Civilinė byla Nr. e2A-509-241/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00032-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.3;
2.1.5.2; 2.6.10.5.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 25 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Aldonos Tilindienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1656-555/2020 pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui A. K. dėl senaties taikymo, netesybų mažinimo, vykdomojo įrašo dalies panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė V. J.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. J. (buvusi Z.) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą atsakovo A. K. reikalavimui išieškoti iš ieškovės delspinigius pagal 2018 m. vasario 8 d. Kauno m. 4-ojo notaro biuro notarės V. J. išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini); 2) sumažinti ieškovės ir atsakovo 2007 m. rugpjūčio 28 d. sudarytoje paskolos sutartyje, patvirtintoje Kauno m. 20-ojo notaro biuro notarės R. V., notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą delspinigių normą nuo 0,2 procentų iki 0,02 procentų; 3) panaikinti vykdomojo įrašo dalį dėl 181 821,11 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už išieškomą sumą nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki visiško įvykdymo išieškojimo iš ieškovės, panaikinus vykdomojo įrašo dalį pakeisti notaro apskaičiuotą atlyginimą pagal išieškotas sumas ir nustatyti, kad delspinigių suma už nesumokėtą kreditą sudaro 1 209,60 Eur.
2. Ieškovė nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutartimi iš atsakovo pasiskolino 33 595,92 Eur (116 000 Lt); nors paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas šalių 2008 m. gegužės 14 d. susitarimu bei 2009 m. birželio 3 d. susitarimu, tačiau nustatytu terminu ieškovė neįvykdė prievolės grąžinti pasiskolintą sumą. Po 2010 m. birželio 1 d. ieškovė vykdė prievolę dalimis ir grąžino visą pasiskolintą sumą, tačiau atsakovas, priimdamas prievolės įvykdymus, neišdavė ieškovei pakvitavimų ir (ar) kitokių patvirtinimų bei kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo ir pradėjo priverstinį skolos išieškojimo procesą. Atsakovas delspinigius apskaičiavo už 2 785 prievolės neįvykdymo dienas, nors turi būti taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Atsakovo reikalaujami 181 821,11 Eur delspinigių daugiau kaip 5 kartus viršija skolos sumą. Net pritaikius ieškinio senaties terminą netesybų dydis (12 094 Eur) vis tiek lieka neprotingai didelis – sudaro daugiau kaip trečdalį skolos sumos, todėl egzistuoja pagrindas jų sumažinimui. Atsakovas ilgą laiką (daugiau kaip 7 metus) nesikreipė dėl skolos išieškojimo ir taip didino ieškovės įsiskolinimą, piktnaudžiaudamas savo teise atsakovas siekia praturtėti ieškovės sąskaita. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovo reikalavimas išieškoti netesybas ir kompensuojamąsias (5 proc. dydžio) palūkanas yra neteisėtas, nes teisminio ginčo atveju priteisiama tik ta kompensavimo priemonė, kuri yra didesnė; palūkanos negali būti išieškotos, nes minimalius nuostolius jau užtikrina ginčo paskolos sutartimi nustatyti delspinigiai. Atsakovui išduotas vykdomasis įrašas yra neatsiejamai susijęs su ieškovės reikalavimais; sumažinus netesybų dydį bei nustačius, kad atsakovo reikalavimas išieškoti 5 proc. palūkanas yra neteisėtas, atitinkamai turi būti pakeistas ir vykdomasis įrašas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; sumažino pagal Kauno miesto 4-ojo notaro biuro notarės V. J. 2018 m. vasario 8 d. išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės (skolininkės) V. J. (buvusi Z.) atsakovui (išieškotojui) A. K. išieškomų delspinigių sumą nuo 181 821,11 Eur iki 12 094,53 Eur; iš dalies pakeitė Kauno miesto 4-ojo notaro biuro notarės V. J. 2018 m. vasario 8 d. išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodant, kad iš skolininkės (įkaito davėjos) V. Z. hipotekos kreditoriaus A. K. naudai pagal sandorį: sutartinė hipoteka, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), sudarymo data 2007 m. rugpjūčio 28 d., skolinio įsipareigojimo suma arba nesumokėtos skolos dydis: visa skolos suma yra 45 690,45 Eur, į šią sumą įeina negrąžinta 33 595,92 Eur paskola ir 12 094,53 Eur delspinigiai už laiku nesumokėtą kreditą; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovės V. J. atsakovui A. K. 680,22 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės V. J. valstybės naudai 805,51 Eur žyminio mokesčio; priteisė iš atsakovo A. K. valstybės naudai 1 449,49 Eur žyminio mokesčio.
