Civilinė byla Nr. 3K-3-364-686/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-44008-2014-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.8.8.; 2.5.8.10.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. Č. individualios įmonės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauko turtai“ ieškinį atsakovei V. Č. individualiai įmonei dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimą ir taikymą, proceso teisės normų, reglamentuojančių naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 6794,49 Eur skolos, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad 2013 m. gegužės 15 d. sudarė su atsakove tarpininkavimo paslaugų, nuomojant nekilnojamąjį turtą, teikimo sutartį. Šia sutartimi ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ieškoti nekilnojamojo turto, esančio Vilniuje, Savanorių pr. 191 ir 191A, nuomininkų, o atsakovė – atsiskaityti už suteiktas paslaugas sutartyje nustatyta tvarka bei terminais. Šalys susitarė, kad tarpininkavimo paslauga laikoma atlikta, kai tarpininko surastas nuomininkas pasirašo turto nuomos sutartį ir sumoka avansą arba nuomotojas pasirašo turto nuomos sutartį su tarpininko surastu nuomininku per 6 mėn. nuo tarpininkavimo paslaugų teikimo sutarties galiojimo ir (ar) nutraukimo pabaigos bei sumoka avansą arba nuomos mokestį už 2 nuomos mėnesius.
4. Vykdydama sutartį, ieškovė surado nuomininkę UAB „Holding JService“, su ja atsakovė 2013 m. spalio 10 d. pasirašė dviejų negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį 36 mėnesiams. Tačiau atsakovė nevisiškai atsiskaitė pagal šalių sudarytoje sutartyje nustatytą tvarką, t. y. liko 6794,49 Eur skola.
5. 2014 m. spalio 29 d. atsakovė pranešė ieškovei apie vienašališką sutarties nutraukimą, pažymėdama, kad šalys pagal sutartį yra atsiskaičiusios ir neturi neįvykdytų įsipareigojimų, tačiau ieškovė su tuo nesutiko ir pareiškė pretenziją, prašydama sumokėti likusią tarpininkavimo atlygio dalį.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės ieškovei 6794,49 Eur skolą, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1404,89 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
7. Teismas nurodė, kad šalys laisva valia pasirašė sutartį ir susitarė dėl jos sąlygų. Ieškovė įgijo teisę pagal šią sutartį gauti atlygį, atsakovė neginčija paslaugų suteikimo kokybės, tačiau nesutinka su atlygio už suteiktas paslaugas dydžiu. Sutartimi šalys susitarė, kad ieškovės atlygį sudaro 1 mėnesio nuompinigių suma plius PVM, jeigu nuomos sutartis pasirašoma ne trumpesniam kaip 12 mėnesių terminui; jeigu nuomos sutartis pasirašoma trumpesniam nei 12 mėnesių ar ilgesniam terminui, atlygio dydis mažinamas atitinkamu santykiu arba didinamas. Aiškindamas šią sutarties nuostatą, teismas padarė išvadą, kad šalys susitarė dėl kintamos paslaugų teikimo sutarties kainos. Be to, nors atsakovė pasirašė sutartį su ieškove prisijungimo būdu, tačiau abi sutarties šalys yra juridiniai asmenys (verslininkės), įstatyme nurodyta supažindinimo su sutarties sąlygomis pareiga atlikta tinkamai. Atsakovė, teigianti, kad tokia pareiga atlikta netinkamai, šio teiginio neįrodė.
8. Teismas nelaikė siurprizine sutarties sąlygos dėl atlygio dydžio pakeitimo, nes visa sutartis nedidelės apimties, visos jos sąlygos gana aiškiai suformuluotos ir išdėstytos, nuosekliai suprantamos, sutarties šalys verslininkės, todėl, būdamos apdairios ir rūpestingos, negalėjo nepastebėti ir neįvertinti tokios sąlygos. Dėl to teismas pripažino, kad atsakovė turi pareigą atsiskaityti su ieškove sutartyje nustatyta tvarka. Bylos duomenims, atsakovė su ieškovės surasta nuomininke pasirašė sutartį 36 mėnesių laikotarpiui, todėl ji įgijo teisę į atitinkamo dydžio atlygį. Kadangi atsakovė sumokėjo ne visą sumą, tai iš jos priteista nesumokėta 6794,49 Eur dalis.
9. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2016 m. vasario 10 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.
10. Kolegija netenkino atsakovės prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nes šalys byloje buvo aktyvios ir teikė teismui įvairius įrodymus bei paaiškinimus, taigi bylos nagrinėjimui pakankamai pasiruošta prieš teismo posėdį. Kolegija nevertino atsakovės prie apeliacinio skundo pateiktų įrodymų, nes jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui.
11. Kolegija nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė buvo tinkamai informuota apie sutarties sąlygas dėl kainos dydžio.
12. Kolegija atmetė kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, kad jai nekyla pareigos mokėti likusios atlygio dalies, nes sutartis nutraukta. Sutarties nutraukimas neatleidžia atsakovės nuo pareigos sumokėti likusią paslaugų kainos dalį už suteiktas paslaugas, nes ieškovė tinkamai suteikė paslaugą dar iki sutarties nutraukimo. Kolegija nelaikė, kad ieškovė atsidūrė palankesnėje padėtyje nei atsakovė, nes šalys laisva valia pasirašė sutarties nuostatas, jos yra gana aiškiai išdėstytos. Kolegija nesutiko su atsakovės teiginiu, kad tokia sutartyje aptarta kaina yra neprotinga. Atsakovė laisva valia pasirašė tokią sutartį, todėl turi priimti iš to kylančius teisinius padarinius. Be to, sutartyje nustatyta kaina nėra neprotinga ar nelogiška, nes pagal sutarties nuostatas ieškovės atlygis priklauso nuo to, kuo geresnį nuomininką (kuo ilgesniam nuomos terminui) ieškovė suranda. Kolegija pažymėjo, kad sutartyje nustatytas iš esmės vienkartinis mokestis, papildomų mokėjimų ieškovei nenurodyta.
13. Kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino šalių sudarytos sutarties nuostatas, išsiaiškino visas reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai taikė ginčui taikytinas CK normas ir teismų praktiką.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Kasaciniu skundu atsakovė V. Č. individuali įmonė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 10 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas sutarties nuostatas, nesivadovavo sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, nevertino įrodymų, patvirtinančių ieškovės nesąžiningumą. Teismas negali ginti nesąžiningos šalies, kuri sutarties sudarymo metu pateikė pasirašyti prieštaringą sutartį ir neinformavo kitos šalies apie sutartyje nurodytus skirtingus atsiskaitymo būdus, nors būtent ji tokią pareigą turėjo (CK 6.719 straipsnis), taip pat nuslėpdama nuo teismo šalių pasirašytą darbų atlikimo aktą, kuriuo patvirtinta apie sumokėtą už tarpininkavimą atlygį. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė šiuo atveju nepagrįstai pretenduoja nuolat gauti pajamas kaip nuomos sutarties dalininkė, nes nuomos sutartys gali būti tęsiamos, todėl ieškovė turėtų teisę pagal teismų pateiktą sutarties nuostatų aiškinimą į nuolatines nuomos sutarties pajamas. Be to, ieškovės parengta sutartis yra įprastos praktikos išimtis, kad paslaugų kaina priklauso nuo nuomos sutarties trukmės. Pagal CK 6.720 straipsnio 3 dalį klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį suteiktos. Pagal šalių pasirašytos sutarties nuostatas ieškovė išrašė vieno mėnesio nuomos mokesčio dydžio sąskaitą, ją kasatorė apmokėjo ir šalys pasirašė darbų atlikimo aktą. Antrąją sąskaitą ieškovė išrašė po to, kai kasatorė informavo ją apie sutarties nutraukimą, nors ji ir išrašydamas pirmąją žinojo, kokiam terminui sudaryta nuomos sutartis, ir išrašė būtent tokio dydžio, kokia sutarta sutartyje; ieškovė žinojo ir apie tai, kad jos surasta nuomininkė išsikraustė anksčiau nei po metų.
2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, neįvertino tikrųjų sutarties šalių ketinimų, sutarties nuostatas aiškino neatsižvelgdamas į jų tarpusavio ryšį. Sutarties tekstas yra prieštaringas, tai patvirtino ir kasatorės iniciatyva atliktas ekspertinis sutarties nuostatų vertinimas loginiu ir teisinės technikos aspektu, kurį ji atliko jau po apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo. Teismai netinkamai aiškino sutarties 1.2 punkto teiginį, kad „jei nuomos sutartis sudaroma ne trumpesniam nei 12 mėnesių terminui, tarpininkui mokama vieno mėnesio nuompinigių suma plius PVM“, neįvertindami junginio „ne trumpesniam nei“. Šis junginys reiškia, kad aptariami ne tik visi 12 mėnesių termino, bet ir visi ilgesni kaip 12 mėnesių terminas atvejai. Teismai sutarties 1.2 punkto nuostatas netinkamai vertino pagal hierarchijos taisyklę, neatsižvelgė į loginį ir teisinį šių nuostatų prieštaravimą. Kadangi 1.2 punkte nustatyti du vienas kitam prieštaraujantys atsiskaitymo būdai, bendrąja norma laikytina pirmoji taisyklė (sakinys), pagal kurią nuomos sutartį sudarius 12 mėnesių ir daugiau, mokamas vieno mėnesio nuompinigių dydžio atlygis. Antrasis sutarties 1.2 punkto sakinys, aptariantis mokėjimą už nuomos sutarčių sudarymą ilgesniam nei 12 mėnesių terminui, prieštarauja bendrajai normai ir laikytinas siurprizine norma (CK 6.186 straipsnis). Šiuo atveju turi būti įvertinta ir tai, kad nuomininkas prieš sutarties terminą nutraukė nuomos sutartį ir kasatorė nebegavo nuomos  mokesčio.
3. Įstatyme nustatyta pareiga šaliai, parengusiai sutartį, sudaryti tinkamas galimybes kontrahentui susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis (CK6.186 straipsnio 2 dalis). Sutartį prisijungimo būdu sudariusi šalis privalo ne tik tinkamai atskleisti kitai sutarties šaliai sąlygas, bet yra atsakinga už tai, kad jos parengtos standartinės sutarties sąlygos būtų aiškios ir nedviprasmiškos. Pareiga įrodyti, kad standartinės sutarties sąlygos aiškios ir neturėjo klaidinti kitos sutarties šalies, taip pat tinkamai atskleistos, tenka sutartį parengusiai šaliai. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai iškėlė ieškovės interesus ir pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė kasatorei, neįvertino, kad ieškovė neįvykdė tinkamo supažindinimo su sutarties sąlygomis pareigos. 
4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, net ir nustatęs, kad įrodymas galėjo būti priimtas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Apeliacinės instancijos teismas neskyrė žodinio bylos nagrinėjimo, nes sprendė, kad šalys buvo gana aktyvios ir pateikė visus įrodymus bei paaiškinimus, tačiau atsisakydamas priimti kasatorės pateikiamus įrodymus nurodė, jog šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl jų nevertino. Kasatorė nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl teismas turėjo priimti jos pateiktus naujus įrodymus, nes jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, teismas neįvertino byloje priimtų įrodymų, kad ieškovės surasti nuomininkai nutraukė nuomos sutartį, todėl kasatorė ne tik negavo tikėtų pajamų, bet ir nepagrįstai turi sumokėti ieškovei atlygį nuo viso nuomos sutartimi sutarto termino.
