Administracinė byla Nr. eA-859-602/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01861-2017-9
Procesinio sprendimo kategorija 27.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 7 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ skundą atsakovui Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „TV Vision“, uždarajai akcinei bendrovei „Lodeksa“ (dabar – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Takmaris“) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. EKS-25/17 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Visuomenės informavimo etikos komisija, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-825-764/2017, pakartotinai išnagrinėjo 2016 m. sausio 29 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Lodeksa“ skundą ir 2017 m. balandžio 26 d. priėmė Sprendimą, kuriame Komisija pripažino, jog programoje „Specialus tyrimas“ (,,LRT televizija“, 2016 m. sausio 7 d.) (toliau – ir Programa), kurioje buvo pasakojama apie gydymą dėlėmis – hirudoterapiją bei šių paslaugų teisinio reglamentavimo Lietuvoje problematiką, buvo pažeistas Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) 5 straipsnis.
3. Pareiškėjas nurodė, kad Komisija, pakartotinai nagrinėdama UAB „Lodeksa“ skundą, nurodė Kodekso 5 straipsnio pažeidimą, kurio nenustatė pirminio nagrinėjimo metu. Šiame Kodekso straipsnyje įtvirtinamas nuomonių įvairovės principas ir žurnalisto prievolė nuomonių įvairovę gerbti, neapsiriboti vienos pusės / šalies pozicijos pateikimu. Šis principas susijęs su esminiu žiniasklaidos tikslu tarnauti visuomenės interesams, skatinant diskusijas ir nuomonių įvairovę, taip pat su Kodekso 3 straipsnyje numatyta pareiga. Rengiant programą, nebuvo paskelbta jokia tikrovės neatitinkanti informacija, buvo išklausytos tiek UAB „Lodeksa“, tiek kitų asmenų, taip pat kompetentingų institucijų atstovų nuomonės. Komisija, nepatikrinusi UAB „Lodeksa“ teiginių, tiesiog perkėlė juos į Sprendimo tekstą ir jais grindė savo nuomonę, priimdama skundžiamą Sprendimą. Todėl aišku, kad Komisija, priimdama Sprendimą, arba neperžiūrėjo Programos įrašo, arba sąmoningai vadovavosi tik A. G. teiginiais, o ne Programoje parodytais, kitų asmenų surinktais dokumentais ir pateikta informacija, kuri paneigė A. G. teiginius apie dėlių kilmę. Tokiu būdu Komisija Sprendime nedetalizavo, kokiais veiksmais buvo pažeistas Kodekso 5 straipsnis.
4. Pareiškėjo teigimu, Programoje taip pat buvo pakalbinti praktikai, t. y. gydytoja, dėlių augintojas ir verslininkė, prisistatanti gydytoja – tuo metu buvusi Sveikatos rūmų Hirudologijos komiteto pirmininkė. Visi pašnekovai išdėstė savo pozicijas, jų pateikta informacija, rengiant programą, buvo patikrinta, jų nuomonėms pakomentuoti pakalbinti kompetentingų institucijų atstovai. Tokiu būdu Kodekso 5 straipsnio nuostatos dėl nuomonių įvairovės gerbimo nebuvo pažeistos. Komisijos posėdžio metu pareiškėjas atsakė į visus jos nariams kilusius klausimus, tačiau Sprendime Komisijos teiginių pagrindimo nėra. Atkreipė dėmesį, kad Programos pašnekovai buvo skirtinga veikla ar panašia veikla, tačiau skirtingais pagrindais užsiimantys asmenys, taip pat valdžios ir valdymo institucijų atstovai, todėl jų nuomonės buvo įvairios ir net skirtingos. Taigi šiuo aspektu Kodekso 5 straipsnio reikalavimai nebuvo pažeisti. Pabrėžė, kad Komisija gautus skundus tiria nenuosekliai.
5. Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad Programoje buvo nagrinėjama Lietuvoje neįteisintos hirudoterapijos reglamentavimo problematika ir formuojama nuomonė, jog saugu naudotis tik medicininį išsilavinimą ir (ar) licenciją teikti gydymo paslaugas turinčių asmenų teikiamomis hirudoterapijos paslaugomis. Pagal Kodekso 5 straipsnį gerbdami nuomonių įvairovę, žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai pateikia kuo daugiau tarpusavyje nesusijusių asmenų nuomonių, tai ypač būtina tuomet, kai viešąja informacija yra atsiliepiama į aktualius, neaiškius ar konfliktinius gyvenimo klausimus. Iš Programoje pateiktų V. K. ir A. G. pasisakymų yra aišku, jog jos viena kitą pažįsta, t. y. vienaip ar kitaip yra susijusios ir konkuruoja hirudoterapijos paslaugų srityje. Taigi, esant tokioms prieštaringoms programos herojų nuomonėms ir vertinimams, Programos rengėjai privalėjo nesiremti tik vienos pusės nuomone, o pateikti ir nepriklausomus tarpusavyje nesusijusių asmenų vertinimus. Programoje kalbintos sveikatos apsaugos ministrė, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos vadovė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė ir Sveikatos rūmų direktorė tik pasisakė apie teisinio reglamentavimo Lietuvoje problematiką. Programos rengėjai privalėjo nesiremti tik vienos iš pagrindinių herojų galbūt šališka nuomone, bet pateikti ir nepriklausomus mokslininkų ir (ar) kitų gydymo įstaigų vertinimus dėl hirudoterapijos naudos ir galimos žalos žmogaus organizmui, pateikti statistinę informaciją apie Lietuvoje nustatytą nuo hirudoterapijos nukentėjusių pacientų skaičių, teisininko komentarą apie galimybes atlyginti pacientams žalą, padarytą licencijos teikti gydymo paslaugas neturinčių asmenų, draudikų komentarą dėl hirudoterapijos paslaugomis padarytos žalos draudimo ir atlyginimo, kai šias paslaugas teikė licenciją teikti gydymo paslaugas turintis asmuo, tačiau to nepadarė.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Lodeksa“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Komisija rėmėsi visa pateikta medžiaga, iš kurios matyti, kad L. S. ir UAB „Lodeksa“ (auginantys dėles Lietuvoje) bylinėjasi teismuose, taigi yra priešingose pusėse. Be to, buvo pateikti įrodymai, kad V. K. yra padariusi nemažai žalos savo veikloje žmonėms, tačiau laidoje ji pristatoma kaip gydytoja, kuri nuolat konsultuoja nugydytus pacientus.
9. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „TV Vision“ atsiliepime į skundą prašė jį tenkinti.
10. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Komisija, antrą kartą nagrinėdama UAB „Lodeksa“ skundą, elgėsi šališkai ir nei faktų, nei aplinkybių netyrė, o tiesiog priėmė Sprendimą, remdamasi išankstine šališka nuostata. Atsakovas Sprendime remdamasis iš vienos pusės – A. G. pateikta informacija ir jausmais kitų laidos dalyvių atžvilgiu, elgėsi neobjektyviai. Kalbintieji laidoje esantys nėra verslo partneriai, nedirba vienoje įmonėje, neatstovauja toms pačioms draugijoms, todėl kiekvienas savo patirtį išsakė kaip atskirą nuomonę. Tvirtino, kad pirmą kartą nagrinėdamas UAB „Lodeksa“ skundą, atsakovas Kodekso 5 straipsnio pažeidimų nenustatė, juos Komisija konstatavo tik po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-825-764/2017 priėmimo.
II.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
12. Teismas nustatė, kad UAB ,,Lodeksa“ su 2016 m. sausio 29 d. skundu kreipėsi į Komisiją, prašydama įvertinti, ar Lietuvos televizijoje 2016 m. sausio 7 d. parodytoje laidoje ,,Specialus tyrimas“ nebuvo pažeisti Kodekso 4, 6, 15, 20, 22, 38 ir 62 straipsnių reikalavimai. UAB ,,Lodeksa“ skundas buvo išnagrinėtas 2016 m. birželio 28 d. vykusiame Komisijos posėdyje, kurio metu vienbalsiai nuspręsta, kad programoje ,,Specialus tyrimas“ (,,LRT televizija“, 2016 m. sausio 7 d.) buvo pažeistas Kodekso 6 straipsnis. Komisija 2016 m. birželio 28 d. surašė sprendimą Nr. EKS-12/16, kuriame pateikė laidos ,,Specialus tyrimas“ vertinimą ir konstatavo, kad buvo pažeistas Kodekso 6 straipsnis, kadangi programos rengėjams buvo žinoma, kad gydytoja V. K. tiesiogiai konkuruoja su UAB ,,Lodeksa“, taip pat buvo žinoma apie tarp A. G. ir dėlių augintojo L. S. vykstančius teisminius ginčus, todėl programos rengėjai turėjo įvertinti šių asmenų objektyvumą ir šališkumą, pateikti kitų nepriklausomų šios srities specialistų ar mokslininkų nuomones, informuoti apie galimą šališkumą. Šį Komisijos sprendimą pareiškėjas apskundė teismui, kuris, išnagrinėjęs administracinę bylą, 2017 m. sausio 30 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ skundą patenkino ir panaikino Komisijos 2016 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. EKS-12/16, taip pat įpareigojo Komisiją iš naujo išnagrinėti UAB ,,Lodeksa“ skundą bei priimti motyvuotą, objektyviais duomenimis pagrįstą sprendimą (administracinė byla Nr. I-825-764/2017, teisminio proceso Nr. 3-61-3-03057-2016-7). Vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimą, Komisija pakartotinai išnagrinėjo 2016 m. sausio 29 d. UAB „Lodeksa“ skundą ir 2017 m. balandžio 26 d. priėmė skundžiamą Sprendimą.
13. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Komisijos Sprendimo, kuriame VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ pripažinta pažeidusi Kodekso 5 straipsnio reikalavimus, teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Teismas nurodė, kad pagal Kodekso 5 straipsnį, gerbdami nuomonių įvairovę, žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai pateikia kuo daugiau tarpusavyje nesusijusių asmenų nuomonių, tai ypač būtina tuomet, kai viešąja informacija yra atsiliepiama į aktualius, neaiškius ar konfliktinius gyvenimo klausimus. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 461 straipsnio 3 dalies 2–3 punktus Komisija nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę, asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas, taip pat viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl Kodekso pažeidimų. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Komisija dirba pagal jos patvirtintą darbo reglamentą. Komisijos sprendimai dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų turi būti skelbiami nedelsiant tose pačiose visuomenės informavimo priemonėse, kuriose Komisija nustatė šiuos pažeidimus, ir šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta paneigimo paskelbimo tvarka.
15. Teismo vertinimu, nurodytos nuostatos patvirtina, kad Komisijai suteikti valdingi įgalinimai vertinti, ar informacijos rengėjai ar skleidėjai nepažeidė Kodekso nuostatų. Jos priimti sprendimai sukelia atitinkamas teisines pasekmes, todėl turi būti objektyvūs ir tinkamai motyvuoti. Kita vertus, nuoseklioje administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Komisija nėra viešojo administravimo subjektas, todėl jos priimamiems sprendimams Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai netaikytini. Tokiu atveju Komisijos sprendimų priėmimą, jų turinį ir formą reglamentuoja Komisijos 2015 m. kovo 23 d. sprendimu patvirtintas Komisijos darbo reglamentas. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog Komisijos sprendimai gali būti skundžiami teismui, jų teisėtumui patikrinti turi būti taikomos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatos. Vadovaujantis minėto įstatymo 89 straipsniu, Komisijos sprendimai turi būti priimami nešališkai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjus reikšmingas aplinkybes, todėl nagrinėjamu atveju būtina vertinti, ar Sprendimas yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais ir, ar priimant Sprendimą, nebuvo pažeistos Komisijos darbo reglamente nustatytos procedūros. Pagal Komisijos darbo reglamentą Komisijos posėdžių eiga fiksuojama rašant protokolą, kuriame nurodoma: a) posėdžio pirmininkas; b) posėdyje dalyvaujantys Komisijos nariai; d) darbotvarkė; c) ginčo šalys; e) Komisijos narių svarstymo ir pasisakymų santrauka; f) balsavime dalyvaujančių Komisijos narių skaičius ir balsavimo rezultatai; g) Komisijos priimtas sprendimas, kurio turinys turi atitikti reglamento 38 straipsnyje išvardytus reikalavimus (32 punktas).
16. Teismas nurodė, kad sisteminis nurodytų nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, jog sprendimus pagal asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas, Komisija priima posėdžio metu, išnagrinėjusi visas reikšmingas aplinkybes ir įvertinusi informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklą. Komisijos surašytame sprendime nurodomos faktinės aplinkybės, jų vertinimas ir priimtas sprendimas, turi atitikti posėdžio metu atliktą faktinių aplinkybių įvertinimą ir Komisijos narių motyvaciją dėl Kodekso reikalavimų pažeidimo.
17. Teismas nustatė, kad Programoje buvo nagrinėjama Lietuvoje neįteisintos hirudoterapijos reglamentavimo problematika. Peržiūrėjus Programos vaizdo įrašą (http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/91972/specialus tyrimas) matyti, kad pagrindiniais Programos pašnekovais buvo pasirinkti – gydytoja V. K., dėlių augintojas L. S. ir dėles auginančios ir hirudoterapijos paslaugas teikiančios UAB „Lodeksa“ vadovė A. G. Taip pat minėtoje Programoje buvo kalbintos sveikatos apsaugos ministrė R. Š., Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos vadovė N. R., Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė D. M. ir Sveikatos rūmų direktorė J. Š. Iš pateiktų interviu su UAB „Lodeksa“ vadove A. G. ir gydytoja V. K. tampa aišku, kad jos neabejotinai viena kitą pažįsta ir yra susijusios (bendravusios viena su kita), nes abi teikia hirudoterapijos paslaugas. 2017 m. balandžio 26 d. vykusio posėdžio darbotvarkėje vienas iš klausimų buvo UAB „Lodeksa“ skundas dėl Programos, kurio svarstyme dalyvavo UAB „Lodeksa“ direktorė A. G., UAB „Lodeksa“ atstovė advokatė A. B., Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos atstovė D. A. ir UAB „TV Vision“ direktorius V. M. (2017 m. gegužės 2 d. protokolo išrašas). Kaip iš šio protokolo išrašo matyti, posėdžio metu Komisijos narė A. Ž. pasiteiravo UAB „TV Vision“ direktoriaus V. M., kokia programoje buvo pateikta neigiama informacija apie gydymą dėlėmis. Į šį klausimą V. M. atsakė, jog tai, kad ši veikla nėra reglamentuota. Į Komisijos narės V. Ž. klausimą, kodėl laidoje nepakalbino sanatorijų ir kitų gydymo įstaigų, teikiančių šias paslaugas, pareiškėjo atstovė atsakė, kad tokiu atveju nebūtų buvę kitos pusės, jeigu būtų kalbinami tik medikai. Taigi iš esmės Komisijos 2017 m. balandžio 26 d. vykusio posėdžio metu pareiškėjos atstovė ir programos rengėjos atstovas pripažino, kad Programoje buvo pateiktas tik vienos pusės vertinimas (teigiama informacija apie gydymą dėlėmis), tuo metu mokslininkų ar kitų gydymo įstaigų vertinimo apie hirudoterapijos naudą nebuvo. Šiuo atveju teismas sutiko su atsakovo pateikta pozicija, kad Programoje buvo remiasi tik vienos pusės nuomone, ir atmetė pareiškėjo teiginį, kad Programoje buvo pateiktos ir kitų asmenų, taip pat ir kompetentingų institucijų atstovų nuomonės. Anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas ignoravo pareigą pateikti kuo daugiau tarpusavyje nesusijusių asmenų nuomonių, o pateikė tik vieną nuomonę, kad saugu naudotis tik medicininį išsilavinimą ir (ar) licenciją teikti gydymo paslaugas turinčių asmenų teikiamomis hirudoterapijos paslaugomis, kadangi tik tokiu atveju pacientams bus suteikta kvalifikuota paslauga ir gali būti atlyginta netinkamu gydymu sveikatai padaryta žala.
18. Teismas pabrėžė tai, kad Programoje taip pat buvo kalbintos sveikatos apsaugos ministrė R. Š., Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos vadovė N. R., Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė D. M. ir Sveikatos rūmų direktorė J. Š., tačiau jos pasisakė tik apie hirudoterapijos paslaugų teisinio reglamentavimo Lietuvoje problemas, tačiau jokiu būdu neišsakė nuomonės kaip hirudoterapijos žinovės apie hirudoterapijos srityje teikiamas paslaugas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutiko su Sprendime padarytomis išvadomis, jog Programos rengėjai, tinkamai įgyvendindami Kodekso reikalavimus, turėjo užtikrinti nuomonių įvairovę, o pareiškėjo teiginį, kad Programoje dalyvavusių pašnekovų nuomonės buvo įvairios ir net skirtingos, atmetė kaip neįrodytą.
19. Teismas, įvertinęs Komisijos darbo reglamento 36, 38, 39, 42 punktų nuostatas, konstatavo, kad Komisijos Sprendime yra glaustai nurodyta svarstytų klausimų esmė, išdėstyti sprendimo priėmimo motyvai, nurodytas teisinis reglamentavimas bei Sprendimo apskundimo tvarka, todėl pripažino, jog jis atitinka sprendimo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, o pareiškėjo argumentus, kad ginčijamas Komisijos sprendimas yra nemotyvuotas bei nepagrįstas ir Komisija Sprendime nedetalizavo, kokiais veiksmais buvo pažeistas Kodekso 5 straipsnis, atmetė kaip nepagrįstus.
20. Teismas dėl pareiškėjos pateikto įrodymo – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2017 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. (SK-64) SPR-124 – vertinimo nurodė, jog minėtas sprendimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, juolab, kad jame buvo vertinami kiti programos aspektai (dėl visuomenės informavimo priemonėje paskelbtos tikrovės neatitinkančios informacijos bei dėl dalykinės reputacijos) nei skundžiamame Sprendime, todėl jokios įrodomosios galios šis sprendimas nagrinėjamoje byloje neturi.
21. Teismas nurodė, kad kiti pareiškėjo teiginiai niekaip nekeičia skundžiamame Sprendime padarytos išvados, todėl jų detaliau nenagrinėjo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti nėra pagrindo. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
III.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Teismas, spręsdamas dėl ginčijamo Komisijos sprendimo ir šalių pateiktų argumentų, nesiaiškino, kas sudaro Kodekso 5 straipsnio turinį ir kuo nagrinėjamoje laidoje pasireikštų jo reikalavimų nesilaikymas, bet konstatavo, kad pareiškėjas „neįrodė“. Teismas nedetalizavo, kurių aplinkybių pareiškėjas neįrodė. Teismas detaliai nenagrinėjo pareiškėjo pateiktų įrodymų, nepateikė dėl jų nei vieno klausimo pareiškėjui, jeigu teismui pareiškėjo teikiami įrodymai pasirodė neaiškūs ar neišsamūs, nesuteikė galimybės patikslinti ar atsakyti į teismo klausimus.
22.2. Teismas nenagrinėjo nuomonių, kurių įvairumas/alternatyvumas ginčo Programoje yra kvestionuojamas. Teismas pakartojo kai kuriuos Komisijos teiginius, kurie savo ruožtu pakartoja A. G. raštų atskiras dalis. Iš esmės akcentuota tai, kad laidoje galėjo būti kitokiomis temomis kalbančių pašnekovų, tačiau teismas konstatuojamojoje dalyje apsiribojo tik sakiniu: „pareiškėjo teiginys, kad programoje dalyvavusių pašnekovų pateiktos nuomonės buvo įvairios ir net skirtingos, atmestinas kaip neįrodytas“. Teismui pareiškėjas pateikė įrodymus, kaip laidoje buvo užtikrinta nuomonių įvairovė nagrinėtais klausimais ir pateiktos nesusijusių asmenų skirtingos nuomonės. Tačiau teismas neišsakė pareiškėjo pateiktų įrodymų vertinimo. Teismo išvada nepagrįsta pateiktų įrodymų vertinimu.
22.3. Teismas nenurodė, kurie pašnekovai ar kurios jų nuomonės neatspindėjo nuomonių įvairovės principo; tokiu būdu teismas pažeidė rungimosi principą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad šalims turi būti suteikiamos vienodos galimybės procese. Teismas neturėjo apsiriboti tik UAB „Lodeksa“ ir Komisijos bendro pobūdžio teiginių apie laidą ir laidos pašnekovus pakartojimu, papildomų klausimų pavardijimu. Teismas privalėjo aiškiai nurodyti, kokia apimtimi ir koks šio principo aspektas buvo pažeistas, kurios nuomonės traktuojamos kaip vienodos (neskirtingos) ir kuriai atsverti trūko skirtingos nuomonės. Laidos rengėjams tokiu būdu apribota galimybė aiškiai išreikšti ir pagrįsti savo poziciją, atremiant konkrečius pažeidimą pagrindžiančius argumentus, neteisėtai suvaržomos procesinės teisės.
22.4. Komisija, priimdama sprendimus, turi veikti nešališkai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes. Teismas turi vertinti, ar sprendimas yra pagrįstas įrodymais, ar jį priimant nebuvo pažeistos Komisijos darbo reglamente nustatytos procedūros.
22.5. Komisija gautus skundus tiria nenuosekliai, kaskart nurodydama vis kitų Kodekso straipsnių pažeidimus, ištęsia jų nagrinėjimo procesą ir tuo pažeidžia programos rengėjų ir transliuotojų teises nesuvaržytai veikti. UAB „Lodeksa“ pakartotiniam nagrinėjimui Komisijai nepateikė jokių naujų įrodymų, t. y. nebuvo jokių objektyvių duomenų, kurie nebūtų buvę pateikti pirmajam nagrinėjimui, konstatavusiam nebuvus kitų pažeidimų, todėl Komisija neturėjo jokio objektyvaus pagrindo nustatyti buvus Kodekso 5 straipsnio pažeidimą.
22.6. Kodekso 5 straipsnyje įtvirtintas nuomonių įvairovės principas taikytinas konkrečios TV programos temai. Komisija spręsdama, ar nebuvo šio principo pažeidimų, turėjo labai aiškiai įsigilinti į konkrečios TV programos temą. Komisija nepagrįstai skyrė dėmesį A. G. akcentuojamiems dalykams, kurie neturi jokios reikšmės vertinant laidą. Šiai TV programai svarbiausi su A. G. ir jos veikla susiję klausimai buvo A. G. turimas/neturimas išsilavinimas, jo pripažinimas/nepripažinimas Lietuvoje (t. y. faktas), gydytojo licencijos turėjimas/neturėjimas (t. y. faktas), draudimo turėjimas/neturėjimas (t. y. faktas), valdžios institucijų galimybės patikrinti visus su jos veikla susijusius aspektus ir įvertinti pagal galiojančius teisės aktus. Komisija akcentavo, kad laidos pašnekovai „pažįsta“ ar „žino vienas kitą“ ir klaidingai sprendė, kad dėl to buvo pažeistas nuomonių įvairovės principas. Toks vertinimo kriterijus apskritai atmestinas, kai kalbama apie gana siaurą specifinę sritį. Komisijos sprendimo pagrindimas yra tai, kad galėjo būti pakalbinta kitokių sričių specialistų, nors nekonstatuojama, kad kalbintieji laidos tema kalbėję pašnekovai pateikė netinkamą informaciją ar kad pateikė vienodą nuomonę. Laidoje buvo atskleistos ir pateiktos abi pusės.
22.7. Komisijos pageidavimai, kad laidoje būtų pasakojama apie draudimą ir kalbinami teisininkai arba draudimo specialistai, yra visiškai nepagrįsti – Komisija neturėtų nurodinėti, koks turi būti laidos turinys ir kuriais aspektais laida turėtų būtų kuriama. Komisija neturi kvestionuoti pasirinktos laidos koncepcijos, kai laidoje nagrinėjama tema (šiuo atveju – reglamentavimas) atskleista visapusiškai, išklausytos visos pusės dėl šios temos. Pateiktų nuomonių įvairovė leido suprasti nagrinėjamos problemos svarbą ir aktualumą.
22.8. Tiek Komisija, tiek jos sprendimą palikęs galioti teismas, privalėjo įvertinti, kad A. G. neturi teisės teikti sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. turėjo susipažinti su laidoje pateikta informacija, Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir objektyviai įvertinti UAB „Lodeksa“ argumentus. A. G. sveikatos priežiūros veikla užsiimti teisės neturi, ji nepagrįstai ir neteisėtai prisistato konkuruojančia dėl pacientų su gydytojais, taip pat kaip nepagrįstai ji prisistato esanti medikė (laidos 11:30 min.), nors patvirtinimo apie Lietuvos Respublikoje pripažintą išsilavinimą negali pateikti (10:56 min.). Nepaisant pakartotinai pritaikytos administracinės atsakomybės už neteisėtą vertimąsi sveikatinimo veikla, A. G. savo verslą tęsia. A. G. nepasitenkinimą laida sukelia tai, kad yra ir kitokios nuomonės apie tokią veiklą, kad yra valdžios institucijų vertinimas, jog šis gydymas neturint gydytojo licencijos yra neteisėtas.
22.9. Teismas, spręsdamas bylą dėl Komisijos Sprendimo, taip pat netinkamai taikė teiginių priskyrimo konkrečiai kategorijai – faktų konstatavimui (žiniai), arba vertinamiesiems teiginiams (nuomonei), kriterijus, dėl to byloje buvo padarytos nepagrįstos išvados, nulėmusios nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.
23. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Lodeksa“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
24. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Komisija iš naujo nagrinėdama skundą atsižvelgė tiek į UAB „Lodeksa“ pateiktus įrodymus, tiek aptarė pareiškėjo išsakytus motyvus, tiek įvertino UAB „TV Vision“ raštiškus paaiškinimus. Komisijos posėdžio metu Programos rengėjo atstovas taip pat pripažino, jog apskritai Programos herojai tarpusavyje konkuruoja ir, jog juos kalbindami žurnalistai tai žinojo. Komisija, nagrinėdama skundą iš naujo, įvertino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendime išdėstytus motyvus ir pastabas, naujai pateiktą visų šalių medžiagą, žodinį svarstymą ir buvo įvertinta, kad pažeistas Kodekso 5 straipsnis.
25. Atkreipia dėmesį į tai, jog byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Visos proceso šalys dalyvavo teismo posėdyje. Teismas visų proceso šalių klausė, ar neturi šalys prašymų, pageidavimų ir pan. Pareiškėjas tokių neturėjo. Savo poziciją teismo posėdžio metus išsakė visi proceso dalyviai, teismas nei vienai šaliai netrukdė išsakyti savo motyvus ir argumentus. Vien tai, kad teismas priėmė nepalankų teismo sprendimą pareiškėjui, dar nereiškia, kad teismo sprendimas yra neteisingas.
26. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „TV Vision“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą.
27. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismui tiek pareiškėjas, tiek UAB „TV Vision“ pateikė įrodymus, kaip laidoje buvo užtikrinta nuomonių įvairovė nagrinėtais klausimais ir kad TV laidoje buvo pateiktos nesusijusių asmenų skirtingos nuomonės. Tačiau bylą išnagrinėjęs teismas nevertino pateiktų įrodymų turinio, posėdžio metu nesuteikė galimybės detaliau paaiškinti ar patikslinti atskiras aplinkybes, jei teismui kilo abejonių dėl pateiktų įrodymų. Tokiu būdu teismas pažeidė rungimosi principą, šalių lygiateisiškumą, o nurodyta teismo pozicija nėra teisėta.
28. UAB „TV Vision“ teigia, kad Komisija pakartotiniame nagrinėjime vėl negavo ir netyrė su laidos tema susijusių papildomų įrodymų iš A. G., tačiau atmetė laidos rengėjų pateiktus įrodymus. Esant nurodytai situacijai, dėl tų pačių faktinių aplinkybių ir teismo nurodytų trūkumų, buvo priimti du vienas kitam prieštaraujantys sprendimai.
29. UAB „TV Vision“ pažymi, kad, vertinant Komisijos skundų nagrinėjimo praktiką, Komisija sprendimus priima nenurodydama argumentų dėl Kodekso nuostatų pažeidimo, gautus skundus tiria nenuosekliai, kaskart nurodydama vis kitų Kodekso straipsnių pažeidimus, ištęsia jų nagrinėjimo procesą (kas buvo konstatuota nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme dėl pirmojo Komisijos sprendimo dėl tos pačios laidos) ir tuo pažeidžia programos rengėjų ir transliuotojų teises nesuvaržytai veikti bei tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokia situacija iš esmės pažeidžia tiek gero administravimo, tiek teisėtų lūkesčių principus, vien dėl šios priežasties ginčo sprendimas negali būti vertinamas kaip teisėtas.
30. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad Komisija savo poziciją a priori (iš anksto; nepatikrinus faktų) grindė UAB „Lodeksa“ teiginiais ir nuomone, objektyviai nenagrinėdama laidoje pateiktos informacijos ir laidos rengėjų pateiktų detalių paaiškinimų, Kodekso 5 straipsnio pažeidimą grindė su šio straipsnio turiniu nesusijusiais argumentais. Nurodyta Komisijos pozicija iš esmės skyrėsi nuo pačios laidos tikslo ir koncepcijos. Tokiu būdu Komisijos sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
31. Nagrinėjamoje administracinėje byloje tikrinamas ginčas dėl Visuomenės informavimo etikos komisijos 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. EKS-25/17 teisėtumo. Ginčijamu Sprendimu buvo pripažinta, kad programoje ,,Specialus tyrimas“ (,,LRT televizija“, 2016 m. sausio 7 d.) buvo pažeistas Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 5 straipsnis. Be to, VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ įpareigotas paskelbti šį sprendimą televizijos programoje ,,LRT televizija“.
32. Byloje nustatyta, kad UAB ,,Lodeksa“ su 2016 m. sausio 29 d. skundu kreipėsi į Komisiją, prašydama įvertinti, ar Lietuvos televizijoje 2016 m. sausio 7 d. parodytoje laidoje ,,Specialus tyrimas“ nebuvo pažeisti Kodekso 4, 6, 15, 20, 22, 38 ir 62 straipsnių reikalavimai. UAB ,,Lodeksa“ skundas buvo išnagrinėtas 2016 m. birželio 28 d. vykusiame Komisijos posėdyje, kurio metu vienbalsiai nuspręsta, kad programoje ,,Specialus tyrimas“ (,,LRT televizija“, 2016 m. sausio 7 d.) buvo pažeistas Kodekso 6 straipsnis. Komisija 2016 m. birželio 28 d. surašė sprendimą Nr. EKS-12/16, kuriame pateikė laidos ,,Specialus tyrimas“ vertinimą ir konstatavo, kad buvo pažeistas Kodekso 6 straipsnis, kadangi Programos rengėjams buvo žinoma, kad gydytoja V. K. tiesiogiai konkuruoja su UAB ,,Lodeksa“, taip pat buvo žinoma apie tarp A. G. ir dėlių augintojo L. S. vykstančius teisminius ginčus, todėl Programos rengėjai turėjo įvertinti šių asmenų objektyvumą ir šališkumą, pateikti kitų nepriklausomų šios srities specialistų ar mokslininkų nuomones, informuoti apie galimą šališkumą. Šį Komisijos sprendimą pareiškėjas apskundė teismui.
33. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 30 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ skundą patenkino ir panaikino Komisijos 2016 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. EKS-12/16, taip pat įpareigojo Komisiją iš naujo išnagrinėti UAB ,,Lodeksa“ skundą bei priimti motyvuotą, objektyviais duomenimis pagrįstą sprendimą (administracinė byla Nr. I-825-764/2017, teisminio proceso Nr. 3-61-3-03057-2016-7). Vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimą, Komisija pakartotinai išnagrinėjo 2016 m. sausio 29 d. UAB „Lodeksa“ skundą ir 2017 m. balandžio 26 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo pripažinta, kad programoje ,,Specialus tyrimas“ (,,LRT televizija“, 2016 m. sausio 7 d.) buvo pažeistas Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 5 straipsnis.
34. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, priėjęs prie išvados, jog pareiškėjas ignoravo pareigą pateikti kuo daugiau tarpusavyje nesusijusių asmenų nuomonių, o pateikė tik vieną nuomonę, kad saugu naudotis tik medicininį išsilavinimą ir (ar) licenciją teikti gydymo paslaugas turinčių asmenų teikiamomis hirudoterapijos paslaugomis, kadangi tik tokiu atveju pacientams bus suteikta kvalifikuota paslauga ir gali būti atlyginta netinkamu gydymu sveikatai padaryta žala. Teismas pabrėžė, kad Programoje taip pat buvo kalbintos sveikatos apsaugos ministrė R. Š., Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos vadovė N. R., Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė D. M. ir Sveikatos rūmų direktorė J. Š., tačiau jos pasisakė tik apie hirudoterapijos paslaugų teisinio reglamentavimo Lietuvoje problemas, tačiau jokiu būdu neišsakė nuomonės kaip hirudoterapijos žinovės apie hirudoterapijos srityje teikiamas paslaugas. Teismas, įvertinęs Komisijos darbo reglamento 36, 38, 39, 42 punktų nuostatas, konstatavo, kad Komisijos Sprendime yra glaustai nurodyta svarstytų klausimų esmė, išdėstyti sprendimo priėmimo motyvai, nurodytas teisinis reglamentavimas bei Sprendimo apskundimo tvarka, todėl pripažino, jog jis atitinka sprendimo formai ir turiniui keliamus reikalavimus.
35. Pareiškėjas VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ apeliacinį skundą iš esmės grindžia nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padarytomis išvadomis. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
teismas nesiaiškino, kas sudaro Kodekso 5 straipsnio turinį ir kuo nagrinėjamoje laidoje pasireikštų jo reikalavimų nesilaikymas, bet konstatavo, kad pareiškėjas „neįrodė“, nedetalizuodamas, kurių aplinkybių pareiškėjas neįrodė; teismas nenagrinėjo nuomonių, kurių įvairumas/alternatyvumas ginčo Programoje yra kvestionuojamas. Teismas pakartojo kai kuriuos Komisijos teiginius, kurie savo ruožtu pakartoja A. G. raštų atskiras dalis. Teismui pareiškėjas pateikė įrodymus, kaip laidoje buvo užtikrinta nuomonių įvairovė nagrinėtais klausimais ir pateiktos nesusijusių asmenų skirtingos nuomonės. Tačiau teismas neišsakė pareiškėjo pateiktų įrodymų vertinimo, teismo išvada nepagrįsta pateiktų įrodymų vertinimu; teismas nenurodė, kurie pašnekovai ar kurios jų nuomonės neatspindėjo nuomonių įvairovės principo, tokiu būdu pažeisdamas rungimosi principą; Komisija gautus skundus tiria nenuosekliai, kaskart nurodydama vis kitų Kodekso straipsnių pažeidimus, ištęsia jų nagrinėjimo procesą ir tuo pažeidžia programos rengėjų ir transliuotojų teises nesuvaržytai veikti; Kodekso 5 straipsnyje įtvirtintas nuomonių įvairovės principas taikytinas konkrečios TV programos temai. Komisija spręsdama, ar nebuvo šio principo pažeidimų, turėjo labai aiškiai įsigilinti į konkrečios TV programos temą. Komisija nepagrįstai skyrė dėmesį A. G. akcentuojamiems dalykams, kurie neturi jokios reikšmės vertinant laidą. Komisija akcentavo, kad laidos pašnekovai „pažįsta“ ar „žino vienas kitą“ ir klaidingai sprendė, kad dėl to buvo pažeistas nuomonių įvairovės principas. Toks vertinimo kriterijus apskritai atmestinas, kai kalbama apie gana siaurą specifinę sritį; pateiktų nuomonių įvairovė leido suprasti nagrinėjamos problemos svarbą ir aktualumą; tiek Komisija, tiek teismas privalėjo įvertinti, kad A. G. neturi teisės teikti sveikatos priežiūros paslaugas; teismas taip pat netinkamai taikė teiginių priskyrimo konkrečiai kategorijai – faktų konstatavimui (žiniai), arba vertinamiesiems teiginiams (nuomonei), kriterijus.
V.
36. Visuomenės informavimo įstatymas nustato viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę (1 str. 1 d.).
37. Visuomenės informavimo įstatymo 461 straipsnio 1 dalyje (2014 m. lapkričio 25 d. įstatymo Nr. XII-1357 redakcija) apibrėžta, kad Visuomenės informavimo etikos komisija – kolegialus Asociacijos sprendimus pagal šio straipsnio 3 dalyje numatytą kompetenciją priimantis organas. Komisijos funkcijos išvardytos Visuomenės informavimo įstatymo 461 straipsnio 3 dalyje, tarp kurių nustatyta, kad Komisija nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę (2 p.), taip pat asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galbūt pažeidus Kodekso nuostatas, taip pat viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl Kodekso pažeidimų. Komisija savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, Visuomenės informavimo įstatymu ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais teisės aktais, taip pat Kodeksu, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“ (Įstatymo 461 str. 5 d.). Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Komisija dirba pagal Komisijos patvirtintą darbo reglamentą.
38. Visuomenės informavimo etikos komisijos darbo reglamento (patvirtinto 2015 m. kovo 23 d. Komisijos sprendimu) 41 punkte numatyta, kad Komisijos sprendimas dėl visuomenės informavimo etikos pažeidimų susideda iš įžanginės, konstatuojamosios ir rezoliucinės dalies. Komisijos sprendime turi būti glaustai nurodyta svarstyto klausimo esmė, publikacijos ir (ar) visuomenės priemonės pavadinimas <...>, išdėstyti sprendimo priėmimo motyvai, apskundimo tvarka.
39. Pastebėtina ir tai, kad galimų žurnalistų profesinės etikos pažeidimų tyrimas turėtų užtikrinti profesionalumą vykdant žurnalistų funkcijas, saugoti šios profesijos prestižą. Žurnalistų profesinės etikos pažeidimo konstatavimas suponuoja išvadą, kad asmens profesinių pareigų atlikimas nesuderinamas su šios profesijos prestižu. Taigi profesinės atsakomybės, kuriai atsirasti nėra nustatytas konkretus veikų ar pažeidimų sąrašas, taikymas kiekvienu atveju susijęs su vertinimu, ar konkrečiu atveju yra daromi pažeidimai, nesuderinami su konkrečia profesija, t. y. ar yra daromi akivaizdūs ir šiurkštūs profesiniai pažeidimai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-23-602/2017). Toks vertinimas turėtų užtikrinti ir proporcingumo principo paisymą, t. y. kiekviena konkrečiu atveju asmeniui taikoma priemonė turėtų būti būtina ir adekvati.
40. Pažymėtina, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d. nutarimus).
41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama apie būtinumą laikytis procedūrų, turinčių užtikrinti objektyvų ir visapusišką reikšmingų aplinkybių išnagrinėjimą. Nagrinėjant aplinkybes dėl galimai padarytų Kodekso pažeidimų, suinteresuoti asmenys apie tokį nagrinėjimą turėtų būti ne tik informuojami, bet ir jiems turėtų būti suteikta galimybė pateikti paaiškinimus iki jiems nepalankaus sprendimo priėmimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-442/2016; 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-478-525/2016).
42. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama apie būtinumą laikytis procedūrų, turinčių užtikrinti suinteresuotiems asmenims konstitucinio teisės į gynybą principo laikymąsi (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-23-602/2017).
43. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Taigi Konstitucijoje įtvirtintas teisės į gynybą principas. Teisės į gynybą principas apima teisę būti išklausytam.
44. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (2019 m. spalio 16 d. sprendimas), aiškindamas iš esmės analogišką nuostatą (kaip įtvirtintą Konstitucijos 30 straipsnyje), pasisakydamas dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio (Teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą), pažymi, kad teisės į gynybą užtikrinimo neatsiejama dalis yra teisė būti išklausytam, kuria vykdant administracinę procedūrą bet kuriam asmeniui užtikrinama galimybė tinkamai ir veiksmingai pareikšti nuomonę iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo. Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, jog taisykle, kad asmeniui, kurio nenaudai priimamas sprendimas, reikia sudaryti galimybę prieš tą sprendimą priimant pateikti pastabas, siekiama užtikrinti, kad kompetentinga valdžios institucija galėtų deramai atsižvelgti į visas svarbias aplinkybes. Šia taisykle taip pat siekiama užtikrinti veiksmingą atitinkamo asmens apsaugą, suteikiant jam galimybę ištaisyti klaidą ar pateikti informacijos apie asmeninę situaciją, dėl kurios sprendimas būtų priimtas arba nepriimtas, arba jis būtų vienokio ar kitokio turinio (2014 m. lapkričio 5 d. sprendimo Mukarubega, C‑166/13, EU:C:2014:2336, 46 ir 47 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija). Asmeniui nenaudingo sprendimo adresatas turi turėti galimybę pateikti pastabas prieš jį priimant, kad kompetentinga institucija galėtų naudingai atsižvelgti į visas svarbias aplinkybes ir kad prireikus adresatas galėtų ištaisyti klaidą ir pateikti tokią informaciją apie savo asmenines aplinkybes, todėl galimybė susipažinti su bylos medžiaga jam turi būti sudaryta per administracinę procedūrą. Teisės susipažinti su bylos medžiaga pažeidimo per administracinę procedūrą negalima ištaisyti tiesiog sudarant galimybę susipažinti su bylos medžiaga per teismo procesą dėl galimo skundo, kuriuo siekiama ginčijamą sprendimą panaikinti (pagal analogiją žr. 1999 m. liepos 8 d. sprendimo Hercules Chemicals / Komisija, C‑51/92 P, EU:C:1999:357, 78 punktą; 2002 m. spalio 15 d. sprendimo Limburgse Vinyl Maatschappij ir kt. / Komisija, C‑238/99 P, C‑244/99 P, C‑245/99 P, C‑250/99 P, C‑247/99 P-C‑252/99 P ir C‑254/99 P, EU:C:2002:582, 318 punktą ir 2004 m. sausio 7 d. sprendimo Aalborg Portland ir kt. / Komisija, C‑204/00 P, C‑205/00 P, C‑211/00 P, C‑213/00 P, C‑217/00 P ir C‑219/00 P, EU:C:2004:6, 104 punktą).
45. Privataus asmens teisė būti išklausytam turi būti įgyvendinta, kai viešojo administravimo subjektas inicijuoja administracinę procedūrą, galinčią paveikti privataus asmens teises, laisves ar interesus. Teisė būti išklausytam yra privataus asmens teisės į tinkamą procesą sudedamoji dalis ir ji turėtų sudaryti galimybę viešojo administravimo subjektui priimti geriausią įmanomą aktą, pagrįstą atidžiu ir subalansuotu faktų ir argumentų įvertinimu. Jei siūlomas administracinis aktas buvo pateiktas suinteresuotiems asmenims svarstyti ir pateikti pastabas ir paskui viešojo administravimo subjektas ketina priimti administracinį aktą, kuris iš esmės skiriasi nuo prieš tai buvusio, suinteresuotiems asmenims turi būti suteikta dar viena galimybė pateikti argumentus ir įrodymus (V. V. (red.). Viešasis administravimas ir privatūs asmenys. Vilnius: Justitia, 2004, p. 26, 28).
VI.
46. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Komisija, gavusi UAB ,,Lodeksa“ 2016 m. sausio 29 d. skundą su prašymu įvertinti, ar nebuvo pažeisti Kodekso 4, 6, 15, 20, 22, 38 ir 62 straipsnių reikalavimai, persiuntė šį skundą suinteresuotiems asmenims bei pasiūlė pateikti paaiškinimus. Komisija, išnagrinėjusi skundą, nusprendė, kad buvo pažeistas Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 6 straipsnis. Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2017 m. sausio 30 d. sprendimu panaikinus Komisijos 2016 m. birželio 28 d. sprendimą, Komisija klausimą nagrinėjo iš naujo, pasiūlė suinteresuotiems asmenims pateikti paaiškinimus. Komisija pakartotinai išnagrinėjusi UAB „Lodeksa“ skundą 2017 m. balandžio 26 d. posėdyje priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo pripažinta, kad buvo pažeistas Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 5 straipsnis.
47. Iš minėtų bylos dokumentų matyti, kad Komisija, nagrinėdama klausimą dėl pripažinimo padarius Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimų, persiunčia gautą skundą (jeigu klausimas nagrinėjamas pagal skundą) suinteresuotiems asmenims ir pasiūlo pateikti paaiškinimus, vėliau posėdyje išnagrinėja klausimą ir nusprendžia dėl to, ar yra nustatomas Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimas. Komisija, nagrinėdama šia tvarka skundą dėl pripažinimo padarius Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimų, suteikia asmeniui teisę pateikti paaiškinimus, taigi įgyvendina principą būti asmeniui išklausytam, tačiau ne visais atvejais tokiu nagrinėjimu yra visiškai užtikrinamas Konstitucijoje įtvirtintas teisės į gynybą principas. Konstitucijoje įtvirtintas teisės į gynybą principas užtikrinamas, jeigu minėtos procedūros metu asmeniui nėra užtikrinama teisė žinoti, koks konkrečiai klausimas – dėl kokio galimo pažeidimo, bus nagrinėjamas Komisijos posėdyje, taigi asmuo nežino dėl kokio kaltinimo galėtų duoti paaiškinimus.
48. Minėta, kad Komisija, siūlydama asmeniui pateikti paaiškinimus dėl skundo, persiunčia asmeniui ir skundą, kuriame nurodomi profesinės etikos kodekso straipsniai (jeigu juos nurodo skundą paduodantis asmuo), šiuo atveju profesinės etikos kodekso straipsniai buvo nurodyti. Taigi suinteresuoti asmenys teikdami paaiškinimus, prieš priimant jų atžvilgiu sprendimą, turėjo galimybę pasisakyti dėl skunde nurodytų kaltinimų, teikti savo argumentus, nurodyti aplinkybes, teikti įrodymus. Komisija, pakartotinai nagrinėdama klausimą, priėmė galutinį šioje byloje skundžiamą sprendimą dėl profesinės etikos kodekso straipsnio pažeidimo, kuris nebuvo nurodytas asmens skunde, ir Komisija nepaaiškino suinteresuotiems asmenims, kad svarstys klausimą dėl sprendimo priėmimo dėl kito profesinės etikos pažeidimo, negu buvo nurodytas asmens skunde ir nesuteikė galimybės pateikti paaiškinimus šiuo klausimu.
49. Visuomenės informavimo etikos komisija, veikdama pagal Visuomenės informavimo įstatymą, būtent nagrinėdama profesinės etikos pažeidimus, turėtų laikytis procedūrų ir taisyklių, nustatytų Visuomenės informavimo etikos komisijos darbo reglamente, kuris turi būti taikomas taip, kad kartu nebūtų pažeisti ir konstituciniai principai, būtent teisės į gynybą principas, kuris apima teisę būti išklausytam. Visuomenės informavimo etikos komisija, vykdydama pasiruošimą Komisijos posėdžiams, kurių metu priimamas sprendimas, klausimą dėl profesinės etikos pažeidimo nagrinėjimą turėtų rengti tokiu būdu, kad asmeniui būtų žinoma kuo jis yra kaltinamas, kokių profesinės etikos kodekso pažeidimų padarymu jis yra kaltinamas (pvz., nurodant profesinės etikos kodekso konkrečius straipsnius) ir asmuo galėtų duoti paaiškinimus dėl tų pažeidimų, kurių padarymu yra kaltinamas. Jeigu Komisija klausimą svarsto pakartotinai ir Komisija ketina priimti sprendimą, kuris iš esmės skiriasi nuo prieš tai buvusio, suinteresuotiems asmenims turi būti suteikta dar viena galimybė pateikti paaiškinimus dėl tų pažeidimų, kurių padarymu jie yra kaltinami.
50. Nagrinėjamoje byloje Visuomenės informavimo etikos komisija, nagrinėdama profesinės etikos pažeidimus, neužtikrino asmenims konstitucinio teisės į gynybą principo, kuris apima teisę būti išklausytam. Visuomenės informavimo etikos komisija priėmė sprendimą dėl profesinės etikos kodekso konkretaus straipsnio pažeidimo nesuteikusi suinteresuotiems asmenims prieš priimant sprendimą šiuo klausimu pateikti paaiškinimus dėl to, kuo asmuo yra kaltinamas, kokių profesinės etikos kodekso pažeidimų padarymu yra kaltinamas. Neužtikrinus teisės į gynybą principo laikymąsi, kartu nebuvo užtikrinta ir galimybė tinkamai ir veiksmingai pareikšti nuomonę iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti asmens interesus, priėmimo. Konstitucinio principo pažeidimas konkrečiu atveju laikytinas esminiu procedūros pažeidimu, dėl kurio sprendimas turi būti naikinamas remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nes sprendimas yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
51. Konstatavus esminį procedūros pažeidimą, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės Komisijos surinkta medžiaga ir konstatuoti pažeidimai, dėl kurių buvo priimtas ginčijamas sprendimas, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
52. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisiniams santykiams taikytinas teisės normas, ir tai yra pagrindas sprendimą panaikinti (ABTĮ 147 str.). Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus, priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas.
53. Byloje yra pateikti duomenys, kad bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose pareiškėjas sumokėjo iš viso 60 Eur žyminio mokesčio. Pareiškėjas yra sumokėjęs daugiau žyminio mokesčio, negu priklauso pagal ABTĮ 35 straipsnio nuostatas. Atsižvelgusi į tai ir vadovaudamasi ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, numatančiu, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą, teisėjų kolegija grąžina pareiškėjui susidariusią 26,25 Eur žyminio mokesčio permoką, o pareiškėjui viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ iš atsakovo priteistina 33,75 Eur žyminio mokesčio (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pažymėtina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ skundą tenkinti.
Panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. EKS-25/17.
Priteisti pareiškėjui viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ iš atsakovo Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijos 33,75 Eur (trisdešimt tris eurus ir septyniasdešimt penkis ct) žyminio mokesčio.
Grąžinti pareiškėjui viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 26,25 Eur (dvidešimt šešis eurus ir dvidešimt penkis ct) žyminio mokesčio permoką.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan
Milda Vainienė