Civilinė byla Nr. e3K-3-238-943/2024
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00858-2022-6
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės (pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovėms Alytaus miesto savivaldybei ir biudžetinei įstaigai Alytaus nakvynės namams dėl įpareigojimo padidinti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą ir darbo užmokesčio neišmokėtos dalies, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių biudžetinės įstaigos vadovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, jų nustatymą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas prašė teismo įpareigoti Alytaus miesto savivaldybę pakeisti su juo 2011 m. balandžio 22 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 734 sąlygas, nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. padidinant ieškovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą iki 19,812, o nuo 2023 m. sausio 1 d. – iki 20,748, priteisti iš atsakovių solidariai neišmokėto darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 147 straipsnio 1 dalyje nustatytus delspinigius už neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovas nurodė, kad 2011 m. balandžio 22 d. su savivaldybe sudarė darbo sutartį Nr. 734, kuria jis buvo priimtas eiti biudžetinės įstaigos Alytaus nakvynės namų direktoriaus pareigas. Šalys susitarė, kad darbo sutartis yra neterminuota, nustatytas mėnesinis darbo užmokestis – 18,0 bazinės mėnesinės algos dydžio tarnybinio atlyginimo koeficientas. Ieškovo darbo užmokestis, keičiantis įstatymams, buvo ne kartą keistas Alytaus miesto savivaldybės mero potvarkiais. 2017 m. birželio 29 d. ieškovui buvo nustatytas naujas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas – 10,9 valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio; nuo 2018 m. gruodžio 1 d. koeficientas padidėjo iki 11,76; nuo 2021 m. balandžio 1 d. – iki 13,68, o nuo 2021 m. liepos 1 d. – iki 14,35.
4. Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. lapkričio 25 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 1, 3, 5, 6, 7, 9, 12, 14 straipsnių ir 1, 2, 3, 4, 5 priedų pakeitimo įstatymą (toliau – ir Pakeitimo įstatymas-1), kuriuo pakeitė Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymą (toliau – ir Darbo apmokėjimo įstatymas), padidino minimaliuosius koeficientus – pakeitė Darbo apmokėjimo įstatymo 1 priedą. Ieškovo pareigybės minimalusis koeficientas pakilo nuo 6,7 iki 8,7 koeficiento, t. y. nustatytas III valstybės ar savivaldybių įstaigų grupės (50 ir mažiau pareigybių) vadovų, kurių vadovaujamo darbo patirtis yra daugiau kaip 10 metų, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų intervalas nuo 8,7 iki 13,7. Įstatymo pataisos įsigaliojo 2022 m. sausio 1 d. 2022 m. sausio 6 d. ieškovas kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės merą, prašydamas patvirtinti naują pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas.
5. Ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, ši 2022 m. balandžio 4 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-4457/2022 ieškovo prašymą atmetė.
6. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. lapkričio 24 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 10, 11, 14 straipsnių ir 1, 2, 3, 4, 5 priedų pakeitimo įstatymą (toliau – ir Pakeitimo įstatymas-2), kuriuo pakeitė Darbo apmokėjimo įstatymo 1 priedą, vėl padidindamas koeficientus. Ieškovo pareigybės minimalusis koeficientas šį kartą pakilo nuo 8,7 iki 9,3, t. y. nustatytas III valstybės ar savivaldybių įstaigų grupės (50 ir mažiau pareigybių) vadovų, kurių vadovaujamo darbo patirtis yra daugiau kaip 10 metų, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų intervalas nuo 9,3 iki 15,3. Šios įstatymo pataisos įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d. 2023 m. sausio 6 d. ieškovas kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės merą su prašymu perskaičiuoti pareiginės algos pastoviąją dalį, tačiau ir šis prašymas nebuvo patenkintas.
7. Ieškovo nuomone, jo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas nuo 2022 m. sausio 1 d. turėjo būti toks: (8,7 (minimalus koeficientas) + 30 proc. (pagal Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 7 dalį) + (5,2 (pagal Darbo apmokėjimo sistemos aprašo 6 punktą) + 20 proc. (pagal Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 6 dalį) = 19,812. Nuo 2023 m. sausio 1 d. ieškovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas turėjo būti toks: (9,3 (minimalus koeficientas) + 30 proc. (pagal Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 7 dalį) + 5,2 (pagal Darbo apmokėjimo sistemos aprašo 6 punktą) + 20 proc. (pagal Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 6 dalį) = 20,748.
8. Pagal Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 9 dalį, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento padidinimas šio įstatymo 7 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytais pagrindais negali viršyti 100 procentų biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje nustatytos pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydžio. Taigi, nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. maksimalus leistinas ieškovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas pagal Darbo apmokėjimo įstatymo 1 priedą (III įstaigų grupė ir didesnė nei 10 metų vadovavimo patirtis) yra nuo 17,4 iki 27,4, o nuo 2023 m. sausio 1 d. – nuo 18,6 iki 30,6. Atsižvelgiant į tai, kad pagal nurodytą formulę ieškovo ieškinio pateikimo dieną apskaičiuotas koeficientas (19,812) neviršija maksimalios galimos koeficiento ribos (27,4), kaip ir patikslinto ieškinio pateikimo dieną apskaičiuotas koeficientas (20,748) neviršija maksimalios galimos koeficiento ribos (30,6), ieškovui darbo sutartimi nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. turėjo būti taikomas apskaičiuotas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas – 19,812, o nuo 2023 m. sausio 1 d. – 20,748 dydžio pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas. Kadangi Darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimai, lemiantys ir ieškovo darbo užmokesčio (koeficiento) padidėjimą, įsigaliojo 2022 m. sausio 1 d. bei 2023 m. sausio 1 d., padidinti ieškovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai – 19,812 bei 20,748 – turi būti taikomi atitinkamai nuo ieškovo teisės į tokius koeficientus atsiradimo momento, t. y. nuo 2022 m. sausio 1 d. ir 2023 m. sausio 1 d.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
9. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. spalio 16 d. daliniu sprendimu ieškovo reikalavimą įpareigoti Alytaus miesto savivaldybę pakeisti su ieškovu 2011 m. balandžio 22 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 734 sąlygas, nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. padidinant ieškovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą iki 19,812, o nuo 2023 m. sausio 1 d. – iki 20,748, tenkino iš dalies – įpareigojo Alytaus miesto savivaldybę pakeisti su ieškovu 2011 m. balandžio 22 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 734 sąlygas, nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. padidinant ieškovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą iki 16,44, o nuo 2023 m. sausio 1 d. – iki 18,36. Teismas kitą šio reikalavimo dalį atmetė.
10. Teismas nurodė, kad 2011 m. balandžio 22 d. ieškovas buvo priimtas į BĮ Alytaus nakvynės namų direktoriaus pareigas. Šalys susitarė, kad darbo sutartis yra neterminuota, nustatytas mėnesinis darbo užmokestis – 18,0 bazinės mėnesinės algos dydžio tarnybinio atlyginimo koeficientas. Ieškovui darbo užmokesčio dydis buvo ne kartą keistas Alytaus miesto savivaldybės mero potvarkiais, nuo 2021 m. liepos 1 d. šis koeficientas pakeltas iki dabar galiojančio – 14,35 (2021 m. balandžio 19 d. potvarkis Nr. MP1-43-(4.1.)).
11. Pakeitimo įstatymu-1 buvo pakeistas Darbo apmokėjimo įstatymo 1 priedas, ieškovo pareigybės minimalusis koeficientas pakilo nuo 6,7 iki 8,7 koeficiento, t. y. nustatytas III valstybės ar savivaldybių įstaigų grupės (50 ir mažiau pareigybių) vadovų, kurių vadovaujamo darbo patirtis yra daugiau kaip 10 metų, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų intervalas nuo 8,7 iki 13,7. Įstatymo pataisos įsigaliojo 2022 m. sausio 1 d., tačiau Alytaus miesto savivaldybės meras atsisakė padidinti ieškovui koeficientą. Ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, ši 2022 m. balandžio 4 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-4457/2022 ieškovo prašymą atmetė. Pakeitimo įstatymu-2 vėl buvo padidinti koeficientai, ieškovo pareigybės minimalusis koeficientas pakeltas nuo 8,7 iki 9,3 koeficiento, t. y. nustatytas III valstybės ar savivaldybių įstaigų grupės (50 ir mažiau pareigybių) vadovų, kurių vadovaujamo darbo patirtis yra daugiau kaip 10 metų, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų intervalas nuo 9,3 iki 15,3. Šios įstatymo pataisos įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d. Alytaus miesto savivaldybės meras vėl atsisakė padidinti ieškovui koeficientą.
12. Ieškovo, kaip biudžetinės įstaigos vadovo, darbo užmokesčio nustatymą reguliuoja Darbo apmokėjimo įstatymas ir Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T-153 patvirtintas Biudžetinių įstaigų, kurių savininkė yra Alytaus miesto savivaldybė, vadovų darbo apmokėjimo sistemos aprašas (toliau – ir Darbo apmokėjimo sistemos aprašas). Vadovaujantis Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, biudžetinių įstaigų darbuotojų, išskyrus darbininkus, pareiginės algos pastovioji dalis siejama su pareiginės algos koeficientais, nustatomais pagal Darbo apmokėjimo įstatymo 1 priedą, atsižvelgiant į pareigybių sąraše nustatytą darbuotojų pareigybių skaičių, vadovaujamo darbo patirtį, kuri apskaičiuojama sumuojant laikotarpius, kai buvo vadovaujama įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ir (ar) jų padaliniams, ir kitus darbo apmokėjimo sistemoje nustatytus kriterijus (Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis Darbo apmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, biudžetinių įstaigų vadovų darbo užmokesčio nustatymo atveju savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Alytaus miesto savivaldybė nustato jos valdymo sričiai priskirtų biudžetinių įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemą (Darbo apmokėjimo sistemos aprašas). To paties 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į Darbo apmokėjimo įstatymo nuostatas, turi būti detalizuojami biudžetinės įstaigos darbuotojų pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos pastoviosios dalies nustatymo kriterijai (išsilavinimas, profesinio ir (ar) vadovaujamo darbo patirtis, veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas ir pan.) ir pagal kiekvieną kriterijų nustatyti konkretūs pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų dydžiai, Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytais pagrindais padidintos pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų dydžiai ir kt. A1 lygio pareigybių pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didinami 20 procentų (Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 6 dalis), o socialinių paslaugų srities darbuotojams Darbo apmokėjimo įstatymo prieduose nustatyti minimalieji pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didinami 30 procentų (Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 7 dalis). Vadovaujantis DK 140 straipsnio 2 dalimi, visais atvejais darbuotojui nustatomas darbo užmokesčio dydis negali būti mažesnis, negu nustato darbo santykiams taikomi įstatymai, kitos darbo teisės normos ar darbovietėje patvirtinta darbo apmokėjimo sistema.
13. Ieškovas direktoriaus pareigas eina BĮ Alytaus nakvynės namuose, kur nustatytas pareigybių skaičius – 14, todėl įstaiga priskirtina III valstybės ar savivaldybių įstaigų grupei (50 ir mažiau pareigybių). Ieškovas įstaigoje dirba nuo 2011 m. balandžio 22 d., taigi, jau yra sukaupęs didesnę nei 12 metų vadovaujamo darbo patirtį. Pagal Alytaus nakvynės namų direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės mero 2017 m. birželio 26 d. potvarkiu Nr. M-34, 2 punktą, ieškovo pareigybės lygis yra A1, todėl ieškovui pagal Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 6 dalį pareiginės algos pastoviosios dalies bendras koeficientas didinamas 20 procentų. Iš Alytaus nakvynės namų nuostatų, patvirtintų Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T-45, II skyriaus „Nakvynės namų tikslas ir uždaviniai“ matyti, kad Alytaus nakvynės namų tikslas ir uždavinys – teikti specialiąsias socialines paslaugas, todėl ieškovo vadovaujama įstaiga laikytina socialinių paslaugų įstaiga. Vadovaujantis Socialinių paslaugų srities darbuotojų pareigybių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. A1-487, 1.1 punktu, socialinių paslaugų įstaigos direktorius yra pripažįstamas socialinių paslaugų srities darbuotoju, dėl to ieškovui pagal Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 7 dalį pareiginės algos pastoviosios dalies minimalus koeficientas, nustatytas 1 priede, didinamas 30 procentų.
14. Alytaus miesto savivaldybė yra įgyvendinusi Darbo apmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Darbo apmokėjimo sistemos aprašo 6 punkte yra nustačiusi, kad įstaigų vadovams nustatyti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai gali būti didinami prie įstatyme nustatytos pastoviosios dalies minimalaus koeficiento pridedant koeficiento dalis, atsižvelgiant į atitinkamus kriterijus.
15. Alytaus miesto savivaldybės meras 2018 m. lapkričio 26 d. potvarkiu Nr. MP1-155-(4.1.) nustatė 11,76 ieškovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą pagal darbo užmokesčio lentelę (įvertinimą), patvirtintą Alytaus miesto savivaldybės administracijos biudžetinių įstaigų, kurių savininkė yra Alytaus miesto savivaldybė, vadovų veiklos atitikimo nustatytiems kriterijams vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. lapkričio 12 d. posėdyje. Ieškovui nustatytas 11,76 koeficientas, vadovaujantis Darbo apmokėjimo sistemos aprašo 6 punktu, susideda iš: a) už veiklos (darbo) sudėtingumą (intensyvumas, įtampa, būtinos specialiosios žinios, būtinumas išmanyti ir taikyti įstatymus) – 1,2; b) už darbo krūvį – 1; c) už atsakomybės lygį (priimamų sprendimų įtaka darbovietei, joje dirbantiems ar tretiesiems asmenims) – 1,2; d) už darbo sąlygas (psichologinė, nervinė įtampa dėl atliekamo darbo pobūdžio, darbo pavojingumas) – 1,5; e) už atitinkamos srities papildomų įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimą (turimi profesinio darbo atestatai, pažymėjimai ar pan.) – 0,3; f) pastoviosios dalies minimalus koeficientas (pagal tuo metu galiojusias Darbo apmokėjimo įstatymo nuostatas) – 4,6. Pagal pateiktas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento sudedamąsias dalis matyti, kad a–f punktų suma sudaro 9,8 (iš jų 5,2 pagal Darbo apmokėjimo sistemos aprašo 6 punktą), kurį padidinus 20 procentų dėl A1 lygio pareigybės (Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 6 dalis) gaunamas potvarkiu nustatytas 11,76 dydžio koeficientas. Ši pirmiau nurodyta ieškovui taikomo koeficiento sandara nesikeitė. Ieškovui koeficientas buvo didinamas dar du kartus: nuo 2021 m. balandžio 1 d. – iki 13,68, nuo 2021 m. liepos 1 d. – iki 14,35. Šį koeficiento padidinimą iki dabartinio lygmens lėmė Darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimai, kadangi nuo 2019 m. iki 2021 m. įstatyme nustatytas minimalus koeficientas didintas du kartus: 2020 m. sausio 1 d. nuo 4,6 iki 6,44, o 2021 m. sausio 1 d. – nuo 6,44 iki 6,7.
16. Darbo apmokėjimo įstatymo 1 priede nurodyti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai (8,7–13,7), buvę ieškovo 2022 m. gegužės 3 d. ieškinio pateikimo dieną, pagal Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 6 ir 7 dalis turėjo būti didinami atitinkamai 30 ir 20 procentų, tai reiškia, kad III grupės įstaigų vadovams, turintiems daugiau nei 10 metų vadovaujamo darbo patirtį, taikytinas koeficientų intervalas nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. buvo 13,05–16,44 (apskaičiavimas: minimalus koeficientas: 8,7 (koeficientas) + 30 proc. (pagal Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 7 dalį) + 20 proc. (pagal Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 6 dalį) = 13,05; maksimalus koeficientas: 13,7 (koeficientas) + 20 proc. (pagal Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 6 dalį) = 16,44). 2023 m. sausio 1 d. pasikeitė Darbo apmokėjimo įstatymo 1 priede nurodyti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai, pagal Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 6 ir 7 dalis jie taip pat turi būti didinami atitinkamai 30 ir 20 procentų, o tai reiškia, kad III grupės įstaigų vadovams, turintiems daugiau nei 10 metų vadovaujamo darbo patirtį, taikytinas koeficientų intervalas nuo 2023 m. sausio 1 d. yra 13,95–18,36 (apskaičiavimas: minimalus koeficientas: 9,3 (koeficientas) + 30 proc. (pagal Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 7 dalį) + 20 proc. (pagal Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 6 dalį) = 14,508; maksimalus koeficientas: 15,3 (koeficientas) + 20 proc. (pagal Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 6 dalį) = 18,36).
17. Sistemiškai aiškinant Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies, 1 priedo, 6–9 dalių nuostatas, ieškovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas negali viršyti ieškovui taikytino koeficiento intervalo maksimalios ribos (16,44), buvusios ieškovo 2022 m. gegužės 3 d. ieškinio pareiškimo dieną, ir maksimalios ribos (18,36) patikslinto ieškinio pareiškimo dieną. Teismas nusprendė, kad ieškovui darbo sutartimi nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. turėjo būti taikomas 16,44 dydžio pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas, o nuo 2023 m. sausio 1 d. – 18,36 dydžio pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas. Todėl, atsižvelgiant į nuo 2022 m. sausio 1 d. ir nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusius Darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimus, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas, neviršijantis nustatytų maksimalių ribų, turėjo būti ieškovui padidintas.
18. Darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimai, lemiantys ieškovo darbo užmokesčio (pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento) padidėjimą, įsigaliojo 2022 m. sausio 1 d. bei 2023 m. sausio 1 d., todėl padidinti ieškovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai – 16,44 bei 18,36 – turi būti taikomi atitinkamai nuo ieškovo teisės į tokį darbo užmokestį atsiradimo momento (nuo 2022 m. sausio 1 d. ir 2023 m. sausio 1 d.).
19. Nors 2022 m. sausio 1 d. Darbo apmokėjimo įstatymo pataisomis buvo padidintas tik minimalusis pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas, o ieškovo iki šiol galiojantis koeficientas yra didesnis nei Darbo apmokėjimo įstatymo 1 priede nustatyta minimali koeficiento riba, vis dėlto, vadovaujantis Darbo apmokėjimo sistemos aprašo 6 punktu, bet koks Darbo apmokėjimo įstatyme įtvirtinto minimalaus koeficiento dydžio pokytis turi tiesioginę įtaką ieškovo darbo užmokesčiui, kadangi jo galutinis pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas yra gaunamas prie Darbo apmokėjimo įstatyme nustatyto pastoviosios dalies minimalaus koeficiento dydžio pridedant koeficiento dalis, nustatytas Darbo apmokėjimo sistemos aprašo 6 punkte. Darbo apmokėjimo sistemos aprašo 12 punkte nustatyta, jog biudžetinės įstaigos vadovo pareiginės algos pastovioji dalis sulygstama darbo sutartimi, todėl nors, vadovaujantis Darbo apmokėjimo sistemos aprašo 6 punktu, įstaigos vadovams nustatyti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai neprivalo būti didinami, ieškovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų didinimas taikant Darbo apmokėjimo sistemos aprašo 6 punkte įtvirtintus kriterijus jau buvo įformintas darbo sutarties pakeitimais ir Alytaus miesto savivaldybės mero potvarkiais.
20. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo ir atsakovės Alytaus miesto savivaldybės apeliacinius skundus, 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo dalinį sprendimą ir tenkino dalį ieškinio – įpareigojo Alytaus miesto savivaldybę pakeisti su ieškovu 2011 m. balandžio 22 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 734 sąlygas nuo 2023 m. sausio 1 d. padidinant pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą iki 15,3. Kitą šio reikalavimo dalį kolegija atmetė.
21. Kolegija nurodė, kad ieškovo, kaip biudžetinės įstaigos vadovo, darbo užmokestis nustatomas pagal Darbo apmokėjimo įstatymą ir Darbo apmokėjimo sistemos aprašą (2019 m. sausio 30 d. redakcija). Darbo apmokėjimo įstatymo 1 priede nustatytas pareiginės algos koeficientų intervalas – minimalus ir maksimalus koeficiento dydis. Alytaus miesto savivaldybės taryba savo sprendimu (Darbo apmokėjimo sistemos aprašu) yra nustačiusi, kad skaičiuojant koeficientą konkrečiam įstaigos vadovui yra imamas minimalus Darbo apmokėjimo įstatyme nustatytas koeficientas ir prie jo pridedami papildomi koeficiento dėmenys. Taigi, minimalaus koeficiento pasikeitimas pagal įstatymą daro įtaką kiekvienam įstaigos vadovui skaičiuojant koeficientą.
22. Iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės mero 2021 m. balandžio 19 d. potvarkio Nr. MP1-43-(4.1) matyti, kad ieškovui nuo 2021 m. liepos 1 d. buvo nustatytas 14,35 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas su 30 proc. padidinimu, t. y. 30 proc. padidinimas įtrauktas į 14,35 koeficientą. Iš atsakovės pateikto mero potvarkiu sudarytos komisijos vertinimo lentelės matyti, kad ieškovui nustatyti koeficientai pagal Darbo apmokėjimo sistemos aprašo 6.1–6.5 punktus buvo sumažinti 2021 m., iš bendro 5,2 koeficiento į 4,3 koeficientą. Todėl ir vėlesniais metais, kol nepasikeitė mero potvarkiu nustatyta koeficiento dalis, turi būti imamas 4,3 koeficientas, prie jo pridedamas minimalus Darbo apmokėjimo įstatyme nustatytas koeficientas ir papildomi padidinimai, nurodyti Darbo apmokėjimo sistemos apraše ir Darbo apmokėjimo įstatyme (pagal Darbo apmokėjimo sistemos aprašo 7 punktą visas apskaičiuotas koeficientas A1 lygio pareigybei dar didinamas 20 procentų ir socialinių paslaugų srities darbuotojams pridedama 20/30 proc. minimalaus koeficiento pagal Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 7 punktą). Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į vertinimo komisijos lentelę, kurios pagrindu Alytaus miesto savivaldybės mero 2021 m. balandžio 19 d. potvarkiu buvo nustatytas galutinis ieškovo 14,35 koeficientas, todėl neteisingai nurodė, kad mero nustatyto koeficiento struktūra ir koeficiento dydis (5,2) nesikeitė iki sprendimo priėmimo.
23. Ieškovas nurodė, kad negavo jokių pranešimų apie jam Alytaus miesto savivaldybės mero potvarkiu nustatyto koeficiento dydžio ir struktūros pakeitimą, tačiau iš LITEKO bylos kortelės matyti, kad Komisijos sudaryta koeficiento nustatymo lentelė buvo pateikta į bylą 2023 m. balandžio 24 d., priimta teisėjo rezoliucija „išsiųsti proceso dalyviams“ (DOK-17396) ir tą pačią dieną jiems išsiųsta. Teismo dalinis sprendimas byloje priimtas 2023 m. spalio 16 d., vadinasi, jeigu ieškovui iki pateikimo ir nebuvo žinoma apie Komisijos nustatytą jam taikomo koeficiento struktūrą, tai byloje pateikus šiuos duomenis ieškovas turėjo su jais susipažinti ir imtis papildomų veiksmų, jeigu su tokiais pakeitimais nebuvo supažindintas ir nesutiko.
24. Nuo 2022 m. sausio 1 d. pasikeitė Darbo apmokėjimo įstatymo 1 priedas, kuriame minimalus koeficientas ieškovo pareigybei padidėjo nuo 6,7 iki 8,7. Vadinasi, ieškovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas toks: (8,7 + 4,3) + 20 proc. kaip A1 lygio pareigybės darbuotojui + 30 proc. nuo minimalaus koeficiento kaip socialinių paslaugų srities darbuotojui (Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 6 ir 7 dalys, įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2022 m. sausio 1 d.). Iš viso ieškovo koeficientas nuo 2022 m. sausio 1 d. teoriškai buvo 18,21. Tokiu pačiu būdu apskaičiuojamas ieškovo pareiginės algos koeficientas nuo 2023 m. sausio 1 d., kai minimalus ieškovo pareigybės koeficientas buvo padidintas iki 9,3 (Darbo apmokėjimo įstatymo 2022 m. lapkričio 24 d. redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. sausio 1 d.). Ieškovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas toks: (9,3 + 4,3) + 20 proc. kaip A1 lygio pareigybės darbuotojui + 30 proc. nuo minimalaus koeficiento kaip socialinių paslaugų srities darbuotojui, iš viso 19,11.
25. Kolegija nurodė, kad Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 6 ir 7 dalys turi būti taikomos iš eilės: pirmiausia bendras pagal Darbo apmokėjimo sistemos aprašą apskaičiuotas koeficientas didinamas 20 proc. (Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 6 dalis) ir prie gautos sumos pridedama 30 proc. nuo minimalaus koeficiento (Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 7 dalis), bet ne atvirkščiai.
26. Kolegija, sistemiškai taikydama tiek Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 9 dalį, tiek ir Darbo apmokėjimo sistemos aprašo 9 punktą, nustatantį, kad pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento padidinimas 7 (už A1 lygio pareigybę) ir 8 (taikomas tik aukščiausio meistriškumo kultūros ir meno įstaigų vadovams) punktuose nustatytais pagrindais negali viršyti 100 procentų įstatymo 1 priede nustatytos pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydžio, vertino, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Darbo apmokėjimo įstatymo 1 priede nustatyto intervalo maksimalią ribą padidino 20 proc. už A1 lygio pareigybę, nes tiek Darbo apmokėjimo įstatyme, tiek ir Darbo apmokėjimo sistemos apraše aiškiai nustatyta, kad koeficiento padidinimas už pareigybės lygį A1 ir už socialinės srities paslaugų sritį negali viršyti Darbo apmokėjimo įstatymo 1 priede nustatyto maksimumo (100 proc.). Aiškinant priešingai, kad visi koeficiento padidinimai minėtais pagrindais turi būti pridedami prie maksimalios 1 priedo intervalo reikšmės, netektų prasmės pats koeficiento intervalo nustatymas.
27. Kolegijos nuomone, pareiginės algos koeficientų nustatymas ne vienu dydžiu, o būtent intervalu išreiškia įstatymo leidėjo poziciją apriboti biudžetinių įstaigų savininko funkcijas vykdančius subjektus nustatant pareiginės algos koeficientus, nes, sistemiškai aiškinant, konkretaus darbuotojo pareiginės algos koeficientas pradedamas skaičiuoti nuo įstatyme nustatytos minimalios koeficiento reikšmės, pridedamas įstaigos savininko nustatytas koeficientas, gauta suma didinama šiuo atveju už A1 lygio pareigybę ir dar pridedama 30 proc. nuo minimalaus koeficiento už socialinę sritį. Vadinasi, minimalus Darbo apmokėjimo įstatymo 1 priede nustatytas koeficiento dydis naudojamas skaičiuojant individualų koeficientą, o intervalo maksimumas atlieka tik apribojančią funkciją. Pažymėtina, kad Darbo apmokėjimo įstatymo redakcijos, įsigaliojusios nuo 2024 m. sausio 1 d., 6 straipsnio 1 dalyje ši įstatymo leidėjo nuostata (riboti biudžetininkų atlyginimus) jau išreiškiama aiškiau: „biudžetinės įstaigos darbuotojo pareiginės algos maksimalus koeficientas negali viršyti biudžetinės įstaigos vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio, nustatyto šio įstatymo 1 priede“.
28. Kolegija nurodė, kad ieškovui nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojo 13,7 pareiginės algos koeficiento apribojimas, o nuo 2023 m. sausio 1 d. toks koeficiento apribojimas buvo 15,3. Aplinkybė, kad ieškovui Alytaus miesto savivaldybės mero 2021 m. balandžio 19 d. potvarkiu Nr. MP1-43-(4.1) nuo 2021 m. liepos 1 d. buvo nustatytas 14,35 pareiginės algos koeficientas, nekeičia norminių teisės aktų nustatytų apribojimų, tik reiškia, kad įstaigos savininko funkcijas atlikęs subjektas taikė didesnį koeficientą savo pasirinkimu. Ieškovui teoriškai apskaičiuoti koeficientai atitinkamai buvo 18,21 ir 19,11, faktiškai ieškovui buvo taikomas 14,35 koeficientas, nors nuo 2023 m. sausio 1 d. maksimalus ieškovui galimas taikyti koeficientas padidėjo iki 15,3. Todėl pirmosios instancijos teismo dalinis sprendimas pakeistinas nustatant, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. ieškovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas turi būti 15,3.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
29. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka šiam teismui, priteisti iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
29.1. Teismas privalo įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022; 2024 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-l 10-469/2024). 2023 m. balandžio 21 d. savivaldybės atstovas į civilinę bylą pateikė teismo prašomus įrodymus atitinkančius dokumentus: Koeficiento kriterijų nustatymo lentelę (1 priedas), darbo užmokesčio lentelę pagal komisijos įvertinimą (nuo 2021 m. balandžio 1 d.) (2 priedas), darbo užmokesčio lentelę pagal komisijos įvertinimą (nuo 2021 m. liepos 1 d.) (3 priedas), 2020 m. rugsėjo 9 d. Alytaus nakvynės namų vidaus audito ataskaitos Nr. VA-6-(37.5E) nuorašą (4 priedas). Ieškovo nuomone, savivaldybės pateikti dokumentai iki pateikimo teismui neegzistavo, buvo sukurti specialiai nagrinėjamai civilinei bylai. 2023 m. gegužės 8 d. teismo posėdžio metu savivaldybės atstovas patvirtino, kad pateikti dokumentai yra tik juodraštiniai ir sukurti būtent teismo posėdžiui, bet ne Alytaus miesto savivaldybės oficialūs dokumentai, dėl to atstovas negalės įvykdyti teismo reikalavimo ir pateikti savivaldybės dokumentų valdymo sistemos metaduomenų, iš kurių galima būtų nustatyti, kada į civilinę bylą pateikti dokumentai – 2023 m. balandžio 21 d. rašto priedai – buvo iš tiesų sukurti. 2018 m. lapkričio 12 d. posėdyje Komisija ieškovui nustatė kintamąją koeficiento dalį pagal darbo apmokėjimo sistemą, kuri jam iki šiol niekada nesikeitė, t. y. 5,2 koeficiento dalį. Juodraštiniai dokumentai dėl koeficiento pasikeitimo buvo pateikti tik po 2 metų bylos nagrinėjimo, teismui įpareigojus paaiškinti, kaip sudaryti 2021 m. ieškovo koeficientai. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, nevertino pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo, kuriame užfiksuota, kad pateikti dokumentai, kuriais vadovavosi apeliacinės instancijos teismas, buvo tik juodraštiniai (neoficialūs) bylai sukurti, nesantys savivaldybės duomenų bazėje dokumentai. Šie dokumentai neatitinka atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, juolab priimti ir patvirtinti ne Komisijos, kuri vienintelė turi atitinkamus įgaliojimus, negali būti vertinami kaip atitinkantys Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 197 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus oficialiesiems rašytiniams įrodymams.
29.2. Savivaldybės atstovo (bet ne Komisijos, turinčios atitinkamus įgaliojimus) specialiai nagrinėjamai civilinei bylai sukurti neoficialūs, juodraštinio pobūdžio dokumentai, kurie net nebuvo įkelti į savivaldybės dokumentų valdymo sistemą, nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismo buvo pridėti prie civilinės bylos medžiagos bei išsiųsti proceso dalyviams (ir ieškovui) susipažinti, negali būti laikomi tinkamu darbuotojo informavimu apie pakeistas darbo sąlygas pagal DK 45 straipsnį. Tik oficialaus dokumento, kuris yra sukurtas tokius įgaliojimus turinčio subjekto, kuriame matyti dokumento rengėjas, data, suteiktas numeris ir kiti savivaldybės oficialiems dokumentams keliami reikalavimai, pateikimas gali būti laikomas tinkamu darbuotojo informavimu apie esminių darbo sąlygų pakeitimą DK 45 straipsnio kontekste.
29.3. Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad Al lygio pareigybių darbuotojų koeficientai didinami 20 procentų (6 dalis), o socialinių paslaugų srities darbuotojams įstatymo prieduose nustatyti minimalieji koeficientai didinami 30 procentų (7 dalis). Ieškovui taikytina minimali koeficiento dalis turėtų būti didinama 30 procentų, o bendras koeficientas vėliau didinamas dar 20 procentų. Taigi, ieškovo koeficientas nuo 2022 m. sausio 1 d., pasikeitus Darbo apmokėjimo įstatymo 1 priedui, kuriame minimalus koeficientas padidėjo iki 8,7, iki 2023 m. sausio 1 d. pagal Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 2, 6 ir 7 dalis turėjo būti toks: 8,7 (minimalus koeficientas) + 30 proc. (pagal Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 7 dalį) + 5,2 (koeficientas pagal Darbo apmokėjimo sistemos 6 punktą) + 20 proc. (pagal Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 6 dalį) = 19,812. Nuo 2023 m. sausio 1 d., pasikeitus Darbo apmokėjimo įstatymo 1 priedui, kuriame minimalus koeficientas padidėjo nuo 8,7 iki 9,3, ieškovo koeficientas turėtų būti toks: 9,3 (minimalus koeficientas) + 30 proc. (pagal Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 7 dalį) + 5,2 (koeficientas pagal Darbo apmokėjimo sistemos 6 punktą) + 20 proc. (pagal Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 6 dalį) = 20,748. Būtent šie koeficiento dydžiai turėjo būti įtvirtinti ir ieškovo darbo sutartyje, tenkinant patikslinto ieškinio reikalavimą.
29.4. Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento padidinimas šio straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse nustatytais pagrindais negali viršyti 100 procentų biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje nustatytos pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydžio. Taigi, darbuotojo koeficientas, padidintas Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse nustatytais pagrindais, negali būti didesnis nei dvigubas pradinis Darbo apmokėjimo įstatymo 1 priede nustatytas koeficiento dydis. Atitinkamai nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. Darbo apmokėjimo įstatymo 1 priede nustatyto buvusio 100 procentų koeficiento intervalas buvo 17,4–27,4 (nuo 8,7 + 100 proc. iki 13,7 + 100 proc.), o nuo 2023 m. sausio 1 d. Darbo apmokėjimo įstatymo 1 priede nustatyto ir taikomo koeficiento intervalas buvo 18,6–30,6 (nuo 9,3 + 100 proc. iki 15.3 + 100 proc.). Nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. ieškovo koeficiento dydis turėjo patekti į maksimalias (dvigubas pradines) intervalo ribas 17,4–27,4, o nuo 2023 m. sausio 1 d. turėjo patekti į intervalo nuo 18,6 iki 30,6 ribas. Taigi, nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. ieškovui taikytinas koeficientas (19,812) neviršija tuo metu galiojusios maksimalios galimos koeficiento ribos (27,4), kaip ir nuo 2023 m. sausio 1 d. taikytinas koeficientas (20,748) neviršija leistinos maksimalios koeficiento ribos (30,6). Priešingas aiškinimas, t. y. Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 9 dalies ir atitinkamai maksimalios (dvigubos pradinės) intervalo ribos netaikymas, reikštų ne tik šio straipsnio 9 dalies, bet ir DK 140 straipsnio 2 dalies, kuri imperatyviai nustato, jog darbo užmokesčio dydis negali būti mažesnis, negu nustato darbo santykiams taikomi įstatymai, kolektyvinės sutartys, kitos darbo teisės normos ar darbovietėje patvirtinta darbo apmokėjimo sistema, pažeidimą.
29.5. Apeliacinės instancijos teismas klaidingai rėmėsi Darbo apmokėjimo įstatymo nauja redakcija, įsigaliojusia nuo 2024 m. sausio 1 d. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtu Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 pakeitimo įstatymo Nr. XIV- 2012 1 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. 1-1489 59 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 2 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 7 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1731 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektų aiškinamuoju raštu (toliau – ir Aiškinamasis raštas), įstatymo rengėja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei atitinkamai vėliau įstatymą tvirtinęs įstatymų leidėjas siekė įtvirtinti, jog įstaigų vadovai gautų konkurencingą atlygį už darbą, orientuotą į jų siekį tobulėti, nustatant, jog už sudėtingesnes darbo sąlygas, pavyzdžiui, dirbant socialinių paslaugų srityje, ar kitais įstatyme nustatytais atvejais tokių vadovų koeficientas galėtų būti didinamas įstatyme nustatyta tvarka, tačiau neviršijant 100 procentų (dvigubo pradinio) įstatymo 1 priede įtvirtinto intervalo ribos.
30. Atsakovė Alytaus miesto savivaldybė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
30.1. Vadovaujantis Darbo apmokėjimo įstatymo (redakcija, įsigaliojusi nuo 2022 m. sausio 1 d.) 1 priedu (įstaigoje esant 50 ir mažiau darbuotojų pareigybių), BĮ Alytaus nakvynės namai priskirtini III įstaigų grupei. Pagal Darbo apmokėjimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 1 priedą, III įstaigų grupės vadovo pastoviosios dalies koeficiento intervalas iki 2023 m. sausio 1 d. buvo nuo 8,7 iki 13,7, o nuo 2023 m. sausio 1 d. – nuo 9,3 iki 15,3. Pakeitimo įstatymu-1 buvo pakeistas Darbo apmokėjimo įstatymo 1 priedas, pagal kurį ieškovo, vadovaujančio daugiau kaip 10 metų, nuo 2022 m. sausio 1 d. pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento ribos buvo nustatytos nuo 8,7 iki 13,7, t. y. buvo padidinta tik minimali riba. Tai reiškia, kad įstatymo leidėjas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą padidino ne visiems A1 lygio ir socialinės srities darbuotojams, turintiems didesnę nei 10 metų darbo patirtį, bet tik tiems, kurių šis koeficientas iki 2022 m. sausio 1 d. buvo mažesnis nei 8,7. Meras potvarkiu jau nuo 2021 m. liepos 1 d. buvo nustatęs ieškovui 14,35 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, kuris buvo 65 procentais didesnis nei Darbo apmokėjimo įstatymo 1 priede (redakcija, įsigaliojusi 2022 m.) įtvirtinta minimali koeficiento riba, o nuo 2023 m. sausio 1 d. jis didesnis 54,30 procento. Apeliacinės instancijos teismas įpareigojo savivaldybę nuo 2023 m. sausio 1 d. ieškovui padidinti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą iki 15,3. Meras neprivalėjo nuo 2022 m. sausio 1 d. nustatyti iš naujo ieškovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento (DK 140 straipsnio 4 dalis).
30.2. Ieškovo teiginys, kad 2023 m. gegužės 8 d. posėdžio metu savivaldybės atstovas patvirtino, jog savivaldybės pateikti įrodymai yra tik juodraštiniai, sukurti teismo posėdžiui, neatitinka tikrovės, tai patvirtina šio teismo posėdžio garso įrašas (32–37 min.).
30.3. Ieškovo koeficiento sudėtinė struktūra buvo keičiama, atsižvelgiant į 2020 m. rugsėjo 24 d. vidaus audito ataskaitoje Nr. VA-6-(3.7) (toliau – ir Vidaus audito ataskaita) nustatytus ieškovo vadovaujamos įstaigos veiklos trūkumus, tą patvirtina savivaldybės 2023 m. balandžio 21 d. raštas Nr. SD-3110 (6.17E) teismui ir šio rašto 1–3 priedai (DOK-17396), iš kurių matyti, jog pagal Darbo apmokėjimo sistemos aprašo 6 punktą keitėsi ieškovui nustatyti kriterijai už veiklos sudėtingumą (buvo pirmas ir antras, liko tik pirmas) ir už darbo sąlygas (buvo pirmas ir penktas, liko tik pirmas). Kriterijų keitimo argumentai nurodyti savivaldybės 2023 m. balandžio 21 d. rašto 1 priede, o vidaus audito ataskaita – šio rašto 4 priede (DOK-17396).
30.4. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog jis nebuvo informuotas apie mažinamą darbo užmokestį pagal DK 45 straipsnį, nes jo darbo užmokestis niekada nebuvo mažinamas, o tik didėjo: nuo 2018 m. gruodžio 1 d. didėjo iki 11,76 (šio koeficiento nustatymo metu galiojusio Darbo apmokėjimo įstatymo 1 priede buvo nustatytas šiam įstaigos vadovui galimas koeficientų intervalas nuo 4,6 iki 12,4) (Alytaus miesto savivaldybės mero 2018 m. lapkričio 26 d. potvarkis Nr. MP1-155-(4.1.), nuo 2021 m. balandžio 1 d. – iki 13,68 (2021 m. balandžio 19 d. potvarkis Nr. MP1-43-(4.1.), o nuo 2021 m. liepos 1 d. šis koeficientas dar kartą pakeltas iki 14,35 (2021 m. balandžio 19 d. potvarkis Nr. MP1-43-(4.1.).
30.5. Teismui nepateikta įrodymų, jog ieškovas atitinka Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje nustatytus reikalavimus, dėl kurių jam pastoviosios dalies koeficientas gali būti padidintas iki 100 procentų. Taigi, ieškovo argumentai dėl pastoviosios dalies koeficiento padidinimo iki 19,812 dydžio už 2022 m., o nuo 2023 m. sausio 1 d. – iki 20,748 yra nepagrįsti.
30.6. Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, turi būti nustatomas iš naujo pasikeitus darbuotojų pareigybių skaičiui, vadovaujamo darbo patirčiai ir (ar) profesinio darbo patirčiai, įgijus kvalifikacinę kategoriją ir (ar) pasikeitus kvalifikacinei kategorijai (pagal biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje nustatytą tvarką) arba nustačius, kad biudžetinės įstaigos vadovo ar jo pavaduotojo pareiginė alga (pastovioji dalis kartu su kintamąja dalimi) viršija praėjusio ketvirčio biudžetinės įstaigos darbuotojų 4 vidutinius pareiginių algų (pastoviųjų dalių kartu su kintamosiomis dalimis) dydžius. Analogiška nuostata nurodyta ir Darbo apmokėjimo sistemos aprašo 12 punkte. Ieškovas nė vienos iš nurodytų alternatyvių aplinkybių neįrodinėjo. Ieškovo vadovaujamoje įstaigoje pareigybių skaičius nepadidėjo, ieškovas nepateikė dokumento, įrodančio, kad įgijo kvalifikacinę kategoriją.
30.7. Pareiginės algos koeficientų nustatymas ne vienu dydžiu, o būtent intervalu išreiškia įstatymo leidėjo norą apriboti biudžetinių įstaigų savininko funkcijas vykdančius subjektus, nustatant pareiginės algos koeficientus, nes konkretaus darbuotojo pareiginės algos koeficientas pradedamas skaičiuoti nuo įstatyme nustatyto minimalaus koeficiento, pridedant įstaigos savininko nustatytą koeficientą, gautą sumą didinant šiuo atveju už A1 lygio pareigybę ir dar pridedant 30 proc. nuo minimalaus koeficiento už socialinę sritį. Vadinasi, minimalus Darbo apmokėjimo įstatymo 1 priede nustatytas koeficiento dydis naudojamas skaičiuojant individualų koeficientą, o intervalo maksimumas atlieka tik apribojančią funkciją. Darbo apmokėjimo įstatymo redakcijos, įsigaliojusios nuo 2024 m. sausio 1 d., 6 straipsnio 1 dalyje įstatymo leidėjo nuostata riboti biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus jau išreiškiama aiškiau, nurodant, kad biudžetinės įstaigos darbuotojo pareiginės algos maksimalus koeficientas negali viršyti biudžetinės įstaigos vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio, nustatyto šio įstatymo 1 priede.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl biudžetinės įstaigos vadovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų nustatymo
31. DK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienoje darbo sutartyje turi būti nustatytas darbo užmokestis per mėnesį (mėnesio alga) arba už darbo valandą (valandinis atlygis), išskyrus atvejus, kai šį darbo užmokestį nustato darbo teisės normos. Tokiu atveju sutartyje turi būti pateikta nuoroda į tai nustatančias darbo teisės normas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, darbo užmokesčio dydis negali būti mažesnis, negu nustato darbo santykiams taikomi įstatymai, kolektyvinės sutartys, kitos darbo teisės normos ar darbovietėje patvirtinta darbo apmokėjimo sistema. Iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų įmonių, įstaigų ir organizacijų bei Lietuvos banko darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos teisės aktų nustatyta tvarka (4 dalis).
32. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatyme nustatyti esmines asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį (kaip antai darbo apmokėjimo sistemą, darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, kriterijus, nuo kurių turėtų priklausyti darbo užmokestis, jų įtaką darbo užmokesčiui). Vyriausybė, savo nutarimu reguliuodama šių asmenų darbo apmokėjimo santykius, gali tik detalizuoti, sukonkretinti įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, nustatyti jo įgyvendinimo tvarką, reglamentuoti procedūrinius darbo apmokėjimo aspektus (Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimas).
33. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, atsižvelgdamas į nurodytą Konstitucinio Teismo nutarimą, siekdamas, be kita ko, suvienodinti darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis vienodos kvalifikacijos ir sudėtingumo darbą, galimybę gauti teisingą apmokėjimą už darbą iš valstybės ir savivaldybių biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose institucijose (toliau – biudžetinės įstaigos), Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. sausio 17 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymą Nr. XIII-198 (žr. įstatymo projekto 2016 m. rugsėjo 20 d. aiškinamąjį raštą Nr. XIIP-4723). Šiuo įstatymu reglamentuoti, be kita ko, biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo sąlygos ir dydžiai, materialinės pašalpos, šių darbuotojų pareigybių lygiai ir grupės, kasmetinis veiklos vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-684/2021, 25 punktas).
34. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d.) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga (pastovioji ir kintamoji dalys arba tik pastovioji dalis, jeigu šio įstatymo nustatyta tvarka kintamoji dalis nenustatyta); 2) priemokos; 3) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą; 4) premijos. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad biudžetinių įstaigų darbuotojų, išskyrus darbininkus, pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma pareiginės algos koeficientais. Biudžetinių įstaigų vadovų, jų pavaduotojų, išskyrus mokyklų vadovus, jų pavaduotojus ugdymui, švietimo pagalbos įstaigų vadovus ir jų pavaduotojus, kurių darbas laikomas pedagoginiu, pareiginės algos pastovioji dalis darbo apmokėjimo sistemoje nustatoma pagal šio įstatymo 1 priedą, atsižvelgiant į pareigybių sąraše nustatytą darbuotojų pareigybių skaičių, vadovaujamo darbo patirtį, kuri apskaičiuojama sumuojant laikotarpius, kai buvo vadovaujama įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ir (ar) jų padaliniams, ir kitus darbo apmokėjimo sistemoje nustatytus kriterijus (7 straipsnio 2 dalis).
35. Darbo apmokėjimo įstatymo 1 priede (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) buvo nustatytas III valstybės ar savivaldybių įstaigų grupės (50 ir mažiau pareigybių) vadovų, kurių vadovaujamo darbo patirtis yra daugiau kaip 10 metų, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų intervalas nuo 8,7 iki 13,7.
36. 2022 m. lapkričio 24 d. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 10, 11, 14 straipsnių ir 1, 2, 3, 4, 5 priedų pakeitimo įstatymą, buvo pakeistas Darbo apmokėjimo įstatymo 1 priedas, padidinant pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus. Nagrinėjamoje byloje aktualu, kad buvo nustatytas III valstybės ar savivaldybių įstaigų grupės (50 ir mažiau pareigybių) vadovų, kurių vadovaujamo darbo patirtis yra daugiau kaip 10 metų, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų intervalas nuo 9,3 iki 15,3. Šios įstatymo pataisos įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d.
37. Nagrinėjamai bylai aktuali ir Darbo apmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija nustato jos valdymo sričiai priskirtų biudžetinių įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į šio įstatymo nuostatas, detalizuojami biudžetinės įstaigos darbuotojų pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos pastoviosios dalies nustatymo kriterijai (išsilavinimas, profesinio ir (ar) vadovaujamo darbo patirtis, veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas ir pan.) ir pagal kiekvieną kriterijų nustatyti konkretūs pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų dydžiai, šio įstatymo 7 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytais pagrindais padidintos pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų dydžiai, 7 straipsnio 8 dalyje nustatyti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento didinimo iki 100 procentų kriterijai ir jų dydžiai, 9 ir 14 straipsniuose nurodytos pareiginės algos kintamosios dalies nustatymo tvarka ir procentiniai dydžiai, 10 ir 12 straipsniuose nustatyta priemokų ir premijų skyrimo, 11 straipsnyje nustatyta mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą tvarka ir dydžiai.
38. Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T-153 patvirtintas Biudžetinių įstaigų, kurių savininkė yra Alytaus miesto savivaldybė, vadovų darbo apmokėjimo sistemos aprašas. Šio aprašo 6 punkte nustatyta, kad įstaigos vadovams, išskyrus švietimo įstaigas, nustatyti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai gali būti didinami prie įstatyme nustatytos pastoviosios dalies minimalaus koeficiento pridedant koeficiento dalis, atsižvelgiant į šiuos kriterijus: „6.1. už veiklos (darbo) sudėtingumą (intensyvumas, įtampa, būtinos specialiosios žinios, būtinumas išmanyti ir taikyti įstatymus) iki 1,5 koeficiento; 6.2. už darbo krūvį iki 1,5 koeficiento; 6.3. už atsakomybės lygį (priimamų sprendimų įtaka darbovietei, joje dirbantiems ar tretiesiems asmenims) iki 1,5 koeficiento; 6.4. už darbo sąlygas (psichologinė, nervinė įtampa, sąlygota atliekamo darbo pobūdžio, darbo pavojingumas) iki 2 koeficientų; 6.5. už atitinkamos srities papildomų įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimą (turimi profesinio darbo atestatai, pažymėjimai ar pan.) iki 1,5 koeficiento“. Pagal Aprašą, įstaigos vadovo veiklos atitiktį nustatytiems kriterijams vertina savivaldybės mero potvarkiu sudaryta komisija. Pastoviosios dalies koeficientas įstaigos vadovui, išskyrus švietimo įstaigas, nustatomas savivaldybės mero potvarkiu (10 punktas).
39. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad 2011 m. balandžio 22 d. ieškovas buvo priimtas eiti BĮ Alytaus nakvynės namų direktoriaus pareigas, jam nustatytas 18,0 bazinės mėnesinės algos dydžio tarnybinio atlyginimo koeficientas, šis buvo ne kartą keistas (sumažintas, vėliau palaipsniui didinamas). Alytaus miesto savivaldybės mero 2021 m. balandžio 19 d. potvarkiu Nr. MP1-43-(4.1.) nuo 2021 m. liepos 1 d. šis koeficientas buvo padidintas iki dabar galiojančio 14,35, atsižvelgiant į ieškovo, kaip BĮ Alytaus nakvynės namų vadovo, veiklos atitiktį Darbo apmokėjimo sistemos apraše nustatytiems kriterijams, pagal savivaldybės mero potvarkiu sudarytos komisijos 2021 m. balandžio 13 d. posėdžio protokole Nr. KPPt-158 užfiksuotą vertinimą. Nuo 2022 m. sausio 1 d. ir nuo 2023 m. sausio 1 d. įstatymų leidėjui padidinus Darbo apmokėjimo įstatymo 1 priede nustatytus valstybės ir savivaldybės įstaigų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, ieškovas kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės merą, prašydamas patvirtinti naują pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, tačiau jo prašymai nebuvo patenkinti.
40. Nagrinėjamoje byloje teismų taip pat nustatyta, kad BĮ Alytaus nakvynės namuose nustatytas pareigybių skaičius – 14, todėl įstaiga priskirtina III valstybės ar savivaldybių įstaigų grupei (50 ir mažiau pareigybių). Ieškovas yra sukaupęs didesnę nei 12 metų vadovaujamo darbo patirtį. Pagal Alytaus nakvynės namų direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės mero 2017 m. birželio 26 d. potvarkiu Nr. M-34, 2 punktą, ieškovo pareigybės lygis yra A1. Pagal Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T-45 patvirtintų Alytaus nakvynės namų nuostatų 4 punktą, BĮ Alytaus nakvynės namų tikslas ir uždavinys – teikti specialiąsias socialines paslaugas, todėl ieškovo vadovaujama įstaiga laikytina socialinių paslaugų įstaiga. Vadovaujantis Socialinių paslaugų srities darbuotojų pareigybių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. A1-487, 1.1 punktu, socialinių paslaugų įstaigos direktorius yra priskiriamas socialinių paslaugų srities darbuotojams.
41. Remdamiesi šiais duomenimis teismai nustatė pagal Darbo apmokėjimo įstatymo 1 priedą ieškovui taikytinus pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų intervalus, nusprendė, kad, apskaičiuojant ieškovui pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, taikytini Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 6, 7 dalyse ir Darbo apmokėjimo sistemos aprašo 7 punkte nustatyti koeficientų padidinimai. Tačiau teismai skirtingai skaičiavo ieškovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus. Ieškovo pozicija šiuo klausimu skiriasi tiek nuo pirmosios, tiek ir nuo apeliacinės instancijos teismų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento skaičiavimo.
42. Kasaciniu skundu ieškovas nesutinka su apeliacinės instancijos teismo taikytu Komisijos pagal Darbo apmokėjimo sistemos aprašą nustatytu sumažintu 4,3 koeficientu, nurodo, kad teismas nepagrįstai vertino ir vadovavosi į bylą pateikta Darbo užmokesčio lentele pagal komisijos įvertinimą, nes šis dokumentas neatitinka oficialiems dokumentams keliamų reikalavimų, buvo sukurtas tik šiai bylai, tą, jo nuomone, patvirtino ir savivaldybės atstovo paaiškinimai teismo posėdžio metu, tačiau garso įrašas teismo liko neįvertintas. Taigi, ieškovas kasaciniame skunde kelia netinkamo įrodymų vertinimo apeliacinės instancijos teisme klausimą, nesutinka su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl koeficiento sumažinimo.
43. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-1075/2018 36 punktą).
44. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; ir kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr.3K-3-561-378/2016 23 punktą).
45. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų, neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-378/2019, 25 punktas).
46. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ieškovo Darbo užmokesčio lentele pagal komisijos įvertinimą, nustatė, kad ieškovui nustatyti koeficientai pagal Darbo apmokėjimo sistemos aprašo 6.1–6.5 punktus buvo sumažinti 2021 m., bendrą 5,2 koeficientą sumažinus iki 4,3 koeficiento, todėl ir vėlesniais metais, kol nepasikeitė mero potvarkiu nustatyta koeficiento dalis, turi būti imamas 4,3 koeficientas, prie jo pridedamas minimalus Darbo apmokėjimo įstatyme nustatytas koeficientas ir papildomi padidinimai, nustatyti Darbo apmokėjimo sistemos apraše ir Darbo apmokėjimo įstatyme. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši teismo išvada padaryta remiantis oficialiuoju rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią, ir nesant byloje įrodymų, paneigiančių jame nurodytus duomenis. Be to, minėta, kad Alytaus miesto savivaldybės mero 2021 m. balandžio 19 d. potvarkiu Nr. MP1-43-(4.1) buvo nustatytas galutinis ieškovo 14,35 pareiginio atlyginimo pastoviosios dalies koeficientas, atsižvelgiant į Komisijos posėdžio 2021 m. balandžio 13 d. protokolą Nr. KPPt-158, kurio išrašas yra pateiktas į bylą ir taip pat, kaip ir Darbo užmokesčio lentelė pagal komisijos įvertinimą, yra patvirtintas savivaldybės darbuotojo parašu. Šio dokumento ieškovas neginčija. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo kasaciniame skunde nurodomi kaip nepatikimi savivaldybės pateikti dokumentai pasirašyti EPP sistemoje savivaldybės atstovo, yra nurodyti metaduomenys. Ieškovo akcentuojamas teismo posėdžio protokolas (garso įrašas) nepaneigia Darbo užmokesčio lentelėje pagal komisijos įvertinimą pateiktų duomenų tikrumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visetą, turėjo pagrindą susiformuoti įsitikinimą dėl ieškovo 5,2 koeficiento pakeitimo į 4,3 koeficientą, nutartyje nurodytų įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių nepažeidė, nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos šiuo klausimu nenukrypo. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinis teismas įrodymų vertinimo ir atitinkamai faktinių aplinkybių nustatymo neatlieka, o yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinio skundo argumentais dėl ieškovo 5,2 koeficiento nepagrįsto pakeitimo į 4,3 koeficientą iš esmės yra siekiama nustatyti kitokias faktines aplinkybes, nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, tačiau kasacinis teismas pagal kompetenciją sprendžia išimtinai teisės taikymo klausimus.
47. Dėl kasacinio skundo argumento, kad ieškovas nebuvo tinkamai informuotas dėl jam taikytino 5,2 koeficiento pakeitimo į 4,3 koeficientą, teisėjų kolegija nurodo, jog nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Darbo užmokesčio lentelė pagal komisijos įvertinimą, kuriame buvo nustatytas 4,3 koeficientas, buvo pateikta į bylą 2023 m. balandžio 24 d., priimta teisėjo rezoliucija „išsiųsti proceso dalyviams“ ir tą pačią dieną jiems išsiųsta. Kita vertus, remiantis Darbo užmokesčio lentele pagal komisijos įvertinimą ir Komisijos posėdžio 2021 m. balandžio 13 d. protokolu Nr. KPPt-158, Alytaus miesto savivaldybės mero 2021 m. balandžio 19 d. potvarkiu Nr. MP1-43-(4.1) buvo nustatytas galutinis ieškovo 14,35 pareiginio atlyginimo pastoviosios dalies koeficientas, kuris, be kita ko, buvo padidintas nuo 13,68 koeficiento, tai ieškovui buvo žinoma ir jį tenkino. Ieškovas teismui nenurodė, kad 14,35 koeficientas jam buvo nustatytas nepagrįstai, t. y. sutiko su nustatytu šiuo pareiginio atlyginimo pastoviosios dalies koeficientu. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas nebuvo supažindintas su jo koeficiento (jo sudėtinių dalių, taikytų apskaičiuojant koeficientą) pakeitimu.
48. Pažymėtina, kad oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės nėra laikomos prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 2 ir 3 punktai, 279 straipsnio 4 dalis), kurie negali būti ginčijami, o toliau išlieka aplinkybėmis, kurios gali būti paneigtos ir kurios gali sudaryti įrodinėjimo dalyką byloje. Įrodinėjimo našta tenka tai bylos šaliai, kuri siekia paneigti oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytas aplinkybes. Įrodinėjant priešingas aplinkybes, nei nurodyta oficialiajame rašytiniame įrodyme, taikomi įrodinėjimo priemonių leistinumo apribojimai – oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės negali būti paneigtos liudytojų parodymais, išskyrus, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovas, nors ir abejojo dėl savivaldybės pateiktų dokumentų patikimumo, jokių reikalavimų dėl jų nuginčijimo nereiškė.
49. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio nuostatas, nes bendras pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas turėjo būti didinamas 20 procentų (6 dalis), o minimalus – 30 procentų (7 dalis). Teisėjų kolegija ir šiuos kasacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.
50. Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad A1 lygio pareigybių pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didinami 20 procentų, o 7 dalyje – kad socialinių paslaugų srities darbuotojams šio įstatymo 1, 2, 3 ir 4 prieduose nustatyti minimalieji pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didinami 30 procentų. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 6 ir 7 dalys turi būti taikomos iš eilės: pirmiausia bendras pagal Darbo apmokėjimo sistemos aprašą apskaičiuotas koeficientas didinamas 20 proc. (6 dalis) ir prie gautos sumos pridedama 30 proc. nuo minimalaus koeficiento (7 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad Darbo apmokėjimo sistemos aprašo 7 punkte nustatyta, jog A1 lygio pareigybėms pagal aprašo nustatytus dydžius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas didinamas 20 procentų. Taigi, tiek pagal Darbo apmokėjimo įstatymą, tiek ir pagal Darbo apmokėjimo sistemos aprašą nustatytiems A1 lygio pareigybių pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientams taikomas bazinis 20 proc. pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų padidinimas, o tą faktiškai ir padarė apeliacinės instancijos teismas, apskaičiuodamas ieškovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą. 30 proc. padidinimas yra specialusis, taikomas ne visiems biudžetinių įstaigų, o tik socialinių paslaugų srities darbuotojams, taigi, apskaičiuojamas nuo Darbo apmokėjimo įstatymo 1 priede nustatyto minimalaus koeficiento ir pridedamas prie jau turimos sumos.
51. Kasaciniame skunde ieškovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 9 dalį, pagal kurią ieškovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydis turėjo patekti į Darbo apmokėjimo įstatymo 1 priede nustatyto intervalo ribas, padidintas 100 proc. Apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu konstatavo, kad tiek Darbo apmokėjimo įstatyme, tiek ir Darbo apmokėjimo sistemos apraše nustatyta, jog koeficiento padidinimas už pareigybės lygį A1 ir už socialinės srities paslaugų sritį negali viršyti Darbo apmokėjimo įstatymo 1 priede nustatyto maksimumo (100 proc.), todėl Darbo apmokėjimo įstatymo 1 priede nustatyto intervalo maksimali riba už A1 lygio pareigybę negali būti didinama. Teisėjų kolegija sutinka su šia teismo išvada, o ieškovo poziciją laiko nepagrįsta.
52. Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento padidinimas šio straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse nustatytais pagrindais negali viršyti 100 procentų biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje nustatytos pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydžio. Darbo apmokėjimo sistemos aprašo 9 punkte įtvirtinta panaši nuostata, kad pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento padidinimas 7 ir 8 punktuose nustatytais pagrindais negali viršyti 100 procentų įstatymo 1 priede nustatytos pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydžio.
53. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minimalus Darbo apmokėjimo įstatymo 1 priede nustatytas koeficiento dydis naudojamas skaičiuojant individualų koeficientą, o intervalo maksimumas atlieka apribojančią funkciją. Minėta, kad Darbo apmokėjimo įstatymo redakcijos, galiojusios šiam ginčui aktualiu laikotarpiu, 7 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių įstaigų vadovų pareiginės algos pastovioji dalis darbo apmokėjimo sistemoje nustatoma pagal šio įstatymo 1 priedą. Tai reiškia, kad šių įstaigų vadovų pareiginės algos pastovioji dalis darbo apmokėjimo sistemoje nustatoma laikantis Darbo apmokėjimo įstatymo 1 priede nustatytų pastoviosios dalies koeficientų intervalo ribų, t. y. koeficientai negali būti didesni nei maksimali jų riba.
54. Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovui, kaip biudžetinės įstaigos vadovui, nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojo maksimalaus 13,7 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento apribojimas, o nuo 2023 m. sausio 1 d. – 15,3. Minėta, kad ieškovui Alytaus miesto savivaldybės mero 2021 m. balandžio 19 d. potvarkiu Nr. MP1-43-(4.1) nuo 2021 m. liepos 1 d. nustatytas 14,35 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas, taigi, net didesnis nei maksimali šio koeficiento riba, nustatyta Darbo apmokėjimo įstatymo 1 priede. Dėl to ieškovo reikalavimas įpareigoti Alytaus miesto savivaldybę pakeisti su juo 2011 m. balandžio 22 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 734 sąlygas, nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. padidinant jo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą iki 19,812, apeliacinės instancijos teismo atmestas pagrįstai. Kadangi nuo 2023 m. sausio 1 d. maksimalus ieškovui galimas taikyti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas įstatymo leidėjo buvo padidintas iki 15,3, tai apeliacinės instancijos teismas, apskaičiavęs ieškovo pareiginės algos pastoviosios dalies 19,11 koeficientą, pagrįstai nusprendė tenkinti dalį ieškinio reikalavimo ir nustatyti, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. ieškovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas turi būti Darbo apmokėjimo 1 priede nustatytas maksimalus koeficientas – 15,3.
55. Teisėjų kolegija, remdamasi šioje nutartyje išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad pagrindo remiantis kasacinio skundo argumentais pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis). Kiti kasacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės šios bylos išsprendimo galutiniam rezultatui, todėl kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
56. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
57. Netenkinus kasacinio skundo, kasaciniame teisme ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
58. Atsakovė Alytaus miesto savivaldybė duomenų apie turėtas išlaidas kasaciniame teisme nepateikė.
59. Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nebuvo patirta (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Algirdas Taminskas
Egidija Tamošiūnienė
Jūratė Varanauskaitė