Civilinė byla N. 2A-16-124/2012

           Procesinio sprendimo kategorija  45.5;121.21.                                         

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                  2012 m. vasario 2 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laisvės Aleknavičienės,

kolegijos teisėjų Vytauto Kursevičiaus, Danutės Matiukienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų G. A. ir R. A. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5-344/2011 pagal ieškovo UAB ,,Telšių šilumos tinklai“ ieškinį atsakovams G. A. ir R. A., tretiesiems asmenims Daugiabučių namų savininkų bendrijai „S. Daukanto g. 12a, Varniai“, R. V., S. N., P. Č., J. J., A. K., I. M., R. J., D. M. Š., E. D., R. R., S. N., J. L., R. R., G. F., A. I., S. M., R. Š., I. K., A. M., P. G., Z. R., A. E. ir N. J. dėl skolos už patiektą šilumos energiją ir kt., delspinigių bei palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

     Ieškovas UAB „Telšių šilumos tinklai“ ieškiniu bei patikslintais ieškiniais (1 t., 1–2, 102-103 b. l., 2 t.,116 b.l.) prašė priteisti solidariai iš atsakovų G. A. ir R. A. 5178,67 Lt skolą, 833,40 Lt delspinigių, iš viso 6012,07 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

           Ieškovas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2010-12-31 tiekė į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) šilumos energiją ir kitas paslaugas. Pagal 1995-01-25 LT Vyriausybės nutarimą Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1 p., už patiektą šilumos energiją ir kt. turėjo būti atsiskaityta už praėjusį mėnesį pagal pateiktą sąskaitą iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Kadangi atsakovai nustatytu terminu su ieškovu neatsiskaitė, 2011-02-01 buvo priskaičiuota 833,40 Lt delspinigių, skaičiuojant po 0,04 % už kiekvieną pavėluotą dieną. Atsakovai gera valia neatsiskaito, todėl 6012,07 Lt suma turėtų būti iš jų priteista.

  Atsakovai su ieškiniu nesutiko.

  Telšių rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė solidariai iš atsakovų G. A. ir R. A. 5 084 Lt skolą už patiektą šilumos energiją bei šildymo įrenginių priežiūrą nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. gegužės 1 d., 294,84 Lt delspinigius ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2009 m. vasario 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė iš atsakovų po 27 Lt žyminio mokesčio ir po 1 057,25 Lt advokato pagalbos išlaidas ieškovo naudai bei 49 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Likusioje dalyje ieškinio netenkino (3 t., 112–117 b. l.).

Teismas nurodė, kad šilumos tiekimo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo  nebuvo sudaryta, atsakovai teigė, kad nuo 2010 m. šildymo sezono pabaigos jie yra atsijungę nuo ieškovo tiekiamos šilumos sistemos ir įsivedę savo autonominį šildymą, tačiau teismui jokių dokumentų, kuriais pagrįstų šį teiginį bei tokio atsijungimo teisėtumą, nepateikė.  2010 m. rugpjūčio 2 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros inspekcijos rašte matyti, kad eilė butų daugiabučiame name, esančiame S. Daukanto 12a, Varniai, tame tarpe ir atsakovai, savavališkai atjungė centralizuoto šildymo sistemos elementus, dėl ko buvo surašytas savavališkos statybos aktas, tačiau teismo sprendimu pasikeitus Statybos įstatymo redakcijai, savavališkos statybos aktai buvo panaikinti.  Teismas konstatavo, kad atsakovai rekonstravo savo šildymo sistemą, nesilaikydami teisės aktų reikalavimų, t. y. neteisėtai, todėl jie turi apmokėti už namui tiekiamą šilumos energiją, jiems priklausančios nuosavybės ploto ribose. Teismas nustatė, kad tarp šalių yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, nes ieškovas tiekia butui, kuris priklauso asmeninės nuosavybės teise atsakovams, šilumos energiją, o atsakovai ta šilumos energija naudojosi bei dalinai už ją mokėjo, todėl šalių valia tiekti ir gauti šilumos energiją buvo realizuota konkliudentiniais veiksmais. Teismas padarė išvadą, kad atsakovai turėjo pareigą mokėti už patiektą šilumos energiją bei šilumos tiekimo įrenginių priežiūrą, tačiau ne nuo 2007 m. spalio 1 d., o nuo 2008 m. gegužės 1 d., t. y. nuo faktinio nemokėjimo dienos, todėl iš atsakovų solidariai priteisė 5 084,96 Lt skolą.

Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl 93,71 Lt bendrijos skolos, kurios dalį įtraukė į atsakovų sąskaitą, priteisimo, nurodydamas, kad tai yra galimi bendrijos įsipareigojimai ieškovui, o atsakovai jų nepripažįsta.