4. Teismas nustatė, kad 2007 m. rugpjūčio 28 d. ieškovė V. J. (buvusi pavardė – Z.) ir atsakovas A. K. sudarė notaro patvirtintą paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė pasiskolino iš atsakovo 33 595,92 Eur (116 000 Lt), kurie jai buvo perduoti sutarties pasirašymo metu, ir kuriuos ji įsipareigojo grąžinti iki 2008 m. balandžio 28 d., laiku negrąžinus paskolos, ieškovė įsipareigojo mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius už negrąžintą sumą. Dėl palūkanų už naudojimąsi pinigais mokėjimo šalys paskolos sutartimi nesusitarė. Paskolos grąžinimui užtikrinti ieškovė sutartine hipoteka įkeitė atsakovui 12,14 ha ploto žemės sklypą. Ieškovei iki 2008 m. balandžio 28 d. neįvykdžius prievolės grąžinti skolą 2008 m. gegužės 14 d. šalys notariniu susitarimu pratęsė paskolos grąžinimo terminą iki 2009 m. gegužės 14 d.; 2009 m. birželio 3 d. šalys sudarė dar vieną susitarimą, kuriuo pratęsė paskolos grąžinimo terminą iki 2010 m. birželio 1 d. Susitardamos dėl skolos grąžinimo termino šalys pakeitė ir hipotekos lakšto duomenis. Kauno miesto 4-ojo notarų biuro notarė V. J. 2018 m. vasario 8 d. atliko vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini)dėl 215 417,03 Eur skolos, kurią sudaro negrąžinta 33 595,92 Eur paskola, 181 821,11 Eur delspinigiai už laiku nesumokėtą kreditą bei visos įstatymo numatomos išlaidos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už išieškomas sumas nuo vykdomojo įrašo atlikimo iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo, išieškojimo. Vykdant išieškojimą pagal 2018 m. vasario 8 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), pardavus turtą išieškotojui buvo pervesti delspinigiai: 2018 m. lapkričio 28 d. – 22 941,97 Eur ir 2019 m. gegužės 23 d. – 7 834 Eur.
Dėl reikalavimo taikyti ieškinio senatį
5. Aptaręs ieškinio senaties teisinį reglamentavimą bei šalių poziciją dėl jos taikymo atsakovo reikalavimui dėl delspinigių išieškojimo, teismas pirmiausia nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovė sutartyje nustatytu terminu 2010 m. birželio 1 d. prievolės neįvykdė, todėl sprendė, kad apie teisę į sutartyje nustatytas netesybas atsakovas sužinojo 2010 m. birželio 1 d.
6. Teismas nustatė, kad Kauno miesto 4-ojo notarų biuro notarė V. J. 2018 m. vasario 8 d. atliko vykdomąjį įrašą dėl 215 417,03 Eur skolos bei palūkanų išieškojimo. Taigi, atsakovas (išieškotojas) dėl vykdomojo dokumento išdavimo į notarą kreipėsi akivaizdžiai praleidęs įstatyme nustatytą terminą išieškoti delspinigius.
7. Pasisakydamas dėl atsakovo prašymo atnaujinti ieškinio senatį, teismas nustatė, kad šalys sutartyje susitarė dėl konkrečių sutarties įvykdymo terminų, šalių atsakomybės, užtikrinimo priemonių, taip pat ne kartą modifikavo sutartinius santykius, todėl sprendė, kad atsakovui turėjo būti žinomos ir ieškinio senaties praleidimo pasekmės. Atsakovas reikalavimo išieškoti delspinigius senaties terminą praleido beveik aštuonerius metus, tačiau neįrodė svarbių jo praleidimo priežasčių; atsakovo nurodytų aplinkybių, kad tikėjo ieškovės geranoriškumu ir ja pasitikėjo, ilgą laiką nesėkmingai bandė parduoti paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti įkeistą ieškovės turtą, teismas nevertino kaip svarbių senaties termino atnaujinimui. Teismas nepripažino reikšmingais ir atsakovo argumentų, kad sunkios šeimos narius ištikusios nelaimės sąlygojo jo neaktyvumą išsiieškant skolą.
8. Teismas sprendė, kad atsakovas turėjo galimybę ginti savo teises nepraleisdamas įstatyme nustatyto šešių mėnesių ieškinio senaties termino, tačiau nesielgė apdairiai ir rūpestingai, nepateisinamai ilgai laukė ir nesikreipė į teismą dėl delspinigių priteisimo. Atsakovas dėl delspinigių išieškojimo kreipėsi beveik po aštuonerių metų nuo prievolės įvykdymo termino. Teismo vertinimu, atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškinio senatį praleido dėl svarbių priežasčių, taip pat įrodymų, jog ieškovė atliko veiksmus, kuriais prisiėmė įsipareigojimą sumokėti delspinigius. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes teismas neatnaujino ieškinio senaties termino.
9. Pripažinęs nesant pagrindo atnaujinti atsakovui delspinigių išieškojimo senaties terminą, teismas tenkino ieškovės ieškinio reikalavimą taikyti ieškinio senaties terminą dėl delspinigių už ilgesnį nei 6 mėnesiai laikotarpį išieškojimo.
