2009). Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Duomenys (įstatymų nustatyti dokumentai), kurių pagrindu buvo įregistruota asmens daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, gali būti vertinami kitaip, negu registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą įrašą Nekilnojamojo turto registre, tik juos nuginčijus įstatymuose nustatyta tvarka. Kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, tai asmuo, siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, kad dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2009).

68.       Nagrinėjamoje byloje reikšminga aplinkybė, kad registro duomenys buvo sukurti vėliau, nei buvo sudarytas ginčijamas sandoris (varžytynių aktas). Tiek sudarant 2001 m. spalio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį, tiek 2009 m. spalio 30 d. varžytynių aktą nei pokraninis kelias, nei atvira aikštelė-estakada nebuvo registruoti viešame registre. Nebuvo konstatuota ir tai, ar pagal prigimtį nekilnojamaisiais daiktais laikytini pokraninis kelias ir atviros aikštelės-estakados Nr. 6 dalis nėra esminės daikto dalys, t. y. neįeina į vieno daikto sudėtį, o tai, kaip nurodyta pirmiau, turi būti nustatyta iš naujo bylą nagrinėsiančių teismų. Pagal 2022 m. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašą, ginčo objektas – kiti inžineriniai statiniai – atviras sandėlis-estakada, registre įregistruotas kaip suformuotas naujas (daikto registravimas). Įregistravimo pagrindas: 1991 m. birželio 21 d. Steigėjo įsakymas Nr. 189; 2000 m. gruodžio 19 d. akcijų pasirašymo sutartis; 2002 m. spalio 8 d. nekilnojamojo turto kadastro duomenų byla; 2009 m. spalio 30 d. turto varžytynių aktas Nr. 01. Šis įrašas galioja nuo 2013 m. gruodžio 13 d.

69.       Teisės doktrinoje taip pat pripažįstama, jog perleidžiant nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą viešo registro duomenys atlieka esminę funkciją. Viešo registro duomenų funkcija yra suteikti patikimą informaciją visiems galimiems turto įgijėjams apie kliūčių įgyti nekilnojamąjį daiktą buvimą ar nebuvimą. Iš čia kyla registro duomenų viešumo taisyklė, reiškianti, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę naudotis viešo registro duomenimis, išskyrus įstatymų nustatytus apribojimus (CK 4.261 straipsnis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 1 dalis). Kartu suponuojama, kad asmeniui, siekiančiam įgyti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, yra nustatyta iš sąžiningumo principo išplaukianti pareiga kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją ir gauti iš jo duomenis apie siekiamą įgyti daiktą ir, atlikus šių duomenų analizę, įsitikinti, kad juose nėra fiksuota jokios informacijos, kuri keltų abejonių dėl siekiamo sudaryti turto įgijimo sandorio teisėtumo (t. y. turto savininku registre yra nurodytas daiktą perleidžiantis asmuo, registro išraše nėra įrašų apie apribojimus daiktą perleisti, apie pradėtą bylą dėl daikto, etc.), žr.: Birštonas, R.; ir Budreckienė, V. Nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą registravimo pasekmės. Vilnius: Jurisprudencija, 19 (4), 2012).

70.       Teisėjų kolegijos vertinimu, esminė sąlyga, susijusi su CK 1.75 straipsnio 2 ir 3 dalių taikymu, yra ta, kad nekilnojamasis daiktas turi būti registruotas Nekilnojamojo turto registre, o savininko (turto perleidėjo) teisės į tokį daiktą taip pat turi būti išviešintos. Tik tada gali būti remiamasi registro duomenų tikrumo prezumpcija sąžiningų trečiųjų asmenų atžvilgiu. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pakankamo pagrindo vertinti, kad 2001 m. spalio 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties bei 2009 m. spalio 30 d. varžytynių akto objektas buvo tas pats daiktas, todėl negalėjo būti apribota galimybė ieškovui remtis 2001 m. spalio 23 d. sutartimi, siekiant įrodyti, kad jis yra įgijęs nuosavybės teisę ir į sudėtinę daikto dalį, parduotą nurodytu varžytynių aktu, dėl to pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.75 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintas nuostatas.

