Administracinė byla Nr. ATP-241-116/2013
Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00295-2013-8 Procesinio sprendimo kategorijos:
39.2; 45.4.3; 79.1.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio 29 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės (toliau – ir Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK VPS KPG) apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutarimo, kuriuo K. J. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, paskirta 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,
n u s t a t ė :
K. J. nubausta už tai, kad 2013 m. kovo 17 d. 00.45 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, vairavo M. J. priklausantį automobilį „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas 0,73 promilių girtumas (pritaikius 5 proc. paklaidą, jos girtumas – 0,69 promilių), t. y. nubausta už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.
Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK VPS KPG prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą: paskirti K. J. ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.
Skunde apeliantas pažymi, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad K. J. charakterizuojama gerai, administracine tvarka nebausta, dirba, prižiūri neįgalų tėvą ir ligotą mamą, vairavo automobilį dėl svarbių priežasčių – norėjo išvengti muštynių ir pagelbėti sergančiam tėvui, nustatytas girtumas nedaug viršijo leistiną alkoholio normą, be to, kyla abejonių dėl girtumo nustatymo aplinkybių. Teigia, kad teismas, taikydamas K. J. ATPK 301 straipsnio nuostatas, nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių.
Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK VPS KPG nuomone, teismas netinkamai vadovavosi ATPK 301 straipsnyje numatytais teisingumo bei protingumo kriterijais ir neteisingai įvertino padaryto pažeidimo aplinkybes. Teismas, vykdydamas teisingumą ir atstovaudamas valstybę, kuri vykdo daug programų, susijusių su eismo saugumu, vertindamas pažeidimo aplinkybes nepakankamai teisingai įvertino teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį visuomenei ir aplinkybes, kuriomis šis teisės pažeidimas buvo padarytas.
Skunde pažymima, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., nutartis administracinėje byloje Nr. N-1560/2010), nagrinėdamas bylas dėl pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, ne kartą yra konstatavęs, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Apelianto teigimu, tokių aplinkybių teismas K. J. administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatė. Pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų. Taigi, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu.
Apelianto nuomone, ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra labai pavojinga visuomenei, ir už jos padarymą turi būti baudžiama adekvačiai, kaip numatyta straipsnio dalies sankcijoje. Kitu atveju, Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK VPS KPG įsitikinimu, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai ir, žinant administracinių nuobaudų išieškojimo galimybes, kuriama nebaudžiamumo už atliktą neteisėtą veiką iliuzija. Skunde taip pat pažymima, kad Raseinių rajono apylinkės teisme duoti ir nutarime išdėstyti P. K. ir K. J. parodymai nesutampa: P. K. paaiškino, kad jam kartu su K. J. būnant pas jos draugus (duomenys neskelbtini) kaime, K. paskambino jos mama ir pasakė, kad blogai jos tėvui, ir dėl to jie nutarė važiuoti namo, apie kompanijoje kilusius barnius P. K. neužsiminė. K. J. paaiškino, kad automobilį vairavo siekdama išvengti muštynių būnant pas draugus, nurodė, kad atstumas iki namų – apie 400 metrų. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad tokį atstumą buvo galima nueiti ir pėsčiomis, tačiau kodėl K. J. to nepadarė, ji nepaaiškino. Mano, kad paaiškinimų nesutapimai ir teigimas, kad pareigūnai nustatinėdami girtumą, alkoholio matuokliui nepakeitė naujo antgalio, tėra K. J. siekis suklaidinti teismą norint išvengti nuobaudos. Pažymi, kad vairuotojas, sėsdamas už automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, šeimos turtinei padėčiai.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
ATPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Kaip teisingai pažymėjo apeliantas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. J. nuobaudą už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, nepagrįstai taikė ATPK 301 straipsnio nuostatas.
ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad K. J. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, pritaikius ATPK 301 straipsnį, paskirta nuobauda – 1000 Lt bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad K. J. administracine tvarka nebausta, seniūnijos ir darbdavio charakterizuojama teigiamai, gyvena viena, pas tėvus, M. J. ir L. V. patvirtino, kad jiems žala nepadaryta, K. J. tėvas yra neįgalus, ir ji prižiūri savo abu senyvo amžiaus sergančius tėvus, pati K. J. serga lėtiniu kasos uždegimu, be to, ji važinėja į darbą, todėl, netekusi vairuotojo pažymėjimo, netektų pragyvenimo šaltinio.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paminėtų pirmosios instancijos teismo nutarime nurodytų aplinkybių nepakanka, kad K. J. būtų taikomos ATPK 301 straipsnio nuostatos. Nors bylos duomenys patvirtina, kad K. J. charakterizuojama teigiamai, anksčiau administracine tvarka nebuvo bausta, serga lėtiniu kasos uždegimu, šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip išimtinės ir nėra pagrindas taikyti pastarajai ATPK 301 straipsnį. Tai, kad K. J. darbovietė yra (duomenys neskelbtini) rajone (31 b. l.), nepatvirtina, jog jos veikla yra tiesiogiai susijusi su transporto priemonių vairavimu, ir, kaip nurodė apylinkės teismas, kad netekusi vairuotojo pažymėjimo, ji netektų pragyvenimo šaltinio. Atkreipiamas dėmesys, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pateiktos charakteristikos matyti, jog K. J. dirba šioje bendrovėje sandėlio darbuotoja, tačiau tai, kad pastarajai darbinėms funkcijoms atlikti būtų reikalingas vairuotojo pažymėjimas, nenurodyta. Kartu pažymima, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, yra ne kartą pažymėjęs, jog net ir tada, kai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, tai panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1756/2006).
Tokios aplinkybės, kaip rūpinimasis tėvais, taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl ATPK 301 straipsnio taikymo. Be to, nors bylos duomenys patvirtina, kad K. J. tėvas yra neįgalus, jam nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (21, 22, 23, 24 b. l.), jokie įrodymai nepatvirtina, kad K. J. viena prižiūri savo tėvus. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad K. J. mama turi sveikatos problemų ir jai reikalinga kito asmens priežiūra. Be to, iš byloje surinktų duomenų akivaizdu, kad K. J. turi pilnametį brolį ir nėra jokių duomenų, kad pastarasis neturėtų galimybės esant reikalui pasirūpinti savo tėvais. Pastebėtina ir tai, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymose vieną kartą nurodyta, kad K. J. „gyvena viena pas tėvus“ (25 b. l.), o kitą kartą nurodyta, kad K. J. prižiūri savo tėvus, „juos lanko ir vežioja pas gydytojus, perka maistą, vaistus ir kt.“ (29 b. l.). Taigi, lieka neaišku, ar K. J. gyvena kartu su tėvais, ar vis dėlto atskirai nuo jų. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net ir tuo atveju, jei K. J. gyventų kartu su savo tėvais, tai nebūtų pakankamas pagrindas taikyti jai ATPK 301 straipsnio nuostatas dėl jau išdėstytų priežasčių.
Skundą nagrinėjantis teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad K. J. ir pastarosios draugo, liudytojo P. K. parodymai nurodant priežastį, dėl kurios pastarųjų teigimu, K. J. buvo būtina neblaiviai vairuoti automobilį, nesutampa. K. J. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad ji išgėrusi 1 ar 2 stiklines sidro sėdo už automobilio vairo todėl, kad draugų kompanijoje kilo konfliktas, ir ji norėjo išvengti muštynių, o P. K. nurodė, kad tą kartą draugų kompanijoje jokių incidentų nebuvo, K. J. išgėrusi alkoholinio kokteilio vairavo automobilį todėl, kad paskambinusi jos mama pasakė, jog pablogėjo K. J. tėvo sveikata (33–34 b. l.). Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net ir esant tiek K. J., tiek P. K. nurodytoms aplinkybėms, K. J., būdami neblaivi, neturėjo jokios teisės vairuoti automobilį. Pastebėtina ir tai, kad K. J. teismo posėdžio metu nurodė, jog nuo tos vietos, kur ji su draugu buvo, iki jos namų – tik 400 m, o duomenų, kad pastaroji nebūtų turėjusi galimybės savo namus pasiekti kitu būdu, o ne pati neblaivi vairuodama automobilį, nėra. Apeliantas savo skunde teisingai pažymėjo, kad vairuotojas, sėsdamas už automobilio vairo, turi numatyti pasekmes, galinčias kilti tiek jam, tiek kitiems asmenims. Taigi, tai, kad K. J. pablogino savo ir artimųjų padėtį, yra jos pačios netinkamo elgesio – įstatymo normų nesilaikymo – rezultatas.
Taip pat pažymima, kad K. J. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Tuo labiau, kad bylos duomenys liudija, jog neblaivi vairuodama automobilį K. J. jo nesuvaldė, automobilis nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Ir tik laimingo atsitiktinumo dėka ji ir kartu važiavęs keleivis nepatyrė rimtų sužalojimų. Esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, kad vien tik simbolinės, pažeidėjos pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nesuprantamas pirmosios instancijos teismo nutarimo argumentas, jog nagrinėjamu atveju kyla abejonių dėl K. J. girtumo nustatymo aplinkybių. Iš bylos duomenų matyti, kad tik teismo posėdžio metu K. J. ir liudytojas P. K. nurodė, jog policijos pareigūnai davė K. J. pūsti į alkoholio kiekio matuoklį nepakeitę jo antgalio, todėl gali būti, kad pastarajai buvo netiksliai nustatytas girtumas. Pastebėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole K. J. alkoholio matuoklio parodymų neginčijo, paaiškino, kad vairavo automobilį išgėrusi sidro, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė (4–5 b. l.). Taigi, esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismo motyvas, kad dėl nepakeisto alkoholio matuoklio antgalio jis galėjo rodyti didesnę alkoholio koncentraciją, vertintinas kaip niekuo nepagrįsta prielaida. Be to, teismas, turėdamas abejonių dėl alkoholio kiekio nustatymo aplinkybių, galėjo šias abejones pašalinti į teismo posėdį pakvietęs ir apklausęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusį ir asmens blaivumo testą atlikusį pareigūnus, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, to nepadarė.
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad K. J. už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą pirmosios instancijos teismo paskirta nuobauda yra aiškiai per švelni, neatitinkanti padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas keičiamas. Naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą, kaip prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo, nes skundžiamas nutarimas yra ydingas tik dėl netinkamo ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymo, ir apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra kliūčių paskirti K. J. administracinę nuobaudą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į anksčiau išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, jog nustatyta viena K. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti K. J. paskiriant minimalią ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30211 straipsnio 2 dalimi, 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
n u t a r i a :
Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutarimą pakeisti.
K. J. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą paskirti 1000 (vieno tūkstančio) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Vaclovas Iždonas