Administracinė byla Nr. ATP-204-167/2017
Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00534-2016-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.13;
(S)
21.11.14; 21.14.27
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gruodžio 5 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alfredas Vilbikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nutarties ir
n u s t a t ė :
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nutarimu V. P. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, buvo paskirta nuobauda – bauda 579 eurų, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. V. P. nubaustas už tai, kad jis 2016 m. birželio 26 d., 16.22 val., (duomenys neskelbtini) namo, vairavo automobilį Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,95 promilių ± 1,7 %).
Pažeidėjas 2017 m. spalio 24 d. su prašymu kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą, prašydamas sutrumpinti jam paskirtą specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminą. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 31 d. nutartimi V. P. sutrumpino paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą likusiam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiui.
Skundu Institucija prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartį.
Skunde nurodoma, kad teismas priimdamas šį sprendimą buvo neobjektyvus, byloje neteisingai nustatė išimtinas ir ypatingas aplinkybes, netinkamai pritaikė įstatymą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą, dėl ko sudarė sąlygas ypač šiurkštų administracinės teisės pažeidimą padariusiam asmeniui, išvengti tokios atsakomybės, kokia numatyta įstatyme. Tuo pačiu mano, jog šio sprendimo priėmimas neužtikrins administracinės nuobaudos tikslų.
Pažymima, kad tai, jog V. P. teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga tam, kad galėtų atlikti darbines funkcijas, nėra kažkokios išskirtinės ir ypatingos, tokia padėtis gali būti apibūdinama daugeliui žmonių. Akcentuojama ir tai, jog Mažeikių rajono apylinkės teismas pareiškėjo V. P. prašymą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, o tai reiškia, jog nesuteikė mums galimybės išsakyti savo nuomonės, dėl V. P. prašymo. Pabrėžiama, kad V. P. padarytas pažeidimas, vertinamas kaip ypač šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, todėl vien tik simbolinės, jo pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitinka administracinei nuobaudai keliamų tikslų, todėl Institucijos nuomone teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimas jo atžvilgiu, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams.
Institucijos skundas tenkinamas.
Iš teismui pateiktos medžiagos akivaizdu, jog V. P. iš esmės suinteresuotas ankščiau nustatyto termino atgauti teisę vairuoti transporto priemones. Tokią galimybę pažeidėjui numato ATPK 329 straipsnis, kur nustatyta – jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Tačiau pažymėtina, kad paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Tai reiškia, kad nuobaudą paskyrusi institucija gali sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą savo nustatytam laikotarpiui arba išvis atsisakyti tenkinti asmens prašymą. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienas atvejis turi būti įvertintas individualiai – ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai.
Spręsdamas šį klausimą, teismas vertina ne tik, ar pažeidimą padaręs asmuo atitinka formaliuosius šio straipsnio taikymo kriterijus, bet taip pat vertina ir padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo elgesį iki nuobaudos skyrimo, požiūrį į paskirtą nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, tuo pačiu vertinant, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai (Vilniaus apygardos teismo nutarimai Nr. ATP-261/2014, Nr. ATP-301/2014, Nr. ATP-243/2014, Klaipėdos apygardos teismo nutarimai Nr. ATP-98-462/2014, Nr. ATP-38-361/2014, LVAT nutartis Nr. N575-4446/2011 ir kt.).
Nors bylos duomenys patvirtina, kad V. P. įvykdė ATPK 329 straipsnyje numatytas sąlygas – yra praėję daugiau kaip pusė paskirtojo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiko, po pirmosios instancijos teismo nutarimo įsiteisėjimo dienos naujų teisės pažeidimų susijusių su KET nepadarė (b. l. 44), yra išklausęs privalomo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą sveikatai kursą (b. l. 24), baigė papildomo vairuotojų mokymo programą (b. l. 26), be to, yra sumokėjęs paskirtą baudą (b. l. 39-43), tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai nei nurodė apylinkės teismas, vien to nepakanka esminei išvadai, kad administracinės nuobaudos tikslai, esamuoju laikotarpiu, jau yra pasiekti. Kartu pažymėtina, kad teismo paskirtos nuobaudos įvykdymas yra pažeidėjo pareiga, o ne teisė, privalomasis mokymas apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai yra sąlyga, kurią kiekvienu atveju turi įvykdyti pažeidėjas, norintis susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, kai ši teisė buvo atimta dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam.
Apygardos teismas pažymi, kad teisė vairuoti transporto priemones V. P. atimta už tai, kad jis padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,95 prom.). Tokiais savo neatsakingais ir lengvabūdiškais veiksmais V. P. kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų žmonių turtui, jų sveikatai, o taip pat ir gyvybei. Už šį pažeidimą V. P. buvo skirta 579 eurų bauda, t. y. ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą, be to, teisė vairuoti transporto priemones atimta laikotarpiui, kuris taip pat lygus straipsnio sankcijoje numatytam minimaliam šios nuobaudos terminui – 2 metams. Apygardos teismas sprendžia, kad už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą V. P. buvo skirta pakankamai švelni administracinė nuobauda, todėl trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nors šiuo atveju ir yra įvykdytos visos formalios ATPK 329 straipsnyje nustatytos sąlygos, nėra pagrindo, tam pagrindo neduoda padaryto pažeidimo pobūdis ir pavojingumas. Kartu pažymima, kad teismų praktikoje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Be to, skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad V. P., po teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, būtų nutraukęs vykdyti savo veiklą arba, kad minėta veikla, neturint teisės vairuoti transporto priemones, taptų neįmanoma.
Pažymėtina ir tai, kad nors V. P. prašyme sutrumpinti teisė vairuoti transporto priemones nurodė, kad jam minėta teisė reikalinga, kad jis galėtų dirbti, neturint teisės vairuoti transporto priemones praktiškai neįmanoma supirkti medžiagas ir pristatyti klientams produkcijos, tačiau apygardos teismas pažymi, kad nurodytos aplinkybės neatsirado staiga, jos V. P. buvo žinomos, tačiau nesutrukdė padaryti jam įstatymo uždraustą priešingą teisei veiką, ir patvirtina, jo paties neatsakingą požiūrį į savo gyvenimo kokybę.
Įvertinus visetą paminėtų aplinkybių darytina išvada, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai dar nėra pasiekti, nes administracine nuobauda siekiama ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Už transporto priemonės vairavimą esant vairuotojui neblaiviam įstatyme ne atsitiktinai numatyta griežta administracinė atsakomybė. Vien pažeidėjo pageidavimus tenkinančios atsakomybės taikymas jam, nagrinėjamu atveju, nebūtų teisingas kitų visuomenės narių interesų atžvilgiu. Taip pat atkreiptinas pažeidėjo dėmesys, kad visi jo prašyme deklaruoti negatyvūs padariniai, kuriuos jis patyrė (patiria), yra ne kas kita, o jo paties netinkamo elgesio – nenoro laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų, pasekmė, apie kurią jam buvo žinoma iš anksto. Tai, kad V. P. dėl atimtos teisės vairuoti transporto priemones kyla tam tikrų nepatogumų, yra kaltas tik jis pats.
Dėl to, kas paminėta, laikyti skundžiamą apylinkės teismo nutartį pagrįsta ir teisėta nėra pagrindo, todėl priimamas naujas sprendimas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30215 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas
n u t a r i a:
panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartį, V. P. prašymo dėl specialios teisės atėmimo termino sutrumpinimo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Alfredas Vilbikas