Dėl reikalavimo sumažinti netesybas
10. Teismas nustatė, kad šalys 2007 m. rugpjūčio 28 d. sutartimi susitarė, jog už prievolės grąžinti skolą įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, t. y. laikoma, jog netesybos mokamos delspinigių forma. Teismas vertino, kad ieškovė, sudarydama sutartį, turėjo (galėjo) įvertinti sutarties nuostatas, įvertinti savo galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, o jos pažeidimo atveju – galimas sutarties nevykdymo teisines pasekmes; ieškovė nepateikė įrodymų, jog neturėjo galimybės derėtis dėl kitokių sąlygų. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju šalių sutartimi nustatyti delspinigiai atitinka protingumo kriterijų. Be to, net ir vertinant paskaičiuotų netesybų ir bendro negrąžinto įsiskolinimo sumos santykį, bylos iškėlimo pradžioje bei ieškovės prievolės nevykdymo trukmę, netesybų instituto tikslo kontekste, netesybų suma negali būti vertinama kaip per didelė. Teismas taip pat pažymėjo, kad vengdama tinkamai vykdyti prievolę ilgą laiką ieškovė pati prisidėjo prie esamo sukaupto delspinigių dydžio, o teismo posėdžio metu išsakytas argumentas, kad prievolės ji nevykdė, nes jos įvykdymo nereikalavo atsakovas, rodo piktnaudžiavimą pasitikėjimu ir bendradarbiavimo su kita prievolės šalimi stoką.
Dėl vykdomojo įrašo dalies panaikinimo
11. Teismas pripažino nepagrįstais ieškovės argumentus, jog ji neprivalo mokėti 5 proc. dydžio metinių palūkanų, ir ieškinio reikalavimą panaikinti notarės 2018 m. vasario 8 d. išduoto vykdomojo įrašo, dalį dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo išieškomos sumos išieškojimo iš ieškovės, atmetė remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 1 dalimi. Prieš išduodama vykdomąjį įrašą notarė pareikalavo, kad skolininkė (ieškovė) sumokėtų kreditoriui skolą, jai to nepadarius buvo atliktas vykdomasis įrašas, kuriuo fiksuotas neįvykdytos piniginės prievolės, vykdytinos nuo vykdomojo įrašo atlikimo, dydis. Nuo vykdomojo įrašo atlikimo skolininkei (ieškovei) atsiranda CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta prievolė mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas.
12. Pripažinęs, jog ieškovė pagrįstai reikalauja taikyti ieškinio senatį, teismas ieškinį tenkino iš dalies – sumažino iš ieškovės išieškomą 181 821,11 Eur delspinigių sumą iki 12 094,53 Eur (33 595,92 Eur x 0,2 proc. x 180 d.), o ieškinio dalį dėl netesybų sumažinimo ir vykdomojo įrašo dalies, kuria nustatytos 5 proc. metinės palūkanos panaikinimo, atmetė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
13. Teismas paskaičiavo, kad ieškovės reikalavimas yra patenkintas 93,31 proc. Ieškovė byloje yra pareiškusi tris materialinius reikalavimus – du iš jų yra dėl delspinigių sumažinimo, išreikšti konkrečia pinigų suma, tuo tarpu trečio reikalavimo dėl vykdomojo įrašo dalies panaikinimo konkrečia suma nėra galimybės išreikšti, todėl teismas laikė, kad kiekvieno reikalavimo procentinė išraiška yra 33,3(3) ir atitinkamai ieškovės ieškinys buvo patenkintas 62,21 proc. (du materialūs reikalavimai – 66,6(6) proc., todėl nuo 93,31 proc. reikalavimo sumažinti delspinigius tenkintos dalies būtų 62,21 proc., atitinkamai nepatenkinta ieškinio reikalavimų suma sudaro 37,79 proc.
14. Ieškovė už ieškinį sumokėjo dalį žyminio mokesčio, kitos dalies mokėjimas Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartimi atidėtas iki bylos iš esmės išnagrinėjimo. Įvertinęs šias aplinkybes ir patenkintų / atmestų ieškinio reikalavimų proporcijas, teismas priteisė iš atsakovo 1 449,49 Eur, o iš ieškovės 805,51 Eur žyminio mokesčio valstybei. Iš atsakovo ieškovės naudai teismas priteisė 23,64 Eur sumokėto žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
15. Teismas nustatė, kad atsakovas turėjo 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro procesinių dokumentų rengimo išlaidos, taip pat atstovavimas bylos nagrinėjimo metu, kurios yra pagrįstos ir neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteistinos. Atsižvelgęs į nurodytą ieškinio reikalavimų patenkinimo proporciją teismas iš ieškovės atsakovo naudai priteisė 680,22 Eur bylinėjimosi išlaidų.
16. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovės ir atsakovo reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų yra vienarūšiai priešpriešiniai, teismas iš ieškovės atsakovo naudai priteisė iš viso 656,58 Eur (680,22-23,64) bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Atsakovas A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo dalį, kurie ieškinys buvo tenkintas iš dalies, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: sumažinti pagal Kauno miesto 4-ojo notaro biuro notarės V. J. 2018 m. vasario 8 d. išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės (skolininkės) V. J. (buvusi Z.) atsakovui (išieškotojui) A. K. išieškomų delspinigių sumą nuo 181 821,11 Eur iki 90 000 Eur; iš dalies pakeisti Kauno miesto 4-ojo notaro biuro notarės V. J. 2018 m. vasario 8 d. išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodant, kad iš skolininkės (įkaito davėjos) V. Z. hipotekos kreditoriaus A. K. naudai pagal sandorį: sutartinė hipoteka, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), sudarymo data 2007 m. rugpjūčio 28 d., skolinio įsipareigojimo suma arba nesumokėtos skolos dydis: visa skolos suma yra 123 595,92 Eur, į šią sumą įeina negrąžinta 33 595,92 Eur paskola ir 90 000 Eur delspinigiai už laiku nesumokėtą kreditą; priteisti iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Teismas tendencingai ir atsietai vertino bylos duomenis, dalies jų nevertino, kaip ir pačios ieškovės elgesio, išimtinai atsižvelgė į tai, kad atsakovas ilgą laiką nesikreipė dėl skolos grąžinimo ir taikė 6 mėnesių senaties terminą sutartyje numatytiems delspinigiams. Tačiau ieškovė trumpam terminui pasiskolintais pinigais, kuriuos atsakovas buvo pasiskolinęs iš banko ir mokėjo palūkanas, piktnaudžiaudama atsakovo pasitikėjimu ir šeimoje susidariusia sudėtinga situacija, naudojosi daugiau nei 10 m. Su siūlyta taikos sutartimi ieškovė nesutiko.
17.2. Esant išduotam vykdomajam įrašui pagal nenuginčytos paskolos sutarties sąlygas nėra galimybės taikyti ieškinio senatį. Pagal CK nuostatas atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį ieškovo pareikštam reikalavimui, o šiuo atveju, ieškovė prašo taikyti ieškinio senatį išduotam vykdomajam dokumentui. Taigi ieškovė ne tik negrąžino skolos, bet ir pati ilgą laiką neginčijo nei reikalavimo sumokėti skolą ir delspinigius, nei vykdomojo rašto.
17.3. Teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas faktinių aplinkybių kontekste. Sprendžiant dėl delspinigių išieškojimui taikytino ieškinio senaties termino taikymo arba atnaujinimo, atsižvelgtina į byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes, šalių elgesį vykdant sutartinius įsipareigojimus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
17.4. Teismas nevertino ieškovės elgesio bei netinkamai ir atsietai vertino kitas reikšmingas aplinkybes. Akcentuodamas, kad atsakovas privalėjo apie savo teisių pažeidimą suvokti dar 2010 m., teismas nevertino, jog artimų, gerų santykių tarp šalių egzistavimas objektyviai įtakoja nesikreipimą dėl paskolos išieškojimo priverstine tvarka – ieškovė buvusi atsakovo gero draugo žmona, šeimas siejo geri, pasitikėjimu grįsti santykiai, todėl ieškovei žadant grąžinti skolą atsakovas objektyviai nesuvokė savo teisių pažeidimo. Teismas nevertino, kad būtent ieškovė pasiskolino pinigus sutartyje nustatytomis sąlygomis, sutiko mokėti delspinigius, jei paskola nebus grąžinta laiku, todėl turėjo dėti pastangas vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Tačiau pinigines lėšas pasiskolinusi 2007 m., ir du kartus pratęsus paskolos grąžinimo terminą, ieškovė dar 7,5 metų naudojosi pinigais, nesistengė grąžinti paskolos. Tik pasikreipus dėl priverstinio skolos išieškojimo dalis paskolos grąžinta realizavus ieškovės turtą priverstine tvarka.
17.5. Teismo išvada nepripažinti reikšmingais atsakovo argumentų, kad jo šeimos narius ištikusios nelaimės sąlygojo jo neaktyvumą išieškant skolą, ir tendencingas, tik ieškovės naudai, įrodymų vertinimas neatitinka byloje pateiktų duomenų bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, pažeidžia įrodymų vertinimo taisykles. Nuo 2012 m. susiklosčiusi ypatingai sunki situacija, dėl kurios visos atsakovo pastangos buvo skirtos žmonos slaugymui, jai mirus – mažamečių vaikų priežiūrai ir vėliau motinos, kurią ištiko insultas, priežiūrai, nepagrįstai nelaikytos reikšmingomis sprendžiant dėl senaties termino atnaujinimo. Net ir apdairus ir protingas žmogus tokioje situacijoje jėgas ir dėmesį skirs šeimai, o ne priverstiniam skolos išieškojimui iš asmens, kuriuo pasitikima ir kuris žada skolą grąžinti.
17.6. Teismo sprendimas sumažinti iš ieškovės išieškotinų delspinigių dydį nuo 181 821,11 Eur iki 12 094,53 Eur prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei priimtas neįvertinus reikšmingų aplinkybių ir nukrypstant nuo teismų praktikos dėl delspinigių dydžio, jog šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga. Netesybų dydis gali būti mažinamas tik jeigu jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta. Kitais atvejais netesybų dydis negali būti mažinamas ir išieškotojas neprivalo jo įrodinėti. Sprendžiant dėl šalių sutartyje numatyto delspinigių dydžio pagrįstumo atsižvelgtina į šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko veiksmus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, siektina nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Teismas nevertino, kad už ieškovei paskolintus pinigus, kuriais negalėjo naudotis 10 m. atsakovas bankui mokėjo palūkanas, dėl to sutartis buvo sudaryta trumpam terminui; paskola ieškovei suteikta verslo vystymui, t. y. ieškovė siekė pelno. Taip pat teismas neįvertino paskolos laikotarpio ir paskolintų lėšų nuvertėjimo. Jeigu ieškovė 2008 m. būtų ėmusi paskolą iš kredito unijos ar kt., būtų mokėjusi apie 2 proc. mėnesinių palūkanų. Atsakovas gera valia sutiko sumažinti delspinigius iki 90 000 Eur, kas sudaro 0,1 proc. ir atitinka teisminę praktiką.
