Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-10-31][nuasmeninta nutartis byloje][TS-91-1015-2018].docx
Bylos nr.: TS-91-1015/2018
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus pataisos namai bausmę/baudž.poveikio priemonę vykdančios institucijos atstovas
Kategorijos:
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų (BPK 360 str.)
Su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarka (BPK 362 str.)

?Teikimas Nr

Teikimas Nr. TS-91-1015/2018

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.16.

 (S)

 

img1 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2018 m. spalio 31 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo T. (T.) A., gimusio (duomenys neskelbtini) d., skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 59-197  dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo,

 

n u s t a t ė:

 

T. A. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta 11 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės vykdymo pradžia – 2011 m. rugsėjo 12 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. kovo 12 d., 2/3 bausmės dalį atliks 2019 m. gegužės 12 d., neatliktos bausmės dalis 2018 m. spalio 1 dienai – 4 metais 5 mėnesiai 11 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija), remdamasi 2018 m. spalio 1 d. Komisijos posėdžio protokolu Nr. 58-36 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, 2018 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 59-197 nutarė netaikyti nuteistajam T. Č. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.  

Nuteistasis T. A. pateikė teismui prašymą dėl intensyvios priežiūros skyrimo. Prašyme nurodoma, kad nuo nusikaltimo padarymo praėjo daugiau kaip 7 metai ir atlikdamas bausmę jis jokių naujų nusikaltimų nepadarė. Dėl ankstesnio padaryto nusikaltimo labai gailisi, yra nutraukęs visus peraityje buvusius nusikalstamus ryšius. Per paskutiniuosius penkerius bausmės atlikimo metus buvo skatintas penkis kartus, visą laiko dirbo, mokėsi, įgijo dvi specialybes – staliaus ir siuvėjo, galiojančių nuobaudų neturi. Nei karto nekonfliktavo su jį prižiūrinčiais pareigūnais, 2017 m. sausio 31 d. buvo perkeltas į lengvąją grupę. 2018 m. kovo 22-26 dienomis buvo išleistas atostogų į namus. Teigia, kad jis yra subrendęs, turintis tvirtus socialinius ryšius žmogus, šeimą ir du mažamečius vaikus, bendraujantis su mama, seserimis ir broliu bei jų šeimomis, todėl prašo jį paleisti su intensyvia priežiūra. Nurodo, kad būdamas laisvėje galėtų rūpintis šeima ir vaikų auklėjimu. Taip pat būnant laisvėje jam bus lengviau išspręsti finansinius įsipareigojimus, t.y. padengti priteistą ieškinį. Gyvendamas laisvėje nei jis, nei jo artimieji neturėjo problemų su romų tautybės žmonėmis, kadangi gyveno kaimynystėje daugelį metų ir per tą laiko nekilo jokių konfliktų ar nesklandumų. Jis gerbia visus teismo priimtus sprendimus jo atžvilgiu, pasižada ateityje nenusikalsti, gyventi dorai, laikytis įstatymų ir moralės normų, sąžiningai dirbti. Pasižada lankyti AA grupę, konsultuotis su psichologu bei susirasti darbą. Taigi įvertinus visus minėtame prašyme nurodytus argumentus, tai, kad prie prašymo pridėtas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. spalio 3 d. nutarimas Nr. 59-197, kuriuo nutarta netaikyti T. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, jam sutinkant su intensyvia priežiūra, spręstina, kad T. A., nesutikdamas su minėtu nutarimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, skundžia minėtą nutarimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra teismo nustatytu terminu atsiliepimo nagrinėjamu klausimu nepateikė.

 

Nuteistojo T. A. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, pirmiausia konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta.

Klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismas sprendžia įvertinęs nuteistojo asmenybę, taip pat jo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos administracijos nuomonę, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės šio klausimo sprendimui. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2, 3 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

Susipažinus su nuteistojo asmens bylos medžiaga, nustatyta, kad nuteistasis T. A. Lygtinio paleidimo komisijoje buvo svarstomas pirmą kartą.

