Civilinė byla Nr. 2-1557/2013

                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija: 119.1   

 (S)

                       

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. gegužės 30 d.

Vilnius

 

          Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. A., J. V., J. V. ir J. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria ieškovų E. A., J. V., J. V. ir J. G. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei ,,Ignalinos statyba“ paliktas nenagrinėtas (civilinė byla Nr. B2-1799-480/2013).  

          Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria ieškovų E. A., J. V., J. V. ir J. G. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Ignalinos statyba“ paliktas nenagrinėtas, teisėtumo klausimas.

Panevėžio apygardos teismas, nustatęs, jog ieškovų E. A., J. V., J. V. ir J. G. pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Ignalinos statyba“, teisme priimtas pažeidus teismingumo taisykles, 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinę bylą Nr. B2-567-198/2013 perdavė nagrinėti Kauno apygardos teismui, nagrinėjančiam UAB „Ignalinos statyba“ bankroto bylą pagal kitų ieškovų pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo (civilinės bylos Nr. B2-1517-480/2013).

 

                          II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi E. A., J. V., J. V. ir J. G. ieškinį paliko nenagrinėtą. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi jau iškėlė bankroto bylą UAB „Ignalinos statyba“ pagal kitų ieškovų pareiškimus ir ši teismo nutartis neįsiteisėjusi. Teismas pažymėjo, jog iš Panevėžio apygardos teismo perduotoje nagrinėti civilinėje byloje Nr. B2-567-198/2013 ieškovai E. A., J. V., J. V. ir J. G. kelia reikalavimą iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Ignalinos statyba“ ir minėta civilinė byla Kauno apygardos teismui perduota po to, kai analogiški ieškiniai dėl to paties teisinio reikalavimo jau išspręsti Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1517-480/2013. Teismas konstatavo, jog teise pareikšti ieškinį dėl tapataus ginčo jau pasinaudota, todėl ieškovų E. A., J. V., J. V. ir J. G. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Ignalinos statyba“ paliktinas nenagrinėtas.

 

 

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

Atskiruoju skundu ieškovai E. A., J. V., J. V. ir J. G. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį, įtraukti ieškovus trečiaisiais asmenimis Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-1517-480/2013 ir bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto centras“. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Panevėžio apygardos teismas 2013 m. kovo 21 d. priėmė nutartį trūkumams šalinti, 2013 m. balandžio 2 d. ieškovai trūkumus pašalino, teismas ieškinius priėmė ir 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinę bylą pagal teismingumo taisykles perdavė nagrinėti Kauno apygardos teismui. Pareiškėjai trūkumus pašalino per nurodytą terminą, tačiau Panevėžio apygardos teismui uždelsus, ieškovų ieškiniai negalėjo būti Kauno apygardos teisme priimant 2013 m. balandžio 9 d. nutartį iškelti atsakovui UAB „Ignalinos statyba“ bankroto bylą, kadangi 2013 m. balandžio 9 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis dar buvo neįsiteisėjusi.

2. Kauno apygardos teisme iškėlus bankroto bylą pagal kitų asmenų pareiškimus, negali būti pripažinta, kad ieškovų pateiktas reikalavimas yra tapatus – skiriasi tiek šalys, tiek pagrindas.

3. Palikus ieškinį nenagrinėtą, ieškovai, nebūdami bylos šalimis, prarado teisę gauti informaciją, susijusią su bankroto procedūra iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo.

4. Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis užkerta kelią ieškovams pasinaudoti teise teikti bankroto administratoriaus kandidatūrą.

5. Ieškovai yra darbuotojai, kurių reikalavimai, kylantys iš nesumokėto darbo užmokesčio, yra savarankiška sąlyga iškelti bankroto bylą. Panevėžio apygardos teisme ieškinys buvo priimtas uždelsus, todėl nutartis perduoti bylą Kauno apygardos teismui buvo priimta tą pačią dieną, kai buvo iškelta bankroto byla. Ieškovai pagrįstai manė, kad byloje bus įtraukti trečiaisiais asmenimis, todėl atskirai Kauno apygardos teismui prašymo nepateikė.