17.7. Teismas neteisingai ir neproporcingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nustatęs ieškovės pareigą mokėti 805,51 Eur žyminio mokesčio, o apeliantui – 1 449,49 Eur, teismas neatsižvelgė, jog apeliantas tiek iki civilinės bylos inicijavimo, tiek bylos nagrinėjimo metu gera valia sutiko mažinti delspinigių dydį iki 90 000 Eur sumos, o vykdomasis įrašas nebuvo pakeistas tik nesutinkant ieškovei, kuri nesutiko ir su taikos sutarties sudarymu. Taigi dėl 90 611,51 Eur sumos ginčo nebuvo. Todėl teismas neteisingai nustatė, kad ieškovės reikalavimas dėl delspinigių sumažinimo buvo tenkintas 93,31 proc. ir ieškinys tenkintas 62,21 proc. bei neteisingai nustatė atsakovui mokėtino žyminio mokesčio dydį.
18. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Atsakovas neįrodė, jog dėl svarbių priežasčių praleido senaties terminą išieškoti netesybas iš ieškovės ir dėl to terminas turi būti atnaujintas.
18.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pateikia tik bendrą taisyklę, jog teismas, spręsdamas dėl praleisto senaties termino priežasčių pripažinimo svarbiomis, vertina objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, o jais gali būti, pvz., asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan., siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan. Minėti pavyzdžiai nėra laikomi privalomais kriterijais, kuriuos privalo vertinti teismai, tai – pavyzdinės gairės, kurios gali būti vertinamos atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes. Atsakovas nepagrįstai nurodo, jog teismas privalėjo vertinti ieškovės elgesį kaip vieną iš kriterijų, kuriuo vadovaujamasi sprendžiant dėl senaties termino atnaujinimo.
18.3. Senaties terminą kreiptis dėl priverstinio skolos ir netesybų išieškojimo atsakovas praleido beveik 8 m., todėl teismas pagrįstai didesnį dėmesį skyrė analizuodamas priežastis, lėmusias atsakovo ženklų termino praleidimą.
18.4. Senaties terminas netesyboms taikytas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
18.5. Nepagrįsti atsakovo argumentai dėl sutikimo mažinti bendrą delspinigių sumą nuo 181 821,11 Eur iki 90 000 Eur. Atsakovo cituojamoje praktikoje abi šalys arba viena iš jų – juridiniai asmenys, patyrę verslininkai, skiriasi tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai, prievolių neįvykdymo laikotarpiai, prievolių dydžiai, todėl ja negalima remtis šioje byloje, vertinant delspinigių normos dydį. Taigi, nėra pagrindo teigti, jog atsakovo nurodoma 0,1 proc. dydžio delspinigių norma ginčo atveju yra protinga ir sąžininga.
18.6. Atsakovo pateikta paskolos sutartis nepatvirtina, jog paskolą ieškovei atsakovas suteikė pats gavęs banko paskolą būstui renovuoti. Nors ieškovės buvęs sutuoktinis ir atsakovas vienas kitą laikė draugais, tačiau ieškovė niekada nelaikė atsakovo savo draugu, todėl atsakovo versija, jog jis nesikreipė dėl priverstinio skolos ir netesybų išieškojimo, nesuvokė savo teisių pažeidimo dėl gerų tarpusavio santykių, neatitinka tikrovės. Atsakovas nesikreipė dėl priverstinio skolos ir netesybų išieškojimo todėl, kad iki 2017 m. sausio 20 d. periodiškai gaudavo įmokas iš ieškovės.
18.7. Teismo sprendimu bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos tinkamai. Atsakovo pasiūlymas sudaryti taikos sutartį ir nustatyti, jog ieškovė yra skolinga 90 000 Eur netesybų, yra neprotingas. Teismo sprendimu netesybos buvo sumažintos iki 12 094,53 Eur. Negalima laikyti, jog šalis nepriėmusi kitos šalies taikaus pasiūlymo bylos nagrinėjimo metu yra atsakinga už toje ginčo dalyje susidariusias bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis viso proceso metu, gynė savo pažeistas teises, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo pritaikius ieškinio senatį sumažinta kreditoriaus reikalaujamų delspinigių suma bei atitinkamai pakeistas vykdomasis įrašas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
20. Byloje nustatyta ir ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra, kad 2007 m. rugpjūčio 28 d. ieškovė V. J. (buvusi pavardė – Z.) ir atsakovas A. K. sudarė notaro patvirtintą paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė pasiskolino iš atsakovo 33 595,92 Eur (116 000 Lt), kurie jai buvo perduoti sutarties pasirašymo metu, ir kuriuos ji įsipareigojo grąžinti iki 2008 m. balandžio 28 d., laiku negrąžinus paskolos, ieškovė įsipareigojo mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius už negrąžintą sumą; šalys 2008 m. gegužės 14 d. notariniu susitarimu pratęsė paskolos grąžinimo terminą iki 2009 m. gegužės 14 d., o 2009 m. birželio 3 d. susitarimu paskolos grąžinimo terminą nustatė 2010 m. birželio 1 d. Kauno miesto 4-ojo notarų biuro notarė V. J. 2018 m. vasario 8 d. atliko vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 215 417,03 Eur skolos, kurią sudaro negrąžinta 33 595,92 Eur paskola, 181 821,11 Eur delspinigiai už laiku nesumokėtą kreditą bei visos įstatymo numatomos išlaidos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už išieškomas sumas nuo vykdomojo įrašo atlikimo iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo, išieškojimo.
