Administracinė byla Nr. I-8029-402/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01488-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 51.4; 55.1.1

 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 5 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė,

sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 3 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-10).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 19 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d. buvo paskelbęs bado akciją, dėl paskelbtos bado akcijos Marijampolės PN direktorius laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. lapkričio 26 d. buvo apribojęs nuteistųjų teises: sustabdė nuteistųjų laiškų išsiuntimą, gautų laiškų, pašto perduodamų siuntų ir paketų įteikimą, pasimatymų suteikimą, maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pirkimą, paskatinimo priemonių skyrimą, leidimą skambinti telefonu ir kultūros, sporto ir kitų masinių renginių organizavimą. Nurodė, jog minėti įsakymai pažeidė pareiškėjo teises, kurios numatytos teisės aktuose. Teisės aktai nenumato, jog yra draudžiama badauti. Priešingai, nuteistojo badavimas nėra draudžiamas ir Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme, taigi negali būti laikomas neteisėtu renginiu. Tai sukėlė pareiškėjui neigiamų padarinių, neigiamą žalą asmens sveikatai. Marijampolės PN 2018 m. lapkričio 16 d. įsakymu pareiškėjui buvo apribota teisė siųsti laiškus, skambinti, įsigyti prekių ir kt. Nurodė, jog taip pataisos įstaiga vertė jį badauti ir kęsti antisanitarines sąlygas, jeigu jis nenutrauks badavimo, sudarydama tokias sąlygas, kad pareiškėjas nuo patiriamų kankinimų ir orumo pažeminimo pats siektų atsisakyti badavimo. Pareiškėjo nuomone, Marijampolės PN neteisėtais būdais, akivaizdžiai viršydami įgaliojimus, reikalavo nutraukti badavimą, jeigu būtų ketinama pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis, nenutraukus badavimo, visos konstitucinės teisės be pagrindo buvo apribotos ir tokiais veiksmais buvo visiškai suvaržyta asmens pasirinkimo ir nuomonės reiškimo laisvė. Nurodė, jog Marijampolės PN be pagrindo pažeidė pagrindines ir absoliučias žmogaus teises, naudodami prievartą ir galią, atėmę teisę rinktis, reikšti savo teisėtą nuomonę, matytis su savo artimaisiais, bendrauti telefonu ir laiškais, vertė badauti, neleisdami apsipirkti ir nutraukdami bet kokį maitinimo šaltinį, ir kęsti antisanitarines sąlygas, tokiais savo veiksmai sukeldami baimę, psichologinį ir emocinį šoką. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl tokių Marijampolės PN veiksmų patyrė kankinimą, nežmonišką elgesį, orumo ir garbės pažeminimą, baimę, dvasinių išgyvenimų.

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 35-38) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė pareiškėjo reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjui ir kitiems nuteistiesiems pradėjus bado akciją, Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymu vadovaujantis BVK 119 straipsnio 1 dalimi pareiškėjui ir kitiems nuteistiesiems buvo laikinai apribotos teisės siųsti ir gauti laiškus, paskambinti telefonu ir kitos tam tikros teisės. Pareiškėjui nutraukus bado akciją, šie apribojimai nebebuvo taikomi. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas teigė, kad pareiškėjas nenurodė, kokius išgyvenimus jis asmeniškai patyrė, kokiais faktais ta žala pasireiškė ir kaip pasireiškė priežastinis ryšys. Be to, Marijampolės PN nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, tad neteisėtų veiksmų neatliko, o nenustačius bent vienos iš būtinų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei nekyla prievolė atlyginti žalą.

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Marijampolės pataisos namų pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų, laikinai sustabdant pareiškėjo tam tikras teises (teisę apsipirkti, paskambinti, teisę į pasimatymus ir kt.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Bylos duomenimis (b. l. 45) nustatyta, jog pareiškėjas 2018 m. lapkričio 16 d. Marijampolės PN direktoriui įteikė pranešimą, kad skelbia bado akciją dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 įtvirtintų pakeitimų. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 19 d. rašytiniame skunde, pateiktame Marijampolės PN direktoriui, nurodė, kad paskelbus bado akciją jam buvo uždrausta skambinti telefonu, rašyti laiškus, gauti pasimatymus, apsipirkti parduotuvėje, nurodyti draudimai jam sukelia neigiamus išgyvenimus (b. l. 46-47).

Marijampolės pataisos namų direktorius 2018 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 4/07-210 „Dėl nuteistųjų teisių apribojimo“, atsižvelgdamas į tai, kad 2018 m. lapkričio 16 d. dalis Marijampolės pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pareiškė pradedantys bado akciją protestuodami prieš teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 patvirtintus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimus, į tai, kad nuteistųjų reikalavimai yra neteisėti, tuo šiurkščiai pažeidžiama pataisos įstaigų vidaus tvarka, vadovaudamasis BVK 119 straipsnio 1 dalimi, įsakė nuo 2018 m. lapkričio 16 d. nuteistiesiems, raštu pareiškiantiems apie badavimą dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimų, laikinai sustabdyti: nuteistųjų laiškų išsiuntimą, taip pat gautų laiškų, pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų įteikimą nuteistiesiems (įsakymo 1 punktas); pasimatymų suteikimą nuteistiesiems (2 punktas); maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pirkimą (3 punktas); paskatinimo priemonių skyrimą nuteistiesiems (4 punktas); leidimą skambinti telefonu (5 punktas); kultūros, sporto ir kitų masinių renginių organizavimą (6 punktas) (b. l. 43).

Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 23 d. rašytiniu pranešimu Marijampolės PN direktoriui pranešė, kad jis nuo 2018 m. lapkričio 23 d. nutraukė bado akciją (b. l. 54). 

Marijampolės PN direktorius 2018 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 4/07-214 „Dėl nuteistųjų teisių apribojimo panaikinimo“, atsižvelgdamas į tai, kad 2018 m. lapkričio 23 d. Marijampolės pataisos namuose laikomi nuteistieji pareiškė nutraukiantys bado akciją, kurią buvo pradėję 2018 m. lapkričio 16 d. protestuodami prieš teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 patvirtintus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimus, pripažino netekusiu galios minėtą Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2018 m. lapkričio 16 d. įsakymą Nr. 4/07-210 „Dėl nuteistųjų teisių apribojimo“ (b. l. 44).

BVK 118 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu nuteistasis ar grupė nuteistųjų paskelbia badavimą, pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas privalo nedelsdamas išsiaiškinti badavimo, atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus priežastis, nuteistųjų reikalavimus ir jų teisėtumą. Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas privalo apie tai nedelsdamas pranešti Kalėjimų departamento direktoriui arba jį pavaduojančiam pareigūnui ir imtis įmanomų priemonių teisėtiems nuteistųjų reikalavimams patenkinti. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu nuteistųjų reikalavimai yra neteisėti, pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas privalo asmeniškai apie tai pranešti nuteistiesiems ir pareikalauti neteisėtus veiksmus nutraukti. Šio nurodymo nevykdantiems nuteistiesiems gali būti skiriamos nuobaudos.

BVK 119 straipsnio 1 dalis nustato: jeigu nuteistieji imasi neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką, pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę, pranešęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui arba jį pavaduojančiam pareigūnui, įsakymu laikinai sustabdyti: nuteistųjų laiškų išsiuntimą, taip pat gautų laiškų, pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų įteikimą nuteistiesiems (1 dalies 1 punktas); pasimatymų suteikimą nuteistiesiems (1 dalies 2 punktas); maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pirkimą (1 dalies 3 punktas); paskatinimo priemonių skyrimą nuteistiesiems (1 dalies 4 punktas); leidimą skambinti telefonu (1 dalies 5 punktas); kultūros, sporto ir kitų masinių renginių organizavimą (1 dalies 6 punktas). Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės nutraukiamos pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno įsakymu, kai išnyksta jų panaudojimo pagrindai.

Teismas sprendžia, kad grupės nuteistųjų, į kurią įeina pareiškėjas, paskelbta bado akcija, kaip pasyvus protestas prieš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 įtvirtintus pakeitimus, buvo nepagrįsta, ir kad grupės nuteistųjų, į kurią įeina pareiškėjas, reikalavimai buvo neteisėti. Todėl, vadovaujantis BVK 119 straipsnio 1 dalimi, buvo priimtas Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2018 m. lapkričio 16 d. įsakymas Nr. 4/07-210 „Dėl nuteistųjų teisių apribojimo“, kuriuo, be kita ko, buvo laikinai sustabdyta pareiškėjo teisė išsiųsti ir gauti laiškus, paskambinti telefonu ir kt.

Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2018 m. lapkričio 16 d. įsakymas Nr. 4/07-210 „Dėl nuteistųjų teisių apribojimo“ buvo priimtas atsižvelgiant į tai, jog nuteistieji paskelbė badavimą, bei vadovaujantis BVK 119 straipsniu. Minėtame įsakyme Marijampolės PN nenurodė neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką, todėl teismas iš dalies pripažįsta, jog minėtas įsakymas buvo priimtas pažeidžiant BVK 119 straipsnio reikalavimus, kadangi nebuvo nurodytas faktinis įsakymo pagrindas. Be to, badavimo nedraudžia nei BVK, nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatos.

Tačiau vertindamas pateiktus teismui įrodymus bei atsižvelgdamas į tai, jog grupė nuteistųjų (iš jų ir pareiškėjas) bado akcijos metu kėlė neteisėtus reikalavimus (protestavo prieš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimus), teismas sprendžia, jog atsakovės atstovas pagrįstai priėmė 2018 m. lapkričio 16 d. įsakymą Nr. 4/07-210 „Dėl nuteistųjų teisių apribojimo“. Teismo vertinimu, priimdamas minėtą įsakymą atsakovės atstovas veikė pagal situaciją pagrįstai ir teisėtai. 

Pažymėtina tai, jog pareiškėjo negalėjimą paskambinti artimiesiems ar rašyti jiems laiškus, taip pat kitus Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymu pritaikytus apribojimus, t. y. pašto ir perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų įteikimą, pasimatymų suteikimą, maisto ir būtiniausių reikmenų pirkimą, paskatinimo priemonių skyrimą, kultūros, sporto ir kitų masinių renginių organizavimą, lėmė nuteistųjų (iš jų ir pareiškėjo) neteisėti veiksmai nevykdant administracijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nutraukti bado akciją. Be to, pareiškėjas, skunde teigdamas, kad Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymu jam buvo uždrausta pasimatyti, paskambinti, išsiųsti ir gauti laiškus, konkrečiai nenurodė, kam (nenurodė konkrečių asmenų) jis ginčo laikotarpiu rašė laiškus, nepateikė dokumentų, įrodančių laiškų grąžinimo faktą, byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl negalėjimo bendrauti su artimaisiais, draugais ar kitais asmenimis nutrūko jo ryšys su jais, kadangi jis negalėjo palaikyti ryšio, nėra ir duomenų, kad jis tuo metu negalėjo sutvarkyti tam tikrų reikalų.

Iš į bylą pateikto Marijampolės PN vienkartinių leidimų įeiti į pataisos įstaigą registro duomenų nustatyta, kad pareiškėjas turėjo galimybę dar 2018 m. lapkričio 16 d. turėti ilgalaikį pasimatymą su sutuoktine (b. l. 40-42).

Kitų šiuo Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymu pritaikytų apribojimų – pašto ir perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų įteikimo, maisto ir būtiniausių reikmenų pirkimo, paskatinimo priemonių skyrimo, kultūros, sporto ir kitų masinių renginių organizavimo – pareiškėjas skunde net nepaminėjo ir nenurodė, kad jis negalėjo nusipirkti maisto produktų ar būtiniausių reikmenų, negalėjo gauti paskatinimų, dalyvauti masiniuose renginiuose, ir dėl to patyrė neturtinę žalą. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šiuo aspektu (t. y. dėl pareiškėjo teisių realizavimo laikino sustabdymo) nėra vienos iš būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – pareiškėjo patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis).

Pareiškėjas skunde teigia, jog, jam paskelbus apie badavimo pradžią, Marijampolės PN administracija ne tik ginčo laikotarpiu uždraudė apsipirkti parduotuvėje, bet ir nutraukė valdiško maitinimo tiekimą. Iš į bylą pateikto 2018 m. lapkričio 16 d. pareiškėjo prašymo Marijampolės PN direktoriui matyti, kad pats pareiškėjas nurodė, jog jis pradėjo neterminuotą bado akciją, atsisakydamas skiriamo maitinimo (b. l. 45), todėl teismas daro išvadą, kad pataisos įstaiga, atsisakius pareiškėjui įstaigoje pagaminto maisto, pagrįstai ir teisėtai jo negamino ir netiekė pareiškėjui. Todėl ir šios aplinkybės, galimai lėmusios pareiškėjui kilusią žalą, atmestinos kaip nepagrįstos. 

Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl jo orumą žeminančių sąlygų Marijampolės PN yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą.

Šioje byloje buvo nustatyta, kad nėra visų būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų. Nesant visų būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų, asmens patirtos žalos, neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti neturtinę žalą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl to pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja