Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-05-29][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-1732-429-2020].docx
Bylos nr.: e2-1732-429/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apylinkės teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB DekoBETONAS 302521898 atsakovas
BUAB Kauno dujotiekio statyba 133276384 Ieškovas
Kategorijos:
Sutarties samprata ir sutarčių rūšys
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
Bylos, susijusios su nepagrįstu praturtėjimu ar turto gavimu
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Procesas pirmosios instancijos teisme
CIVILINIS PROCESAS
Prievolių teisė
Teismo sprendimas
Sutarčių teisė
Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai

?

                                                                                         Civilinė byla Nr. e2-1732-429/2020

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09484-2019-7

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                                                                                         2.6.8.1; 2.6.8.10; 3.1.7; 3.2.6.1

  

img1 

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. gegužės 22 d.

Kaunas

 

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vida Jegorovienė,

sekretoriaujant Kristinai Matkevičienei, G. Ž.,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Kauno dujotiekio statyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „DekoBETONAS“ dėl skolos ir kitų su skola susijusių sumų priteisimo, ir atsakovės UAB „DekoBETONAS“ priešieškinį ieškovei „Kauno dujotiekio statyba“ dėl skolos priteisimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovės 3 300,00 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė

, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1183-254/2018 jai iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas V. L.. Patikrinus ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentus pagal debitorių sąrašą nustatyta, kad UAB „DekoBETONAS“ įsiskolinimas sudaro 3 300,00 Eur, kuris susidarė ieškovei 2016 m. rugpjūčio 23 d. mokėjimo pavedimu pervedus pinigus atsakovei. Kadangi ieškovės dokumentuose jokių duomenų patvirtinančių šių lėšų išmokėjimo pagrindą (nei sutarties, nei jokių kitų apskaitos dokumentų) nebuvo, atsakovei buvo išsiųstas raginimas sumokėti skolą. 2019 m. kovo 6 d. bankroto administratorius pakartotinai raštu Nr. VL19-03-04-14 kreipėsi į atsakovę dėl skolos sumokėjimo. Atsakovė, nesutikdama su skola, bankroto administratoriui 2019 m. kovo 15 d. elektroniniu paštu atsiuntė dvi PVM sąskaitas faktūras: 2016 m. spalio 31 d. SF DB Nr. 1000148 sumai - 9 816,65 Eur be PVM (11 878,75 Eur su PVM) ir 2016 m. liepos 7 d. SF DB 1000127 sumai - 1 238,50 Eur be PVM (1 498,59 Eur su PVM) ir savo sąskaitų suvestinę. 2019 m. kovo 25 d. atsakovei raštu išsiųstas prašymas iki 2019 m. balandžio 8 d. pateikti įrodymus, patvirtinančius 3 300,00 Eur sumos gavimo teisėtumą ir pagrįstumą arba geranoriškai sumokėti skolą, tačiau atsakovė nurodytu terminu nei dokumentų, nei atsakymo nepateikė ir pinigų negrąžino. Nėra jokių objektyvių duomenų (įrodymų) patvirtinančių šalių sutartinių santykių egzistavimą (bet kokia forma), kurių pagrindu ieškovė pervedė atsakovei 3 300,00 Eur sumą, o atsakovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros nepatvirtina tarp šalių buvusių sutartinių santykių dėl PVM sąskaitose faktūrose nurodytų darbų atlikimo ir jų apmokėjimo, nei pačių darbų atlikimo fakto, t. y. nepatvirtina 3 300,00 Eur sumos gavimo/išmokėjimo teisėtumo ir pagrįstumo. Nesant objektyvių, leistinų ir patikimų įrodymų, kurie patvirtintų 3 300,00 Eur atlikto mokėjimo/gavimo teisėtumą ir pagrįstumą, pagrindo kvestionuoti ieškovės reikalavimo teisės į atsakovės 3 300,00 Eur skolą nėra, todėl, atsakovei geranoriškai negrąžinus 3 300,00 Eur, bankroto administratorius priverstas ginti ieškovės ir jos kreditorių teises ir teisėtus interesus teisme. Atsakovė pripažįsta faktą, kad ieškovė sumokėjo 3 300,00 Eur, tačiau neigia skolą įrodinėdama, jog ši suma įskaityta už atliktus darbus pagal dvi atsakovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Atsakovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros kelia pagrįstų abejonių dėl jų autentiškumo (tikrumo), patikimumo ir ryšio, sąsajumo su ieškovės sumokėta 3 300,00 Eur suma. Atsakovė PVM sąskaitas faktūras pateikė tik 2019 m. kovo 15 d. (praėjus daugiau, kaip 2 metams nuo jų išrašymo datos), šios PVM sąskaitos faktūros neįtrauktos į ieškovės apskaitą. Taigi PVM sąskaitų faktūrų pateikimas po daugiau, kaip 2 metų prieštarauja Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau - PVMĮ) 79 straipsnio 2 daliai. Nėra galimybės nustatyti PVM sąskaitų faktūrų autentiškumo (tikrumo), jos nepasirašytos ieškovės atsakingų asmenų, nėra jokių įrodymų, kad jos buvo tinkamai įteiktos ieškovei ir, kad ieškovė jas akceptavo (PVMĮ 11 str.). 2016 m. liepos 7 d. PVM sąskaita faktūra SF DB 1000127, kuria atsakovė remiasi, kaip 3 300,00 Eur sumos įskaitymu, yra išrašyta anksčiau, nei ieškovė sumokėjo atsakovei 3 300,00 Eur sumą, kaip avansą (2016 m. rugpjūčio 23 d.). Tokia situacija prieštarauja įprastai verslo praktikai statybos rangos sutartiniuose santykiuose, rangovas darbus paprastai pradeda tik gavus iš užsakovo avansą (šiuo atveju išeina priešingai, iš pradžių neva atliekami darbai, o apmokėjimas už juos atliekamas jau vėliau), todėl 3 300,00 Eur sumos dalies įskaitymas pagal 2016 m. liepos 7 d. PVM sąskaitą faktūrą SF DB 1000127 kvestionuojamas. Atsakovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų bendra suma (11 055,15 Eur be PVM) yra didesnė už ieškovės atsakovei sumokėtą 3 300,00 Eur sumą, taigi darant prielaidą, kad 3 300,00 Eur suma buvo įskaityta pagal abi atsakovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras, turėjo susidaryti 7 755,15 Eur be PVM dydžio nepriemoka, t.y. atsakovė tokiu atveju būtų įgijusi reikalavimo teisę į 7 755,15 Eur be PVM dydžio skolą. Tačiau iš atsakovės pateiktos sąskaitų suvestinės matyti, kad ieškovė neturi įsiskolinimo atsakovei, šias aplinkybes taip pat patvirtina ir tai, kad atsakovė nėra įtraukta į ieškovės kreditorių sąrašą bankroto byloje. Iš atsakovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, jų turinio negalima nustatyti tarp šalių buvusių sutartinių santykių pobūdžio, t.y. negalima nustatyti subjektų (šalių) sutartinių teisių ir pareigų turinio, mokėjimo ir atsiskaitymo už atliktus darbus tvarkos bei terminų. Nei iš PVM sąskaitų faktūrų turinio, nei iš mokėjimo nurodymo turinio, negalima nustatyti ryšio (sąsajos) tarp PVM sąskaitų faktūrų ir ieškovės sumokėtos 3 300,00 Eur sumos, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad būtent ši suma buvo įskaityta pagal atsakovės pateiktas konkrečias PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė įrodinėja buvus šalių sutartinius santykius dėl betonavimo darbų ir 3 300,00 Eur sumos įskaitymo už juos dviem PVM sąskaitomis faktūromis, jokių kitų įrodymų atsakovė nepateikė (nors tokią teisę turėjo). Tačiau vien tik PVM sąskaitų faktūrų nepakanka patvirtinti tarp šalių buvusį susitarimą dėl PVM sąskaitose faktūrose nurodytų darbų atlikimo ir 3 300,00 Eur sumos įskaitymo už juos. Pažymėtina, kad nėra jokių objektyvių duomenų ir/ar įrodymų patvirtinančių buvus šalių susitarimą dėl PVM sąskaitose faktūrose nurodytų darbų atlikimo/užsakymo; avanso sumokėjimo, 3 300,00 Eur įskaitymo/išmokėjimo ir apskritai dėl atsiskaitymo pagal PVM sąskaitas faktūras; taip pat nėra duomenų, kad atsakovė realiai įvykdė, o ieškovė priėmė PVM sąskaitose faktūrose nurodytus darbus.

