Civilinė byla Nr. e2-1565-1134/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00679-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos:  

3.1.7.6; 3.2.6.1; 2.6.9.2

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

  S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė,

sekretoriaujant Neringai Pratapaitei,

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Iresa“ atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Proximus Global“ atstovui advokatui Raivydui Rukštelei,

liudytojai L. J.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Iresa“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Proximus Global“ dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo ir palūkanų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1.       Byloje tarp ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) ,,Iresa“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Proximus Global“ kilo ginčas dėl be pagrindo lėšų grąžinimo.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2.       ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Iresa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Proximus Global“ 39532,08 Eur sumą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

3.       Nurodė, kad ieškovė perdavė nemokumo administratoriui visus buhalterinius dokumentus pagal kuriuos, remiantis 2022 m. kovo 17 d. įmonės buhalterės sudarytu debitorių sąrašu, atsakovė yra skolinga 39 532,08 Eur. Ši susidariusi skola kilo ieškovei atlikus du bankinius pavedimus: pirmasis buvo atliktas 2019 m. balandžio 16 d. pervedant 25 000 Eur į atsakovės AB DNB banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), mokėjimo sutartyje nurodant „Invoice PRO-228 2019-03-31”, antrasis buvo atliktas 2019 m. gegužės 27 d. pervedant 14532,08 Eur į atsakovės AB DNB banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), mokėjimo sutartyje nurodant „Payment KKC invoice by agreement 02/01-19”. Viso pervesta 39 532,08 Eur. Pasak ieškovės, jai pervedant 25 000 Eur atsakovei mokėjimo paskirtyje nurodytas pagrindas kildinamas iš 2019 m. kovo 31 d. sąskaitos-faktūros Nr. PRO-228 2019-03-31, tačiau išnagrinėjus šią sąskaitą-faktūrą matyti, kad pastaroji buvo išrašyta pardavėjo (atsakovės) pirkėjui – Kingfisher Kestrel Corporation. Vadinasi, pasak ieškovės, ši pinigų perlaida nekilo iš sutartinių atsakovės ir ieškovės teisinių santykių. Be kita ko, ieškovės įgalioto asmens ir buhalterės L. J. paaiškinime dėl ieškovės debitorinio reikalavimo skolininkei atsakovei paaiškinta, kad įmonė jokių pirkimų iš atsakovės neatliko, o pinigai buvo pervesti atsakovės prašymu. Kaip nurodoma ieškinyje, ieškovei pervedant 14 532,08 Eur atsakovei mokėjimo paskirtyje nurodytas pagrindas kildinamas iš sąskaitos-faktūros pagal 2019 m. sausio 2 d. sutartį. Nemokumo administratorius išanalizavęs įmonės perduotus buhalterinės apskaitos dokumentus, šios sutarties nerado. Ieškovės buhalterės L. J. paaiškinime taip pat patvirtinama, kad tokia sutartis pasirašyta nebuvo, o mokėjimas buvo atliktas atsakovės prašymu. Pasak ieškovės, ji iš atsakovės el. paštu gavo 2019 m. rugsėjo 6 d. kasos išlaidų orderius Nr. 2019/16 ir 2019/19, kuriuose nurodoma išduoti ieškovei 25 000 Eur ir 14 532,08 Eur, nurodant pagrindą „Klaidingas mokėjimo grąžinimas“. Minėti orderiai buvo gauti el. paštu 2020 m. liepos 7 d. per įmonę AAA Servicepartner AS (kuri ieškovei teikė juridines, finansines ir apskaitos paslaugas ir kurios direktorius tuo metu buvo tas pats asmuo kaip ir atsakovės – D. A.). Kaip nurodo buhalterė paaiškinime, ji, kaip įgaliotas asmuo susitiko su atsakovės direktoriumi D. A., kuris reikalavo pasirašyti minėtus kasos išlaidų orderius be jokio faktinio pinigų grąžinimo, kurių buhalterė, kaip ieškovės buhalterė ir įgaliotas asmuo, nepasirašė. 2022 m. gegužės 19 d. nemokumo administratorius išsiuntė atsakovei pretenziją dėl prašomos priteisti skolos grąžinimo į ieškovės sąskaitą, tačiau atsakovė pinigų negrąžino. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pervedė atsakovei 39 532,08 Eur, kurie nėra kilę iš jokių sutartinių santykių ir kuriuos atsakovė, išrašydama kasos pajamų orderius, pripažino kaip perverstais per klaidą, minėta suma laikoma kaip be pagrindo atsakovės įgytos lėšos ir privalo būti grąžintos.

4.       Atsakovė UAB ,,Proximus Global“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5.       Nurodė, kad ieškovės mokėjimai atlikti vykdant sutartines prievoles pagal sutartį. Mokėjimai skirti atsiskaityti už suteiktas paslaugas, todėl atsakovė nėra praturtėjusi ieškovės sąskaita. Iš pačių 2019 m. balandžio 16 d. ir 2019 m. gegužės 27 d. mokėjimo nurodymų akivaizdu, kad jie nėra atlikti per klaidą ar be teisinio pagrindo. Pasak atsakovės, 2019 m. balandžio 16 d. mokėjimo nurodyme nurodyta, kad mokėjimas atliktas pagal 2019 m. kovo 31 d. sąskaitą PRO-228. 2019 m. gegužės 27 d. mokėjimo nurodyme nurodyta, kad mokėjimas atliktas pagal KKC sąskaitą ir 02/01/19 sutartį. 2019 m. sausio 2 d. ieškovė, Kingfisher Kestrel Corporation ir atsakovė pasirašė Trišalį susitarimą Nr. 02/01-19 dėl tarpusavio atsiskaitymų, kuriuo ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei už paslaugas, kurias atsakovė suteikė Kingfisher Kestrel Corporation. Sutarta mokėjimų suma – ne daugiau 45 000 Eur. Mokėjimo terminas – iki 2019 m. gruodžio 31 d. 2019 m. balandžio 16 d. mokėjimo nurodymu remiantis 2019 m. sausio 2 d. Trišaliu susitarimu ieškovė apmokėjo atsakovei 2019 m. kovo 31 d. sąskaitą Nr. PRO-228, kurią atsakovė buvo išrašiusi įmonei Kingfisher Kestrel Corporation. 2019 m. gegužės 27 d. mokėjimo nurodymu remiantis 2019 m. sausio 2 d. Trišaliu susitarimu ieškovė apmokėjo dalį atsakovės 2019 m. sausio 31 d. sąskaitos Nr. PRO-221, kurią atsakovė buvo išrašiusi įmonei Kingfisher Kestrel Corporation. Apmokėdama atsakovei sąskaitas, kurias atsakovė buvo išrašiusi įmonei Kingfisher Kestrel Corporation, remiantis 2019 m. sausio 2 d. Trišaliu susitarimu, ieškovė tuo pačiu atsiskaitė su įmone Kingfisher Kestrel Corporation pagal įmonės Kingfisher Kestrel Corporation ieškovei išrašytas sąskaitas – 2019 m. sausio 31 d. sąskaitą Nr. 2/3101-2019 (25 000 Eur sumai) ir 2019 m. vasario 28 d. sąskaitą Nr. 3/2802-2019 (14 553 Eur sumai). Įmonė Kingfisher Kestrel Corporation, pasitelkusi atsakovę, teikė ieškovei paslaugas, kad ieškovė galėtų kurti ir vykdyti verslą Norvegijos Karalystėje bendradarbiaujant su tarptautinėmis įmonėmis. Suteiktų paslaugų rezultate ieškovė sudarė sutartis su įvairiomis Norvegijos įmonėmis (Ballstad Fisk AS, Brodnere Berg AS, Lofoten Fish Export AS, Stocco AS) dėl veiklos (gamybos) vykdymo Norvegijos Karalystėje ir gavo pajamas iš šios veiklos. Trišalio susitarimo pagrindu ieškovė dalį Kingfisher Kestrel Coropration suteiktų paslaugų, kurių teikimui buvo pasitelkta atsakovė ir už kurias Kingfisher Kestrel Coropration buvo skolinga atsakovei, apmokėjo tiesiogiai atsakovei, taip išvengta mokėjimų keliais etapais. Kaip nurodo atsakovė, ji nėra išrašiusi ieškinyje nurodomų kasos išlaidų orderių dėl pinigų grąžinimo ir nereikalavo ieškovės jų pasirašyti. Pinigų grąžinimas pagal tokius kasos išlaidų orderius prieštarautų atsakovės interesams, nes ieškovė mokėjimus atsakovei atliko ne per klaidą, o vykdydama pasirašytus susitarimus atsiskaitant už suteiktas paslaugas. 2020 m. liepos 7 d. D. A. nebuvo atsakovės direktoriumi, kaip nurodoma ieškinyje. D. A. paskirtas atsakovės direktoriumi 2020 m. liepos 29 d. Ieškinyje dėl aukščiau nurodytų aplinkybių remiamasi L. J. paaiškinimais, nurodoma, kad L. J. buvo ieškovės buhaltere, o prie ieškinio pridedamus paaiškinimus L. J. pasirašo kaip ieškovės įgaliotas asmuo. L. J. kaip ieškovės įgaliotas asmuo yra suinteresuota duoti savo atstovaujamai įmonei ir ją pasamdžiusiam bankroto administratoriui naudingus paaiškinimus, todėl jos paaiškinimai vertintini kritiškai. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus nėra pagrindo laikyti, kad atsakovė gavo pinigines lėšas iš ieškovės be teisėto pagrindo ir kad yra prielaidos nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti.

