Civilinė byla Nr. e2-55-1117/2022

                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00807-2021-6

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3;  

                                                                                        2.2.2.8; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1;                       

                                                                                        3.2.6.1  

                                                                                                                                        (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                               2022 m. balandžio 1 d.

Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė,

sekretoriaujant Inai Visockienei, Ingai Janušauskienei, Viktorijai Stanienei, Laurai Rimeikei,

dalyvaujant ieškovui V. D., jo atstovui advokatui Algirdui Juškai,

atsakovei A. D., jos atstovei advokatei Rasai Valiukienei,

išvadą teikiančios institucijos atstovei Linai Petreikei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovei A. D. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei ir kitų susijusių reikalavimų bei atsakovės A. D. priešieškinį ieškovui V. D. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, ir kitų susijusių reikalavimų, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovas ieškiniu prašo:

1. Santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Telšių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp V. D. ir A. D. nutraukti dėl atsakovės A. D. kaltės, pasireiškiančios nelojalumu ir sutuoktinio pareigų nevykdymu.

2. Nustatyti nepilnamečio sūnaus R. D. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina A. D. jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

3. Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo skyrium nuo nepilnamečio vaiko gyvensiantis tėvas V. D. su savo nepilnamečiu vaiku R. D. bendraus bei dalyvaus jo auklėjime maksimaliai ir niekaip nesuvaržytai, derinant abiejų tėvų bei paties vaiko interesus šioje dalyje, o vaiko motina A. D. niekaip netrukdys tokiam tėvo ir vaiko teisių įgyvendinimui.

4. Priteisti iš V. D. nepilnamečiui vaikui R. D. išlaikymą periodinėmis piniginėmis išmokomis po 160 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Paskirti nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise motiną A. D..

5. Santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, kurį sudaro 6636 Eur vidutinės rinkos vertės 21/50

dalys buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais (sandėlis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),  pažymėjimas plane 4Ilm, ir 1/9 dalis kiemo statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 4Ilm), NT registro Nr. (duomenys neskelbtini), paštinis adresas: (duomenys neskelbtini), padalinti, nustatant, kad šis turtas yra A. D. ir V. D. bendra dalinė nuosavybė, kurioje kiekvienam dalyviui priklauso lygios idealiosios dalys po 1/2.

6. Konstatuoti, kad santuokoje įgytų ir dalintinų šioje byloje skolinių prievolių, kaip ir ginčo dėl santuokoje įgyto kilnojamo turto padalinimo, nėra.

7. Konstatuoti, kad po santuokos nutraukimo išlaikymo sau iš atsakovės jis nereikalauja, o atsakovei išlaikymas nereikalingas.

8. Po santuokos nutraukimo jam palikti pavardę D..

Ieškinyje nurodė, kad su atsakove susituokė (duomenys neskelbtini). Turi nepilnametį sūnų R. D., gim. (duomenys neskelbtini). Po santuokos sudarymo jis su atsakove apsigyveno jo dar iki santuokos nuosavybės teise 1997 m. vasario 12 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. TZB1-980 įgytame bute(duomenys neskelbtini), kurį vėliau santuokoje pasididino ir kuriame iki šiol gyvena. Abu turėjo darbus ir uždarbius, tad kurį laiką jų bendras gyvenimas klostėsi neblogai, susilaukę sūnaus R. D., abu jį augino, rūpinosi vaiku bei namais. Tačiau šeiminio gyvenimo eigoje dėl interesų skirtumo išsiskyrė jo ir atsakovės požiūriai į šeimą, materialines ir dvasines vertybes. Santykiai šeimoje blogėjo dėl atsakovės sutuoktinio pareigų netinkamo vykdymo, nelojalumo jam ir šeimai. Jau netrukus po santuokos pajuto, kad atsakovė bendrais šeimos reikalais mažai rūpinasi, gyvena daugiausia sau, o slapta jo vaidmuo šeimoje nuolat menkinamas, sprendimai ignoruojami. Sutuoktinė tolo nuo jo ir šeimos, nors ne kartą bandė kalbėtis su ja, bandymai pakeisti tarpusavio santykius nedavė jokio rezultato, būdavo išjuokiamas ir ignoruojamas. Tarp jų vis dažniau kildavo konfliktai, kol galiausiai atsakovė visai atsiribojo nuo šeimos reikalų, pareiškusi bei ne kartą pakartojusi, jeigu nepatinka, rūpinkitės patys, galiausiai, demonstratyviai nepagrįstai ir melagingai pasitelkė policiją neva kilusiam šeimos konfliktui spręsti. Dėl tokios atsakovės pozicijos, nebeapsikentęs įtampos tarpusavio santykiuose ir jausdamasis nesaugus dėl tebesitęsiančių nuolatinių atsakovės nepagrįstų grasinimų kviesti policiją, 2020 m. rudenį jis apsigyveno atskirai nuo atsakovės iki santuokos turėto buto patalpose, atsidalindamas ir savo asmeninius daiktus. Nors visa šeima naudojasi visu butu su priklausiniais bendrai, jo patalpos nuo likusios buto dalies neatskirtos, tačiau santuokinių ryšių neatkūrė, bendro ūkio nebeveda, bendrai tik moka mokesčius, rūpinasi sūnumi ir jį išlaiko. Atsakovė sutiktų nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tačiau iškėlė kategorišką sąlygą pasidalinti santuokinį turtą palankiai tik sau. Jo manymu, atsakovė santuokoje netinkamai vykdė sutuoktinės pareigas, yra jam nelojali, nebejaučia meilės ir pagarbos, todėl toliau gyventi kartu ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma, formalus gyvenimas santuokoje nebeturi perspektyvų ir yra netikslingas. Pagal VĮ Registrų centro pažymas šalių vardu nekilnojamojo turto registruose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas toks nekilnojamasis turtas: 1) registre Nr. (duomenys neskelbtini) registruoti 2016 m. spalio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 6782 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyti ir registruoti statiniai: pastatas sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 4I1m, kurio vidutinė rinkos vertė yra 36 Eur , 1/1 dalis priklauso butui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) iš registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/9 dalis kitų statinių (lauko tualetai k; kl) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra 8 Eur.; šiame registre Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat registruota V. D. asmenine nuosavybe 1/9 dalis statinių (lauko tualetai k; kl) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra 8 Eur, įgyta 1997 m. vasario 12 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini); 2) registre Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane: (duomenys neskelbtini), 2Al m, suformuotas sujungus daiktus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 15 800 Eur; sandėlis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 4Ilm; 1/1 dalis priklauso butui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 36 Eur; kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 411 m; 2/9 dalys priklauso butui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 8 Eur; sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 311 ž-2; 1/1 dalis priklauso butui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),registro Nr. (duomenys neskelbtini). Buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė: bendroji jungtinė sutuoktinių A. D. ir V. D. nuosavybė: 21/50 dalis buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2016 m. spalio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 6782, teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 2YT-1401-187/2017 ir 2018 m. liepos 9 d. pažymą apie naujai suformuotą nekilnojamojo turto kadastro objekto galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. (duomenys neskelbtini); 29/50 dalys buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  V. D. nuosavybė pagal 1997 m. vasario 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1644 ir 2018 m. liepos 9 d. pažymą apie naujai suformuotą nekilnojamojo turto kadastro objekto galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. (duomenys neskelbtini); 3) registre Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane: (duomenys neskelbtini), 3I1Ž; adresas: (duomenys neskelbtini), 1/1 dalis priklauso butui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  iš registro Nr. (duomenys neskelbtini). Sandėlis V. D. nuosavybė pagal 1997 m. vasario 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1644. Po santuokos apsigyvenę jo turėtame bute unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame(duomenys neskelbtini), jį vėliau, t. y. jau santuokoje, teisėtai pasididino, 2016 m. spalio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 6782 ir Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. 2YT-1401-187/2017 įgyjant jau sutuoktinių nuosavybėn tame pačiame name esančius 2 butus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurių ankstesni adresai: (duomenys neskelbtini) Nr. 1 ir Nr. 3. Šie du įgyti jų butai buvo sujungti su jau turėtu V. D. butu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame iki tol šeima gyveno. 3 butų sujungimas atliktas užsakovų V. D. ir A. D. prašymu, neatliekant rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbų ir nekeičiant patalpų paskirties, pagal VĮ Registrų centro parengtą gyvenamųjų patalpų - butų, esančių(duomenys neskelbtini) sujungimo į vieną nekilnojamojo turto vienetą - gyvenamąją patalpą - butą, schemą; prašomą sujungti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo, ja naudojasi ir disponuoja V. D., o butus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bendra jungtine sutuoktinių nuosavybės teise valdo, jomis naudojasi ir disponuoja A. D. ir V. D. po lygiai. Po sujungimo naujai suformuotai patalpai - butui, suteiktas naujas unikalus Nr. -(duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir paštinis adresas: (duomenys neskelbtini. Tokiu būdu, šiuo 3 butų sujungimu ar kokiais nors kitais teisiškai reikšmingais veiksmais, sandoriais, ieškovo iki santuokos turėto, taip pat sutuoktinių santuokoje įgyto nekilnojamojo turto teisinis režimas nebuvo pakeistas. Dėl to santuokoje įgytu ir dalintinu šioje byloje nekilnojamuoju turtu yra 21/50 dalys buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini), paštinis adresas: (duomenys neskelbtini); buto su priklausiniais vidutinė rinkos vertė 15 800 Eur, o 21/50 dalių vidutinė rinkos vertė 6636 Eur (15 800:50x21). Šalys transporto priemonių neturi. Tikisi, jog su atsakove susitars ir po santuokos metu įgyto turto padalinimo visomis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais patalpomis, kaip ir iki šiol, naudosis lygiomis teisėmis, todėl nustatyti naudojimosi patalpomis tvarką neprašo. Santuokoje įgytų ir dalintinų šioje byloje skolinių prievolių nėra, daugiau nekilnojamojo ar kito registruojamo turto neįgijo, o kitą turtą yra pasidalinę apsigyvendami skyrium. Tiek jo, tiek atsakovės gyvenimo sąlygos yra praktiškai vienodos, geros, o gyvenimo būdas tikrai atitinka vaiko interesus, abu tėvai nepilnametį sūnų gerai prižiūri, auklėja ir lavina, deda visas įmanomas pastangas, kad jis taptų doru, darbščiu ir išsilavinusiu žmogumi. Su atsakove vaiko klausimu yra pasiekę kompromisą, kad po ištuokos R. D. ir toliau gyvens su abiem tėvais šeimos būste, tačiau, formaliai, jo gyvenamoji vieta nustatoma su motina, o jis teiks vaikui iki pilnametystės išlaikymą po 160 Eur per mėnesį. Atsakovė įsipareigotina netrukdyti jam realizuoti tėvo teises, bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, kiek tai neprieštarauja vaiko interesams. Su vaiku visi šie klausimai yra aptarti ir sprendimai priimti bendrai. Išlaikymo sau iš atsakovės priteisti neprašo.

Teismo

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, prašė priešieškinio reikalavimus, ypač dėl turto padalinimo, atmesti. Nurodė, kad ieškovas sutiktų su santuokos nutraukimu dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Esminių sutuoktinių pareigų pažeidimų nei viena šalis nenurodė. Tiesiog ilgainiui sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas dėl kiekvieno iš jų elgesio. Nesutarimai yra tokie, kad kompromisų rasti nebepavyko. Esant tokiai įtampai, jokios priemonės susitaikymui nebėra prasmingos. Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tarp šalių ginčo nėra. Abi šalys tinkamai rūpinasi vaiku, jį išlaiko. Ginčas kyla dėl turtinių klausimų. Nesutinka, kad atsakovė savo lėšomis iš esmės pagerino ieškovo turtą ir ji galėtų pretenduoti į jį. 2018 m. įvykdžius trijų namų valdų sujungimą, V. D. iki vestuvių įgytas butas liko jo asmenine nuosavybe. Projektas buvo abiejų šalių pasirašytas ir tai vertintina, kaip šalių susitarimas dėl jį sudarančio turto statuso. Atsakovė savo investuotomis asmeninėmis lėšomis nepakeitė V. D. turto statuso. Iš sesers nuo 2013 m. gautos smulkios piniginės lėšos nepagrindžia, kad atsakovė jas investavo į būsto remontus ir jomis buvo esmingai pagerintas butas. Nėra įrodymų, kad iš mamos palikimo gautus 7000 Eur, atsakovė panaudojo į būsto remontą. Ne dėl atsakovės investicijų yra padidėjusi būsto vertė, o dėl padėties nekilnojamojo turto rinkoje. 7000 Eur niekaip nėra įmanoma iš esmės pagerinti trijų būstų vertės. Priešieškinio reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo neturėtų būti tenkintas, nes prašoma nustatyti naudojimąsi buto dalimi, priklausančia V. D.. Kreditorinio įsipareigojimo L. S. nepripažįsta, nes nėra netgi piniginę prievolę patvirtinančio dokumento. Tokia naudojimosi butu tvarka, kokią prašo nustatyti atsakovė, negali būti nustatyta, nes atsakovei nepriklauso tiek buto ploto, kiek ji norėtų naudotis; parengta schema yra su trūkumais (vietos apžiūros metu buvo nustatyti realios situacijos neatitikimai); įpareigojimas ieškovui patalpoje 2-2 įsirengti virtuvę yra visiškai nepagrįstas.

        Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo, sutikslinusi reikalavimus, prašo:

            1. Santuoką tarp A. D. ir V. D., įregistruotą (duomenys neskelbtini) Telšių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukti dėl ieškovo kaltės;

        2. Nutraukus santuoką, palikti santuokines pavardes.

            3. Nustatyti nepilnamečio sūnaus R. D. gyvenamąją vietą su ja, jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

        4. Priteisti iš ieškovo V. D. materialinį išlaikymą sūnui R. D. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų priėmimo dienos iki R. D. pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

        5. Nustatyti, kad nepilnamečio R. D. išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise administruos ji.

         6. Nustatyti, jog ieškovas V. D. maksimaliai ir netrukdomai pagal galimybes bendraus ir dalyvaus nepilnamečio sūnaus R. D. auklėjime bendru šalių sutarimu, iš anksto suderintu laiku.

        7. Pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe 29/50 dalį buto/patalpos - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), su jam priklausančia negyvenamąją patalpa - sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/9 dalimi kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių(duomenys neskelbtini), į kuriuos šiuo metu yra įregistruotos nuosavybės teisės ieškovo vardu.

        8. Santuokos metu įgytą turtą padalinti taip:

        pripažinti nuosavybės teises ir jai, A. D. priteisti 1/2 dalį buto/patalpos - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), (1/2 dalies vidutinė rinkos vertė - 7900,00 Eur), ir 1/2 dalį šio buto priklausinių, t.y. 1/2 dalį negyvenamosios patalpos - sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1/2 dalies vidutinė rinkos vertė — 18,00 Eur) ir 1/9 dalį kitų inžinerinių statinių — kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1/9 dalies vidutinė rinkos vertė - 0,89 Eur), esančių(duomenys neskelbtini);

        pripažinti nuosavybės teises ir ieškovui V. D. priteisti 1/2 dalį buto/patalpos - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), (1/2 dalies vidutinė rinkos vertė - 7900,00 Eur), ir 1/2 dalį šio buto priklausinių, t.y. 1/2 dalį negyvenamosios patalpos -sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1/2 dalies vidutinė rinkos vertė - 18,00 Eur) ir 1/9 dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1/9 dalies vidutinė rinkos vertė - 0,89 Eur), esančių(duomenys neskelbtini).

        9. Nustatyti nekilnojamuoju turtu, esančiu(duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką taip:

        jai, A. D. priteisti naudotis buto/patalpos - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis UAB „Domidėja" pastogės patalpų padalijimo schemoje pažymėtas žymenimis 2-3, 2-6, 2-7, 2-8, 2-10, 2-11;

        ieškovui V. D. priteisti naudotis buto/patalpos -buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis UAB „Domidėja" pastogės patalpų padalijimo schemoje pažymėtas žymenimis 2-2, 2-4, 2-5, 2-9, 2-12;

        bendram šalių naudojimui palikti buto/patalpos - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpą UAB „Domidėja" pastogės patalpų padalijimo schemoje pažymėtą žymeniu 2-1;

        įpareigoti ieškovą V. D. UAB „Domidėja" pastogės patalpų padalijimo schemoje žymimoje patalpoje 2-2 savo lėšomis įsirengti virtuvę.

        10. Kreditorinį įsipareigojimą pagal 2020 m. liepos 15 d. L. S. paskolos raštą dėl 800 Eur kredito pripažinti solidariąja ieškovo V. D. ir atsakovės A. D. atsakomybe.

        Patikslintame priešieškinyje atsakovė nurodė, kad su ieškovu susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu gimė vienas vaikas - sūnus R. D., gim. (duomenys neskelbtini). Nuo pat bendro gyvenimo pradžios santykiai tarp jų su ieškovu nesiklostė itin sklandžiai. Dažnai kildavo įvairūs barniai, ieškovas nuolat iš jos tyčiojosi, dažnai jai priekaištavo dėl įvairių gyvenimiškų aplinkybių ir situacijų. Nuolatinis psichologinis smurtas tęsėsi visą santuokinį gyvenimą. Nors ji buvo itin lojali sutuoktinė savo vyrui, tačiau visiškai nepagrįstai iš ieškovo sulaukdavo kaltinimų ir dėl neištikimybės. Dėl vyro noro atsakovę visur ir visada kontroliuoti, ji negalėdavo viena išeiti net į parduotuvę. Nepaisant to, ji stengėsi visais įmanomais būdais ieškovui įtikti, rūpinosi namais, buitimi bei vaiku. Ne sykį ieškovui siūlė kreiptis pagalbos dėl tokio jo netinkamo elgesio šeimos atžvilgiu, tačiau V. D. į prašymus nereagavo. Ieškovas jų šeimos ryšio niekuomet nebuvo linkęs puoselėti ar stiprinti. Jis niekada nebuvo suinteresuotas organizuoti ir praleisti bendras šeimos atostogas, todėl tokių sutuoktiniai net nėra turėję per visą jų santuokinį gyvenimą. Ieškovas taip pat niekuomet nesidomėjo ir aktyviai nedalyvavo vaiko gyvenime, jo auginime bei auklėjime, nesilankė vaiko ugdymo įstaigose, ugdymo įstaigų rengiamose šventėse ar organizuojamuose susirinkimuose. Nesutinka su ieškovo pozicija, kad dėl iširusios santuokos yra kalta tik ji, kadangi neva nevykdė lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitų įstatyme numatytų pareigų. Pats ieškovas ieškinyje nurodo, kad ji visuomet rūpinosi vaiku bei namais, turėjo darbą ir uždarbį, kuriuo prisidėjo prie šeimos išlaikymo. Jos nuomone, santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes jis nedarė išvadų dėl savo elgesio, nekeitė jo, nebuvo lojalus sutuoktinis, nevykdė reikiamų pareigų, inicijuodavo įvairias konfliktines situacijas, šeimoje nebuvo nei darnos, nei ramybės. Ieškovo konfliktišką būdą iš dalies įrodo ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato 2021 m. rugpjūčio 18 d. išduota pažyma, kurioje nurodyta, kad V. D. buvo įspėtas pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą dėl neleistino, priešingo visuomenei ir jos narių interesams elgesio. Išlaikymo sau atsakovė iš ieškovo nereikalauja. Nors pradiniame priešieškinyje ji buvo nurodžiusi, kad kreditorinių įsipareigojimų nėra, tačiau proceso eigoje paaiškėjo, kad 2020 m. liepos 15 d. L. S. paskolino šalims 800 Eur, kurie buvo panaudoti šeimos turto pagerinimui (balkono įrengimui). Skola nėra grąžinta iki šiol, todėl L. S. laikytina šalių kreditore, o atsakomybė pagal minėtą paskolą turėtų būti pripažinta šalių solidariąja prievole. Su ieškovo reikalavimu nustatyti nepilnamečio vaiko R. D. gyvenamąją vietą kartu su ja, jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, sutinka. Neprieštarauja, kad V. D. maksimaliai pagal galimybes bendrautų su nepilnamečiu jų vaiku ir dalyvautų jo auklėjime, iš anksto susitikimų laiką suderinęs su atsakove. Šiuo metu ieškovas vaiko išlaikymui skiria 160 Eur per mėnesį. Jos nuomone, ši suma yra nepakankama sūnaus išlaikymui, todėl iš ieškovo sūnui turėtų būti priteistas materialinis išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį bent po 200 Eur nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Iki santuokos sudarymo V. D. asmeninės nuosavybės teise turėjo įgijęs butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini), 1/9 dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąją patalpą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius(duomenys neskelbtini). Santuokos metu sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini), ir butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1/9 dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius(duomenys neskelbtini). Kito santuokos metu įgyto registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nėra. Tiek ieškovui asmenine nuosavybės teise priklausantį, tiek šalims kartu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius butus sutuoktiniai nusprendė sujungti į vieną gyvenamąją patalpą. Remiantis 2018 m. liepos 9 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos išduota pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos(ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. S-l 8-07-01, sujungiant patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas naujas gyvenamosios (butų) paskirties butas, kuriam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir adresas -(duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad viena iš sujungtų patalpų ieškovui priklausė asmeninės nuosavybės teise, sujungus aukščiau paminėtus visus tris butus, Nekilnojamojo turto registre nurodyta, jog 29/50 dalys naujai suformuoto buto, esančio(duomenys neskelbtini), V. D. priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir 21/50 dalys naujai suformuoto buto atsakovei ir ieškovui priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Suformavus naują nekilnojamojo turto objektą, sutuoktiniai kartu ėmė jį kapitaliai remontuoti. Visam butui buvo atlikti esminiai pagerinimai, t. y. įvestas vandentiekis, kanalizacija, dujos, renovuota šildymo sistema, sudaryta galimybė vandenį šildyti dujomis, pakeisti langai, įrengtas tualetas, į kambarius sudėtos durys, tapetais išklijuotos sienos, grindys išklotos laminatu, suremontuotas balkonas. Didžioji dalis viso remonto išlaidų buvo padengta iš jos asmeninių lėšų – 7000 Eur, kuriuos ji gavo pardavusi paveldėtą turtą. Nepakankant šių lėšų remonto darbams atlikti, papildomai 800 Eur sutuoktiniai pasiskolino iš jos dukros L. S.. Dar iki patalpų sujungimo į vieną butą, 2017 m. buvo paimtas 1500 Eur kreditas patalpų apšiltinimui. Kreditas grąžintas iš bendrų santuokinių lėšų. Be to, daug piniginių lėšų remontui buvo paskolinusi ir jos sesuo V. G.. Visos skolos buvo panaudotos šeimos interesams, remontui, ir grąžinamos iš bendrų santuokinių lėšų. Ieškovui priklausanti naujai suformuoto buto dalis, atlikus kapitalinį remontą, buvo iš esmės pagerinta santuokos metu, naudojant tiek, didžiąja dalimi, jos asmenines, tiek bendras šeimos lėšas. Nekilnojamojo turto objektų iki sujungimo bendra vidutinė rinkos vertė siekė 7299 Eur, o po sujungimo buto vidutinė rinkos vertė yra 15800 Eur, t. y. daugiau nei du kartus didesnė. Jos nuomone, teisėtai ir pagrįstai teismo ji prašo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, t.y. 29/50 dalis su jam priklausančia negyvenamąją patalpa - sandėliu ir 1/9 dalimi kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Padalinus butą po 1/2 dalį, turėtų būti nustatyta naudojimosi butu tvarka pagal UAB „Domidėja“ parengtą planą.

        Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė priešieškinio reikalavimus, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 1997 m. vasario mėn. V. D. įsigijo butą, o tų pačių metų rugpjūčio mėn. jie tame bute pradėjo gyventi kartu. Iš pradžių ieškovas 6 metus nedirbo. Ji dirbo sezoninį darbą(duomenys neskelbtini). Kai pradėjo kartu gyventi, jie nieko neturėjo, miegojo ant grindų, mamos nešė jiems maistą. (duomenys neskelbtini) jie susituokė, (duomenys neskelbtini) m. gimė sūnus. Ji augino sūnų, o paskui buvo registruota darbo biržoje, gavo išmokas. Vyro psichologinis smurtas pasireiškė nuo pat pradžių ir trunka daugiau nei 20 metų. Nuolat buvo prikaišiojami kiti vyrai, netgi tada, kai ji namuose augino vaiką. Ji labai stengėsi dėl šeimos. Nuo psichologinio smurto jai pašlijo sveikata, yra diagnozuota depresija. Paskutinį kartą, kai V. D. vėl pakėlė skandalą, ji iškvietė policiją. Nebegali taip toliau gyventi. Gydėsi depresiją, šiuo metu jaučiasi gerai, lankė reabilitaciją. Po policijos iškvietimo V. D. nebevartoja necenzūrinių žodžių, tačiau vis nepalieka jos ramybėje, praeidamas pro šalį pasako „žiurkė“ ar kažką panašaus. Fizinio smurto nebuvo. Jie daug metų pragyveno V. D. bute Nr. (duomenys neskelbtini). Kai ieškovas pradėjo dirbti, o ji gauti išmokas iš darbo biržos, tada po truputį prasidėjo tame bute remontai. Skolinosi pinigus iš jos tėvų. Už pasiskolintus 3000 litų įsirengė šildymą, dušą. Paskui mirė kaimynė, gyvenusi bute Nr. (duomenys neskelbtini). Ji tos kaimynės anūkui, grįžusiam iš kalėjimo, padėjo susitvarkyti visus dokumentus, kad šis galėtų paveldėti, nes buvo praleisti terminai, ir tada jie iš to anūko už 5000 Eur įsigijo butą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat teismo sprendimu buvo įteisinta buto Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybė, kuris prieš tai buvo bešeimininkiai sandėliukai. Kai turėjo tris butus, pirmais metais gavo tris atskiras sąskaitas už šiukšles, tai buvo labai brangu. Dėl to, jie nutarė turimus tris butus sujungti. Ji ėjo į visas reikalingas tarnybas, pas architektus, ruošė projektus ir tie butai buvo sujunti. V. D. norėjo, kad sujungus butus, liktų jo anksčiau įgyto buto adresas. Sujungiant butus fiziškai daug darbų atliko pats ieškovas, klojo grindis, tapetavo ir t.t. Tik tiems darbams, pvz. santechnikai, kurių jis nesugebėjo atlikti pats, buvo samdomi specialistai. Mirus jos mamai, 2020 m. jos su sese pardavė mamos butą ir gavo po 7000 Eur. Šiuos pinigus ji investavo į dujinio šildymo įvedimą bute ir remontą. Dujinio šildymo įvedimas kainavo 6000 Eur ir dar tuo pat metu jie virtuvę, buvusią patalpoje 2-2, perkėlė į buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpas. Visi remontai galutinai buvo baigti po dujinio šildymo įvedimo. 2017 m. ėmė paskolą namo išorės apkalimui dailylentėmis. Taip pat 800 Eur yra pasiskolinę iš L. S.. Ieškovas apie tą paskolą žino, iš tų pinigų remontavo balkoną. Šiuo metu jie gyvena tame pačiame bute, tačiau yra pasiskirstę kambarius, kuriame kuris iš jų būna. Virtuve, dušu, tualetu naudojasi bendrai, tačiau ji toliau taip gyventi nenori, bendrų patalpų su V. D. negali likti. Ieškovas neperka jokių priemonių: skalbiklių, šampūnų, muilo, tualetinio popieriaus, tačiau viską jos naudoja. Jis eina su batais, pritrypia, nevalo bendrų patalpų, ji turi valyti. Ji nori įsirengti atskirą dušą, tualetą, o ieškovas patalpoje 2-2, kur anksčiau buvo virtuvė, turėtų įsirengti sau virtuvę. Vaiko išlaikymui V. D. duoda po 40 Eur kas savaitę, tačiau ji norėtų, kad visą mėnesiui skirtą išlaikymo sumą jis sumokėtų vienu kartu. Su vaiku V. D. bendrauja, tačiau dažnai ir konfliktuoja. Buto komunalinius mokesčius moka per pusę. Atsidalinti iš bendrosios nuosavybės nėra galimybės. Ji neturi išeiti kur gyventi, o kompensacijos V. D. tikrai nesumokėtų, nes neturi pinigų. Jie abu yra dirbantys, bet gauna minimalius darbo užmokesčius. Ieškovas užsiima sendaikčių veikla, tačiau daugiau išleidžia pinigų, negu uždirba. Prie šeimos biudžeto iš sendaikčių veiklos nelabai tebuvo prisidedama, nes, netgi atsiradus pirkėjui, V. D. brangesnių, geresnių daiktų neparduodavo.

        Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė patikslinto priešieškinio reikalavimus, prašė ieškinį, tiek kiek jis prieštarauja priešieškiniui, atmesti. Nurodė, kad vienareikšmiškai konstatuoti, kuris iš sutuoktinių yra kaltesnis dėl santuokos nutrūkimo nėra paprasta. Tačiau, teisminio proceso metu, duodant paaiškinimus, išryškėjo ieškovo susireikšminimas, nuolatinis dominavimas situacijoje atsakovės atžvilgiu. Gyvenant šeimoje tai turėjo išryškėti dar labiau. Atsakovė nuolat žeminama galėjo pasijusti nereikalinga. Negalima lojaliu laikyti sutuoktinio elgesio, kuomet reikalinga dėl jo elgesio kviesti policiją. Liudytojos V. G., L. S. patvirtino aplinkybes dėl nepagrįsto pavydo, sutuoktinės žeminimo. Dėl to prašo santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės. Ginčo nėra dėl su nepilnamečiu vaiku susijusių klausimų. Nesutinka su ieškovo atstovo išsakyta pozicija, jog nėra jokių pagrindų V. D. asmeninės nuosavybės teise priklausančią buto dalį pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. 2018 m. sudarytas susitarimas dėl trijų patalpų sujungimo nepaneigia galimybės asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe. Šiuo atveju V. D. turtas buvo pagerintas iš esmės iš bendrų sutuoktinių lėšų. V. D. bute buvo atliktas kapitalinis remontas, tai yra nepaneigta aplinkybė. 1997 m. įgytas butas, tais pačiais metais jie pradėjo bute gyventi, o (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Abi šalys pripažino, kad atsakovei atsikrausčius pas ieškovą, asmeninė jo nuosavybė buvo be jokių patogumų, miegojo ant grindų, skolinosi pinigus šio buto remontui. Vėliau šalys įgijo du butus, esančius šalia. Abi šalys kūrė bendrą ateitį, tinkamą gyvenimui būstą. Sujungus visas tris patalpas buvo atliktas kapitalinis remontas bendromis sutuoktinių lėšomis. Esant pinigų stygiui buvo skolinamos lėšos, naudojamos bendriems interesams, o vėliau grąžinamos. Sutuoktiniai gavo darbo užmokesčius, ieškovas gavo pajamas iš savo hobio, buvo investuotos ir atsakovės paveldėtos lėšos. Ieškovas pripažino, kad dujinis šildymas buvo įvestas iš atsakovės paveldėtų lėšų. Kreditorinis įsipareigojimas L. S. yra abiejų šalių solidarioji atsakomybė, nes pinigai buvo panaudoti bendriems poreikiams, t. y. balkono remontui. Naudojimosi butu tvarką yra būtina nustatyti dėl konfliktiškų šalių santykių. Schema yra parengta kadastro duomenų pagrindu ir ją įgyvendinti yra galimybės. Vietos apžiūros metu nustatyti neatitikimai nėra kliūtis tokiai naudojimosi butu tvarkai, kokios prašo atsakovė, nustatyti. Atsidalinti nuosavybę natūra arba išmokant kompensaciją, nėra galimybės.

Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad šalys yra radusios kompromisą dėl klausimų, susijusių su jų nepilnamečiu vaiku R. D.. Sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina A. D.. Išvadą teikiančios institucijos specialistai bendravo su nepilnamečiu R. D., kuris nurodė, kad sutinka su jo gyvenamosios vietos nustatymu su motina, nes tėvas kartais elgiasi neadekvačiai, kalba visokias nesąmones. Ieškovo prašoma iš jo vaikui priteisti 160 Eur periodinių išmokų kas mėnesį suma yra minimali, nelabai pakankama vaikino poreikiams patenkinti. Abi šalys neturi daugiau nepilnamečių vaikų, yra dirbantys, sveiki, todėl turėtų užtikrinti vaiko poreikius į tinkamas, saugias, sveikas gyvenimo sąlygas. Konkreti vaiko bendravimo su tėvu tvarka neturėtų būti nustatyta, nes vaikinas yra beveik 17 metų amžiaus, gyvena su tėvais viename būste, todėl V. D. galėtų dalyvauti vaiko bendravime niekaip nesuvaržytai, atsižvelgiant į vaiko dienotvarkę.

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Nustatytos faktinės aplinkybės

Šalys santuoką sudarė(duomenys neskelbtini) Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys turi vieną nepilnametį vaiką R. D., gim. (duomenys neskelbtini).

Pagal VĮ Registrų centro pažymas šalių vardu nekilnojamojo turto registruose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas toks nekilnojamasis turtas: 1) registre Nr. (duomenys neskelbtini) registruoti 2016 m. spalio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 6782 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyti ir registruoti statiniai: pastatas sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 dalis priklausantis butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) iš registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/9 dalis kitų statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); registre Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat registruota V. D. asmenine nuosavybe 1/9 dalis statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytų 1997 m. vasario 12 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. TZB1-980; 2) registre Nr. (duomenys neskelbtini)  registruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas sujungus daiktus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); sandėlis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 dalis priklausantis butui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/9 dalys priklausančios butui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 dalis priklausantis butui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). Buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 21/50 dalys įregistruotos kaip sutuoktinių V. D. ir A. D. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pagal 2016 m. spalio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 6782, teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 2YT-1401-187/2017 ir 2018 m. liepos 9 d. pažymą apie naujai suformuotą nekilnojamojo turto kadastro objekto galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. S-18-07-1, o 29/50 dalys įregistruotos kaip asmeninė V. D. nuosavybė pagal 1997 m. vasario 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1644 ir 2018 m. liepos 9 d. pažymą apie naujai suformuotą nekilnojamojo turto kadastro objekto galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. S-18-07-1; 3) registre Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 1/1 dalis priklausantis butui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) iš registro Nr. (duomenys neskelbtini). Sandėlis įregistruotas asmenine V. D. nuosavybe pagal 1997 m. vasario 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1644. Trys butai buvo sujungti į vieną gyvenamąją patalpą pagal VĮ Registrų centro 2018 m. birželio 11 d. patalpų sujungimo schemą. Šalys savo vardu registruotų transporto priemonių neturi.

2020 m. balandžio 22 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu atsakovė A. D. paveldėjo 1/2 dalį buto, esančio(duomenys neskelbtini) . 2020 m. balandžio 30 d. pirkimo pardavimo sutartimi minėtas butas buvo parduotas, A. D. už jai priklausančią buto dalį gavo 7000 Eur.

Iš pažymų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad ieškovas V. D. dirba UAB „G.“, gauna vidutiniškai apie 300 Eur darbo užmokestį per mėnesį; taip pat jis dirba UAB „D.“, gauna vidutiniškai apie 80 Eur darbo užmokestį per mėnesį.

UAB „D.“ yra parengusi patalpų padalijimo schemą (paskutinė antrą kartą patikslinta schema pateikta 2022 m. kovo 15 d.), pagal kurią atsakovė prašo nustatyti naudojimosi butu tvarką.

Dėl santuokos nutraukimo

Byloje nėra ginčo dėl to, jog šalių santuoka realiai yra nutrūkusi. Nors šalys gyvena viename būste, tačiau daugiau kaip vienerius metus jie netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir santuoka nebegali būti išsaugota. Šalių pozicijos išsiskyrė dėl santuokos nutraukimo pagrindų. Abi šalys procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, priešieškinyje) dėl santuokos iširimo kaltino viena kitą. Teismo posėdžiu metu ieškovas sutiko, jog dėl santuokos iširimo galėtų būti pripažinta abiejų sutuoktinių kaltė. Atsakovė palaikė priešieškinio reikalavimus, prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu.

        Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-2/2011; 3K-3-99-969/2016 ir kt.).

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Nagrinėjamu atveju šalys aplinkybių, sudarančių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatytas prezumpcijas, kaip jų santuokos iširimą lėmusių priežasčių nenurodė ir neįrodinėjo. Abi šalys kito sutuoktinio kaltę argumentavo nelojalumu, nepagarba, tarpusavio supratimo stygiumi, atsakovė kaltina ieškovą psichologiniu smurtu, dėl ko ji susirgo depresija. Visgi iš šalių paaiškinimų matyti, kad per ganėtinai ilgą jų santuokinį gyvenimą būta įvairių situacijų, kuomet kilo buitiniai konfliktai, nesutapo požiūriai į skirtingas gyvenimiškas situacijas, išsiskyrė požiūriai į šeiminius santykius, tarpusavio bendravimą. Atsakovės nurodytas aplinkybes apie ieškovo pavydą, nepagrįstus įtarinėjimus neištikimybe, nuolatinius priekaištus dėl kitų neva esamų vyrų, patvirtino liudytojomis apklaustos V. G., L. S.. Pats ieškovas nurodė nesąs pavydus, tačiau neneigė kartais išsakęs įtarimus dėl neištikimybės. Taip pat jis nurodė, kad atsakovės jokiais necenzūriniais žodžiais nevadina, pati atsakovė provokuoja konfliktus, o paskui kviečia policijos pareigūnus. Iš Telšių apskrities VPK Telšių rajono PK 2021 m. rugpjūčio 18 d. pranešimo matyti, kad išnagrinėjus 2021 m. rugpjūčio 17 d. A. D. skundą, V. D. buvo išaiškinta atsakomybė dėl neleistino, priešingo visuomenei ir jos narių interesams elgesio, asmuo įspėtas pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Šios aplinkybės rodo, jog V. D. santuokos metu elgėsi netinkamai, dėl ko jam buvo taikytas įspėjimas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog A. D. skundas policijai buvo pateiktas jau pradėjus nagrinėti šią civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo (V. D. ieškinys gautas 2021 m. liepos 1 d.). Akivaizdu, jog vykstant teisminiam ginčui, bet šalims tebegyvenant viename būste, kyla įvairių konfliktinių situacijų. Juo labiau, kad pagal ieškovo paaiškinimus šalių santykiai buvo pašliję jau prieš metus iki minėto policijos iškvietimo, šalys buvo pradėjusios miegoti atskiruose kambariuose. Objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad santuokos laikotarpiu nuo 2001 m. iki 2021 m. V. D. netinkamas elgesys būtų svarstytas kokių nors teisėsaugos institucijų ar A. D. būtų pateikusi daugiau skundų dėl vartojamo psichologinio smurto nėra. Medicininių išrašų apie jai diagnozuotas psichologines problemas, ligas, atsakovė taip pat nepateikė. Ieškovas jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių vien tik atsakovės kaltę dėl santuokos nutrūkimo taip pat nepateikė.

Šalių santuokinis gyvenimas truko pakankamai ilgą laiką (daugiau nei 20 metų), atsakovės teigimu nuo pat santuokinio gyvenimo pradžios pasireiškė sutuoktinio psichologinis smurtas, kontrolė, ieškovas taip pat turi priekaištų atsakovei, tačiau byloje nepateikta duomenų, jog per visą tą laikotarpį šalys ėmėsi kokių nors realių priemonių savo santykiams pataisyti. Ilgainiui šalių santuokoje išryškėjo nesuderinamas charakterių skirtingumas, požiūrio į šeimą, sutuoktinių tarpusavio santykių vystymą skirtumai, dėl ko šalys neberado kompromisų įvairiais klausimais. Tikėtina, jog abiejų šalių elgesys vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokai iširti. Teismo vertinimu, abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie kilusių problemų nesprendė abipusių nuolaidų būdu, nesiekė tarpusavio supratimo, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą, kaltino viena kitą nelojalumu. Abu sutuoktiniai nesugebėjo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Santuoką nutraukus, šalims paliktinos santuokinės pavardės (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Byloje nėra ginčo dėl nepilnamečio šalių sūnaus R. D. gyvenamosios vietos nustatymo. Šalys ir jų nepilnametis vaikas sutinka, kad R. D. nuolatinė gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo būtų nustatyta su motina A. D.. Išvadą teikianti institucija jokių duomenų, kad ieškovas ar atsakovė netinkamai vykdytų tėvų pareigas, pažeistų vaiko interesus, nesudarytų tinkamų gyvenimo, mokymosi, sveikatos priežiūros sąlygų, neturi, jokių nusiskundimų dėl šios šeimos niekada nėra gauta. Įvertinus nustatytas aplinkybes, šalių nepilnamečio vaiko R. D. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove A. D. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

Byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovas V. D. po santuokos nutraukimo galėtų bendrauti bei dalyvauti sūnaus R. D. auklėjime maksimaliai bei niekaip nesuvaržytai, derinant abiejų tėvų ir vaiko interesus. Šalys ir jų nepilnametis vaikas gyvena viename būste, nuolat bendrauja su abiem tėvais, nenustatyta, jog kuris nors iš tėvų kliudytų sūnui bendrauti su tėvu ar motina. Kaip minėta, abi šalys tinkamai rūpinasi vaiku, jokių duomenų, kad bendravimas su tėvu pažeistų R. D. interesus, nenustatyta. Išvadą teikiančios institucijos atstovė pritarė šalių pozicijai, jog jokios konkrečios V. D. bendravimo su vaiku tvarkos nėra būtina nustatyti. Vaikas yra beveik 17 metų amžiaus, pats planuojantis savo dienotvarkę, savarankiškas, todėl konkreti bendravimo su tėvu tvarka gali tik apsunkinti. Įvertinus nustatytas aplinkybes, nustatytina, jog ieškovas V. D. po santuokos nutraukimo galės bendrauti bei dalyvauti sūnaus R. D. auklėjime maksimaliai bei niekaip nesuvaržytai, derinant abiejų tėvų ir vaiko interesus, o atsakovė įpareigotina netrukdyti tokiam tėvo ir vaiko teisių įgyvendinimui (CK 3.170 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Ieškovas ieškiniu prašė iš jo priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui R. D. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 160 Eur nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo V. D. išlaikymą nepilnamečiui vaikui R. D. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Atsiliepime į priešieškinį bei teismo posėdžio metu ieškovas sutiko su tokiu atsakovės reikalavimu, nurodė, jog sutinka mokėti vaiko išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį. Išvadą teikianti institucija tokiam priteistino išlaikymo dydžiui (200 Eur) neprieštaravo, teikdama išvadą buvo nurodžiusi jog 160 Eur suma yra labai minimali, įvertinus vaiko amžių bei poreikius. Abi šalys yra dirbančios, kitų išlaikytinių neturi, todėl gali teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Teismų praktikoje pripažįstama, jog orientacinis vaiko būtinųjų mėnesio poreikių dydžio kriterijus yra minimalioji mėnesinė alga atskaičius mokesčius. Be to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą mokamomis vaikui išmokomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Šiuo atveju šalių turtinė padėtis yra panaši, jų abiejų gaunamos pajamos nėra didelės, turi vieną nekilnojamojo turto objektą, kuriame gyvena, transporto priemonių neturi. Šalių galimybės išlaikyti vaiką yra praktiškai vienodos, teismo vertinimu vaiko išlaikymui yra reikalinga mažiausiai 470 Eur suma per mėnesį, todėl šią sumą sumažinus mokama išmoka vaikui (nuo 2022 m. sausio 1 d. 73,50 Eur), iš ieškovo priteistinas išlaikymas vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.201 straipsnis).

Dėl sutuoktinių vienas kito išlaikymo

Išlaikymo sau vienas iš kito ieškovas ir atsakovė nereikalauja, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Dėl santuokinio turto padalijimo ir kreditorinių įsipareigojimų

Byloje kilo ginčas dėl santuokinio turto padalijimo, t. y. dėl santuokos metu įgyto turto masto. Šalys sutaria, jog joms bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 21/50 dalys buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais, esančio(duomenys neskelbtini). Atsakovė prašo šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažinti 29/50 dalis buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais, esančio(duomenys neskelbtini) ir visą minėtą butą padalinti šalims po 1/2 dalį. Ieškovas su priešieškinio reikalavimais dėl minėto turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jo padalijimo kategoriškai nesutinka.

Byloje nustatyta, kad pagal 1997 m. vasario 12 d. pirkimo pardavimo sutartį ieškovas asmeninės nuosavybės teise įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., su priklausiniais, esantį(duomenys neskelbtini). Šalys nuo 1997 m. rugpjūčio mėn. minėtame bute pradėjo gyventi, ten gyveno ir sudarę santuoką. Santuokos metu pagal 2016 m. spalio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 2YT-1401-187/2017 šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių įgijo tame pačiame name esančius 2 butus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurių adresai: (duomenys neskelbtini)  ir(duomenys neskelbtini). Šie du naujai įgyti butai buvo sujungti su jau asmeninės nuosavybės teise turėtu V. D. butu. Trijų butų sujungimas 2018 m. atliktas pagal VĮ Registrų centro parengtą gyvenamųjų patalpų - butų, esančių (duomenys neskelbtini) sujungimo į vieną nekilnojamojo turto vienetą - gyvenamąją patalpą - butą, schemą. Po sujungimo naujai suformuotai patalpai - butui, suteiktas naujas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir adresas: (duomenys neskelbtini)  Nekilnojamojo turto registre įregistruota, kad buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 21/50 dalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso A. D. V. D. (ši dalis atitinka jų santuokos metu įgytus butus, (duomenys neskelbtini) ir(duomenys neskelbtini)), o 29/50 dalys asmeninės nuosavybės teise priklauso V. D. (ši dalis atitinka 1997 m. vasario 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įgytą butą).         Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (CK 3.90 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis – santuokos metu šis turtas turi būti iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Taigi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; 2) asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; 3) iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2012; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018).

Įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus, ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2013).

Iš šalių paaiškinimų, liudytojų V. G., L. S. paaiškinimų matyti, kad šalims dar iki vestuvių pradėjus kartu gyventi ieškovui V. D. priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), šis butas ilgą laiką buvo ne jokių patogumų, centrinio šildymo. Liudytoja L. S. paaiškino, kad minėtame bute kartu su mama A. D. ir patėviu V. D. gyveno tol, kol jai suėjo 18 metų ir ji baigė mokyklą (iki 2005 m.). Visą šį laiką butas buvo kūrenamas malkomis (krosnimi), vanduo į butą nešamas iš vandens kolonėlės, buvusios kieme. Atsakovė A. D., liudytojos V. G., L. S. paaiškino, kad šeimos gyvenimo sąlygos buvo sudėtingos, jie gyveno nepritekliuje, pagalbą maistu bei pinigais teikė šalių tėvai. Po keletos metų nuo bendro gyvenimo pradžios, V. D. pradėjus dirbti, A. D. gaunant socialines išmokas, šalys pradėjo po truputį gyvenamąjį būstą remontuoti. Ieškovas neginčijo aplinkybės, jog iš pradžių iš atsakovės tėvų pasiskolinę 3000 litų, jie bute įsivedė vandentiekį, įsirengė centralinį šildymą (kūrenama malkomis). Taip pat bute pamažu buvo vykdomi kiti remonto darbai, įrengtas dušas, tualetas, atlikti einamieji remontai. 2016-2017 metais šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo šalia esančius du butus, kuriuos nutarė sujungti su jau turimu butu. Atliekant butų sujungimą buvo išgriautos sienos, visame būste buvo keičiamos grindys, langai, sienos, lubos kalamos plokštėmis. Remontai buvo atliekami iš šalių gaunamų pajamų, turimų santaupų. Pats ieškovas nurodė, jog abu su atsakove investavo į remontus savo gaunamas lėšas. Kai kuriems remonto darbams atlikti buvo skolinamasi, pvz. abi šalys nurodė, jog 2017 m. buvo paimta 1500 Eur paskola, už šiuos pinigus buto išorinės sienos apkaltos dailylentėmis (paskolos gavimo faktą patvirtina atsakovės pateiktas 2017 m. rugpjūčio 16 d. sąskaitos išrašas). Taip pat abi šalys neginčija aplinkybės, jog po trijų butų sujungimo į visą butą buvo įvestas dujinis šildymas. Iš (duomenys neskelbtini)  paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, 2020 m. balandžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties, 2020 m. balandžio 29 d. atsakovės sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė pardavė iš mamos paveldėto buto, esančio(duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ir už tai gavo 7000 Eur. Iš esmės šalys neginčija aplinkybės, jog būtent iš atsakovės paveldėtos pinigų sumos buvo įvestas minėtas dujinis šildymas. Ieškovas nurodė, jog dujinio šildymo įvedimas kainavo 5000 Eur, tačiau atsakovė nurodė, kad dujinis šildymas ir po to sekęs remontas (virtuvės perkėlimas iš patalpos 2-2 į 2-7, krosnies išgriovimas) kainavo 6000 Eur. Sąskaitos išrašas, pardavimo užsakymas, pardavimo išankstinė sąskaita patvirtina, jog dujinio šildymo įvedimas buvo atliekamas 2020 m. gegužės – rugsėjo mėn., t.y. jau po atsakovės paveldėtos pinigų sumos gavimo.

Priešingai nei teigė ieškovas ir jo atstovas, atsakovė, prašydama 29/50 dalis ginčo buto pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, savo reikalavimą grindžia ne vien tik paveldėtos 7000 Eur sumos investavimu į buto remontus, tačiau nurodo, jog santuokos metu iš sutuoktinių bendrų lėšų buvo iš esmės pagerintas ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas. Teismas su atsakovės pozicija sutinka. Teismu vertinimu šioje byloje yra nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, leidžiančios 29/50 dalis buto su priklausinių dalimi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini) pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe: 1) asmeninis V. D. turtas buvo pagerintas iš esmės (atliktas buto kapitalinis remontas, pertvarkymas, iš buto be patogumų jis tapo butu su visais patogumais, vandentiekiu, centriniu šildymu, iš išorės atliktu atnaujinimu, apskritai toks butas, koks jis buvo 1997 m., šiuo metu nebeegzistuoja, jis yra sudėtinė sujungto buto dalis; žymiai pakilo būsto vertė ne tik dėl rinkos pokyčių, bet būtent dėl atliktų pagerinimų); 2) asmeninis V. D. turtas iš esmės pagerintas santuokos metu (remontai, inžinerinių sistemų įvedimas ir kt. esminiai pagerinimai atlikti santuokos metu iki 2020 m. rudens); 3) iš esmės asmeninis V. D. turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis (remonto darbai atlikti, už paslaugas atsiskaityta, statybinės medžiagos pirktos iš sutuoktinių bendrų lėšų arba pasiskolintų pinigų, paskolas vėliau grąžinant iš bendrų lėšų).

Ieškovo atstovo nurodytos aplinkybės, kad sujungiant butus nebuvo pakeistas V. D. turėto buto statusus, t.y. šalys sudarė sandorį dėl butų sujungimo, sujungtame bute išliekant asmeninei V. D. nuosavybei ir dėl to, 29/50 buto dalys negali būti pripažintos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nėra teisiškai reikšmingos. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad sujungiant butus, naujai įgyti du butai buvo prijungiami būtent prie V. D. turėto buto, kaip pagrindinio objekto. Priešingai, patalpų sujungimo schema ir butų sujungimo į vieną gyvenamąją patalpą-butą schemos aiškinamasis raštas (2018 m. birželio 11 d.) patvirtina, kad visi butai buvo sujungti paeiliui ir po sujungimo naujai suformuotą butą valdys, naudosis ir disponuos A. D. ir V. D. po lygiai. Šios aplinkybės rodo, kad V. D. iki santuokos turėto buto, kaip savarankiško objekto neliko, jis buvo įjungtas į naujai suformuoto buto sudėtį.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, 29/50 dalis buto su priklausinių dalimi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), pripažintinos bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir tokiu būdu santuokos metu įgytą dalintiną turtą sudaro butas su priklausiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini). Sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnis), nenustatyta. Dėl to, butas ir jo priklausiniai padalintini šalims po 1/2 dalį natūra. Kito santuokos metu dalintino nekilnojamo turto, registruoto kilnojamojo turto nėra. Dėl kilnojamojo turto padalijimo šalys yra susitarusios gera valia, nei viena iš jų reikalavimų padalinti kilnojamąjį turtą byloje nereiškė.

Ieškovas nurodė, jog šalys kreditorinių įsipareigojimų, susidariusių santuokos metu, neturi. Atsakovė, patikslinusi priešieškinį, prašo kreditorinį įsipareigojimą pagal 2020 m. liepos 15 d. L. S. paskolos raštą dėl 800 Eur kredito pripažinti solidariąja ieškovo ir jos atsakomybe.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600 Eur (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką, esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms pripažįstami šalių paskolos teisiniai santykiai – įsipareigojimas grąžinti paskolos dalyką yra būtinas paskolos sutarties požymis.

Šiuo atveju atsakovė reikalavimą dėl kreditorinio įsipareigojimo pripažinimo solidariąja šalių atsakomybe grindžia L. S. 2020 m. liepos 15 d. raštu. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog skolinosi iš dukros pinigus balkono remontui ir V. D. apie tai žinojo, pinigai buvo panaudoti būtent balkono remontui. Ieškovas nurodė, kad apie L. S. raštą žino, tačiau, kad skolinosi pinigus ir naudojo juos balkono remontui nepripažino. Pati L. S., apklausta kaip liudytoja, nurodė, kad skolino šalims 800 Eur, davė šiuos pinigus grynaisiais, kai svečiavosi Lietuvoje, tikslios datos, kada buvo pinigai paskolinti, nurodyti negalėjo. 2022 m. sausio 24 d. el. paštu L. S. informavo teismą, kad yra susipažinusi su A. D. priešieškiniu, patvirtino savo poziciją išsakytą teismo posėdžio metu ir nurodė, kad mano, jog atsakomybė dėl skolos yra abiejų sutuoktinių.

Teismo

Dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju turtu nustatymo

Byloje kilo ginčas dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo. Atidalinti butą iš bendrosios dalinės nuosavybės šalys neprašo, to padaryti techniškai nėra įmanoma, nėra parengtų atitinkamų projektų, kad būtų galima sukurti savarankiškus, izoliuotus nekilnojamuosius objektus, kartu išsprendžiant ir inžinerinių komunikacijų (vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemos) klausimus. Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, vienai šaliai priteisiant visą butą natūra ir ją įpareigojant kitai šaliai sumokėti kompensaciją, taip pat nėra įmanoma, nes abi šalys nurodė, kad neturi tam lėšų, gauna tik minimalius darbo užmokesčius. Dėl to atsakovė prašo nagrinėti jos reikalavimą dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo pagal UAB „Domidėja“ parengtą pastogės patalpų padalijimo schemą (toliau - ir schema).

Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Atsakovė priešieškiniu prašo nustatyti naudojimosi butu tvarką pagal 2022 m. kovo 15 d. pateiktą (antrą kartą patikslintą) UAB „Domidėja parengtą schemą. Atsakovė nurodė, jog šalių santykiai yra konfliktiški, jos gyvena įtampoje. Nors jau ganėtinai ilgą laiką šalys yra pasiskirsčiusios kambarius, kuriuose gyvena, tačiau yra išlikę ir bendrų patalpų: virtuvė, dušas, tualetas, ir tų bendrų patalpų naudojimas sukelia tarp šalių papildomus nesklandumus. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog jį tenkintų tolesnis naudojimasis virtuve, dušu, tualetu bendrai, nemano, jog dėl to kiltų problemų. Atsakovės teigimu, ji nebegali gyventi naudodamasi tam tikromis patalpomis bendrai su ieškovu, prašo nustatyti tokią naudojimosi butu tvarką, kad bendrų patalpų liktų kuo mažiau. Iš atsakovės paaiškinimų matyti, jog konfliktai tarp šalių kyla dėl bendrai naudojamų patalpų valymo, tvarkymo, tam tikrų buitinių jos nupirktų priemonių naudojimo. Atsakovė nurodė, jog įgyvendinant schemos sprendinius ji įsipareigoja savo lėšomis įrengti pertvarą tarp patalpų 2-3 ir 2-5, įsirengti tualetą patalpoje 2-8, įsirengti vonios kambarį patalpoje 2-11, tuo tikslu suformuojant pertvaras dabartinėje virtuvėje 2-7, o ieškovas turėtų būti įpareigotas savo lėšomis įsirengti virtuvę patalpoje 2-2, kurioje anksčiau buvo jų virtuvė. Ieškovo teigimu, įgyvendinti atsakovės pateiktą schemą yra nerealu, neįmanoma padaryti vonios kambario virtuvės kampe, tualetas netilptų patalpoje 2-8, o jam įsirengti virtuvę patalpoje 2-2 kainuotų apie 4000 Eur, reikėtų keisti dujų vamzdžius, dujų įvadus, be to iškiltų ir atskirų skaitiklių būtinybė.

Pagal UAB „Domidėja“ parengtą schemą, A. D. norėtų, jog jos naudojimui būtų priskirtos patalpos 2-3, 2-6, 2-7, 2-8, 2-10, 2-11, V. D. naudojimui turėtų būti priskirtos patalpos 2-2, 2-4, 2-5, 2-9, 2-12, o šalių bendrai būtų naudojamasi koridoriumi 2-1.

Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas nekilnojamojo daikto konkrečias dalis. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2017 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017 13 punktas).  Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos A. T. 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

Parengtoje schemoje nurodyta, kad šalims naudotis atitektų praktiškai vienodo dydžio patalpų plotas (ieškovui 47,10 m2, atsakovei 46,38 m2, o šalims bendrai 3,79 m2), kas atitiktų jų turimas dalis bendrosios nuosavybės teisėje (po ½ dalį), tačiau tokia prašoma nustatyti naudojimosi tvarka, teismo vertinimu, neatitinka kitų teismų praktikoje išskirtų nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijų, proporcingumo principo. Iš vietos apžiūros metu (2022 m. kovo 17 d.) nustatytų aplinkybių matyti, jog butas yra pritaikytas gyventi vienai šeimai, jame įrengta viena virtuvė, vienas tualetas, viena dušo patalpa. Pagal atsakovės pateiktą schemą šalys tam, kad galėtų naudotis joms priskirtomis patalpomis, turėtų įsirengti papildomą vonios kambarį, tualetą, virtuvę. Tokie pertvarkymai neabejotinai pareikalautų piniginių ir laiko resursų, yra susiję su esminiais patalpų pokyčiais, keičiant patalpų naudojimo paskirtį. Be to, tokie numatyti pertvarkymai nėra suderinami su naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo institutu. Būtent nustatant naudojimosi butu tvarką, turi būti galima kiekvienos šalių naudojimui kuo minimalesnėmis sąnaudomis paskirti izoliuotas buto dalis. Šiuo atveju, be pertvarkymų, papildomų patalpų įrengimo, patalpų izoliuoti ir priskirti naudoti šalims nėra galimybės. Byloje atsakovė nepateikė jokių duomenų, kiek tokios pertvarkos kainuotų, kas jas atliktų, ar tam yra techninės galimybės. Vietos apžiūros metu, apžiūrint patalpą 2-7, kurios kampe atsakovė planuotų įsirengti vonią, ši nurodė, jog dėl vonios įrengimo galimybių su santechnikais dar nesikonsultavo. V. D. teigimu patalpoje 2-2 įsirengti virtuvę nėra realu, kadangi reikalinga pertvarkyti dujų teikimo į butą sistemą, kurios įvadas šiuo metu yra patalpoje 2-7. Pažymėtina ir tai, kad 2018 m. tris šalių turimus butus sujungiant į vieną, buvo atliktas buto remontas griaunant sienas tarp butų, keičiant grindis, įvestas dujinis šildymas. Būtent tuo metu patalpoje 2-2 buvusi virtuvė buvo perkelta į patalpą 2-7, ten suformuotas dujų įvadas. Pagal dabartinį atsakovės planą, norint ieškovui įsirengti virtuvę patalpoje 2-2 vėl būtų reikalinga atlikti dujų sistemos pertvarką. Jokių techninių sprendinių, kaip ieškovas turėtų patalpoje 2-2 įsirengti virtuvę, kokių tai reikalautų sąnaudų, šalys nepateikė. Tokia pati situacija ir su atsakovės planais įsirengti tualetą patalpoje 2-8 bei vonios kambarį nuo virtuvės atskirtame kampe 2-11. Ar į patalpą 2-8 įmanoma atvesti nuotekų šalinimo įvadą, jokių techninių sprendinių, sąmatos nėra pateikta. Patalpos 2-7 kampe, kuriame atsakovė planuotų įsirengti vonios kambarį, lubos yra žemėjančios, plotas nedidelis, jokių techninių sprendinių, ar joje įmanoma įrengti vonios kambarį, įrengimo sąmatos nepateikta. Apskritai, tokia pagal atsakovės schemą prašoma nustatyti naudojimosi butu tvarka, kuomet būtų įrengti atskiri tualetas, vonia virtuvė, savo prasme atitinka atidalijimą iš bendrosios nuosavybės, tačiau šiuo atveju tai nėra techniškai įgyvendinama, kadangi lieka bendram naudojimui koridorius 2-1, be to visiškai nėra išspręstas elektros, vandens, dujų įvadų atskirumas. Netgi nustačius tokią naudojimosi butu tvarką, kokią prašo atsakovė, elektros, vandens, dujų tiekimas į butą būtų bendras, šalys už jas mokėtų bendrai, kaip yra iki šiol. Visuma minėtų aplinkybių teismui leidžia daryti išvadą, kad atsakovės prašoma nustatyti naudojimosi butu tvarka yra neracionali, pagal daikto paskirtį ir savybės jos nėra realu įgyvendinti, o tokios apimties įpareigojimai, kokius prašo paskirti atsakove nėra suderinami su naudojimosi butu tvarkos nustatymo paskirtimi.

Realiai jau daugiau kaip vienerius metus šalys gyvena šiame bute bendru sutarimu pasiskirstę patalpas. Ieškovas naudojasi patalpomis 2-2, 2-4, 2-5, atsakovė naudojasi patalpomis 2-3, 2-6, 2-8, o bendrai šalys naudojasi patalpomis 2-1, 2-7, 2-9, 2-12 (taip patalpos įvardintos UAB „Domidėja“ schemoje). Pagal VĮ Registrų centro kadastro duomenis ir faktiškai apžiūrėjus vietą (butą) nustatyta, kad UAB „Domidėja“ schema šiek tiek neatitinka faktinės situacijos, t.y. šiuo metu realiai patalpų 2-3, 2-5, 2-2, kaip atskirų kambarių nėra, visas šių patalpų plotas yra vientisa erdvė be jokių pertvarų. Bute izoliuoti yra tik virtuvė 2-7, kambarys, kuriuo naudojasi nepilnametis šalių vaikas 2-6, bei V. D. miegamasis 2-4. Tualeto patalpa 2-5 yra patalpos 2-3 (pagal kadastro bylą) viduryje, dušo patalpa 2-12 (UAB „Domidėjos“ schemoje) kadastro byloje net nėra išskirta, realiai ji yra patalpos 2-2 kampe.

Nustatant naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarką, prioritetas teiktinas tokiam naudojimosi tvarkos variantui, pagal kurį vienam bendraturčiui skirtinos naudotis bendro turto dalys būtų visiškai ar maksimaliai izoliuotos nuo kitam bendraturčiui skirtinų naudotis bendro turto dalių. Netgi teismui išeinant iš priešieškinio ribų ir savo nuožiūra nustatant naudojimosi butu tvarką, kas šeimos bylose yra galima, teismas naudojimosi butu tvarką turėtų nustatyta pagal VĮ Registrų centro kadastro duomenis. Įvertinus byloje pateiktą kadastrinį planą matyti, jog jokiu būdu nėra įmanoma paskirti naudojimui izoliuotas buto patalpas, netgi įrengiant tam tikrose vietose pertvaras (pvz. patalpą 2-3 atskyrus į dvi dalis ties tualetu 2-5 (taip tualetas įvardintas kadastro byloje), arba padarius pertvarą tarp 2-2 ir 2-3 patalpų). Paskyrus vienai šaliai naudotis tomis atskirtomis patalpomis, vistiek dušu, tualetu jie turėtų naudotis bendrai ir į šias patalpas galima patekti tik per patalpas 2-3, 2-2 (kadastro bylos planas), kurios būtų paskirtos kažkuriai iš šalių. Tokiu būdu, nėra jokios protingos galimybės nustatyti naudojimosi butu tvarką, kad ji atitiktų teismų praktikoje išskirtus nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus. Būtų galima ieškovo naudojimui priskirti tik patalpą 2-4, atsakovei 2-6, o visas kitas patalpas nustatyti bendram naudojimui, tačiau tai iš esmės nėra tinkamas ginčo sprendimo būdas ir jokių teigiamų pokyčių neduotų.

Jeigu bendraturčių teisme pareikštais reikalavimais dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo pateikti siūlomi naudojimosi tvarkos projektai yra netinkami, neracionalūs, ydingi ir neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tai teismas turi diskreciją netenkinti tokių bendraturčių reikalavimų ir atsisakyti nustatyti bendro daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarką. Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-611/2015). Įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog tenkinti atsakovės reikalavimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, nėra teisinio pagrindo. Šalys gali butu naudotis be nustatytos naudojimosi butu tvarkos, kaip tai darė iki šiol pakankamai ilgą laiką. Taip pat šis sprendimas neužkerta kelio šalims parengus naują schemą ar atlikus buto kadastrinių duomenų korekcijas, sudaryti šalių susitarimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo arba, nesusitariant geranoriškai, kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi butu tvarkos nustatymo projektą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 385 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą tarp V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. D. (ikisantuokinė pavardė – S.), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Telšių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką, šalims palikti santuokines pavardes: D., D..

Nutraukus santuoką, nustatyti nepilnamečio vaiko R. D., gim. (duomenys neskelbtini)  gyvenamąją vietą kartu su motina A. D., jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti, kad V. D. netrukdomai bendraus su nepilnamečiu vaiku R. D. ir dalyvaus jo auklėjime, derinant šalių bei vaiko interesus. A. D. įpareigoti netrukdyti tėvo ir vaiko teisių įgyvendinimui.

Priteisti iš V. D. išlaikymą nepilnamečiui vaikui R. D., gim. (duomenys neskelbtini)  periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur (du šimtus Eur) nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko R. D. išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise administruos jo motina A. D.. V. D. įpareigoti vaiko išlaikymui skirtas pinigines lėšas A. D. perduoti ar pervesti į banko sąskaitą vieną kartą per mėnesį, už einamąjį mėnesį iki 20 mėnesio dienos.

Asmenine V. D. nuosavybe įregistruotą turtą - 29/50 dalis buto/patalpos - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), su jam priklausančia negyvenamąją patalpa - sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/9 dalimi kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių(duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių V. D. ir A. D. nuosavybe.

Nustatyti, kad santuokos metu įgytą ir dalintiną turtą sudaro butas/patalpa - butas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini), su priklausiniais: negyvenamąja patalpa - sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu-sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2/9 dal kitų inžinerinių statinių — kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių(duomenys neskelbtini), ir šį turtą padalinti taip:

po santuokos nutraukimo A. D. asmeninėn nuosavybėn priteisti 1/2 dalį buto/patalpos - buto, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį šio buto priklausinių, t. y. 1/2 dalį negyvenamosios patalpos - sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/9 dalį kitų inžinerinių statinių- kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių(duomenys neskelbtini);

po santuokos nutraukimo V. D. asmeninėn nuosavybėn 1/2 dalį buto/patalpos - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį šio buto priklausinių, t. y. 1/2 dalį negyvenamosios patalpos -sandėlio, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/9 dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių(duomenys neskelbtini). 

Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                 Aida Stulpinienė