Akivaizdu, kad ieškovė sumokėjo atsakovei 3 300,00 Eur sumą ir už tai negavo jokios ekonominės naudos (darbų rezultato ir/ar kitos naudos), o atsakovė 3 300,00 Eur įgijo be jokio teisinio pagrindo ir toks atsakovės nepagrįstas praturtėjimas nepateisinamas jokiu teisėtu civilinių teisių atsiradimo pagrindu.

Atsakovė pateikė teismui priešieškinį, kuriame prašoma jį priimti ir priteisti iš ieškovės 7755,15 Eur skolą pagal nepilnai apmokėtą 2016 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DB 1000148.

Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad 2015-2016 metais tarp ieškovė ir atsakovės susiklostė Rangos paslaugų teikimo santykiai dėl įvairių betonavimo darbų, ką patvirtina pridedamos PVM sąskaitos faktūros, susirašinėjimas el. laiškais bei gauti mokėjimai bankiniais pavedimais. Atsakovė derino darbus dėl betonavimo darbų objekte adresu Politechnikos g. 1, Naujasodžio k., Kauno r. Bendravimas dažniausiai vykdavo žodžiu, kartais el. paštu su už projektą atsakingais asmenimis A. P. ir M. M.. Šalys susitarė, jog už visus darbus t.y. židinio įrengimą, dvejus laiptus ir baseiną ieškovė sumokės atsakovei 20 020,00 Eur atskaičius PVM. Vykdant darbus dalis darbų pabrango ir iki 2016 m. gegužės mėn. buvo baigti visi darbai susiję su židinio ir laiptų įrengimu ir už juos ieškovė bankiniais pavedimais sumokėjo 9 816,65 Eur atskaičius PVM (2015 m. gruodžio 2 d - 2816,65 Eur; 2015 m. gruodžio 23 d. - 4500,- Eur; 2016 m. gegužės 12 d. - 2500,00 Eur). 2016 m. birželio - liepos mėn. vyko baseino betoninių grindų bei pagrindo betonavimo darbai. Darbus nuolatos prižiūrėjo KDS grupės darbuotojai M. M. ir A. P.. 2016 m. liepos 1 d. buvo išrašytas atliktų darbų perdavimo priėmimo aktas už atliktus baseino betoninių grindų įrengimo darbus. Perdavimo priėmimo aktas buvo perduotas ieškovės atstovams, tačiau pasirašytas nebuvo. Ieškovės atstovai nurodė, kad pasirašys, kada bus atlikti visi darbai. 2016 m. liepos 7 d. buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. SF DB 1000127. Sąskaita buvo perduota darbus prižiūrintiems asmenims. 2016 m. liepos 15 d. darbai buvo baigti ir buvo išrašytas atliktų darbų perdavimo priėmimo aktas, tačiau jo ieškovės atstovai nepasirašė, nes buvo nežymūs defektai. Kadangi ne visiems darbams buvo reiškiamos pretenzijos rugpjūčio mėnesį buvo paprašyta apmokėti už tuos darbus kuriems pretenzijų ieškovės atstovai neturėjo. 2016 m. rugpjūčio 23 d. ieškovė apmokėjo 3 300,00 Eur pavedimu į atsakovės sąskaitą, pavedime nurodydama apmokėjimas. Defektai galutinai buvo ištaisyti spalio mėnesį ir 2016 m. spalio 31 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūrą Nr. SF DB 1000148 už atliktus baseino betoninių sienų pagrindo darbus, kuri buvo perduota darbus prižiūrintiems asmenims.

Vėliau su ieškovės atstovais telefonu būdavo bendraujama dėl skolos apmokėjimo. Ieškovės atstovai nuolatos žadėjo apmokėti, tačiau galiausiai bet koks bendravimas nutrūko. 2018 m. gavo informaciją, kad UAB „Kauno dujotiekio statyba“ buvo iškelta bankroto byla. 2019 m. kovo 6 d. ieškovę atstovaujantis bankroto administratorius el. paštu atsiuntė pretenziją dėl skolos grąžinimo. 2019 m. kovo 15 d. atsakovė išsiuntė ieškovei el. laišką prie kurio pridėjo skolos nebuvimą pagrindžiančius dokumentus. 2019 m. kovo 25 d. ieškovę atstovaujanti advokato padėjėja G. Š. pateikė raštą, kuriame nurodė, kad prašo pakartotinai pagrįsti skolos nebuvimą pateikiant įrodymus, kad PVM sąskaitos faktūros buvo įteiktos ieškovei 2016 metais. Atsakovei nepateikus tokių įrodymų, ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl skolos prisiteisimo nors realiai už suteiktus rangos darbus skolinga yra ieškovė atsakovei. Tačiau atsakovė nagrinėjamose situacijoje atliko darbus, ir tą patvirtina pridedamos nuotraukos, kuriose matosi pilnai įrengtas betoninis baseinas. Atlikus darbus jų pridavime dalyvavo tiek ieškovės, tiek atsakovės atstovai. Pridedame susirašinėjimą su ieškovės darbuotoju M. M., kuris savo 2016 m. liepos 19 d. laiške, atsakovės direktoriui nurodo kokie defektai yra matomi ir prideda, kur reikia ištaisyti defektus. Taigi iš pateikiamų dokumentų yra matyti, kad darbai buvo atlikti, tiktai buvo pareikštos pretenzijos dėl nekokybiškai atliktų darbų. Kaip atsiliepime atsakovė nurodė, vėliau atlikus defektų trūkumo darbus buvo išrašyta galutinė PVM sąskaita faktūra ir parengti atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktai, kurie buvo perduoti ieškovės atstovams. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl vėliau ieškovė būtų reiškusi pretenzijas dėl galutinai atliktų ir priduotų darbų. CK 6.655 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino. Iš pridėto rašytinio įrodymo, t. y. el. laiško rašyto A. P. yra matyti, kad buvo sutarta bendra suma 20 020,00 Eur atskaičius PVM (kartu su PVM sudarytų 24 224,20 Eur), už sutartus atlikti darbus. 2016 m. liepos 7 d. atsakovei išrašius PVM sąskaitą faktūrą Nr. DB 1000127, tačiau vėliau atlikus kitus darbus ir paprašius už juos apmokėti 2016 m. rugpjūčio 23 d. ieškovė apmokėjo 3 300,00 Eur, nors galutinė sąskaitą Nr. DB 1000148, 11 878,15 Eur sumai, buvo išrašyta tik 2019 m. spalio 31 d. Jokių pretenzijų po spalio mėnesio ieškovė nepateikė, byloje taip pat tokių duomenų nėra, todėl ieškovei atsirado pareiga sumokėti už jai atliktus darbus. Galutinė darbų suma pagal pridedamas PVM sąskaitas faktūras susidarė 20 871,81 Eur atskaičius PVM. Kadangi tarp ieškovės ir atsakovės rangos santykiai tęsėsi nuo 2015 metų, darbų buvo užsakytas ne vienas, šalys verslo santykius grindė tarpusavio pasitikėjimu ir mokėjimai būdavo atliekami pagal faktiškai atliktus darbus, o ne pagal konkrečiai išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Už baseino įrengimo darbus buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. DB 1000127 ir DB 1000148 iš viso 13 376,74 Eur sumai. Kadangi dėl statybos rangos darbų taikomas atvirkštinis PVM, vadovaujantis LR PVM įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ieškovės mokėtina suma sudarė 11 055,15 Eur. Byloje yra įrodymai, kad 2016 m. rugpjūčio 23 d. ieškovė sumokėjo 3 300,00 Eur, todėl ieškovės neapmokėta suma už rangos darbus, pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. DB 1000127 ir DB 1000148 sudaro 7 755,15 Eur. Pati ieškovė nurodo, kad toks reikalavimas nėra patvirtintas kreditorinių reikalavimų sumoje, todėl ši suma turėtų būti priteisiama iš ieškovės vadovaujantis CK 6.655 straipsnio 1 dalimi, kurią vėliau atsakovė galės teikti ieškovės bankrotą nagrinėjančiam teismui.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad 2016 metų pirmoje pusėje ieškovė ir atsakovė derino darbus dėl betonavimo darbų objekte adresu Politechnikos g. 1, Naujasodžio k., Kauno r. Šalys susitarė, jog atsakovė įrengs betonines grindis ir betoninį pagrindą baseinui esančiam adresu Politechnikos g. 1, Naujasodžio k., Kauno r. 2016 m. birželio - liepos mėnesiais vyko betonavimo darbai. Darbus nuolatos prižiūrėjo KDS grupės darbuotojai M. M. ir A. P.. 2016 m. liepos 1 d. buvo išrašytas atliktų darbų perdavimo priėmimo aktas už atliktus baseino betoninių grindų įrengimo darbus. Perdavimo priėmimo aktas buvo perduotas ieškovės atstovams, tačiau pasirašytas nebuvo. Buvo nurodytam, kad pasirašys, kada bus atlikti visi darbai. 2016 m. liepos 7 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. SF DB 1000127. Sąskaita buvo perduota darbus prižiūrintiems asmenims. 