Civilinė byla Nr. e2-199-933/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00593-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.5

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 16 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas atsakovo R. B. prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ir nustatyti prašymo trūkumai civilinėje byloje pagal atsakovo R. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. B., uždarosios akcinės bendrovės „Group Europa Investment“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Europa Group“ netiesioginį ieškinį atsakovams R. B., uždarajai akcinei bendrovei „Aderas“, M. J. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Teniso pasaulis“, uždaroji akcinė bendrovė „Sitis“ bei akcinė bendrovė „Swedbank“,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Atsakovas R. B. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2-656/2017 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį. Nurodė, kad dėl sunkios turtinės padėties jis patenka į asmenų, kuriems taikomas CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindas arba CPK 84 straipsnyje įtvirtintas žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo pagrindas, ratą. Šiuo metu gali sumokėti 50 Eur žyminio mokesčio dalį ir prašė teismo atleisti jį nuo 15 768 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 16 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl dalies žyminio mokesčio mokėjimo atleidimo tenkino iš dalies – atleido atsakovą nuo 15 218 Eur dalies žyminio mokesčio mokėjimo; nustatė 600 Eur mokėtino žyminio mokesčio dalį; nustatė kitus nutartyje nurodytus prašymo trūkumus; nustatė 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įteikimo atsakovui dienos, pašalinti nutartyje nurodytus prašymo trūkumus ir sumokėti 600 Eur dydžio žyminį mokestį.

3.       Teismas nustatė, kad atsakovas nuosavybės teise neturi transporto priemonių, santuokoje įgytas gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypu yra areštuoti. Atsakovo gaunamas pajamas sudaro netekto darbingumo pensija. Atsakovo sąskaitoms pritaikytas 8 773 001,67 Eur dydžio apribojimas. Teismas, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, sprendė, kad nėra pagrindo atleisti jį nuo viso 15 818 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo ir įpareigojo atsakovą sumokėti 600 Eur žyminio mokesčio dalį.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

4.       Atsakovas R. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartį; leisti atsakovui sumokėti 600 Eur žyminį mokestį iki procesinio sprendimo byloje priėmimo; priimti kartu su atskiruoju skundu teikiamus įrodymus – neįgalumo pažymėjimus. Nurodo, kad teismas priėmė neteisingą nutartį, tinkamai neįvertinęs atsakovo finansinės situacijos. Atsakovas neturi kilnojamojo turto, o turimas nekilnojamasis turtas (½ dalis gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)) yra areštuotas. Atsakovas  dėl savo sveikatos būklės negali dirbti, turi nuolat lankytis pas gydytojus, medikamentams išleidžia beveik visą gaunamą neįgalumo pensiją. Nuo (duomenys neskelbtini) atsakovui nustatytas darbingumo lygis buvo 40 proc., o nuo (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis sumažintas iki 35 proc. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gauna labai mažas pajamas, jas skiria gydymui, surinkti 600 Eur sumą per teismo nustatytą 14 kalendorinių dienų terminą atsakovas neturi galimybės.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

6.       Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

7.       Iš atsakovo atskirojo skundo turinio darytina išvada, kad nors atsakovas prašo panaikinti visą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartį, tačiau nenurodo argumentų dėl teismo nutarties dalies, kuria nustatyti kiti – su žyminio mokesčio sumokėjimu nesusiję prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumai. Tuo pačiu pažymėtina, kad pagal teisinį reguliavimą, kuris galioja nuo 2023 m. sausio 1 d., teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus yra įteikiama tik šį dokumentą pateikusiam asmeniui. Ši nutartis atskiruoju skundu neskundžiama. Atskiruoju skundu gali būti skundžiama teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai (CPK 115 straipsnio 5 dalis). CPK 100 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl teismo nutarties, priimtos dėl bylinėjimosi išlaidų, gali būti duodamas atskirasis skundas.

8.       Taigi šios apeliacijos klausimas siejamas tik su žyminio mokesčio už prašymo atnaujinti procesą sumokėjimu.

Dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teisme

9.       Kartu su atskiruoju skundu atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – atsakovo R. B. neįgaliojo pažymėjimą, išduotą (duomenys neskelbtini), ir neįgaliojo pažymėjimą, išduotą (duomenys neskelbtini). 

10.       CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o CPK 180 straipsnyje numatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

11.       Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

12.       Pažymėtina, kad atsakovas neįgaliojo pažymėjimą, išduotą (duomenys neskelbtini), turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui. Nors atsakovas neturėjo galimybės neįgaliojo pažymėjimo, išduoto (duomenys neskelbtini), pateikti pirmosios instancijos teismui, o naujai teikiamų įrodymų priėmimas neužvilkintų bylos nagrinėjimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujai teikiami įrodymai neturi reikšmės sprendžiant ginčą, todėl apeliacinės instancijos teismas nepriima ir nevertina atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų.

Dėl atskirojo skundo argumentų

13.       Nustatyta, kad atsakovas prašyme dėl proceso atnaujinimo, be kita ko, nurodė, jog gali sumokėti 50 Eur žyminio mokesčio dalį ir prašė atleisti jį nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo CPK 83 straipsnio 3 dalies pagrindu.

14.       Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo tenkino iš dalies – atleido atsakovą nuo 15 218 Eur dalies žyminio mokesčio mokėjimo, nustatė 600 Eur mokėtino žyminio mokesčio dalį ir 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo skundžiamos nutarties įteikimo pareiškėjui dienos, 600 Eur žyminio mokesčio daliai sumokėti.

15.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

16.       Įtvirtindamas žyminio mokesčio mokėjimą, įstatymų leidėjas, siekdamas, kad teisė į teisminę gynybą būtų prieinama visiems asmenims, numatė atvejus, kai asmenys, besikreipiantys į teismą, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnis). Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Šia įstatymo nuostata siekiama užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kuomet dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio.

17.       Ginčo byloje dėl mokėtinos žyminio mokesčio sumos dydžio (15 818 Eur) nėra. Atsakovas, ginčydamas skundžiamą nutartį, iš esmės nurodo, kad teismas netinkamai įvertino jo finansinę situaciją, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

18.       Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad atleidimas nuo žyminio mokesčio yra išimtis iš taisyklės, pagal kurią už kiekvieną ieškinį, apeliacinį ar kasacinį skundą mokamas nustatyto dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1, 4 dalys) ir teismui nustatyta tik teisė, o ne pareiga atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo esant motyvuotam asmens prašymui (CPK 83 straipsnio 3 dalis).

19.       Be to, prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis neleidžia jam sumokėti žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą (CPK 178 straipsnis). Įstatymo leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama vertinant asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Tik įvertinęs prašymą pagrindžiančių įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan.), bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį, teismas gali nuspręsti, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas.

20.       Atsakovas pateikė duomenis, kurie patvirtina, kad jis nuosavybės teise transporto priemonių nevaldo. Atsakovui su sutuoktine nuosavybės teises priklausančiam nekilnojamam turtui (žemės sklypui su gyvenamuoju namu ir priklausiniais), esančiam (duomenys neskelbtini), pritaikytas areštas. Atsakovo 2022 m. gaunamas pajamas sudarė 262,76 Eur netekto darbingumo pensija, kuri nuo 2023 m. sausio mėn. padidinta iki 289,32 Eur, duomenų apie kitas atsakovo gaunamas pajamas nėra. Atsakovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad pritaikytas 8 773 001,67 Eur dydžio areštas, tačiau teismui nepateikta duomenų, kokia suma atsakovui  yra leista disponuoti.

21.       Atsižvelgęs į atsakovo pateiktus duomenis apie jo turtinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo finansinę padėtį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį kaip sunkią, atleido atsakovą nuo didžiosios žyminio mokesčio dalies (15 218 Eur) mokėjimo. Atsakovas iš esmės naujų argumentų ar aplinkybių, sudarančių pagrindą jį atleisti nuo didesnės žyminio mokesčio dalies mokėjimo, apeliacinės instancijos teismui nenurodo.

22.       Papildomai pažymėtina, kad atsakovas nurodo, jog aplinkybės, kuriomis jis grindžia prašymą dėl proceso atnaujinimo, jam tapo žinomos 2022 m. lapkričio 25 d. – iki šios nutarties priėmimo atsakovui nuo nurodytos datos yra virš trijų mėnesių terminas. Įvertinus aptartą laikotarpį, kurį atsakovui žinoma apie jo galimai pažeistas teises, atsakovo pateiktus duomenis apie finansinę padėtį, pirmosios instancijos teismo nustatyta 600 Eur mokėtina žyminio mokesčio dalis nelaikytina neproporcinga atsakovo gaunamoms pajamoms ir (ar) turimam turtui. Įvertinus aptartus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos pagrįstai atleido atsakovą nuo 15 218 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimo ir įpareigojo sumokėti 600 Eur žyminio mokesčio dalį.

23.       Atsakovas, be kita ko, atskiruoju skundu prašo atidėti 600 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo (nutarties) byloje priėmimo.

24.       Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.

25.       Remiantis CPK 312 straipsniu, 338 straipsniu draudžiama atskirajame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teismui. Nors atsakovas prašyme dėl proceso atnaujinimo rėmėsi CPK 84 straipsniu, procesinio prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo iki galutinio sprendimo (nutarties) byloje priėmimo nereiškė. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje dėl galimybės atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nepasisakė.

26.       Atsakovui išaiškintina, kad jis prašymą dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo gali pateikti pirmosios instancijos teismui. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą – įrodymai apie asmens turtinę padėtį bei įrodymai, kad sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį turės galimybę sumokėti (CPK 84, 178 straipsniai).

27.       Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo institutą, tinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį ir priėmė pagrįstai bei teisingą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28.       Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartimi nustatytas terminas prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti šios bylos nagrinėjimo metu jau yra pasibaigęs, todėl  apeliacinės instancijos teismas atsakovui nustato naują 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties priėmimo dienos, prašymo trūkumams dėl žyminio mokesčio sumokėjimo pašalinti (CPK 7 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

        Nustatyti atsakovui R. B. 14 (keturiolikos) dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties priėmimo dienos, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartyje nurodytiems prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams dėl žyminio mokesčio sumokėjimo pašalinti.

Teisėjas        Irmantas Šulcas