Administracinio nusižengimo
byla Nr. A8.-2262-927/2018
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00551-2018-6
Procesinio sprendimo kategorija 9.35.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2018 m. gruodžio 7 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,
sekretoriaujant Irenai Adamovič,
dalyvaujant S. K.,
Vilniaus teritorinės muitinės įgaliotai atstovei Raimondai Dzelsienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi S. K. (S. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Baltarusijos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini) dirbančio (duomenys neskelbtini) ir laikinai einančio direktoriaus pareigas, vedusio, aukštojo išsilavinimo, administracine tvarka Lietuvoje nebausto, administracinio nusižengimo bylą,
n u s t a t ė:
S. K. 2018 m. lapkričio 17 d. apie 2.00 val., Vilniaus rajone, Medininkų pasienio kontrolės punkte, vykdamas per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) priklausančiu autobusu ,,S. I.“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nedeklaravęs ir nepateikdamas muitinės kontrolei bei paslėpęs gamyklinėje nišoje virš kuro bako gabeno 2320 pakelių cigarečių ,,NZ 8“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė 7261,60 Eur. Tuo jis pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, Sąjungos muitinės kodekso 139 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas,
t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 208 straipsnio 3 dalyje.
Atsižvelgus į atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimą, kad jis dirba bendrovėje (duomenys neskelbtini) vairuotoju ir jam yra pavesta laikinai eiti direktoriaus pareigas, į internete skelbiamą viešą informaciją (b.l. 15), laikytina, kad suinteresuotam asmeniui - (duomenys neskelbtini) apie posėdžio vietą ir laiką yra žinoma.
Nusižengimas įrodytas: S. K. paaiškinimu nusižengimo tyrimo metu ir teisme, kad pripažįsta padaręs nusižengimą ir gailisi. Cigaretes vežė, nes materialinė šeimos padėtis sunki: augina tris vaikus, padeda tėvui po insulto. Jas norėjo Lenkijoje parduoti. Autobusas nuosavybės teise priklauso bendrovei, kurioje dirba, jis juo važinėja kaip vairuotojas ir yra laikinai einantis šios bendrovės direktoriaus pareigas. Jam patikėta pasirašinėti visus dokumentus ir pačiam priimti sprendimus bendrovės vardu. Cigaretes nusipirko per kelis kartus. Autobuse nedarė pakeitimų, tiesiog suslėpė cigaretes angoje virš degalų bako. Ši niša yra gamyklinė. Toje ertmėje dedami įrankiai. Pripažįsta, kad tokio didelio kiekio cigarečių, be transporto priemonės, nepastebėtas per patikrinimo punktą neperneštų. Prašo nekonfiskuoti automobilio, o baudos mokėjimą išdėstyti.
Nusižengimas taip pat įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, asmens paso ir transporto priemonės registracijos liudijimo kopijomis, transporto priemonės techninės būklės ir perdavimo ir priėmimo aktu, kurie patvirtina, kad vykdamas per valstybės sieną (duomenys neskelbtini) priklausančiu autobusu ,,S. I.“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), S. K. žodžiu deklaravo, kad negabena privalomai deklaruotinų prekių, o tik jų leistiną kiekį. Atlikus autobuso patikrinimą rentgeno kontrolės sistema nustatyta, kad nišoje virš kuro bako jis gabena 2320 pakelių cigarečių ,,NZ 8“, kurių bendra muitinė vertė 7261,60 Eur, kas atitinka 145,23 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius.
Byloje nebuvo pateikta neginčytinų įrodymų, jog kontrabandinės cigaretės buvo slėptos specialiai įrengtoje slėptuvėje ir kad S. K. padarė kokius nors autobuso techninius pakeitimus, todėl pripažintina, kad jis gabeno cigaretes, paslėpęs gamyklinėje nišoje ir ši aplinkybė kaltinime tikslintina.
S. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pobūdį, didelį pavojingumą visuomenei ir valstybės ekonomikai, kontrabanda gabentų prekių kiekį (2320 pakelių cigarečių) ir vertę (7261,60 Eur), į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę ir turtinę padėtį, t. y. kad jis dirba, iš jo žodžių - vedęs, turi tris vaikus, padeda sergančiam tėvui, į tai, kad Lietuvoje nebaustas administracine tvarka, todėl esant vienai jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant sunkinančių, jam skirtina minimali straipsnio sankcijoje numatyta piniginė nuobauda su kontrabandos daiktų konfiskavimu. Atsižvelgiant į pažeidėjo finansinę padėtį ir prašymą, paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašo nekonfiskuoti automobilio.
ANK 208 straipsnio 3 dalyje nustatyto pažeidimo padarymas užtraukia ne tik baudą su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo. Taigi, asmenims už kontrabandą bauda yra nustatyta kaip pagrindinė administracinė nuobauda, o transporto priemonės konfiskavimas – papildoma administracinė nuobauda, kuri, įvertinus administracinės bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę ir padaryto nusižengimo sunkumą, gali būti skiriama kartu su pagrindine nuobauda – bauda.
Pagal teismų praktiką, transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandai daryti, t. y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas, tačiau pabrėžtina, kad vertinant transporto priemonių konfiskavimo taikymo teisėtumą teismų praktikoje atkreiptas dėmesys ir į tai, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, ANK 26 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padarytos kontrabandos pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas kontrabandos gabenimo priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti. Tai reiškia, kad aptariamo daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Konstitucinio Teismo 2007 m. balandžio 8 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-23-2012).
ANK 29 straipsnio 4 dalis numato, kokiais atvejais yra galimas trečiajam asmeniui priklausančio turto konfiskavimas:
1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti;
2) turtas buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį;
3) turtas buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;
4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;
5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad autobusas ,,S. I.“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. K. teisme patvirtino, kad yra ne tik bendrovės vairuotojas, bet ir laikinai einantis direktoriaus pareigas, kuriam yra suteikti įgaliojimai bendrovės atžvilgiu. Tai patvirtina ir oficialūs internetiniai duomenys iš Lenkijos duomenų registro (b. l. 15-16). Todėl teismas daro išvadą, kad transporto priemonės savininkė (duomenys neskelbtini) žinojo apie jos darbuotojo ir direktoriaus daromą nusižengimą ar kitaip buvo susijusi su neteisėtu cigarečių gabenimu. S. K. autobusą naudojo nuolatos, nors jo techniškai nepakeitė, tačiau ruošėsi kontrabandos gabenimui, gabeno tokį didelį kiekį cigarečių, kurį ne tik pats teismo posėdyje, bet ir teismas laiko tokiu dideliu, kokio be transporto priemonės nepastebėtas, jis negalėtų pergabenti per pasienio punktą. Šios aplinkybės patvirtina, kad transporto priemonės savininkė - (duomenys neskelbtini) - neprieštaravo jo veiksmams, o automobilis jam buvo perduotas sąmoningai. Be to, tai patvirtina didelį bendrovės neapdairumą ir nesirūpinimą savo turtu, juolab, kad esant autobusui sulaikytam per mėnesį bendrovės atstovai su muitinės pareigūnais nesusisiekė dėl šio turto grąžinimo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
S. K. (S. K.) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 208 straipsnio 3 dalyje ir skirti 2700 (dviejų tūkstančių septynių šimtų) Eur baudą su kontrabandos daiktų (2320 pakelių cigarečių ,,NZ 8“) ir autobuso ,,S. I.“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimu.
Pritaikius ANK 675 straipsnį, paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 24 (dvidešimt keturiems) mėnesiams.
Išaiškinti automobilio savininkui (duomenys neskelbtini), kad tuo atveju, jei dėl pažeidėjo neteisėtų veiksmų, vairuojant svetimą transporto priemonę, jo savininkas patiria turtinių nuostolių, - jis turi teisę kreiptis į teismą dėl jų išieškojimo iš automobilį vairavusio asmens civilinio proceso tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Išaiškinti, kad pirma baudos įmoka turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, kitos įmokos turi būti mokamos kiekvieną mėnesį, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK 18094478908.
Teisėja Jolanta Bagdonienė