2016 m. liepos 15 d. darbai buvo baigti ir buvo išrašytas atliktų darbų perdavimo priėmimo aktas, tačiau jo ieškovės atstovai nepasirašė, nes buvo nežymūs defektai. Kadangi ne visiems darbams buvo reiškiamos pretenzijos rugpjūčio mėnesį buvo paprašyta apmokėti už tuos darbus kuriems pretenzijų ieškovo atstovai neturėjo. 2016 m. rugpjūčio 23 d. ieškovė apmokėjo 3 300,00 Eur pavedimu į atsakovės sąskaitą. Darbai galutinai baigti buvo spalio mėnesį ir 2016 m. spalio 31 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūrą Nr. SF DB 1000148 už atliktus baseino betoninių sienų pagrindo darbus, kuri buvo perduota darbus prižiūrintiems asmenims. Vėliau nuolat būdavo bendraujama ieškovės atstovais dėl skolos apmokėjimo. Nuolatos būdavo žadama, kad bus atsiskaityta, tačiau galiausiai bet koks bendravimas nutrūko. 2018 m. žodžiu gavo informaciją, kad UAB „Kauno dujotiekio statyba“ buvo iškelta bankroto byla. 2019 m. kovo 6 d. ieškovę atstovaujantis bankroto administratorius el. paštu atsiuntė pretenziją dėl skolos grąžinimo. 2019 m. kovo 15 d. atsakovė išsiuntė ieškovei el. laišką prie kurio pridėjo skolos nebuvimą pagrindžiančius dokumentus. 2019 m. kovo 25 d. ieškovę atstovaujanti advokato padėjėja G. Š. pateikė raštą, kuriame nurodė, kad prašo pakartotinai pagrįsti skolos nebuvimą pateikiant įrodymus, kad PVM sąskaitos faktūros buvo įteiktos ieškovei 2016 metais. Atsakovei nepateikus tokių įrodymų, ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl skolos prisiteisimo. Teigia, kad ieškovei PVM sąskaitos faktūros būdavo perduodamos per darbus prižiūrinčiu asmenis. Tai, kad jos nepasiekdavo ieškovės buhalterijos nėra atsakovės atsakomybė ir atsakovė negali paaiškinti, kodėl šių PVM sąskaitų-faktūrų nėra tarp ieškovės gautinų sąskaitų faktūrų. Taip pat ieškovė savo ieškinio 9.2. punkte nurodo, kad nėra galimybės nustatyti PVM sąskaitų faktūrų autentiškumo, jos nepasirašytos atsakingų asmenų. Tačiau vadovaujantis LR PVM įstatymo 80 straipsniu niekur nėra prievolės, kad PVM sąskaitos faktūros būtų pasirašytos, todėl pretenzijos dėl PVM sąskaitų faktūrų autentiškumo turėtų būti atmetamos vadovaujantis LR PVM įstatymo 80 straipsnio pagrindu. Ieškovė nurodo, kad atsakovės 2016 m. liepos 7 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. SF DB 1000127 yra ankstesnė nei sumokėto avanso suma, kuris buvo sumokėtas 2016 m. rugpjūčio 23 d. Ieškovės nuomone, tokia situacija prieštarauja įprastai verslo praktikai, kadangi paprastai avansas mokamas prieš pradedant darbus. Ieškovė klaidina teismą, nurodydama, kad 2016 m. rugpjūčio 23 d. ieškovės pervesta suma yra avansas. Iš prie ieškinio pridėto Priedo Nr. 3, t.y. banko sąskaitos judėjimo išrašo yra matyti, kad stulpelyje pavadintame „Operacijos detalizacija“ yra nurodyta, kad tai yra „apmokėjimas“, o ne avansas. Todėl teiginys, kad tai buvo avansas yra teismo klaidinimas. Kaip jau buvo minėta anksčiau, visi darbai buvo atlikti iki liepos 15 d. Atlikus šiuos darbus buvo parengti atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktai, kurių pagrindu ir buvo atliktas mokėjimas. Todėl ieškovės teiginiai, kad išrašyta sąskaita prieš avansinį mokėjimą neatitinka įprastos verslo praktikos ir statybos rangos santykiams taikomų standartų, neatitinka realios faktinės padėties. Ieškovė nurodo, kad atsakovė nėra įtraukta į ieškovės bankroto bylą, nors pagal atsakovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras ieškovė turėtų būti skolinga atsakovei 7 755,15 Eur skolą. Tačiau atsakovės direktorius buvo žodžiu informuotas apie tai, kad ieškovei buvo iškelta bankroto byla, tuo pačiu buvo gauta informacija, kad bankrutuojanti įmonė liko su daug skolų, todėl atsakovė suprasdama, kad greičiausiai skolos jau neatgaus iš ieškovės, nesikreipė dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, ieškovės bankroto byloje. Ieškovė nurodo, kad pateiktos dvi PVM sąskaitos faktūros niekaip neįrodo tarp šalių esant susitarimo dėl sąskaitose faktūrose nurodytų darbų. Tačiau nors susitarimai nebuvo įforminti raštu, tačiau prie šio atsiliepimo pridedame atliktų darbų foto nuotraukas bei vieno iš darbus prižiūrėjusių asmenų - M. M. el. laiškas, kuriuose yra nurodoma kokius defektus reikia taisyti. Pažymėjo, kad anksčiau tarp šalių taip pat buvo susiklostę analogiški santykiai, kadangi ir anksčiau yra buvę taip, kad nors tarp šalių nebuvo sudarytos rangos sutartys, tačiau ieškovės atliko mokėjimus atsakovei už daugiau nei 10 000,00 Eur sumą neskaitant 2019 m. rugpjūčio ­23 d. mokėjimo. Taip pat šią aplinkybę patvirtina rašytiniai įrodymai, t.y. atsakovės direktoriaus el. laiškai A. P., kuriuose matosi, kad darbai būdavo atliekami pagal žodinius susitarimus. Tai tik patvirtina, kad tarp šalių buvo susiklostę tokie darbiniai santykiai, kai rangos sutartys būdavo sudarinėjamos žodžiu.

