Civilinė byla Nr. e2A-957-480/2020

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03023-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.5; 2.6.8.7; 2.6.27; 3.3.1.14; 3.3.1.20

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. B. (K. B.) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-32-329/2020 pagal ieškovo K. B. (K. B.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ivadra ir Co“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys byloje – LLC „Sayhun logistic“, S. Š. (S. S.).

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas K. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 4 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2017 m. rugsėjo mėn. žodiniu susitarimu atsakovė užsakė pas ieškovą transporto paslaugas dėl krovinio nuvežimo į Tadžikistaną bei susitarė, kad krovinio nuvežimo transporto paslaugos kainuos 6 200 Eur. Susitarimo įvykdymui atsakovė 2017 m. rugpjūčio 23 d. sumokėjo ieškovui 2 200 Eur. Likusią sumą ieškovas su atsakove susitarė, kad sumokės ieškovui pristačius krovinį į Tadžikistaną ir ieškovas grąžins CMR originalą. Ieškovas, vykdydamas žodinį susitarimą su atsakove, 2017 m. rugpjūčio 19 pasikrovė krovinį, 2017 m. rugsėjo 26 d. jį pristatė į Tadžikistaną krovinio gavėjui bei 2017 m. spalio pradžioje pristatė atsakovei CMR originalą, patvirtinantį krovinio pristatymą galutiniam gavėjui. Aplinkybes, kad ieškovas tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pristatyti krovinį į Tadžikistaną, patvirtina tarptautinis krovinių transporto važtaraštis CMR, tuo tarpu atsakovė prievolės sumokėti už suteiktas paslaugas neįvykdė ir likusios sutartos sumos už jo suteiktas paslaugas nesumokėjo ir ieškinio pateikimo dienai yra skolinga 4 000 Eur. Ieškovas ne vieną kartą gražiuoju prašė atsakovę apmokėti likusį įsiskolinimą, tačiau atsakovė iš pradžių skolos apmokėjimą atidėliodavo, o vėliau į ieškovo prašymus nereagavo ir skolos nepadengė.

3.       Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „Ivadra ir Co“ nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad jokių susitarimų tarp ieškovo ir atsakovės dėl krovinio pervežimo nebuvo, o ieškovas, prašydamas priteisti pinigų sumą, privalo įrodyti reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą.

4.       Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo LLC „Sayhun logistic“ nurodė, kad su ieškiniu sutinka, ir prašė ieškinį tenkinti. Atsiliepime nurodė, kad, jo žiniomis, krovinio pervežimo paslaugas pagal CMR važtaraštį Nr. 020213 atsakovė užsisakė tiesiogiai iš ieškovo, su kuriuo atsakovė ir turėjo tiesiogiai atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Trečiasis asmuo LLC „Sayhun logistic“ buvo įtrauktas į krovinio važtaraštį remiantis 2017 m. balandžio 3 d. sutartimi dėl tarptautinių krovinių pervežimo paslaugų teikimo. Atsakovė iš trečiojo asmens LLC „Sayhun logistic“ krovinio pervežimo paslaugų neužsakė. Ieškovas, veždamas krovinį iš S. Š., neturėjo jokių įgaliojimų veikti trečiojo asmens vardu ir jis neveikė trečiojo asmens vardu, 2017 m. liepos 3 d. įgaliojimas Nr. 2/206 išduotas S. Š., kurį civilinėje byloje pateikė atsakovė, yra suklastotas. Trečiasis asmuo LLC „Sayhun logistic“ niekada neišdavė įgaliojimo S. Š. sudaryti transporto paslaugų teikimo sutarties su atsakove. Priešingai, S. Š. veikė individualiai kaip fizinis asmuo asmeniniais interesais ir buvo tik vienas iš keturių vairuotojų, pervežančių elektros kabelius, ir dėl jų pervežamo krovinio tarėsi individualiai su atsakove. Kiti vairuotojai pervežamo tuo pat metu krovinio (elektros kabelių) taip pat veikė individualiai savo vardu. Su visais pervežėjais atsakovė turėjo atsiskaityti atskirai ir tiesiogiai. Jokių finansinių operacijų tarp atsakovės ir trečiojo asmens LLC „Sayhun logistic“ dėl krovinio pervežimo nebuvo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei 849 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, valstybei – 14,76 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

6.       Teismas nustatė, jog 2017 m. rugpjūčio 11 d. buvo pasirašyta krovinių pervežimo sutartis tarp atsakovės (užsakovė), atstovaujamos direktorės V. D., ir S. Š. dėl krovinio pervežimo maršrutu Lietuva–Tadžikistanas.

7.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurie nuginčytų sprendime aptartus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius ieškovo nurodomas aplinkybes, kad jis su atsakove sudarė žodinę krovinio vežimo sutartį ir kad būtent jis buvo krovinio vežėjas.

8.       Teismas nustatė, kad atsakovė savo įmonės veiklos pagrindu sutiko nupirkti iš ieškovo transporto priemonę, ją atgal parduoti ieškovui, o vėliau perparduoti Tadžikijos piliečiui, ir taip tarpininkauti, sudarant galimybę pervežti krovinį į Tadžikistaną.

9.       Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nenuginčijo 2017 m. rugpjūčio 23 d. kasos pajamų orderio kvito IVDC Nr. 17/, teismas sprendė, jog ieškovo teiginiai, kad atsakovė šią sumą pervedė ieškovui už krovinio pervežimą į Tadžikistaną, yra akivaizdžiai paneigti.

10.       Teismas nustatė, jog atsakovė rašytine sutartimi su įmonės LLC „Sayhun logistic“ atstovu S. Š. susitarė dėl esminių tarptautinio krovinio vežimo sutarties sąlygų (pervežamo objekto, maršruto, kainos), kas patvirtina, kad šalys susitarė dėl pervežimo tarptautiniais maršrutais sutarties.

11.       Teismas pažymėjo, jog ieškovas buvo sudaręs su LLC „Sayhun logistic“ sutartį dėl krovinio pervežimo paslaugų ir teismo posėdyje jo atstovė teigė, jog visi vežėjai, sudarę sutartis su įmone LLC „Sayhun logistic“, krovinius veždavo įmonės vardu, o tai rodo, kad 2017 m. balandžio 3 d. sutartis su LLC „Sayhun logistic“ įgalino ieškovą ne savo, o įmonės vardu vykdyti atsakovei priklausančių krovinių pervežimą.

12.       Teismas, įvertinęs tai, jog ant važtaraščio uždėtas įmonės, užsiimančios krovinių pervežimu, antspaudas, bei į tai, jog įmonės antspaudą gali turėti įmonės vadovas ar jo atstovas (šiuo atveju įmonę atstovauja S. Š.), sprendė, jog krovinio tikrasis vežėjas CMR konvencijos prasme yra LLC „Sayhun Logistic“.

13.       Tai, jog S. Š. turėjo teisę atstovauti įmonę LLC „Sayhun Logistic“ muitinių įstaigose, kas reiškia, jog turėjo teisę įmonės vardu uždėti antspaudus, teismo vertinimu tik įrodė, jog krovinio vežėjas buvo būtent S. Š..

14.       Teismas, siekdamas išsamiai ištirti visus bylai reikšmingus rašytinius dokumentus, įvertino ir dviejų ieškovo pateiktų asmenų (C. V. (C. V.) ir D. L. (D. L.) paaiškinimus ir sprendė, kad šie rašytiniai paaiškinimai negali būti laikomi įrodymais, o juos parašę asmenys negali būti laikomi liudytojais, kadangi prieš pateikdami paaiškinimus nebuvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, dėl ko, teismo vertinimu, asmenys galėjo pateikti ir tikrovės neatitinkančią informaciją.

15.       Teismas sprendė, kad byloje pateikti neišsamūs susirašinėjimai nėra nei leistini, nei patikimi, todėl šių dokumentų rašytiniais įrodymais nelaikė ir priimdamas galutinį procesinį sprendimą jais nesivadovavo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16.       Apeliaciniame skunde ieškovas K. B. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti pilnai, priteisti bylinėjimosi išlaidas, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.       Ieškovas visada norėjo dalyvauti teismo posėdžiuose ir to prašė teismo, tačiau teismas į ieškovo prašymus nereagavo, todėl ieškovas mano, kad teismas jo atžvilgiu buvo šališkas.

16.2.       Teismas neteisingai vertino ieškovo ir trečiojo asmens LLC „Saichun Logistic“ pateiktus įrodymus.

16.3.       Teismas neteisingai vertino pareigą teikti įrodymus. Teismas priimdamas sprendimą vadovavosi atsakovės pateiktu 2017 m. liepos 3 d. įgaliojimu Nr. 2/206, kuris buvo suklastotas. Kad šis įgaliojimas buvo suklastotas ir jo nebuvo išdavęs trečiasis asmuo LLC „Sayhun Logistic“, turėjo įrodinėti ne ieškovas, o atsakovė.

16.4.       Teismas netinkamai vertino ir ieškovo pateiktą įrodymą – kasos pajamų orderį, kurio pagrindu jam buvo išmokėta 2 000 Eur suma, tačiau atsakovė už kokias paslaugas ieškovas turėjo sumokėti tokią sumą, paaiškinti negalėjo ir nepateikė įrodymų, kokios tai buvo paslaugos.

16.5.       Teismas neįvertino, kad atsakovės teikti paaiškinimai kiekvieną kartą buvo skirtingi, atsakovė kiekvieną kartą teikė naujus paaiškinimus bei teikė įrodymus paskutinę minutę, tikėdamasi.

16.6.       Tiek ieškovas, tiek jo atstovo prašė, kad teismas S. Š., kuris šioje byloje buvo svarbus liudytojas, dalyvavimą pripažintų būtinu, tačiau teismas šių prašymų netenkino ir užkirto ieškovo teisę teikti įrodymus.

16.7.       Teismas be pagrindo nevertino liudytojų rašytinių parodymų.

16.8.       Teismas neatsižvelgė ir nevertino ir to, kad ieškovui pristačius krovinį galutiniam gavėjui, pastarasis jokių pretenzijų nepareiškė.

17.       Atsakovė UAB „Ivadra ir Co“ pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

17.1.       Apeliantas atkakliai siekė, kad teismas pripažintų jo dalyvavimą būtinu. Šiuo atveju pastebėtina, kad ieškinį pateikė būtent apeliantas, taip pat prašymą pripažinti apelianto dalyvavimą būtinu. Tai reiškia, kad apeliantui niekas nedraudė savanoriškai atvykti į teismo posėdžius. Be to, apeliantas bylą vedė per atstovę, galėjo savo paaiškinimus pateikti raštu ar per atstovę. Apeliantas nepateikia visiškai jokio įrodymo, išskyrus draudimo polisą, kuris neaišku ar buvo apmokėtas ir galiojantis. Taip pat apeliantas bylos nagrinėjimo metu, manydamas, kad teismas šališkas, galėjo pareikšti nušalinimą.

17.2.       Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai vertino apelianto ir trečiojo asmens LLC „Sayhun Logistic“, pateiktus įrodymus. Apeliantas teismui buvo pateikęs ir paaiškino, kad atsakovė vežimo paslaugą sudarė su apeliantu, o ne su LLC „Sayhun Logistic“ ar jos atstovu S. Š.. Šiuos apelianto argumentus, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, paneigia tai, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. buvo pasirašyta krovinių pervežimo sutartis tarp atsakovės (užsakovė), atstovaujamos direktorės V. D., ir S. Š. dėl krovinio pervežimo maršrutu Lietuva–Tadžikistanas.

17.3.       Apeliantas privalėjo įrodinėti, kad 2017 m. liepos 3 d įgaliojimas Nr. 2/206, yra suklastotas. Apie tokią teisę apelianto atstovė, profesionali teisininkė – advokato padėjėja, teismo buvo įspėta ne kartą.

17.4.       Apeliantas nepateikė įrodymų, kurie nuginčytų 2017 m. rugpjūčio 23 d. kasos pajamų orderio kvitą IVDC Nr. 17/.

17.5.       Apeliantas savo argumentais bando klaidinti apeliacinės instancijos teismą, kadangi atsakovė jau nuo pat pirmo procesinio dokumento nurodė, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka, kadangi jokių susitarimų tarp ieškovo ir atsakovės dėl minėto krovinio pervežimo nebuvo. Tokios pozicijos atsakovė laikėsi visą laiką ir niekada neneigė, kad su apeliantu turėjo kitų santykių, tačiau nesusijusių su minėto krovinio pervežimu.

17.6.       Visiškai nesuprantamas apelianto argumentas, kad teismas neva užkirto apelianto teisę teikti įrodymus. Apeliantas deklaratyviai tai nurodo, neteigdamas jokių argumentų, kadangi viso bylos nagrinėjimo metu teismas priėmė visus apelianto teikiamus įrodymus.

17.7.       Teismas labai nuosekliai pasisakė dėl liudytojų ir jų rašytinių liudijimų.

17.8.       Priešingai nei nurodo apeliantas, kaip matyti iš 2017 m. rugsėjo 20 d. UAB (duomenys neskelbtini) pretenzijos, skirtos atsakovei, įmonė prašo atlyginti patirtus 3 400 Eur nuostolius už tai, kad krovinys, kurio transporto priemonės valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vėlavo, dėl ko kilo dideli nuostoliai.

18.       Tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

19.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

20.       Ieškovas K. B. pateiktu apeliaciniu skundu prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

21.       Pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

22.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju ieškovas nepagrindžia apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso būtinumo – ieškovas apsiribojo bendro pobūdžio prašymu. Pažymėtina, kad visas bylai reikšmingas, galimai pirmosios instancijos teismo neįvertintas (neištirtas) aplinkybes, ieškovas turėjo galimybę detaliai aptarti apeliaciniame skunde. Be to, ieškovas, prašydamas žodinio bylos nagrinėjimo, neįvardijo konkrečių aplinkybių, kurių nebūtų galima tinkamai nustatyti ir įvertinti iš bylos rašytinės medžiagos ar pirmosios instancijos teisme dalyvaujančių byloje asmenų duotų paaiškinimų, užfiksuotų teismo posėdžio garso įrašuose. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, nenustatė objektyvių prielaidų, suponuojančių būtinumą šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl nėra pagrindo patenkinti ieškovo prašymą dėl bylos žodinio nagrinėjimo.

23.       Be to, pažymėtina ir tai, jog, sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

24.       Ieškovas K. B. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – draudimo sutartį rusų kalba.

25.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

26.       Susipažinusi su ieškovo K. B. teiktais naujais įrodymais, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo pateikta savanoriško medicinos išlaidų draudimo sutartis ne valstybine kalba (draudimo laikotarpis nuo 2019 m. lapkričio 13 d. iki 2019 m. lapkričio 21 d.) neturi esminės reikšmės sprendžiant kilusį ginčą, todėl nepriimama į bylą (CPK 314 straipsnis).

27.       Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis).

28.       Pirmosios instancijos teismas vertino, kad byloje surinktų duomenų visuma įrodo, jog tarp ieškovo K. B. (toliau – ieškovas arba apeliantas) ir atsakovės UAB „Ivadra ir Co“ (toliau – atsakovė) nebuvo sudarytos nei krovinio vežimo, nei krovinio ekspedijavimo ir krovinio ekspedicijos sutarties. Krovinio vežimo sandorį atsakovė sudarė su įmone LLC „Sayhun Logistic“, kuri ją atstovauti įgaliojo S. Š.. Nenustačius atsakovės pareigos mokėti ieškovui 4 000 Eur už krovinio pervežimą, teismas sprendė, jog pagrindo priteisti skolą iš atsakovės, nesant sutartinių krovinio pervežimo tarp ieškovo ir atsakovės santykių, nėra.

29.       Civiliniame procese galiojančios bendrosios taisyklės įpareigoja teismą, vertinantį įrodymus, patikrinti kiekvieno jų sąsajumą, leistinumą, ryšį su kitais įrodymais, taip pat tai, ar nėra tarp jų prieštaravimų; teismas privalo įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai patikimi. Teismai turi vertinti įrodymus, vadovaudamiesi nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-611/2017).

30.       Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos įstatymo ir išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

31.       Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

32.       Apeliantas, pareiškęs ieškinį dėl skolos priteisimo, tvirtino, kad žodiniu susitarimu prisiimtą įsipareigojimą pristatyti krovinį į Tadžikistaną jis įvykdė tinkamai ir už transporto paslaugas atsakovė jam skolinga 4 000 Eur, tačiau savo teiginiams pagrįsti nepateikė įrodymų.

33.       Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino ieškovo dalyvavimo būtinu, nors ieškovas visada norėjo dalyvauti teismo posėdžiuose ir to prašė teismo. Tačiau ieškovas nepagrindė, kaip nepripažinimas jo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, sutrukdė jam gauti vizą ir atvykti į pirmosios instancijos teismo posėdžius savo iniciatyva.

34.       Apelianto argumentai susiję su teismo šališkumo sprendžiant klausimą dėl nepripažinimo ieškovo dalyvavimo teismo posėdžiuose būtinu atmestini kaip neturintys įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019).

35.       Minėta, kad šalys turi pareigą pateikti paaiškinimus ir kitus įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (nutarties 31 pastraipa). Šiuo atveju ieškovas šios pareigos tinkamai neįgyvendino ir nepateikė įrodymų, kuriais grindžiami jo argumentai. Byloje surinkti įrodymai pirmosios instancijos teismo buvo ištirti bei įvertinti nepažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų.

36.       Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagal nustatytas faktines aplinkybes teisingai vertino, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. buvo pasirašyta krovinių pervežimo sutartis tarp atsakovės (užsakovė), atstovaujamos direktorės V. D., ir S. Š. dėl krovinio pervežimo maršrutu Lietuva–Tadžikistanas. Ši sutartis su S. Š. buvo pasirašyta, S. Š. pateikus LLC „Sayhun Logistic“ 2017 m. liepos 3 d. išduotą įgaliojimą prie 2017 m. liepos 3 d. sutarties Nr. 2/206, pasirašytą direktoriaus G. S. G., kuriuo transporto kompanija „Sayhun Logistic“ įgalioja S. Š. atstovauti kompanijai muitinių tarnybose ir visose kompetentingose įstaigose, taip pat sudaryti transporto paslaugų teikimo sutartis su kompanija UAB ,,Ivadra ir Co“. Atsakovė minėta rašytine sutartimi su įmonės LLC „Sayhun Logistic“ atstovu S. Š. susitarė dėl esminių tarptautinio krovinio vežimo sutarties sąlygų (pervežimo objekto, maršruto, kainos), kas patvirtina, kad šios sutarties šalys susitarė dėl pervežimo tarptautiniais maršrutais sutarties (CK 6.162 ir 8.808 straipsniai). Ieškovo į bylą pateikta 2017 m. balandžio 3 d. sutartis patvirtina, kad Tarptautinių krovinių vežimo paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta tarp LLC „Sayhun Logistic“ ir ieškovo K. B.. Šioje sutartyje įmonė LLC „Sayhun Logistic“ vadinama „kompanija“, o privatus asmuo K. B. vadinamas „Vežėjas“. Pagal tarptautinį važtaraštį CMR Nr. 020213 krovinio vežėjas yra LLC „Sayhun Logistic“. Važtaraščio CMR Nr. 020213 23-oje grafoje pavadinimu „Vežėjas“ yra įmonės LLC „Sayhun Logistic“ spaudas bei parašas. 2017 m. rugpjūčio 23 d. kasos pajamų orderio kvitas IVDC Nr. 17/ patvirtina, jog iš ieškovo už transporto paslaugas atsakovė gavo 2 200 Eur, o tai akivaizdžiai paneigia apelianto teiginius, jog atsakovė šią sumą pervedė apeliantui už krovinio pervežimą į Tadžikistaną. Aptarti rašytiniai įrodymai nenuginčyti, nepaneigti, o jie, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nepatvirtina ieškovo nurodomos aplinkybės, kad jis su atsakove sudarė žodinę krovinio vežimo sutartį ir kad būtent jis buvo krovinio vežėjas.

37.       Atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, kad teismas neteisingai vertino pareigą teikti įrodymus ir ne ieškovas, o atsakovė turėjo įrodinėti, kad trečiojo asmens LLC „Sayhun Logistic“ įgaliojimas suklastotas.

38.       Nagrinėjamu atveju į bylą nepateiktas LLC „Sayhun Logistic“ 2017 m. liepos 3 d. išduoto įgaliojimo originalas. Pagal CPK 184 straipsnį, jeigu pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, tai teismas gali įpareigoti pareiškusį apie įrodymo suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus; tokiam pareiškimui patikrinti teismas taip pat gali skirti ekspertizę arba išreikalauti kitokius įrodymus. Taigi įrodinėjimo našta tenka pareiškusiai apie dokumento klastojimą šaliai, o teismas gali skirti ekspertizę klastojimo faktui nustatyti, kai yra tokio abejotino tikrumo dokumento originalas. Kai nėra dokumento originalo, neįmanoma patikrinti jo klastojimo fakto atliekant ekspertizę. Pateikus tik dokumento kopiją ir nesant originalo, įrodinėjimas vyksta ne pagal CPK 184 straipsnio, o pagal CPK 202 straipsnio taisykles dėl dokumento kopijos įrodomosios reikšmės. Tokiu atveju apie dokumento kopijos įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Dokumento kopijos įrodomosios reikšmės nustatymas priskirtas teismo diskrecijai.

39.       Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad LLC „Sayhun Logistic“ S. Š. 2017 m. liepos 3 d. išduotą įgaliojimą laiko patikimu ir leistinu CPK 177 straipsnio prasme, tačiau atkreipė dėmesį, jog dokumento turinio vertinimas lieka teismo prerogatyvoje, vertino, kad jis neturi realios galimybės palyginti byloje pateikto įgaliojimo kopijos su tikruoju dokumentu, kadangi toks dokumentas į bylą nėra pateiktas, bei atsižvelgė į tai, kad byloje nei ieškovas, nei trečiasis asmuo neginčijo ir nenuginčijo pateikto įgaliojimo kopijos, todėl abejoti šio dokumento patikimumu nėra pagrindo. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad įgaliojime esantys duomenys dera ir neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymų duomenims (CMR važtaraštis Nr. 020213, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimo tyrimo skyriaus 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame pateikiama informacija apie S. Š. išduotas pinigų sumas už transporto paslaugas).

40.       Bylos duomenys patvirtina, kad tenkindamas 2018 m. gruodžio 14 d. ieškovo atstovės prašymą, teismas 2018 m. gruodžio 20 d. posėdyje į bylą trečiuoju asmeniu įtraukė S. Š.. Šaukimai, procesiniai dokumentai jam buvo siunčiami Lietuvoje, Tadžikistane žinomais adresais, tačiau juos įteikti pavyko tik el. paštu. Teismas 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi, vėliau – 2019 m. gruodžio 12 d. teismo posėdyje protokoline nutartimi sprendė dėl trečiojo asmens dalyvavimo būtinumo ir konstatavo, kad yra pagrindas jo dalyvavimo nepripažinti būtinu, nes trečiajam asmeniui S. Š. nesant Lietuvos Respublikos ir net ne Europos Sąjungos teritorijoje, tenkinus tokį prašymą, bet trečiajam asmeniui nevykdant gera valia, šio teismo įpareigojimo vykdymo procesas būtų labai apsunkintas ir tik padidintų procesines išlaidas bei užvilkintų civilinės bylos nagrinėjimą. Pripažinti šalies ar kito byloje dalyvaujančio asmens dalyvavimą procese būtinu yra teismo diskrecinė teisė, kurią jis įgyvendina pagal bylos medžiagą įvertinęs galimybes tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti atitinkamą sprendimą dėl ginčo esmės. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste nėra pagrindo teigti, kad atmesdamas prašymą dėl trečiojo asmens dalyvavimo būtinumo, pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškovo procesines teises.

41.       Ginčo bylos eiga, bylos nagrinėjimo atidėjimo atvejai, leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo argumentams, kad trečiojo asmens S. Š. per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nepavyko prisikviesti į teismo posėdžius. 

42.       Iš esmės ieškovas sutapatina trečiojo asmens paaiškinimus su liudytojo parodymais. S. Š. nagrinėjamoje byloje dalyvauja kaip trečiasis asmuo. CPK trečiajam asmeniui imperatyviai nenumato pareigos pateikti atsiliepimų ar kitų procesinių dokumentų į ieškovo pareikštą ieškinį (CPK 47 straipsnis), taip pat ir dalyvauti teismo posėdyje. Apeliantas iš esmės siekia, jog S. Š. pateiktų paaiškinimus byloje. Tačiau ieškovas nepagrindė, kuo bylai yra reikšmingi trečiojo asmens paaiškinimai.

43.       Tik išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui (CPK 192 straipsnio 8 dalis). Tokiu atveju prieš duodamas parodymus liudytojas pasirašo CPK 192 straipsnio 4 dalyje nustatytą priesaikos tekstą ir yra pasirašytinai įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

44.       Teismas turi prerogatyvą nuspręsti dėl įrodymų leistinumo ir sąsajumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai nesivadovavo tiek C. V., tiek D. L. rašytiniais paaiškinimais. Viena vertus, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, notarė tik patvirtino C. V. ir D. L. asmenybes, ką įrodo ir pateikti jų parašai, tačiau neįspėjo jų dėl atsakomybės už melagingų paaiškinimų davimą. Kita vertus, LLC „Sayhun logistic“ įmonės direktoriui atsiliepime nurodžius vežėjus D. L. ir A. C. (A. C.), įvertinus šį neatitikimą, teismui pagrįstai kilo abejonių dėl rašytiniuose paaiškinimuose pateikto turinio tikrumo bei patikimumo. 

45.       Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, ištyrė bei įvertino aplinkybes dėl pretenzijos už pavėluotą krovinio pristatymą gavėjui. Įvertinus tai, jog krovinys nebuvo laiku pristatytas, kilo nuostoliai, kurių UAB (duomenys neskelbtini) reikalavo iš atsakovės (sutartyje įvardintos vežėja). Atsakovė kaip vežėja turėjo atlyginti 3 400 Eur nuostolius, tačiau, įvertinus tai, jog faktinį vežimą atliko S. Š. (nustatyta pagal krovinių pervežimo sutartį), atsakovė vietoj sutarto 4 050 Eur atlygio už krovinio pervežimą S. Š. išrašė 650 Eur orderį (4 050 Eur – 3 400 Eur = 650 Eur) už transporto paslaugas (tai patvirtina 2017 m. gruodžio 23 d. kasos išlaidų orderis Nr. 17/1221-1).

46.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti ieškovo apeliacinio skundų argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

47.       Ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo paneigti pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, įrodymų rinkimo, vertinimo taisyklių pažeidimas nenustatytas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bylos esmės yra teisingas ir pagrįstas, ieškinio materialieji reikalavimai netenkinti pagrįstai, o apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų ir jo paaiškinimų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis bylos medžiaga.

48.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir išsamiai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49.       CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą, apelianto bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

50.       Iš apelianto atsakovei, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) – 968 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo K. B. (K. B.), gimusio 1982 m. birželio 21 d., atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ivadra ir CO“, juridinio asmens kodas 302462713, 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.