6.       Ieškovė BUAB „Iresa“ teismui pateiktame dublike nurodė, kad palaiko pilna apimti ieškinyje išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad atsiliepime minimos aplinkybės, kad ieškovė sumokėdama atsakovei pagal išrašytas sąskaitas Dominikos Respublikoje registruotai bendrovei Kingfisher Kestrel Corporation atsiskaitė dėl bendrovės Kingfisher Kestrel Corporation išrašytų sąskaitų 2019 m. sausio 31 d. Nr. 2/3101-2019 (25 000 Eur sumai) ir 2019 m. vasario 28 d. sąskaitų Nr. 3/2802-2019 (14 553 Eur sumai), tačiau, minimų sąskaitų tarp Kingfisher Kestrel Corporation ir ieškovės, tarp ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentų nėra. Šių sąskaitos pateikimas iš esmės kelia abejonių dėl jų patikimumo, kadangi jos neva išrašytos bendrovės Kingfisher Kestrel Corporation ieškovei, o yra atsakovės žinioje. Ieškovės įgaliotas asmuo L. J., kuri taip pat yra ir šios įmonės apskaitą tvarkantis asmuo, savo paaiškinime patvirtino, kad ieškovė neturėjo skolų bendrovei Kingfisher Kestrel Corporation.

7.       Atsakovė UAB „Proximus Global“ teismui pateiktame triplike nurodė, kad palaiko pilna apimtimiatsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad ieškovė savo poziciją grindžia ieškovės įgalioto asmens L. J. teiginiais, kad jokia trišalė sutartis sudaryta nebuvo ir ieškovė neturėjo jokių skolų bendrovei Kingfisher Kestrel Corporation. Tačiau L. J., atsakovės teigimu, niekada nebuvo asmuo, veikiantis ieškovės vardu, todėl jos paaiškinimais apie bendrovės sudarytas ar nesudarytas sutartis negalima vadovautis. Atsakovė nurodė, kad 2019 m. sausio 2 d. Trišalį susitarimą ieškovės vardu pasirašė bendrovės direktorius E. Č., kuris vadovavo ieškovei nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki 2020 m. sausio 8 d. Bendrovė Kingfisher Kestrel Corporation paslaugas ieškovei dėl sutarčių su Norvegijos įmonėmis sudarymo ir vykdymo teikė pasitelkusi atsakovę. Kaip nurodoma triplike, ieškovė prašomą priteisti sumą sumokėjo vykdydama su bendrove Kingfisher Kestrel Corporation ir atsakove sudarytas sutartis. Atsakovė nepraturtėjo ieškovės sąskaita, nes su atsakove buvo atsiskaityta už atsakovei suteiktas paslaugas, kurių rezultate ieškovė vykdė veiklą Norvegijos Karalystėje ir gavo iš tos veiklos pajamas.

8.       Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Papildomai nurodė, kad į bylą buvo pateiktas ieškovės buvusios vyr. finansininkės L. J. raštas „BUAB „Iresa“ debitorinio reikalavimo skolininkui UAB „Proximus Global“ paaiškinimas“ – jame paaiškinta dėl pirmiau aptartų ieškovės atsakovės naudai atliktų mokėjimų atitinkamai 25 000,00 Eur ir 14 532,08 Eur. Pirmiausia L. J. minėtame rašte nurodė, kad sąskaita faktūra PRO-228 yra išrašyta pačios atsakovės, ji išrašyta įmonei Kingfisher Kestrel Corporation, ši sąskaita faktūra nieko bendro neturi su ieškove; ieškovė pirkimų iš atsakovės 2019 m. neatliko, ieškovė skolų bendrovei Kingfisher Kestrel Corporation neturėjo; pirmiau aptarti mokėjimai atsakovės naudai, atlikti jos prašymu, yra atsakovės debitorinis įsiskolinimas ieškovei. Minėtame rašte L. J. paaiškino, kad 2019 m. gegužės 27 d. bankinio pavedimo tekste paminėta sutartis 02/01/19 tarp ieškovės, atsakovės ir Kingfisher Kestrel Corporation nebuvo pasirašyta. 14 532,08 Eur mokėjimas atliktas atsakovės prašymu. L. J. rašte nurodė ir dar vieną svarbią aplinkybę – kad 2019 m. birželio 1 d. Kingfisher Kestrel Corporation prašė atsakovės grąžinti mokėtojui (ieškovei) 25 000,00 Eur. Kaip nurodė posėdžio metu 2019 m. sausio 1 d. sąskaita Nr. 2/3101-2019 (25 000,00 Eur suma) ir 2019 m. sausio 28 d. sąskaita Nr. 3/2802-2019 (14 553,00 Eur) net nėra Kingfisher Kestrel Corporation patvirtintos, be to, nėra aišku ir tai, kas aplamai bei kokiu tikslu yra pasirašęs sąskaitose prie įrašo „UAB „Iresa“. Atsakovė faktiškai atsisakė pateikti duomenis ir dokumentus, kaip pas ją pateko šios sąskaitos. Todėl atsakovei nuosekliai vengiant paaiškinti, kaip tokios sąskaitos pateko pas ją, kada bei iš kur, taip pat neteikiant tai įrodančių dokumentų, laikytina, jog pateikti patvirtintų pačias nepalankiausias aplinkybes būtent atsakovei. Taip pat pažymėjo, kad nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki 2020 m. liepos 29 d. šios atsakovės vadove buvo A. A. – D. A. buvusi sutuoktinė, ką pripažino ir atsakovė.

9.       Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškovės ieškinį atmesti.

10.       Teismo posėdžio metu liudytoja L. J. paaiškino, kad sąskaita faktūra PRO-228 yra išrašyta pačios atsakovės, ji išrašyta įmonei Kingfisher Kestrel Corporation, ši sąskaita faktūra nieko bendro neturi su ieškove; ieškovės pirkimų iš UAB „Proximus Global“ 2019 m. nebuvo, ieškovė skolų bendrovei Kingfisher Kestrel Corporation neturėjo; pirmiau aptarti mokėjimai atsakovės naudai buvo atlikti pačios atsakovės prašymu ir yra atsakovės debitorinis įsiskolinimas ieškovei. 2019 m. gegužės 27 d. bankinio pavedimo tekste paminėta sutartis 02/01/19 tarp ieškovės, atsakovės ir Kingfisher Kestrel Corporation nebuvo pasirašyta. 14 532,08 Eur mokėjimas buvo atliktas pačios atsakovės prašymu. 2020 m. liepos 7 d. liudytoja gavo el. laišką iš AAA Servicepartner AS, kurio faktiniu vadovu buvo D. A. (jis ir atsakovės faktinis vadovas), bei šiuo elektroniniu laišku buvo atsiųsti pasirašymui 2 kasos išlaidų orderiai atitinkamai 14 532,08 Eur ir 25 000,00 Eur sumoms tikslu imituoti atsakovės skolos ieškovui grąžinimą. Liudytojai susitikus su D. A. D. A. reikalavo pinigų grąžinimo kasos pajamų orderiuose pasirašyti be faktinio pinigų grąžinimo. Tačiau liudytoja, kaip ieškovės vyr. finansininkė atsisakė kasos pajamų orderius pasirašyti, kadangi faktiškai jai gryni nebūtų perduoti. Lidytoja taip pat murodė, kad ieškovė jokių paslaugų iš Kingfisher Kestrel Corporation 2019 m. sausio bei vasario mėnesiais nebuvo gavusi ir šiai įmonei Kingfisher Kestrel Corporation  ieškovė nebuvo skolinga.

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Iš šalių atstovų paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė BUAB „Iresa“ 2019 m. balandžio 16 d. atsakovės UAB „Proximus Global“ naudai bankiniu pavedimu pervedė 25 000,00 Eur sumą. Mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodyta “ Invoice PRO-228 2019-03-31”. Ieškovė 2019 m. gegužės 27 d. atsakovės naudai bankiniu pavedimu taip pat pervedė 14 532,08 Eur sumą. Mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodyta “ Payment KKC invoice by agreement 02/01-19”. Viso pervesta suma atsakovei sudaro 39 532,08 Eur.

12.       Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti 39 532,08 Eur sumą, kaip be pagrindo įgytą turtą, argumentuodama tuo, jog iš 2019 m. kovo 31 d. sąskaitos-faktūros PRO-228 turinio matyti, kad pardavėja yra pati atsakovė, o pirkėjas Kingfisher Kestrel Corporation. Taigi ši sąskaita faktūra, ieškovės vertinimu, nėra susijusi su ieškove, todėl ieškovės atliktas 25 000,00 Eur dydžio mokėjimas pagal minėtą  2019 m. kovo 31 d. sąskaitą faktūrą atsakovės naudai neturi jokio teisinio pagrindo. Ieškovė atsakovei pareikštą piniginį reikalavimą grindžia ir tuo, kad ieškovė 2019 m. gegužės 27 d. atsakovės naudai bankiniu pavedimu sumokėjo 14 532,08 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta sutartis 02/01-19, tačiau toks dokumentas, ieškovės teigimu, nemokumo administratoriui nebuvo perduotas. Taip pat nemokumo administratorius nerado jokio kito teisinio pagrindo, kuris pateisintų (būtų teisiniu pagrindu) ieškovei 2019 m. gegužės 27 d. atsakovės naudai mokėti 14 532,08 Eur, todėl ieškovės atliktas 14 532,08 Eur dydžio mokėjimas taip pat neturi jokio teisinio pagrindo. Tuo tarpu atsakovė nuo pareikšto reikalavimo ginasi tuo, kad ieškovės atlikti pirmiau minėti mokėjimai yra atlikti vykdant sutartines prievoles pagal sutartį, mokėjimai skirti atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Atsakovės teigimu, ieškovė apmokėdama atsakovės sąskaitas, kurias atsakovė buvo išrašiusi Kingfisher Kestrel Corporation, taip atsiskaitė su įmone Kingfisher Kestrel Corporation pagal Kingfisher Kestrel Corporation ieškovei išrašytas sąskaitas – 2019 m. sausio 31 d. sąskaitą Nr. 2/3101-2019 (25 000,00 Eur suma) ir 2019 m. vasario 28 d. sąskaitą Nr. 3/2802-2019 (14 553,00 Eur).

13.       Taigi nagrinėjamoje byloje ginčo objektu yra 39 532,08 Eur suma, kurią, ieškovės teigimu, be teisėto pagrindo gavo atsakovė.

14.       Nepagrįsto praturtėjimo ar daikto gavimo be pagrindo institutus reglamentuoja CK 6.237–6.242 straipsniai. Kasacinio teismo praktikoje šiuose straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019, 20 punktas).

15.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2019 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019 18 punktą).

16.       Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo taip pat negali būti reiškiamas. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010).

17.       CK

18.       Be to, CK 6.242 straipsniui, reglamentuojančiam nepagrįstą praturtėjimą (lot. actio de in rem verso), taikyti turi būti nustatytos ir šios prielaidos: pirma, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; antra, atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); trečia, priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016).

19.       Bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis, nei teisę sukuriančių aplinkybių. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes. Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018 ir kt.). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Taigi aplinkybę, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009).

20.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2011). Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.). Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, 44 punktas).

21.       Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, į bylą yra pateiktas ieškovės buvusios vyr. finansininkės L. J. raštas „BUAB „Iresa“ debitorinio reikalavimo skolininkui UAB „Proximus Global“ paaiškinimas“, kuriame yra išsamia paaiškinta dėl ieškovės atsakovės naudai atliktų mokėjimų atitinkamai 25 000,00 Eur ir 14 532,08 Eur sumoms. L. J. minėtame rašte nurodė, kad sąskaita faktūra PRO-228 yra išrašyta pačios atsakovės, ji išrašyta įmonei Kingfisher Kestrel Corporation, ši sąskaita faktūra nieko bendro neturi su ieškove; ieškovės pirkimų iš UAB „Proximus Global“ 2019 m. nebuvo, ieškovė skolų bendrovei Kingfisher Kestrel Corporation neturėjo; pirmiau aptarti mokėjimai atsakovės naudai atlikti pačios atsakovės prašymu, yra atsakovės debitorinis įsiskolinimas ieškovei. Minėtame rašte L. J. paaiškino, kad 2019 m. gegužės 27 d. bankinio pavedimo tekste paminėta sutartis 02/01/19 tarp ieškovės, atsakovės ir Kingfisher Kestrel Corporation nebuvo pasirašyta. 14 532,08 Eur mokėjimas buvo atliktas pačios atsakovės prašymu. Pastebėtina, jog L. J. rašte taip pat nurodė, kad 2019 m. birželio 1 d. Kingfisher Kestrel Corporation prašė atsakovės grąžinti mokėtojui (ieškovei) 25 000,00 Eur. L. J. minėtame rašte, be kita ko, pažymėjo, kad 2020 m. liepos 7 d. ieškovė gavo el. laišką iš AAA Servicepartner AS (kuri BUAB “Iresa” pagal 2019-01-01 sutartį teikė juridines, finansines ir apskaitos paslaugas), kurio faktiniu vadovu buvo D. A. (jis ir atsakovės faktinis vadovas), bei šiuo elektroniniu laišku buvo atsiųsti pasirašymui 2 kasos išlaidų orderiai atitinkamai 14 532,08 Eur ir 25 000,00 Eur sumoms tikslu imituoti atsakovės skolos ieškovui grąžinimą; susitikus asmeniškai įgaliotam asmeniui L. J. su D. A. dėl pinigų grąžinimo ir dokumentų pasirašymo D. A. reikalavo pinigų grąžinimo kasos pajamų orderiuose pasirašyti be faktinio pinigų grąžinimo; L. J. kaip ieškovės vyr. finansininkė atsisakė kasos pajamų orderius pasirašyti, kadangi faktiškai jai gryni nebūtų perduoti, o tik imituotas tariamas pinigų sugrąžinimas ieškovei, kuriuos ji sumokėjo atsakovei.