21. Ieškovė ieškiniu prašė delspinigių reikalavimui taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, sumažinti delspinigių dydį, panaikinti 5 proc. dydžio metinių palūkanų už išieškomą sumą nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki įrašo visiško įvykdymo išieškojimą bei atitinkamai pakeisti vykdomąjį įrašą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: atsakovo delspinigių reikalavimui taikė sutrumpintą ieškinio senaties terminą ir dėl to nustatė kitą išieškotiną delspinigių sumą bei atitinkamai pakeitė vykdomąjį įrašą; ieškovės reikalavimus sumažinti delspinigių dydį ir neišieškoti palūkanų teismas atmetė. Nesutikimą su skundžiamu sprendimu apeliantas (atsakovas) iš esmės argumentuoja netinkamu bylos duomenų įvertinimu, netinkamu ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančių teisės normų taikymu faktinių aplinkybių kontekste. Pritarti šiems apeliacinio skundo argumentams teisėjų kolegija nemato pagrindo.
22. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas yra pagrindas nukentėjusiai šaliai reikalauti taikyti įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus. CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal šią teisės normą už sutartinių prievolių nevykdymą kreditoriaus pasirinkimu galima alternatyvi atsakomybė: arba nuostolių atlyginimas, arba netesybų sumokėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008).
23. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas netesybų taikymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, yra pažymėjęs, kad netesybos atlieka esamų ir būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, skatindamos šalis įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) yra skirta ir tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-823/2019 46 punktą).
24. Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Nagrinėjamos bylos atveju šalys susitarė, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, t. y. laikoma, jog netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Byloje nustatyta, kad ieškovė šalių susitartu terminu – 2010 m. birželio 1 d., savo prievolės grąžinti pasiskolintą pinigų sumą neįvykdė, todėl nuo šios dienos atsakovui atsirado teisė reikalauti šalių sulygtų 0,2 proc. dydžio delspinigių už negrąžintą sumą, kurie už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2018 m. vasario 8 d. vykdomojo įrašo išdavimo dienos sudarė 181 821,11 Eur. Tačiau pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminas.
25. CK 1.124 straipsnis nustato, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Apelianto vertinimu, šiuo atveju susiklostė nestandartinė situacija, nes ieškovė prašo taikyti ieškinio senatį, nors pagal CK nuostatas ir teisminę praktiką būtent atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį ieškovo pareikštam reikalavimui.
26. Teisėjų kolegija, nepritardama tokiai apelianto pozicijai, pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įprastai ieškinio senatis taikoma, kai kreditorius pareiškia skolininkui ieškinį ir skolininkas, gindamasis nuo pareikštų reikalavimų, prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Tuo atveju, kai teisinis reglamentavimas nustato kreditoriui teisę išieškoti iš skolininko pinigines prievoles ne teismine tvarka (nagrinėjamu atveju – pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą), skolininkas, gavęs kreditoriaus reikalavimą sumokėti skolą gera valia ar notaro atliktą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo, turi teisę ginti pažeistas teises pareikšdamas kreditoriui savarankišką ieškinį dėl ieškinio senaties terminų taikymo. Teismai, nagrinėdami skolininko ieškinį, turi vadovautis ieškinio senatį reglamentuojančiomis normomis, taip pat kaip ir nagrinėdami kreditoriaus ieškinį, kai skolininkas prašo taikyti ieškinio senatį. Taigi CK normomis nustatytas ieškinio senaties teisinis reglamentavimas nevaržo skolininko teisių, nes jis pats turi savarankišką teisę, remdamasis ieškinio senaties normomis, ginti pažeistas teises teisme, pareikšdamas ieškinį dėl senaties normų taikymo kreditoriaus skaičiuojamiems bei ne teismine tvarka reiškiamiems ir (ar) privestinai vykdomiems reikalavimams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017 49, 50 punktus; 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 46 punktą). Taigi ieškovė savo pažeistų teisių gynimą faktiškai įgyvendino pareikšdama šioje byloje nagrinėjamą ieškinį, kuriuo, be kita ko, prašė pagal atsakovo reikalavimus priverstinai išieškomus delspinigius sumažinti taikant ieškinio senatį.
27. CK 1.127 straipsnyje, reglamentuojančiame ieškinio senaties termino pradžią, nustatyta, be kita ko, kad: ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (1 dalis); jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (2 dalis); jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (5 dalis).