71.       Tačiau sprendžiant dėl varžytynių akto dalies pripažinimo negaliojančia tuo aspektu, kad varžytynėse galėjo būti parduota ir tuometiniam daikto pardavėjui nepriklausiusi dalis, įeinanti į kito daikto sudėtį, jei tai būtų nustatyta iš naujo bylą nagrinėsiančių teismų, gali būti reikšmingas ir šį sandorį sudariusio asmens (atsakovės), galimai įgijusios nuosavybės teises ne iš savininko, sąžiningumas. T. y. turėtų būti vertinama, ar jis neturėjo kitos informacijos, lemiančios įgijėjos žinojimą ar pagrįstą abejonę, kad nekilnojamojo turto perleidėjas, neįregistravęs daikto nuosavybės teisės viešame registre, nėra tikrasis daikto savininkas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinio faktinį pagrindą sudarė ir faktinės aplinkybės, susijusios su atsakovės nesąžiningumu (jai, kaip verslininkei, žinomomis aplinkybėmis ar pareiga jomis domėtis, kad tiltinis kranas su pokraniniu keliu buvo naudojamas ieškovo komercinėje veikloje, kad ieškovui nuomojama tiltiniam kranui naudoti būtina žemės sklypo dalis ir pan.). Bylą nagrinėsiantys teismai taip pat turėtų įvertinti, kaip atsakovė (neregistruoto turto įgijėja) įgyvendino perkamo turto išankstinės apžiūros pareigą, kurios metu jai galėjo kilti abejonių dėl tiltinio krano, jo sudėtinių dalių priklausomybės, ypač įvertinus tai, kad tiltinis kranas priskirtinas pavojingų kėlimo įrenginių kategorijai, kuriai taikomi specialiųjų teisės aktų reikalavimai (jie registruojami Potencialiai pavojingų įrenginių registre, patekimas į jų veikimo zoną yra ribojamas ir pan.).

72.       Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl byloje pareikšto ieškinio pagrįstumo, taip pat rėmėsi aplinkybe, kad 2001 m. spalio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta ne notarine forma.

73.       Atsižvelgdamas į nekilnojamojo turto perleidimo, konkrečiai – pirkimo–pardavimo, sandorių svarbą civilinėje apyvartoje, įstatymų leidėjas šių sandorių galiojimo tikslais nustatė jų privalomą notarinę sudarymo formą. Pagal CK 6.393 straipsnio 1 dalį (2012 m. gegužės 10 d. įstatymo Nr. XI-2001 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. kovo 1 d.) nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, išskyrus bankroto proceso metu sudaromas nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančią.

74.       CK 1.93 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji reikalavimų dėl sandorio formos taisyklė, pagal kurią įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį; CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta šios taisyklės išlyga, pagal kurią, jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu, šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nereikia. CK 6.393 straipsnio 4 dalis nustato, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Šis faktas turi būti įformintas šio kodekso 6.398 straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu viena šalis vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, tai kitos šalies prašymu teismas gali priimti sprendimą dėl sutarties įregistravimo. Šiuo atveju sutartis registruojama teismo sprendimo pagrindu. Taip įstatymas įtvirtina galimybę sutarties formos nesilaikiusiam asmeniui išvengti sutarties formos nesilaikymo neigiamų padarinių, kreipiantis į teismą.

75.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra jau pirkimo–pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 straipsnis). Tokiu atveju teismo pripažinimas šalis sudarius pirkimo–pardavimo sutartį iš esmės reiškia ir reikalaujamos sutarties formos, kaip būtinojo nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties elemento, pripažinimą (CK 6.159 straipsnis, 6.309 straipsnio 3 dalis, 6.393 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2012). Tam, kad teismas, vadovaudamasis CK 1.93 straipsnio 4 dalimi ir 6.309 straipsnio 3 dalimi, patvirtintų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, būtina nustatyti, kad buvo susitarta dėl konkretaus daikto pirkimo ir pardavimo, daiktas buvo perduotas pirkėjui valdyti, taip pat nustatyti, ar buvo sumokėta jo kaina ar jos dalis. Pažymėtina, kad pirkimo–pardavimo sutarties požymius atitinka ne bet koks daikto kitai šaliai perdavimas, o tik perdavimas nuosavybės teise. Nuosavybės teises perduodanti šalis turi būti teisėta daikto savininkė, ji turi aiškiai išreikšti valią perduoti nuosavybės teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171-687/2016, 28 punktas).