22.       Šiame kontekste teismas pastebi, jog visas šias aukščiau nurodytas aplinkybes jau prisiekusi teisme kaip liudytoja L. J. patvirtino ir 2023 m. kovo 3 d. vykusiame teismo posėdyje. Liudytoja išsamiai paaiškino D. A. vaidmenį bei kitas aplinkybes, tarp jų ir susijusias su pirmiau minėtais dviem mokėjimais – 25 000,00 Eur  dydžio suma bei 14 532,08 Eur dydžio suma, kurie buvo atlikti atsakovės naudai, ir nurodė, jog dėl to 39 532,08 Eur suma ieškovės buhalteriniuose dokumentuose fiksuota kaip atsakovės debitorinis įsiskolinimas ieškovės naudai.

23.       Teismo vertinimu, L. J., kaip liudytojos, nurodytas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes nuosekliai papildo bei patvirtina ir į bylą pateikti 2019 m. rugsėjo 6 d. kasos išlaidų orderiai Nr. 2019/16, Nr. 2019/19, kurie buvo išrašyti atsakovės, ir kuriuose nurodoma išduoti UAB “Iresa”  grynaisiais 25 000 Eur ir 14 532,08 Eur sumas, kaip pagrindą nurodant “Klaidingas mokėjimo grąžinimas”,  t. y. atsakovė ieškovei grąžina tiek, kiek gavo ieškovės 2019 m. balandžio 16 d. ir 2019 m. gegužės 27 d. atliktais bankiniais mokėjimais. Byloje taip pat yra pateiktas Kingfisher Kestrel Corporation 2019 m. birželio 1 d. raštas, adresuotas UAB „Proximus Global“, kuriuo Kingfisher Kestrel Corporation prašo, jog UAB „Proximus Global“ grąžintų UAB  „Iresa“ 25 000,00 Eur sumą; 2020 m. liepos 7 d. el. laiškas iš AAA Servicepartner AS, su kuriuo buvo atsiųsti 2019 m. rugsėjo 6 d. jau minėti kasos išlaidų orderiai Nr. 2019/16, Nr. 2019/19, kuriuose fiksuojama, jog UAB „Proximus Global“ grąžina UAB „Iresa“ grynaisiais 25 000,00 Eur ir 14 532,00 Eur sumas, kaip pagrindą nurodant “Klaidingas mokėjimo grąžinimas”; bei 2019 m. balandžio 16 d. el. laiškas, kuriuo ieškovei buvo  atsiųsta 2019 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra PRO-228, ir kurios pagrindu UAB „Iresa“ vyr. finansininkė 2019 m. balandžio 16 d. atsakovės UAB „Proximus Global“ naudai bankiniu pavedimu pervedė 25 000,00 Eur sumą. Į bylą taip pat yra pateiktas išrašas iš juridinių asmenų registro apie UAB „Proximus Global“ juridinius faktus (su istorija), iš kurio matyti, kad nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki 2020 m. liepos 29 d. šios bendrovės vadove buvo A. A. – D. A. buvusi sutuoktinė, ką pripažino ir pati atsakovė.

24.       Galiausiai, iš ieškovės aiškinamojo rašto prie 2021 m. finansinės atskaitomybės, kurį pasirašė direktorius R. M., ir kuris buvo įteiktas VĮ Registrų centras, matyti, jog ieškovės debitorinis reikalavimas sudaro 39 532,00 Eur, kas atitinka minėtus ieškovės atliktus atsakovės naudai mokėjimus – 25 000,00 Eur suma ir 14 532,08 Eur suma – būtent tiek, kiek ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės kaip be pagrindo įgytą turtą.

