Teismingumo byla Nr. T-43/2016

Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00087-2016-5

  Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.             

(S)

NUTARTIS

2016 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Biržų rajono apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą byloje pagal ieškovės Biržų garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Agluona“ ieškinį atsakovei Biržų rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl mokesčio permokos grąžinimo,

n u s t a t ė:

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1135 EUR valstybinės žemės nuomos mokesčio permoką už 2013 m. ir 2014 m. už 2,07 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 3604-0035-0168, esantį (duomenys neskelbtini).

Ieškovė nurodė, kad pagal 1996 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį nuomoja 2,07 ha žemės sklypą. Pažymėjo, kad atsakovė Biržų savivaldybės administracija deklaracijose nurodo neteisingą žemės mokestinę vertę, pagal kurią skaičiuojamas valstybinės žemės nuomos mokestis. Neteisingai nurodydama žemės sklypo vertę, atsakovė padidino valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą, kuris gyvenamųjų teritorijų žemei nustatytas 2 proc., o atsakovė įrašė 3 proc.

  Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 6 punkte nustatyta, kad juridiniai asmenys, naudojantys valstybinės žemės sklypus, pagal pateiktus kadastro duomenis patys apskaičiuoja žemės nuomos mokesčio dydį. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 5.10 papunktį, valstybinės žemės sklypų, kurie be aukciono išnuomojami, vertę pagal žemės verčių žemėlapius apskaičiuoja Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalį, žemės sklypo vertė, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis, perskaičiuojama kas trejus metus. Ieškovės nuomojamo sklypo vertė buvo perskaičiuota 2012 metais. Ieškovei 2013 m. ir 2014 m. žemės nuomos mokestis buvo skaičiuojamas pagal 2012 m. sklypo vertę, atsižvelgiant į Biržų rajono savivaldybės tarybos patvirtintus tarifus ir VĮ Registrų centro pateiktus duomenis. Ieškovė, kuri naudoja valstybinės žemės sklypą, pati žemės nuomos mokesčio dydžio neapskaičiavo, todėl atsakovė pateikė ieškovei informaciją deklaracijos forma, pateikdama mokėtiną mokesčio sumą, apskaičiuotą pagal VĮ Registrų centro pateiktus duomenis, kurią ieškovė sumokėjo, tuo patvirtindama jos gautų mokėtinų sumų teisingumą.             

   Biržų rajono apylinkės teismui iškilo abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo, tad teismas nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti. Teismas nutartyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 18 punktas nustato, kad mokestiniai ginčai – ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui iš naujo apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). To paties įstatymo 15 straipsnis reglamentuoja bylų priskyrimą administracinių teismų kompetencijai. Minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl  mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismui iškilo abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo, tad teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją spręsti bylos rūšinio teismingumo klausimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 3 dalis).

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

                            Šioje byloje ginčas kyla dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio už valstybinio žemės sklypo naudojimą.

                            Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą pažymėjusi, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Valstybinę žemę parduodantis (nuomojantis) subjektas šiuose santykiuose veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, įgyvendinantis atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį T-125/2015, priimtą byloje K. V. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2015 m. gruodžio 31 d. nutartį Nr. T-166/2015, priimtą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracija v. UAB „Siampeksas“ ir kt). Atsakovė – savivaldybė, kurios teritorijoje yra naudojamas valstybinės žemės sklypas, vykdydama valstybinės žemės nuomos funkcijas – veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas – valstybės vardu įgyvendina valstybinės žemės savininko teises, tarp jų – ir teisę išnuomoti valstybinės žemės sklypus bei nustatyti, apskaičiuoti ir gauti už juos žemės nuomos mokestį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.552 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 3, 7 ir 8 punktai).

                               Tarp šalių susiklostė žemės nuomos santykiai, taigi ginčas dėl valstybinio žemės sklypo nuomos mokesčio yra susijęs su valstybinės žemės nuomos santykiais ir yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.                           

                               Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

n u t a r i a :

                            Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.            

                            Bylą pagal ieškovės Biržų garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Agluona“ ieškinį atsakovei Biržų rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl mokesčio permokos grąžinimo grąžinti Biržų rajono apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.