Iš svarstymo medžiagos matyti, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu kriminalinį elgesį palaikančių bei diskriminacinių nuostatų nereiškia. Jis dalyvavo: „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“; „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai, programoje“, nuo 2018 m. liepos 23 d. lankosi kassavaitiniuose AA susitikimuose. Nuteistojo teigimu, iki įkalinimo jis dirbo statybose pagal individualios veiklos patentą, tačiau tai truko apie 3 mėnesius, tai yra visas oficialus nuteistojo darbo stažas. Įkalinimo metu nuo 2014 metų dirba kirpėju. Taip pat nuteistasis teigia, kad darbo nebijo ir nori išlaikyti savo šeimą. Iki įkalinimo, T. A. baigė 7 klases, įkalinimo įstaigoje pabaigė dar dvi, tai yra iš viso yra baigęs 9 klasės, taip pat įgijo siuvinių gamintojo kvalifikaciją. Pagal išduotus vykdomuosius dokumentus T. A. šiuo metu yra skolingas 23 678,51 Eur, iš jo darbo užmokesčio yra išskaičiuota 672,67 Eur. T. A. palaiko tvirtus socialinius ryšius su mama, seserimi ir sugyventine, su kuria turi du mažamečius vaikus. Jis yra lankomas pasimatymų metu, bendrauja telefonu su artimaisiais. Už gerą elgesį nuteistasis 2017 m. sausio 31 d. buvo perkeltas į lengvąją grupę, o 2018 m. kovo 22 d. jam buvo suteikta trumpalaikė išvyka į namus atostogų metų. Nuteistasis lygtinio paleidimo atveju ketina gyventi (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., pas sugyventinę. Iš Vilniaus apygardos probacijos tarnybos savivaldybių probacijos skyriaus 2018-06-27 gautame atsakyme Nr. 8-5767 dėl nuteistojo gyvenamosios vietos patikslinimo matyti, kad T. A. galės gyventi adresu (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., pas sugyventinę ir yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą. Nurodytos aplinkybės, be abejonės, teigiamai charakterizuoja nuteistąjį.

Kita vertus, iš nuteistojo asmens bylos taipogi matyti, kad nuteistasis anksčiau teistas 5 kartus. Amžius pirmo teistumo metu 20 m. Būdingas nusikaltimų modelis-vagystės. Savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo nuteistasis pripažįsta. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka penktą kartą. Ankščiau du kartus jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, vieną kartą sąlygas pažeidė - padarė naują nusikalstamą veiką. T. A. nusikaltimams būdingas modelis – vagystės, tačiau paskutinis nusikaltimas sunkesnis už ankstesnius, nužudymą padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Pats nuteistasis neigia, jog alkoholio vartojimas laisvėje buvo probleminis, alkoholį vartojęs retai ir saikingai. Bausmės atlikimo laikotarpiu alkoholio vartojimo atvejai nefiksuoti. T. A. vidaus tvarkos taisykles buvo pažeidęs septynis kartus: 2013-02-01 už nurodymų nevykdymą jam skirtas papeikimas; 2013-03-26 už panaudotą smurtą kito nuteistojo atžvilgiu - 8 mėn. drausmės gr.; 2013-05-07 už cigarečių skolinimą kitam nuteistajam - 5 paros BI; 2013-10-09 už nurodymų nevykdymą - 10 parų KTP izoliacija; 2013-10-17 už nurodymų nevykdymą - 15 parų BI; 2013-11-08 už nurodymų nevykdymą - 15 parų BI; 2013-11-25 už nurodymų nevykdymą - 5 parų BI. Visi pažeidimai buvo padaryti 2013 metais ir šiuo metu T. A. galiojančių nuobaudų neturi. Už gerą elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, bausmės atlikimo metu, nuteistasis buvo skatintas penkis kartus (2014-06-27 jam panaikinta nuobauda ankščiau laiko; 2015-07-07 skirtas papildomas ilgalaikis pasimatymas; 2016-04-14 skirtas papildomas ilgalaikis pasimatymas; 2017-01-31 nuteistasis perkeltas į lengvąją grupę; 2018-03-22 skirta trumpalaikė išvyka į namus atostogų metu). Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei - 82 balai, iš jų statiniai veiksniai sudaro - 40 balų (sumažinti nėra galimybės), dinaminiai veiksniai - 42 balai (yra galimybė mažinti). Taigi nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė – 82 balai, artima aukštai rizikai (100-168 balai) ir yra pakankamai didelės galimybės šią riziką sumažinti (dinaminiai veiksniai yra net 42 balai).

