Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-272-516/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24479-2015-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3.
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. kovo 2 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Group Europa Investment“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-2862-565/2016 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Group Europa Investment“ dėl skolos priteisimo, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
- Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.
- Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 20 d. sprendimu priteisė iš atsakovės UAB „Group Europa Investment“ ieškovui R. B. 581 802,26 Eur skolą, 36 304,45 Eur palūkanas ir 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą 618 106,71 Eur sumą nuo 2015 m. liepos 20 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; atmetė atsakovės prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą trejiems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Sprendimo dalis dėl skolos priteisimo yra įsiteisėjusi.
- Vilniaus apygardos teismas ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei priklausančias pinigines lėšas ir turtines teises į trečiuosius asmenis.
- Ieškovas 2016 m. lapkričio 9 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti jai priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ne mažesnei kaip 618 106,71 Eur bendrai sumai, o, nesant ar nepakankant kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, areštuoti atsakovės turtines teises ir pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, neviršijant bendros 618 106,71 Eur sumos.
- Ieškovas nurodė, kad tiek teismo posėdyje, tiek procesiniuose dokumentuose atsakovė pripažino, kad jos turtinė padėtis yra sunki, kad šio ieškinio patenkinimas sukeltų atsakovei nemokumą, todėl atsakovė gali imtis priemonių, kad jos turimas turtas būtų panaudotas atsiskaityti su kitais kreditoriais, apeinant ieškovą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
- Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir areštavo atsakovei UAB “Group Europa Investment” priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ne mažesnei kaip 618 106,71 Eur bendrai sumai, o, jo nesant ar nepakankant nurodė areštuoti atsakovės turtines teises ir pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, neviršijant bendros 618 106,71 Eur sumos, leidžiant iš areštuotų piniginių išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir socialinio draudimo įmokas. Pavedė antstoliui nustatyti pinigų sumą, kuri per vieną mėnesį gali būti panaudota nurodytoms operacijoms atlikti.
- Atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, kad ji veiklos nevykdo, pajamų negauna, be ieškovės, turi ir kitų kreditorių, jog Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. sprendimo įvykdymas sukeltų atsakovės nemokumą, teismui leido prieiti išvadą, kad jos turtinė padėtis yra sunki.
- Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-23231-845/2015 patvirtino A. B. ir atsakovės sudarytą taikos sutartį vykdymo procese, kuria atsakovė perleido A. B. savo 1 374 466 Eur reikalavimą į S.C. Europa Group S.R.L. Šie atsakovės veiksmai rodo ketinimą atsiskaityti tik su vienu iš kreditorių, apeinant ieškovą. Nors Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi areštavo atsakovės reikalavimo teises į S.C. Europa Group S.R.L., tačiau, kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-23231-845/2015, atsakovės turima reikalavimo teisė į S.C. Europa Group S.R.L. 2016 m. gegužės 31 d. nutarties priėmimo metu jau buvo perleista A. B..
- Tesimas tai pat nustatė, kad duomenų, jog vykdant Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį būtų aprašytos atsakovei priklausančios piniginės lėšos ar kitos turtinės teisės, nėra, tačiau iš ieškovo nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovė turi kito turto – 5 procentus S.C. Europa Group S.R.L. akcijų. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
- Atsakovė UAB „Group Europa Investment“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:
- Vadovaujantis CPK 147 straipsnio 2 dalimi Vilniaus apygardos teismas neturėjo teisės nagrinėti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi byla yra perduota nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui bei yra jo žinioje.
- Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas – byloje jau yra pasiektas Vilniaus apygardos teismui 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi areštavus atsakovei priklausančias pinigines lėšas ir turtines teises į trečiuosius asmenis. Atitinkamo masto laikinosios apsaugos priemonės pakankamai užtikrina ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymą, o papildomas jų taikymas netikslingas ir neproporcingas.
- Atsakovė nėra atlikusi jokių neteisėtų veiksmų, yra sąžininga ir nesiekia apsunkinti busimo teismo sprendimo vykdymo. Atsakovė privalėjo pirmiausia atlikti mokėjimus ir atsiskaityti pagal antstolio patvarkymus vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-6892-235/2013 ir tik po to galėjo atlikti mokėjimus kitiems kreditoriams, tarp jų ir ieškovui.
- Ieškovas nepagrįstai bei klaidingai nurodo, kad UAB „Europa Group“ prokuristo V. D. iniciatyva buvo priimtas neracionalus bei rinkos sąlygoms aiškiai prieštaraujantis sprendimas, kurio metu bendrovės S.C. Europa Group S.R.L. 95 % akcijų paketas buvo parduotas iš varžytinių už 70 000 Eur sumą išieškotojui UAB „Cofex“, nors kontrolinio paketo akcijų vertė buvo ženkliai didesnė. S.C. Europa Group S.R.L. akcijų paketas buvo perleistas ne prokuristo V. D. iniciatyva, o antstolio patvarkymo pagrindu priverstinio turto išieškojimo procese. S.C. Europa Group S.R.L. akcijų paketo rinkos kaina buvo nustatyta antstolio paskirtos ekspertizės, kurią atliko teismo ekspertė, pagrindu.
- Atsakovės prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą yra objektyviai pagrįstas, nes dėl byloje nurodytų neteisėtų ieškovo verslo perkėlimo veiksmų bei sudarytų sandorių, šiuo metu Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2636-656/2016, kurioje atsakovės vardu yra pareikštas ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 641 254, 63 Eur ir už kiekvieną dieną nuo 2014 m. spalio 17 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo 568,52 Eur žalos atlyginimo. Patenkinus nurodytą ieškinį atitinkamoje byloje atsakovė galėtų atsiskaityti su ieškovu įskaitydama priešpriešinius vienarūšius reikalavimus. Todėl atsakovė šiuo metu yra atsidūrusi itin sunkioje finansinėje padėtyje dėl galimai neteisėtų paties ieškovo veiksmų.
- Ieškovas R. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
- Ginčas dėl skolos fakto nebevyksta, atsakovė skolą pripažįsta visa apimtimi, o apeliacinio skundo objektas yra susijęs tik su teismo sprendimo vykdymo išdėstymu. Tai suponuoja, jog ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo paduotas tinkamam teismui – Vilniaus apygardos teismui.
- Vadovaujantis CPK 147 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog prašymus, susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėja pirmosios instancijos teismas, darytina išvada, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai.
- Atsakovės prastą finansinę padėtį pagrindžia 2016 m. kovo 15 d. jos atsiliepimas į ieškinį, kuriame pati atsakovė pažymi, kad jos finansinė padėtis yra itin sunki, neturi jokio likvidaus turto, prašo atidėti sprendimo vykdymą.
- Ieškovas kartu su 2016 m. kovo 23 d. rašytiniais paaiškinimais teismui pateikė 2016 m. sausio 29 d. UAB „Group Europa Investment“ prokuristo V. D. paaiškinimus, kuriuose teigiama, kad „Bendrovės turimos reikalavimo teisės yra nukreiptos į bankrutuojančias ar turto neturinčias bendroves (Europa Group Ingenering S.r.l. ir Europa Group Realty S.r.l.), todėl galimybės atgauti bet kokias sumas yra itin ribotos ir menkos. Taip pat įvardinta, jog yra laukiama galutinio teismo sprendimo dėl Europa Group Towers S.r.l. bankroto proceso užbaigimo, tačiau tikimybė atgauti daugiau lėšų yra minimali.
- Atsakovė veikia išimtinai tik akcininko A. B. naudai ir siekia perleisti turimas reikalavimo teises į dukterines bendroves, kad būtų palengvintas A. B. skolos išieškojimas, todėl pažeidžiamos ieškovo teisės.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
- Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
- Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovės turtui po teismo sprendimo priėmimo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
- Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones bet kurioje civilinio proceso stadijoje.
- Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinys patenkintas, iš atsakovės UAB „Group Europa Investment“ ieškovui R. B. priteista 581 802,26 Eur skola, 36 304,45 Eur palūkanos ir 5 procentų metinės procesinės palūkanos už priteistą 618 106,71 Eur sumą nuo 2015 m. liepos 20 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir atmestas atsakovės prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą trejiems metams. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių stadijoje nebebuvo pagrindo vertinti preliminarų ieškinio pagrįstumą, nes teismas pripažino ieškinį pagrįstu jau nebe preliminariai, bet įvertinęs visas faktines bylos aplinkybes bei šalių pateiktus įrodymus. Įvertinant ir tai, kad atsakovės apeliacinio skundo dalyką sudarė tik teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas jos prašymas atidėti sprendimo vykdymą, jokių abejonių dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo, nekyla.
- Todėl pagal atskirojo skundo argumentus vertintina, ar egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantas nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas – byloje jau yra pasiektas Vilniaus apygardos teismui 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi areštavus atsakovei priklausančias pinigines lėšas ir turtines teises į trečiuosius asmenis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka, kadangi byloje yra nustatyta, kad tuo metu, kai pirmosios instancijos teismas 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi priteikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovės turtines teises, jau buvo priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-23231-845/2015, kuria patvirtinta taikos sutartis, o jos pagrindu atsakovės turima reikalavimo teisė į S.C. Europa Group S.R.L. buvo perleista A. B.. Duomenų, kad vykdant Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį būtų areštuotos atsakovei priklausančios piniginės lėšos ar turtinės teisės į kitus trečiuosius asmenis, nėra. Atsakovei nepateikus įrodymų, kad toks turtas realiai buvo areštuotas, šis jos argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Vien teismo nutarties priėmimas nesudaro pagrindo preziumuoti, kad piniginių lėšų ar turtinių teisių areštas realiai užtikrina teismo priimto sprendimo įvykdymą.
- Iš šių aplinkybių bei iš to, kad atsakovė pati savo atsiliepime į ieškinį teigia, jog jos finansinė padėtis yra itin sunki, likvidaus turto neturi, veiklos nevykdo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, jog yra pagrindas taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės kito turto, o ne tik piniginių lėšų bei turtinių teisių, areštą teismo sprendimu priteistos sumos ribose. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismo taikytomis priemonėmis nebuvo pažeisti ekonomiškumo ir proporcingumo principai.
- CPK 147 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad prašymus, susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėja pirmosios instancijos teismas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis, kai tokio pobūdžio prašymus nagrinėja apeliacinės instancijos ir kasacinis teismai – kai šių teismų žinioje yra byla dėl ginčo esmės. Toks teisinis reglamentavimas nustatytas dėl to, kad būtent teismas, nagrinėjantis ginčą iš esmės, turi galimybę geriausiai įvertinti prašymo pagrįstumą. Šioje byloje situacija susiklostė taip, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo paduotas atsakovės apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo sprendimo, tačiau apeliaciniame skunde nebuvo ginčijamas sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas dalyje dėl ginčo esmės (skolos ir palūkanų priteisimo ieškovui iš apeliantės), o buvo skundžiama tik sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovės prašymas atidėti sprendimo vykdymą. Tokioje situacijoje nėra pagrindo pripažinti, kad Lietuvos apeliacinio teismo žinioje buvo byla dėl ginčo esmės, todėl Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, CPK 147 straipsnio nuostatų nepažeidė.
- Kiti atskirojo skundo argumentai dėl UAB „Europa Group“ prokuristo V. D. veiksmų susijusių su akcijų perleidimu, turto rinkos kainų nustatymu bei prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo pagrįstumu, nėra susiję su nagrinėjamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu bei pagrįstumu, taip pat neturi teisinės reikšmės apeliacinės instancijos teismui priimant procesinį sprendimą šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako, pažymėdamas, kad pagal suformuotą praktiką, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
- Remdamasis pirmiau nurodytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisingą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Rasa Gudžiūnienė