Civilinė byla Nr. e2A-705-260/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10706-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos :
2.2.2.3.2.; 2.2.2.7; 3.3.1.18.1.
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 12 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-18133-1026/2019 pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovams Namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) ir bendrijos valdybos nariams Arvydui A. D., E. K., G. M., E. R., tretiesiems asmenims G. L., V. B., V. S., V. K. S., M. K., L. D., D. N., E. Ž., S. K., T. D. S., A. S., S. S., R. R., L. T., Z. R., uždarajai akcinei bendrovei „Gruzdeda“, V. J., L. M., T. S., E. S., uždarajai akcinei bendrovei „Domanas“ dėl bendrijos narių visuotinio susirinkimo ir valdybos nutarimų pripažinimo negaliojančiais.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai S. G., V. J. ir UAB „Gruzdeta“ 2019 m. birželio 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) ir bendrijos valdybos nariams A. A. D., E. K., G. M., E. R., kuriame prašė: 1) pripažinti negaliojančiu Namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 4 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo 16 punkto nutarimą dėl bendrojo naudojimo objektų aprašo tvirtinimo dalyje dėl patalpos pažymėtos indeksu 3-37 pripažinimo bendro naudojimo patalpa, priklausančia visiems namo patalpų savininkams; 2) pripažinti negaliojančiu Namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) valdybos 2019 m. kovo 7 d. posėdžio 1 darbotvarkės klausimo nutarimą dėl bendrojo naudojimo objektų aprašo tvirtinimo dalyje dėl patalpos pažymėtos indeksu 3-37 pripažinimo bendro naudojimo patalpa, priklausančia visiems namo patalpų savininkams; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bylą nagrinėjant teisme ieškovai V. J. ir UAB „Gruzdeta“ savo reikalavimų atsisakė.
2. Ieškinyje ieškovai nurodė, kad gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra daugiabutis gyvenamasis namas, kuriame yra (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų patalpų (butų) ir (duomenys neskelbtini) negyvenamosios patalpos. Šio daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus administruoja namo savininkų įsteigta Namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrija). 2019 m. balandžio 4 d. Bendrijos valdyba sukvietė visuotinį bendrijos narių susirinkimą, kurio metu 16-tu darbotvarkės klausimu buvo pritarta Bendrijos valdybos patvirtintam namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo objektų aprašui, tame tarpe III skirsnio Pastato bendrojo naudojimo patalpos, 6 punkte nurodyta patalpa, pažymėta indeksu 3-37, pripažinta bendro naudojimo patalpa priklausančia visiems namo patalpų savininkams. Iš visuotiniam bendrijos narių susirinkimui pateiktos medžiagos paaiškėjo, kad bendrijos valdybos nariai A. A. D., E. K., G. M., E. R. 2019 m. kovo 7 d. valdybos posėdžio metu, pirmu darbotvarkės klausimu vienbalsiai patvirtino namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo objektų aprašą, tame tarpe patalpą, pažymėtą indeksu 3-37 ir priklausančią atskiriems savininkams, pripažino bendro naudojimo patalpa, priklausančia visiems namo patalpų savininkams. Ieškovai laikė, kad Bendrijos valdybos veiksmai, įtraukiant į bendrojo naudojimo objektų aprašą patalpą pažymėtą indeksu, 3-37 ir pripažįstant ją visų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektu, yra neteisėti, pažeidžia patalpos 3-37 savininkų teises, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DGNKPPSBĮ) nuostatas ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normas.
3. Atsakovė Namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 15 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį ši atsakovė nurodė, kad ieškinys paduotas su trūkumais, o nagrinėjamoje byloje bet koks priimtas teismo sprendimas tiesiogiai nesukels jokių pareigų ir atsakovams neatsiras jokių teisių. Kadangi ieškinio išnagrinėjimas nesukels ieškovei materialiųjų teisinių pasekmių, taigi, ir jos teisė į teisminę gynybą nebus įgyvendinta, todėl ieškinį turėtų būti atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teisme. Be to, atsakovai - Namo savininkų bendrijos valdybos nariai yra netinkami atsakovai šioje byloje. Nėra teisinio pagrindo atsakovais byloje traukti kolegialaus valdymo organo narius. Ieškovės S. G. kambario plotas sudaro 13,30 kvadratinių metrų, bendras naudojamas plotas 0,056 kvadratinio metro. Ieškinys yra deklaratyvus ir juo nėra siekiama jokių realių neva pažeistų teisių gynimo. Ieškovė reikšdama ieškinį trukdo (duomenys neskelbtini) namo palėpės projektavimo ir įrengimo darbų atlikimui.
4. Atsakovai Namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) valdybos nariai A. A. D., E. K., G. M., E. R. 2019 m. liepos 21 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį atsakovai nurodė, kad ieškinio tenkinimas arba atmetimas atsakovams - fiziniams asmenims nesukels jokių materialiųjų teisinių pasekmių. Be to, bendrijos valdybos nariai yra laikytini netinkamais atsakovais šioje byloje, kadangi nėra jokio teisinio pagrindo atsakovais byloje traukti kolegialaus valdymo organo narius. Ieškovės reikalavimai dėl bendrojo naudojimo objektų aprašo tvirtinimo dalyje dėl patalpos pažymėtos indeksu 3-37 pripažinimo bendro naudojimo patalpa priklausančia visiems namo patalpų savininkams laikytini nepagrįstais ir nelogiškais.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. S. 2019 m. rugpjūčio 12 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovės ieškinį atmesti. Atsiliepime į ieškinį jis nurodė, kad patalpa pažymėta indeksu 3-37 yra ketvirtojo namo aukšte ir tai yra holas prie laiptinės. Iš laiptinės betarpiškai tiesiogiai patenkama į šią patalpą,
t. y. tik per šią patalpą visi ketvirtojo aukšto patalpų savininkai gali patekti į savo patalpas. Šis holas dalinės nuosavybės teise priklauso 20 ketvirtojo aukšto patalpų savininkams, kurie naudojasi šia bendro naudojimo patalpa. Indeksu 3-37 pažymėta patalpa senai buvo naudojama išimtinai tik kaip bendro naudojimo patalpa. Ji ir suprojektuota kaip bendrojo naudojimo patalpa. Vykstant pastato privatizavimui, ši patalpa 3-37 buvo padalinta ir jos dalys bendros nuosavybės teise priskirtos ketvirto aukšto patalpų savininkams, tačiau ne visiems. Analogiškai buvo pasielgta ir su patalpomis, kurios pažymėtos indeksais: 2-24 (pirmojo aukšto holas – vestibiulis); 2-60 (antrojo aukšto holas), 2-93 (trečiojo aukšto holas). Visos patalpos buvo privatizuotos, jas proporcingomis dalimis priskiriant ne visiems namo patalpų savininkams, o priskiriant jas namo aukštų savininkams. Visos patalpos tarnavo kaip namo laiptinės priklausinys. Pažeidus šią nusistovėjusią tvarką, sutriktų normalus namo laiptinės funkcionalumas. Bendrijos narių priimtas sprendimas dėl šių patalpų pripažinimo bendro naudojimo patalpomis yra realios tvarkos, kuri name yra susiformavusi ir realiai egzistuojanti daugiau, nei 20 metų, įgyvendinimas. Be to, bendrojo naudojimo patalpos pažymėtos indeksu 3-37 yra apleistos, avarinės būklės. Todėl naudojant jas kaip bendrojo naudojimo patalpas būtų atliktas laiptinės ir holų remontas. Ieškovės siūloma tvarka pažeistų trečiųjų asmenų teises patekti į savo patalpas, t. y. V. S., R. R., Z. R. bei palėpės savininkai neturėtų galimybės patekti į savo gyvenamąsias ir kitas patalpas. Visuotinio susirinkimo metu, priimant sprendimą dėl šių patalpų ir kitų aukštų patalpų pripažinimo bendrojo naudojimo patalpomis, nuosavybės teisė į patalpas nebuvo pažeista.
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Domanas“ 2019 m. spalio 6 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad nagrinėjamoje byloje priimtas bet koks teismo sprendimas atsakovams tiesiogiai nesukels jokių teisių ir pareigų. Taip pat nurodė, kad byloje atsakovu nėra įtrauktas dar vienas valdybos narys L. M.. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog L. M. prieštaravo minėto valdybos sprendimo turiniui ar dėl to yra padavęs rašytinį prieštaravimą. Todėl liko nepaaiškinta ir taip nenuosekli ieškovės pozicija, kodėl ji traukia tik dalį valdybos narių atsakovais. Ieškovės selektyvi pozicija dėl atsakovų daugeto tik dar labiau patvirtina pareikšto ieškinio ydingumą. Ieškovė neturi teisinio pagrindo atsakovais byloje traukti kolegialaus valdymo organo narius, dėl to šioje byloje dalis atsakovų nėra tinkami. Ieškovė S. G. nurodo, jog jai priklauso dalis patalpos pažymėtos plane III-37, tačiau ta dalis yra daugiau nei simbolinė ir sudaro 0,05 kvadratinio metro. Todėl akivaizdu, jog ieškiniu nesiekiama kokių nors realių deklaruojamų ieškovės neva pažeistų subjektinių teisių gynimo būdų, o visas procesas skirtas tam, kad trečiajam asmeniui UAB „Domanas“ būtų trukdoma vykdyti jai priklausančių patalpų įrengimo darbus. Nurodė, jog ieškovė ir jos sutuoktinis jau yra iniciavę keturias bylas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose, kuriuose kelia aiškiai nepagrįstus ir nelogiškus reikalavimus, tuo pačiu trikdoma namo bendrijos veikla, kiršinami patalpų savininkai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės S. G. atsakovei Namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) 700 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovei E. R. 100 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovei G. M. 100 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovui E. K. 100 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovui Arvydui A. D. 100 Eur bylinėjimosi išlaidas, trečiajam asmeniui UAB „Domanas“ 450 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat 64,93 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.
8. Teismas pripažino nustatytu, kad ieškovei S. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios gyvenamajame name
(duomenys neskelbtini) (III tomas, e.b.l.181). Šio namo savininkai yra įkūrę Namo savininkų bendriją (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), kuri administruoja gyvenamąjį namą, o jos valdybos nariai nurodomi juridinių asmenų registro duomenyse yra: E. K., L. M., E. R., A. A. D., G. M. (I tomas, el. b.l. 34-36). Bendrijos valdybos nariai A. A. D., E. K., G. M., E. R. dalyvavo 2019 m. kovo 7 d. valdybos narių posėdyje., kuriame pirmu darbotvarkės klausimu vienbalsiai buvo patvirtintas namo (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų aprašas, tame tarpe patalpa, pažymėta indeksu 3-37 (arba III-37), pripažinta bendro naudojimo patalpa bei nutarta 2019 m. balandžio 4 d. šaukti Namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) visuotinį bendrijos narių susirinkimą (I tomas, el. b. l. 6-11, 20-25). 2019 m. balandžio 4 d. visuotiniame bendrijos narių susirinkime 16-tu darbotvarkės klausimu buvo pritarta bendrijos valdybos patvirtintam namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo objektų aprašui, tame tarpe III skirsnio Pastato bendrojo naudojimo patalpos, 6 punkte nurodyta patalpa pažymėta indeksu 3-37, pripažinta bendro naudojimo patalpa (I tomas, el. b. l. 12-19). Iš VĮ Registrų centro Butų (patalpų) sąrašo pastate teismas nustatė, kad patalpa, žymima indeksu III – 37, yra ketvirtame namo aukšte, tai yra bendrojo naudojimo patalpa (holas, koridorius) (I tomas, el. b. l. 31, II tomas, el. b. l. 42-43). VĮ Registrų centras Kauno filialo 2018 m. birželio 4 d. Butų (patalpų) pastate sąraše, bendro naudojimo patalpa pažymėta indeksu 3-37 bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atitinkamomis proporcijomis bendraturčiams. Gyvenamojo namo IV a. patalpų savininkais yra : (duomenys neskelbtini). Butų (patalpų) pastate sąraše, neatžymėta, kad patalpos pažymėtos indeksu 3-37 dalis priklauso ir V. S., R. R. ir Z. R., T. D. S., tačiau šie asmenys naudojasi minėta patalpa, į jiems nuosavybės teisėmis priklausančias patalpas patenkama per patalpą 3-37 (I tomas, el. b. l. 26-30, 31). Be to, pagal ieškovės pateiktas fotofiksacijas patalpa III-37 yra uždara patalpa, yra atitvara nuo laiptinės, taip pat yra durys II tomas, el. b. l. 42-43). Šiuo metu ieškovei S. G. priklausančios gyvenamosios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) pirmoji teisinė registracija buvo atlikta (duomenys neskelbtini), atitvara buvo įrengta (duomenys neskelbtini) (II tomas, el. b. l. 107-112).
9. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo pripažinti negaliojančiu Namų savininkų bendrijos
(duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 4 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo 16 p. nutarimą dėl bendrojo naudojimo objektų aprašo tvirtinimo dalyje dėl patalpos pažymėtos indeksu 3-37 pripažinimo bendro naudojimo patalpa, priklausančia visiems namo patalpų savininkams, teismas nurodė, kad juridinių asmenų organų sprendimų nuginčijimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja CK 2.82 straipsnio 4 dalis. Joje įtvirtinta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Taigi, kaip yra konstatavęs kasacinis teismas, šioje teisės normoje, kurios pagrindu pareikštas ieškinio reikalavimas, įtvirtinti trys juridinių asmenų organų sprendimų peržiūrėjimo pagrindai: prieštaravimas imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams ir protingumo bei sąžiningumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-438-421/2017).
10. Sprendime teismas nurodė, kad joks įstatymas tiesiogiai nenustato kaip turėtų būti įgyjama nuosavybė, kai bendraturčiai valdo, naudoja ir disponuoja bendrojo naudojimo patalpomis daugiabučiame name. Tačiau sistemiškai aiškinant nuosavybės įgijimą pagal galiojančius teisės aktus, akivaizdu, kad nuosavybę į nekilnojamąjį turtą galima įgyti pirkimo - pardavimo, mainų, dovanojimo sandorių, paveldėjimo ir nuosavybės atkūrimo į nekilnojamąjį turtą pagrindu. Todėl jokie kiti administraciniai aktai negali būti pagrindu įregistruoti nuosavybę į nekilnojamąjį turtą. Tam, kad galima būtų įgyti nuosavybę į bendro naudojimo patalpas, būtina juridinių faktų visuma: tai visų bendraturčių sutikimas, šiuo atveju namo bendrijos visuotinio narių susirinkimo nutarimas, kuris gali būti priimtas tik balsų dauguma (Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-278-252/2013).
11. Teismas, nesutikdamas su ieškovės argumentais, kad Bendrijos valdybos veiksmai ir visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimas patvirtinant bei įtraukiant į bendrojo naudojimo objektų aprašą ir patalpą, pažymėtą indeksu 3-37, pripažįstant ją visų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektu, yra neteisėti, pažeidžia patalpos 3-37 savininkų teises, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo ir Civilinio kodekso normas, nurodė, kad bendrijos narių susirinkimas, nesprendė patalpos priklausymo bei nekeitė nei ieškovės, nei kitų savininkų nuosavybės teisės į patalpas turinio ar statuso. Visuotinis namo bendrijos narių susirinkimas sušauktas 2019-04-04, jame iš 45 bendrijos narių balsavo 26 ir 16-tu klausimu buvo pritarta bendrijos valdybos patvirtintam namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo objektų aprašui (I tomas el.b.l.12-19). Pagal DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 3 dalį bendrojo naudojimo objektų aprašas – pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą tipinę formą parengtas dokumentas, kuriame nurodoma daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objekto rūšis, paskirtis, požymiai, buvimo vieta, su objektu susiję butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai ir kiti objektą charakterizuojantys duomenys. Iš byloje esančio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų aprašo (2019-03-09 redakcijos) nurodytos pastabos matyti, kas aprašas sudarytas pagal tipinę (pavyzdinę) formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1- 895 „Dėl Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašo pavyzdinės formos patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. D1-549 redakcija). Kadangi ieškovės ginčijamas nutarimas dėl aprašo patvirtinimo buvo priimtas balsų dauguma, o pats aprašas atitinka bei sudarytas pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą tipinę formą, teismas sprendė, kad aptariamas ir ginčijamas aprašas yra sudarytas pagrįstai ir teisėtai.
12. Teismas atmetė ieškovės argumentą dėl jos nuosavybės dalies į patalpą 3-37 paėmimo per prievartą kaip nepagrįstą, kadangi patvirtintu aprašu nebuvo pakeisti VĮ Registrų centro įtvirtinti duomenys, o tuo pačiu nebuvo keičiamas ieškovės nuosavybės teisės į jai priklausančią patalpos III – 37 dalį turinys. Ši patalpa ir toliau liko bendrojo naudojimo patalpa. Vertindamas ieškovės nuomonę, kad ketvirtojo aukšto patalpa pažymėta indeksu 3-37 yra nupirkta ir naudojama išimtinai tik ketvirtojo aukšto patalpų savininkų, teismas nurodė, jog nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo patalpą, pažymėtą indeksu 3-37, pripažinti tik visų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektu. Iš VĮ Registrų centro 2018 m. birželio 4 d. Butų (patalpų) pastate sąrašo matyti, jog bendro naudojimo patalpa, pažymėta indeksu 3-37, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atitinkamomis proporcijomis bendraturčiams, bet ši patalpa nepriklauso ketvirtojo aukšto gyvenamųjų patalpų savininkams V. S., R. R., Z. R., taip pat ir T. D. S.. Tačiau jie, būdami kitų patalpų ketvirtajame aukšte savininkais, naudojasi minėta patalpa, į jų nuosavybės teisėmis priklausančias patalpas patenkama per patalpą 3-37. Atsižvelgdamas į tai, kad nors atskiromis proporcijomis patalpa 3-37 priklauso atskiriems savininkams, tačiau ne visiems ketvirtojo aukšto savininkams, bei į tai, kad ginčo patalpa viešojo registro yra įregistruota kaip bendrojo naudojimo patalpa, teismas laikė, jog ieškovės minima DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 15 dalies 3 punkto nuostata negali būti taikoma, o ginčijamas aprašas, priimtas bendrijos narių balsų dauguma atitinka visų bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principus bei nepažeidžia ieškovės teisių bei interesų.
13. Teismas ieškovės argumentą, kad patvirtintas aprašas užkerta kelią įgyvendinti patalpos (holo) 3-37 remontą, laikė nesudarančiu pagrindo pripažinti namo visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimą dėl bendrojo naudojimo objektų aprašo negaliojančiu. Ieškovė nepateikė teismui duomenų, iš kurių būtų galima būtų spręsti, kad ketinimai atlikti holo remonto darbus yra realūs, bendrasavininkų sutikimo atlikti tokį remontą ieškovė nurodė neturinti. Todėl teismas sprendė, kad dėl šios priežasties bendrojo naudojimo objektų aprašas nepažeidžia ieškovės teisių.
14. Sprendime teismas taip pat nurodė, jog ieškovė teigia, kad ieškinys pareikštas ir dėl to, kad būtų sutrukdyta UAB „Domanas“ įgyvendinti projektą dėl palėpės įrengimo ir, kad būtų nepaliesta ieškovės nuosavybė, t. y. kad UAB „Domanas“ per ieškovės holą nepatektų į palėpę. Ieškovė mano, kad į bylą yra pateiktos nuotraukos, kurios patvirtina, kad evakuacinė laiptinė yra 110 cm pločio, ja galima naudotis, UAB „Domanas“ per šią laiptinę gali patekti į palėpės patalpas. Tačiau ir dėl šių argumentų teismas yra priešingos nei ieškovė nuomonės, t. y. sutinka su atsakovų ir trečiųjų asmenų motyvais, jog evakuacinė laiptinė iki šiol ir šiuo metu nėra tinkama naudoti. Atsakovai nurodė, kad ieškovė negalėtų įgyvendinti holo remonto projekto, tai yra holo užrakinti, atskirti, kadangi visa šildymo nuorinimo sistema yra palėpėje, o specialistai į palėpę patekti taip pat turi per ketvirtojo aukšto holą. Be to, ir UAB „Domanas“ kitaip negali patekti į palėpę, t.y. UAB „Domanas“ į palėpę patenka per bendrą laiptinę, eina per 3-37 patalpą, pro patalpą (koridorių) 3-36, kur yra durys bei per jas patenką į palėpę (I tomas, el.b.l. 31). Be to, UAB „Domanas“ įsipareigojo bendrijai raštu atlikti stogo remonto darbus, o projektas derinamas atitinkamose institucijose, UAB „Domanas“ ketinimai galėtų būti įgyvendinami gavus atitinkamų institucijų leidimus (II tomas, el.b.l. 164-168, II tomas, b.l. 139). Tokie byloje pateikti duomenys bei atsakovų nurodytos aplinkybės, jog bendrijos, jos narių bei savininkų naudai būtų atliekami stogo, laiptinės ir kiti gyvenamojo namo pagerinimai, nesudaro pagrindo spręsti apie ieškovės teisių pažeidimą, o priešingai - tokio projekto įgyvendinimas atitiktų tiek ieškovės, tiek kitų namo bendraturčių interesus. Teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog evakuacinė laiptinė nei iki šiol, nei šiuo metu nėra tinkama naudotis, kadangi nėra galimybių nei UAB “Domanas” patekimui į palėpės patalpas, nei kiti namo gyventojai neturi galimybės ja naudotis. Nors ieškovė ir jos atstovas teismui teikė nuotraukas bei nurodė, kad laiptine galima naudotis (II tomas el. b. 174-180), tačiau teismas, remiantis tik fotonuotraukomis, negali padaryti kategoriškos išvados dėl laiptinės tinkamumo ja naudotis. Ieškovės pateiktos nuotraukos nėra pakankamas įrodymas tokiai aplinkybei pagrįsti. Juo labiau, kad byloje esantys įrodymai, nurodo priešingas aplinkybes. Pačios ieškovės pateiktame 2012-09-06 d. redakcijos namo bendrojo naudojimo objektų sąraše nurodoma, kad evakuacinė laiptinė nefunkcionuoja (el. b. II tomas, 34-36). Atsakovai, tretieji asmenys tvirtino, kad per tą laiptinę fiziškai į pirmąjį aukštą negalima patekti, nes yra užmūrytas įėjimas, taip pat į antrąjį ir į trečiajį aukštą papulti negalima, nes yra uždėtos grotos. Be to, atsakovų atstovas tvirtino, kad joje nėra apšvietimo, atjungtas šildymas, joje nėra pakeisti langai. Todėl ja galėtų naudotis tik ketvirtojo aukšto ir palėpės savininkai. Kadangi laiptinė užrakinta, todėl į palėpę patenkama per ketvirtojo aukšto holą (patalpą) 3-37, tada reikia pereiti per koridorių 3-36 ir yra patekimas į laiptinę bei palėpę. Todėl niekaip nėra paneigtas atsakovų argumentas, jog tam, kad būtų galima evakuacine laiptine naudotis, ji turėtų būti įrengta bei realiai funkcionuojanti. Kadangi iki šiol tokie pakeitimai nebuvo atlikti, o priklausytų nuo tam tikrų sąlygų atsiradimo (pvz. Projekto patvirtinimo ar leidimo gavimo, ar savininkų sprendimo), teismas vertino, jog ieškovės argumentas, kad UAB „Domanas“ gali įsirengti laiptinę ir naudotis ja, nepagrįstas.
15. Remdamasis paminėtais motyvais, teismas pripažino, kad nebuvo nustatyta Namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) visuotinio narių susirinkimo 2019 m. balandžio 4 d. priimto nutarimo prieštaravimų imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams ir protingumo bei sąžiningumo principams, šį ieškovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
16. Spręsdamas dėl ieškovės ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu Namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) valdybos 2019 m. kovo 7 d. posėdžio metu priimtą nutarimą dėl bendrojo naudojimo objektų aprašo tvirtinimo dalyje dėl patalpos, pažymėtos indeksu 3-37, pripažinimo bendro naudojimo patalpa priklausančia visiems namo patalpų savininkams, teismas nurodė, kad aukščiausiajam bendrijos valdymo organui – visuotiniam susirinkimui nepatvirtinus bendrijos valdybos bendrojo naudojimo aprašo, jis neturėtų teisinės galios. Tačiau iš byloje esančio 2019 m. balandžio 4 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo nustatyta, kad 16 - tu darbotvarkės klausimu buvo pritarta Bendrijos valdybos patvirtintam namo (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų aprašui, tame tarpe III skirsnio Pastato bendrojo naudojimo patalpos, 6 punkte nurodyta patalpa pažymėta indeksu 3-37, pripažinta bendro naudojimo patalpa (I tomas, el. b.l.12-19). Todėl teismas sprendė, kad atsakovų argumentas dėl atsakovų – bendrijos valdybos narių E. R., G. M., A. A. D., E. K. – netinkamumo byloje, yra pagrįstas. Teismas konstatavo, kad pagal ieškinį dėl visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu tinkamu atsakovu yra Namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini), kuri procese buvo tinkamai atstovaujama bendrijos pirmininko ir advokato (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 55 straipsnis, CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Todėl laikė, jog atskiras ieškovės ieškinio reikalavimas pareikštas netinkamiems atsakovams E. R., G. M., A. A. D., E. K.. Be to nurodė, jog teismas 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi bei 2019 m. rugsėjo 11 d. parengiamojo teismo posėdžio metu siūlė ieškovei tikslinti reikalavimus atsakovų atžvilgiu, tačiau ieškovė savo pozicijos nepakeitė, nesutiko keisti atsakovų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
17. Apeliaciniu skundu ieškovė S. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti: 1) pripažinti negaliojančiu Namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 4 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo 16 p. nutarimą, kuriuo pritarta bendrijos valdybos patvirtintam bendrojo naudojimo objektų aprašui dalyje dėl patalpos pažymėtos indeksu 3-37 pripažinimo bendro naudojimo patalpa, susijusia su visais patalpų savininkais; 2) pripažinti negaliojančiu Namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) valdybos 2019 m. kovo 7 d. posėdžio 1 darbotvarkės klausimo nutarimą dėl bendrojo naudojimo objektų aprašo patvirtinimo dalyje dėl patalpos pažymėtos indeksu 3-37 pripažinimo bendro naudojimo patalpa, susijusia su visais patalpų savininkais; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų pagal bylos medžiagoje pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad tam, jog galima būtų įgyti nuosavybę į bendro naudojimo patalpas, būtina juridinių faktų visuma: tai visų bendraturčių sutikimas, šiuo atveju namo bendrijos visuotinio narių susirinkimo nutarimas, kuris gali būti priimtas tik balsų dauguma, taip pat nenurodė, koks įstatymas ar kitas teisės aktas nustato tokius reikalavimus. Pavyzdžiui, tretieji asmenys T. S. ir E. S. iš UAB „Gruzdeda“ jau bylos nagrinėjimo eigoje nusipirko butą Nr. 75 (t. 2 b. l. 32-33) su bendro naudojimo patalpomis, tačiau neteko girdėti, kad dėl to buvo kviestas visuotinis bendrijos narių susirinkimas.
1.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai sutapatina bendraturčių sutikimus ir visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimus, t. y. patalpų savininkų, bendrijos narių ir visuotinio bendrijos narių susirinkimo kompetenciją. Jokiame įstatyme nėra priskirta visuotinio bendrijos narių susirinkimo kompetencijai priimti sprendimus už patalpų savininkus. Skirtingų subjektų kompetencijos supainiojimas ir buvo esminė klaida nulėmusi neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.
1.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai remiasi Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-278-252/2013, kurioje ginčas vyko dėl be teisinio pagrindo užimtų ir įregistruotų asmeninės nuosavybės teise bendrojo naudojimo patalpų, o šioje byloje ginčas yra dėl pirkimo - pardavimo sutartimi nupirkto ir įregistruoto Nekilnojamojo turto registre buto, su dalimi bendrojo naudojimo patalpų, kurias Bendrija pripažino viso namo bendro naudojimo patalpomis. Taigi šiose bylose skiriasi faktinis ir teisinis ieškinio pagrindas bei ieškinio reikalavimai.
1.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatuodamas, kad šiuo metu bei nuo 1993 metų į bylą nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad privatizuojant bendrojo naudojimo patalpas 3-37 buvo atlikta tam tikra procedūra - kaip antai gautas savininkų sutikimas, priimtas visuotinio narių susirinkimo sprendimas ar priimtas savininkų sprendimas balsų dauguma, išėjo už ieškinio ribų. Privatizuojant butą pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas su valstybe (Lietuvos Respublika). Privatizacijos metu visas namas nuosavybės teise priklausė Valstybei, todėl nebuvo ir negalėjo būti jokių kitų savininkų, Bendrijos, atitinkamai ir ,visuotinių susirinkimų sprendimų bei ginčų dėl bendrosios dalinės nuosavybės.
1.5. Pirmosios instancijos teismas, šališkai, remdamasis niekuo nepagrįstais atsakovų paaiškinimais, visiškai atmetė ieškovės argumentus, tačiau dėl faktinių aplinkybių ir šios bylos ginčo (dėl bendro naudojimo objektų aprašo) nepasisakė ir neišaiškino. Ne visuotinis bendrijos narių susirinkimas įtraukė į bendrojo naudojimo objektų aprašą patalpą, pažymėtą indeksu 3-37, o Bendrijos pirmininkas, vėliau Bendrijos valdyba jį patvirtino, nors nei DGNKPPSBĮ, nei Bendrijos įstatai valdybai tokios kompetencijos nesuteikia. Bendrijos valdyba viršijo jai suteiktus įgalinimus.
1.6. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovo patvirtintą bendro naudojimo objektų aprašą (jo atitikimą patvirtintai pavyzdinei formai) ir tuo pažeidė DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 15 dalies 3punktą. Ginčijamo aprašo III dalies 6 punkto patalpa, pažymėta indeksu 3-37, įvardinta kaip holas. Tai padaryta tikslingai, siekiant suformuoti neatitinkančius tikrovės įrodymus ir suklaidinti tiek bendraturčius, tiek vėliau teismą. Skirtingai nuo 1-3 aukštų analogiškų patalpų, kurios yra holai, patalpa pažymėta indeksu 3-37 yra koridorius (t. 3, b. l. 112, S. G. kadastrinių matavimų byla). Tai, kad patalpa, pažymėta indeksu 3-37, yra uždara, atitverta nuo laiptinės ir joje yra įrengtos durys teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, tačiau nežinia kodėl, remdamasis atsakovų paaiškinimais) sutapatino su holu. Ginčijamame apraše, iš anksto siekiant neteisingai suformuoti (suklastoti) įrodymus, yra pakeistas III skyriaus pavadinimas. Ginčijamo aprašo III skyriaus 1 punkte įrašyta 3 laiptinės (nors name yra tik dvi laiptinės) su kuriomis yra susiję visi namo patalpų savininkai. Ginčijamo aprašo III skyriaus 6 punkte įrašyta, kad su patalpa 3-37 yra susiję visi namo patalpų savininkai, tačiau nei aprašo pastabose, nei nagrinėjant ginčą teisme, atsakovai nepagrindė ir nepateikė įrodymų kaip pirmojo - trečiojo aukšto patalpų savininkai yra susiję su ketvirtojo aukšto uždara patalpa pažymėta indeksu 3-37, kadastrinių matavimų byloje įvardinta koridoriumi. Teismas nustatė kas yra ketvirtojo aukšto patalpos savininkai (t. l b. l. 26-30). Valstybės įmonės Registrų centras pateiktame Patalpų savininkų sąraše yra nurodyta kokiomis dalimis patalpa pažymėta indeksu 3-37 priklauso ketvirtojo aukšto patalpų savininkams, tačiau skundžiamame sprendime nepasisakyta kokiomis dalimis naudosis šia patalpa likę patalpų savininkai.
1.7. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė Civilinio proceso kodekso normas reguliuojančias įrodymų vertinimo taisykles ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką. Bylos medžiagoje 2019 m. gruodžio 9 d. yra pateikti nenuginčyti įrodymai apie faktinę laiptinės būklę Dokumento Nr. 147909 (t. 3 b. 1. 139), dėl nežinomų priežasčių neskaitmenizuota ne tik laiptinės fotofiksacija, bet ir kiti pdf dokumentai. Pirmosios instancijos teismas šališkai rėmėsi vien tik atsakovų ir trečiųjų asmenų paaiškinimais. Nurodytą aplinkybę patvirtina ir tai, kad teismas panaudojo atsakovų pateiktą terminą evakuacinė laiptinė, tačiau tokio termino norminiuose aktuose nėra, kiekviena laiptinė tuo pačiu metu yra ir evakavimosi kelias. Teismas netgi nesirėmė atsakovų patvirtintu bendro naudojimo patalpų aprašu, kuriam pritarė Bendrijos narių visuotinis susirinkimas. Apraše įvardintos 3 laiptinės, su kuriomis yra susiję visi patalpų savininkai, nors pastate yra tik dvi tarpaukštinės laiptinės. Koridorius pažymėtas indeksu 3-36, kuriuo neva naudojasi UAB „Domanas“, yra dalies ketvirtojo aukšto patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė ir į aprašą, kaip bendroji dalinė nuosavybė, nėra įtrauktas. UAB „Domanas“ nuosavybė yra trečiame aukšte ir pastogėje, todėl teismo argumentai, kad šia laiptine negali naudotis pirmojo - trečiojo aukšto patalpų savininkai yra neteisingi - pirmame aukšte yra kavinė, kuri naudojasi šia laiptine, antro aukšto išėjimas į laiptinę yra užmūrytas, o trečiojo aukšto - tik užrakintos durys.
1.8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatuodamas trečiojo asmens UAB „Domanas“ teisių pažeidimą pažeidė CPK 263 straipsnio 1 dalį. Byloje nebuvo pareikštas reikalavimas nei dėl patekimo į palėpę, nei dėl projekto įgyvendinimo. Iš ko teismas sprendžia, kad projekto įgyvendinimas atitiktų ieškovės interesus sprendime nepasisakyta. Teismas savo išvadas grįsdamas, be jokių įrodymų, vien tik atsakovų pasisakymais išėjo už ieškinio ribų ir parodė akivaizdų šališkumą.
1.9. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl nuosavybės gynimo yra prieštaringas ir pažeidžiantis Lietuvos Respublikos Konstituciją. Teismas šioje dalyje nagrinėjo nuosavybės neliečiamumo principo derinimą su kitais civilinės teisės principais, kai anksčiau konstatavo (sprendimo 10 puslapis), kad atsakovo priimtu, visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokole užfiksuotu 16 punkte, nutarimu jokiu būdu nebuvo nuspręsta atimti ar nuspręsta dėl nuosavybės teisės priklausymo, ar kitaip suvaržytos ieškovės, kaip savininkės teisės.
18. Atsakovė Namų savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės S. G. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti iš ieškovės atsakovei Namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
18.1 .Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas supainiojo skirtingų subjektų kompetencijas, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsti sprendimo priėmimą. Būtent savininkų bendrijos visuotinis susirinkimas, o ne atskiri savininkai, yra kompetentingas priimti sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų aprašo tvirtinimo, todėl jokios kompetencijos nagrinėjamos bylos atveju nebuvo pažeistos.
18.2 .Ieškovės apeliacinio skundo argumentas dėl pirmosios instancijos teismo netinkamos teismų praktikos taikymo priimant skundžiamą sprendimą yra nepagrįstas, kadangi, vien tai, kad buvo priimtas nepalankus apeliantei teismo sprendimas, nereiškia, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas galėjo vadovautis aukštesnės instancijos teismo priimtu sprendimu bei taikyti atitinkamą teisės aiškinimo taisyklę, priimtą faktinėmis aplinkybėmis panašioje byloje.
18.3 .Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad bendrijos narių susirinkimo protokole užfiksuotu 16 punkte nutarimu jokiu būdu nebuvo nuspręsta atimti nuosavybę ar nuspręsta dėl nuosavybės teisės priklausymo, ar kitaip suvaržytos ieškovės, kaip savininkės, teisės. Todėl apeliantė visiškai nepagrįstai apeliaciniame skunde vadovaujasi CK 4.48 straipsnio 1 dalies, 4.93 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nes jai nuosavybės teise priklausanti patalpa niekam nebuvo perduota.
18.4 . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir konstatavo, kad patvirtintu aprašu iš esmės nebuvo pakeisti VĮ Registrų centras įtvirtinti duomenys, o tuo pačiu nebuvo taikyta prievarta bei nebuvo keičiamas ieškovės nuosavybės teisės turinys į jai priklausančią patalpos III - 37 dalį. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, patalpa ir toliau liko bendrojo naudojimo patalpa.
18.5 .Apeliantė iškraipo faktines aplinkybes ir jas savaip interpretuoja. Jei vadovautis jos apeliacinio skundo argumentais, kad neva Bendrijos pirmininkas įtraukė į bendrojo naudojimo objektų aprašą patalpą, pažymėtą indeksu 3-37, tai tą jis darė remiantis įstatymo nuostatomis. Taip ir neaišku, ką yra norima pasakyti tokiu apeliacinio skundo argumentu. Tuo tarpu valdyba sprendimu aprašą svarstė ir jį pateikė visuotiniam susirinkimui tvirtinti po to, kai posėdyje buvo apsvarstyta ir pritarta tvirtinti aprašą. Valdybos sprendimo lingvistinis išsireiškimas „tvirtinti aprašą“ nepaneigia tokio valdybos, kaip procedūrinio sprendimo, teisėtumo ir neeliminuoja visuotinio susirinkimo kompetencijos ir teisės tvirtinti aprašą. Apeliantė iš esmės kvestionuoja nutarimų ir atitinkamų išsireiškimų formą, paneigdama nutarimų turinį.
18.6 .Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad neva buvo pažeistos DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 15 dalies 3 punkto nuostatos. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš VĮ Registrų centras sąrašo matyti, jog bendrojo naudojimo patalpa, pažymėta indeksu 3-37, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atitinkamomis proporcijomis bendraturčiams. Byloje nėra ginčo dėl to, kad butų (patalpų) sąraše nėra nurodyta, kad patalpų, pažymėtų indeksu 3-37 dalis priklauso ketvirtojo aukšto gyvenamųjų patalpų savininkams V. S., R. R. ir Z. R., taip pat ir T. D. S.. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nei šalys, nei kiti proceso dalyviai neginčijo aplinkybės, jog aptariami savininkai naudojasi minėta patalpa - į jų nuosavybės teisėmis priklausančias patalpas patenkama per patalpą 3-37. Atsižvelgiant į tai, kad nors atskiroms proporcijomis patalpa 3-37 priklauso atskiriems savininkams, tačiau ne visiems ketvirtojo aukšto savininkams bei į tai, kad ginčo patalpa viešajame registre yra įregistruota kaip bendrojo naudojimo patalpa, DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalies 3 punkto nuostata negali būti taikoma. Ginčijamas aprašas buvo priimtas bendrijos narių balsų dauguma, atitinka visų bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principus bei nepažeidžia ieškovės teisių bei teisėtų interesų.
18.7 .Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės patvirtinto bendro naudojimo objektų aprašo ir tuo neva pažeidė įstatymo nuostatas. Byloje sprendžiamas ne aprašo atitikimas pavyzdinei formai, bet priimtų valdybos ir visuotinio susirinkimo nutarimų teisėtumo klausimas.
18.8 .Apeliantė nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad šiai dienai laiptinė yra užrakinta, dalis praėjimo yra užmūryta, uždėtos grotos, t. y. laiptinė nėra funkcionuojanti. Akivaizdu, kad nesant kitos bendrojo naudojimo patalpos, UAB „Domanas“ teisės iš esmės būtų suvaržytos, kadangi ji negalėtų patekti į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas. Net pati apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad neva laiptinės trūkumai neatima galimybės ją naudotis, taip pripažindama faktą dėl esamų trukdžių (trūkumų) naudotis laiptine. Apeliantės nurodomas formuluočių sąrašas, t. y. evakavimosi kelias ar evakuacinė laiptinė neturi visiškai įtakos nagrinėjamos bylos dalykui.
18.9 .Apeliantės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo išėjimo už ieškinio ribų yra nepagrįsti, kadangi pati apeliantė, nurodydama, kad koridorius, pažymėtas indeksu 3-36, kuriuo naudojasi UAB „Domanas“, yra dalies ketvirtojo aukšto patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė ir į aprašą, kaip bendroji dalinė nuosavybė, nėra įtrauktas, išeina už ieškinio ribų ir nurodo aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
18.10.Apeliantė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog buvo pažeistas Konstitucinis nuosavybės neliečiamumo principas, kadangi jokia nuosavybė nei buvo paimta prievarta iš ieškovės, nei jai trukdoma ją valdyti, naudotis ar disponuoti. Vien deklaratyvūs teiginiai apie neva jos, kaip savininkės, teisių pažeidimą, pasikėsinimą į nuosavybę, neįrodo bei nesudaro pagrindo išvadai, jog buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas teismo sprendimas.
18.11.Ieškovė nepagrįstai teigia, kad Bendrijos valdyba, patvirtindama bendro naudojimo objektų aprašą, viršijo įstatymo nustatytus įgaliojimus. Bendrijos valdyba tiktai svarstė ir teikė visuotiniams susirinkimui tvirtinti bendrojo naudojimo objektų sąrašą, tačiau pats valdybos sprendimas, kuriuo svarstyta ir nutarta teikti visuotiniams susirinkimui tvirtinti aprašą, tiesiogiai jokių teisių ir pareigų Bendrijai nesukuria. Valdybos sprendimas yra kaip galimas projektinis pasiūlymas, kuriam visuotinis susirinkimas gali pritarti, o gali ir nepritarti. Taigi, tik visuotiniam Bendrijos susirinkimui nusprendus ir priėmus sprendimą (nutarimą) tvirtinti bendrojo naudojimo objektų aprašą, pastarasis sprendimas atitinkamai sukuria Bendrijai bei jos nariams teises ir pareigas.
19. Atsakovai Bendrijos valdybos nariai A. A. D., E. K., G. M. ir E. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės S. G. apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovų naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
3.1. Ieškovė nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad jokiame įstatyme nėra priskirta bendrijos narių susirinkimo kompetencijai priimti sprendimus už patalpų savininkus, kadangi patalpų savininkai, įsteigę bendriją, kaip juridinį vienetą, įgyvendina atitinkamas savininkams suteikiamas teises ir pareigas. Nors apeliantė nurodo, kad neva pirmosios instancijos teismas supainiojo skirtingų subjektų kompetencijas, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsti sprendimo priėmimą, tačiau būtent visuotinis susirinkimas, o ne atskiri savininkai, yra kompetentingas priimti sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų aprašo tvirtinimo (DNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Iš to darytina išvada, kad jokios kompetencijos nagrinėjamos bylos atveju nebuvo pažeistos.
3.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad bendrijos narių susirinkimo protokole užfiksuotu 16 punkte nutarimu jokiu būdu nebuvo nuspręsta dėl nuosavybės teisės priklausymo, ar kitaip suvaržytos ieškovės, kaip savininkės, teisės. Atsižvelgiant į tai, apeliantė visiškai nepagrįstai apeliaciniame skunde vadovaujasi CK 4.48 straipsnio 1 dalies, 4.93 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nes jai nuosavybės teise priklausanti patalpa niekam nebuvo perduota. Be to, net ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė neįrodinėjo, jog dėl priimtų visuotino susirinkimo nutarimo kažkokiu būdų patyrė nepatogumų ar varžymą naudotis patalpa, pažymėta indeksu 3-37. Šiuo atveju ieškovė nurodo net tikrovės neatitinkančias aplinkybes ir išimtinai sau palankia linkme bei interpretuodama priimtus nutarimus siekia suklaidinti teismą.
3.3. Apeliantė, teigdama, kad neva ne visuotinis bendrijos narių susirinkimas įtraukė į bendrojo naudojimo objektų aprašą patalpą pažymėtą indeksu 3-37, o bendrijos pirmininkas, iš esmės iškraipo faktines aplinkybes. Apeliantė iš esmės kvestionuoja nutarimų ir atitinkamų išsireiškimų formą, paneigdama nutarimų turinį.
3.4. Apeliantė nurodo, kad neva pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino bendrijos patvirtinto bendro naudojimo objektų aprašo (jo atitikimą patvirtintai pavyzdinei formai). Tačiau šioje byloje sprendžiamas ne dėl aprašo atitikimo pavyzdinei formai, bet dėl priimtų valdybos ir visuotinio susirinkimo nutarimų teisėtumo.
3.5. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patalpą, pažymėtą indeksu 3-37, sutapatino su holu. Tačiau byloje yra pateikta apeliantės buto techninės apskaitos knyga, kurioje patalpa, pažymėta indeksu III-37 apskritai niekaip neįvardinta. Koridoriumi yra įvardinta tiktai patalpa, pažymėta indeksu III - 36. Šie įrodymai paneigia apeliantės argumentus, neva apie patalpos, pažymėtos indeksu 3-37 įvardinimą koridoriumi.
3.6. Apeliantės nurodomas formuluočių sąrašas, t. y. evakavimosi kelias ar evakuacinė laiptinė neturi visiškai įtakos nagrinėjamos bylos dalykui. Net pati apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad neva laiptinės trūkumai neatima galimybės ją naudotis, taip pripažindama faktą dėl esamų trukdžių (trūkumų) naudotis laiptine.
3.7. Byloje sprendžiamas klausimas dėl patalpos, pažymėtos indeksu 3-37, o ne dėl patalpos, pažymėtos indeksu 3-36, todėl apeliantė, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, iš esmės pati išeina už ieškinio ribų ir nurodo aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
3.8. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės apeliacinio skundo argumentais dėl CPK 263 straipsnio 2 dalies, 265 straipsnio 2 dalies normų pažeidimo. Byloje yra pateiktas įrodymas, t. y. trečiojo asmens UAB „Domanas“ įsipareigojimas atlikti remonto darbus. Nurodytu įsipareigojimu Bendrija, atitinkamai ir pati ieškovė, gautų naudą, nes būtų sutvarkytas stogas, laiptinė ir kitos bendrojo naudojimo patalpos, kas lemtų visiems namo savininkams lėšų sutaupymą ir namo pagerinimą. Taigi, akivaizdu, kad tokio UAB „Domanas“ įsipareigojimo įgyvendinimas, vadovaujantis elementaria logika, atitiktų ir ieškovės interesus.
3.9. Apeliantės deklaratyvūs teiginiai apie neva jos, kaip savininkės, teisių pažeidimą, pasikėsinimą į nuosavybę, neįrodo bei nesudaro pagrindo išvadai, jog buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas teismo sprendimas. Jokia nuosavybė nei buvo paimta prievarta iš ieškovės, nei jai trukdoma ją valdyti, naudotis ar disponuoti.
3.10. Apeliantė sąmoningai nutyli, kad pagal ilgą laiką nusistovėjusią tvarką, kuri egzistuoja daugiau nei dvidešimt metų, gyventojai buvo sutarę ir laikė, kad visos patalpos, įskaitant ir patalpą, pažymėtą indeksu 3-37, tarnavo kaip bendrojo naudojimo patalpos, skirtos naudotis visiems namo gyventojams. Pripažinus, kad patalpa, pažymėta indeksu 3-37, nėra bendro naudojimo patalpa, faktiškai būtų sukurta tokia situacija, pagal kurią visos kitos patalpos taip pat neturėtų būti traktuojamos kaip bendrojo naudojimo patalpos. Tokiu aiškinimu būtų akivaizdžiai sutrikdytas įprastas namo gyventojų ritmas ir apribota netgi asmenų judėjimo laisvė bei galimybė patekti savininkams į jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas. Apeliantė, iš esmės paneigdama daugumos savininkų valią ir piktnaudžiaudama subjektinėmis teisėmis, siekia išimtinai savanaudiškų ir neaiškių kokių tikslų bei atlieka veiksmus, kurie iš esmės yra žalingi tiek bendrijai, tiek kitiems namo savininkams.
3.11. Nepagrįstas apeliantės apeliacinio skundo argumentas, kad bendrijos valdyba, patvirtindama bendro naudojimo objektų sąrašą, viršijo įstatymo nustatytus įgaliojimus. Bendrijos valdyba tik svarstė ir teikė visuotiniams susirinkimui tvirtinti bendrojo naudojimo objektų sąrašą, tačiau pats valdybos sprendimas, kuriuo svarstyta ir nutarta teikti visuotiniams susirinkimui tvirtinti aprašą, tiesiogiai jokių teisių ir pareigų bendrijai nesukuria.
20. Trečiasis asmuo UAB „Domanas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės S. G. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą nepakeistą, priteisti iš ieškovės S. G. trečiojo asmens UAB „Domanas“ naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
4.1. Apeliantė nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad jokiame įstatyme nėra priskirta bendrijos narių susirinkimo kompetencijai priimti sprendimus už patalpų savininkus, kadangi patalpų savininkai, įsteigę bendriją, kaip juridinį vienetą, įgyvendina atitinkamas savininkams suteikiamas teises ir pareigas. Nors apeliantė nurodo, kad neva pirmosios instancijos teismas supainiojo skirtingų subjektų kompetencijas, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą, tačiau būtent visuotinis susirinkimas, o ne atskiri savininkai, yra kompetentingas priimti sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų aprašo tvirtinimo (DNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Todėl jokios kompetencijos nagrinėjamos bylos atveju nebuvo pažeistos.
4.2. Apeliantė nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A- 278-252/2013, iš esmės taiko dvigubus standartus - vienu atveju ji kvestionuoja neva neteisingai taikytą pirmosios instancijos teismo praktiką, kitu gi atveju pati remiasi kasacinio teismo praktika ir sukuria atitinkamas teisės aiškinimo taisykles, kurių pačios apeliantės nurodomose kasacinio teismo nutartyse net nėra. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, galėjo vadovautis aukštesnės instancijos teismo priimtu sprendimu bei taikyti atitinkamą teisės aiškinimo taisyklę, priimtą faktinėmis aplinkybėmis panašioje byloje.
4.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad bendrijos narių susirinkimo protokole užfiksuotu 16 punkte nutarimu jokiu būdu nebuvo nuspręsta atimti ar nuspręsta dėl nuosavybės teisės priklausymo, ar kitaip suvaržytos ieškovės, kaip savininkės, teisės. Todėl apeliantė visiškai nepagrįstai apeliaciniame skunde vadovaujasi CK 4.48 straipsnio 1 dalies, 4.93 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nes jai nuosavybės teise priklausanti patalpa niekam nebuvo perduota. Be to, net ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė neįrodinėjo, jog dėl priimtų visuotino susirinkimo nutarimo kažkokiu būdų patyrė nepatogumų ar varžymą naudotis patalpa, pažymėta indeksu 3-37.
4.4. Apeliantės suformuoti ieškinio reikalavimai negalėjo būti patenkinti dėl to, kad priimtuose bei skundžiamuose nutarimuose niekur nėra formuluotės dėl patalpos, pažymėtos indeksu 3-37, pripažinimo bendro naudojimo patalpa, nuosavybės teise priklausančia visiems namo patalpų savininkams. Todėl laikytina, kad ieškovė nurodo net tikrovės neatitinkančias aplinkybes ir išimtinai sau palankia linkme bei interpretuodama priimtus nutarimus siekia suklaidinti teismą. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir konstatavo, kad patvirtintu aprašu iš esmės nebuvo pakeisti VĮ Registrų centras įtvirtinti duomenys, o tuo pačiu nebuvo taikyta prievarta bei nebuvo keičiamas ieškovės nuosavybės teisės turinys į jai priklausančią patalpos III - 37 dalį. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, patalpa ir toliau liko bendrojo naudojimo patalpa.
4.5. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patalpą, pažymėtą indeksu 3-37, sutapatino su holu, bei nurodo, kad neva S. G. kadastrinių matavimų byloje patalpa, pažymėta indeksu 3-37 yra koridorius. Tačiau byloje yra pateikta apeliantės buto techninės apskaitos knyga (elektroninės bylos III tomas, bylos lapas 21), kurioje patalpa, pažymėta indeksu III-37 apskirtai nėra niekaip įvardinta. Koridoriumi yra įvardinta tiktai patalpa, pažymėta indeksu III - 36. Šie įrodymai paneigia apeliantės argumentus, neva apie patalpos, pažymėtos indeksu 3-37 įvardinimą koridoriumi.
4.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiai dienai laiptinė yra užrakinta, dalis praėjimo yra užmūryta, uždėtos grotos, t. y. laiptinė nėra funkcionuojanti. Akivaizdu, kad nesant kitos bendrojo naudojimo patalpos, UAB „Domanas“ teisės iš esmės būtų suvaržytos, kadangi jis negalėtų patekti į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas. Net pati apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad neva laiptinės trūkumai neatima galimybės ją naudotis, taip pripažindama faktą dėl esamų trukdžių (trūkumų) naudotis laiptine. Apeliantės nurodomas formuluočių sąrašas, t. y. evakavimosi kelias ar evakuacinė laiptinė neturi visiškai įtakos nagrinėjamos bylos dalykui.
4.7. Apeliantė, teigdama, jog pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, iš esmės pati išeina už ieškinio ribų ir nurodo aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kadangi byloje sprendžiamas klausimas dėl patalpos, pažymėtos indeksu 3-37, o ne dėl patalpos, pažymėtos indeksu 3-36.
4.8. Nesutiktina su apeliantės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė CPK 263 straipsnio 2 dalies, 265 straipsnio 2 dalies normas. Byloje yra pateiktas įrodymas, t. y. trečiojo asmens UAB „Domanas“ įsipareigojimas atlikti remonto darbus. Nurodytu įsipareigojimu Bendrija, atitinkamai ir pati ieškovė, gautų naudą, nes būtų sutvarkytas stogas, laiptinė ir kitos bendrojo naudojimo patalpos, kas lemtų visiems namo savininkams lėšų sutaupymą ir namo pagerinimą. Vien tai, kad ieškovė nesuvokia ar nenori suvokti naudos tiek pačiai jai, tiek Bendrijai, nereiškia, kad UAB „Domanas“ projekto įgyvendinimas neatitiktų ar pažeistų ieškovės interesus.
4.9. Nepagrįstai ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog skundžiamu sprendimu buvo pažeistas Konstitucinis nuosavybės neliečiamumo principas, nes jokia nuosavybė nei buvo paimta prievarta iš ieškovės, nei jai trukdoma ją valdyti, naudotis ar disponuoti. Vien deklaratyvūs teiginiai apie neva jos, kaip savininkės, teisių pažeidimą, pasikėsinimą į nuosavybę, neįrodo bei nesudaro pagrindo išvadai, jog buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas teismo sprendimas.
4.10. Ieškovė sąmoningai nutyli, kad pagal ilgą laiką nusistovėjusią tvarką, kuri egzistuoja daugiau nei dvidešimt metų, gyventojai buvo sutarę ir laikė, kad visos patalpos, įskaitant ir patalpą, pažymėtą indeksu 3-37, tarnavo kaip bendrojo naudojimo patalpos, skirtos naudotis visiems namo gyventojams. Pripažinus, kad patalpa, pažymėta indeksu 3-37, nėra bendro naudojimo patalpa, faktiškai būtų sukurta tokia situacija, pagal kurią visos kitos patalpos taip pat neturėtų būti traktuojamos kaip bendrojo naudojimo patalpos. Tokiu aiškinimu būtų akivaizdžiai sutrikdytas įprastas namo gyventojų ritmas ir apribota netgi asmenų judėjimo laisvė bei galimybė patekti savininkams į jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas. Apeliantė iš esmės paneigdama daugumos savininkų valią ir piktnaudžiaudama subjektinėmis teisėmis, siekia išimtinai savanaudiškų ir neaiškių kokių tikslų bei atlieka veiksmus, kurie iš esmės yra žalingi tiek bendrijai, tiek kitiems namo savininkams. Viena ta aplinkybė, kad Apeliantė proceso metu daug ko negalėjo paaiškinti, o kaip ieškinio tikslą nurodė norą sutrukdyti trečiajam asmeniui UAB „Domanas“ įsirengti patalpas, leidžia daryti išvadą, kad jokie priimti nutarimai nepažeidžia jos, kaip savininkės, teisių. Tai rodo ieškovės akivaizdų piktnaudžiavimą ne tik subjektinėmis, bet ir procesinėmis teisėmis.
4.11. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad bendrijos valdyba, patvirtindama bendro naudojimo objektų sąrašą, viršijo įstatymo nustatytus įgaliojimas. Bendrijos valdyba tiktai svarsto ir teikia visuotiniams susirinkimui tvirtinti bendrojo naudojimo objektų sąrašą, tačiau pats valdybos sprendimas, kuriuo svarstyta ir nutarta teikti visuotiniams susirinkimui tvirtinti aprašą, tiesiogiai jokių teisių ir pareigų Bendrijai nesukuria. Valdybos sprendimas yra kaip galimas projektinis pasiūlymas, kuriam visuotinis susirinkimas gali pritarti, o gali ir nepritarti. Taigi, tik visuotiniam Bendrijos susirinkimui nusprendus ir priėmus sprendimą (nutarimą) tvirtinti bendrojo naudojimo objektų aprašą (DNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 10 punktas), pastarasis sprendimas atitinkamai sukuria Bendrijai bei jos nariams teises ir pareigas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, aukščiausiajam bendrijos valdymo organui visuotiniam narių susirinkimui nepatvirtintus bendrijos valdybos bendrojo naudojimo aprašo, jis (aprašas) neturėtų jokios teisinės galios. Dėl šios priežasties Bendrijos valdybos nariai visiškai nepagrįstai buvo patraukti į bylą atsakovais.
21. Trečiasis asmuo S. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės S. G. apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
5.1. Apeliacinis skundas yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl privalo būti atmestas. Apeliantė siekė pirmos instancijos teismą taip pat ir apeliacinės instancijos teismą suklaidinti savo deklaratyviais samprotavimais bei toliau sąmoningai ir akivaizdžiai pažeidinėja įstatyme nustatytus civilinių santykių reguliavimo principus: neleistinumo piktnaudžiauti teise, teisinio apibrėžtumo, civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo ir kt.. Apeliantės nurodyti deklaratyvūs ir nekonkretūs teiginiai dėl kažkokių galimų ir tariamų jos atžvilgiu padarytų Konstitucijos 23 straipsnio pažeidimų, nėra pagrįsti ir įrodyti (netgi yra priešingai, pirmosios instancijos teismas įrodė, kad jų nėra). Jie nėra susiję su pareikšto ieškinio dalyku bei pagrindu, todėl negali turėti įtakos pareikštų reikalavimų apimčiai, teisingam ginčo išsprendimui ar pačios bylos baigčiai. Apeliantė savo skunde teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, nes jis prieštarauja materialinės ir procesinės teisės normoms, tačiau vietoj konkrečių pagrįstų teiginių skunde dėsto nepagrįstus, ginčo apimčiai nereikšmingus samprotavimus. Be kita ko, apeliantė savo apeliacinį skundą grindžia neteisėtai jos vyro, teismo ekspertų sąrašuose esančio V. G. surašytu dokumentu, kuris yra šališkas. Šiuo dokumentu buvo siekiama daryti poveikį pirmos instancijos teismui, siekiant palankios bylos baigties.
5.2. Apeliantė yra nepagrįstai įsitikinusi, jog tariamai buvo pažeistos jos nuosavybės teisės ir pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas. Tačiau yra priešingai. Pirmosios instancijos teismas labai aiškiai ir tiksliai išsiaiškino, jog apeliantės nuosavybės teisės nebuvo pažeistos ar suvaržytos, nes po bendrijos susirinkimo, kurio metu buvo balsuojama dėl bendro naudojimo objektų aprašo, apeliantės nuosavybė liko neliečiama (niekas jos neperėmė, nepasisavino, neatėmė). Po Bendrijos narių susirinkimo, kurio metu buvo balsuojama dėl bendro naudojimo objektų aprašo, apeliantė liko tų pačių patalpų savininke. Apie tai, kad apeliantės nuosavybė liko neliečiama, teismo posėdžio metu patvirtino ir ji pati, teigdama, jog niekas tos nuosavybės iš jos neatėmė, nesuvaržė, neapribojo ir nuosavybė tebėra jos žinioje. Tai, kad apeliantės visapusiškas disponavimas turtu nebuvo apribotas patvirtina ne tik pačios apeliantės bet ir prieš tai buvusio jos patalpų savininko veiksmai.
5.3. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos ir neįrodytos, jos neturi įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą, įvertino visus faktinius bylos duomenis, rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Be to, teismas, atmetęs ieškinį, įvertino byloje esančių įrodymų visumą, jų pakankamumą, sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių bei tinkamai pritaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
23. Atsakovė Namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 9 d. pateikė prašymą priimti į bylą papildomą įrodymą – Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2020 m. balandžio 6 d. sprendimą, kuriame, kaip teigia atsakovė, konstatuotas ieškovės sutuoktinio V. G., kaip teismo eksperto, suinteresuotumas bylos baigtimi, šališkumas ir neobjektyvumas.
24. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, pridėjimo prie bylos yra atsižvelgiama į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, bei vertinama, ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1014/2013).
25. Nagrinėjamoje byloje atsakovės pateikti įrodymai apie ieškovės sutuoktinio, kaip teismo eksperto, veiksmų vertinimą, teisėjų kolegijos nuomone, neturi esminės reikšmės sprendžiant kilusį ginčą, todėl nepriimami į bylą (CPK 314 straipsnis).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
26. Bylos duomenimis nustatyta, kad Namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) valdyba 2019 m. kovo 7 d. vykusiame posėdyje nutarė patvirtinti namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo objektų aprašą, taip pat sušaukti 2019 m. balandžio 4 d. Namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) narių visuotinį susirinkimą, šio susirinkimo darbotvarkėje, be kitų klausimų, spręsti dėl namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo objektų aprašo tvirtinimo. 2019 m. balandžio 4 d. įvykusiame Namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) narių visuotiniame susirinkime 16-tu darbotvarkės klausimu buvo nutarta pritarti bendrijos valdybos patvirtintam namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo objektų aprašui. 2019 m. birželio 20 d. ieškovai S. G., V. J. ir UAB „Gruzdeta“ (pastarieji du savo reikalavimų vėliau nagrinėjant bylą atsisakė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) ir bendrijos valdybos nariams A. A. D., E. K., G. M. ir E. R., kuriame prašė: 1) pripažinti negaliojančiu Namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 4 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo 16 punkto nutarimą dėl bendrojo naudojimo objektų aprašo tvirtinimo dalyje dėl patalpos, pažymėtos indeksu 3-37, pripažinimo bendro naudojimo patalpa, priklausančia visiems namo patalpų savininkams; 2) pripažinti negaliojančiu Namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) valdybos 2019 m. kovo 7 d. posėdžio 1 darbotvarkės klausimo nutarimą dėl bendrojo naudojimo objektų aprašo tvirtinimo dalyje dėl patalpos, pažymėtos indeksu 3-37, pripažinimo bendro naudojimo patalpa, priklausančia visiems namo patalpų savininkams. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės S. G. ieškinį, 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu šį ieškinį atmetė. Ieškovė S. G. dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo padavė apeliacinį skundą.
27. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.
28. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai sutapatina bendraturčių sutikimus ir visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimus, t. y. patalpų savininkų, bendrijos narių ir visuotinio bendrijos narių susirinkimo kompetenciją. Jokiame įstatyme nėra priskirta visuotinio bendrijos narių susirinkimo kompetencijai priimti sprendimus už patalpų savininkus, skirtingų subjektų kompetencijos supainiojimas ir buvo esminė klaida, nulėmusi neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus pripažįsta nepagrįstais.
29. DGNIKPSBĮ 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
30. DGNIKPSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad bendrijos visuotinis susirinkimas tvirtina bendrojo naudojimo objektų aprašą. Bendrojo naudojimo objektų aprašas leidžia butų ir kitų patalpų savininkams įgyvendinti teisę susitarti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo. DGNIKPSBĮ 12 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal bendrojo naudojimo objektų aprašą yra arba gali būti naudojami tenkinti ne visų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų) savininkų, o tik jų dalies poreikius, nepažeidžiant kitų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų) savininkų teisių ir bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, remonto ar atnaujinimo ir tam reikalingų lėšų kaupimo ar skolinimosi, gali būti priimami tos dalies butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų ir yra privalomi tai daliai butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų. Kadangi namo (duomenys neskelbtini) ketvirtojo aukšto bendro naudojimo patalpų, t. sk. ir patalpos 3-37, savininkai nesusitarė, kad patalpa 3-37 yra skirta tik ketvirto aukšto bendrijos narių poreikiams tenkinti, t. y. nėra priimto dėl to patalpų savininkų sprendimo, bendrijos visuotinis susirinkimas galėjo nutarti, kad visuose aukštuose esantys holai (konkrečios patalpos) įtraukiami į bendro naudojimo patalpas, jei, jų nuomone, tai reikalinga visų savininkų poreikiams tenkinti.
31. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šališkai, remdamasis niekuo nepagrįstais atsakovų paaiškinimais, visiškai atmetė ieškovės argumentus, tačiau dėl faktinių aplinkybių ir šios bylos ginčo (dėl bendro naudojimo objektų aprašo) nepasisakė ir neišaiškino. Ne visuotinis bendrijos narių susirinkimas įtraukė į bendrojo naudojimo objektų aprašą patalpą pažymėtą indeksu 3-37, o Bendrijos pirmininkas, tačiau Bendrijos valdyba jį patvirtino, nors nei DGNIKPSBĮ, nei Bendrijos įstatai valdybai tokios kompetencijos nesuteikia. Bendrijos valdyba viršijo jai suteiktus įgalinimus. Šiuos ieškovės apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija taip pat pripažįsta nepagrįstais.
32. Minėta, kad DGNIKPSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, jog bendrijos visuotinis susirinkimas tvirtina bendrojo naudojimo objektų aprašą. Nors bendrijos valdyba ir svarstė, kokios namo patalpos galėtų būti įtrauktos į bendro naudojimo objektų aprašą, tokį aprašą patvirtino, tačiau kartu ji pasiūlė bendrijos narių visuotiniam susirinkimui galutinai dėl tokio aprašo patvirtinimo nuspręsti. Tik namo savininkų bendrijos visuotiniam susirinkimui nutarus patvirtinti tokį aprašą, šis aprašas tapo Bendrijos priimtu teisiniu aktu. Todėl negalima sutikti su ieškovės teiginiais, jog ne visuotinis bendrijos narių susirinkimas įtraukė į bendrojo naudojimo objektų aprašą patalpą, pažymėtą indeksu 3-37, o Bendrijos pirmininkas ar Bendrijos valdyba.
33. Teisėjų kolegija nesutinka ir su ieškovės skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovo patvirtintą bendro naudojimo objektų aprašą (jo atitikimą patvirtintai pavyzdinei formai) ir tuo pažeidė DGNIKPSBĮ 2 straipsnio 15 dalies 3 punktą. Ginčijamo aprašo III dalies 6 punkte patalpa pažymėta indeksu 3-37 įvardinta kaip holas, nors iš tikro, skirtingai nuo pirmo, antro ir trečio aukštų analogiškų patalpų, kurios yra holai, patalpa pažymėta indeksu 3-37 yra koridorius. Ginčijamo aprašo III skyriaus 6 punkte įrašyta, kad su patalpa 3-37 yra susiję visi namo patalpų savininkai, tačiau nei aprašo pastabose, nei nagrinėjant ginčą teisme, atsakovai nepagrindė ir nepateikė įrodymų kaip pirmojo - trečiojo aukšto patalpų savininkai yra susiję su ketvirtojo aukšto uždara patalpa pažymėta indeksu 3-37, kadastrinių matavimų byloje įvardinta koridoriumi.
34. Namo bendrijos visuotinis susirinkimas, vadovaudamasis DGNIKPSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostata, tvirtina namo bendrojo naudojimo objektų aprašą. Tokiu būdu butų ir kitų patalpų savininkai įgyvendina teisę susitarti dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo. Aprašo, kurį patvirtino Namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 4 d. visuotinis bendrijos narių susirinkimas, III dalies 6 punkte nurodyta, kad bendro naudojimo patalpomis yra antro, trečio ir ketvirto aukštų holai prie laiptinių (2-60, 2-93 ir 3-37). Iš tokių duomenų yra aišku, kokios konkrečiais indeksais pažymėtos patalpos yra bendro naudojimo. Todėl apraše nurodytas konkrečios patalpos pavadinimas - holas, net jei jis yra ir netiksliai nurodytas, nedaro aiškaus ir konkretaus bendrijos visuotinio susirinkimo nutarimo negaliojančiu.
35. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl nuosavybės gynimo yra prieštaringas ir pažeidžiantis Lietuvos Respublikos Konstituciją. Teismas šioje dalyje nagrinėjo nuosavybės neliečiamumo principo derinimą su kitais civilinės teisės principais, kai anksčiau konstatavo (sprendimo 10 puslapis), kad atsakovo priimtu, visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokole užfiksuotu 16 punkte, nutarimu jokiu būdu nebuvo nuspręsta atimti ar nuspręsta dėl nuosavybės teisės priklausymo, ar kitaip suvaržytos ieškovės, kaip savininkės teisės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ir šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.
36. Pirmosios instancijos teismas apskųstajame sprendime aiškiai nurodė, kad jis atmeta ieškovės argumentą dėl jos nuosavybės dalies į patalpą 3-37 paėmimo per prievartą kaip nepagrįstą, kadangi patvirtintu aprašu nebuvo pakeisti VĮ Registrų centro įtvirtinti duomenys, o tuo pačiu nebuvo keičiamas ieškovės nuosavybės teisės į jai priklausančią patalpos 3 – 37 dalį turinys. Ši patalpa ir toliau lieka bendrojo naudojimo patalpa. Vertindamas ieškovės nuomonę, kad ketvirtojo aukšto patalpa pažymėta indeksu 3-37 yra nupirkta ir naudojama išimtinai tik ketvirtojo aukšto patalpų savininkų, teismas nurodė, jog nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo patalpą, pažymėtą indeksu 3-37, pripažinti tik visų šių patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektu. Teismas vertino, kad iš VĮ Registrų centro Butų (patalpų) pastate sąrašo matyti, jog bendro naudojimo patalpa pažymėta indeksu 3-37 bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atitinkamomis proporcijomis bendraturčiams, tačiau šiame sąraše nėra nurodyta, kad patalpų pažymėtų indeksu 3-37 dalis priklauso ketvirtojo aukšto gyvenamųjų patalpų savininkams V. S., R. R. ir Z. R., taip pat ir T. D. S., tačiau šie, būdami kitų patalpų ketvirtajame aukšte savininkais, naudojasi minėta patalpa, į jų nuosavybės teisėmis priklausančias patalpas patenkama per patalpą 3-37. Atsižvelgdamas į tai, kad nors atskiromis proporcijomis patalpa 3-37 priklauso atskiriems savininkams, tačiau ne visiems ketvirtojo aukšto savininkams, bei į tai, kad ginčo patalpa viešajame registre yra įregistruota kaip bendrojo naudojimo patalpa, teismas vertino, jog ieškovės minima DGNIKPSBĮ 2 straipsnio 15 dalies 3 punkto nuostata negali būti taikoma, o ginčijamas aprašas, priimtas bendrijos narių balsų dauguma atitinka visų bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principus bei nepažeidžia ieškovės teisių bei interesų.
37. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su šiais pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, ir kartu pažymi, jog vien tik tai, kad patalpa 3-37 priklauso nuosavybės teise tik daliai namo (duomenys neskelbtini) savininkų, o ne visiems, kada ja naudojasi ne tik savininkai, bet ir kiti ketvirtajame aukšte turintys patalpas savininkai, taip pat per šią patalpą, kaip teigia atsakovai bei tretieji asmenys UAB „Domanas“ ir S. S., yra naudojamasi ir kitiems patalpų savininkams patenkant į patalpas palėpėje, iki patalpos 3-37 savininkai nėra DGNIKPSBĮ 12 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu priėmę sprendimo, kad patalpa 3-37 yra skirta tik ketvirto aukšto bendrijos narių poreikiams tenkinti, negalima pripažinti, kad patalpa 3-37 bendrijos narių 2019 m. balandžio 4 d. nutarimu susirinkimo nutarimu nepagrįstai priskirta prie visų savininkų bendro naudojimo patalpų. Kadangi patalpos 3-37 savininkai nesusitarė, kad ši patalpa naudojama tik ketvirtajame aukšte turinčių patalpas savininkų poreikiams tenkinti, visi namo patalpų savininkai bendrijos narių visuotiniame susirinkime galėjo nutarti, kad holai, taip pat ir patalpa, pažymėta indeksu 3-37, priskiriami bendro naudojimo patalpoms.
38. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės sprendžiant dėl apeliaciniame skunde nurodytų reikalavimų tenkinimo, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
39. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio apskųstojo teismo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl nenustačius CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
40. Atsakovė Namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškė prašymą priteisti jai turėtas bylinėjimosi išlaidas, 2020 m. balandžio 9 d. pateikė į bylą įrodymus apie turėtas 1452 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, šių išlaidų pagrindimą. Šios išlaidos, atmetus ieškovės apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, atsakovei Namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) priteistinos iš ieškovės, o ieškovei jos turėtos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos priteisiamos iš ieškovės (CPK 98 straipsnis).
41. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, 48,83 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei Namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės S. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.
Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės S. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 48,93 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus ir 83 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. (Šią priteistą sumą mokėti į biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodant gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas – 188659752), įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Marius Bartninkas
Raimondas Buzelis
Arvydas Žibas