Administracinė byla Nr. eAS-758-789/2023
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01347-2023-6
Procesinio sprendimo kategorija 49
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. gruodžio 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) kreipėsi su prašymu į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovo A. S. 194 227,02 Eur dydžio skolą bei 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2022 m. sausio 23 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – taikyti turto areštą paramos gavėjo A. S. turtui bei piniginėms lėšoms 194 227,02 Eur sumai, įregistruoti šį areštą valstybės įmonės Registrų centro Turto arešto aktų registre.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. birželio 6 d. nutartimi priėmė pareiškėjo prašymą, tenkino Agentūros prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo bei nutarė areštuoti atsakovui A. S. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 194 227,02 Eur sumai, o, tokio turto nesant arba turint nepakankamai, – areštuoti pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias A. S., neviršijant 194 227,02 Eur sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Iš areštuoto turto leisti A. S. atsiskaityti su Agentūra dėl jos šioje administracinėje byloje pareikšto reikalavimo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi atmetė atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 6 d. nutarties, kuria buvo taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad, atsižvelgus į pareiškėjo administracinėje byloje keliamo reikalavimo pobūdį bei dydį, netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas ir gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetams. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė yra proporcinga siekiamam tikslui ir pareiškėjo administracinėje byloje keliamam reikalavimui.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai gavo atsakovo A. S. 2023 m. lapkričio 13 d. prašymą pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 6 d. nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, leidžiant atsakovui disponuoti 1 183,1 Eur suma per mėnesį papildomai prie Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 6 d. nutartimi suteikto leidimo iš areštuoto turto A. S. leisti atsiskaityti su Agentūra dėl jos šioje administracinėje byloje pareikšto reikalavimo.
Atsakovas paaiškino, kad teismo 2023 m. birželio 6 d. nutartimi taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė nesudaro galimybių užtikrinti tinkamą atsakovo veiklą ir elementarių kasdieninių poreikių tenkinimą, todėl turi būti pakeista. A. S. nurodė, teismas atsakovui leido iš areštuoto turto atsiskaityti su Agentūra dėl jos šioje administracinėje byloje pareikšto reikalavimo, tačiau teismo nutartyje nustatyti leidimai atlikti atskirus mokėjimus nėra pakankami tam, kad atsakovas galėtų tinkamai vykdyti savo piniginius įsipareigojimus ir prievoles. A. S. pažymėjo, kad turi nepilnametę dukrą, kurią privalo išlaikyti ir pastoviai rūpintis; nepilnametės dukros išlaikymui jis privalo skirti ne mažiau kaip 250 Eur per mėnesį, yra paėmęs kreditą. Atsakovo nuomone, jo turimų piniginių lėšų areštas, uždraudžiant bet kokius mokėjimus, išskyrus pinigų sumokėjimą pareiškėjui, yra visiškai neproporcingas tikslams, kurių siekiama taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi iš esmės trikdo A. S. galimybes užtikrinti tinkamą gyvenimišką veiklą, kitų privalomai mokėtinų sumų tretiesiems asmenims už jam suteiktas paslaugas mokėjimą. Vertinant visų piniginių prievolių dydį, jų nevykdymas greitu metu lems ne hipotetinės, bet realios grėsmės atsiradimą, kadangi dėl įsipareigojimų nevykdymo paslaugų tiekėjai ar valstybės institucijos bus priverstos kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistus interesus; taip bus apribotos atsakovo galimybės tenkinti būtiniausius poreikius (jam gali būti atjungtas vanduo, elektra, dujos, A. S. negalės įsigyti maisto, jam bus atjungtas telefonas ir pan.). Dėl skolų eliminavus visus atsakovo gyvybiškai veiklai naudojamų gyvenamųjų patalpų energetinius šaltinius žiemos metu, jo būklė taps kritinė, neturėdamas priemonių, jis negalės dirbti. A. S. teigė, kad, uždraudus disponuoti jam priklausančiomis lėšomis, yra pažeidžiami jo interesai, kadangi nėra užtikrinami būtiniausi atsakovo poreikiai, o tai vienareikšmiškai prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 str.).
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. lapkričio 20 d. nutartimi atmetė atsakovo A. S. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pakeitimo.
Aptaręs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 ir 6 dalių nuostatas bei aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pažymėjo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė buvo taikyta, kadangi skolos suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė. Teismas nurodė, kad atsakovas turi pareigą paneigti šią prezumpciją ir įrodyti savo gerą turtinę padėtį bei pagrįsti, kad prašymo tenkinimo atveju nekyla grėsmė įvykdyti teismo sprendimą, tačiau A. S. nepateikė jokių savo gerą finansinę padėtį pagrindžiančių dokumentų. Teismas darė išvadą, kad, nepateikus tokių duomenų atsakovui, pareikšto reikalavimo suma sudaro pagrindą abejoti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus pareiškėjui, įvykdymo perspektyvomis. Teismas pažymėjo, kad atsakovas savo prašyme nurodė faktines aplinkybes, kurios suponuoja nekvestionuotiną išvadą, jog jo turtinė padėtis yra sunki, pareikšto reikalavimo suma A. S. yra didelė, o tai tik dar labiau padidina pareiškėjui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
Teismas pažymėjo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra susijęs su tam tikrais suvaržymais, tačiau, siekiant teisingo bylos išnagrinėjimo ir šalių interesų pusiausvyros, minėti suvaržymai nagrinėjamu atveju yra būtini. Teismas atsakovui paaiškino, kad su prašymu bei šį prašymą pagrindžiančiais įrodymais (duomenys apie turimą turtą, turimas pinigines lėšas kredito įstaigose, apie savo gaunamą atlyginimą, sąskaitą banke, į kurią yra mokamas atlyginimas arba išmokos, patiriamas būtiniausias išlaidas bei jų dydį ir negalėjimą šių išlaidų padengti dėl pritaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių) jis turi galimybę kreiptis į antstolį, kad šis leistų kiekvieną mėnesį iš areštuotos sąskaitos panaudoti didesnę sumą, nei šiuo metu jam leidžiama.
Įvertinęs bylos medžiagą, teismas konstatavo, kad šioje ginčo stadijoje taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė yra proporcinga pareiškėjo keliamam reikalavimui, o toks teismo vertinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką šioje byloje ir analogiško pobūdžio bylose. Netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės – arešto tiek atsakovo lėšoms, tiek turtui – teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas ir gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos biudžetams (viešajam interesui).
III.
Atsakovas A. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. nutartį ir pakeisti šia nutartimi pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, leidžiant atsakovui disponuoti 1 183,1 Eur suma per mėnesį papildomai prie Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 6 d. nutartimi suteikto leidimo iš areštuoto turto A. S. leisti atsiskaityti su Agentūra dėl jos šioje administracinėje byloje pareikšto reikalavimo.
Atsakovo nuomone, teismo nutartis netenkinti jo prašymo pakeisti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi teismas neatsižvelgė į tai, jog egzistuoja faktinis pagrindas tenkinti jo prašymą.
Atsakovas grindžia savo poziciją iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pakeitimo. Nurodo, kad, teismui areštavus visas jo lėšas, atsakovas liko be lėšų gyvenimui, jis išgyvena tik skolindamasis pinigus iš pažįstamų, todėl skolos didėja. Dėl taikyto arešto atsakovas praktiškai negali vykdyti kasdienių darbo funkcijų, kadangi neturi pinigų telefono ryšiui, automobiliui ir kurui.
A. S. nurodo, kad jis pateikė teismui informaciją apie nustatytas ir paskaičiuotas vidutines vartojimo išlaidas, tenkančias vienam namų ūkio nariui per mėnesį, išsamiai nurodė atsakovo kiekvieną mėnesį patiriamas išlaidas vartojimui, maistui, aprangai, šildymui, kurui, automobiliui, telefono ryšiui, komunalinėms išlaidoms ir t. t., tačiau teismas neįvertino šių aplinkybių. Teismui buvo pateikta A. S. darbo užmokesčio pažyma.
