Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-12-185/2017

                                                                               Teisminio proceso Nr. 4-08-3-03086-2016-1      

                                                                               Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10.

(S)

PANEVĖŽIO  APYGARDOS TEISMAS

                  N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 23 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. Č. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-03-20 nutarimo administracinio nusižengimo byloje,

n u s t a t ė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-03-20 nutarimu A. Č. pripažintas kaltu pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 str. 1 d. ir jam paskirta 600 Eur bauda už tai, kad 2016-12-11 16.42 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volvo 850“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį R. Š., manevruodamas atbuline eiga, kliudė gale stovėjusį automobilį „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį P. A., ir jį apgadino, po ko iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 114, 219 p. reikalavimus. Bylos teisena dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo nutraukta. Administraciniu nusižengimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo klausimas paliktas spręsti civilinio proceso tvarka.

Apeliaciniu skundu A. Č. prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodo, kad neginčija to, jog nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį kliudė ir apgadino kitą automobilį. Tačiau šio susidūrimo nepajuto, iš eismo įvykio vietos išvažiavo nesuvokdamas ir negalėdamas suvokti apie pareigą pasilikti. Todėl atsakomybė pagal ANK 426 str. 1 d. jam negali būti taikoma. Teigia, kad apylinkės teismas atmetė jo atstovo prašymą skirti autotechninę ekspertizę, nors jos išvados neabejotinai būtų reikšmingos patikimai spręsti dėl jo paaiškinimų tikrumo ir kartu priimant skundžiamą nutarimą. Tačiau vietoje to teismas pasirinko remtis subjektyvaus pobūdžio įrodymais, tokiais kaip liudytojų parodymais ir vaizdo įrašu, paliekančiais galimybę jų laisvai interpretacijai. Nors administracinių nusižengimų teisenoje taip pat galioja nekaltumo prezumpcijos principas, jis nepaneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės pačiam teikti jo nekaltumą patvirtinančius įrodymus. Ši jo teisė buvo pažeista. Apylinkės teismo motyvas, kad ekspertizės atlikimas būtų vilkinęs bylos nagrinėjimą, nepagrįstas, nes tokiu būdu teismas pervertino greito bylos išnagrinėjimo tikslą, aukodamas bylos išnagrinėjimo teisingumą. Nurodo, kad šiuo atveju nėra ginčo dėl to, jog automobilis „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apgadintas nežymiai – draudimo bendrovė žalą įvertino 127,50 Eur. Manevruodamas automobilį atsitrenkė į stovinčią kliūtį. Jo vairuoto automobilio greitis buvo minimalus. Vaizdo įraše nematyti, kad nuo smūgio susidūrime dalyvavęs automobilis „Nissan Almera“ būtų sujudėjęs ar pan. Todėl, nesant autotechninės ekspertizės akto, nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog jis tikrai juto susidūrimą ir sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Taip pat nė vienas jo bendrakeleivis neparodė, jog nurodytomis aplinkybėmis būtų pajutęs automobilių susidūrimą. Apylinkės teismas nepagrindė, kodėl nesivadovauja šių liudytojų parodymais. Vien tai, kad šie asmenys yra jo pažįstami, nesudaro pagrindo atmesti jų parodymus. Prieš apklausiant kiekvienas iš jų davė priesaiką, o jeigu apylinkės teismas būtų paskyręs autotechninę ekspertizę, tai priklausomai nuo jos išvadų, šie liudytojai būtų labai rimtai rizikavę patys būti patraukti atsakomybėn už melagingų parodymų davimą pagal ANK 224 str. 2 d. Teigia, kad policijos pareigūnų parodymai iš esmės neturi jokios įrodomosios reikšmės, nes susidūrimo įvykio jie nematė, o pareigūnas T. D. dar ir negalėjo įtikinančiai paaiškinti, kokiais įrodymais remdamasis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir atmetė jo paaiškinimus bei nutarė, jog jis iš kiemo išvažiavo suprasdamas, jog šalinasi iš eismo įvykio vietos. Pažymi, kad liudytojas T. M. neparodė, jog jis būtent jam (apeliantui) būtų sakęs apie įvykusį susidūrimą. Liudytojui beldžiant į automobilio langą sunerimo, kad jaunuoliai bando skelti konfliktą. Turėjo pagrindą dėl to baimintis, nes jau buvo iš esmės tamsu, jis yra neįgalus, todėl būtų buvęs ypač pažeidžiamas fiziniam smurtui. Taigi tiesiogiai T. M. jam nieko nesakė, o ką jis sakė jo bendrakeleiviams, negirdėjo. V. Š. ir G. Š. parodė, jog jiems atidarius automobilio dureles, T. M. ir A. S. tylėjo, nieko nesakė apie ką tik įvykusį susidūrimą. Taigi informacijos apie eismo įvykį jis negavo. Keleiviams G. Š. ir V. Š. raginant jį važiuoti nedelsiant, atsižvelgė į jų nuomonę, tačiau jų raginimų nesuprato kaip raginimų mėginti išvengti atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą. Priešingai, šiuos raginimus suprato kaip patvirtinimą, jog likti įvykio vietoje nėra jokios būtinybės. Esant šioms aplinkybėms mano, kad apylinkės teismo nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, jis turėtų būti panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nesant administracinio nusižengimo požymių.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkas nurodo, kad su apeliaciniame skunde išdėstytu reikalavimu panaikinti apylinkės teismo nutarimą nesutinka, nes mano, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų (ANK 652 str.).

Kaip matyti iš pateikto skundo, apeliantas, neigdamas savo kaltę bei sau palankiai dėstydamas bylos aplinkybių vertinimą, nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 426 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylą ir joje surinktus įrodymus, padarė motyvuotas ir įrodymais pagrįstas išvadas dėl A. Č. kaltės, o tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo  netinkamai pritaikytas įstatymas, priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas.  

Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 str.). Pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti.

Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei išnagrinėjęs turimą bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė, išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek kaip visumą, palygino juos tarpusavyje ir susiejo į vientisą loginę grandinę, skundžiamame nutarime  išsamiai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos išvados, o taip pat ir tų įrodymų įvertinimo bei kitų įrodymų atmetimo motyvus ir argumentavo savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas atitinka faktinę bylos medžiagą, teismo išvados yra pagrįstos išanalizuotų įrodymų visetu. Apeliacinio skundo argumentai nėra nauji ir skundžiamu teismo nutarimu jie jau buvo įvertinti. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą, nenustatė aplinkybių, kurios pagal skundo argumentus turėtų būti aiškinamos apelianto naudai. Skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, padarytomis išvadomis bei išdėstytais motyvais ir jų iš naujo nebekartoja, juolab kad skundžiamo nutarimo turinys yra žinomas ir pačiam apeliantui.

Byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad A. Č., vairuodamas atbulas, kliudė gale stovėjusį automobilį, jį apgadino ir iš eismo įvykio, su kuriuo susijęs, vietos pasišalino. Šių aplinkybių neginčija ir apeliantas, tačiau nuosekliai laikėsi savo pozicijos, kad susidūrimo nepajuto ir iš įvykio vietos pasišalino nesuvokdamas ir negalėdamas suvokti savo pareigos pasilikti, t. y. apeliantas neigia jo veiksmuose buvus tyčią. Tačiau remiantis A. Č. skunde nurodytais motyvais naikinti apylinkės teismo nutarimą ir bylą nutraukti konstatuojant, kad jo veikoje nėra jam inkriminuoto ANK 426 str. 1 d. numatyto nusižengimo sudėties, t. y. subjektyviojo požymio – tyčios, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo. 

Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino A. Č. kaltės turinį ir pagrįstai pripažino, kad jis tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Apelianto versijos skundžiamame nutarime yra išsamiai išanalizuotos ir motyvuotai atmestos kaip gynybinės, siekiant išvengti atsakomybės. A. Č. kaltė – tyčia ir jos turinys – išsamiai atskleistas įvertinus liudytojų T. M., A. S., L. M. (eismo įvykio metu buvusių eismo įvykio vietoje bei tiesiogiai mačiusių tiek eismo įvykio, tiek ir pasitraukimo iš įvykio vietos aplinkybes) paaiškinimus, liudytojų policijos pareigūnų T. D., A. R. ir G. V. parodymus, duomenis, užfiksuotus eismo įvykio vietos schemoje, fotolenteles, iš kurių matyti automobiliui „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai, aikštelės kameromis užfiksuotą vaizdo įrašą, kuris patvirtina liudytojų T. M., A. S., L. M. nurodytas aplinkybes tiek dėl to, kad L. M. teko trauktis, jog A. Č. vairuojamas automobilis ant jos neužvažiuotų, tiek tai, kad buvo šio automobilio kontaktas su automobiliu „Nissan Almera“, bei tai, kad buvo aiškinamasi įvykio vietoje, tačiau iš jos pasišalinta, ir kitus bylos duomenis. Šie nuoseklūs, vienas kitą papildantys, atitinkantys ir neprieštaraujantys vienas kitam įrodymai, kaip teisingai skundžiamame nutarime nurodė apylinkės teismas, neabejotinai patvirtina tai, jog A. Č. suvokė ir suprato, kad automobilių aikštelėje, važiuodamas atbulas, atsitrenkė į aikštelėje stovėjusį kitą automobilį – sukėlė eismo įvykį, tačiau sąmoningai, pažeisdamas KET reikalavimus, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. A. Č. skundo argumentai, kad nei jis, nei jo bendrakeleiviai jokios informacijos apie eismo įvykį negavo, atmetami kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys kitiems bylos įrodymams. Liudytojai T. M., A. S. bei L. M. nuosekliai ir analogiškai parodė, jog T. M., būdamas prie pat A. Č. vairuojamo automobilio, kelis kartus automobiliu važiavusiems asmenims pasakė, jog jų automobilis atsitrenkė į jo automobilį, tačiau jam buvo atsakyta, jog jam čia „ne stovėjimo aikštelė“ ir necenzūriniais žodžiais liepta nesikišti. Negana to, net ir aptariamo įvykio metu šalia A. Č. sėdėjęs G. Š., kuris, kaip parodė pats apeliantas, jo prašymu atidaręs automobilio dureles aiškinosi, kas beldė į automobilį ir kodėl tai darė, teisme patvirtino, jog girdėjo, kaip jaunimas sakė „stokite, avariją padarėte“, suprato, kad lyg ir atsitrenkė į kitą automobilį. Dėl A. Č. pirmosios instancijos teisme atmesto prašymo skirti autotechninę ekspertizę pasisakytina, jog toks prašymas atmestas pagrįstai. Pažymėtina, jog ekspertas skiriamas tuo atveju, kai reikalingos specialios žinios, o tokio būtinumo šiuo atveju nebuvo ir nėra, įrodymų nepakankamumo problema šioje byloje neiškilo, t. y. byloje surinkta pakankamai duomenų, kuriuos apylinkės teismas galėjo analizuoti ir vertinti bei daryti atitinkamas išvadas.

Taigi apibendrinus konstatuotina, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes A. Č. ANK 426 str. 1 d. taikyta tinkamai, t. y. nustačius jo veikoje visus šio nusižengimo sudėties požymius, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Vadovaudamasis ANK 653 str. 1 d. 1 p., teismas

n u t a r i a :

Palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-03-20 nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. Č. apeliacinio skundo netenkinti

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                   Pranas Šimkus