Ieškovė pateikė teismui atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad kategoriškai nesutinka su atsakovės pareikštu priešieškiniu, jame išdėstytais argumentais bei reiškiamais reikalavimais, todėl prašo jį atmesti. Paaiškino, kad priešieškinis grindžiamas prielaidomis, bet ne objektyviais, patikimais ir leistinais įrodymais. Atsakovės priešieškinyje išdėstyti paaiškinimai ir pateikti dokumentai prieštarauja tarpusavyje ir nepatvirtina šalių susitarimo dėl PVM sąskaitose faktūrose nurodytų darbų sudarymo ir/ar jų atlikimo t.y. nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovės reikalavimas yra pagrįstas. Atsakovė nurodo, jog šalių bendradarbiavimas vyko nuo 2015 metų ir atsakovė atliko ne vieną, o keletą darbų. Iš atsakovės dėstomų aplinkybių bei pateiktų abejotinos kilmės dokumentų negalima nustatyti šalių sutartinių teisių ir pareigų turinio, darbų kainos ir apimties, mokėjimo ir atsiskaitymo už atsakovės teikiamas paslaugas tvarkos bei terminų, darbų įvykdymo ir pan. Atsakovės paaiškinimai bei dokumentai nepatvirtina ir neįrodo ryšio (sąsajos) tarp atsakovės reikalaujamos 7 755,15 Eur sumos, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad būtent ši suma sudaro ieškovės skolą atsakovei. Atsakovė savo reikalavimą grindžia 2016 m. liepos 7 d. PVM sąskaita faktūra Nr. DB 1000127 - sumai 1 238,50 Eur (be PVM), kurioje nurodyta betoninių grindų įrengimo darbai ir 2016 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. DB 1000148 - sumai 9 816,65 Eur, kurioje nurodyta betoninio pagrindo įrengimas, medžiagos ir darbai. Atsakovė PVM sąskaitas faktūras pateikė tik 2019 m. kovo 15 d. (praėjus daugiau, kaip 2 metams nuo jų išrašymo datos). Taigi PVM sąskaitų faktūrų pateikimas po daugiau, kaip 2 metų prieštarauja PVMĮ 79 straipsnio 2 daliai. Jokių objektyvių įrodymų byloje, kad šios PVM sąskaitos faktūros įteiktos ieškovei iš karto po jų išrašymo, nėra. Atsakovė šiuo atveju turėjo būti suinteresuota tinkamai įteikti PVM sąskaitas faktūras ieškovei, kad ieškovė savalaikiai jas apmokėtų. Nėra jokių įrodymų, kad jos buvo tinkamai įteiktos ieškovei ir, kad ieškovė jas akceptavo. PVM sąskaitos faktūros neįtrauktos į ieškovės buhalterinę apskaitą. 2019 m. balandžio 8 d. buvo atliktas UAB „Kauno dujotiekio statyba“ veiklos auditas. Veiklos auditą atliko ir ataskaitą parengė A. M., kuris yra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Veiklos audito metu buvo analizuojami sandoriai ir visi pradelsti įsipareigojimai per laikotarpį 2016-2018 metai. Pažymėtina, kad ieškovės pradelstų atsakovei įsipareigojimų per laikotarpį 2016-07-01 - 2018-04-01 auditorius nenustatė ir tai reiškia, kad atsakovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros į apskaitą neįtrauktos. Taigi atsakovės vienašališkai išrašytos ir ieškovei savalaikiai nepateiktos PVM sąskaitos faktūros nepatvirtina nei tarp šalių buvusių sutartinių santykių dėl PVM sąskaitose faktūrose nurodytų darbų, nei, kad šalys derėjosi ir susitarė būtent dėl PVM sąskaitose faktūrose nurodytų darbų ir sumų (kainų), nei, kad atsakovė įvykdė šiose PVM sąskaitose faktūrose nurodytus darbus, nei, kad atsakovė įgijo reikalavimo teisę į 7 755,15 Eur sumą. Atsakovės pateikti elektroninio pašto išrašai (jų turinys) taip pat nepatvirtina, kad šalys tarėsi būtent dėl PVM sąskaitose faktūrose nurodytų darbų ir sumų. Elektroninio pašto išrašai apima laikotarpį 2015 m. lapkričio 24 d. - 2016 m. gegužės 12 d. tuo tarpu PVM sąskaitos faktūros, kurių pagrindu reiškiamas atsakovės reikalavimas yra išrašytos ženkliai vėliau - 2016 m. liepos 7 d. ir 2016 m. spalio 31 d. Iš atsakovės pateiktų elektroninio pašto išrašų nėra galimybės nustatyti dėl kokių konkrečiai darbų yra tariamasi (visur kalba eina tik apie komercinius pasiūlymus, tačiau neaišku kokie pasiūlymai buvo ieškovės akceptuoti), dėl kokių objektų yra tariamasi (2015-12-17 elektroniniame susirašinėjime nurodyta Politechnikos g. 1 Kauno raj., o jau 2016-07-19 elektroniniame susirašinėjime kalbama apie Petro baseino defektus). Elektroninio pašto išraše 2015 m. lapkričio 30 d. susirašinėjime tarp A. P. ir Lorenco G. yra aiškiai nurodyta, kad apmokėjimas vykdomas pagal išankstines sąskaitas t.y. iš pradžių apmokama ir tik po gauto apmokėjimo atsakovė vykdo darbus. Ir šios aplinkybės paneigia atsakovės reikalavimą. Išdėstytų faktinių aplinkybių kontekste darytina