Teismas nurodė, kad delspinigiai gali būti skaičiuojami tik už 6 mėnesius nuo laiku neapmokėtos sumos, t. y. už 2010 m. spalio-gruodžio ir 2011 m. sausio-kovo mėnesius – 188 dienų, kas sudaro 294,84 Lt. Teismas, vadovaudamasis LR CK 6.210 str. 1 d. iš atsakovų priteisė 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2009 m. vasario 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, proporcingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

              Apeliaciniu skundu (3 t., 122–131 b. l.) atsakovai G. A. ir R. A. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimą dalyje dėl

2220,47  Lt skolos, 294,84 Lt delspinigių, 2114,50 Lt advokato išlaidų bei 152 Lt žyminio mokesčio priteisimo solidariai iš G. A. ir R. A. ir šioje dalyje ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą, likusioje dalyje sprendimo nekeisti, priteisti iš ieškovo UAB „Telšių šilumos tinklai“ turėtas bylinėjimosi išlaidas.Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovai nesutinka su priteistu įsiskolinimu už šildymą nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2011 m. balandžio mėn. - iš viso 1969,79 Lt, nes šildymo paslaugos jie negavo. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, 2010 m. liepos 20 d., patikrino atsakovams priklausantį butą ir nustatė, kad buto Nr. 20 vartotojų šildymo sistema, įrenginiai (radiatoriai) atjungti nuo statinio centrinio šildymo sistemos, įrenginėjamos atskiros inžinerinės sistemos, pašalintos, atjungtos bendrosios statinio inžinerinės sistemos, dėl to surašytas faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr.(duomenys neskelbtini) Šis faktinių duomenų patikrinimo aktas buvo pateiktas ieškovui, tačiau ieškovas į tai neatsižvelgė ir toliau teikė sąskaitas už faktiškai negautą šildymą.

Atsakovai nesutinka su mokesčiu už šildymo sistemų priežiūrą nuo 2008 m. spalio mėn. iki 2010 m. balandžio mėn. - 152,42 Lt, kadangi ieškovas tokios paslaugos teikti negalėjo ir neteikė, nes tam neturėjo licencijos. Taip pat nepagrįstai priteisė 93,71 Lt ir 4.55 Lt delspinigius, kurie nebuvo priteisti pagal anksčiau vykusį teismo procesą su bendrija.

2. Vietinė katilinė, kaip priestatas prie atsakovo gyvenamojo namo, buvo pastatyta 2002 metų pabaigoje. Tačiau daugiau kaip per 8 metus ieškovas nesugebėjo susitvarkyti visų reikiamų dokumentų katilinei įregistruoti, katilinė neregistruota net VĮ „Registrų centras“. Nors ieškovas kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą, prašydamas panaikinti savavališkos statybos aktą, tačiau teismas jo ieškinį 2011-03-28 atmetė (civilinė byla Nr.2-80-339/2011). Todėl šiuo metu tebegalioja tiek savavališkos statybos aktas, tiek reikalavimas nutraukti katilinės eksploataciją. Šių aplinkybių, teismas net nevertino ir dėl jų nepasisakė, todėl nepagrįstai priteisė įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010 m. spalio mėnesio iki 2011 m. balandžio mėnesio. Tokias klaidingas išvadas teismas padarė neįvertinęs atsakovų argumentų dėl nelegaliai veikiančios ir teisiškai neregistruotos katilinės.

3. Ieškovas neteisingai skaičiavo 2008 metų lapkričio ir gruodžio mėnesį šilumos tiekimo kainas. Tai konstatavo Telšių rajono apylinkės teismas 2010-06-08 sprendime civilinėje byloje Nr.2-453-671/2010, įpareigodamas ieškovą netaikyti naujos bazinės šilumos kainos vartotojams nuo 2008-11-01 iki 2008-12-31 ir susidariusias mokėjimų permokas grąžinti vartotojams. Tačiau ieškovas, paskaičiavęs kokią pinigų sumą jis turi grąžinti atsakovams, jos negrąžino, bet nutarė ją išskaičiuoti iš 2011 m. sausio mėnesio šildymo, nors 2011 metais jokio šildymo iš ieškovo atsakovai negavo. Ieškovo išskaičiuota 325,16 Lt suma  iš 2011 m. sausio mėn. yra neteisėta, kaip ir neteisėtas teismo sprendimas dėl šių įrodymų vertinimo. Neteisingai paskaičiuota šilumos kaina už 2008 m. lapkričio ir gruodžio mėn. turi būti perskaičiuota ir grąžinta atsakovams, ją išskaičiuojant iš bendros įsiskolinimo sumos, o ne iš negauto šildymo sumos, paskaičiuotos už 2011 m. sausio mėn.

4. Ieškovas neįrodė, kad jis gali teikti karšto vandens ir šildymo sistemų priežiūrą. Ieškovo įstatuose, kaip pagrindinė veikla, nurodyta karšto vandens tiekimas. Tačiau tiek atsakovų butas, tiek ir visas namas, nėra karšto vandens vartotojai, kadangi kiekvienas butas karštą vandenį vartojimui ruošia savarankiškai. Todėl ieškovas negali imti mokesčio už karšto vandens sistemos priežiūrą. Teismas, priteisdamas įsiskolinimą už karšto vandens ir šildymo sistemų priežiūrą, nepalygino LR Šilumos ūkio įstatymo 2str. 11p. reikalavimų su ieškovo įstatuose apibrėžta veikla. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos elektroninėje duomenų bazėje „Įmonių atestatų paieška“  nėra duomenų apie ieškovo turimą atestatą, ieškovas jo nepateikė ir teismui, vadinasi jis nėra atestuotas ir neturi licencijos ar atestato teikti šilumos sistemų priežiūros paslaugas, todėl ieškovo prašymas sumokėti už šias paslaugas yra neteisėtas.

6. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovai turėjo pranešti ieškovui apie atsijungimą nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Kadangi katilinė neregistruota ir ieškovas nėra teisėtas šilumos tiekėjas, atsakovai neturėjo pareigos pranešti ieškovui apie atsijungimą nuo centralizuoto šildymo sistemos.. Teismas, įvertindamas atsijungimą nuo centrinio šildymo, vadovavosi nuo 2010 m. lapkričio  12d. nebegaliojančiomis LR Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr.4-258 patvirtintomis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis.

7. Teismas padarė išvadą, kad atsakovai neteisėtai rekonstravo šildymo sistemą, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad ieškovas šilumą tiekė neteisėtai. Atsakovams surašyti savavališkos statybos aktai, administraciniai protokolai bei reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius yra panaikinti, be to, nuo 2010-11-12 nebegalioja ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės,  tuo tarpu ieškovui savavališkos statybos aktas ir reikalavimas nutraukti katilinės eksploataciją yra galiojantys.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t., 138–144 b. l.) ieškovas UAB „Telšių šilumos tinklai“ prašo palikti Telšių rajono apylinkės teismo 2011-09-02 sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus įrodymus.

Atsiliepime nurodė, kad teismas tinkamai konstatavo atsakovų prievolę dėl šilumos energijos gavimo, įvertinęs tiek ankstesnį šilumos energijos gavimo faktą, tiek faktines aplinkybes dėl atsakovų atsijungimo nuo centrinio šildymo sistemos. 2005 m. spalio 10 d. Šilumos tiekimo licencija ieškovui UAB „Telšių šilumos tinklai“ suteikia teisę vykdyti šilumos tiekimo veiklą nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomais šilumos perdavimo tinklais gyvenamųjų namų bendrijos namams, esantiems S. Daukanto g. 12a, ir S. Daukanto g. 19c, Varniai. Atsakovei G. A. skaičiuojamas mokestis už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, skaičiuojant 0,10 Lt už 1 m, o taip pat mokestis už šildymą. Nors pažymoje nurodyta ir karšto vandens sistemų priežiūra, tačiau už jos priežiūrą mokestis neskaičiuojamas. Atsakovai neteisėtai, nesilaikydami teisės normų, rekonstravo šildymo sistemą, todėl jie turi apmokėti už namui tiekiamą šilumos energiją jiems priklausančios nuosavybės ploto ribose. Atsakovų motyvas, kad LR Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 4-258 nuo 2010 m. lapkričio 12 d. nebegalioja ir teismas juo nepagrįstai vadovavosi, yra atmestinas, nes būtent atsakovų atsijungimo veiksmai buvo įvykdyti iki 2010 m. lapkričio 12 d., dar tebegaliojant šiam teisės aktui. Atsakovai prašo panaikinti teismo sprendimą dėl visų delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų. Teikiant reikalavimą dėl dalinio teismo sprendimo panaikinimo turi būti taikoma proporcija ir kitiems reikalavimams, kylantiems iš tos pačios prievolės.

Tretieji asmenys P. Č., J. J., A. K., R. R.,   S. M., I. K., A. M., R. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad jiems nebuvo suteikta galimybė pasisakyti , per vėlai įtraukti į procesą, ne visi tretieji asmenys įtraukti į procesą. Taip pat nurodo, kad ieškovams neturėjo būti taikomas Šilumos įstatymas, nes nėra name nėra šilumos perdavimo tinklų. Nurodo, kad ieškovui yra uždrausta eksploatuoti katilinę , todėl ieškovas nėra laikomas šilumos tiekėju , todėl ieškovai ir neturėjo pranešti apie atsijungimą nuo šilumos tinklų. Atsakovai nesinaudojo ieškovo šiluma, nes kaip ir kiti 11-0s butų savininkų įsirengė vietinį šildymą ir katilinės eksploatacijos uždraudimo metu šildo savo būstus.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

                            Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, tačiau sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo kaip iš šilumos energijos vartotojo įsiskolinimą už šildymą, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos, todėl Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimas iš dalies keistinas.

                            Ginčo esmė

              Byloje nustatyta, kad atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (24-25 b.l., 2 t.), įgytas 2002-09-26 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad buto bendras plotas yra 52,93 kv. m, butas šildomas iš centralizuotų sistemų (centrinis šildymas). Atsakovų gyvenamajam butui šilumos energiją tiekia ieškovas UAB„Telšių tinklai“, kuriam 2005-10-1 d. licenzija suteikė teisę vykdyti šilumos tiekimą , ja suteikta teisė tiekti šilumą turėtojo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomais šilumos perdavimo tinklais gyvenamųjų bendrijų namams , tame tarpe ir atsakovų gyvenamam namui, esančiam Telšių r. sav.Varnių m.S.Daukanto g.12 A (2t., 71-73).Apeliantai sutinka, kad buvo šilumos energijos vartotojai, sutinka, kad už laikotarpį nuo 2008 spalio mėnesio iki 2010 balandžio mėnesio ir jiems pagrįstai yra priskaičiuotas įsiskolinimas 3084,40 Lt sumai, įvertinus perskaičiavimą pagal 2008-11-24 d. Šiaulių apygardos teismo nutartį civilinėje byloje 2A-445-372/2008 dėl neteisingai skaičiuotų šilumos kainų, todėl sutinka sumokėti šį įsiskolinimą. Su atsakovais šilumos butui tiekimo bei atsiskaitymo už šilumos tiekimą rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, tačiau, tarp ieškovo ir atsakovo yra susiklostę prievoliniai teisiniai (šilumos tiekimo - vartojimo) santykiai. Tokiu atveju, kai su patalpų savininku individuali rašytinė šilumos pirkimo - pardavimo sutartis nėra sudaryta, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintas Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartines sąlygas. CK 6.384 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo - vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartojimo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kito .Taigi šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir atitinkamai buto savininkas–buitinis šilumos vartotojas , kuris privalo apmokėti už jam tiekiamą šilumos energiją. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovai nemokėjo tam tikrą laikotarpį už jiems tiektą šilumos energiją,Pagal Šilumos ūkio įstatymo 2 str. šilumos vartotojas – tai juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų; šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis apibrėžiama kaip šilumos tiekėjo ar gamintojo ir buitinio šilumos vartotojo ar juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, sutartis. Taigi tarp šalių susiklostė ilgalaikiai šilumos tiekėjo ir šilumos vartotojo santykiai, kuriuos teisingai kvalifikavo pirmosios instancijos teismas.

              Byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo už šilumos energiją atsakovui atsijungus nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos už laikotarpį nuo 2010 spalio mėnesio iki 2011 gegužės mėnesio , už kurį skola sudaro 1969,79 Lt. Be to apeliantai nesutinka su jų pareiga mokėti už šilumos punkto, šildymo sistemų priežiūrą, nes ieškovas negalėjo tiekti tokios priežiūros be licenzijos. Ginčija 152,42  Lt skolą. Taip pat apeliaciniu skundu ginčija jų pareigą mokėti į namo gyventojų sąskaitas įrašytą 93,71 Lt skolą, 4.55 Lt delspinigius, nes šios sumos nepagrįstai įrašytos, jos nebuvo priteistos civilinėje byloje Nr.2-93-344/2008, tai buvo bendrijos skolos. Iš viso ginčija 2220,47 Lt. skolą, 294,84 Lt delspinigius bei bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje apeliantai neginčija įsiskolinimo, jo paskaičiavimo ir sutinka, kad teismas pagrįstai priteisė 3084,40 Lt.

              Dėl nepriteistos pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2008-07-16 sprendimą 93,71 Lt sumos bei 4,55 Lt. delspinigių .

              Šis apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi teismas , analizuodamas ieškovo paskaičiavimus  dėl atsiskaitymo už šilumą, sutiko su atsakovų argumentais, nurodydamas sprendime , kad bendrijos skolos be gyventojų sutikimo ar teismo sprendimo namo gyventojams negali būti priskaičiuojamos, todėl netenkino ieškovo reikalavimo dėl 93,71 Lt skolos priteisimo (3 t., 115b.l., 3 t.).Šioje dalyje ieškovas neskundė sprendimo, todėl šioje dalyje jis paliktinas nepakeistu. Delspinigiai taip pat nebuvo priteisti , nes juos teismas priteisė tik nuo nesumokėtos skolos už paskutinius 6 mėnesius.

              Dėl pareigos mokėti už šildymo sistemos priežiūrą

      Daugiabučio namo bendro naudojimo objektų  sudėtinė dalis yra bendroji inžinierinė įranga, susidedanti iš namo šildymo tinklų, šildymo radiatorių, šilumos mazgų, karšto vandens ruošimo įrenginių, katilinių, kitos bendro naudojimo inžinierinės įrangos bendro naudojimo patalpose,  yra bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė (CK 4.82 str. 1 d., Daugiabučių namų savininkų bendrijų 2 str. 5 d. 2 p.), todėl kiekvieno buto savininkas, net ir atsijungęs nuo pastato šildymo sistemos, išlieka visos pastato šildymo ir karšto vandens sistemos bendraturčiu ir panorėjęs vėl gali prie jos prisijungti. Šilumos ūkio įstatymo 20 str. nustatyta, kad prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės valdytojų pasirinktas Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Jeigu butų savininkai nenusprendžia, kokį šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją pasirinkti, ir dėl to nesudaroma šios sistemos priežiūros sutartis, laikinai, kol toks prižiūrėtojas bus pasirinktas, šildymo ir karšto vandens sistemą prižiūri esamas prižiūrėtojas. Kaip patvirtina   bylos medžiaga šią priežiūrą vykdė ieškovas nuo pat šilumos tiekimo funkcijos perėmimo dienos. Tuo metu galiojusio Šilumos ūkio įstatymo (2003 m. gegužės 20 d. Nr. IX-1565 redakcija ) 19 straipsnio redakcija numatė,  kad prie šilumos tiekimo sistemos prijungtų daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemas turi prižiūrėti butų ir kitų patalpų savininkų pasirinktas prižiūrėtojas (eksploatuotojas), su kuriuo sudaroma daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartis. Šilumos ūkio įstatymo 19 str. 2 d., 3 d. nuostatos nustatė, kad jei butų savininkai nenusprendė dėl šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo pasirinkimo ir dėl to nebuvo sudaryta šios sistemos priežiūros sutartis, laikinai, kol toks pasirinkimas bus padarytas, šilumos tiekėjas yra ir daugiabučio namo, kurio butų ir kitų patalpų savininkams jis tiekia šilumą, šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas, kuris atlieka šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Vėlesnė šio straipsnio redakcija (vėlesnės redakcijos 20 str.) irgi reglamentavo , kad  jeigu butų savininkai nenusprendžia, kokį šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją pasirinkti, ir dėl to nesudaroma šios sistemos priežiūros sutartis, laikinai, kol toks prižiūrėtojas bus pasirinktas, šildymo ir karšto vandens sistemą prižiūri esamas prižiūrėtojas. Šiuo metu numatyta, kad šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūri esami prižiūrėtojai, bet ne ilgiau kaip iki 2012 m. liepos 1 d. Bylos medžiaga patvirtina, kad šilumos tiekėjas buvo  ieškovas. Ieškovo įmonės atstovas teismo posėdyje patvirtino, jog ne kartą kreipėsi į bendriją, kad gyventojai patys prižiūrėtų ar samdytų kitą prižiūrėtoją, tačiau to neatlikus, jie tęstinai vykdė šias pareigas, samdydami UAB „Arisanda“, kuri turi atestatą, o vėliau- asmenį, dirbantį UAB „Litesko“, turintį atitinkamą atestatą (2t.,59-61 b.l.).Byloje nėra pateikta Valstybinės energetikos tarnybos išvadų, kad ieškovas šiuos veiksmus būtų atlikęs neteisėtai. Nors su butų gyventojais nėra sudarytos individualios sutarys, tačiau šios paslaugos buvo tiekiamos, ką patvirtina ne tik paaiškinimai, bet ir rašytiniai įrodymai, t.y. vedamas šilumos punkte žurnalas apie priežiūrą, ką patvirtina Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (2 t.,40-48 b.l.).

              Nepagrįstas  apeliantų argumentas dėl netinkamo įkainio už šildymo sistemų priežiūrą taikymo. Nors  apeliantai teigia , kad pateikiant sąskaitas buvo taikytas įkainis ir už karšto vandens sistemų priežiūrą, tačiau tai paneigia rašytiniai įrodymai-Telšių savivaldybės sprendimai.2004-05-24 d. Telšių rajono savivaldybės sprendimu buvo nustatytas daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros atliekamiems darbams maksimalus tarifas (be PVM): automatizuoto šilumos punkto (be karšto vandens ruošimo įrenginio)-0.05 Lt/m2 per mėnesį, už pastato vidaus šildymo sistemų priežiūrą -0.05 Lt/m2 per mėnesį (2t.,102,103 b.l.).Tuo pačiu sprendimu nustatyta, kad šilumos punkto priežiūrai su karšto vandens ruošimo įrenginiu yra taikomas 0,075 Lt/kv.m per mėnesį be PVM tarifas. Šis sprendimas iš dalies buvo pakeistas 2009-10-29 sprendimu Nr. TI-384 ir remiantis šiais sprendimais ginčo butui yra skaičiuojamas nustatytas 10 ct.tarifas, t.y. šilumos punkto (be karšto vandens ruošimo įrenginio) priežiūros tarifas 0.05 Lt/m per mėnesį bei už pastato vidaus šildymo sistemų priežiūrą 0,05 Lt/m2 per mėnesį tarifas (2 t.,102- 106 b.l.).Pagal pateiktas pažymas matyti, kad atsakovams šis tarifas buvo teisingai skaičiuojamas , nes jis buvo skaičiuojamas tik už šilumos punkto bei pastato vidaus šildymo sistemų priežiūrą, be karšto vandens ruošimo įrenginio (2t.,124-125 b.l.). Teisme ieškovo atstovas paaiškino, kad į sąskaitas buvo įrašoma toje pačioje eilutėje ir karšto vandens sistemų priežiūra, bet tarifas nebuvo taikomas, o buvo įrašyta tik dėl kompiuterinės programos. Pagal pateiktus ieškovo paskaičiavimus atsakovai yra įsiskolinę 152,42 Lt už šias paslaugas (2 t.,124-132 b.l.).Nepagrįstas atsakovų motyvas dėl neaiškaus mokesčio dydžio , nes jis yra nustatytas anksčiau minėtais sprendimais , be to jam yra taikytinas PVM, kurio dydis kito, tuo pačiu kito ir mokėtinos sumos dydis. Nors ieškovas keletą mėnesių neskaičiavo šio mokesčio, tačiau tai yra jo teisė, bet atsakovai negali būti atleisti atsakovus nuo pareigos mokėti už suteiktas bendro naudojimo objektų  priežiūros paslaugas .Už šias paslaugas ieškovui išlieka pareiga mokėti ir atsijungus nuo šildymo sistemos, nes išlieka bendros inžinierinės komunikacijos. Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 250.2. papunktis (galiojusi redakcija iki 2010-11-12) nustatė, kad daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas, pageidaujantis atjungti savo buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginius nuo pastato šildymo ar karšto vandens sistemų, privalo įsipareigoti vykdyti prievoles pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojui pagal priežiūros sutartį jam tenkančia dalimi dėl pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų priežiūros bendrojo naudojimo patalpose ir įrenginiuose. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti (CK 4.76 str., 4.82 str. 3 d.). Šią priežiūrą vykdė ieškovas, todėl atsakovai privalo atlyginti už daugiabučio namo šildymo ir sistemų priežiūrą. Vartotojo pareiga mokėti jam tenkančią dalį už pastato sistemų priežiūrą. Ji išlieka nepriklausomai, kad vartotojas atsijungė nuo pastato šildymo sistemos, nes šie mokesčiai yra  priskirtini prie išlaidų bendram turtui išlaikyti. Šilumos energija, tiekiama namui, šildo ne tik gyvenamąsias patalpas, bet per jas, taip pat per šilumos tiekimo vamzdžius šilumos nuostolių pavidalu atiduodama ir kitoms, bendrai visiems namo butų savininkams priklausančioms namo konstrukcijoms, laiptinėms, rūsiams. Todėl kolegija sprendžia, kad teismas apgrįstai priteisė skolą už sistemų priežiūrą.             

                            Dėl  atsijungimo nuo šildymo sistemos ir mokėjimo už paslaugas

Atsakovai nesutinka  apmokėti už šildymą už laikotarpį nuo 2010 balandžio mėnesio, laikydami, kad negavo šildymo paslaugos, ja nesinaudojo. Kitoje dalyje neginčijo,todėl nepasisakytina dėl apeliacinio skundo argumentų dėl neteisėto šilumos tiekimo. Byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo už šilumos energiją atsakovams  atsijungus nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos. Pirmosios instancijos teismas 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendime konstatavo, jog atsakovai nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos atsijungė nesilaikydami teisės aktuose nustatytos tvarkos, t.y. savavališkai, todėl neteisėtai rekonstravus šildymo sistemą turi apmokėti už namui teikiamą šilumos energiją jiems priklausančios nuosavybės ploto ribose. Teismas nurodė, kad atsakovai nepateikė įrodymų, kad teisėtai  atliko atsijungimą bei kad yra įsivedę autonominį šildymą. Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į faktines aplinkybes, jog atsakovui, atsijungus nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, atsakovams nekilo pareiga sumokėti už šilumos energiją, kurios jie nenaudojo. Teismas nesutikdamas su atsakovais laikė, kad atsakovai neįrodė, jog yra teisėtai atlikę rekonstrukciją, ir šilumos įrenginius rekonstravo, pažeisdami Šilumos ūkio įstatymo nuostatas bei 2003-06-30 d. Ūkio ministro įstatymu Nr. 4-258 su vėlesniais pakeitimais  patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių  nuostatas. Šių taisyklių nuostatos numatė tvarką, kurios laikantis atsakovai galėjo vykdyti rekonstrukcijos darbus. Ši buto atsijungimo nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos  (2010 m.liepos mėn.) reglamentuota CK 6.390 straipsnyje, Šilumos ūkio įstatymo 23–25 straipsniuose, ūkio ministro 2003 m. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse (toliau – Taisyklės). Šiuose teisės aktuose nustatytos specialios atjungimo procedūros, kurių turėjo laikytis buto savininkas daugiabučiame name. Reikalavimas laikytis nustatytos šildymo sistemos atjungimo tvarkos pakeičiant savo buto, patalpų šildymo būdą, taip pat ne kartą konstatuotas kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo 2001 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ v. V. M., byla Nr. 3K-3-932/2001; 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. R. Z., byla Nr. 3K-7-359/2007).Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodytais pažeidimais, atsakovams atsijungiant nuo šildymo sistemos. Šilumos energijos vartojimo sutartis dėl savo specifikos gali būti teisėtai nutraukta vartotojui faktiškai atsijungus nuo įrenginių, tiekiančių šilumos energiją. Tam reikia pertvarkyti daugiabučiame name esančią inžinerinę įrangą ar bute esančias jos dalis (tiekimo vamzdynus, šildymo baterijas ir kt.). Tokios įrangos pakeitimas reiškia statybos darbų vykdymą ir turi būti atliekamas pagal įrangos pakeitimo projektą, o po darbų atlikimo pakeitimai turi būti nustatyta tvarka priimti naudoti. Šias išvadas patvirtina šiuo metu galiojančios Šilumos ūkio įstatymo redakcijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Taigi tiek pagal teisinį reglamentavimą, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėse bylose butų savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto šildymo sistemą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovai šios tvarkos nesilaikė. Nagrinėjamo ginčo atveju nesikreipė į savivaldybę dėl techninių sąlygų sąvado darbams atlikti gavimo, atsijungimo nuo bendros šildymo sistemos darbus atliko neturėdamas techninių sąlygų sąvado, po darbų atlikimo pakeitimai nebuvo nustatyta tvarka priimti naudoti, todėl pažeidė atsijungimo nuo centrinio šildymo sistemos procedūrą. Ieškovo nurodytu šilumos įrenginių rekonstrukcijos metu galiojo 2003 m. įsakymu Nr. 4-258 m. patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių redakcija, kuria teismas ir pagrįstai vadovavosi taisyklių 2009-12-22 d. redakcija, kuri galiojo iki naujos redakcijos (2010-10-25 d. ) taisyklių patvirtinimo. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas apeliantų argumentas dėl šių taisyklių netaikymo.

Šilumos vartojimo įrenginių atjungimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 264 punktas numatė, kad butų ir kitų patalpų savininkai, kurie savo šilumos įrenginius atjungia pažeisdami Taisykles ar kitus teisės aktus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų - sprendimų analogiškose bylose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime pažymėjo, kad esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. kovo 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-155/2005, yra nurodžiusi, kad šilumos energijos vartojimo sutartis dėl savo specifikos gali būti teisėtai nutraukta vartotojui faktiškai atsijungus nuo įrenginių, tiekiančių šilumos energiją. Teisėjų kolegija šioje nutartyje pažymėjo, kad jeigu atsijungiant nuo įrenginių, tiekiančių šilumos energiją, teisės aktais nustatytų reikalavimų nebuvo laikytasi, tai atsijungimas ir sutarties dėl tiekimo ir vartojimo nutraukimas yra neteisėtas. Teisėjų kolegija išaiškino, kad tokiu atveju tiekėjas turi teisę į neteisėtu atsijungimu padarytos žalos atlyginimą, tačiau negali toliau reikalauti apmokėti už paslaugą ar produktą, kurio nesuteikė ir kuris atsijungusiojo nuo šilumos tiekimo buvusio abonento jau nebuvo vartojamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr.3K-3-155/2005, išaiškinimas, kad tiekėjas turi teisę į neteisėtu atsijungimu padarytos žalos atlyginimą, tačiau negali toliau reikalauti apmokėti už paslaugą ar produktą, kuris atsijungusiojo nuo šilumos tiekimo buvusio abonento jau nebuvo vartojamas, yra įtrauktas į 2009 metų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje „Teismų praktika“ Nr.30 (385 puslapis) paskelbtą Vartotojų teisių apsaugos vartojimo sutartiniuose santykiuose teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalgą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, vadovaujasi šios būtent šioje nutartyje išdėstytais išaiškinimais. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-519/2010, kurioje taip pat buvo nagrinėjamas ginčas dėl asmens veiksmų, atsijungiant nuo centrinės šildymo sistemos, teisėtumo, konstatavo, kad turi būti įrodinėjamas nuostolių dydis.

Taigi, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, ieškovas turi teisę į neteisėtu atsijungimu padarytos žalos atlyginimą, tačiau negali toliau reikalauti, kad atsakovai apmokėtų už šilumos energiją, kai ji nebuvo vartojama, t.y. iš vartotojo negalimas mokesčio už nesuvartotą šilumos energiją išreikalavimas, nes tai prieštarautų Vartotojų teisių gynimo įstatyme 2 straipsnyje garantuotai vartotojo teisei pirkti paslaugas , prekes savo nuožiūra bei kad yra apmokama už parduotą prekę ar paslaugą.. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti skolą už šilumos energiją, kuri susidarė už laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2011-02-01, atsakovui laiku neatsiskaičius už patiektą šilumos energiją.2010-07-01 d. aktu patvirtinta, kad atsakovų butas yra atjungtas nuo šildymo sistemos, apie tai yra žinoma ir ieškovui, nes posėdyje atstovas patvirtino, kad apie atsakovų atsijungimą nuo šildymo sistemos jie patys pranešė inspekcijai (2 t.,44-48,60, 122-123,b.l.). Kadangi ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, jog priteistina skola susidarė dėl žalos, patirtos atsakovui atjungus šildymo sistemą bute nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, o prašė priteisti iš atsakovo tik įsiskolinimą (kaip iš vartotojo), bei remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, ieškinys tuo pagrindu, kuriuo jis buvo pareikštas, negalėjo būti patenkintas, nes ieškovas turi teisę į neteisėtu atsijungimu padarytos žalos atlyginimą, tačiau negali toliau reikalauti, kad atsakovas apmokėtų už šilumos energiją, kai ji nebuvo vartojama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-519/2010, akcentavo teismo pareigą tinkamai kvalifikuoti ieškinio faktinį pagrindą ir ieškovo reikalavimą. Ieškovas prašo priteisti įsiskolinimą už šilumos energiją,  keletą kartų tikslino reikalavimus, tačiau nei viename ieškinyje nei teisme nereiškė reikalavimo atlyginti žalą, faktinį ieškinio pagrindą sudarė aplinkybės, kuriomis grindžiamas skolos susidarymas, jo reikalavimas buvo kvalifikuojamas  kaip reikalavimas sumokėti skolą už šilumos energiją ,jokių aplinkybių dėl žalos atsiradimo nenurodė ir neteikė įrodymų, todėl remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, ieškinys tuo pagrindu, kuriuo jis buvo pareikštas, negalėjo būti patenkintas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovų, kaip iš šilumos energijos vartotojų, įsiskolinimą, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje yra tenkintinas, Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimas  dėl įsiskolinimo dydžio priteisimo yra mažintinas , nepriteisiant  už šildymą už laikotarpį nuo 2010 m. spalio mėnesio , tikslinat delspinigių dydį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Ieškovas gali kreiptis į teismą kitu pagrindu dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovų, jei tokia žala yra padaryta atsijungimu.

Pagal paskaičiavimą ieškovas per ginčo laikotarpį nuo 2010 spalio iki 2011 balandžio mėnesio skaičiuoja pateikęs paslaugų atsakovams už 1969,79 Lt. , todėl šia suma yra mažintina priteista suma . Viso atsižvelgiant į ieškovo paskaičiavimą iki 2010 spalio mėn., įskaičius kainos skirtumo sugrąžinimą 325,16 Lt, yra priteistina 3084,40 Lt skola už šildymą, ką pripažįsta ir atsakovai , 152,42 Lt už šildymo sistemų priežiūrą .Iš priteistos sumos išskaičius teismo nepriteistą 93,71 Lt skolą, iš atsakovų priteistina 3143,11 Lt skola. Nuo šios skolos priteisini 0,04 procentų dydžio delspinigiai, kurie skaičiuotini už 6 paskutinius mėnesius (1995-01-25 d LR Vyriausybės nutarimas Nr.124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos ).Perskaičiuoti delspinigiai sudaro 227,65 Lt.

Pakeitus teismo sprendimą, yra keistinas  bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių (CPK 93 str.5d.) Ieškovas sumokėjo žyminį mokestį 64 Lt, kai tuo tarpu privalėjo sumokėti 180 Lt, todėl ieškinį patenkinus 56,07 procentais jam nepriteistinas žyminis mokestis (1t.,3 b.l.).Esant ieškovo žyminio mokesčio  nepriemokai , ši nepriemoka , kuri patenkinus iš dalies ieškinį sudaro 46 Lt. , yra priteistina iš atsakovų lygiomis dalimis. Taip pat proporcingai patenkintų reikalavimų daliai yra priteistinos kitos bylinėjimosi išlaidos –atstovavimo  išlaidos 1401,75 Lt(CPK 93 str.2 d,98 str.).

Taip pat šalims proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimams yra priteistinos apeliacinėje instancijoje turėtos išlaidos (CPK  93 str. 2 d.).Apeliantė G. A. sumokėjo 400 Lt atstovavimo išlaidų ir 70 Lt žyminio mokesčio (3 t., 132,134 b.l.).Atsakovas pateikė įrodymus apie tai, kad sumokėjo 1000 Lt  advokato išlaidų(3 t., 146 b.l.)Šios išlaidos laikytinos pernelyg didelės, neatitinka Rekomendacijų dėl apmokėjimo už advokato darbą .Atsižvelgiant  į tai, kad advokatas dalyvavo bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nebuvo reikalingos didelės darbo sąnaudos, nes nebuvo nagrinėjami nauji teisės klausimai, atsiliepimas nėra didelės apimties, šios išlaidos mažintinos iki 600 Lt. Be to atsižvelgtina, kad advokatas nurodo, jog kartu buvo apmokama ir už teiktas konsultacijas. Apeliacinėje instancijoje patenkinta 62,67 proc.  apeliantų reikalavimų, todėl proporcingai yra priteistinos turėtos išlaidos, apeliantei priteistina 294,55 Lt, ieškovui-223,98 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą iš ieškovo priteistina apeliantei 70,57 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2011 rugsėjo 2 d. sprendimą.

Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti:

„Priteisti ieškovo UAB „Telšių šilumos tinklai”( kodas 180373788 ) naudai solidariai iš atsakovės G. A. ir atsakovo R. A. 3143,11 Lt skolą už patiektą šilumos energiją bei šildymo įrenginių priežiūrą nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. kovo 31 d., 227,65 Lt delspinigių ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą,  skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2009 m. vasario 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškinio netenkinti. 

Priteisti iš atsakovės G. A. 700,87 Lt advokato pagalbos išlaidas ieškovo UAB „Telšių šilumos tinklai” naudai bei 23 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovo R. A. 700,88 Lt advokato pagalbos išlaidas ieškovo UAB „Telšių šilumos tinklai” naudai bei 23 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.“

Priteisti iš ieškovo UAB „Telšių šilumos tinklai” atsakovei G. A. 70,57 Lt apeliacinėje instancijoje turėtų išlaidų.

Kolegijos pirmininkas                                                                Laisvė Aleknavičienė

Teisėjai                                                                                                               Vytautas Kursevičius                                                                                                                 

                                                                                                                 Danutė Matiukienė