25.       Kaip jau minėta, atsakovė nesutikdama su ieškovės ieškiniu pareikštu reikalavimu, nurodo, jog ieškovės atlikti 2019 m. balandžio 16 d. ir 2019 m. gegužės 27 d. mokėjimai yra atlikti vykdant sutartines prievoles pagal sutartį, mokėjimai skirti atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Atsakovės teigimu, ieškovė apmokėdama atsakovės sąskaitas, kurias atsakovė buvo išrašiusi Kingfisher Kestrel Corporation, taip atsiskaitė su įmone Kingfisher Kestrel Corporation pagal Kingfisher Kestrel Corporation ieškovei išrašytas sąskaitas – 2019 m. sausio 31 d. sąskaitą Nr. 2/3101-2019 (25 000,00 Eur suma) ir 2019 m. vasario 28 d. sąskaitą Nr. 3/2802-2019 (14 553,00 Eur suma). Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovės dėstoma pozicija dėl žemiau nurodytų argumentų.

26.       Visų pirma, kaip nurodo ieškovė, 2019 m. sausio 31 d. sąskaitos Nr. 2/3101-2019 (25 000,00 Eur suma) ir 2019 m. vasario 28 d. sąskaitos Nr. 3/2802-2019 (14 553,00 Eur suma), kurias Kingfisher Kestrel Corporation išrašė ieškovei, ieškovė neturi, jos ieškovei net nebuvo pateiktos. Ieškovės buvusi vyr. finansininkė L. J. taip pat paaiškino, kad tokių sąskaitų faktūrų tarp įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų nebuvo, ieškovė tokių sąskaitų negavo, ieškovė skolų Kingfisher Kestrel Corporation neturėjo. Teismo vertinimu, taip pat kyla tam tikrų abejonių dėl minėtų sąskaitų patikimo, kadangi jos buvo Kingfisher Kestrel Corporation išrašytos ieškovei, tačiau yra žinioje pas atsakovę, o ne pas pačią ieškovę. Šame kontekste teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovė turėjo visas galimybes pateikti įrodymus ir paaiškinti, kaip pas ją pateko šios 2019 m. sausio 31 d. ir 2019 m. vasario 28 d. sąskaitos Nr. 2/3101-2019, Nr. 3/2802-2019, kurias Kingfisher Kestrel Corporation išrašė ieškovei, tačiau to ji nepadarė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra suformavęs contra spoliatorem prezumpciją, vadovaujantis kuria šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2005; 2010 birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2016 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016). Taigi atsakovei nepaaiškinant, kaip tokios sąskaitos pateko pas ją, kada bei iš kur, taip pat neteikiant tai įrodančių dokumentų, teismas vertina, jog atsakovės pateiktos į bylą 2019 m. sausio 31 d. ir 2019 m. vasario 28 d. sąskaitos nepagrindžia atsakovės teiginio, kad ieškovė turėjo skolas Kingfisher Kestrel Corporation naudai bei mokėdama atsakovei 25 000,00 Eur ir 14 532,08 Eur sumas apmokėjo savo turimas skolas Kingfisher Kestrel Corporation.

27.       Visų antra, atsakovės pateiktos minėtos 2019 m. sausio 31 d. ir  2019 m. vasario 28 d. sąskaitos, kurias Kingfisher Kestrel Corporation išrašė ieškovei, nėra Kingfisher Kestrel Corporation pasirašytos ir patvirtintos. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kas ir kokiu tikslu yra pasirašęs minėtose sąskaitose prie įrašo „UAB „Iresa“.

28.       Galiausiai, 2019 m. sausio 31 d. sąskaitoje Nr. 2/3101-2019 ir  2019 m. sausio 28 d. sąskaitoje Nr. 3/2802-2019 nurodyta: „Papildomos paslaugos, mokama už valandas, pagal sutartį“. Tačiau nėra  visiškai aišku, apie kokią konkrečią sutartį yra kalbama minėtose sąskaitose, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad konkrečios paslaugos 2019 m. sausio ir vasario mėnesiais faktiškai buvo suteiktos, šios paslaugos nėra priimtos. Taigi tai tik papildomai patvirtina teismo išvadą, kad  atsakovės į bylą pateiktos 2019 m. sausio 31 d. ir 2019 m. vasario 28 d. sąskaitos nepagrindžia atsakovės teiginio, kad ieškovė turėjo skolas Kingfisher Kestrel Corporation naudai bei mokėdama atsakovei 25 000,00 Eur ir 14 532,08 Eur sumas apmokėjo savo turimas skolas Kingfisher Kestrel Corporation.

29.       Teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovė jokių paslaugų iš Kingfisher Kestrel Corporation 2019 m. sausio bei vasario mėnesiais nebuvo gavusi, jokių paslaugų bei jokioms sumoms iš šios įmonės nebuvo priėmusi, ir šiai įmonei Kingfisher Kestrel Corporation ieškovė nebuvo skolinga. Juolab, kaip teisingai pastebėjo ieškovė, jeigu būtų buvusi ieškovės skola Kingfisher Kestrel Corporation 2019 m. sausio ar vasario mėn. (ar dar vėliau), tai būtų buvę fiksuota ieškovės buhalterinėje apskaitoje, apie tai būtų žinojusi buvusi ieškovės vyr. finansininkė L. J., būtų buvę priimti ieškovės naudai paslaugų suteikimo aktai, kurie būtų patvirtinti abiejų šalių, įskaitant ir ieškovę. Tačiau to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nėra. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kurią nurodė atsakovė, jog ieškovės verslo praktikoje buvo įprastas dalykas atlikti mokėjimus kitoms įmonėms (pvz. UAB „Arcticus“) už Kingfisher Kestrel Corporation, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju egzistavo teisinis pagrindas atsakovei iš ieškovės įgyti (gauti) 39 532,08 Eur sumą.

30.       Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos nepagrįsto praturtėjimo instituto sąlygos: atsakovė praturtėjo 39 532,08 Eur suma dėl ieškovės veiksmų; ieškovės turtas sumažėjo 39 532,08 Eur (nes ieškovė šią sumą pervedė bankiniu mokėjimu); ieškovės turto sumažėjimą lėmė atsakovės veiksmai ir atsakovė praturtėjo 39 532,08 Eur; atsakovė neįrodė, kad egzistavo teisinis pagrindas įgyti (gauti) 39 532,08 Eur sumą, t. y. atsakovė neįrodė ieškovės pareigos atsiskaityti už paslaugas; nepagrįsto praturtėjimo aplinkybės egzistavo ieškovei teikiant ieškinį; ieškovė neprisiėmė turto sumažėjimo rizikos; ieškovė negali apginti savo pažeistų teisių kitais gynybos būdais.

31.       Teismo atliktas byloje nustatytų visumos faktinių aplinkybių teisinis vertinimas suteikia pagrindą konstatuoti, jog atsakovė atitinkama suma ieškovės sąskaita praturtėjo ir tarp šio ieškovės turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo yra priežastinis ryšys, o atsakovės pinigų gavimas nėra pateisinamas nei įstatymu, nei konkrečiu aktu, nei sandoriu (CPK 178, 185 straipsniai).

32.       Atsakovei neįrodžius ieškovės pareigos atlikti mokėjimus vykdant sutartines prievoles, darytina išvada, jog ieškovės atlikti bankiniai mokėjimai 39 532,08 Eur sumai buvo atlikti be teisinio pagrindo, todėl ieškovės reikalavimas dėl 39 532,08 Eur priteisimo tenkinamas ir iš atsakovės ieškovei priteisiama 39 532,08 Eur nepagrįstai įgytą pinigų suma.

33.       Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

34.       Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

35.       CK

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

36.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos pritiesiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

37.       Nagrinėjamu atveju ieškinį patenkinus visiškai, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos.

38.       Ieškovė pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovės 1573 Eur išlaidų advokato pagalbai (už ieškinio, dubliko parengimą, už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose) apmokėti; pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

39.       Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

40.       Teismo vertinimu, ieškovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, yra pagrįstos, todėl teismas įvertinęs ginčo pobūdį, ieškovės rengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei remdamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, priteisia ieškovei iš atsakovės UAB “Proximus Global” 1573 Eur  bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

41.       Ieškinį patenkinus visiškai, į valstybės biudžetą iš atsakovės priteisiamas 818 Eur žyminis mokestis už ieškinį, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis)

42.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl jos nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Proximus Global“, juridinio asmens kodas 302522861, ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Iresa“, juridinio asmens kodas 303060468, 39 532,08 Eur (trisdešimt devynių tūkstančių penkių šimtų trisdešimt dviejų eurų ir 08 ct) nepagrįstai gautų lėšų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (39 532,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1573 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų septyniasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Proximus Global“, juridinio asmens kodas 302522861, 818 Eur (aštuonių šimtų aštuoniolikos eurų) žyminį mokestį.

Išaiškinti atsakovei, kad valstybei priteista suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Marina Vladimircevienė