pagrįsta išvada, kad nei PVM sąskaitos faktūros atskirai, nei kartu su atsakovės pateiktais elektroninio pašto išrašais nepagrindžia atsakovės reiškiamo reikalavimo. Atsakovės pateikti Atliktų darbų aktai nepasirašyti ieškovės atsakingų asmenų. Atsakovės teiginiai, kad Atliktų darbų aktai buvo neva perduoti ieškovės atstovams ir neva nepasirašyti dėl to, kad ,,Ieškovės atstovai nurodė, kad pasirašys, kada bus atlikti visi darbai “ ir/ar, kad „...Ieškovės atstovai nepasirašė, nes buvo nežymūs defektai“ vertinami kritiškai. Ieškovė nuosavybės teisių į objektą (gyvenamąjį namą ir/ar žemės sklypą) esantį Politechnikos g. 1, Naujasodžio k., Kauno raj. niekada neturėjo, tai patvirtina ieškovės buhalteriniai duomenys apie ieškovės nuosavybės teise turėtą ilgalaikį turtą 2015-2017 metais. Tai reiškia, kad atsakovė reikalavimą grindžia tikrovės neatitinkančiais duomenimis - ieškovė negalėjo būti šio objekto užsakove. Atsakovė pati pripažįsta faktą, kad neturi dokumentų patvirtinančių apie atliktų darbų priėmimą. Tai reiškia, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodytų darbų įvykdymo atsakovė negali pagrįsti (įrodyti), o atsakovės pateikti Atliktų darbų aktai neturi jokios įrodomosios galios t.y. nepatvirtina, kad atsakovė šiuos darbus realiai įvykdė. Atsakovė nurodo, kad darbai buvo atlikti ir šį teiginį įrodinėja foto nuotraukomis. Iš atsakovės pateiktų foto nuotraukų nesimato datos, kada jos buvo padarytos, kada atlikti šio baseino įrengimo darbai, kas juos atliko, už kokią kainą, kurioje vietovėje yra šis baseinas, kokiu adresu ir t.t. Taigi foto nuotraukos pačios savaime nepatvirtina, kad būtent atsakovė šiuos darbus atliko ir tikrai nepatvirtina, kad neva atlikti darbai nurodyti PVM sąskaitose faktūrose ir foto nuotraukose yra tie patys. Atsakovė teigia, kad pradinė bendra darbų suma buvo 20 020,00 Eur, tačiau ji nežymiai išaugo ir galutinė suma sudarė 20 871,81 Eur (be PVM). Atsakovės teiginiai dėl bendros darbų kainos grindžiami A. P. ir atsakovės 2016 m. gegužės 12 d. elektroninio pašto išrašu, kuriame nurodoma ,,viso suma apmokėjimui yra 20 020,00 Eur“ bei detalizuotos atsakovės gautos sumos t.y. 2 816,65 Eur (12 mėn. 02 d.); 4 500,00 Eur (12 mėn. 23 d.); 2 500,00 Eur (5 mėn. 12 d.). Atsakovė teigia, jog šalys susitarė, kad už visus darbus t.y. židinio įrengimą, dvejus laiptus ir baseiną ieškovė sumokės 20 020,00 Eur. Tačiau šių teiginių atsakovė nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis. Iš 2016 m. gegužės 12 d. elektroninio pašto išrašo turinio negalima spręsti apie kokius konkrečiai darbus šalys kalba ir kokiame objekte t.y. negalima nustatyti ar šalys kalba apie PVM sąskaitose faktūrose nurodytus darbus. Antra, neaišku kas sudaro 20 020,00 Eur sumą ir nėra galimybės nustatyti kaip ši suma susijusi su atsakovės pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis ir/ar reikalaujama 7 755,15 Eur suma. Trečia, atsakovė savo teiginių dėl padidėjusios bendros kainos (20 871,81 Eur) nepagrindžia ir jokių įrodymų nepateikia t.y. šie teiginiai yra paremti tik atsakovės niekuo nepagrįstais teiginiais. Akivaizdu, kad atsakovės teiginiai dėl padidėjusios kainos (20 871,81 Eur) yra išgalvoti tik siekiant pateisinti 7 755,15 Eur reikalavimą.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. P. paaiškino, kad 2014-2017 metais dirbo UAB „Kauno dujotiekio statyba“ teikimo vadybininku. Jis tiekė didžiąją dalį medžiagų užsakymo įvykdymui. Įmonė nuolat atlikdavo betonavimo darbus, tačiau jis pats darbų neprižiūrėjo. 2016 m. ieškovė turėjo daug užsakymų. Kas mėnesį jis gaudavo apie 60-80 PVM sąskaitų faktūrų, kurių daugelis buvo išrašomos pagal išankstinius susitarimus. Jis pats sąskaitų faktūrų neišrašinėjo. Atsimena, kad adresu Politechnikos g. 1, Naujasodžio k., Kauno r. buvo atliekami gyvenamojo namo ir kiemo renovacijos darbai 2016 m. Buvo betonuojami laiptai, baseinas. Dėl darbų atlikimo pasirašytos sutarties nematė, todėl nežino, kokia visų atliktų darbų vertė. Dalis PVM sąskaitų faktūrų buvo pateiktos jam, kita dalis – Petrui. Įmonės vadovu tuo metu buvo P. S.. Gavęs PVM sąskaitas faktūras, jas pateikdavo Finansų skyriui, kuriam vadovavo I. K.. Jo darbo funkcija – medžiagų tiekimas, tačiau rangos darbų nevykdė. Jis neatsimena, kokioms sumoms buvo išrašomos sąskaitos, jis sąskaitų neužpajamuodavo ir jų nesumuodavo, tik visas jam perduodavo buhalterijai.

