Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [ATP-46-349-2011].docx
Bylos nr.: ATP-46-349/2011
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Teisėjas Vytautas Krikščiūnas        Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-46-349/2011

Proceso Nr. 4-08-3-00515-2011-0

 

 (S)

 

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. gegužės 11 d.

Panevėžys

 

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Arnoldas Šukaitis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 25 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

NUSTATĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo medžiaga dėl I. G. padarytos veikos perduota prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo.

I. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2011-01-21 apie 21.30 val. viešoje vietoje. sankryžoje užsipuolė B. L., kuriai sudavė smūgį į veido sritį, tuo sukeldama fizinį skausmą, bei necenzūriniais, įžeidžiamais žodžiais išvadino B. L. ir jos motiną V. L., matant aplinkiniams.  

Apeliaciniu skundu I. G. prašo pakeisti apylinkės teismo nutarimą, panaikinant jo dalį dėl administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos dėl jos padarytos veikos perdavimo prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, bei administracinę bylą jos atžvilgiu nutraukti, nesant jos padarytoje veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 str., sudėties.

Skunde nurodo, kad teismo nutarimas jos atžvilgiu priimtas neteisėtai ir nepagrįstai. Teismas konstatavo, kad ji viešoje vietoje ranka sudavė smūgį B. L., matant                     V. V., E. T. ir V. L., todėl jos veiksmai galimai pažeidė viešąją tvarką. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad konfliktas buvo išprovokuotas pačių nukentėjusiųjų netinkamo elgesio. Ji (Gė) nesusilaikė, kai                           B. L. sumelavo, paklausta kur buvo. Ji norėjo B. L. trenkti per veidą, tačiau B. L. atsitraukė, todėl veidą kliudė tik jos rankos pirštai. Tuomet ją užpuolė V. L., Ją (Gę) apgynė V. V.. V. L. ją koliojo įžeidžiančiais necenzūriniais žodžiais, todėl gindamasi nuo įžeidinėjimų jai atsakė tuo pačiu, pavartodama jos atžvilgiu kelis necenzūrinius žodžius. Tokie jos veiksmai negali būti vertinami BK 284 str. 1 d. prasme, kadangi ji neturėjo jokių ketinimų pažeisti viešąją tvarką. Raguvos miestelio gyventojams nerimą kėlė nepilnamečių išgėrusių jaunuolių konfliktai, kurių tarpe buvo ir pati nukentėjusioji B. L.. Jaunuoliai tamsiu paros metu būriavosi, išgėrinėjo, rūkė, triukšmavo ir kitaip drumstė gyventojų ramybę. Ji išėjo į kiemą paskatinta išskirtinai asmeninių motyvų, kadangi pergyveno dėl savo nepilnamečio sūnaus, kad jis nevartotų alkoholio, nesusimuštų ar kitokiu būdu nenusikalstų. Pas V. L. ėjo taip pat vedina gerųjų asmeninių motyvų, siekdama įspėti nepilnametės merginos motiną apie jos dukters netinkamą elgesį. Neturėjo ketinimo bartis, vartoti smurtą ar kitokiu būdu pažeisti viešąją tvarką. Tenorėjo sudrausminti nepilnamečius. B. L. užsimojo suduoti per veidą nesusilaikiusi dėl jos agresyvaus, pakelto tono bei akivaizdaus melo, jog ji nebuvo išgėrusių jaunuolių tarpe. B. L. iš esmės išvengus smūgio, veidą lietė tik jos rankos pirštai, daugiau jos atžvilgiu ji nenaudojo jokių veiksmų ir nevartojo jokių necenzūrinių žodžių. Todėl tokie jos veiskmai, išprovokuoti išskirtinai asmeninių paskatų, jokiu būdu negali būti vertinami įžūliais ar grąsinančiais, pasityčiojančiais ar netgi vandališkais veiksmais, sudarančiais BK 284 str. sudėtį. V. L. nurodymas, kad ji buvo neblaivi, neatitinka tikrosios tiesos ir byloje nustatytų aplinkybių. E. T. ir V. V. patvirtino, kad jos visos buvo blaivios, jos neblaivumas nėra patvirtinatas rašytiniais įrodymais, todėl negali būti preziumuojamas ir vertinamas nustatytu faktu. Jos tikslas buvo  sudrausminti netinkamai besielgiančius nepilnamečius. Be to, konfliktas įvyko tamsiu paros metu, žiemą, kuomet Raguvos miestelio žmonės jau praktiškai nevaikšto ir nors viešoje vietoje – gatvėje, tačiau dėl to nebuvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta kokia nors materialinė žala, sutrikdyta įstaigų ar įmonių veikla. Į įvykio vietą nebuvo iškviesti net policijos pareigūnai, todėl nebuvo sutrikdyta visuomeninė rimtis ir tvarka. Ir nors konflikto metu pati buvo gerokai sumušta ir pažeminta, tačiau nesikreipė į policijos pareigūnus, vien dėl to jos veiksmai negali būti vertinami kaip BK 284 str. 1 d. numatytas nusikaltimas. Jos veiksmai galėtų būti vertinami nebent kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 174 str., t. y. nedidelis chuliganizmas. Tačiau iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos aiškiai matyti, kad įvykęs konfliktas yra abipusis, konfliktuojančių pusių parodymai yra skirtingi ir nesutampantys dėl esminių įvykio aiškinimo aplinkybių ir versijų, todėl nustatyti byloje objektyvią tiesą būtų labai sudėtinga. Asmenį pripažinti kaltu tiek padarius baudžiamąjį nusižengimą ar nusikaltimą, tiek padarius administracinį teisės pažeidimą galima tik nustačius jo neabejotiną kaltę ir įvertinus tai patvirtinančius įrodymus, o visos abejonės ir neatitikimai turi būti vertinamos išskirtinai kaltinamojo ar pažeidėjo naudai. Esant nurodytoms aplinkybėms, jos veiksmai negali būti vertinami kaip galimas BK 284 str. 1 d. numatytas nusikaltimas, nesant jo sudėties, t. y. nesant jos veiksmuose tiesioginės ar neapibrėžtos tyčios pažeisti viešąją tvarką, nenustačius jos veiksmuose viešosios tvarkos pažeidimo būdo bei nenustačius esminio viešosios tvarkos pažeidimo objektyviojo požymio – visuomenės rimtis ar tvarkos sutrikdymo, o administracinė byla jos atžvilgiu nutrauktina, nesant jos padarytoje veikoje ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 str., sudėties, t. y. nenustačius šio straipsnio dispozicijoje nurodytų jos sudėties požymių – viešosios tvarkos pažeidimo ir žmonių rimties sutrikdymo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities VPK Panevėžio rajono PK mano, kad teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo, kadangi I. G. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., požymių.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 174 str. numato administracinę atsakomybę už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. BK 284 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teisminėje praktikoje įžūliu elgesiu be kitų veiksmų laikomas ir fizinis smurtas. Be to, būtina baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. 1 d. sąlyga – nustatyti, ar tokiais veiksmais sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka. ATPK 174 str. neapima kaltininko veiksmų, naudojant fizinį smurtą. Apylinkės teismui kilo pagrįstas manymas, kad I. G. veiksmai – viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, smūgio ranka sudavimas nepilnametei B. L., padarant sveikatos sutrikdymą, yra nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., sudėtis. I. G. tiek teisme, tiek ir apeliaciniame skunde iš esmės pripažįsta atlikusi šiuos veiksmus. ATPK    258 str. nustato, kad organas (pareigūnas) nagrinėdamas bylą ir įsitikinęs, kad pažeidimas turi nusikaltimo požymių, perduoda medžiagą prokurorui, parengtinio tardymo arba kvotos organui. Taigi teismas visiškai pagrįstai, nustatęs, kad I. G. veiksmuose, gali būti nusikaltimo požymiai, nutarė perduoti medžiagą prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, nes ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas, esant pagrindui manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Tokį pagrindą teismas, nagrinėdamas administracinę bylą nustatė, t. y. nustatė, kad I. G. viešoje vietoje naudojo fizinį smurtą ir padarė sveikatos sutrikdymą. Atliekant ikiteisminį tyrimą, turi būti nustatytos padarytos veikos paskatos, motyvai visos kilusios pasekmės ir, atsižvelgus į tai, sprendžiama, ar padaryta nusikalstama veika ir jei taip, tai pagal kokį BK straipsnį ji kvalifikuotina. Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismo nutarimo dalis, kuria administracinio teisės pažeidimo medžiaga dėl I. G. padarytos veikos perduota prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, paliktina galioti.

 

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 25 d. nutarimą palikti nepakeistą ir I. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjas                                                                                               Arnoldas Šukaitis