Administracinė byla Nr. I-825-422/2014
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03043-2013-0
Procesinio sprendimo kategorija 8.2.;74.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. balandžio 7 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,
sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei,
dalyvaujant atsakovui J. U.,
nedalyvaujant pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovui, atsakovo atstovui advokatui J. G. V., trečiajam suinteresuotam asmeniui A. U.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui J. U. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo ir
n u s t a t ė:
Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas patikslintu skundu priteisti iš atsakovo J. U. pareiškėjui 510,00 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos.
Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ teisės aktų nustatyta tvarka yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Alytaus rajono savivaldybės Taryba 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai). Nuostatai yra viešai paskelbti internetiniame tinklapyje www.aratc.lt. Pagal Nuostatų 15 p. ir 16 p. pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ yra pavesta administruoti bei apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nuostatų 5 p. apibrėžiama, kad komunalinių atliekų turėtojai ir vietinės rinkliavos mokėtojai – tai visi fiziniai, juridiniai asmenys, iš to skaičiaus ir vykdantys ūkinę komercinę veiklą, turintys nekilnojamojo turto savivaldybės teritorijoje. Kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu, sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta. Atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes bendros jungtinės nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą, esantį Alytaus rajono savivaldybėje, adresu: (duomenys neskelbtini) . Atsakovas laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. nėra sumokėjęs pareiškėjui 510,00 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri atsakovui buvo paskaičiuota Nuostatų 15-20 punktuose nustatyta vietinės rinkliavos nustatymo fiziniams asmenims tvarka, atsižvelgiant į Nuostatų prieduose numatytus dydžius. Nurodė, jog vietinė rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, Alytaus rajono savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą lengvatos taikymo atsakovui, todėl atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra pagrindo.
Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovas, atsakovo atstovas advokatas J.G. V., tretysis suinteresuotas asmuo A. U., apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta, atsakovas nurodė, jog sutinka, kad byla būtų nagrinėjama nedalyvaujant jo atstovui, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, byla nagrinėtina nurodytiems proceso dalyviams nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 1d., 3 d.).
Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog su skundu nesutinka, nes į jo sodybą nebuvo pristatytas konteineris. 2010 m. kreipėsi į seniūną dėl konteinerio pristatymo, šis pažadėjo, kad konteineris bus atvežtas vėliau, todėl 2011 m. sumokėjo dalį rinkliavos įsiskolinimo- 357 Lt ir aiškinosi konteinerio neatvežimo priežastis, tačiau konteineris taip ir nebuvo pristatytas, todėl pareiškėjui faktiškai neatliekant paslaugų, nėra pagrindo reikalauti rinkliavos mokesčio, skundas nepagrįstas. Nurodė, jog pareiškėjo paslaugomis nesinaudoja, šiukšles rūšiuoja, dalį jų yra sudeginęs, dalį yra pridavęs UAB „Eko Group“ pagal perdavimo aktą. Be to, atsakovas nurodė, jog minėtas turtas ginčo laikotarpiu priklausė ne tik jam, bet ir A. U., tačiau pareiškėjas rinkliavos mokesčio nepagrįstai reikalauja tik iš jo.
Skundas tenkinamas iš dalies.
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 31 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str.). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.
Alytaus rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus. Vietinė rinkliava – tai Alytaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 4 p.). Nuostatai yra privalomi visiems Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenis, komunalinių atliekų turėtojams, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5 p.). Nuostatai nustato, jog atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą. Jos dydis nustatomas litais už 100 kv. m. nekilnojamojo turto plotą (Nuostatų 18 p.). Pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal Registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už einamąjį ketvirtį ir mokėjimo terminus, rinkliavos dydį bei pateikia mokėjimo pranešimų spausdinimo ir įteikimo paslaugas teikiančiai įmonei, kuri jį iki kiekvieno ketvirčio antro mėnesio dešimtos dienos pateikia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui. Vietinė rinkliava turi būti sumokama per 30 dienų nuo mokėjimo pranešimo gavimo datos, bet ne vėliau kaip iki mokėjimo laikotarpio pabaigos (Nuostatų 21-27 p.).
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 2 dalis). Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 pažymėjo, jog „<...> vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis šią rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą expressis verbis yra nustatyta minėtame Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-857 redakcija). Aptariama vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11‑1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822‑2403/2012). Pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-857 redakcija), 12 str. 1 p.), kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 str., 13 str. 1 d.), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką (Rinkliavų įstatymo 3 str. (2004 m. balandžio 15 d. įstatymo Nr. IX-2139 redakcija). Vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (šiuo klausimu pagal analogiją, pvz., žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. ir 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimus; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A7‑60/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 5, p. 33–42)“.
Ką tik paminėtoje Vyriausiojo administracinio teismo nutartyje bei vėlesnėje nuosekliai formuojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ( žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-615/2014, 2014-02-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-489/2014) taip pat buvo pasisakyta, kad „<...> vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Minėtose nutartyse pažymėta, jog tokios aplinkybės, kaip galimas konteinerių nepastatymas, nesinaudojimas nekilnojamuoju turtu, vietinės rinkliavos įmokos nepaneigia (Teismų įstatymo 33 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.; Nuostatų 4-6 p.), todėl atsakovo argumentai dėl šių aplinkybių nepagrįsti.
2013-10-02 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovo vardu nuosavybės teise yra registruotas nekilnojamasis turtas- gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini) pagal 1992-08-26 pirkimo pardavimo sutartį. Pagal Nuostatų 5 p. jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog nekilnojamas turtas, dėl kurio prašoma šioje byloje priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą, nors viešame registre registruotas tik atsakovo vardu, tačiau buvo įgytas santuokos metu (santuoka tarp J. U. ir A. U. sudaryta 1987-02-21). Turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ( CK 3.88 str. 1d. 1p.). LR CK 3.117 str. 1d. numato, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl, teismo nuomone, dėl rinkliavos įsiskolinimo yra atsakingi abu sutuoktiniai lygiomis dalimis, ir iš atsakovo pareiškėjas turi teisę reikalauti tik ½ dalies rinkliavos įsiskolinimo.
Iš pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų matyti, kad atsakovui už laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m.gruodžio 31 d. dėl vietinės rinkliavos nemokėjimo yra susidaręs 510,00 Lt įsiskolinimas, konkrečiai dėl jam priklausančios nekilnojamo turto dalies – 255,00 Lt ( 510,00: 2).
Pažymėtina, kad administracinėje byloje atsakovas pateikė Perdavimo aktą Nr. AL-11-10-07, kuris įrodo, kad 2011 m. atsakovas yra pardavęs tam tikrą kiekį kartoninių pakuočių, plastiko, stiklo atliekų antrinių atliekų surinkėjui UAB „Eko Group“, tačiau duomenų, kurie leistų nustatyti tikrąjį faktiškai susidariusių ar deklaruojamų visų komunalinių atliekų kiekį, nepateikė. Kaip yra nurodęs Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, esant tokiai situacijai, kai bylos duomenys nesudaro objektyvaus ir pakankamo pagrindo vertinti, jog iš konkretaus rinkliavos mokėtojo prašomos priteisti ginčo vietinės rinkliavos (ar jos dalies) dydis galėjo (gali) būti apskaičiuotas pagal minėtą faktinį atliekų kiekį, šios prievolės apimtis nustatoma pagal atitinkamas rinkliavos nuostatų taisykles.
Atsakovas atsisakymą mokėti rinkliavos mokestį grindžia taip pat aplinkybe, jog į jo sodybą nebuvo pristatytas konteineris. Tačiau 2011-02-03 UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ rašte Nr. S-399 ir bei Simno seniūnijos 2011-01-31 informaciniame pranešime nurodyta, jog J. U. konteineris buvo pastatytas 2010-11-16, nes UAB „Dzūtra“ dalinant konteinerius 2009-09-08 J. U. konteinerio atsisakė. Teismo nuomone, dėl netinkamos paslaugos kokybės atsakovas turėjo teisę kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas ar ginčijamas teises teismine tvarka, be to, teismo posėdžio metu pripažino, jog turėjo galimybę naudotis bendro naudojimo konteineriu, todėl jo pateikti rašytiniai paaiškinimai, prieštaravimai, prašymai seniūnui negali paneigti pareigos mokėti vietinės rinkliavos mokestį. Kaip jau minėta, teismų praktikoje, nagrinėjant šio pobūdžio ginčus, yra konstatuota, jog nesinaudojimas nekilnojamuoju turtu, sutarties nebuvimas, konteinerio nepastatymas ar šiukšlių neišvežimas vietinės rinkliavos nepaneigia, nes vietinė rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas.Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ginčo teisinį reglamentavimą, teisminę praktiką, darytina išvada, jog skundas yra pagrįstas. Iš atsakovo, atžvelgiant į jam priklausančią nuosavybės teise valdomo nekilnojamo turto dalį, už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. priteistina – 255,00 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Dėl kitos reikalavimų dalies aukščiau nurodytais motyvais skundas netenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p., teisėja
n u s p r e n d ž i a:
Skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo J. U., a/k (duomenys neskelbtini) pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ – 255,00 Lt ( du šimtus penkiasdešimt penkis litus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Dėl kitos reikalavimų dalies skundo netenkinti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėja Janina Vitunskienė