Administracinė byla Nr. eI-181-423/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08052-2018-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 15.5; 55.2
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Audriaus Grauželio ir Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atstovui advokatui M. D.,
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei N. Š.,
trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ atstovei advokatei A. M.,
n u s t a t ė :
Minėtame žemės sklype yra BUAB „Verantas“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis daiktas - nebaigtas statyti pastatas – degalinė su parduotuve, kurio baigtumo procentas yra 15 proc., fizinis nusidėvėjimas yra 9 proc.
NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjos ginčijamas įsakymas yra nemotyvuotas, neinformatyvus, iš jo neaišku, kokiu pagrindu yra išformuojamas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Įsakymo preambulėje nurodytas tik teisės akto pavadinimas, nenurodytos konkrečios teisės akto normos, be to šis įsakymas nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis (faktais). Be to, įsakymas pažeidžia ne tik pareiškėjos, bet ir kitų kreditorių teises, siekiant patenkinti savo reikalavimus iš BUAB „Verantas“ turto.
NŽT Kauno miesto skyrius taip pat nepagrįstai laikė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis pasibaigė dėl to, jog BUAB „Verantas“ yra likviduota ir išregistruota. Šios skundžiamame įsakyme nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, nes juridinių asmenų registre nurodyta, kad BUAB „Verantas“ yra bankrutavęs, tačiau nėra likviduotas ir išregistruotas iš juridinių asmenų registro. Taigi, nesant BUAB „Verantas“, kaip likviduoto ir išregistruoto asmens, bei ginčo žemės sklype esant pastatams ir statiniams, kurie priklauso BUAB „Verantas“, atsakovės priimtas įsakymas yra neteisėtas ir naikintinas.
Atsakovė NŽT su skundu nesutiko ir atsiliepime nurodė bei teismo posėdžio metu atstovė paaiškino, kad teisės aktuose yra įtvirtinta asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą tik esant atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Tuo tarpu ginčijamu įsakymu nėra pažeidžiama jokia pareiškėjos teisė. Pareiškėja taip pat nėra tas subjektas, kuris galėtų kreiptis teisminės gynybos dėl viešojo intereso gynimo ir neturi reikalavimo teisės reikšti tokio pobūdžio skundo, nes pareiškėja neturi jokių statinių žemės sklype (duomenys neskelbtini), taip pat su ja nėra ir nebuvo sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis. Be to, visiškai neaišku, ar pareiškėja kada nors taps statinių, kurie priklauso nuosavybės teise BUAB „Verantas“, savininku. Net ir tenkinus skundo reikalavimus, tai nesukels pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. Atsakovės nuomone, pareiškėja taip pat yra praleidusi terminą įsakymui apskųsti.
Skundas atmestinas.
Teismas visų pirma pažymi, jog, remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, šioje byloje ginčijamą įsakymą pareiškėja pirmą kartą buvo apskundusi Regionų apygardos administraciniam teismui byloje Nr. I-3529-406/2018 (skundas gautas 2018-04-03). Pareiškėjos teigimu, skundas, nepraleidus įstatymo nustatyto termino jam pateikti, buvo išsiųstas iš Rusijos Federacijos, o šią aplinkybę patvirtina teismui adresuotas vokas, kuris yra pateiktas administracinėje byloje Nr. I-3529-406/2018. Minėtoje byloje teismas priėmė nutartį atsisakyti priimti pareiškėjos skundą, kaip neteismingą administraciniams teismams, taigi, pareiškėja nedelsdama kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus). Specialiosios teisėjų kolegijos 2018-06-06 nutartimi byla buvo perduota nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.
Atsakovė teigia, kad pareiškėja yra praleidusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTĮ) 29 straipsnyje nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti dėl NŽT 2017-09-19 įsakymo Nr. 8VĮ-1122-(14.8.2.), nes terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2017-09-22, kuomet NŽT 2017-09-22 raštu Nr. 8SD-5051-(14.8.7.) informavo UAB „Verslo administravimo centrą“ apie šioje byloje ginčijamo įsakymo priėmimą ir jo apskundimo tvarką.
Teismas atkreipia dėmesį, kad minėtu raštu apie ginčijamą įsakymą buvo informuotas kitas juridinis asmuo – UAB „Verslo administravimo centras“, tačiau ne pareiškėja. Byloje nenustatyta, kad ginčijamas įsakymas buvo išsiųstas ar kitaip asmeniškai įteiktas pareiškėjai UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Tokių duomenų nepateikė nei viena bylos šalis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai administracinis aktas suinteresuotam subjektui neturėjo būti įteiktas, tokio subjekto skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys.
Kadangi atsakovė nepateikė pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėja su ginčijamu aktu susipažino būtent 2017-09-22, teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjos nurodoma aplinkybe, jog į teismą pirmą kartą dėl šio įsakymo panaikinimo administracinėje byloje Nr. I-3529-406/2018 ji kreipėsi nepraleidusi ABTĮ nustatyto skundo padavimo termino nuo sužinojimo apie skundžiamą įsakymą dienos. Įvertinus šią aplinkybę, konstatuotina, kad pareiškėja buvo aktyvi gindama savo galimai pažeistas teises ir pirmą kartą kreipėsi į teismą dėl šioje byloje ginčijamo įsakymo nepraleidusi ABTĮ nustatyto vieno mėnesio apskundimo termino, tačiau teismas administracinėje byloje Nr. I-3529-406/2018 skundą atsisakė priimti. Pareiškėjai su ieškiniu kreipusis į Kauno apylinkės teismą, byla galiausiai buvo grąžinta nagrinėti administraciniam teismui pagal rūšinį teismingumą. Pastarosios aplinkybės nuo pareiškėjos valios nepriklausė. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas laiko, kad pareiškėjos skundas šioje byloje yra paduotas nepraleidus skundo padavimo termino.
ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. To paties įstatymo 55 straipsnio 1 dalis reglamentuoja prokurorų, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų teisę įstatymų nustatytais atvejais kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.
Pirmiau nurodytos administracinio proceso teisės normos patvirtina, kad į teismą gali kreiptis dvi subjektų grupės: subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba jų pačių įstatymų saugomą interesą arba subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu. Siekdami apginti viešąjį interesą, į teismą gali kreiptis tik tam tikri asmenys, ir tik tada, kai tai tiesiogiai nurodyta įstatyme. Pastarieji subjektai, kreipdamiesi į teismą, gina ne savo pačių pažeistą teisę, t. y. įgyvendina ne savo teisę į teisminę gynybą, o specialius valstybės suteiktus įgaliojimus viešojo intereso apsaugos srityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-314- 611/2018).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia apginti ne viešąjį interesą, bet savo, kaip kreditoriaus, galimai pažeistą teisę į BUAB „Verantas“ turtą. Kaip nurodė pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu, pareiškėja siekia išsaugoti kiek įmanoma daugiau bankrutavusios įmonės turto, kad galėtų būti patenkinti pareiškėjos kreditoriniai reikalavimai.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
Teismas pažymi, kad minėtos CK nuostatos yra taikytinos sprendžiant civilinio teisinio pobūdžio ginčus, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo panaikinti administracinį teisinį aktą, todėl teismas turi įvertinti, ar šis aktas turėjo įtakos pareiškėjos teisėms ir teisėtiems interesams.
Įvertinęs bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad pareiškėja iš esmės savo skundą grindžia į ateitį nukreiptais hipotetiniais argumentais. Byloje nėra duomenų, jog šiuo metu pastatas, esantis skundžiamu sprendimu išformuotame žemė sklype, nuosavybės ar kitokiais teisiniais pagrindais priklauso pareiškėjai. Taip pat šioje byloje nenustatyta, kad minėtas pastatas galėtų atitekti pareiškėjai tenkinant jos kreditorinius reikalavimus BUAB „Verantas“ bankroto procedūros metu.
Pareiškėja nepateikė jokių kitų argumentų ar įrodymų, kurie pagrįstų jos realų teisinį ir faktinį suinteresuotumą ginčo sklypu ir jame esančiais pastatais. Net laikant, jog pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), bankroto proceso metu galimai atitektų pareiškėjai kaip kreditoriui, šioje byloje ginčijamas NŽT sprendimas dėl žemės sklypo išformavimo neužkerta kelio pareiškėjai iš naujo kreiptis į NŽT dėl šio sklypo suformavimo, jei tai būtų reikalinga minėtam pastatui eksploatuoti.
Be to, net ir tenkinus pareiškėjos reikalavimus bei panaikinus skundžiamą aktą, tai nesukeltų jai jokių teisinių pasekmių. Net ir grąžinus ginčo šalis į pradinę teisinę padėtį, kuomet ginčo žemės sklypas dar nebuvo išformuotas ir išregistruotas, tai nereikštų, jog pareiškėja įgys nuosavybės teises į ginčo žemės sklype esančius pastatus, kurie priklauso BUAB „Verantas“, ar taps šio valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo nuomos sutarties šalimi. Pareiškėjos teisinė padėtis nepasikeistų jokia apimtimi.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ginčijamu NŽT 2017-09-19 įsakymu Nr. 8VĮ-1122-(14.8.2.) nėra pažeidžiama jokia pareiškėjos teisė ar teisėtas interesas, o jo panaikinimas nesukels pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą suformuoti ir įregistruoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo, todėl, atmestus pagrindinį reikalavimą dėl administracinio akto panaikinimo, skundas atmestinas ir šioje dalyje.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėjai Rimantas Giedraitis
Audrius Grauželis
Asta Urbonienė