28. Byloje nustatyta, kad apie teisę į sutartyje nustatytas netesybas atsakovas sužinojo 2010 m. birželio 1 d. (kai šalių nustatytą paskolos grąžinimo dieną prievolė nebuvo įvykdyta), tuo tarpu vykdomąjį įrašą dėl 33 595,92 Eur paskolos, 181 821,11 Eur delspinigių, kurių skaičiavimo pradžia yra 2010 m. birželio 2 d., ir palūkanų išieškojimo notarė atliko 2018 m. vasario 8 d. Taigi vykdomojo dokumento dėl delspinigių už laiku negrąžintą paskolą išdavimo apeliantas į notarą kreipėsi akivaizdžiai praleidęs CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą. Atsikirsdamas į ieškovės reikalavimą delspinigių išieškojimui taikyti senatį, atsakovas prašė teismo praleistą senaties terminą atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas atsakovo nurodytų termino praleidimo priežasčių nepripažino svarbiomis ir praleisto ieškinio senaties termino neatnaujino. Apelianto teigimu, teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas bylos faktinių aplinkybių kontekste.
29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad delspinigius daugiau kaip už šešis mėnesius galima priteisti, jeigu ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra atnaujinamas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2018 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018; 2019 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-687/2019).
31. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo nurodytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui, kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).
32. Nagrinėjamu atveju, teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendė nesant pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl delspinigių pareikšti. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai vertino tik apelianto elgesį ir nevertino ieškovės elgesio (ilgalaikio skolos negrąžinimo), artimų, gerų, pasitikėjimu grįstų santykių tarp šalių egzistavimo, todėl ieškovei žadant grąžinti skolą atsakovas objektyviai nesuvokė savo teisių pažeidimo. Taip pat apeliantas kvestionuoja jo argumentų, susijusių su jo šeimos narius ištikusių nelaimių įtaka atsakovo pasyviam skolos išieškojimo elgesiui, vertinimą.
33. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Byloje nustatyta, kad apie teisę į sutartyje nustatytas netesybas atsakovas sužinojo 2010 m. birželio 1 d., kuomet ir suėjo kelis kartus pratęstas paskolos sutarties įvykdymo terminas. Atsakovo argumentus, kad šalis siejo artimi santykiai, dėl kurių atsakovas pasitikėjo ieškove ir nesuvokė savo teisių pažeidimo, teisėjų kolegija laiko deklaratyviais, nes ieškovė neigia gerus jos ir atsakovo tarpusavio santykius, o atsakovas nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, kaip ir įrodymų, kad iki vykdomojo įrašo išdavimo kreipėsi į ieškovę, kuri skolą pripažino ir žadėjo sumokėti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad paskolos sutarties sudarymo metu atsakovas buvo apdairus ir rūpestingas, ėmėsi įstatymo nustatytų priemonių apsaugoti savo interesus: paskolą sudarė notarinės formos, paskolos grąžinimo prievolės įvykdymą užsitikrino netesybomis ir nekilnojamojo turto hipoteka.
34. Pažymėtina ir tai, kad pats apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 pateiktais išaiškinimais, kad sprendžiant dėl ieškinio senaties taikymo ir praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo teisėtumo turi būti atsižvelgta į šalių pareigą sutartis vykdyti tinkamai ir sąžiningai, kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.200 straipsnio 1, 3 dalys). Toks aiškinimas reiškia, kad šių principų turi laikytis tiek skolininkas (nagrinėjamu atveju ieškovė), tiek kreditorius (nagrinėjamu atveju atsakovas): be kita ko, skolininkas turi laiku ir tinkamai vykdyti pinigines prievoles, o kreditorius – reikalauti jas vykdyti nedelsiant, įskaitant priverstinį išieškojimą, ir tuo pernelyg nedidinant skolininko įsiskolinimo. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra įrodymų, kad paskolos sutarties šalys siekė sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai, kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu: ieškovė savo pasyvumą grindė tuo, kad mokėjo paskolą dalimis, tačiau neturi tai patvirtinančių įrodymų, atsakovas – gerais santykiais su ieškove bei sunkiomis šeiminėmis aplinkybėmis.
35. Atsakovo nurodytas aplinkybes apie tai, kad jo sutuoktinė A. K. mirė (duomenys neskelbtini), kad jis augina du nepilnamečius vaikus – sūnų R., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrą A., gimusią (duomenys neskelbtini), kad jo motina 2015 m. patyrė insultą, patvirtina į bylą pateikti civilinės būklės registravimo liudijimų ir išrašų iš medicininių dokumentų kopijos (el. b. t. 1, b. l. 84–87), tačiau atsakovas neteikia jokių argumentų apie iki dukters gimimo ar sutuoktinės mirties buvusias aplinkybes, kurios objektyviai sukliudė įstatymo nustatyto termino eigos metu pačiam ar per atstovą įgyvendinti savo teises. Vien tik rūpestis šeimos nariais savaime neatleidžia nuo kitų pareigų tinkamo vykdymo ar teisių įgyvendinimo.
36. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – banko pažyma, sutartys (el. b t. 1, b. l. 68, 69–80, 81–83) patvirtina, kad 2007 m. liepos 20 d. atsakovas ir jo sutuoktinė iš tuometinio Nordea banko gavo 26 087 Eur kreditą statinio rekonstrukcijai, už kurį laidavo ieškovo motina J. K., tačiau šios aplinkybės savaime nepatvirtina, kad ieškovei buvo paskolintos būtent iš šio kredito gautos lėšos. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad atsakovas pats privalėjo mokėti bankui palūkanas, turėjo skatinti atsakovą rūpintis kuo greitesniu paskolos atgavimu iš ieškovės, o ne delsti įgyvendinti savo teises ir kreiptis priverstinio skolos išieškojimo po beveik aštuonerių metų, kuomet susidarę delspinigiai skolos sumą viršijo net penkis kartus.
37. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sprendžia, kad svarbių įstatymo nustatyto senaties termino eigos metu egzistavusių aplinkybių, sąlygojusių termino reikalauti delspinigių praleidimą, atsakovas neįrodė ir nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad nėra pagrindo atnaujinti atsakovui praleistą delspinigių išieškojimo senaties terminą.
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 1.5 straipsnis) atitinka ieškovei tenkanti sankcija: visos paskolos sumos (33 595,92 Eur) ir 6 mėnesių delspinigių (12 094,53 Eur) už prievolės įvykdymą ne laiku išieškojimas bei 5 proc. dydžio procesinės palūkanos už išieškomą sumą nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki jo visiško įvykdymo.
39. Apeliantas neteisus, teigdamas kad teismo sprendimas sumažinti iš ieškovės išieškotinų delspinigių sumą nuo 181 821,11 Eur iki 12 094,53 Eur prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei priimtas neįvertinus reikšmingų aplinkybių ir nukrypstant nuo teismų praktikos dėl delspinigių dydžio. Skundžiamo teismo sprendimo turinys liudija, kad atsakovo reikalaujami delspinigiai sumažinti dėl delspinigių reikalavimui pritaikytos senaties ir dėl šios sprendimo dalies pagrįstumo jau pasisakyta, o ieškovės ieškinio reikalavimas sumažinti sutartimi sulygtą delspinigių dydį pirmosios instancijos teismo atmestas, todėl nesant ieškovės skundo teisėjų kolegija nemato teisinio pagrindo plačiau pasisakyti šiuo klausimu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
40. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškinys buvo patenkintas iš dalies, todėl šalys įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, atlyginimą.
41. Nesutikimą su skundžiama sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliantas iš esmės argumentuoja tik tuo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog apeliantas tiek iki civilinės bylos inicijavimo, tiek bylos nagrinėjimo metu gera valia sutiko mažinti delspinigių dydį iki 90 000 Eur sumos, o vykdomasis įrašas nebuvo pakeistas tik nesutinkant ieškovei, kuri nesutiko ir su taikos sutarties sudarymu. Pasak apelianto, dėl 90 611,51 Eur sumos ginčo nebuvo, todėl teismas neteisingai nustatė patenkintą ieškinio dalį.
42. Teisėjų kolegija nepritaria tokiai apelianto pozicijai. Pažymėtina, kad CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (dydžiui). Taigi bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą. Nustatant šalių patenkintų (atmestų) reikalavimų proporciją atsižvelgtina į bendrą ginčo sumą. Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčijo išduotu vykdomuoju įrašu išieškomą 181 821,11 Eur delspinigių sumą, kurią prašė sumažinti iki 1 209,60 Eur, t. y. reiškė 180 611,51 Eur (181 821,11 Eur-1 209,60 Eur) dydžio reikalavimą. Apeliantas nurodo gera valia sutikęs mažinti reikalaujamą delspinigių sumą iki 90 000 Eur, tačiau ginčo šalys byloje taikos sutarties nesudarė, ieškovė savo reikalavimų nesumažino, todėl pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas pagrįstai skirstė pagal byloje pareikštus reikalavimus proporcingai jų patenkinai / atmestai daliai.
43. Kitų argumentų, susijusių su pagal teismo paskaičiuotą proporciją paskirstytais žyminiu mokesčiu bei advokato teisinės pagalbos išlaidomis, apeliantas neteikia, todėl paskirstytų bylinėjimosi išlaidų dydžio teisėjų kolegija nerevizuoja.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
44. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus teisinius ir faktinius argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė nagrinėtam delspinigių reikalavimui aktualias ieškinio senaties taikymo teisės nuostatas, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje įrodinėtas termino praleidimo priežastis ir padarė pagrįstas išvadas dėl pagrindo atnaujinti praleistą senaties terminą nebuvimo. Apelianto argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
45. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau teisę į tokių išlaidų atlyginimą įgijo ieškovė (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų ir prašymo jas priteisti ieškovė nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
46. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 400 Eur žyminį mokestį, o likusios žyminio mokesčio dalies, t. y. 994 Eur, mokėjimas Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus atidėta žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalis priteisiama iš apelianto į valstybės biudžetą (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 994 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybei.
Teisėjos Danutė Gasiūnienė
Danguolė Martinavičienė
Aldona Tilindienė