Atsakovas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog jis yra nesąžiningas, pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, galinčių pagrįsti A. S. nesąžiningumą. Nurodo, kad dar 2019 m. Agentūra kreipėsi į teismą, siekdama išieškoti išmokėtą paramos sumą iš atsakovo, jis neatliko jokių nesąžiningų veiksmų ir nesukėlė Agentūrai papildomų problemų. A. S. atkreipia dėmesį, kad 2022 m. jis įsigijo nekilnojamąjį turtą, o ši aplinkybė papildomai įrodo, kad atsakovas elgiasi sąžiningai ir neketina slapstytis.
Atsakovo nuomone, pritarus Agentūros argumentui, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti taikomos atsakovui, esant teorinei galimybei perleisti turtą ir lėšas, reikėtų daryti nelogišką išvadą, kad, pareiškėjui kreipiantis į teismą ir prašant taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tokios priemonės turėtų būti taikomos visais atvejais, kadangi teoriškai atsakovai turi tam tikras galimybes perleisti turtą.
Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašo atmesti atsakovo A. S. atskirąjį skundą.
Agentūra paaiškina, kad ji gina ne tik valstybės, bet ir Europos Sąjungos finansinius interesus, o atsakovo skolos suma yra itin didelė (194 227,02 Eur), todėl akivaizdu, kad A. S., veikęs neteisėtai ir gavęs paramos lėšas (baudžiamoje byloje Nr. 1-259-1132/2021 (toliau – Baudžiamoji byla) buvo nustatytas jo dalyvavimas bendrininkų grupėje, pagaminant netikrus dokumentus, suklastojant tikrus dokumentus ir juos panaudojant, siekiant apgaule gauti subsidijas), negali tikėtis, kad jis, negrąžinęs pasisavintų paramos lėšų, galės gyventi jam įprastą gyvenimo būdą. Pareiškėjo nuomone, byloje pateiktų duomenų (skolos sumos dydis, tyčinis pažeidimų pobūdis, Baudžiamosios bylos duomenys ir t. t.) pakanka pagrįsti antrąją reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygą – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos kilimo tikimybę (jei sprendimo vykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas). Tai, kad atsakovui išmokėtos lėšos, kurios buvo panaudotos nesilaikant paramos sutarties sąlygų ir teisės aktų reikalavimų (tai jau pripažinta tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje, tiek Baudžiamojoje byloje), savaime suponuoja žalą Europos Sąjungos finansiniams interesams.
Agentūros nuomone, teismo taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė yra proporcinga siekiamam tikslui ir administracinėje byloje keliamam reikalavimui, ji nepažeidžia proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.
Pareiškėjas sutinka su teismo padarytomis išvadomis ir pažymi, kad atsakovo finansinė padėtis nėra gera, o, leidus jam naudotis 1 183,1 Eur suma per mėnesį (ši suma yra akivaizdžiai pakankama geresniam nei būtinam poreikių užtikrinimui), nebūtų išlaikytas balansas tarp Agentūros reikalavimo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir A. S. padėties.
