Civilinė byla Nr. e2-552-864/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01067-2021-4
Procesinio sprendimo kategorija 6.10.4.; 9.1.2.; 3.2.6.2.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
(dėl ieškinio pagrindo)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė,
sekretoriaujant Donatai Matuzevičienei, Aleksui Navickui,
dalyvaujant ieškovės Vokietijos įmonės „Berlin-Chemie AG“ atstovams advokatams Julijai Beldeninovienei ir Mariui Intai,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lex ano“ atstovams teisininkui D. P. ir advokatams Pauliui Galubickui, Laurynui Lukošiūnui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vokietijos įmonės „Berlin-Chemie AG“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Lex ano“ dėl prekių ženklo savininko teises pažeidžiančių veiksmų nutraukimo, prekių išėmimo iš apyvartos ir turtinės žalos atlyginimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
1. Ieškovė „Berlin-Chemie AG“ pateikė patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Lex ano“, kuriuo prašo: 1) įpareigoti atsakovę nutraukti neteisėtus veiksmus, pažeidžiančius ieškovės išimtines teises į prekių ženklus, t. y. prekiauti Lietuvoje iš Vengrijos lygiagrečiai importuojamais vaistiniais preparatais L-Thyroxin Berlin-Chemie 50 pg N100, L-Thyroxin Berlin-Chemie 75 pg N100, L-Thyroxin Berlin-Chemie 100 pg N100, L-Thyroxin Berlin-Chemie 125 pg N100 (lygiagrečiai importuojamų vaistų registracijos Nr. LT/L/20/1227/001, Nr. LT/l/21/1480/003, Nr. LT/L/20/1365/001 ir Nr. LT/L/20/1462/001), ir uždrausti atlikti šiuos veiksmus ateityje; 2) įpareigoti atsakovę išimti iš apyvartos ieškovės išimtines teises į prekių ženklus pažeidžiančias prekes, t. y. atsakovės iš Vengrijos į Lietuvą lygiagrečiai importuojamus vaistinius preparatus L- Thyroxin Berlin-Chemie 50 pg N100, L-Thyroxin Berlin-Chemie 75 pg N100, L- Thyroxin Berlin-Chemie 100 pg N100, L-Thyroxin Berlin-Chemie 125 pg N100 (lygiagrečiai importuojamų vaistų registracijos Nr. LT/L/20/1227/001, Nr. LT/l/21/1480/003, Nr. LT/L/20/1365/001 ir Nr. LT/L/20/1462/001); 3) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 124 650 Eur nuostolius, atsiradusius dėl atsakovės neteisėtos prekybos Lietuvoje lygiagrečiai importuojamais vaistiniais preparatais, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji gamina ir platina vaistus bei medicinos prietaisus Vokietijoje ir užsienyje. Taip pat gamina ir Rytų Europoje platina vaistinius preparatus su veikliąja medžiaga levotiroksino natrio druska, skirta skydliaukės hormono levotiroksino trūkumui atkurti ir (arba) skydliaukės veiklos įtampai sumažinti. Skirtingose Rytų Europos valstybėse jie yra registruojami ir platinami skirtingais pavadinimais, pavyzdžiui, Lietuvoje jie užregistruoti ir platinami pavadinimu „L-Thyroxin Berlin-Chemie“, o Vengrijoje – „Letrox“. Tiek pavadinimas ,,Berlin-Chemie“, tiek ,,Letrox“ ieškovės yra užregistruotas kaip prekių ženklas 5 prekių klasei (farmaciniai preparatai, vaistai). Ieškovės teigimu, atsakovė 2020 m. liepos 17 d., 2020 m. spalio 7 d., 2021 m. sausio 5 d., 2021 m. vasario 11 d. pranešimais informavo ieškovę apie ketinimą lygiagrečiai importuoti iš Vengrijos į Lietuvą vaistinius preparatus „Letrox 50 µg N100“ nauju pavadinimu – kaip „L-Thyroxin Berlin-Chemie 50 µg N100“, „Letrox 100 µg N100“ – kaip „L-Thyroxin Berlin-Chemie 100 µg N100“, „Letrox 125 µg N100“ – kaip „L-Thyroxin Berlin-Chemie 125 µg N100“, o „Letrox 75 µg N100“ – kaip „L-Thyroxin Berlin-Chemie 75 µg N100“, pateikė ieškovei dalies jų sukurtas naujas išorines pakuotes, pakuotės lapelio ir lizdinės pakuotės pavyzdžius. Ieškovė pažymėjo, kad nors pavadinimas ,,L-Thyroxin Berlin-Chemie“ ir nėra registruotas kaip prekių ženklas, nes žodis ,,L-Thyroxin“ yra hormono levotiroksino trumpinys vokiečių kalba, tačiau žodžių junginys ,,Berlin-Chemie“ yra užregistruotas kaip ieškovės prekių ženklas. Ieškovė atsakovei pranešė, kad ji prieštarauja iš Vengrijos importuojamų vaistų „Letrox 50 µg N100“, „Letrox 100 µg N100“, „Letrox 125 µg N100“, „Letrox 75 µg N100“ pervadinimui ir nesutinka, kad šie vaistai būtų pervadinti, perpakuoti į naujas pakuotes bei pardavinėjami Lietuvos rinkoje naujuoju pavadinimu, nes atsakovė nepagrindė būtinumo pervadinti ir perpakuoti šiuos vaistinius preparatus. Ieškovės nuomone, nėra jokių duomenų, kad nepervadintas šis vaistinis preparatas, t. y. jei būtų paliktas jo pavadinimas „Letrox“, naudojamas Vengrijos rinkoje, būtų atpažintas gydytojų, vaistininkų ar vartotojų. Kadangi atsakovė ieškovės prieštaravimų nepaisė ir pradėjo pervadintų vaistų prekybą Lietuvoje, ieškovė prašo įpareigoti atsakovę šiuos neteisėtus veiksmus nutraukti, išimti pervadintus vaistinius preparatus iš prekybos. Taip pat ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės nuostolių atlyginimą, t. y. atsakovės gautą naudą, pardavus ginčo vaistinius preparatus. Ieškovės teigimu, pagal viešai prieinamus duomenis, atsakovė lygiagrečiai importuojamais vaistiniais preparatais L-Thyroxin Berlin-Chemie prekiavo po 2021 m. spalio 31 d. iki 2024 m. kovo pabaigos. Atsakovės iš pardavimų Lietuvoje gauta nauda apskaičiuojama pagal vaistinių preparatų „Letrox“ kainų Vengrijoje ir lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų „L-Thyroxin Berlin-Chemie“ kainų Lietuvoje skirtumo. Iš vieno atsakovės Lietuvoje parduoto lygiagrečiai importuoto vaistinio preparato L-Thyroxin Berlin-Chemie vieneto atsakovės gauta pinigų suma (gautos bendros pajamos) yra lygi skirtumui tarp Vengrijoje taikomos vaistinio preparato Letrox kainos ir Lietuvoje taikomos lygiagrečiai importuojamo vaistinio preparato L-Thyroxin Berlin-Chemie kainos.
3. Atsakovė UAB „Lex ano“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Ieškovė bylą nagrinėjant pakartotinai pirmosios instancijos teisme pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad atsakovės pateiktų dokumentų nepakanka įrodyti ginčo vaistinių preparatų pervadinimo ir perpakavimo būtinybę ir atsakovė privalo pagrįsti tokios objektyvios būtinybės egzistavimą. Ieškovės teigimu, ji, kaip teisėta įregistruotų prekių ženklų savininkė, neprivalo pateisinti savo turimų teisių įgyvendinimo, t. y. nurodyti, kodėl trečiosios šalys turėtų gerbti šias teises ir negalėtų naudotis jomis savo naudai. Pagal savo pobūdį prekių ženklai suteikia registruoto prekių ženklo savininkui išimtinę teisę naudoti tam tikrą prekių ženklą ar logotipą. Taigi draudimas trečiosioms šalims naudotis tokia išimtine teise atspindi pačią bet kurio prekių ženklo prigimtį ir dėl to negali būti kvalifikuojamas kaip siekio dirbtinai apriboti konkurenciją ar padalinti nacionalines rinkas ženklas ar požymis. Ieškovė laikosi pozicijos, kad noras gauti komercinės naudos nėra pakankamas, kad būtų įrodyta objektyvi pervadinimo ir perpakavimo į naują pakuotę būtinybė. Nurodo, jog suprantama, kad importo valstybėje įsitvirtinusio prekių ženklo naudojimas gali būti naudingas lygiagrečiam importuotojui, nes jis gali pasinaudoti gera reputacija ir pripažinimu, kurį įgijo teisėtas prekių ženklo savininkas. Nepaisant to, iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) jurisprudencijos matyti, kad vien noro pasinaudoti tokia komercine nauda nepakanka, kad būtų leidžiama daryti registruotų prekių ženklų pažeidimą. Teigia, kad draudimas pervadinti ir perpakuoti lygiagrečiai importuojamus vaistinius preparatus neapriboja laisvos ir neiškraipytos konkurencijos principo, o priešingai, sukuria teisiniu ir komerciniu požiūriu „vienodas sąlygas“, nes dėl tokio draudimo tiek lygiagretūs importuotojai, tiek prekių ženklų savininkai, importo valstybėje turi susikurti ir įtvirtinti prekių ženklų, kuriais pažymėtais produktais jie prekiauja, gerą vardą. Ieškovės nuomone, tariamas vartotojų atsisakymas priimti nepervadintus ir neperpakuotus į naują pakuotę vaistinius preparatus yra teisiškai nereikšmingas, nebent būtų paremtas pagrįstomis ir objektyviomis aplinkybėmis. Anot ieškovės, nesuprantama, kaip šiuo atveju vidutinis, pakankamai gerai informuotas ir protingai atidus vartotojas galėtų atsisakyti lygiagrečiai importuojamo vaistinio preparato vien dėl to, kad jis nebuvo pervadintas ar perpakuotas į naują pakuotę. Neginčijama, kad lygiagrečiai importuojamas ginčo vaistinis preparatas yra identiškas originaliam produktui, kuriuo ieškovė prekiauja Lietuvoje. Konkretus pavadinimas, kuriuo preparatas parduodamas Lietuvoje, vidutiniam, pakankamai gerai informuotam ir protingai atidžiam vartotojui neturi reikšmės. Net jei hipotetiškai likusi vartotojų dalis atsisakytų lygiagrečiai importuojamo ginčo vaistinio preparato vien dėl to, kad jis nėra to paties pavadinimo, toks atsisakymas negalėtų pateisinti ieškovės registruotų prekių ženklų pažeidimo. Atvirkščiai, tokiu hipotetiniu atveju lygiagretus importuotojas privalėtų išsamiai informuoti vartotojus apie identišką kokybinę ir kiekybinę produkto, pažymėto tik kitu pavadinimu, sudėtį, nes jis buvo eksportuotas iš kitos valstybės narės. Neįsivaizduojama, kad, remdamasis tokia tikslia ir išsamia informacija, vartotojas vis tiek atsisakytų vartoti lygiagrečiai importuojamą ginčo vaistinį preparatą vien dėl to, kad jis nėra pažymėtas tuo pačiu prekių ženklu. Pažymi, kad siekiant sutaupyti nacionalinių sveikatos draudimo sistemų išlaidas, galioja įvairios normos ir taisyklės, skatinančios lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų naudojimą pagal galiojančius socialinės teisės aktus. Visos šios normos ir taisyklės grindžiamos bendruoju principu, kad galima tikėtis, jog vartotojas sutiks gydytis lygiagrečiai importuotu vaistiniu preparatu, kuris yra identiškas originaliam vaistui, net jei jis nėra to paties pavadinimo ar nėra naudojama neperženklinta pakuotė. Todėl teiginys, kad vartotojai atsisakytų vartoti lygiagrečiai importuojamus vaistinius preparatus vien dėl to, kad jie būtų pažymėti kitu pavadinimu, yra nesuderinamas su bendruoju vidutinio, pakankamai gerai informuoto ir protingai atidaus vartotojo principu bei prieštarauja nustatytiems socialinės teisės aktams dėl lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų naudojimo vidaus rinkose. Pagal ESTT praktiką, siekis dirbtinai skaidyti rinką negali būti preziumuojamas prekių ženklo savininko teisių pažeidimo atvejais, kaip nagrinėjamu atveju, kai lygiagretus importuotojas pakeičia ketinamo lygiagrečiai importuoti vaisto pavadinimą ir sukuria naują pakuotę, tačiau neįrodo objektyvios šių veiksmų būtinybės. Teigia, kad atsakovės nurodyti subjektyvūs veiksniai nerodo ieškovės siekio dirbtinai skaidyti rinką: 1) dėl skirtingų pavadinimų naudojimo: nors ieškovė neturėjo įrodinėti, kad skirtingų pavadinimų panaudojimas tam pačiam ieškovės vaistui skirtingose ES valstybėse narėse yra sąlygotas pateisinamų priežasčių, ji civilinės bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad skirtingi pavadinimai Vengrijoje ir Lietuvoje buvo pradėti naudoti 1990-1993 m., kai nei Lietuva, nei Vengrija nebuvo ES šalys, t. y. prieš 11-14 metų iki šioms šalims prisijungiant prie vieningos rinkos. Taigi ieškovė net teoriškai negalėjo turėti atsakovės dirbtinai iškelto tikslo skaidyti ES rinką; 2) dėl skirtingos kainodaros taikymo: kainų skirtumai tarp valstybių narių yra didžiąja dalimi nulemti specifinio farmacijos sektoriaus reguliavimo, t. y. valstybės narės reguliuoja farmacijos produktų rinką savo teritorijose nustatydamos kainodaros sudarymo mechanizmus ir ribodamos medicinos produktų kainų viršutines ribas. Atitinkamai, viena iš pagrindinių priežasčių, lemiančių kainų skirtumus ES valstybėse narėse, yra farmacijos sektoriaus nacionaliniai reguliavimo skirtumai, ypač, kainodaros nustatymas. Todėl farmacijos produktų kaina kai kuriose valstybėse narėse paprastai yra daug didesnė nei kitose. Būtent skirtingos kainos valstybėse narėse sukuria lygiagrečios prekybos galimybes. Taigi atsakovei net nebūtų prasmės prekiauti ginčo vaistais jei nebūtų kainų skirtumų tarp Lietuvos ir Vengrijos. Todėl nelogiška teigti, kad kainų skirtumas, kuris sudaro atsakovei galimybes vykdyti lygiagretų importą, neva pagrindžia ieškovės siekį dirbtinai skaidyti rinką; 3) dėl naujo prekių ženklo „LETROX“ registravimo: atsakovės nuomonė apie tariamą ieškovės nesąžiningumą ir siekį skaidyti rinką remiantis aplinkybe, jog ieškovė šalia prieš daug metų Lietuvoje įregistruoto prekių ženklo „Letrox“ įregistravo prekių ženklą „LETROX“, yra paminėta tik su tikslu diskredituoti ieškovę. Ieškovė laikosi pozicijos, kad neįrodžius praktinių ir (ar) teisinių kliūčių lygiagrečiai importuojamam vaistui be perpakavimo/pervadinimo buvimo, remiantis ESTT praktika preziumuojama, kad lygiagrečiai importuojamų vaistų pervadinimu siekiama tik komercinio pranašumo. Taip yra dėl to, kad lygiagretaus importuotojo komercinis pranašumas pervadinant lygiagrečiai importuojamus vaistus pasireiškia vien per tai, kad lygiagrečiam importuotojui nereikia imtis rinkodaros, pardavimo ir kitų veiksmų, kurių paprastai imamasi įvedant naują produktą į rinką, kad pritrauktų importuojamu produktu suinteresuotus subjektus. Taip užtikrinamos balansas tarp prekių ženklo savininko teisių ir laisvo prekių judėjimo principo, leidžiant prekių ženklo savininkui apsaugoti ženklo investavimo ir reklamos funkcijas, kurių svarba, šalia kilmės funkcijos, akcentuojama ESTT praktikoje. Ieškovės teigimu, atsakovė neįrodė praktinių kliūčių lygiagrečiai importuojamiems ginčo vaistams pateikti į Lietuvos rinką be pervadinimo ir perpakavimo, todėl konstatuotina, kad atsakovė pervadina ir perpakuoja ginčo vaistus tik siekdama komercinio pranašumo. Tokią išvadą sustiprina tai, kad atsakovė ginčo vaistus Lietuvoje parduoda už tokią pat kainą kaip ir referencinių vaistų kaina (nors Vengrijoje jis perka šiuos vaistus už pigesnę kainą). Byloje patvirtinta, kad atsakovės parduodamų vaistų „L-Thyroxin Berlin-Chemie“ kainos yra tokios pačios kaip ir ieškovės parduodamų vaistų „L-Thyroxin Berlin-Chemie“ kainos. Teigia, kad atsakovė sąmoningai panaikina pardavimo mažesnėmis kainomis teikiamą konkurencinį pranašumą. Nurodo, kad kito lygiagretaus importuotojo (UAB „Actiofarma“) pasitraukimas iš rinkos yra tik ieškovės teisių į prekių ženklus gynimo pasekmė, neturinti įtakos pirmosios sąlygos vertinimui šioje byloje. Paaiškina, kad UAB „Actiofarma“ nustojo Lietuvoje prekiauti lygiagrečiai importuojamais vaistais „L-Thyroxin Berlin-Chemie“, vykdant įsipareigojimus, prisiimtus taikos sutartimi tarp jos ir ieškovės (taikos sutartį patvirtino Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-1046-580/2022). Nurodo, kad pasirašyta taikos sutartis neužkirto kelio UAB „Actiofarma“ prekiauti lygiagrečiai importuotais vaistais su savo originaliu pavadinimu. Ieškovė negali komentuoti priežasčių, dėl kurių UAB „Actiofarma“ galiausiai nusprendė pašalinti lygiagrečiai importuojamus produktus iš Lietuvos rinkos. UAB „Actiofarma“ savarankiškas verslo sprendimas pašalinti lygiagrečiai importuotus vaistus iš Lietuvos rinkos neturi įtakos bendram vartotojų požiūriui į lygiagrečiai importuojamą ginčo vaistinį preparatą. Todėl atsakovė neturi pagrindo teigti, kad aplinkybė, jog UAB „Actiofarma“ lygiagrečiai importuojamas vaistinis preparatas L-Thyroxin Berlin-Chemie (kuris yra pigesnis už referencinį vaistinį preparatą) buvo išbrauktas iš kompensuojamųjų vaistinių preparatų sąrašo, yra požymis, kad šis vaistinis preparatas nebūtų pakankamai priimtinas galutiniams vartotojams, net jei jo kaina būtų mažesnė nei ieškovės Lietuvos rinkoje tiekiamo vaistinio preparato kaina. Byloje esantys įrodymai neleidžia konstatuoti, jog vaistinės atsisakytų prekiauti, o vartotojai atsisakytų vartoti nepervadintus atsakovės lygiagrečiai importuojamus ginčo vaistinius preparatus. Pagal ESTT praktiką (byla Nr. C-224/20) hipotetinė būtinybė pervadinti ir perpakuoti lygiagrečiai importuojamus vaistus negali būti tiesiogiai grindžiama tariamu vaistinių atsisakymu prekiauti nepervadintais ir neperpakuotais į naują pakuotę lygiagrečiai importuojamais vaistais. Iš ESTT jurisprudencijos matyti, kad objektyvaus būtinumo testas turi būti nukreiptas į galimą vartotojų atsisakymą vartoti nepervadintus ir neperpakuotus vaistus. Jau vien dėl šios priežasties atsakovės pateikti dokumentai, susiję su vaistinėmis (kurių yra labai ribotas kiekis), yra procesiniu požiūriu nereikšmingi, nes juose tariamai atsispindi ne pacientų, o tik vaistinių pasipriešinimas. Ieškovė akcentuoja, kad atsakovė byloje pateikė tik dviejų neatskleistų asmenų, dirbančių vaistinėse, elektroninius laiškus. Šie dokumentai procesiniu požiūriu yra nereikšmingi, nes jie susiję ne su tariamu vartotojų, o tik su tariamu vaistinių pasipriešinimu. Teigia, kad pateiktų dokumentų nepakanka tam, jog būtų galima įvertinti, ar reikšminga dalis vaistinių atsisakytų prekiauti nepervadintais lygiagrečiai importuojamais ginčo vaistiniais preparatais, nes laiškuose yra pateikiama subjektyvi bei deklaratyvi dviejų neatskleistų asmenų nuomonė, tuo tarpu nėra aišku, ar šie asmenys priima sprendimus dėl vaistų pirkimo; vaistinių tinklų (Eurovaistinė, Camelia, BENU, Norfos vaistinė, Gintarinė vaistinė, Mano vaistinė, Ramunėlės vaistinė ir kita) Lietuvoje yra ženkliai daugiau nei du; vienas iš laiškų kaip tik paneigia atsakovės teiginius, jog vaistinės nepirktų pervadintų ginčo preparatų. Atsakovės užduotas klausimas buvo bendras, nedetalizuojant, ar pirktų nepervadintą ginčo vaistą, jei jis būtų pigesnis nei dabar siūlo atsakovė. Anot ieškovės, atsakovė nepateikė kitų įrodymų dėl praktinės kliūties buvimo. Atsakovė savo teiginius grindžia Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) išvada ir VLK užsakymu atlikto tyrimo duomenimis ir kitais įrodymais, atskleidžiančiais vartotojų įpročius perkant generinius vaistus, kurie priešingai nei lygiagrečiai importuojami vaistai, nėra pagaminti to paties gamintojo. Nurodo, kad VLK tyrime nebuvo surinkta jokių atskirų duomenų apie tai, ar pacientai atsisakytų vartoti lygiagrečiai importuojamus vaistus, identiškus originaliam vaistui importo šalyje, vien dėl to, kad jie pažymėti kitu pavadinimu, net jei už juos mokėtina mažesnė priemoka. VLK tyrime nurodyti procentai, pagal kuriuos 48 proc. gyventojų rinktųsi tą patį vaistą, kurį vartojo iki šiol, ir tik 20 proc. gyventojų rinktųsi kitą vaistą su mažesne paciento priemoka (o 25 proc. gyventojų rinktųsi vaistininko rekomenduotą vaistą), nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi, nes atsakovė platina ne ieškovės vaisto generinę versiją, o ieškovės originaliam vaistui tapatų lygiagrečiai importuojamą vaistą. Savaime suprantama, kad bet koks galimas pacientų pasipriešinimas vartoti neidentiškus vaistus, negali būti perkeltas tariamam pacientų pasipriešinimui vartoti visiškai identiškus vaistus. Teigia, jog į bet kokį galimą ar tariamą pacientų atsisakymą vartoti identišką vaistą tik dėl to, kad jis pažymėtas kitu pavadinimu, iš teisinės pusės reikėtų neatsižvelgti, nes tai prieštarautų bendrajam principui, kad rinkos sprendimus priima protingas ir gerai informuotas vidutinis vartotojas. VLK tyrimo rezultatai rodo, kad nemaža dalis (20 proc.) pacientų netgi sutiktų vartoti kitokį vaistą, jei už jį būtų mokėtina mažesnė paciento priemoka. Taigi tik nuo atsakovės priklauso, ar ji galės orientuotis į šią pacientų grupę, siūlydama mažesnes pacientų priemokas, tačiau susilaikydama nuo ieškovės prekių ženklų pažeidimo. Akivaizdu, kad negalima kalbėti apie veiksmingo patekimo į rinką nebuvimą, jei bent 20 proc. pacientų norėtų vartoti atsakovės lygiagrečiai importuojamus vaistus, o dar 25 proc. pacientų svarstytų tokį vartojimą, remdamiesi atitinkamo vaistininko pateikta informacija ir rekomendacija. Ieškovės teigimu, atsakovė nepateikė tokių įrodymų kaip rinkos tyrimai dėl vaistinių ir pacientų požiūrio į nepervadintą lygiagrečiai importuojamą ginčo vaistinį preparatą. Kasacinis teismas nutartyje nurodė, kad žemesnės instancijos teismai privalėjo papildomai įvertinti ir apsvarstyti skirtingas šalių pozicijas dėl galimybės atlikti rinkos tyrimą, siekiant išsiaiškinti vaistinių ir pacientų poziciją dėl nepervadinto lygiagrečiai importuojamo vaistinio preparato. Tačiau, anot ieškovės, atsakovei nepateikus informacijos apie galimybę atlikti tinkamą rinkos tyrimą, nei ieškovė, nei teismai neturi kompensuoti tokio trūkumo aktyviai nustatydami galimą tokio rinkos tyrimo metodiką bei apimtį ir teikdami pasiūlymus dėl konkrečių rinkos tyrimus vykdančių bendrovių. Ieškovės nuomone, atsakovė neįrodė aplinkybių dėl objektyvaus būtinumo perpakuoti ginčo vaistinius preparatus. Atsakovės pareiga pakeisti apsaugini įtaisą ir unikalų identifikatorių negali būti laikoma tinkamu pateisinimu perpakuoti ginčo vaistus. Vietoj to atsakovė ir toliau privalo perženklinti lygiagrečiai importuojamus ginčo vaistus, kad būtų išvengta ieškovės registruotų prekių ženklų pažeidimo. Atsakovė byloje rėmėsi bendra prezumpcija, kad vartotojai priešinsis perženklintiems vaistams, kurių apsauginis įtaisas buvo pakeistas. Tačiau šią bendrąją prezumpciją ESTT savo byloje atmetė. Be to, nėra įrodymų, kad vartotojai atsisakytų naudoti perženklintus lygiagrečiai importuotus vaistus, ant kurių pagal galiojančius Europos Sąjungos teisės aktus buvo pritvirtintas apsauginis įtaisas ir unikalus identifikatorius.
5. Atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad ieškovė siekia dirbtinai padalyti rinkas. Atsakovė kreipėsi į tarptautiniu mastu pripažįstamą Europos Sąjungos teisės ekspertą J. L. d. C. V. dėl teisinės išvados byloje pateikimo. Anot atsakovės, ekspertas konstatavo, kad konkrečiai nagrinėjamoje byloje: 1) kai prekių ženklo savininkas keliose valstybėse narėse parduoda tą pačią prekę naudodamas skirtingus prekių ženklus, labiau tikėtina, kad lygiagrečiam importuotojui iš tiesų reikia pervadinti prekę, kad galėtų veiksmingai patekti į importuojančios valstybės narės rinką; 2) nors importuotojas turi įrodyti, kad perpakuoti prekę yra būtina, kai gamintojas skirtingose valstybėse narėse naudoja skirtingus prekių ženklus, atrodo pagrįsta daryti prielaidą, kad, siekiant veiksmingai patekti į šią rinką, prekę reikia žymėti importuojančioje valstybėje narėje naudojamu ženklu; 3) iš ESTT jurisprudencijos matyti, kad objektyvi perpakavimo būtinybė gali kilti dėl teisinių reikalavimų, suformuotos profesinės praktikos arba vartotojų elgesio. Ši jurisprudencija taikytina tais atvejais, kai pacientai ir vaistinės yra labai pripratę prie įprasto vaisto pavadinimo importuojančioje valstybėje narėje. Tai gali priklausyti nuo konkretaus vaisto rūšies, ligos, kurią juo siekiama gydyti, sunkumo, gydymo trukmės arba padėties to konkretaus vaisto rinkoje. Be to, reikia atsižvelgti į skirtingų naudojamų ženklų formuluotes; 4) taigi yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad šiuo atveju perpakavimas yra būtinas siekiant įveikti vartotojų nenorą rinktis jiems nežinomą prekių ženklu „Letrox“ ir taip užtikrinti veiksmingą patekimą į Lietuvos rinką; 5) lygiagretaus importuotojo nustatyta kaina yra svarbi tik tiek, kiek ji padeda nustatyti, ar norint veiksmingai patekti į rinką būtina perpakuoti prekę. Atsižvelgiant į tai, kad sveikatos priežiūros srityje pacientai yra santykinai nejautrūs kainų pokyčiams, vertinant būtinybės sąlygos reikalavimą lygiagretaus importuotojo nustatyta kaina laikoma nesvarbia. Kitaip tariant, net jei lygiagretus importuotojas parduotų vaistą mažesne kaina nei gamintojas, jis negalėtų veiksmingai įveikti kliūčių, kylančių norint patekti į rinką. Dėl kito lygiagretaus importuotojo (UAB „Actiofarma“) pasitraukimo iš rinkos atsakovė nurodo, kad nors iš civilinės bylos Nr. e2-1046-580/2022 medžiagos matyti, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta taikos sutartis, tačiau tai savaime niekaip nepatvirtina, kad ieškovė savo prekės ženklo suteikiamomis teisėmis naudojosi pagal paskirtį ir (ar) UAB „Actiofarma“ atliko neteisėtus veiksmus, kadangi taikos sutarties sudarymas yra procesinė šalių teisė, kuri nei patvirtina, nei paneigia veiksmų (ne)teisėtumą. Nurodo, kad ieškovės veiksmai tik patvirtina, jog ieškovė deda pastangas užtikrinti, kad kiti lygiagretūs importuotojai neturėtų galimybių veiksmingai patekti į importuojančios valstybės narės rinką. Teigia, kad vaistinių tinklas Lietuvoje yra valdomas kelių didžiųjų tinklų, kurie bendradarbiauja dideliu mastu su vaistų gamintojais, tokiais kaip ieškovė, kuri ginčo vaisto atžvilgiu, yra monopolizavusi rinką. Byloje jau pateikti dviejų vaistinių tinklų atstovų atsakymai nors ir yra dėl objektyvių priežasčių nuasmeninti, tačiau atsakovė patvirtina, kad šių tinklų atstovai užima apie 80 proc. vaistinių rinkos. Dėl kasacinio teismo nutartyje nurodo rinkos tyrimo atsakovė nurodo, jog objektyviai yra neįmanoma gauti pacientų, vartojančių ginčo vaistą, net ir gana ribotos apimties duomenų (telefono numerio ir informacijos apie paciento vaisto vartojimo trukmę), kurie būtini, norint atlikti rinkos tyrimą bei siekiant išsiaiškinti pacientų poziciją dėl neperpakuoto lygiagrečiai importuojamo vaistinio preparato.
6. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad vienos šalies pasitelktų teisininkų surašyta teisinė nuomonė nėra įrodymas, nes neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Teisininkų išvados prilygsta teisės aiškinimui, o tai yra tiesioginė teismo pareiga nagrinėjant konkrečią civilinę bylą. Teigia, kad teisinė nuomonė, pateikta proceso šaliai jos pavedimu ir jai sumokėjus už jos parengimą, negali būti laikoma nepriklausoma teisine nuomone. Pažymi, kad kasacinio teismo nutartyje nurodyta, jog nagrinėjant bylą iš naujo, teismas turės papildomai ištirti tam tikrus fakto klausimus ir tai yra susiję su faktinėmis bylos aplinkybėmis, o ne su abstrakčiais teisiniais principais, todėl jokia teisinė nuomonė negalėtų pakeisti faktų tyrimo. Aplinkybė, ar ieškovė prekių ženklo suteikiamomis teisėmis naudojasi pagal paskirtį ir nesiekia dirbtinai padalyti rinkų, yra fakto klausimas, kuris teismo turi būti vertinamas ne remiantis teisininko nuomone, bet atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, teismui pačiam aiškinant bei taikant ginčui aktualias teisės normas ir aktualią ESTT praktiką. Teigia, kad atsakovės pateikti įrodymai, jog neįmanoma gauti pacientų, vartojančių vaistus „L-Thyroxin Belin-Chemie“, duomenis, dėl ko neįmanoma atlikti tyrimo, ar pacientai pirktų nepervadintą ginčo vaistą, nesudaro pagrindo remtis atsakovės pateiktais įrodymais, susijusiais su pacientų požiūriu į generinius vaistus. Akivaizdu, kad pacientų požiūrio į neidentiškus vaistus (t. y. generinius vaistus) negalima perkelti į pacientų požiūrį į visiškai identiškus vaistus (kaip nagrinėjamu atveju). Akcentuoja, kad atsakovė byloje pripažino, jog ji negalėtų tinkamai įrodyti tariamos lygiagrečiai importuojamų produktų perpakavimo ar pervadinimo būtinybės rinkos tyrimais ar kitais faktų nustatymo mechanizmais.
Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados.
7. Byloje nustatyta, kad ieškovė vaistų ir medicinos prietaisų gamintoja Vokietijos įmonė „Berlin-Chemie AG“ gamina ir platina vaistinius preparatus su veikliąja medžiaga levotiroksino natrio druska, skirta skydliaukės hormono levotiroksino trūkumui atkurti ir (arba) skydliaukės veiklos įtampai sumažinti. Lietuvoje vaistai platinami pavadinimu „L-Thyroxin Berlin-Chemie“, o Vengrijoje – „Letrox“. Lietuvoje žodinis prekių ženklas ,,BERLIN-CHEMIE“ registruotas 1995 m. rugpjūčio 30 d. (registracija galioja iki 2033 m. sausio 28 d.), o žodinis prekių ženklas „Letrox“ registruotas 1999 m. sausio 25 d. (registracija galioja iki 2026 m. gegužės 10 d.). Atitinkamai prekių ženklo žodinis variantas „LETROX“ registruotas 2021 m. rugsėjo 10 d. (registracija galioja iki 2031 m. rugsėjo 10 d.). Aptarti prekių ženklai užregistruoti 5 prekių klasei (farmaciniai preparatai, vaistai).
8. Atsakovė UAB „Lex ano“ užsiima lygiagrečia prekyba vaistiniais preparatais Lietuvoje. Bylos duomenimis, 2020 m. kovo 12 d. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba išdavė atsakovei vaistinio preparato – L-Thyrohin Berlin-Chemie lygiagretaus importo leidimą. Atsakovė 2020 m. liepos 17 d., 2020 m. spalio 7 d., 2021 m. sausio 5 d., 2021 m. vasario 11 d. pranešimais informavo ieškovę apie ketinimą lygiagrečiai importuoti iš Vengrijos į Lietuvą vaistinius preparatus „Letrox 50 µg N100“ nauju pavadinimu – kaip „L-Thyroxin Berlin-Chemie 50 µg N100“, „Letrox 100 µg N100“ – kaip „L-Thyroxin Berlin-Chemie 100 µg N100“, „Letrox 125 µg N100“ – kaip „L-Thyroxin Berlin-Chemie 125 µg N100“, o „Letrox 75 µg N100“ – kaip „L-Thyroxin Berlin-Chemie 75 µg N100“. Savo ruožtu ieškovė nurodė prieštaravimą dėl vaisto pervadinimo ir perpakavimo, nes atsakovė nepagrindė būtinumo. Nepaisant to atsakovė pradėjo vaistinių preparatų prekybą Lietuvoje, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo įpareigoti atsakovę nutraukti šiuos neteisėtus veiksmus ir priteisti turtinės žalos atlyginimą.
9. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1047- 794/2022 atmetė ieškovės ieškinį dėl prekių ženklo savininko teises pažeidžiančių veiksmų nutraukimo, prekių išėmimo iš apyvartos ir turtinės žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-887-464/2022 apygardos teismo sprendimo, kuria ieškinio reikalavimai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių ieškovės išimtines teises į prekių ženklus, nutraukimo ir prekių išėmimo iš apyvartos buvo atmesti, panaikino ir ieškinį patenkino iš dalies, o bylos dalį dėl žalos atlyginimo perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-313/2024 panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis teismas nurodė, kad šioje byloje kilęs ginčas yra susijęs ne tik su prekių ženklo savininko teisių apsauga, bet ir su veiksmingos konkurencijos vaistų rinkoje užtikrinimu. Nutartyje pažymima, kad byloje liko nenustatyta, ar ieškovė, nagrinėjamu atveju siekdama jai priklausančio prekių ženklo apsaugos, nesiekia dirbtinai padalyti rinkų tarp valstybių narių. Anot kasacinio teismo, nenustačius ir neįvertinus šios faktinės aplinkybės, kurią byloje įrodinėjo atsakovė, nėra galimybės teisingai išnagrinėti šioje byloje kilusio ginčo, t. y. įvertinti, ar ieškovė, siekdama jai priklausančio prekių ženklo apsaugos, nesiekia pasinaudoti šio ženklo suteikiamomis teisėmis tikslu, nesuderinamu su šių teisių paskirtimi. Kasacinis teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovės vaistinių preparatų lygiagretaus importo metu Lietuvos rinkoje neegzistavo teisinės kliūtys, trukdžiusios atsakovei prekiauti iš Vengrijos į Lietuvą importuojamu vaistiniu preparatu jo neperpakavus ir nepervardinus. Kasacinis teismas pripažino, kad byloje kilęs ginčas, ar šiuo atveju egzistuoja praktinės kliūtys atsakovei veiksmingai patekti į Lietuvos rinką lygiagrečiai importuojant ieškovės Vengrijoje išleistą tą patį vaistinį preparatą. Kasacinis teismas, remdamasis ESTT praktika, akcentavo, jog nagrinėjamu atveju nereikia suabsoliutinti atsakovės taikomą perpakuoto lygiagretaus vaisto kainodarą ir sieti ją su atsakovė nesąžiningumu. Kasacinio teismo nutartyje taip pat pažymima, jog būtent lygiagrečiam importuotojui tenka pareiga įrodyti būtinybę perpakuoti lygiagrečiai importuojamą vaistinį preparatą, tačiau tokį ginčą nagrinėjantis teismas taip pat negali likti pasyvus įrodinėjimo procese. Nutarties 64 punkte kasacinis nurodė išanalizuoti keturias esmines aplinkybes ir jų pagrindu nuspręsti, ar lygiagretaus vaistinių preparatų importo metu egzistavo praktinės kliūtys, sutrukdžiusios atsakovei veiksmingai patekti į rinką bei pateisinusios objektyvųjį būtinumą perpakuoti vaistinį preparatą, kuriuo Vengrijoje ir Lietuvoje ieškovė prekiauja skirtingais pavadinimais ir ar ieškovė, prieštaraudama perpakavimui, tokiu būdu dirbtinai nedalija rinkų: pirma, ar ieškovė, siekdama jai priklausančio prekės ženklo apsaugos, prekės ženklo suteikiamomis teisėmis naudojasi pagal paskirtį ir nesiekia dirbtinai padalyti rinkų; antra, kokios priežastys lėmė kito lygiagretaus importuotojo pasitraukimą iš rinkos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju reikšminga įvertinti, ar iš rinkos pasitraukęs kitas lygiagretus importuotojas Lietuvos rinkoje prekiavo Lietuvoje ginčo vaistiniu preparatu tuo pačiu pavadinimu kaip ir ieškovė, ar šis lygiagretus importuotojas taip pat perpakavo lygiagrečiai importuojamą vaistą. Tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad lygiagretus iš rinkos pasitraukęs importuotojas taip pat perpakavo vaistinį preparatą, reikšminga įvertinti, ar ieškovė taip pat prieštaravo šiam perpakavimui; trečia, ar vaistinės ir kokia jų dalis kokia dalis vaistinių atsisako prekiauti neperpakuotais atsakovės lygiagrečiai importuojamais vaistiniais preparatais. Byloje atsakovė šią aplinkybę įrodinėjo tik dviem elektroniniais laiškais, dėl kurių nepasisakyta; ketvirta, ar byloje yra įmanoma atlikti rinkos tyrimą, siekiant išsiaiškinti vaistinių ir pacientų poziciją dėl neperpakuoto lygiagrečiai importuojamo vaistinio preparato. Kasacinis teismas konstatavo, kad pakartotinai bylą nagrinėjantis teismas anksčiau aptartų aplinkybių pagrindu turės nuspręsti, ar lygiagretaus importo metu egzistavo kliūtys, sutrukdžiusios atsakovei veiksmingai patekti į rinką, taip pateisinusios objektyvųjį būtinumą perpakuoti tą patį vaistinį preparatą, kuriuo Vengrijoje ir Lietuvoje ieškovė prekiauja skirtingais pavadinimais ir ar ieškovė, prieštaraudama perpakavimui, taip dirbtinai nedalija rinkų.
11. Taigi dėl ginčo esmės toliau pasisakytina atsižvelgiant į kasacinio teismo apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas bei bylą pakartotinai nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateiktus šalių paaiškinimus bei įrodymus.
Dėl būtinybės perpakuoti lygiagrečiai importuojamus vaistinius preparatus ir galimo dirbtinio rinkų padalijimo prekių ženklo savininkui prieštaraujant perpakavimui
12. Nagrinėjamai bylai aktualioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartyje nurodoma, kad byloje kilęs ginčas yra susijęs ne tik su prekių ženklo savininko teisių apsauga, bet ir su veiksmingos konkurencijos vaistų rinkoje užtikrinimu. Kasacinis teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl tos aplinkybės, kad atsakovei lygiagrečiai importuojant vaistinius preparatus iš Vengrijos į Lietuvą neegzistavo teisinės kliūtys, trukdžiusios prekybą neparpakavus ir nepervadinus vaistų. Tačiau kasacinis teismas nurodė, kad byloje iš esmės liko tinkamai neišspręstas ginčas dėl to, ar egzistavo praktinės kliūtys atsakovei veiksmingai patekti į Lietuvos rinką. Aptartą aplinkybę (praktinę kliūtį) atsakovė grindė pacientų įpročiais vartoti ieškovės platinamą vaistinį preparatą su žinomu pavadinimus bei vaistinių atsisakymu prekiauti neperpakuotu atsakovės lygiagrečiais importuojamu vaistiniu preparatu.
13. Kasacinis teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju vertinant atsakovės veiksmus kiek tai susiję su vaistinių preparatų perpakavimo teisėtumu ieškovės intelektinės nuosavybės teisių apsaugos kontekste, pirmiausia reikšminga nustatyti, ar ieškovė, siekdama jai priklausančio prekių ženklo apsaugos, prekių ženklo suteikiamomis teisėmis naudojasi pagal paskirtį ir nesiekia dirbtinai padalyti rinkų.
14. ESTT praktikoje, kuria savo nutartyje vadovavosi ir kasacinis teismas, suformuluoti principai, susiję su prekių ženklo suteikiamos teisės pasibaigimu paralelinio vaistų importo atveju (1996 m. liepos 11 d. sprendimas Bristol-Myers Squibb ir kt., C?427/93, C?429/93 ir C?436/93), dar kitaip vadinami BMS sąlygomis. Nagrinėjamu atveju kasacinis teismas nurodė tirti pirmosios BMS sąlygos (ne)buvimą, pagal kurią, prekių ženklo savininkas gali teisėtai užprotestuoti tolimesnę prekybą valstybėje narėje vaistiniu preparatu, importuotu iš kitos valstybės narės, jei importuotojas prekę perpakavo ir ją iš naujo paženklino prekių ženklu, nebent įrodoma, jog prekių ženklo savininko naudojimasis prekių ženklo suteiktomis teisėmis tam, kad užprotestuotų prekybą perpakuotomis šiuo prekių ženklu pažymėtomis prekėmis, prisidėtų prie dirbtinio valstybių narių rinkų atskyrimo. Kasacinis teismas, apibendrinęs aktualią ESTT praktiką nurodė, kad teismas, nagrinėdamas prekių ženklo savininko pareikštą ieškinį dėl galimo jo teisių į tam tikrą prekių ženklą pažeidimo, turi atsižvelgti ir įvertinti, ar prekių ženklo savininko prieštaravimas lygiagrečiam importuotojui perpakuoti tą pačią prekę, kuria prekių ženklo savininkas kitoje valstybėje narėje prekiauja kita pakuote ir pavadinimu, neprieštarauja vienai pagrindinių ES laisvių – laisvam prekių judėjimui – ir taip neiškreipia konkurencijos ES vaistų rinkoje, t. y. ar egzistuoja objektyvus būtinumas lygiagrečiam importuotojui perpakuoti vaistinį preparatą, siekiant veiksmingai įeiti į rinką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-313/2024, 41 punktas).
15. ESTT praktikoje, analizuojant objektyvų būtinumą lygiagrečiam importuotojui perpakuoti vaistinius preparatus, išaiškinta, kad lygiagretus importuotojas negali perpakuoti importuojamo vaistinio preparato į kito dydžio pakuotę, jeigu: 1) vaistiniu preparatu gali būti prekiaujama importo valstybėje narėje tokio paties dydžio pakuotėje, kokiu yra prekiaujama eksporto valstybėje narėje ir 2) lygiagretus importuotojas neįrodė, kad perpakuotu vaistiniu preparatu galima prekiauti tik ribotoje importuojančios valstybės narės rinkos dalyje (ESTT 2016 m. lapkričio 10 d. prejudicinis sprendimas byloje Ferring Lægemidler A/S prieš Orifarm A/S, C-297/15).
16. Nagrinėjamu atveju, jau minėta, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad šiuo atveju nenustatytos teisinės kliūtys, trukdančios atsakovei prekiauti ginčo vaistiniu preparatu. Todėl reikšminga analizuoti praktines kliūtis, dėl kurių atsakovė Lietuvoje negali prekiauti ginčo vaistiniu preparatu taip, kaip jis supakuotas eksporto valstybėje Vengrijoje ir kurios, atitinkamai, sąlygoja būtinumą perpakuoti vaistą tam, kad atsakovė galėtų veiksmingai juo prekiauti Lietuvos rinkoje. Nustačius, kad atsakovė negali veiksmingai įeiti į Lietuvos rinką ir (arba) nustačius, kad prekyba neperpakuotu vaistiniu preparatu galima tik ribotoje rinkos dalyje, būtų galima konstatuoti rinkos padalijimo aplinkybės egzistavimą.
17. Pažymėtina, kad likusios trys kasacinio teismo nutarties 64 punkte nurodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės (tai, kokios priežastys lėmė kito lygiagretaus importuotojo UAB „Actiofarma“ pasitraukimą iš rinkos; ar vaistinės ir kokia jų dalis atsisako prekiauti atsakovės lygiagrečiai importuojamais vaistiniais preparatais; ar byloje yra įmanoma atlikti rinkos tyrimą, siekiant išsiaiškinti vaistinių ir pacientų poziciją dėl neperpakuoto vaistinio preparato) papildomai apibrėžia įrodinėjimo ribas, sprendžiant dėl būtinybės perpakuoti lygiagrečiai importuojamus vaistinius preparatus ir galimo dirbtinio rinkų padalijimo. Bylą nagrinėjant pakartotinai, tiek šalims apsikeičiant rašytinėmis pozicijomis, tiek teikiant žodinius paaiškinimus teismo posėdžių metu, šalys skirtingai aiškino įrodinėjimo naštos paskirstymą pagal kasacinio teismo išaiškinimus: ieškovė teigė, kad įrodinėti kasacinio teismo nutarties 64 punkte nurodytas sąlygas tenka atsakovei. Savo ruožtu atsakovė teigė, kad ieškovė taip pat neturėtų nusišalinti nuo įrodinėjimo pareigos, kiek tai susiję su kasacinio teismo nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymu.
18. Teismas pastebi, kad kasacinio teismo nutarties 59 punkte, remiantis ESTT praktika, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad būtent lygiagrečiam importuotojui (šiuo atveju atsakovei) tenka pareiga įrodyti BMS sąlygų (ne)buvimą. Kasacinis teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad bylą nagrinėjantis teismas taipogi turi būti aktyvesnis įrodinėjimo procese, nes byloje kilęs ginčas yra susijęs su galimu konkurencijos ribojimu vaistų rinkoje. Siekdamas tinkamai įgyvendinti šią kasacinio teismo nustatytą pareigą, teismas 2024 m. vasario 19 d. nutartimi atnaujindamas bylos nagrinėjimą pasiūlė bylos dalyviams pateikti papildomus įrodymus, įvertinus kasacinio teismo nutartyje išsakytas pastabas ir šia teise proceso šalys aktyviai naudojosi iki pat bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.
19. Toliau tęsiant bylai teisiškai reikšmingų aplinkybių analizę, teismas mano esant tikslinga pirmiausia pasisakyti dėl atsakovės, kuriai iš esmės ir tenka objektyvios būtinybės perpakuoti lygiagrečiai importuojamą vaistinį preparatą įrodinėjimo pareiga, pateikto įrodymo – Europos Sąjungos teisės eksperto J. L. d. C. V. 2024 m. balandžio 12 d. parengtos teisinės išvados (nuomonės) „Dėl perpakuotų vaistų lygiagretaus importo pagal Sąjungos teisę“. Aptariama išvada atsakovė iš esmės rėmėsi viso kilusio ginčo kontekste, siekdama įrodyti, kad egzistavo būtinybė perpakuoti lygiagrečiai importuojamus vaistinius preparatus.
20. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų sąsajumas reiškia, jog faktiniai duomenys yra susiję su byla, t. y. jie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 180 straipsnis), o leistinumas savo ruožtu reiškia, kad atitinkami faktiniai duomenys gali būti įrodymais pagal proceso įstatymą, kitaip tariant, proceso įstatyme nėra įtvirtinto draudimo ar ribojimo remtis tam tikrais faktiniais duomenimis kaip įrodymais (tokie draudimai (ribojimai) yra įtvirtinti, pvz., CPK 177 straipsnio 3–5 dalyse) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018).
21. Pasisakant dėl pateiktos teisinės išvados, kaip įrodymo atitikties leistinumo ir sąsajumo reikalavimams, pažymėtina, kad teisės taikymas ir aiškinimas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes yra išimtinė teismo kompetencija. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisminė sistema grindžiama principu iura novit curia (teismas žino teisę), kuris reiškia, jog faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva, todėl teismas to negali pavesti atlikti kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2014; 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-421/2018; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022).
22. Šiame kontekste taip pat svarbu, kad tiek nacionalinės, tiek Europos Sąjungos teisės taikymas yra Lietuvos, kaip Europos Sąjungos valstybės narės, teismų prerogatyva, kadangi CPK 3 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog teismas, nagrinėdamas bylas, taiko Europos Sąjungos teisės normas ir vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais, prejudiciniais sprendimais Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais. Teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to prejudicinį sprendimą.
23. Taigi šiuo atveju iš pacituoto teisinio reguliavimo matyti, kad nacionalinis teismas nagrinėdamas bylas turi pareigą taikyti Europos Sąjungos teisę, o iškilus šios teisės neaiškumams – kreiptis į kompetentingas teismines institucijas dėl prejudicinio sprendimo. Atsižvelgiant į tai, kad teismas turi pareigą savarankiškai nustatyti Europos Sąjungos teisės turinį ir atlikti teisinį vertinimą byloje, juolab, kad kasacinis teismas 2024 m. sausio 10 d. nutartyje jau suformavo atitinkamas bylos nagrinėjimo ribas aktualios ESTT jurisprudencijos kontekste, atsakovės pateikta teisinė nuomonė nelaikytina aukštesnę įrodomąją galią turinčiu įrodymu ir ji vertintina bendrame visų įrodymų kontekste. Papildomai pažymėtina, kad pateikta teisinė nuomonė nėra nei specialisto išvada, nei ekspertinė išvada, tai paprasti rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikta kompetentingo teisės eksperto, buvusio ESTT teisėjo ir generalinio advokato pozicija dėl nagrinėjamos bylos.
24. Jau minėta, kad viena iš teisiškai reikšmingų aplinkybių kasacinis teismas laikė tai, kokios priežastys lėmė kito lygiagretaus importuotojo pasitraukimą iš rinkos, kadangi, anot kasacinio teismo, byloje liko nenustatytos nei šio lygiagretaus importuotojo pasitraukimo iš rinkos priežastys, nei jų įtaka veiksmingam lygiagretaus importuotojo pateikimui į rinką neperpakuojant ginčo vaistinių preparatų. Teisėjų kolegija nurodė, kad šiuo atveju reikšminga įvertinti, ar iš rinkos pasitraukęs kitas lygiagretus importuotojas Lietuvos rinkoje prekiavo Lietuvoje ginčo vaistiniu preparatu tuo pačiu pavadinimu kaip ir ieškovė, ar šis lygiagretus importuotojas taip pat perpakavo lygiagrečiai importuojamą vaistą. Tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad lygiagretus iš rinkos pasitraukęs importuotojas taip pat perpakavo vaistinį preparatą, reikšminga įvertinti, ar ieškovė taip pat prieštaravo šiam perpakavimui.
25. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1046-580/2022 pagal ieškovės Vokietijos įmonės Berlin-Chemie AG ieškinį atsakovei UAB „Actiofarma“ dėl prekių ženklo savininko teises pažeidžiančių veiksmų nutraukimo, prekių išėmimo iš apyvartos ir turtinės žalos atlyginimo. Byla nutraukta teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartimi, teismui patvirtinus ginčo šalių pasirašytą taikos sutartį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, taikos sutartis yra teismo pripažinta nevieša bylos medžiaga, taigi šios sutarties sąlygos laikoma konfidencialia informacija ir negali būti atskleista tretiesiems asmenims. Tačiau iš viešai prieinamos bylos medžiagos nustatyta, kad ieškinio dalyku buvo siekiama įpareigoti atsakovę UAB „Actiofarma“ nutraukti neteisėtus veiksmus, t. y. prekiauti Lietuvoje iš Vengrijos lygiagrečiai importuojamais vaistiniais preparatais „L-Thyroxin Berlin-Chemie 50 µg N100“ bei „L-Thyroxin Berlin-Chemie 100 µg N100“ ir uždrausti atlikti šiuos veiksmus ateityje bei įpareigoti atsakovę UAB „Actiofarma“ išimti iš apyvartos iš Vengrijos į Lietuvą lygiagrečiai importuojamus vaistinius preparatus „L-Thyroxin Berlin-Chemie 50 µg N100“ bei „L-Thyroxin Berlin-Chemie 10 0µg N100“. Iš ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių matyti, kad atsakovė UAB „Actiofarma“ užsiima lygiagrečia prekyba vaistiniais preparatais Lietuvoje ir ketino lygiagrečiai importuoti iš Vengrijos į Lietuvą vaistinius preparatus „Letrox 50 µg N100“ bei „Letrox 100 µg N100“ ir pardavinėti juos pavadinimais „L-Thyroxin Berlin-Chemie 50 µg“ bei „L-Thyroxin Berlin-Chemie 100 µg“ (lygiagrečiai importuojamų vaistų registracijos Nr. LT/l/19/1064/001 ir Nr. LT/l/19/1063/001).
26. Taigi šiuo atveju nustatyta, kad lygiagretus importuotojas prekiavo (siekė prekiauti) vaistiniu preparatu Lietuvoje pasinaudojant tuo pačiu pavadinimu kaip ir ieškovė bei vaistinius preparatus, importuojamus iš Vengrijos, perpakavo. Galiausiai, analizuojamu atveju, ieškovė taip pat prieštaravo šiam perpakavimui. Ieškovė nagrinėjamoje byloje pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad UAB „Actiofarma“ pasitraukimas iš rinkos yra tik ieškovės teisių į prekių ženklus gynimo pasekmė ir ši bendrovė nustojo Lietuvoje prekiauti lygiagrečiai importuojamais vaistais, vykdant įsipareigojimus, prisiimtus taikos sutartimi. Anot ieškovės, pasirašyta taikos sutartis neužkirto kelio UAB „Actiofarma“ prekiauti lygiagrečiai importuotais vaistais su originaliu pavadinimu ir ieškovė negalinti komentuoti priežasčių, dėl kurių UAB „Actiofarma“ galiausiai nusprendė pašalinti lygiagrečiai importuojamus produktus iš Lietuvos rinkos. Teismo posėdžių metu ieškovės atstovai laikėsi iš esmės panašios pozicijos bei akcentavo, kad viena vertus, intelektinės nuosavybė teisių gynimas teisme pareiškiant ieškinį neturėtų būti laikomas piktnaudžiavimu, antra vertus, atkreipė dėmesį, kad teismas taikos sutartį patvirtino įvertinęs jos atitiktį imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui. Atsakovė teismo posėdžių metu situaciją dėl UAB „Actiofarma“ pasitraukimo iš rinkos aptarinėjo CPK 951 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procedūros (strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo (anglų k. strategic lawsuits against public participation, sutrumpintai – SLAPP)) kontekste, teigdama, kad ieškovė savo veiksmais (reikšdama ieškinius lygiagretiems importuotojams) siekia atgrasyti potencialius lygiagrečius importuotojus nuo prekybos Lietuvos rinkoje ir tokiu būdu išlaikyti monopoliją.
27. Teismo vertinimu, vien anksčiau aptartos faktinės aplinkybės, susiję su kito lygiagretaus importuotojo UAB „Actiofarma“ pasitraukimu iš Lietuvos rinkos, neįvertinus kitų (likusių) kasacinio teismo nutartyje nurodytų teisiškai reikšmingų dėmenų (dėl vaistinių ir pacientų pozicijos), savaime nei patvirtina, nei paneigia objektyvią būtinybę atsakovei perpakuoti nagrinėjamo ginčo faktinių aplinkybių kontekste bei galimą ieškovės atliekamą dirbtinį rinkų padalijimą. Todėl siekiant objektyvių ir įrodymais pagrįstų teisinių išvadų šioje byloje, toliau reikšminga sistemiškai analizuoti likusias kasacinio teismo nutarties 64 punkte nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes.
28. Kasacinis teismas nurodė, kad anksčiau bylą nagrinėję teismai nenustatė tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, ar vaistinės ir kokia jų dalis atsisako prekiauti neperpakuotais atsakovės lygiagrečiai importuojamais vaistiniais preparatais. Pažymėjo, kad byloje atsakovė šią aplinkybę įrodinėjo tik dviem elektroniniais laiškais, dėl kurių teismai nepasisakė ir jų nevertino. Ši aplinkybė, anot kasacinio teismo, gali būti svarbi siekiant įvertinti objektyvų būtinumą perpakuojant ginčo vaistinius preparatus.
29. Atsakovė savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad byloje jau pateikti dviejų vaistinių tinklų atstovų atsakymai, kurie, nors ir yra dėl objektyvių priežasčių nuasmeninti, tačiau atsakovė patvirtina, kad šių nuasmenintų asmenų atstovaujami vaistinių tinklai užima apie 80 proc. vaistinių rinkos. Teismo posėdžių metu atsakovė papildomai nurodė, kad įvardinti konkrečių vaistinių tinklų ir atskleisti jų atstovų tapatybių negali iš esmės dėl šių asmenų prašymo.
30. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad byloje neįrodyta, jog vaistinės atsisakytų prekiauti nepervadintais atsakovės lygiagrečiai importuojamais vaistiniais preparatais. Pasak ieškovės, atsakovė pateikė tik dviejų neatskleistų asmenų, dirbančių vaistinėse, elektroninius laiškus. Teigė, kad nėra aišku, ar šie asmenys priima sprendimus dėl vaistų pirkimo, be to, vaistinių tinklų Lietuvoje yra daugiau nei du. Teismo posėdžių metu ieškovė akcentavo, kad bylą nagrinėjant pakartotinai pirmosios instancijos teisme, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, susijusių su vaistinių pozicija. Ieškovė taip pat kritiškai vertino atsakovės teiginį, kad jos apklaustų asmenų atstovaujami vaistinių tinklai sudaro 80 proc. vaistinių rinkos.
31. Iš atsakovės pateiktų vaistinių atstovų atsakymų (3 t., b. l. 26-27), matyti, kad atsakovės atstovai el. paštu 2021 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į du nenustatytus asmenis su klausimu „<...> ar pirktumėte jei dabar mūsų tiekiamą L-Thyroxin pavadinimą pakeistume į Letrox taip pat Berlin Chemie“. Į pastarąjį atsakovės atstovų paklausimą buvo 2021 m. rugsėjo 24 d. buvo gauti du atsakymai: 1) „Tikrai ne. Nebus tas pats pavadinimas, nieko vaistinės neparduos. Galvosim tik jei nebus tų pačių pavadinimų kiekių“; 2) „Analogiškas pavadinimas visada geriau, bet su Berlynais mes atsargiau. Jeigu bus labai geras pasiūlymas, tai pagalvosim“.
32. Pažymėtina, kad atsakovė byloje teigė, jog šių nenustatytų asmenų atstovaujami vaistinių tinklai sudaro 80 proc. vaistinių rinkos. Tačiau į bylą nepateikta jokių šį atsakovės išsakytą teiginį pagrindžiančių įrodymų. Bylą nagrinėjant iš esmės teismo posėdžiuose, ieškovė į bylą pateikė naujienų svetainės „15 min.lt“ 2023 m. liepos 25 d. publikaciją pavadinimu „Surikiavo vaistines: trys tinklai užima apie 70 proc. rinkos“, kuri, ieškovės įsitikinimu, paneigia atsakovės išsakytą teiginį dėl jos apklaustų asmenų atstovaujamų dviejų vaistinių tinklų užimamos 80 proc. vaistinių rinkos. Teismas posėdžio metu ieškovės pateiktą įrodymą prijungė prie bylos medžiagos. Iš pateiktos publikacijos turinio matyti, kad duomenys surinkti įmonių paieškos platformos „Scoris“.
33. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-1075/2018). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009).
34. Nagrinėjamu atveju teismas negali vienareikšmiškai vadovautis ieškovės pateikta publikacija, kadangi tai yra antrinis šaltinis, t. y. straipsnis, kuriame aptariami atlikto tyrimo apie vaistinių užimamą rinkos dalį, rezultatai. Tuo tarpu į bylą nėra pateiktas straipsnyje aprašomas tyrimas, jo rezultatai, kaip pirminis šaltinis. Vis dėlto, atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų apie vaistinių užimamą rinkos dalį ir deklaratyviai procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžių metu nurodė, kad atsakovės apklausti asmenys atstovauja du vaistinių tinklus, kurie užima 80 proc. vaistinių rinkos. Tokiame kontekste, teismo vertinimu, ieškovės pateikta publikacija, kaip antrinis atlikto tyrimo šaltinis, atsakovei nevykdant įrodinėjimo pareigos, sudaro pagrindą kritiškai vertinti atsakovės teiginius dėl jos apklaustų asmenų atstovaujamų vaistinių tinklų užimamos padėties rinkoje.
35. Toliau analizuojant atsakovės pateiktus elektroninius susirašinėjimus, pastebėtina, kad atsakymus pateikusių asmenų tapatybės, užimamos pareigos vaistinių tinkluose yra nuasmenintos, taip pat nėra skelbiama, kokius konkrečiai vaistinių tinklus į atsakovės paklausimą atsakinėję asmenys atstovauja. Analizuojant laiškų turinį pastebėtina, kad vienas respondentas nurodo, jog nenustatyta vaistinė kategoriškai atsisakytų prekiauti nepervadintu lygiagrečiai importuojamu vaistiniu preparatu, tuo tarpu antrasis respondentas nėra kategoriškas, vartojama formuluotė „Jeigu bus labai geras pasiūlymas, tai pagalvosim“. Teismas pakartotinai pastebi, kad kasacinis teismas nurodė išanalizuoti ar vaistinės ir kokia jų dalis atsisako prekiauti neperpakuotais atsakovės lygiagrečiai importuojamais vaistiniais preparatais. Taigi šiam teisiškai reikšmingos aplinkybės nustatymo tikslui pasiekti reikalinga žinoti konkrečių vaistinių poziciją, taip pat akcentuojamas vaistinių kiekis, kadangi reikalinga ištirti kokia vaistinių dalis atsisakytų prekiauti neperpakuotu ginčo vaistiniu preparatu. Šiuo atveju iš atsakovės pateiktų elektroninių laiškų nėra įmanoma identifikuoti nei konkrečių vaistinių, nei juo labiau jų dalies, kadangi, kaip minėta, byloje pateikti prieštaringi duomenys apie vaistinių užimamą rinkos dalį. Todėl teismas, išanalizavęs pateiktus el. susirašinėjimus, konstatuoja, kad juose pateikta informacija nėra pakankama įrodinėjimo dalyką sudarančioms aplinkybėms nustatyti. Atsakovė bylą nagrinėjant pakartotinai pirmosios instancijos teisme neteikė įrodymų apie vaistinių poziciją ginčui aktualiais klausimais. Nors teismo posėdžių metu atsakovės atstovai nurodė, kad komunikavo su vaistinių atstovais po kasacinio teismo 2024 m. sausio 10 d. nutarties, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė įrodymų. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad byloje nėra duomenų apie tai, ar vaistinės ir kokia jų dalis atsisako prekiauti neperpakuotais atsakovės lygiagrečiai importuojamais vaistiniais preparatais. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad CPK įtvirtinta šalies pareiga įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 27 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju teismas prieina išvadą, kad atsakovė neįrodė aplinkybės, jog vaistinių tinklai atsisako prekiauti neperpakuotais atsakovės lygiagrečiai importuojamais vaistiniais preparatais.
36. Ketvirtoji kasacinio teismo nutarties 64 punkte nurodyta teisiškai reikšminga aplinkybė buvo ar byloje yra įmanoma atlikti rinkos tyrimą, siekiant išsiaiškinti vaistinių ir pacientų poziciją dėl neperpakuoto lygiagrečiai importuojamo vaistinio preparato.
37. Atsakovė savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog objektyviai yra neįmanoma gauti pacientų, vartojančių ginčo vaistą, net ir gana ribotos apimties duomenų (telefono numerio ir informacijos apie paciento vaisto vartojimo trukmę), kurie būtini, norint atlikti rinkos tyrimą bei siekiant išsiaiškinti pacientų poziciją dėl neperpakuoto lygiagrečiai importuojamo vaistinio preparato. Teismo posėdžių metu atsakovės atstovai papildomai nurodė, kad teismams netaikomos jokios priemonės dėl paciento duomenų apsaugos. Nurodė, kad suformuluoti teismui prašymą dėl apytiksliai 60 000 fizinių asmenų, vartojančių vaistą, duomenų išreikalavimo nėra teisėta, toks prašymas negali būti teisėtai suformuluotas. Paaiškino, kad sveikatos priežiūros įstaigos šiuo atveju yra asmens duomenų valdytojos ir jos atsisakė pateikti atsakovei asmenų, vartojančių vaistą, duomenis.
38. Ieškovė savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovei nepateikus informacijos apie galimybę atlikti tinkamą rinkos tyrimą, nei ieškovė, nei teismai neturi kompensuoti tokio trūkumo aktyviai nustatydami galimą tokio rinkos tyrimo metodiką bei apimtį ir teikdami pasiūlymus dėl konkrečių rinkos tyrimus vykdančių bendrovių. Teismo posėdžių metu ieškovės atstovai akcentavo, kad nors kalbama apie jautrių fizinių asmenų duomenų išreikalavimą į bylą ir apklausos atlikimą, atsakovė teismui neformulavo prašymo nei dėl bylos medžiagos pripažinimo vieša siekiant apsaugoti tokius duomenis, taip pat neteikė prašymo tokius duomenis išreikalauti.
39. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjant pakartotinai, atsakovė kartu su rašytiniais paaiškinimais 2024 m. balandžio 29 d. pateikė įrodymus:
39.1. VLK atsakymą į atsakovės advokato 2024 m. kovo 21 d. paklausimą „Dėl duomenų apie privalomuoju sveikatos draudimu apdraustus pacientus pateikimo“, kuriame VLK nurodo „<...> Jūsų prašyme nurodyti duomenys, t. y. paciento kontaktiniai duomenys – telefono numeris bei informacija apie paciento vaisto L-Thyroxin Berlin-Chemie vartojimo trukmę pagal Bendrąjį asmens duomenų reglamento 4 straipsnį yra apibrėžti kaip asmens duomenys ir neleidžia šių paciento duomenų priskirti nuasmenintiems sveikatos duomenims, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos pakartotinio sveikatos duomenų naudojimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje. Taip pat pastebime, kad VLK netvarko duomenų apie „pacientų sveikatos būklę, diagnozes, paskirtą gydymą“, kaip nurodyta Jūsų prašyme. Taip pat VLK nėra pacientų kontaktinės informacijos valdytoja, kadangi šią informaciją pacientai pateikia sveikatos priežiūros įstaigos“, <...> Siūlome kreiptis į Vyriausybės įgaliotą instituciją Valstybės duomenų agentūrą dėl leidimo pakartotinai naudoti sveikatos duomenis išdavimo“.
39.2. Valstybinės duomenų agentūros atsakymą į atsakovės advokato 2024 m. balandžio 4 d. paklausimą, kuriame nurodoma, kad „<...> prašyme nurodyti sveikatos duomenys negali būti teikiami Lietuvos Respublikos pakartotinio sveikatos duomenų naudojimo įstatymo nustatyta tvarka, nes prašomi kontaktiniai duomenys vertintini kaip tiesiogiai identifikuojantys asmenį, tai yra reikalingas nenuasmenintų duomenų teikimas, tačiau tai neatitinka įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 2 punkto sąlygų bei numatomas sveikatos duomenų pakartotinio naudojimo tikslas arba veikla nėra susiję su viena ar keliomis iš įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje nurodytų sričių“.
39.3. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atsakymą į atsakovės advokato 2024 m. kovo 22 d. paklausimą, kuriame nurodoma, kad „<...> iš pažiūros, manytina, kad toks asmens ir sveikatos duomenų rinkimas iš VLK būtų netikėtas pačiam duomenų subjektui ir galimai nebūtų suderintas su pirminiais asmens duomenų tvarkymo tikslais, kurie yra tvarkomi VLK veikloje“. Inspekcija taip pat nurodė, kad „<...> pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 55 straipsnio 3 dalį, „priežiūros institucijos nėra kompetentingos prižiūrėti duomenų tvarkymo operacijų, kurias atlieka teismai, vykdydami savo teismines funkcijas“. Taigi, asmens duomenų tvarkymo operacijos, kurios būtų tiesiogiai susijusios su civilinės bylos nagrinėjimu nacionaliniam teismui vykdant „teismines funkcijas“, įskaitant ir įrodymų išreikalavimu per teismą ar išduodant teismo liudijimą apie teisę gauti įrodymus, nepriklausytų Inspekcijos kompetencijai“.
39.4. Viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos 2024 m. balandžio 17 d. atsakymą, kuriame iš esmės nurodė, kad suteikti Santaros klinikų privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų pacientų, vartojančių vaistą L-Thyroxin Berlin-Chemie kontaktinių duomenų negali nesant teisinio pagrindo tokiam duomenų pateikimui.
40. Sistemiškai vertinant aptartus dokumentus, darytina išvada, kad viena vertus, tiek sveikatos priežiūros įstaigos (institucijos), tiek subjektai, kurių veikla susijusi su duomenų apsauga, atsisakė tiesiogiai atsakovei pateikti pacientų, vartojančių ginčo vaistą, duomenis, tam tikslui, kad pastaroji atliktų kasacinio teismo nutartyje nurodytą pacientų apklausą. Antra vertus, iš Valstybės duomenų apsaugos inspekcijos atsakymo matyti, kad teismas, vykdydamas savo teismines funkcijas, tokius duomenis iš esmės galėtų gauti savarankiškai, be Inspekcijos dalyvavimo duomenų gavimo procese. Teismas pastebi, kad ieškovės atstovai teismo posėdžio metu pagrįstai atkreipė dėmesį, jog toks pacientų duomenų išreikalavimas ir jų apsaugos užtikrinimas galėtų būti įmanomas, pasitelkiant CPK numatytas priemones dėl bylos medžiagos viešumo ribojimo, t. y. bylą nagrinėjant uždaruose teismo posėdžiuose bei bylos medžiagą ir (ar) jos dalį pripažįstant nevieša. Tačiau analizuojamu atveju reikšminga tai, kad pacientų duomenų išreikalavimas yra tik pirmasis dėmuo atsakant į kasacinio teismo nutartyje iškeltą klausimą dėl to, ar įmanoma atlikti rinkos tyrimą. Akivaizdu, kad teismas nėra institucija, atliekanti tokio pobūdžio apklausų tyrimus, be to, net ir proceso dalyviai, siekdami tokio tyrimo tinkamo atlikimo, tikėtinai pasitelks atitinkamos srities specialistus, t. y. rinkos tyrimus atliekančias agentūras. Tokiu būdu teismo išreikalauti pacientų duomenys bus perduoti tretiesiems asmenims, todėl iškils tokių duomenų apsaugos užtikrinimo klausimas. Papildomai pažymėtina, kad vien pacientų duomenų turėjimas nesuponuoja šių asmenų sutikimo dalyvauti tyrime. Tikėtina, kad pacientai, netikėtai sulaukę pasiūlymo dalyvauti tyrime, susijusiame su jų turimu sveikatos sutrikimu bei vartojamais vaistais, atsižvelgiant į šių klausimų jautrų pobūdį, gali atsisakyti dalyvauti tyrime arba toks netikėtas pasiūlymas atsakinėti į su konkrečių asmenų sveiktos sutrikimus susijusius klausimus galėtų daryti reikšmingą įtaką jų atsakymams į tyrime iškeltus klausimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas abejoja, kad šiuo konkrečiu atveju įmanoma atlikti rinkos tyrimą, siekiant išsiaiškinti pacientų poziciją dėl neperpakuoto lygiagrečiai importuojamo vaistinio preparato.
41. Kaip minėta, kasacinis teismas taip pat iškėlė klausimą, ar įmanoma atlikti ne tik pacientų, tačiau ir vaistinių tyrimą, siekiant išsiaiškinti vaistinių poziciją dėl neperpakuoto lygiagrečiai importuojamo vaistinio preparato. Pažymėtina, kad tokio tyrimo rezultatai iš esmės būtų reikšmingi teisiškai kvalifikuojant objektyvų būtinumą perpakuoti lygiagrečiai importuojamus vaistus. Toks tyrimas, teismo vertinimu, yra objektyviai įmanomas ir atsakovė iš esmės nepagrindė priešingos pozicijos. Tačiau, atsakovė atlikti pastarąjį tyrimą vengė, prašė teismą vadovautis byloje esančiais įrodymais (pateiktais el. laiškais). Nors kasacinis teismas nutarties 63 punkte pabrėžė aktyvesnį teismo vaidmenį įrodinėjimo procese paskirstant tarp šalių įrodinėjimo naštą ir pareikalaujant papildomai įrodinėti aplinkybes, kurioms nustatyti byloje pateiktų įrodymų nepakanka, teismo vertinimu, tai nesuponuoja pirmosios instancijos teismo pareigos būti aktyvesniam nei pačios ginčo šalys.
42. Apibendrinant tai, kas išdėstyta bei atsižvelgiant į kasacinio teismo nutarties išaiškinimus, spręstina, kad atsakovė šioje byloje neįrodė, jog egzistuoja praktinės kliūtys veiksmingam patekimui į rinką, kurios sąlygotų atsakovei objektyvų būtinumą perpakuoti lygiagrečiai importuojamus vaistinius preparatus. Atitinkamai, atsakovė negalėjo perpakuoti ginčo vaistinių preparatų pasinaudodama ieškovės prekių ženklu be ieškovės, kaip prekių ženklų savininkės sutikimo. Teismas prieina prie išvados, kad toks ieškovės prieštaravimas dėl atsakovės prekybos perpakuotais produktais nelaikytinas kaip prisidedantis prie dirbtinio rinkų padalijimo.
43. Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 70 straipsnio 1 dalis numato, kad prekės ženklo savininkas ar jų teisių perėmėjai, gindami savo teises, taip pat išimtinių licencijų licenciatai, gindami jiems suteiktas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti: pripažinti jų teises; įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus; uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala; atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas, o PŽĮ 75 straipsnyje nurodytais atvejais – ir neturtinę žalą; taikyti kitus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo būdus. PŽĮ 74 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ženklo savininkas ar jų teisių perėmėjai turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti atšaukti, išimti iš apyvartos prekes taip, kad jiems nebūtų padaryta žalos ir būtų užtikrinta jų teisių apsauga (pavyzdžiui, perdirbti į kitas prekes ar taikyti panašias priemones), ar sunaikinti prekes, kurias teismas nustatė kaip pažeidžiančias šio įstatymo nustatytas teises, o prireikus – ir medžiagas, ir priemones, daugiausia naudojamas nurodytiems objektams sukurti ar gaminti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės taikomos nepaisant kitų asmens, prašančio taikyti šias priemones, žalos, atsiradusios dėl jo teisių pažeidimo, atlyginimo reikalavimų. Šios priemonės taikomos neatlygintinai pažeidėjo lėšomis, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumo ir taikomos priemonės santykį bei trečiųjų asmenų teisėtus interesus (2 dalis).
44. ESTT praktikoje laikomasi pozicijos, kad prekių ženklo savininkas galėtų prieštarauti prekės perpakavimui į naują pakuotę, jeigu lygiagrečią prekybą vykdantis asmuo galėtų prekiauti šia preke importo valstybėje narėje naudodamas originalią pakuotę ir kartu pritaikydamas ją pagal šios valstybės narės reikalavimus (1996 m. liepos 11 d. sprendimas Bristol-Myers Squibb ir kt., C?427/93, C?429/93 ir C?436/93).
45. Nagrinėjamu atveju nustačius ieškovės, kaip prekių ženklo savininkės, teisių pažeidimą, tenkinami jos ieškinio reikalavimai: atsakovė įpareigojama nutraukti neteisėtus veiksmus, pažeidžiančius apeliantės išimtines teises į prekių ženklus, t. y. prekiauti Lietuvoje iš Vengrijos lygiagrečiai importuojamais vaistiniais preparatais „Letrox“, kurių pavadinimai pakeisti į „L-Thyroxin Berlin-Chemie“ taip pat atsakovė įpareigojama išimti iš apyvartos ieškovės teises į prekių ženklus pažeidžiančias prekes.
Dėl žalos atlyginimo reikalavimo ir sprendimo dėl ieškinio pagrindo priėmimo
46. Bylą nagrinėjant pakartotinai ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus, prašydama priteisti iš atsakovės 124 650 Eur žalos atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad nuostoliais prašo pripažinti iš atsakovės neteisėtų veiksmų gautą naudą, t. y. iš vaistinio preparato pardavimo gautą naudą, kuri lygi skirtumui tarp kainos, kurią taiko atsakovė šiam vaistui Lietuvoje, ir kainos, už kurią įsigijo vaistą Vengrijoje. Tačiau bylą nagrinėjant pakartotinai pirmosios instancijos teisme, proceso šalių procesinių dokumentų ir žodinių paaiškinimų teismo posėdžio metu turinį iš esmės sudarė prekių ženklo pažeidimo (ne)buvimo fakto įrodinėjimas. Tuo tarpu dėl nuostolių dydžio proceso šalys plačiau nepasisakė ir teismas šio aspekto iš esmės netyrė.
47. CPK 261 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad sprendimu dėl ieškinio pagrindo nusprendžiama, ar atsakovas privalo atsakyti pagal ieškovo reikalavimą. Sprendimas dėl ieškinio pagrindo gali būti priimtas tuo atveju, kai kyla ginčas dėl ieškinio pagrindo ir ieškinio dydžio (priteistinos pinigų sumos, turto vertės ar rūšiniais požymiais apibūdintų daiktų kiekio), o surinktų įrodymų pakanka, kad teismas priimtų sprendimą dėl ieškinio pagrindo, ir kai tokiu būdu byla bus išnagrinėta ekonomiškiau ir greičiau. Sprendimas dėl ieškinio pagrindo yra galutinis sprendimas toje ginčo dalyje. Teismas iš anksto praneša byloje dalyvaujantiems asmenims apie ketinimą priimti dalinį sprendimą arba sprendimą dėl ieškinio pagrindo ir išklauso šių asmenų nuomonę (CPK 261 straipsnio 5 dalis).
48. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teismo posėdžio, įvykusio 2024 m. rugsėjo 9 d., metu, teismas pasiteiravo proceso šalių dėl galimybės byloje priimti sprendimą dėl ieškinio pagrindo: ieškovės atstovai iš esmės prieštaravo sprendimui dėl ieškinio pagrindo, atsakovės atstovai su tokio sprendimo priėmimu iš esmės sutiko.
49. Teismas nurodo, kad šiuo atveju priimamas sprendimas dėl ieškinio pagrindo nusprendžiant, kad atsakovė privalo atsakyti pagal ieškovės reikalavimą. Tuo tarpu ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovės neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimą spręstinas tik įsiteisėjus sprendimui dėl ieškinio pagrindo. Teismo vertinimu, tokį procesinį sprendimą pagrindžia, be kita ko, ir bylos kompleksiškumas ir sudėtingumas, atsižvelgiant į tai, kad byla, kiek tai susiję su prekių ženklo savininko teisių pažeidimu ir veiksmingos konkurencijos vaistinių preparatų rinkoje užtikrinimu buvo nagrinėta tiek apeliacinės, tiek kasacinės instancijos teismuose ir pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjama pakartotinai.
50. Pažymėtina, kad vadovaujantis proceso operatyvumo ir koncentracijos principais, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas teismui priimant galutinį procesinį sprendimą šioje byloje.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškovės Vokietijos įmonės Berlin-Chemie AG ieškinį dėl jo pagrindo tenkinti.
Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Lex ano“ (juridinio asmens kodas 300153209) nutraukti neteisėtus veiksmus, pažeidžiančius ieškovės Vokietijos įmonės Berlin-Chemie AG (juridinio asmens kodas HRB 34997 B) išimtines teises į prekių ženklus, t. y. prekiauti Lietuvoje iš Vengrijos lygiagrečiai importuojamais vaistiniais preparatais L-Thyroxin Berlin-Chemie 50 µg N100, L-Thyroxin Berlin-Chemie 75 µg N100, L-Thyroxin Berlin-Chemie 100 µg N100, L-Thyroxin Berlin-Chemie 125 µg N100 (lygiagrečiai importuojamų vaistų registracijos Nr. LT/L/20/1227/001, Nr. LT/l/21/1480/003, Nr. LT/L/20/1365/001 ir Nr. LT/L/20/1462/001), ir uždrausti atlikti šiuos veiksmus ateityje.
Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Lex ano“ (juridinio asmens kodas 300153209) išimti iš apyvartos ieškovės Vokietijos įmonės Berlin-Chemie AG (juridinio asmens kodas HRB 34997 B) išimtines teises į prekių ženklus pažeidžiančias prekes, t. y. atsakovės iš Vengrijos į Lietuvą lygiagrečiai importuojamus vaistinius preparatus L-Thyroxin Berlin-Chemie 50 µg N100, L-Thyroxin Berlin-Chemie 75 µg N100, L-Thyroxin Berlin-Chemie 100 µg N100, L-Thyroxin Berlin-Chemie 125 µg N100 (lygiagrečiai importuojamų vaistų registracijos Nr. LT/L/20/1227/001, Nr. LT/l/21/1480/003, Nr. LT/L/20/1365/001 ir Nr. LT/L/20/1462/001).
Kitoje dalyje civilinę bylą sustabdyti iki įsiteisės teismo sprendimas dėl ieškinio pagrindo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Ramunė Mikonienė