76.       Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus motyvus, pažymi, kad ieškovo kreipimasis į teismą dėl pripažinimo, kad daiktą (jo dalį), kuris kreipimosi į teismą metu pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nuosavybės teise priklauso atsakovei, ieškovas įgijo nuosavybės teise kaip antraeilį daiktą (esmines pagrindinio daikto dalis), kurį ištiko pagrindinio daikto likimas (CK 4.14 straipsnis), reiškia, kad ieškovas ginčija tiek atsakovės nuosavybės teisę, tiek ir Nekilnojamojo turto registro duomenis, jų pagrindą, jog atsakovė yra šio daikto savininkė, ir siekia pripažinti, kad šis daiktas nuosavybės teise priklauso ieškovui. Nagrinėjamoje byloje paaiškėjus, kad 2001 m. spalio 23 d. sutarties ir 2009 m. spalio 30 d. varžytynių akto objektai negali būti tapatinami, negali būti remiamasi CK 1.75 straipsnyje įtvirtintais ribojimais, siejant tai su daikto nuosavybės išviešinimo faktu. Sandorio formos nesilaikymo teisinių pasekmių klausimas gali būti išspręstas teismui pripažinus šalis sudarius pirkimo–pardavimo sutartį (CK 1.93 straipsnio 4 dalis, 6.393 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties  

77. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sandorių formai ir jų teisinei registracijai keliamus reikalavimus, jų nesilaikymo teisines pasekmes, taip pat esmines pagrindinio daikto dalis, nes nenustatė tokių normų taikymui reikšmingų faktinių aplinkybių, neatsižvelgė į ginčo klausimui aktualius kasacinio teismo praktikoje suformuluotus išaiškinimus. Nustatyti materialiosios teisės normų pažeidimai yra pagrindas panaikinti skundžiamas teismų procesinių sprendimų dalis (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas negali pašalinti nustatytų pažeidimų (CPK 359 straipsnio 4 dalis), nes ginčui išspręsti būtina tirti ir vertinti įrodymus, nustatyti turinčias reikšmės bylai išspręsti faktines aplinkybes. Be to, nustatant bylai reikšmingas faktines aplinkybes ieškovui gali kilti poreikis patikslinti ieškinio reikalavimus. Dėl to skundžiamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalys naikintinos ir bylos dalis dėl ieškovo R. N. ieškinio reikalavimų (pripažinti jam nuosavybės teisę į ginčo pokraninį kelią ir pripažinti negaliojančia LAB „Metalų komercija“ ir atsakovės UAB „Ferogama“ 2009 m. spalio 30 d. pasirašyto varžytynių akto Nr. 1 priedo Nr. 2 dalį, kiek tai susiję su jos dalimi – 1845,33 kv. m pokraniniu keliu–aikštele (duomenys neskelbtini) perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis).

78. Naikinant nurodytas skundžiamų teismų procesinių sprendimų dalis, taip pat naikintinos ir teismų sprendimų dalys, kuriomis išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimas.

79. Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys įtakos skundžiamų teismų procesinių sprendimų dalių teisėtumui ir reikšmės vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

80. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje esančių duomenų (Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2004 m. gruodžio 3 d. Potencialiai pavojingo įrenginio registracijos pažymėjimo, Lietuvos nacionalinio akreditacijos biuro 2020 m. gruodžio 7 d. Kėlimo įrenginio techninės būklės tikrinimo ataskaitos Nr. 20-18-1032) galima spręsti, kad tiltinis kranas registruotas UAB „Nelsas metal“ vardu. Ši aplinkybė gali būti reikšminga sprendžiant dėl ieškovo ieškinio reikalavimų pagrįstumo (CPK 5, 45 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

        Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 13 d. nutarties dalis dėl reikalavimų pripažinti ieškovui R. N. (R. N.) nuosavybės teisę į 1845,33 kv. m pokraninį kelią (duomenys neskelbtini) ir pripažinti negaliojančia LAB „Metalų komercija“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ferogama“ 2009 m. spalio 30 d. pasirašyto varžytynių akto Nr. 1 priedo Nr. 2 dalį, kiek tai susiję su jos dalimi – 1845,33 kv. m pokraniniu keliu-aikštele (duomenys neskelbtini), ir dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo panaikinti ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

        Kitas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 13 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Danguolė Bublienė

Antanas Simniškis

Egidija Tamošiūnienė