Civilinė byla Nr. e2-237-516/2025 |
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00453-2024-5 |
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.12.3 |
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. gegužės 20 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. B. prašymą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutarties išaiškinimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės valdos“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Urbanika“, uždarajai akcinei bendrovei „IRSANA“, V. B., Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarei D. B. dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių panaikinimo ir restitucijos taikymo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Urbanika“ priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės valdos“, uždarajai akcinei bendrovei „Verslo sparta“ dėl nuostolių priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Verslo sparta“, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sostinės valdos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:
1.1. pripažinti UAB „IRSANA“ ir V. B. 2024 m. balandžio 3 d. sudarytą nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį, UAB „Urbanika“ ir UAB „IRSANA“ 2024 m. kovo 22 d. sudarytą nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį ir 2024 m. kovo 6 d. UAB „Sostinės valdos“ ir UAB „Urbanika“ notarinę pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 998 negaliojančia bei taikyti restituciją natūra – grąžinti UAB „Sostinės valdos“ butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teises į juos);
1.2. jeigu teismas nuspręs, kad restitucija natūra į V. B. nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 78/155 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nėra galima – priteisti iš UAB „IRSANA“ 352 600 Eur kompensaciją;
1.3. priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė UAB „Urbanika“ pateikė priešieškinį, prašydama:
2.1. priteisti iš UAB „Sostinės valdos“ 200 000 Eur nuostolių, 52 932,04 Eur skolą, 1 660,56 Eur delspinigius, šią sumą (253 881 Eur) įskaitant kaip apmokėjimą pagal 2024 m. kovo 6 d. notarinę pirkimo–pardavimo sutartį;
2.2. priteisti iš UAB „Sostinės valdos“ 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 253 881 Eur;
2.3. priteisti solidariai iš UAB „Sostinės valdos“ ir UAB „Verslo sparta“ 301 071,88 Eur skolą, šią sumą įskaitant kaip apmokėjimą pagal 2024 m. kovo 6 d. notarinę pirkimo–pardavimo sutartį;
2.4. priteisti solidariai iš UAB „Sostinės valdos“ ir UAB „Verslo sparta“ 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 301 071,88 Eur;
2.5. priteisti lygiomis dalimis iš UAB „Sostinės valdos“ ir UAB „Verslo sparta“ bylinėjimosi išlaidas.
3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
4. Atsakovė UAB „IRSANA“ pateikė prašymą pakeisti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – leisti V. B. ir UAB „IRSANA“ nutraukti 2024 m. balandžio 3 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VB7-1850 (toliau – sutartis, pirkimo–pardavimo sutartis) ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypo 78/155 dalį, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir turtas), grąžinti UAB „IRSANA“ nuosavybėn.
5. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.
6. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atsakovės UAB „IRSANA“ prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino – leido V. B. ir UAB „IRSANA“ nutraukti 2024 m. balandžio 3 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VB7-1850 ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo 78/155 dalį, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti UAB „IRSANA“ nuosavybėn; turtą grąžinus UAB „IRSANA“ nuosavybėn, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paliko galioti.
7. Lietuvos apeliaciniame teisme 2026 m. gegužės 19 d. gautas atsakovės V. B. prašymas išaiškinti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartį, t. y. ar šia nutartimi buvo leista V. B. ir UAB „IRSANA“ tik kartu, abiem šalims išreiškus suderintą valią, nutraukti 2024 m. balandžio 3 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VB7-1850 ir grąžinti turtą UAB „IRSANA“ nuosavybėn, ar visgi šia nutartimi buvo suteikta teisė UAB „IRSANA“ vienašališkai, be V. B. valios ir jai nedalyvaujant, nutraukti 2024 m. balandžio 3 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VB7-1850 ir šios nutarties pagrindu perregistruoti turto nuosavybės teisę UAB „IRSANA“ vardu.
8. Nurodė, kad po Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutarties priėmimo šalys dėl sutarties nutraukimo nesitarė ir sutarties nenutraukė. Priešingai, V. B. už akių, jos apie tai neinformuojant, UAB „IRSANA“ per notarę D. B. iniciavo vienašalį sutarties nutraukimą, prisidengiant tuo, kad V. B. neatliko antros įmokos už turtą, ignoruojant V. B. teisėtą pasinaudojimą įstatymine teise sulaikyti įmokos mokėjimą iki bus išspręstas ginčas dėl turto nuosavybės, dėl kurio kilo teisminis ginčas. Bylos nagrinėjimo metu UAB „IRSANA“ atstovas pateikė 2025 m. spalio 1 d. pranešimą apie pasikeitusį turto savininką, nurodydamas, kad pagal nekilnojamojo turto registro išrašus turto savininku nuo 2025 m. rugsėjo 11 d. tapo UAB „IRSANA“. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, V. B. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo panaikinti notarės D. B. 2025 m. rugsėjo 5 d. išduotą liudijimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties vienašalio nutraukimo Nr. VB7-5367 ir pripažinti vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu; įpareigoti valstybės įmonę (toliau – VĮ) Registrų centrą atkurti įrašą dėl V. B. nuosavybės teisių į turtą. Šis ieškinys šiuo metu nagrinėjamas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1727 656/2026. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodyti abu subjektai – V. B. ir UAB „IRSANA“. Šios nutarties formuluotė nėra leidimas UAB „IRSANA“ vienai, be V. B. valios, nutraukti sutartį ir taip įgyti nuosavybės teisę į turtą.
9. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo keliamas klausimas, ar UAB „IRSANA“ turi teisę sutartį nutraukti vienašališkai. Iš teismams byloje pateiktų procesinių dokumentų akivaizdu, kad UAB „IRSANA“ teismo prašė leidimo ne vienašaliai, o kartu su V. B. bendru šalių sutarimu nutraukti sutartį. Taip situacija buvo pristatoma teismui. Teismo leidimas atsirado tik dėl to, kad V. B. atstovavusi advokatė, priešingai savo atstovaujamosios interesams bei su ja nesuderinusi, pritarė tokiam laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui ir aktyviai to siekė.
Nutartį atsisakytina išaiškinti
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 278 straipsnio 1 dalį, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas. Sprendimo išaiškinimo institutas gali būti taikomas ir apeliaciniame procese (CPK 302 straipsnis).
11. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų; teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-611/2018, 5 punktas; 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-313/2019, 18 punktas).
12. Aiškindamas ir taikydamas CPK 278 straipsnio normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nuostata, jog aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, kad aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, jog būtų pakeista jo prasmė, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011). Taigi sprendimo (nutarties) aiškinimo institutas yra skirtas patikslinti priimtą procesinį sprendimą (nutartį), o ne keisti jo turinį.
13. Nagrinėjamoje byloje atsakovė V. B. pateikė prašymą paaiškinti, ar Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi buvo leista abiem atsakovėm V. B. ir UAB „IRSANA“ kartu nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti turtą UAB „IRSANA“ nuosavybėn, ar tą galėjo padaryti (nutraukti sutartį) ir pati UAB „IRSANA“ vienašališkai.
14. Nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartyje, kurios išaiškinimo atsakovė siekia, buvo išspręstas taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimas – leista atsakovėms V. B. ir UAB „IRSANA“ nutraukti 2024 m. balandžio 3 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo 78/155 dalį, esančią (duomenys neskelbtini), grąžinti UAB „IRSANA“ nuosavybėn, tuo pačiu nurodant, kad, paminėta turtą grąžinus UAB „IRSANA“ nuosavybėn, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemones – įrašas viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliekamas galioti. Taigi apeliacinės instancijos teismas, išsprendęs taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą, nutarties rezoliucinėje dalyje, be kita ko, aiškiai ir konkrečiai nurodė tiek leidžiamą nutraukti sutartį, tiek asmenis, kuriems leidžiama šią sutartį nutraukti – atsakovėms V. B. ir UAB „IRSANA“. Pažymėtina, kad paminėtoje nutartyje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl sutarties nutraukimo būdo – vienašališko ar abiejų šalių sutikimu. Savo ruožtu pateiktu prašymu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutarties išaiškinimo atsakovė V. B. iš esmės siekia ne patikslinti priimtą nutartį ar pašalinti esamus neaiškumus, o išplėsti nutarties turinį bei išeiti už byloje išspręstų klausimų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimu, ribų, t. y. išspręsti klausimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo būdo.
15. Kaip minėta, teismas negali aiškinti to, ko jis byloje netyrė ir nekonstatavo. Remiantis CPK 278 straipsnio 1 dalimi bei ją aiškinančia teismų praktika, teismas negali aiškinti tokių aplinkybių, kurios nebuvo nustatinėjamos byloje, taip pat pateikti platesnius motyvus ir (ar) argumentus, kurie nebuvo teikti. Priešingu atveju teismas pakeistų įsiteisėjusios nutarties turinį ir esmę, o tai draudžia civilinio proceso įstatymas.
16. Pažymėtina, kad atsakovė savo prašyme iš esmės nenurodė jokių Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutarties neaiškumų. Vien tai, kad bylos šalys skirtingai supranta ir (ar) interpretuoja nutarties rezoliucinę dalį, kurioje, kaip minėta, buvo aiškiai ir konkrečiai nurodyta tiek leidžiama nutraukti sutartis, tiek asmenys, kuriems tai leidžiama padaryti, nesudaro pagrindo teikti išaiškinimo dėl nutarties, kuri yra aiški, suprantama bei tiksli.
17. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartis nereikalauja papildomo jos išaiškinimo, todėl atsakovės prašymas netenkinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 278 straipsniu, 302 straipsniu,
n u t a r i a :
Atsakovės V. B. prašymo išaiškinti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartį netenkinti.
Teisėja Rasa Gudžiūnienė