Agentūra teigia, kad šioje administracinėje byloje yra pakankamai daug įrodymų apie atsakovo nesąžiningumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2023 m. gegužės 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-607-662/2023 vertindamas Agentūros sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pripažino, kad „atsakovas sprendime pagrįstai nurodė, jog Projekte numatyta veikla nebuvo tinkamai vykdoma, o tik imituojama. Bylos medžiagos duomenimis, pats atsakovas projekto nevykdė, projekto įgyvendinimo vietoje buvo vykdoma veikla, susijusi su žvakių gamyba, sandėliuojama pagaminta produkcija ir žaliava žvakėms gaminti. Be to, iš projekto įgyvendinimo vietoje darytų nuotraukų matyti, kad įranga, kuria reikia dirbti su moliu, yra švari, atrodo kaip nauja ir nenaudojama, t. y. nebuvo jokių požymių, jog kažkas realiai dirba su šia įranga. Atsakovas neturėjo reikiamo skaičiaus darbuotojų gamybinei veiklai vykdyti. Taip pat ši faktinė aplinkybė konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1013-442/2021“. Pareiškėjas teigia, kad šiame įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina A. S. nesąžiningumą. Šiuo atveju svarbus yra ir tas aspektas, kad atsakovas klastojo dokumentus, kuriuos panaudojo ir apgaule gavo subsidiją. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą.
Pareiškėjas nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis Baudžiamojoje byloje buvo priimtas 2021 m. liepos 26 d. ir yra įsiteisėjęs, todėl privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kurio atžvilgiu yra priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 4 d.). Minėtoje byloje nustatyta, kad keramikos įrangos pirkimas buvo atliktas, įgyvendinant nusikalstamą sumanymą, iš anksto susitarus, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Pyplių ūkis“ atsakovui parduos keramikos gaminių įrangą, numatytą įsigyti A. S. projekte, už ženkliai didesnę negu įsigijimo kainą, iš anksto sumanius atsakovo projekte nevykdyti privalomų pirkimo procedūrų, o tik imituoti pirkimą, parengiant vyksiančios apklausos raštu dokumentus, nugalėtoju pripažįstant UAB „Pyplių ūkis“, siūlančią įsigyti įrangą realiai už ženkliai didesnę kainą, naudojant kitų pirkimo procedūroje nedalyvavusių tiekėjų tikrus komercinius pasiūlymus dėl įrangos įsigijimo, kaip pirkimui pateiktus pasiūlymus, pagaminant netikrus pirkimui privalomus dokumentus. Byloje taip pat nustatyta, kad 16 867,71 Eur vertės keramikos įranga buvo įsigyta už šešis kartus padidintą sumą – 101 758,19 Eur. Byloje buvo konstatuota, kad A. S. panaudojo žinomai netikrus dokumentus, paleisdamas juos teisinėn apyvarton, t. y. pateikdamas juos Agentūrai su 2013 m. gruodžio 18 d. raštu, tyčia suklaidindamas ją ir apgaule gaudamas subsidiją.
Pareiškėjas pažymi, kad, pakeitus reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą bei atsakovui leidus disponuoti 1 183,1 Eur suma per mėnesį, bus užtikrinti A. S. interesai, tačiau tokiu atveju kyla reali grėsmė valstybės ir Europos Sąjungos finansiniams interesams. Agentūros nuomone, nurodyti nusikalstami atsakovo veiksmai aiškiai rodo, kad jis sąmoningai bei derindamas veiksmus siekė apgaule pasisavinti paramos lėšas, todėl leidimas pakeisti reikalavimo užtikrinimo priemones leis tiek A. S., tiek kitiems paramos gavėjams tikėtis, kad, atlikus net nusikalstamus veiksmus, realiai gyvenimo sąlygos nepasikeis ir bus galima laisvai disponuoti atitinkama turimų lėšų dalimi, tokiu atveju ir pats reikalavimo užtikrinimo priemonių institutas netektų reikšmės bei prasmės, o tai yra teisiškai ydinga.
Agentūra atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo atskirajame skunde yra pateikti ir išvestiniai argumentai, tačiau apeliacinės instancijos teismas neprivalo vertinti kiekvienos jo interpretacijos, neturinčios reikšmės bylos kontekste.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo A. S. prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pakeitimo, pagrįstumas ir teisėtumas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir ar, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 6 dalį, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti pakeistos arba panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, iniciatyva arba proceso dalyvių šiam teismui pateiktu pagrįstu prašymu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertint reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-39/2012, 2023 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-692-822/2023). Proceso dalyviai, teikdami prašymą pakeisti taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę kita ar panaikinti taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti naujas aplinkybes bei pateikti įrodymus, dėl kokių priežasčių, atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, atsirado būtinybė pakeisti vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę kita arba nebeliko būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-230-662/2018, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-594-662/2020).
Nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. birželio 6 d. nutartimi priėmė Agentūros prašymą, tenkino jos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, nutarė areštuoti atsakovui A. S. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 194 227,02 Eur sumai, o, nesant tokio turto arba turint jo nepakankamai, – areštuoti pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias A. S., neviršijant 194 227,02 Eur sumos, uždraudžiant perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti šį turtą ar iš esmės sumažinti jo vertę; iš areštuoto turto leista A. S. atsiskaityti su Agentūra dėl jos šioje administracinėje byloje pareikšto reikalavimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi atmetė atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 6 d. nutarties, kuria buvo taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė. Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi.
Pažymėtina, kad minėta reikalavimo užtikrinimo priemonė buvo taikyta konkrečiai atsakovo turto bei piniginių lėšų sumai, įvertinus pareiškėjo keliamo reikalavimo administracinėje byloje pobūdį bei dydį, taip pat tai, kad, netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, prarasta reikšminga Europos Sąjungos paramos dalis. Taigi atsakovas, prašydamas pakeisti taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turėtų pagrįsti tokį prašymą įrodymais, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš jo 194 227,02 Eur dydžio skolą bei palūkanas, bylą išsprendus palankiai Agentūrai, bus užtikrintas, arba pateikti įrodymus, kad teismo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė pernelyg varžo jo teises.
Atsakovas pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą pakeisti minėtą reikalavimo užtikrinimo priemonę, leidžiant jam disponuoti 1 183,1 Eur suma per mėnesį papildomai prie Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 6 d. nutartimi suteikto leidimo iš areštuoto turto A. S. leisti atsiskaityti su Agentūra dėl jos šioje administracinėje byloje pareikšto reikalavimo. Nurodė, kad teismo 2023 m. birželio 6 d. nutartimi taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė nesudaro galimybių užtikrinti tinkamą atsakovo veiklą ir elementarių kasdienių poreikių patenkinimą, o teismo nustatyti leidimai atlikti atskirus mokėjimus nėra pakankami tam, kad atsakovas galėtų tinkamai vykdyti savo piniginius įsipareigojimus ir prievoles.
Teisėjų kolegija pažymi, kad yra visuotinai žinoma ir neginčijama aplinkybė, jog kiekvieną mėnesį asmeniui yra reikalingos lėšos maistui, komunalinėms paslaugoms apmokėti, būstui išlaikyti, taip pat vykdyti kitus mokėjimus, reikalingus būtiniausiems šeimos poreikiams tenkinti. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas A. S. prašymą pakeisti pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nevertino šios aplinkybės ir individualios atsakovo situacijos.
Laikinųjų apsaugos priemonių institutas iš esmės yra analogiškas Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnyje įtvirtintam reikalavimo užtikrinimo priemonių institutui, abiem šiomis priemonėmis yra siekiama iš esmės tų pačių tikslų, todėl, sprendžiant klausimus, susijusius su reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, taip pat ir jų pakeitimu, be kita ko, atsižvelgiama ir į bendrosios kompetencijos teismų praktiką konkrečiais byloje kylančiais klausimais.
Taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti keičiamos, jeigu nustatoma, kad to prašantis suinteresuotas asmuo pasiūlo lygiavertį ieškovo pareikštų materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimų įvykdymo užtikrinimą arba pagrindžia egzistuojant neabejotiną poreikį sumažinti taikytus suvaržymus, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145 str. 2 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir, priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys skolininko / atsakovo interesus, šis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jau taikytų priemonių mastą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-701-464/2017). Taigi, keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbiausia, kad būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai, kadangi pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai, todėl teismas, spręsdamas prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, turi įvertinti, ar, pakeitus laikinąsias apsaugos priemones, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys nebeįmanomas, ar pakeičiamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymu siekiamus tikslus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1411-302/2015). Teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1331-178/2017).
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad nors įstatymų leidėjas ir neįtvirtina draudimo bylą nagrinėjančiam teismui pačiam nuspręsti dėl disponavimo areštuotomis lėšomis sumos arba jos dydžio apribojimo, diskrecijos teisė nustatyti konkrečią panaudotiną teismo leistoms operacijos sumą vis tik yra pripažįstama būtent antstoliui. Tokiu atveju aptariami teismo ribojimai turėtų būti išimtiniai ir pateisinami tik išskirtinių aplinkybių buvimu. Atitinkamas laikinųjų apsaugos priemonių instituto reglamentavimas teikia pagrindą aiškinimui, kad teismas savo diskreciją šioje srityje – kontroliuoti areštuotų piniginių lėšų panaudojimo galimybę – įgyvendina išduodamas ar neišduodamas leidimą atlikti kurias nors prašomas operacijas, ribodamas atliktinų iš areštuotų lėšų operacijų kiekį ar skaičių ir pan. (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1508-464/2016). Areštuojant fizinių asmenų turtą, turėtų būti paliekama neareštuota ta pajamų dalis, kuri reikalinga būtiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant ne tik į paties skolininko, bet ir į jo šeimos narių (ypač mažamečių vaikų) interesus, jų teisių apsaugą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016).
Kaip jau minėta, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. birželio 6 d. nutartimi nutarė areštuoti atsakovui A. S. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 194 227,02 Eur sumai, o, tokio turto nesant arba turint nepakankamai, – areštuoti pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias A. S., neviršijant 194 227,02 Eur sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę; iš areštuoto turto A. S. buvo leista tik atsiskaityti su Agentūra dėl jos šioje administracinėje byloje pareikšto reikalavimo. Atsakovas pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą pakeisti minėtą reikalavimo užtikrinimo priemonę, leidžiant jam disponuoti 1 183,1 Eur suma per mėnesį papildomai prie Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 6 d. nutartimi suteikto leidimo iš areštuoto turto A. S. leisti atsiskaityti su Agentūra dėl jos šioje administracinėje byloje pareikšto reikalavimo. Ginčijama teismo nutartimi šis atsakovo prašymas nebuvo patenkintas.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ 35 punktas nustato, kad jeigu laikinąsias apsaugos priemones pritaikęs teismas leido atlikti tam tikras operacijas su kredito įstaigos sąskaitoje esančiomis lėšomis ir nurodė antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nurodytoms operacijoms atlikti, antstolis vykdomosios bylos neužbaigia ir skolininko prašymu nustato lėšų sumą ir kredito įstaigos sąskaitą, su kurioje esančiomis lėšomis leidžiama atlikti nurodytas operacijas. Patvarkymą, kuriuo nustatoma konkreti lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nurodytoms operacijoms atlikti, antstolis elektroniniu būdu pateikia Turto arešto aktų registrui.
Pirmosios instancijos teismas, 2023 m. birželio 6 d. nutartimi areštuodamas atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 194 227,02 Eur sumai, o, tokio turto nesant ar turint nepakankamai, – areštuoti pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui, neviršijant 194 227,02 Eur sumos, nustatė leidimą atsakovui iš areštuoto turto atsiskaityti su Agentūra dėl jos šioje administracinėje byloje pareikšto reikalavimo. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi neleido netenkino atsakovo prašymo prie nustatyto leidimo papildomai leisti disponuoti 1 183,1 Eur suma per mėnesį būtiniems poreikiams tenkinti.
Teismų praktikoje pažymima, kad būtent teismas, o ne antstolis turi nustatyti, kuriuo tikslu gali būti naudojama dalis areštuotų lėšų (nurodyti, kokias įmokas leidžiama mokėti, kokias prievoles ar sutartinius įsipareigojimus vykdyti), o areštuotų lėšų savininkai antstoliui teikiamais įrodymais turėtų pagrįsti kasmėnesinį lėšų poreikį toms operacijos atlikti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-701-464/2017). Taigi įrodymai apie konkrečius atsakovo ir jo šeimos poreikius turėtų būti teikiami, be kita ko, nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdančiam antstoliui.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, teismui leidus iš areštuotų sumų atlikti atitinkamus mokėjimus, asmuo, kurio atžvilgiu tokie ribojimai yra pritaikyti, turi kreiptis į nutartį vykdantį antstolį su motyvuotu prašymu dėl konkrečios sumos šiems mokėjimams atlikti nustatymo, o, nepakankant nustatytos sumos (padidėjus mokėjimų, kuriuos leido atlikti teismas, kaštams), ir su atitinkamu prašymu dėl jos dydžio pakeitimo. Tuo atveju, jei antstolio priimtas sprendimas, t. y. nustatyta per mėnesį leistina iš areštuotų lėšų naudoti suma, netenkina, asmuo gali skųsti tokius antstolio veiksmus. Ir tik šioje proceso stadijoje, bet ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo klausimą, į naudotinų per mėnesį piniginių lėšų dydžio klausimą gali ir turi įsikišti teismas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-313-464/2019).
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, įvertinusi atsakovo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo prašymą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutartį ir patenkinti atsakovo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pakeitimo iš dalies, nustatant, kad A. S. prie pirmosios instancijos teismo suteikto leidimo atsakovui iš areštuoto turto atsiskaityti su Agentūra dėl jos šioje administracinėje byloje pareikšto reikalavimo papildomai leidžiama atlikti ir pinigines operacijas, susijusias su būtinųjų jo ir šeimos poreikių tenkinimu, pavedant antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti (Civilinio proceso kodekso 145 str. 6 d.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, leidžiant atsakovui atlikti nurodytas operacijas, toks leidimas nekelia grėsmės pareiškėjo galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kadangi nėra keičiamas taikytos reikalavimų užtikrinimo priemonės mastas ar pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdis, o tik nustatomos papildomos operacijos, kurias yra leidžiama atlikti atsakovui.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo visa apimtimi, todėl ginčijama teismo nutartis pakeičiama, atsakovo A. S. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pakeitimo patenkinant iš dalies ir nustatant, kad atsakovui A. S. papildomai leidžiama iš sąskaitose esančių ir areštuotų piniginių lėšų atlikti pinigines operacijas, susijusias su būtinųjų jo ir šeimos poreikių tenkinimu.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 6 dalimi, 137 straipsniu, 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo A. S. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. nutartį.
Atsakovo A. S. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pakeitimo tenkinti iš dalies.
Pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 6 d. nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir nustatyti, kad iš sąskaitose esančių ir areštuotų piniginių lėšų atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) papildomai leidžiama atlikti pinigines operacijas, susijusias su būtinųjų jo ir jo šeimos poreikių patenkinimu.
Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 6 d. nutarties dalį, kuria taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – areštuoti atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 194 227,02 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt keturi tūkstančiai du šimtai dvidešimt septyni eurai ir 02 ct) sumai, o, tokio turto nesant arba turint nepakankamai, – areštuoti pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias A. S., neviršijant 194 227,02 Eur sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, iš areštuoto turto leisti A. S. atsiskaityti su Nacionaline mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos dėl jos pareikšto šioje administracinėje byloje reikalavimo, palikti nepakeistą.
Išaiškinti, kad konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota atsakovo A. S. būtiniesiems jo ir šeimos poreikiams patenkinti, turi nustatyti antstolis.
Kitą atsakovo A. S. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pakeitimo dalį atmesti.
Nutarties nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui bei administracinės bylos šalims.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Ernestas Spruogis