 

Ieškinys tenkintinas. Priešieškinis atmestinas.

 

 

Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2018 m. balandžio 6 d., ieškovui iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas V. L. (t.1, b.l. 5-11).

Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad tarp 2016 m. rugpjūčio 23 d. mokėjimo pavedimu ieškovė BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ pervedė atsakovei UAB „DekoBETONAS“ 3 300,00 Eur  (t.1., e. b. l. 36). Ieškovės atstovo paaiškinimais, iškėlus jai bankroto bylą buvo patikrinti buhalteriniai dokumentai, pagal debitorių sąrašą minėtas mokėjimo pavedimas pripažintas įsiskolinimu, kadangi ieškovės dokumentuose jokių duomenų, patvirtinančių šių lėšų išmokėjimo pagrindą (nei sutarties, nei jokių kitų apskaitos dokumentų) nebuvo, atsakovei buvo išsiųstas raginimas sumokėti skolą. 2019 m. kovo 4 d. raštu Nr. VL19-03-04-14 bankroto administratorius pakartotinai kreipėsi į atsakovę dėl skolos sumokėjimo (t.1, b.l. 24-25,32).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo ir atsakovas pripažįsta, kad mokėjimo pavedimu jam buvo sumokėta 3 300, 00 Eur suma. Pasak ieškovės, nėra jokių objektyvių (duomenų) įrodymų patvirtinančių šalių sutartinių santykių egzistavimą, kurių pagrindu ieškovė pervedė 3 300,00 Eur sumą, todėl šią sumą prašo grąžinti kaip nepagrįstai sumokėtą, tuo tarpu atsakovės paaiškinimais, tarp šalių buvo susiklostę ilgalaikiai sutartiniai teisiniai santykiai – minėta suma yra atsiskaitymas už atliktus darbus. Nei ieškovė, nei atsakovė neturi įrodymų, patvirtinančių apie atliktų darbų priėmimą -perdavimą.

Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Įstatyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Privaloma rašytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) irgi nustatyta įstatyme (CK 1.73, 1.74 straipsniai), o sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog ūkinėje - komercinėje veikloje šalių sudaryti sandoriai yra pagrindas atsirasti abipusėms asmenų civilinėms teisėms ir pareigoms (CK 1.136 straipsnis). Iš įmonės veiklos kylantiems šalių ginčams dėl įsiskolinimo kiekvienu atveju sprendžiant tokių reikalavimų pagrįstumą turi būti nustatomas faktinis pagrindas įsiskolinimui atsirasti - šalių sudaryta dvišalė sutartis arba, tam tikrais atvejais, kiti civilinių teisinių santykių atsiradimo pagrindai, numatyti CK 1.136 straipsnio 2 dalyje. Todėl teisingam nagrinėjamos bylos išsprendimui teisiškai reikšmingos aplinkybės yra šalių sutartinių santykių buvimo nustatymas, kadangi atsakovui prievolė apmokėti įsiskolinimą gali kilti tik tuomet, jei taip šalių buvo sudarytas sandoris dėl ieškovo minimos paslaugos teikimo ar darbų atlikimo.

Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 23 d. mokėjimo pavedimu ieškovė BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ pervedė atsakovei UAB „DekoBETONAS“ 3 300,00 Eur, tačiau teismas nenustatė kokiu pagrindu buvo atliktas minėtas mokėjimo nurodymas – tarp šalių nesudaryta rašytinė sutartis, kuri patvirtintų sutartinių santykių egzistavimą. Iš byloje pateiktų dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų, atliktų darbų aktų, susirašinėjimų) negalima nustatyti šalių sutartinių teisių ir pareigų turinio, darbų kainos ir apimties, mokėjimo ir atsiskaitymo už atsakovės teikiamas paslaugas tvarkos bei terminų, darbų įvykdymo ir pan. Atsakovės pateikti elektroninio pašto išrašai neįrodo dėl kokių konkrečiai darbų (abstrakčiai kalbama apie komercinius pasiūlymus) ir dėl kokių objektų yra tariamasi (2015-12-17 elektroniniame susirašinėjime nurodyta Politechnikos g. 1 Kauno raj., o jau 2016-07-19 elektroniniame susirašinėjime kalbama apie Petro baseino defektus). Atsakovo pateikto baseino foto nuotraukos pačios savaime taip pat nepatvirtina, kad būtent atsakovė šiuos darbus atliko ir tikrai nepatvirtina, kad neva atlikti darbai nurodyti PVM sąskaitose faktūrose ir foto nuotraukose yra tie patys. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. P. patvirtino, kad adresu Politechnikos g. 1, Naujasodžio k., Kauno r. buvo atliekami gyvenamojo namo ir kiemo renovacijos darbai 2016 m. ir kad jam buvo perduodama dalis PVM sąskaitų faktūrų, tačiau negalėjo tiksliai nurodyti, už kokią sumą minėtu adresu atsakovas atliko darbus ir plačiau pakomentuoti pagal 2016 m. rugpjūčio 23 d. atlikto mokėjimo.  

Atsakovė savo reikalavimą grindžia 2016 m. liepos 7 d. PVM sąskaita faktūra Nr. DB 1000127 - sumai 1 238,50 Eur (be PVM), kurioje nurodyta betoninių grindų įrengimo darbai ir 2016 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. DB 1000148 - sumai 9 816,65 Eur, kurioje nurodyta betoninio pagrindo įrengimas, medžiagos ir darbai PVM sąskaitos – faktūros. Tačiau PVM sąskaitos - faktūros išrašymas yra vienašalis aktas, sukuriantis šį mokestinį dokumentą išrašiusiam asmeniui prievolę sumokėti nustatyto dydžio mokestį valstybei, tačiau vien šio dokumento pagrindu civiliniai - teisiniai santykiai neatsiranda. Be to, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Buhalterinę pažymą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus. Atsakovės PVM sąskaitos faktūros išrašytos vienašališkai, ant PVM sąskaitų faktūrų nėra ieškovės atsakingų asmenų parašų. BAĮ 13 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad vienas iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų yra asmens, turinčio teisę pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas, pavardė, parašas, pareigos.

Be to, byloje nėra jokių duomenų apie savalaikį PVM sąskaitų faktūrų įteikimą ieškovui, jos įteiktos tik 2019 m. kovo 15 d. Taigi Atsakovės vienašališkai išrašytos ir Ieškovei savalaikiai nepateiktos PVM sąskaitos faktūros nepatvirtina nei tarp šalių buvusių sutartinių santykių dėl PVM sąskaitose faktūrose nurodytų darbų, nei, kad šalys derėjosi ir susitarė būtent dėl PVM sąskaitose faktūrose nurodytų darbų ir sumų (kainų), nei, kad Atsakovė įvykdė šiose PVM sąskaitose faktūrose nurodytus darbus, nei, kad Atsakovė įgijo reikalavimo teisę į 7 755,15 Eur sumą.

Atsakovės pateikti Atliktų darbų aktai nepasirašyti Ieškovės atsakingų asmenų.

Atsakovės teiginiai, kad Atliktų darbų aktai buvo neva perduoti Ieškovės atstovams ir neva nepasirašyti dėl to, kad ,,Ieškovės atstovai nurodė, kad pasirašys, kada bus atlikti visi darbai “(Atsakovės priešieškinio 9 punktas) ir/ar, kad „...Ieškovės atstovai nepasirašė, nes buvo nežymūs defektai.“ (Atsakovės priešieškinio 11 punktas) vertinami kritiškai.

Pažymėtina, kad Atsakovė yra ūkio subjektas ne vienerius metus vykdantis veiklą statybos rangos srityje, t.y. savo srities profesionalas ir suvokia bei žino atliktų darbų aktų svarbą, reikšmę ir galimas kilti pasekmes (CK 6.655 str. 1 d., 6.662 str. 1 d., 6.665 str. ir kt.). Todėl Atsakovės neveikimas, nereikalaujant Ieškovės šių Atliktų darbų aktų pasirašyti (t.y. tinkamai priimti darbus) ir/ar nesinaudojant teise vienašališkai pasirašyti šių aktų (jeigu Ieškovė nepagrįstai vengė juos priimti) (CK 6.694 str. 4 d.) nepateisinami jokiais atidaus asmens (bonuspater familias) elgesio adekvačioje situacijoje standartais ar įprasta verslo praktika.

Rangos, statybos rangos teisiniuose santykiuose atliktų darbų aktai yra pagrindas išrašyti PVM sąskaitas faktūras t.y. tik po to, kai darbai priduodami užsakovui ir šalys pasirašo atliktų darbų aktus yra išrašomos PVM sąskaitos faktūros ir užsakovui kyla prievolė jas apmokėti (CK 6.655 str.1 d., 6.687 str. 1 d.).

 Todėl išdėstytų motyvų pagrindu ieškinys tenkintinas, nes pagrįstas ir įrodytas, priešieškinys atmestinas, nes neįrodytas.

 

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

 

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai abi sutarties šalys verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Remiantis teisiniu reglamentavimu, ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme -2019m. birželio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė pateikė prašymus priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (t.1, b.l. 113, t.2, b.l. 112). Ieškovė byloje iš viso patyrė 1738,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro ieškinio ir atsiliepimo į priešieškinį parengimas, konsultavimas bei pasiruošimas bylos nagrinėjimui atstovavimas teismo posėdžiuose. Minėtoms išlaidoms pagrįsti yra pateikti dokumentai (t.1, b.l. 115-119, t.2, b.l. 115-116).

Ieškovo patirtos išlaidos neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodyto išlaidų dydžio už ieškinį ir atsiliepimo į priešieškinį parengimą ir atstovavimą teisme, todėl ieškovės išlaidos advokato padėjėjo pagalbai yra laikytinos pagrįstomis, todėl priteistinos ieškovei iš UAB „DekoBETONAS“.

Ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Ieškinys pareikštas 3 300,00 Eur skolos sumai, todėl už jį mokėtinas 74,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis) Ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, ieškinį patenkinus, 74,00 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymo „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

 Ieškinį tenkinti. Priešieškinį atmesti.

  Priteisti iš ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Kauno dujotiekio statyba“ (juridinio asmens kodas 133276384)  atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „DekoBETONAS (juridinio asmens kodas 302521898)  3 300,00 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų) skolą, 6 proc. metines palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. birželio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1738,33 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt aštuonių Eur 33 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „DekoBETONAS (juridinio asmens kodas 302521898) į valstybės biudžetą 74,00 Eur (septyniasdešimt keturis eurus 00 ct) žyminio mokesčio. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu, jį paduodant per Kauno apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                                                                     Vida Jegorovienė                                                                

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


 

 

 

 

 

 

 

 

 

        

 

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CK6 6.655 str. Darbų apmokėjimo tvarka
  • CK1 1.63 str. Sandorių samprata ir rūšys
  • CK1 1.71 str. Sandorių forma
  • CK
  • CK1 1.72 str. Žodinė sandorių forma
  • 3K-3-281-686/2016
  • CK1 1.136 str. Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai
  • CK6 6.694 str. Darbų perdavimas ir priėmimas
  • CK6 6.37 str. Palūkanos pagal prievoles
  • 3K-3-223/2011
  • 3K-3-283/2012
  • CK6 6.210 str. Palūkanos
  • CPK 83 str. Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo
  • CPK 80 str. Žyminio mokesčio dydis
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei