Baudžiamoji byla Nr. 2K-509-489/2015

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00412-2012-9

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                    2.4.2.2;

                                                                                    2.6.8 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Audronės Kartanienės, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. V. kasacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 9 d. nutarties.

Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nuosprendžiu Ž. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams, pagal 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, 284 straipsnio 2 dalį areštu dvidešimčiai parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7 punktą, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį dvylika mėnesių neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Iš nuteistojo Ž. V. solidariai su M. J. nukentėjusiajam T. G. priteista 40 000 Lt (11 584,80 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Neskundžiamu Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu nuteistojo Ž. V. apeliacinis skundas atmestas. Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nuosprendžio dalis, kuria A. S. išteisintas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, panaikinta ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo A. S. dėl šių kaltinimų pripažintas kaltu ir nuteistas. Be to, šiuo nuosprendžiu pakeista Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nuosprendžio dalis ir iš Ž. V., M. J. bei A. S. solidariai nukentėjusiajam T. G. priteista 40 000 Lt (11 584,80 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 6 d. nutartimi panaikinta Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 2 d. nuosprendžio dalis, kuria atmestas nuteistojo Ž. V. apeliacinis skundas ir pakeista Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiojo T. G. civilinio ieškinio – solidariai iš Ž. V., M. J. ir A. S. nukentėjusiajam priteista 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

              Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi, priimta pakartotinai išnagrinėjus bylos dalį apeliacine tvarka, nuteistojo Ž. V. apeliacinis skundas atmestas.

Skundžiamu Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nuosprendžiu nuteistas M. J., o išteisintas A. S., tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija

              n u s t a t ė :

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu Ž. V. nuteistas už tai, kad 2012 m. birželio 3 d., apie 2.56 val., veikdamas bendrininkų grupe su M. J. ir A. S., būdami apsvaigę nuo alkoholio, viešoje vietoje, prie kavinės „Mažoji Gondinga“, esančios Plungėje, V. Mačernio g. 20, aplinkinių – B. N., J. I., S. J. – akivaizdoje, A. S. sudavus vieną smūgį į krūtinę nukentėjusiajam T. G., o pastarajam nuo smūgių nugriuvus ant žemės, Ž. V., A. S. ir M. J. bendrais veiksmais spyrus ne mažiau kaip 5–6 kartus nukentėjusiajam T. G. į įvairias kūno vietas, iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. G. sveikatą dėl skeveldrinio kairiojo stipinkaulio lūžimo tipinėje vietoje ir kairiojo alkūnkaulio ylinės ataugos skilimo, – tokiais įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu, pažeidė viešąją tvarką ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Kasaciniu skundu nuteistasis Ž. V. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 9 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, o jei šis prašymas nebūtų patenkintas, Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartį pakeisti, sumažinant nukentėjusiajam T. G. priteistą neturtinės žalos dydį iki 2896 Eur.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė draudimo bloginti sprendimą į blogąją pusę (non reformatio in peius) principą, padarė esminius BPK 386 straipsnio 2 ir 3 dalių pažeidimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad procesas turi vykti garantuojant atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatymuose ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas teises. Viena tokių teisių – skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus. Svarbi veiksmingo šios teisės įgyvendinimo garantija yra draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę (non reformatio in peius) principas, kuris iš esmės reiškia, kad dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokie neigiami padariniai – asmens padėtis negali būti pabloginama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164/2014, 2K-276/2012). Šio principo turi būti laikomasi visose proceso stadijose, kai procesas tęsiasi paties nuteistojo iniciatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-733/2007, 2K-312/2008, 2K-274/2009,            2K-195/2011, 2K-276/2012, 2K-164/2014). Šioje byloje pirmosios instancijos teismo 2013 m. spalio 24 d. nuosprendžiu neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam buvo priteistas iš kasatoriaus ir kito nuteistojo, t. y. iš dviejų asmenų. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu neturtinė žala nukentėjusiajam priteista iš trijų nuteistųjų. Išnagrinėjęs bylą pagal jo kasacinį skundą, teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio dalį, kuria nutarta iš kasatoriaus ir kitų dviejų nuteistųjų priteisti nukentėjusiajam 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ir šį klausimą iš naujo perdavė nagrinėti apeliacine tvarka. Pakartotinai išnagrinėjęs bylos dalį apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam vėl priteisė tik iš dviejų nuteistųjų, iš jo ir kito nuteistojo, tačiau jokio sprendimo dėl trečiojo nuteistojo nepriėmė. Dėl to, patenkinus jo kasacinį skundą ir dėl šios priežasties bylos dalį pakartotinai išnagrinėjus apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas 2015 m. balandžio 9 d. priėmė nutartį, bloginančią jo teisinę padėtį, palyginus su ta, kuri buvo jo kasacine tvarka apskųstame apeliacinės instancijos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nuosprendyje. Šis teisinės padėties pabloginimas suvaržė jo, kaip kaltinamojo, teises, nes apeliacinės instancijos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nuosprendis kasacinės instancijos teismo buvo panaikintas jam prašant palengvinti teisinę padėtį, o ne ją pasunkinti. Pažymėtina, kad dėl aptartų priežasčių liko neišnagrinėta ir prokuroro apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo 2013 m. spalio 24 d. nuosprendžio dalis, kuria buvo prašoma pripažinti dar vieną asmenį kaltu ir neturtinę žalą priteisti atlyginti solidariai iš trijų nuteistųjų. Dėl to nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ji nebuvo patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalį. Skųsdamas kasacine tvarka apeliacinės instancijos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nuosprendį, jis prašė palengvinti jo teisinę padėtį, o ne ją pasunkinti, todėl pasunkinus jo teisinę padėtį buvo pažeista ir BPK 386 straipsnio 3 dalis. Kasatoriaus nuomone, kasacinės instancijos teismo nutarties rezoliucinės dalies formulavimas įpareigojo apeliacinės instancijos teismą iš naujo nagrinėjant bylą išspręsti neturtinės žalos klausimą iš esmės, todėl, neįvykdydamas šio kasacinės instancijos teismo privalomo nurodymo, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 386 straipsnio 2 dalį. Šie pažeidimai yra esminiai, nes suvaržė jo teises ir sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

Kasatorius nurodo, kad, nustatydami nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai įvertino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nukrypo nuo teismų praktikos panašiose bylose. Kasatorius pažymi, kad teismai priimdami sprendimus yra saistomi savo pačių ar kitų teismų sukurtų precedentų tų kategorijų bylose, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis, kad rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios ir neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo, įgyvendinimo sąlyga, todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiajame Teisme vadovaujantis teisingumo ir lygiateisiškumo principais siekiama, kad, esant panašioms aplinkybėms, neturtinės žalos atlyginimo klausimai būtų sprendžiami vienodai, nes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nesivadovavimas jau suformuota teismų praktika bylose, kurių faktinės aplinkybės panašios, laikomas pakankamu pagrindu pakeisti neturtinės žalos dydį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-693/2015). Šioje byloje pirmosios instancijos teismas 2013 m. spalio 24 d. nuosprendyje nurodė kriterijus, į kuriuos atsižvelgė nustatydamas nukentėjusiajam priteistiną neturtinės žalos dydį, tačiau visiškai neatskleidė šių kriterijų turinio, be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, visiškai nesivadovavo teismų praktika panašiose baudžiamosiose bylose. Išanalizavus Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėtas baudžiamąsias bylas, kuriose asmenys buvo kaltinami padarę BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas nusikalstamas veikas, matyti, kad neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 2000 Lt (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78/2013) iki 25 000 Lt (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-533/2005), tačiau daugumoje bylų nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos dydis svyravo nuo 10 000 Lt iki 15 000 Lt (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose           Nr. 2K-314/2012, 2K-497/2011, 2K-283/2010, 2K-534/2009, 2K-115/2007, 2K-303/2006,           2K-194/2006). Panaši teismų praktika formuojama ir dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, kur priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 800 Lt iki 10 000 Lt (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010, 2K-375/2010, 2K-182/2011). Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio esminės reikšmės turi nusikalstamos veikos padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-190/2010). Kasatorius pabrėžia, kad už veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, priteistas neturtinės žalos dydis negali iš esmės skirtis nuo neturtinės žalos dydžio, nustatomo už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, nes veikos padarymo paskatos didelės reikšmės neturtinės žalos dydžiui negali turėti. Baudžiamojoje byloje, kurioje nukentėjusiajai buvo priteista 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kasacinės instancijos teismas atsisakė padidinti nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydį, nors nukentėjusioji patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, sukėlusį darbingumo sumažėjimą, trečios grupės neįgalumą, potrauminį sindromą ir kitus padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-533/2005), o kitoje baudžiamojoje byloje, kuri pagal sveikatos sutrikdymo mastą, nukentėjusiojo patirtus sužalojimus, kasatoriaus nuomone, panašiausia į šią bylą, nukentėjusiajai neturtinei žalai atlyginti buvo priteista 10 000 Lt suma (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-253/2009). Į šias kasacinės instancijos teismo nutartis jis atkreipė apeliacinės instancijos teismo dėmesį, tačiau teismas į jas neatsižvelgė. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nukrypimas nuo jau susiformavusios teismų praktikos yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste, o ne beveik dvigubai viršijantis neturtinės žalos atlyginimo dydžio maksimumą analogiškos kategorijos bylose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-648/2015), kad nors teismų praktika nėra vienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas būtina atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2013). Tačiau šioje byloje apeliacinės instancijos teismas jokia teismų praktika nesivadovavo, priteisė beveik dvigubai didesnę sumą neturtinei žalai atlyginti nei maksimalus jos dydis, palyginus su priteistu neturtinės žalos dydžiu kitose tos pačios kategorijos bylose, ir beveik keturis kartus didesnę sumą nei panašioje į šią bylą baudžiamojoje byloje Nr. 2K-253/2009. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nepaaiškino ir nemotyvavo, kodėl nukrypsta nuo jo nurodyto teismo precedento, kodėl nustatant neturtinės žalos dydį nusikalstamos veikos padarymo paskatos (chuliganiškos) turėjo tokią didelę įtaką neturtinės žalos dydžiui, kad kiti teismų sprendimai tos pačios kategorijos bylose buvo ignoruojami.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jolita Urbelienė prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 9 d. nutartį pakeisti: T. G. 40 000 Lt (11,668,61 Eur) neturtinę žalą priteisti solidariai iš Ž. V., M. J. ir A. S. Kitų nuosprendžio ir nutarties dalių nekeisti.

Prokurorė sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad pakartotinai išnagrinėjus Ž. V. apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi buvo pabloginta nuteistojo teisinė padėtis, pažeistas draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę (non reformatio in peius) principas (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-380-942/2015). Atkreiptinas dėmesys, kad, apeliacinės instancijos teismo nutartyje neišsprendus visų kaltų asmenų solidariosios atsakomybės klausimo, buvo pabloginta ne tik Ž. V., bet ir nuteistojo M. J. teisinė padėtis. Dėl to buvo netinkamai pritaikytos teisės normos, reglamentuojančios nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą. Nusikaltimu padaryta turtinė ir neturtinė žala solidariai priteisiama iš visų nuteistųjų, dėl kurių bendrų neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė žalą. Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai atsako solidariai. Šioje baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyta, kad dėl nukentėjusiojo sužalojimo kalti trys asmenys, tačiau neturtinė žala priteista tik iš dviejų nuteistųjų. Ši teisinė situacija yra neteisinga, todėl keistina. Prokurorė nesutinka su kasatoriaus nuomone, kad šis pažeidimas vertintinas kaip esminis BPK 386 straipsnio 2, 3 dalies pažeidimas. BPK 369 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie šio kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Prokurorės nuomone, tokių BPK pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir paveikusiais teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimą, nepadaryta. Apeliacinės instancijos teismo klaida, padaryta netinkamai išsprendus solidariosios atsakomybės klausimą, gali būti ištaisyta nagrinėjant bylą kasacine tvarka (BPK 382 straipsnio 6 punktas).

Prokurorė nurodo, kad kasacinio skundo argumentai dėl neturtinės žalos dydžio nepagrįsti. Nusikalstama veika padarytos žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visuma. Apeliacinės instancijos teismas 2015 m. balandžio 9 d. nutartyje pakankamai motyvuotai ir detaliai įvertino visus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingus kriterijus. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepakankamai dėmesingai išnagrinėjo Ž. V. apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos dydžio baudžiamosiose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra panašios į nustatytas šioje baudžiamojoje byloje, ypač į baudžiamąją bylą Nr. 2K-253/2009. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismo sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Iš kasatoriaus skunde nurodomų nutarčių matyti, kad minimose bylose faktinės aplinkybės neatitinka šių kriterijų. Negalima nesutikti su pagrįsta ir motyvuota apeliacinės instancijos teismo išvada, kad Ž. V. apeliaciniame skunde nurodomų baudžiamųjų bylų aplinkybės skiriasi nukentėjusiesiems padarytų sveikatos sutrikdymų pobūdžiu, trukme, sveikatos grąžinimo metodų taikymu, pasveikimo galimybėmis, liekamaisiais reiškiniais. Prokurorė atkreipia dėmesį ir į tai, kad kasatoriaus nurodomose bylose neturtinės žalos atlyginimas buvo priteisiamas dėl skirtingų nusikalstamų veikų padarymo. Prokurorės nuomone, nepagrįstas ir kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas pakankamai nemotyvavo, kodėl nustatant neturtinės žalos dydį nusikalstamos veikos padarymo paskatos turėjo tokią didelę įtaką neturtinės žalos dydžio nustatymui. Iš apeliacinės instancijos nutarties turinio matyti, kad teismas išdėstė detalius argumentus dėl šios aplinkybės. Prokurorė pažymi, kad teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į kasatoriaus nurodytų baudžiamųjų bylų priėmimo laiką, nes skirtingas jų nagrinėjimo laikmetis (kai kuriose net dešimtmetis, pvz., Nr. 2K-533/2005), neabejotinai turi įtakos pinigų vertei.

Kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo, kokią reikšmę neturtinės žalos dydžio nustatymui turėjo nuteistojo Ž. V. turtinė padėtis ir kaip teismas vertina šią padėtį, taip pat nepagrįstas. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio išplaukia, kad dėl šių aplinkybių teismas gana detaliai pasisakė, o bylos duomenys patvirtina, kad reikšmingos aplinkybės teisme buvo tinkamai ištirtos. Antai apeliantas pateikė teismui dokumentus apie savo šeiminę padėtį, sutuoktinės pajamų dydį ir kt. Vien tai, kad nutartyje nėra pateikta detali šių aplinkybių analizė, negali būti vertinama kaip esminis apeliacinio skundo nagrinėjimo trūkumas, nes teismas nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste vertino Ž. V. finansines galimybes padengti priteistą neturtinę žalą. Nutartyje pagrįstai pažymėta, kad visi nuteistieji byloje yra jauno amžiaus darbingi žmonės, todėl ateityje turės galimybę nukentėjusiajam atlyginti priteistą neturtinę žalą.

Prokurorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, atsakė į apeliacinio skundo argumentą dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, nepagrįstai atsižvelgė į priteistos turtinės žalos dydį, neatskleidė šio kriterijaus turinio. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytas argumentas, kad turtinės žalos dydis yra vienas iš CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, turinčių įtakos nustatant neturtinės žalos dydį, todėl į šį argumentą buvo atsakyta. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apeliacinės instancijos teismas nutarties (nuosprendžio) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliacinis skundas būtų išnagrinėtas netinkamai. Apibendrindama prokurorė nurodo, kad šią bylą nagrinėję teismai paisė užtikrinančių priešingų interesų pusiausvirą teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų ir, spręsdami atlygintinos neturtinės žalos dydžio (40 000 Lt, 11 668,61 Eur) klausimą, CK 6.250 straipsnio nuostatų nepažeidė.

Nuteistojo Ž. V. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo

Visų pirma, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teisės taikymo aspektu, taigi iš naujo surinktų įrodymų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato. Neturtinės žalos dydis ir jo piniginė išraiška pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai.

Kasacinės instancijos teismas gali nagrinėti šį klausimą tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrindamas, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reguliuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje. Tokio pobūdžio teisės normų pažeidimų nagrinėjamoje byloje kolegija nenustato. Bylą nagrinėję teismai šiuo atveju vadovavosi tinkamu neturtinės žalos dydžio kriterijų reikšmės vertinimu.

Antra, neturtinės žalos dydžio nustatymas nusikaltimu padaryto žmogaus sveikatos sutrikdymo bylose atliekamas atsižvelgiant bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, taip pat ir į sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį; trukmę; netekto darbingumo laipsnį; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius, galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui. Šios aplinkybės reikšmingos, nustatant jų piniginį–kompensacinį ekvivalentą, t. y. priteisiamos neturtinės žalos dydį. Nustatant nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (sveikatos) reikšmingumas pagrįstai buvo aiškinamas kaip vienas iš lemiamų kriterijų.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje, susijusioje su neturtinės žalos nustatymu tais atvejais, kai grupe asmenų padaromas nusikaltimas žmogaus sveikatai, yra išaiškinta, kad sveikata yra unikali vertybė, kuria naudodamasis žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę. Šis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. Dėmenis v. R. Vasiliauskas ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006).

Taigi, nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas priteistinos nuteistajam Ž. V. neturtinės žalos dydį, pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad dėl padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo pagal byloje esančius duomenis nukentėjusiojo gyvenimo kokybė pablogėjo, jo galimybės dirbti yra ribotos, o specialistės išvadoje nustatyti nukentėjusiojo T. G. sunkios depresijos požymiai. Teismas įvertino, kad nukentėjusysis dėl trijų asmenų chuliganiško elgesio metu panaudoto intensyvaus smurto patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir itin didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją. Ž. V. pateikė teismui dokumentus apie savo šeiminę padėtį, sutuoktinės pajamų dydį ir kt., tačiau tai, kad nutartyje nebuvo išsamiai aptarti šie bylos duomenys, negali būti vertinama kaip esminis apeliacinio skundo nagrinėjimo trūkumas. Teismas vertino Ž. V. finansines galimybes padengti priteistą neturtinę žalą, pažymėjo, kad visi nuteistieji byloje yra jauno amžiaus darbingi žmonės, todėl ateityje turės galimybę nukentėjusiajam atlyginti priteistą neturtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje taip pat aiškiai nurodyta, kodėl apelianto nurodytos kasacinės instancijos teismo nutartys nėra precedentai nustatant neturtinės žalos dydį nagrinėjamoje byloje.

Kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos išvada, jog nėra teisinio pagrindo sumažinti pirmosios instancijos teismo nustatytos nukentėjusiajam T. G. priteistos 40 000 Lt (11 584,80 Eur) neturtinės žalos piniginį įvertinimą, padaryta išnagrinėjus tinkamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus ir nepažeidus BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

Dėl nuteistojo Ž. V. solidariosios atsakomybės atlyginant nukentėjusiajam T. G. neturtinę žalą

Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir nustatyti jo dydį teismas priima tuo atveju, kai vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujantiems kitiems teisės aktams nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas. Nagrinėjamoje byloje Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 2 d nuosprendyje aplinkybė, kad visi trys nuteistieji, padarę apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, solidariai privalo atlyginti nukentėjusiajam T. G. padarytą neturtinę žalą, buvo nustatyta ne patenkinus apeliacinį skundą, paduotą gynybos interesais, o apeliacinės instancijos teismui pripažinus pagrįstu prokuroro (apelianto) reikalavimą. Solidariosios atsakomybės taisyklės taikymas pagrįstas nuostata, kad bendrais veiksmais sukėlę žalą asmenys ją privalo atlyginti visi kartu (solidariai). Bendrininkaujant nusikaltimu padaryta neturtinė žala solidariai priteisiama iš visų nuteistųjų, dėl kurių bendrų neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė žalą. Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (CK 6.279 straipsnio 1 dalis).

Teismų nustatyta aplinkybė dėl civilinių atsakovų daugeto nustatymo kasacine tvarka ginčijama nebuvo. 2015 m. sausio 6 d. nutartyje, grąžindamas bylą naujam nagrinėjimui apeliacine tvarka, kasacinės instancijos teismas nuteistųjų kaltumo, civilinių atsakovų skaičiaus ir solidariosios atsakomybės jiems taikymo teisėtumo klausimų nesvarstė. Kasacinės instancijos teismas suabejojo tik dėl priteistos nuteistajam T. G. neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų teisingumo. Šį klausimą pakartotinai svarstęs apeliacinės instancijos teismas kasatoriaus skundžiamoje nutartyje aiškiai pasisakė, kad neturtinę žalą turi atlyginti visi trys nuteistieji, kurie laikytini solidariais atsakovais. Tačiau, kasacinės instancijos teismo nutartimi tokiam pakeitimui esant panaikintam, apeliacinės instancijos teismas likusios galioti neteisingos apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies dėl neturtinės žalos priteisimo tik iš dviejų nuteistųjų atitinkamai neištaisė.

Kasaciniame skunde pagrįstai atkreipiamas dėmesys, kad, iš naujo antrą kartą nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka pagal nuteistojo Ž. V. apeliacinį skundą, teismas neatsižvelgė, kad 2014 m. gegužės 2 d. nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo ir jos priteisimo solidariai iš trijų nuteistųjų kasacinės instancijos teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartimi panaikinta.

Esant tokiai padėčiai, šis klausimas privalėjo būti išspręstas iš naujo, ne tik apeliacinės instancijos teismo sprendime pasisakant dėl nusikaltimu padaryto neturtinės žalos dydžio, solidariosios visų trijų nuteistųjų atsakomybės, t. y. įvykdant BPK 305 straipsnio 5 dalies reikalavimus, bet, atsižvelgiant į ankstesnio apeliacinės instancijos teismo sprendimo panaikinimo apimtį, iš esmės priimant sprendimą, numatytą BPK 115 straipsnio 1 dalyje, 307 straipsnio 6 dalies 1 punkte. Toks sprendimas susijęs ir su CK 6.279 straipsnio, numatančio atsakomybę už kelių asmenų bendrai padarytą žalą, pritaikymu visiems nuteistiesiems.

Tačiau toks antrą kartą neturtinės žalos atlyginimo klausimus sprendusio apeliacinės instancijos teismo pirmiau minėtų BPK normų nesilaikymas, kolegijos manymu, visų pirma laikytinas šių BPK normų esminiu pažeidimu, taip pat susijęs su BPK 320 straipsnio 4 dalyje bei 386 straipsnio 3 dalyje numatyto non reformation in peius principo pažeidimu, kuris bendriausia prasme reiškia, kad neteisinga antrą kartą bylą nagrinėjančiam apeliaciniam teismui sunkinti nuteistojo teisinę padėtį tuo atveju, kai ankstesnis sprendimas dėl šio asmens panaikinamas tik gynybos interesais.

Kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismui nesilaikius visų grąžintos iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka bylos bendrųjų nagrinėjimo teisme nuostatų, nepriėmus aiškaus sprendimo dėl visų bendrai padariusių žalą asmenų solidariosios atsakomybės atlyginant neturtinę žalą, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išspręstas iš esmės pažeidžiant BPK 320 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Padaryti pažeidimai ištaisytini pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį pakeičiant.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 9 d. nutartį. Nustatyti, kad T. G. Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nuosprendžiu nustatyta 40 000 Lt (11 668,61 Eur) neturtinė žala solidariai priteistina iš nuteistųjų Ž. V., M. J. ir A. S.

Kitų Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 9 d. nutarties dalių nekeisti.

Teisėjai                                                                                                                Audronė Kartanienė

                                                                                                                              Viktoras Aidukas

                                                                                                                              Tomas Šeškauskas