6. Ieškovai teikia prieštaravimus paskirtam UAB „Ignalinos statyba“ bankroto administratoriui ir teismui teikia UAB „Bankroto centras“ kandidatūrą.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

 

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

 

Apeliacinės instancijos teisme sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantų pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Ignalinos statyba“ paliktas nenagrinėtas, teisėtumo klausimas, taip pat apeliantų įtraukimo trečiaisiais asmenimis į UAB „Ignalinos statyba“ bankroto bylą klausimas.

Įmonių bankroto procesas vykdomas pagal Įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ), o kiek šis specialus įstatymas nereglamentuoja – pagal bendrąsias Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) teisės normas. Bankroto procesas turi tam tikrų ypatumų, susijusių su dalyvaujančių byloje asmenų procesine padėtimi. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad įmonės, kuriai inicijuojamas bankroto procesas, tikėtinas kreditorius iki bankroto bylos iškėlimo gali įstoti į bylą ir prašyti teismo iškelti atsakovui bankroto bylą, kartu pasiūlant bankroto administratoriaus kandidatūrą. Tokio kreditoriaus procesinė padėtis yra bendraieškis, kadangi jo reikalavimas dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei ir bankroto procedūrų pradėjimo atitinka pradinio ieškovo interesus. Įtraukti į bylą tokį kreditorių kaip trečiąjį asmenį, pareiškiantį savarankiškus reikalavimus, nėra pagrindo, nes jo ir pradinio ieškovo teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi visuomet yra skirtingas (CPK 46 str.). Teismas, iki bankroto bylos iškėlimo gavęs įstatymų reikalavimus atitinkantį kreditoriaus pareiškimą dėl įstojimo į bylą bendraieškiu, turi leisti šiam asmeniui prisidėti prie ieškinio. Tuomet šis kreditorius laikomas dalyvaujančiu byloje asmeniu ir įgyja visas jo procesinę padėtį (šalies) atitinkančias procesines teises ir pareigas (ĮBĮ 10 str. 1 d., CPK 2 str., 3 str. 1 d., 5, 6, 17, 37, 41, 42, 334, 338, 305 str.). Toks bendraieškiu į bylą įtrauktas asmuo turi teisę apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį tiek nemokumo, tiek ir bankroto administratoriaus paskyrimo klausimais (CPK 305 str.). Kiti įmonės kreditoriai, t. y. neinicijavę bankroto proceso ir neprisidėję prie ieškovo (ieškovų) reikalavimo iki teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo momento, nelaikomi dalyvaujančiais byloje asmenimis šiame bankroto proceso etape (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-835/2009, 2009 m. spalio 1 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1156/2009). Tokie kreditoriai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis (ĮBĮ 9 str. 5 d.). Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs ir dar plačiau: pagal suformuotą praktiką bankroto administratoriaus paskyrimo klausimas yra procedūrinio pobūdžio ir pagal turinį negali būti priskiriamas materialiajam teisiniam reikalavimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1527/2009), todėl nedalyvaujantys byloje asmenys iki įmonės nemokumo klausimo išsprendimo taip pat gali siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūras, tačiau neįgyja apeliacijos teisės dėl pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties šiuo klausimu (CPK 305 str.). Į bankroto bylą neįtrauktas asmuo, kuris iki atsakovo nemokumo klausimo išsprendimo nesiūlė teismui atsakovo bankroto administratoriaus kandidatūros, taip pat negali skųsti apeliacine tvarka teismo nutarties dalies dėl paskirto administratoriaus (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1204/2010 ir 2-1204-1/2010).

Teisė siūlyti teismui bankroto administratoriaus kandidatūrą iki bankroto bylos iškėlimo net ir neprisidėjusiam prie ieškinio įmonės tikėtinam kreditoriui suteikiama tam, kad būtų užtikrintas bankroto administratoriaus parinkimo skaidrumas bei kreditorių lygiateisiškumas, nepaisant to, jog kai kurie kreditoriai iki teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo nėra dalyvaujantys byloje asmenys. Tokia situacija nepažeidžia įmonės kreditorių teisėtų interesų, o atvirkščiai, suteikia jiems papildomų teisių, kadangi ir iki klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo išsprendimo teismas turi svarstyti visų įmonės kreditorių, taigi, ir neįtrauktų į bylos nagrinėjimą, siūlymus dėl bankroto administratoriaus kandidatūros.

Teisė įstoti į bylą bendraieškiu bankroto bylos iškėlimo stadijoje įmonės tikėtinam kreditoriui pagal teismų praktiką suteikta tik iki teismo nutarties iškelti (atsisakyti iškelti) bankroto bylą priėmimo. Todėl kreditorių, kurie kreipėsi į teismą šioje stadijoje, įtraukimo bendraieškiu klausimas turi būti sprendžiamas iki nutarties bankroto bylos iškėlimo klausimu priėmimo (žr. taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartį civ. byloje Nr. 2-991/2009; 2011 m. spalio 6 d.  nutartį civ. byloje Nr. 2-2060/2011). Tuo atveju, kai teismas pareiškėjo motyvuotą prašymą dėl jo įtraukimo į bylą bendraieškiu gauna po nutarties bankroto bylos iškėlimo klausimu priėmimo, jis turėtų šį procesinį dokumentą teisiškai kvalifikuoti pagal jo turinį kaip ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo ir atsisakyti jį priimti, nes klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei yra išspręstas (CPK 3 str. 6 d. ir 137 str. 2 d. 4 p. ir 5 p.). Tačiau, jeigu įmonės kreditoriaus ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo (prašymas įtraukti bendraieškiu, kartu suformuluojant savarankiškus materialiuosius teisinius reikalavimus dėl bankroto bylos iškėlimo) teisme gautas iki teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, teismas turėtų spręsti jo priėmimo ir nagrinėjimo kartu su anksčiau gautais ieškinio reikalavimais dėl bankroto bylos iškėlimo tai pačiai įmonei klausimą. Tokio ieškinio priėmimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles (CPK 137 str. 3 d., ĮBĮ 10 str. 1 d.), išskyrus tuos atvejus kai pareiškėjas prašymą dėl jo įtraukimo į procesą bendraieškiu paduoda prieš pat teismo posėdį ir prašymą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir teismo jau priimtas ieškinys, ir nėra duomenų, kad pareiškėjas tokio prašymo negalėjo pateikti anksčiau. Tokiu atveju teismas turi iš esmės spręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą pagal anksčiau priimtą ieškinį (ieškinius), nors kitų asmenų pateikto ieškinio dėl to paties dalyko priėmimo klausimas dar neišspręstas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2–1772/2012).

Toks kreditorių procesinės padėties aiškinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, pagal kurią kreditoriaus galimybei įstoti į bylą ir jo procesinei padėčiai bankroto bylos iškėlimo stadijoje esminę reikšmę turi nutarties bankroto bylos iškėlimo klausimu priėmimo momentas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tik nurodė, jog tokio kreditoriaus statusas bankroto byloje turi atitikti trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais procesinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis civ. byloje Nr.3k-3-274/2012). Pažymėtina, jog savarankišką reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškusio kreditoriaus procesinė padėtis – bendraieškis ar trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais – neturi reikšmės jo procesinių teisių ir pareigų apimčiai, kadangi pagal CPK 46 straipsnio 2 dalį šių byloje dalyvaujančių asmenų procesinis statusas yra lygiavertis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pagal teismų praktiką potencialių atsakovo kreditorių, siekiančių įstoti į bankroto bylą bendraieškiais, procesinė padėtis priklauso nuo to, ar jie kreipėsi į teismą iki nutarties iškelti (arba atsisakyti iškelti) bankroto bylą atsakovui priėmimo, ar po tokios nutarties priėmimo. Tiek įtrauktų į bankroto bylą, tiek į ją neįtrauktų asmenų teisė siūlyti teismui bankroto administratoriaus kandidatūrą taip pat siejama su nutarties, kuria išspręstas bankroto bylos iškėlimo klausimas, priėmimo momentu, kadangi teismas ta pačia nutartimi, kuria iškelia bankroto bylą, paskiria ir bankrutuojančios įmonės administratorių. Dalyvaujančio byloje asmens procesinio teisinio statuso suteikimas tam tikrais atvejais lemia šio asmens teisę skųsti apeliacine tvarka bankroto bylą nagrinėjančio teismo priimtus procesinius sprendimus (pvz., kaip minėta, į bylą neįtraukti asmenys neturi apeliacijos teisės dėl teismo nutarties dalies, kuria paskirtas bankroto administratorius). Vadinasi teismas, neišnagrinėdamas iš esmės iki bankroto bylos iškėlimo gauto naujų ieškovų pareiškimo iškelti įmonei bankroto bylą, įtraukti į bylą bendraieškiais ar trečiaisiais asmenimis ir nesvarstydamas tokių ieškovų pasiūlytos bankroto administratoriaus kandidatūros, jeigu nenustato tokių asmenų piktnaudžiavimo teise požymių, pažeidžia ne tik galimų kreditorių teisę laisvai pasirinkti galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą, bet ir nepagrįstai apriboja apeliacijos teisę. Asmeniui, kurio procesinis elgesys sąžiningas, šios teisės negali būti ribojamos vien dėl to, kad asmuo iki nutarties bankroto bylos iškėlimo klausimu priėmimo kreipėsi į kitą teismą, kuris priėmė pareiškimą ir tik vėliau, nustatęs teismingumo taisyklių pažeidimą, nutartimi perdavė bylą nagrinėti pagal teismingumą (CPK 34 str. 2 d. 4 p.).

Bankroto bylose vyraujantis viešasis interesas reikalauja, kad bankroto bylos būtų nagrinėjamos itin operatyviai, teismas tokiose bylose turi būti aktyvus ir procesinius sprendimus priimti nepažeisdamas esminių civilinio proceso ir bankroto proceso principų. Ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo gavęs teismas jau jo priėmimo stadijoje privalo nustatyti, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant teismingumo taisyklių. Nustatęs teismingumo taisyklių pažeidimą ir matydamas, kad tame teisme, kuriam teismingas gautasis ieškinys, yra kitų ieškovų ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo tam pačiam atsakovui, teismas, bendradarbiaudamas su kitu teismu, turėtų informuoti apie nutarties perduoti bylą kitam tos pačios pakopos teismui priėmimą dar iki šios nutarties įsiteisėjimo (CPK 34 str. 4 d.). Toks teismų susižinojimas reikalingas tam, kad nebūtų pažeisti galimų bankrutuojančios įmonės kreditorių teisėti reikalavimai (lūkesčiai) užimti ieškovų procesinę padėtį bankroto procese. Kita vertus, teismas, gavęs iš kito teismo jam pagal teismingumą priklausančią nagrinėti bylą, taip pat turi įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, o ne priimti formalius procesinius sprendimus, nepagrįstai užkertančius kelią ieškovams ginti teises ir teisėtus interesus savo pasirinktu būdu. Nustatęs, kad ieškovai į kitą teismą kreipėsi iki nutarties bankroto bylos iškėlimo klausimu priėmimo, teismas, nenukrypdamas nuo aukščiau minėtos teismų praktikos, turi šiuos ieškovus įtraukti į bankroto bylą bandraieškiais (arba prijungti iš kito teismo gautą civilinę bylą prie nagrinėjamos bankroto bylos). Tuo atveju, jeigu operatyvus teismų susižinojimas neįvyksta ir jau yra priimta teismo nutartis bankroto bylos iškėlimo klausimu, teismas, gavęs dalyvaujančių byloje asmenų atskiruosius skundus dėl šios nutarties, turėtų panaikinti šią nutartį ir bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėti iš naujo po to, kai bus išspręsti visų asmenų, kurie kreipėsi į teismą iki bankroto bylos iškėlimo, procesinės padėties nustatymo klausimai (CPK 334 str. 2 d. 1 p.).    

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių dokumentų ir teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Panevėžio apygardos teisme 2013 m. kovo 20 d. ir 2013 m. kovo 22 d. gauti ieškovų – UAB „Ignalinos statyba“ darbuotojų E. A., J. V., J. V., J. G. ieškiniai dėl bankroto bylos UAB „Ignalinos statyba“ iškėlimo. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 21 d. ir 2013 m. kovo 22 d. nutartimis ieškovams nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumą – pateikti įrodymus, kad ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo ir jo priedai įteikti atsakovui. Ieškovai trūkumus pašalino ir 2013 m. kovo 29 d. bei 2013 m. balandžio 2 d. pateikė teismui pareikalautus įrodymus. 2013 m. balandžio 4 d. nutartimi visų ieškovų ieškiniai sujungti į vieną civilinę bylą Nr. B2-567-198/2013. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi, nustačius, kad ieškiniai priimti pažeidžiant teismingumo taisykles, o Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė Nr. B2-1517-480/2013 dėl bankroto bylos UAB „Ignalinos statyba“ iškėlimo, Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-567-198/2013 perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Kauno apygardos teisme civilinė byla Nr. B2-1517-480/2013 iškelta pagal 2013 m. vasario 19 d. gautą ieškovo UAB „Skaita“ ieškinį dėl bankroto bylos UAB „Ignalinos statyba“ iškėlimo. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovų A. K., UAB „Skaita“, UAB „Noble Group“, UAB „Alisina“, UAB „Maestro Team“, UAB „InDebt“, UAB „REALM JURIDICAL“, UAB „Cemeka“, UAB „AROMAS“, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, ieškovų pusėje UAB „FIBERPOOL.EU“, BUAB „Rekolas“, UAB „Stogdenga“, UAB „Lentvario kilimai“, UAB „Bikuvos“ prekyba, UAB „Gedarta“, UAB „Skolų departamentas“, UAB „DORVILA“, UAB „TOI-TOI Lietuva“ pareiškimus, 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi atsakovui UAB „Ignalinos statyba“ iškėlė bankroto bylą. 

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartis dėl bylos perdavimo Kauno apygardos teismui įsiteisėjo 2013 m. balandžio 18 d. Pagal teismingumo taisykles perduota civilinė byla Kauno apygardos teisme gauta 2013 m. balandžio 23 d. Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi ieškovų E. A., J. V., J. V. ir J. G. ieškinius dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Ignalinos statyba“ paliko nenagrinėtus, kadangi civilinėje byloje Nr. B2-1517-480/2013 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi atsakovui UAB „Ignalinos statyba“ jau iškelta bankroto byla.

Ieškovai dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutarties padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti nutartį, įtraukti ieškovus trečiaisiais asmenimis Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-1517-480/2013 ir bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto centras“.

Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad ieškovai į teismą kreipėsi daugiau kaip dvi savaitės iki nutarties dėl bankroto bylos atsakovui UAB „Ignalinos statyba“ iškėlimo priėmimo. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų praktiką, ta aplinkybė, kad ieškovai kreipėsi į teismą nesilaikydami teismingumo taisyklių, šiuo atveju neturi lemti jų teisės užimti ieškovų procesinę padėtį apribojimo. Tokia išvada darytina dėl to, kad, pirma, pirmosios instancijos Panevėžio apygardos ir Kauno apygardos teismai neužtikrino operatyvaus tarpusavio susižinojimo, ką privalėjo daryti nenukrypdami nuo reikalavimo užtikrinti viešąjį interesą bankroto byloje. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Panevėžio apygardos teismas apie tai, kad Kauno apygardos teisme 2013 m. balandžio 9 d. bus sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo UAB „Ignalinos statyba“ klausimas sužinojo ne vėliau kaip 2013 m. balandžio 5 d. (b. l. 142-144). Tačiau teismas nesiėmė jokių priemonių, kad Kauno apygardos teismas būtų informuotas apie tai, kad Panevėžio apygardos teismo žinioje yra ne pagal teismingumą priimti ieškovų (apeliantų) ieškiniai dėl bankroto bylos iškėlimo tam pačiam atsakovui. Antra, ieškovai yra bankrutuojančios įmonės darbuotojai, kurių ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo sudaro savarankišką pagrindą iškelti įmonei bankroto bylą (ĮBĮ 4 str. 1 p.). Trečia, byloje nėra duomenų, kad ieškovai piktnaudžiavo savo teisėmis ar pateikė teismui nesąžiningą ieškinį. Ketvirta, atsakovo UAB „Ignalinos statyba“ buveinės adresas iki 2012 m. gruodžio 4 d. buvo Švenčionių g. 37, Ignalina, o nuo 2012 m. gruodžio 4 d. – Taikos pr. 141, Kaunas (b. l. 148). Ieškovai, būdami statybų bendrovės darbuotojai, galėjo nežinoti apie įmonės buveinės registracijos vietos pakeitimą. Teismas jau ieškinio priėmimo stadijoje turėjo nustatyti, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant teismingumo taisyklių, o nustatęs, kad ieškinys neteismingas tam teismui, atsisakyti priimti tokį ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Ieškinio priėmimo klausimas turėjo būti išspręstas ne vėliau kaip per 10 dienų (CPK 137 str. 3 d.).

Kai Kauno apygardos teismas gavo Panevėžio apygardos teismo perduotą civilinę bylą, Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartis dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo nebuvo įsiteisėjusi, kadangi dėl jos gauti kitų byloje dalyvaujančių asmenų atskirieji skundai. Byla Kauno apygardos teismo žinioje buvo rengiama nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme. Kauno apygardos teismas, gavęs Panevėžio apygardos teismo perduotą civilinę bylą, turėjo įvertinti šias aplinkybes, panaikinti 2013 m. balandžio 9 d. nutartį, kuria iškelta bankroto byla, sujungti abi civilines bylas (CPK 136 str. 4 d.) ir iš naujo spręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą. Taip sujungus bylas, ieškovai (apeliantai) pagrįstai įgytų ieškovų (bendraieškių) procesinį statusą UAB „Ignalinos statyba“ bankroto byloje.

Vadinasi, yra pagrindas daryti išvadą, kad Kauno apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kuria ieškovų pareiškimą paliko nenagrinėtą, nepagrįstai apribojo šių asmenų teises užimti ieškovų procesinę padėtį UAB „Ignalinos statyba“ bankroto byloje. Todėl neteisėta ir nepagrįsta, ieškovų teises pažeidžianti skundžiama nutartis turi būti panaikinta.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, kad ieškovai į teismą kreipėsi iki nutarties bankroto bylos iškėlimo klausimu priėmimo, daroma išvada, kad jie turėjo būti įtraukti į bylą ir tapti dalyvaujančiais bankroto byloje asmenimis, turinčiais bendraieškių procesinį statusą ir procesines teises, tame tarpe ir teisę siūlyti teismui bankroto administatoriaus kandidatūrą bei apeliacijos teisę dėl teismo priimtų procesinių sprendimų bankroto procese. Apeliacinės instancijos teismui priėmus tokį procesinį sprendimą šioje civilinėje byloje, Kauno apygardos teismas, nagrinėjantis UAB „Ignalinos statyba“ bankroto bylą Nr. B2-1517-480/2013, turėtų priimti procesinį sprendimą šią civilinę bylą prijungti prie bankroto bylos pagal CPK 136 straipsnio 4 dalį. Tačiau, siekiant nepažeisti civilinio proceso operatyvumo ir koncentruotumo principų (CPK 2, 7 str.), šis klausimas spręstinas apeliacinės instancijos teisme (CPK 3 str. 6 d., 134 str. 4 d.). Bylų sujungimas šioje civilinio proceso stadijoje šiuo konkrečiu atveju suteiks ieškovams (apeliantams) bendraieškių procesinį statusą, leis atstatyti pažeistas jų teises, dėl kurių jų pasiūlyta bankroto administratoriaus kandidatūra nebuvo svarstoma sprendžiant atsakovo bankroto administratoriaus skyrimo klausimą, ir jie neturėjo procesinės galimybės skųsti tokią nutartį apeliacine tvarka. Juo labiau, kad Lietuvos apeliacinis teismas artimiausiu metu nagrinės UAB „Ignalinos statyba“ bankroto administratoriaus paskyrimo teisėtumo klausimą civilinėje byloje Nr. B2-1517-480/2013 (LITEKO duomenys).

Pažymėtina, kad apie procesinį dokumentą teismas turi spręsti pagal jo turinį, o ne tik pagal formą. Iš šioje byloje nagrinėjamo atskirojo skundo turinio matyti, kad ieškovai kelia tris reikalavimus: prašo panaikinti 2013 m. balandžio 25 d. nutartį, įtraukti ieškovus trečiaisiais asmenimis (bendraieškiais) civilinėje byloje Nr. B2-1517-480/2013 ir bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto centras“. Vadinasi, šiuo procesiniu dokumentu ieškovai ginčija Kauno apygardos teismo procesinius sprendimus, priimtus ne tik 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi šioje civilinėje byloje, bet ir 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1517-480/2013.

LITEKO sistemos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartis dar nėra įsiteisėjusi, nes apskųsta atskiraisiais skundais. Kaip minėta, Lietuvos apeliacinis teismas pagal atskiruosius skundus spręs bankroto administratoriaus paskyrimo teisėtumo klausimą. 

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliantų E. A., J. V., J. V. ir J. G. įtraukimo į bylą klausimas išsprendžiamas panaikinant skundžiamąją Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį ir sujungiant civilines bylas. Taigi, apeliantams įgijus bendraieškių procesinį statusą UAB „Ignalinos statyba“ bankroto byloje Nr. B2-1517-480/2013, šis apeliantų atskirasis skundas laikytinas atskiruoju skundu ir dėl 2013 m. balandžio 9 d. nutarties dalies, kuria paskirtas UAB „Ignalinos statyba“ bankroto administratorius. Kadangi civilinė byla pagal kitų asmenų atskiruosius skundus dėl 2013 m. balandžio 9 d. nutarties dalies, kuria paskirtas bankroto administratorius, yra Lietuvos apeliaciniame teisme (bylos Nr. 2-1612/2013), šis atskirasis skundas dalyje dėl bankroto administratoriaus paskyrimo perduotinas nagrinėti į civilinę bylą Nr. 2-1612/2013, kurioje turėtų būti atlikti CPK 318 straipsnyje ir ĮBĮ 10 straipsnio 8 dalyje nustatyti procesiniai veiksmai. Pažymėtina, kad ieškovų siūloma administratoriaus kandidatūra yra suderinta su Įmonių bankroto valdymo departamentu prie Ūkio ministerijos (b. l. 149).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 6 dalimi, 136 straipsnio 4 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį panaikinti.

Sujungti Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. B2-1799-480/2013 ir Kauno apygardos civilinę bylą Nr. B2-1517-480/2013, prie civilinės bylos Nr. B2-1517-480/2013 prijungiant civilinę bylą Nr. B2-1799-480/2013.

Priimti ieškovų E. A., J. V., J. V. ir J. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutarties dalies, kuria paskirtas UAB „Ignalinos statyba“ bankroto administratorius ir perduoti jį nagrinėti į Lietuvos apeliacinio teismo civilinę bylą Nr. 2-1612/2013.

 

 

 

 

 

Teisėjai                                                                                                Artūras Driukas