Be to, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad pokalbio su nuteistuoju metu išryškėja diskriminacinės prielaidos romų tautybės asmenims. Nusikaltimo auka taip pat buvo romas. Pats teisės pažeidėjas neigia turintis diskriminacinių nuostatų, tvirtina, jog nusikaltimo motyvas nebuvo asmens priklausymas etninei grupei, tačiau pokalbio metu minėjo, jog: „yra ir normalių čigonų, bet ne tie Eišiškėse“. Nuteistasis pripažino, kad ir prieš tai kelis kartus yra smurtavęs prieš romus, esą šie jį provokuodavo, netinkamai elgdavosi. Taip pat nuteistojo mastymas stokoja lankstumo, jis ne visada geba įvertinti ankstesnį patyrimą, todėl yra linkęs kartoti tas pačias klaidas.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi esminė aplinkybė, nusprendžiant, ar galimas nuteistojo lygtinis pažeidimas – manymas, kad asmuo lygtinio paleidimo laikotarpiu, būdamas neizoliuotas, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsižvelgus į nuteistojo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką - 82 balus, kuri yra pakankamai aukšta ir didelę galimybę ją mažinti, teistumų skaičių, ganėtinai ženklią neatliktą bausmės dalį, nusikaltimų modelį, penktą kartą atliekamą laisvės atėmimo bausmę bei du kartus taikytą lygtinį paleidimą, kurio vieno sąlygas jis pažeidė, padarydamas naują nusikaltimą, sunkėjančius nusikaltimus, gyvenimo stilių iki bausmės vykdymo - kas kiek laiko užsiima veikla, kuri yra susijusi su nusikalstamumu, polinkį kartoti tas pačias klaidas, interviu metu išryškėjusias diskriminacines prielaidas romų tautybės asmenims, išsilavinimo ir oficialios darbinės patirties stoką (nors faktas, kad jis pakankamai ilgą laiką atlikdamas bausmę dirba, sutiktina, tikrai vertintinas teigiamai), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos negali būti tenkinamas, kadangi sutiktina su Komisijos išvada, jog minėtos aplinkybės nėra pakankamos šiuo atveju daryti išvadą, jog, būdamas laisvėje, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokį sprendimą teismas priima atsižvelgęs ir į tai, kad, kaip minėta, yra duomenų apie piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis (iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo), smurtinį nusikaltimą (nužudymą) jis padarė būtent būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Taigi šiuo aspektu itin reikšmingas, teismo vertinimu, jo požiūris į psichiką veikiančių medžiagų vartojimą ir jo elgesys šioje srityje. Minėta, kad nuteistasis nuo 2018 m. liepos 23 d. lankosi kassavaitiniuose AA susitikimuose, kas, be abejo, vertintina teigiamai, vis dėlto minėtų užsiėmimų lankymas tik nuo 2018 m. liepos 23 d. (t. y. gana trumpą laikotarpį), teismo nuomone, dar nėra pakankamas daryti išvadą, jog šis rizikos veiksnys yra pakankamai sumažintas.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 7 dalimi, 364 straipsniu, teismas

 

n u t a r i a :

 

Nuteistojo T. A. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 59-197 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja         Ingrida Mikužytė


Paminėta tekste:
  • BK
  • BVK
  • BVK 157 str. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos