Administracinė byla Nr. I-5721-243/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01022-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1;  55.1.3, 55.1.8; 53.1;

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 27 d.

Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Vida Stonkuvienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei,

dalyvaujant pareiškėjui P. V.,

viešame teismo posėdyje vaizdo konferenciniu būdu išnagrinėjo administracinę pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl 51 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas P. V. skundu  prašo priteisti 51 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, kildinamą iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL) veiksmų. Nurodo, jog į LAVL buvo etapuotas 2017 m. balandžio 24 d. ir 2018 m. sausio 25 d. Teigia, jog LAVL palatoje, kurioje buvo patalpintas 2017 m. balandžio 24 d., spinta buvo sulūžusi, palatoje, kurioje buvo patalpintas 2018 m. sausio 25 d., spintos nebuvo. LAVL dušinėse buvo šalta, nebuvo higienos priemonių šampūno, prausiklio. Pareiškėjo teigimu, LAVL jam nebuvo tinkamai užtikrinama sveikatos priežiūra, tinkamai išaiškinta gydymo eiga,  gydymo įstaigoje  galėjo dirbti licencijos neturintys sveikatos priežiūros specialistai. Tvirtina, kad LAVL kratos metu buvo mušamas pareigūnų, buvo atimtas tabakas, kuris vėliau nebuvo grąžintas, nors pataisos namuose jį leidžiama turėti. Skundo reikalavimą grindžia tuo,  jog dėl šių pažeidimų patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, baimę ir kitus nepatogumus, todėl prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. 

Pareiškėjas skundą prašo patenkinti jame nurodytais argumentais.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepimu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėjas LAVL buvo gydomas laikotarpiais nuo 2017 m. balandžio 24 d. iki 2017 m. balandžio 28 d. ir nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2018 m. sausio 26 d. Teigia, jog kamerų tipo patalpose, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo patalpintas, buvo drabužių spinta arba kabykla. LAVL kiekviename korpuse ir kiekviename aukšte yra dušo patalpos, skirtos to aukšto pacientams, kurios įrengtos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.   Nurodo, kad pareiškėjas ar kiti asmenys ginčui aktualiu laikotarpiu dėl kamerų tipo patalpų, kuriose jis buvo kalinamas, į visuomenės sveikatos centro specialistus nesikreipė. Argumentuoja, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nors atsakovas nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus, tačiau pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų ir negali pateikti. Atsakovės atstovės teigimu, LAVL higienos priemonės išduodamos kiekvienam nuteistajam pagal poreikį, jei jis yra nemokus, todėl LVAL neįrengiama dušo patalpose kūno ir plaukų prausiklių dozatorių.

Nurodo, jog 2018 m. sausio 24 d. pareiškėjui atvykus į LAVL buvo atlikta visuminė asmens krata, kurios metu buvo rasta ir išimta 45 g tabako. LAVL direktoriaus nutarimu 2018 m. vasario 1 d. pareiškėjui už padarytą pažeidimą buvo paskirta nuobauda, taip pat panaudota psichinė prievarta ir specialiosios priemonės, nes nevykdė pareigūnų nurodymų, elgėsi agresyviai.

Atsakovės atstovės teigimu,  Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyti LAVL pažeidimai pašalinti.

Atsikirtimą grindžia tuo, jog pareiškėjas skunde tik abstrakčiai, nedetalizuodamas, nurodo aplinkybes, iš kurių kildina žalos padarymą ir reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, nors turi aiškiai nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes ir nurodyti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą.  Neigia pareiškėjo teisių pažeidimą. Atsakovės atstovės teigimu, pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, todėl nėra pagrindo skundą patenkinti. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

 Administracinės bylos dalykas – neturtinės žalos padarymo  ir atlyginimo pareiškėjui P. V. atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, veiksmais Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio pagrindu pagrįstumo nustatymas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą taip pat yra konstatavęs, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi, todėl įrodinėjimo našta tenka abiem bylos proceso dalyviams.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.). Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus.

Pareiškėjas  neturtinės žalos  padarymą ir atlyginimą  kildina iš to, jog  LAVL palatoje, kurioje buvo patalpintas 2017 m. balandžio 24 d., spinta buvo sulūžusi, o palatoje, kurioje buvo laikomas 2018 m. sausio 25 d., spintos nebuvo,  dušinėse buvo šalta, nebuvo higienos priemonių šampūno, prausiklio.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d.) nustato tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių (toliau – laisvės atėmimo vietų), teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Higienos normos HN 134:2015 12 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Higienos normos HN 134:2015 16 numatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C. Higienos normos HN 134:2015 29 punktas nustatyta, jog laisvės atėmimo vietoje turi būti įrengta sanitarinė švarykla. Sanitarinėje švarykloje įrengiamos šios patalpos: nusirengimo/apsirengimo kambarys, dušinė, dezinfekavimo kameros patalpa. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos teisės aktais.  

 Pagal LAVL Turto valdymo skyriaus 2019 m. birželio 18 d. pažymos duomenis  12D3p (ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyrius) kamerų tipo patalpoje ir pastato 11 D3p (Psichiatrijos skyrius. Vidaus ligų skyrius) kamerų tipo patalpoje Nr. 305 pakabos pritvirtintos (b. l. 71). Nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 24 d. iki 2017 m. balandžio 28 d. ir nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2018 m. sausio 26 d. pastato 12 D3p kamerų tipo patalpoje Nr. 315 ir pastato 11 D3p kamerų tipo patalpoje Nr. 305 trūkumų dėl netinkamos patalpų būklės neužfiksuota.  Pareiškėjas šių duomenų nepaneigė, todėl spręstina, jog jam buvo užtikrinta teisė pasikabinti rūbus.

Dėl pareiškėjo argumentų, jog dušo patalpose nebuvo higienos priemonių šampūno, prausiklio, nurodytina, jog nors Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi norma, patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, nenumato imperatyvaus reikalavimo minėtų dozatorių įrengimui (13.7 punktas – įrengiami pagal poreikį).  Pareiškėjas nepagrindė, kokią neturtinę žalą jis patyrė dėl to, kad nebuvo higienos priemonių dozatorių. Nepaneigta, kad higienos priemonės prausiklis, šampūnas  jam galėjo būti išduotos pagal poreikį, jeigu  jis buvo nemokus. Vertinant teisę į tinkamą temperatūrą dušinėje, pažymėtina, jog pareiškėjo buvimo metu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai nebuvo atlikę patikrinimų dėl oro temperatūros prausyklose. Byloje nėra duomenų, kad dėl šio galimo pažeidimo pareiškėjas teikė skundus kitoms institucijoms ar LAVL administracijai. Dėl šios priežasties LAVL objektyviai negalėjo pateikti patikrinimų aktų, kuriose būtų užfiksuota prausyklų (dušinių) temperatūra. Teismas tai vertindamas sprendžia,  jog nenustatytos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti dėl pareiškėjo nurodomų atsakovės atstovės veiksmų.  

Pareiškėjas neturtinės žalos padarymą kildina ir iš to, jog LAVL iš jo kratos metu buvo paimtas tabakas, kuris nebuvo grąžintas, nors pataisos namuose jį leidžiama turėti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 112 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog nuteistiesiems leidžiamų turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrą masę nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. spalio 20 d., t. y. ginčui aktualiu laikotarpiu), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 571 punkte nustatyta, kad laikinai išvykstantiems iš pataisos įstaigos į tardymo izoliatorių nuteistiesiems leidžiama pasiimti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, o laikinai išvykstantiems į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą – greitai gendančių maisto produktų ir šių taisyklių 18 priedo 3 punkte bei 2.2, 2.6, 4.1, 4.2, 4.3, 4.9, 4.13, 4.15, 4.19 ir 5.5 papunkčiuose nurodytų drabužių, higienos ir kitų reikmenų. Laikinai išvykstančio iš pataisos įstaigos nuteistojo pasiimamų daiktų bendroji masė neturi viršyti 10 kilogramų.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo 3 punkte bei 2.2, 2.6, 4.1, 4.2, 4.3, 4.9, 4.13, 4.15, 4.19 ir 5.5 papunkčiuose nėra numatyta, jog LAVL galima turėti tabako gaminių. Teismas sprendžia, kad  teisėtai ir pagrįstai iš pareiškėjo buvo paimtas tabakas. Iš LAVL 2018 m. vasario 15 d. rašto turinio matyti, jog pareiškėjui buvo paaiškinta, kodėl iš jo buvo paimtas tabakas, nurodyta, jog vadovaujantis LAVL direktoriaus 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-268, kuriuo patvirtintas Rastų ir paimtų laisvės atėmimo vietų ligoninėje tabako gaminių apskaitos, saugojimo ir sunaikinimo tvarkos aprašas, tabakas buvo sunaikintas (b. l. 34). Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, jį apskundė, sprendimas galiojantis, todėl jis yra  teisėtas ir pagrįstas. Atsakovės atstovės veiksmai paimant iš pareiškėjo tabaką vertintini teisėtais.

Pareiškėjas neturtinės žalos padarymą ir atlyginimą  kildina ir iš to, jog jis LAVL kratos metu pareigūnai prieš jį  smurtavo.

Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – Instrukcija), patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 153 punkte nustatyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama: 153.1) atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos. Pagal Instrukcijos 175 punktą, specialiųjų priemonių ir šaunamųjų ginklų panaudojimo pagrindus laisvės atėmimo vietose nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai. Instrukcijos 176 punkte numatyta, kad įstatymuose nustatytos tvarkos, naudodami specialiąsias priemones, elektroimpulsinius prietaisus ir šaunamuosius ginklus laisvės atėmimo vietose, privalo laikytis Kalėjimų departamento, laisvės atėmimo vietų, Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgų, atsakingų už viešąjį saugumą, policijos pareigūnai, palaikydami tvarką laisvės atėmimo vietose ir nuteistųjų riaušių ar grupinio pasipriešinimo laisvės atėmimo vietos administracijai metu. Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) (toliau – Statutas) patvirtinto Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. VIII-1631, 261 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prievarta gali būti naudojama tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti. Pataisos pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog pataisos pareigūnas turi teisę panaudoti psichinę ir (ar) fizinę prievartą. Pagal Statuto 261 straipsnio 3 dalį, prievartą pataisos pareigūnas turi teisę panaudoti šiais atvejais: <...> 2) kai asmuo nevykdo Kalėjimų departamento, pataisos įstaigos arba tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimų ar nurodymų (siekdamas priversti asmenį paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie priešinasi) ir kt. Statuto 261 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pataisos pareigūnas turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones: 1) prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis; 2) konvojuodamas arba pristatydamas į policijos įstaigą ar kitą instituciją ar įstaigą asmenis, atlikdamas šių asmenų apžiūrą.

Iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 23 d. rašto matyti, jog 2017 m. balandžio 24 d. apie 15.55 val. planiniu konvojumi pareiškėjas atvyko į LAVL, kur kratų kambaryje pareigūnas jį supažindino su režimo reikalavimais ir paprašė pasirašyti, kad yra supažindintas su pateikta informacija. Pareiškėjas atsisakė vykdyti pareigūnų nurodymus, nepasirašė, pareigūnams reiškė įvairias pretenzijas, kategoriškai atsisakė rengtis LAVL išduotais rūbais ir pasirašyti ant kratos protokolo ir daiktų kvito, eidamas link korpuso įžūliai elgėsi, vartojo necenzūrinius žodžius ir grasino rašyti skundus (b. l. 25-26). Iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. kovo 15 d. rašto matyti, jog buvo nustatyta, kad 2018 m. sausio 26 d. apie 8.40 val. išvykdamas pareiškėjas  įžūliai reikalavo LAVL pareigūnų atiduoti jam 2018 m. sausio 24 d. kratos metu paimtus tabako gaminius, staigiu judesiu, vartodamas necenzūrinius žodžius, ėmė eiti link pareigūnų. Pareigūnai įspėjo, kad jei pareiškėjas nenusiramins, bus panaudotos specialiosios priemonės, Į pakartotinius nurodymus nusiraminti pareiškėjas nereagavo ir toliau elgėsi agresyviai, todėl pareigūnai panaudojo prievartos priemonę – kovinius imtynių veiksmus ir specialiąją priemonę – antrankius (b. l. 38-40). Nurodyta, jog po šio incidento LAVL buvo atliktas tarnybinis tyrimas, kurio 2018 m. vasario 20 d. išvadoje konstatuota, kad atlikto tyrimo metu surinkta pakankamai dokumentinės medžiagos (rašytinės ir vaizdinės), įrodančios, kad fizinė prievarta (koviniai imtynių veiksmai) ir specialioji priemonė (antrankiai) prieš pareiškėja panaudoti pagrįstai ir teisėtai. Rašte nurodyta, jos 2018 m. sausio 26 d. LAVL registruotas medicininis pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad 2018 m. sausio 26 d. po kovinių imtynių veiksmų ir antrankių panaudojimo, pareiškėjui buvo atlikta medicininė apžiūra, kurios metu išorinių sužalojimų nebuvo užfiksuota.

Teismas įvertinęs šiuos duomenis sprendžia, jog pareiškėjas pats nevykdė pareigų – pareigūnų tesėtų nurodymų, įžūliai ir agresyviai elgėsi, dėl to jo atžvilgiu galėjo būti panaudotos prievartos priemonės. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareigūnai teisėtai panaudoto prievartos priemones, pareiškėjui dėl jų panaudojimo nebuvo padaryta jokių sveikatos sutrikdymų. Pareiškėjo argumentai dėl to, kad prieš jį neteisėtai buvo naudotos privartos priemonės ar, kad jis LAVL kratos metu buvo mušamas pareigūnų, laikytini nepagrįstais.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, įvertinus teisinį reguliavimą ir teisminę praktiką  konstatuotina, jog nėra nustatyta pareiškėjo nurodomų neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, veiksmų ar neveikimo. Nenustačius institucijos neteisėtų veiksmų kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo kilti viešajai civilinei atsakomybei, todėl kitų sąlygų civilinei atsakomybei kilti egzistavimas plačiau nenagrinėtinas. Pareiškėjo skundas  šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas nenustačius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, remiantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

         Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinės žalos padarymą ir  atlyginimą kildina ir dėl netinkamai užtikrintos sveikatos priežiūros, neišaiškintos gydymo eigos, sveiktos priežiūros paslaugas suteikusių licencijas neturinčių sveikatos priežiūros specialistų. Pareiškėjas žalos padarymą sieja ne su viešojo administravimo subjekto – LAVL neteisėtais veiksmais (neveikimu) viešojo administravimo srityje, tačiau su sveikatos priežiūros paslaugų netinkamu suteikimu,  medikų veiksmais.

Bylos dėl žalos atlyginimo pagal bendrąją taisyklę nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme (CPK 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tai yra ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Galiojančiu teisiniu reglamentavimu nustatyta,  kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Pagal Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) praktiką, ginčai dėl žalos, susijusios su arešto ar laisvės atėmimo bausmes vykdančių institucijų veikimu/neveikimu, užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą joje laikomiems asmenims, atlyginimo, kaip susiję su viešojo administravimo teisiniais santykiais, yra nagrinėjami administraciniuose teismuose (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-83/2017). Ginčai dėl žalos atlyginimo, susiję su sveikatos priežiūros paslaugų tinkamu suteikimu ar nesuteikimu arešto ar laisvės atėmimo bausmes vykdančiose institucijose, atitinkamų medikų veiksmų vertinimu, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams, nes nėra susiję su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje apibrėžtais materialiaisiais teisiniais santykiais, lemiančiais ginčo priskirtinumą administraciniam teismui (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-110/2013, 2015 m. gegužės 8 d.  nutartį teismingumo byloje Nr. T-56/2015, 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-83/2018 ir kt.).

             Teismas sprendžia, jog  pareiškėjo ginčas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų netinkamo suteikimo,  medikų veiksmų yra susijęs su sveikatos priežiūros paslaugų tinkamu suteikimu ar nesuteikimu, atitinkamų medikų veiksmų vertinimu.  Byla  šioje dalyje priimta teismo žinion, pažeidžiant priskirtinumo teismams taisykles. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis numato, kad byla negali būti nutraukta arba skundas (prašymas, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Tokiu atveju byla perduodama pagal rūšinį teismingumą. Vadovaujantis ABTĮ 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos CPK 27 straipsnio 8 punktu,  byla  šioje dalyje perduotina bendrosios kompetencijos Kauno apygardos teismui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -88 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Atmesti pareiškėjo P. V. skundo dalį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės,  dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kildinamą  iš viešojo administravimo teisinių santykių,

administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų  suteikimo perduoti nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.

Teisėja                                                                                                   Vida Stonkuvienė