15. Ieškovė UAB „Kauko turtai“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Kasatorė nurodo nemažai aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėtos žemesnės instancijos teisme, pvz., dėl ieškovės siekio tapti nuomos sutarties dalininke, nuomos sutarties nutraukimo su ieškovės surasta nuomininke ir pan. Kasatorė su kasaciniu skundu pateikė naujų įrodymų, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl kasacinio teismo negali būti tiriami.
2. Kasatorė netinkamai aiškina sutarties nuostatas ir nepagrįstai teigia, kad ieškovė siekia papildomo užmokesčio. Nagrinėjamu atveju neaktuali rinkoje vyraujanti komercinių santykių praktika, svarbus tik šalių sudarytos sutarties nuostatų aiškinimas. Kasatorės nurodyta aplinkybė, kad nuomininkė pirma laiko nutraukė nuomos sutartį, neturi teisinės reikšmės ginčui išspręsti, nes sutartyje atlygis nesiejamas su nuomos santykių vykdymu ir jų tęstinumu.
3. Teismai nepažeidė sutarčių aiškinimą reglamentuojančių materialiosios teisės normų. Sutarties sąlygos aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai tik tuo atveju, kai sąlygos nėra aiškios. Teismai nenustatė, kad šiuo atveju šalių sudarytos sutarties sąlygos nėra aiškios, nebuvo pagrindo abejoti sutarties nuostatomis, nes jos gana glaustos, gramatiškai logiškos. Byloje nepateikta duomenų, kad kasatorė, pasirašydama sutartį, buvo apgauta. Teismai teisingai analizavo sutarties nuostatas ir nustatė, kad sutartyje įtvirtinta ne fiksuota, o kintama paslaugų kaina. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasatorės nurodomu darbų atlikimo aktu konstatuotas dalinis apmokėjimas pagal sutartį. Kasatorė įžvelgia sutarties nuostatų prieštaravimų ten, kur jų nėra, nes neskiria terminų (vienkartinis atlygis ir fiksuota kaina) reikšmės. Esant specialiosios ir bendrosios normų kolizijai, taikoma specialioji norma. Kasatorė atsietai vieną nuo kitos aiškina sutarties nuostatas, nes, jas aiškinant sistemiškai, darytina vienintelė išvada, kad sutarties 1.2 punkte nustatyta kintama paslaugų kaina, priklausanti nuo nuomos sutarties termino ir kainos.
4. Kasatorė buvo tinkamai supažindinta su standartinėmis sutarties nuostatomis, jai negalėjo būti nežinomos sutarties sąlygos dėl kainos dydžio priklausymo nuo nuomos sutarties termino trukmės. Kasatorė yra verslininkė, kuriai taikomi didesni atidumo, protingumo ir rūpestingumo standartai. Be to, ieškovė įrodė, kad savo pareigą įvykdė tinkamai – pateikė pasirašytą sutartį, kurioje aptartos visos sąlygos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl tarpininkavimo sutarties sąlygų, nustatančių mokėjimą už suteiktas paslaugas, aiškinimo

16. Byloje šalys nesutaria dėl tarpininkavimo sutarties 1.2 punkto nuostatos aiškinimo. Pasirašytoje tarpininkavimo sutartyje šalys nustatė, kad „klientas už suteiktas paslaugas įsipareigoja sumokėti tarpininkui atlygį per 5 dienas nuo šios sutarties 1.3 punkte numatytų aplinkybių įvykdymo, kurį sudaro 1 (vieno) mėnesio nuompinigių suma plius PVM, jeigu nuomos sutartis pasirašoma ne trumpesniam nei 12 mėnesių terminui. Jeigu nuomos sutartis pasirašoma trumpesniam nei 12 mėnesių ar ilgesniam terminui, atlygio dydis mažinamas atitinkamu santykiu arba didinamas“.
17. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Be to, aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-219/2015; 2011 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
18. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos yra aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691-313/2015; 2009 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2009; kt.).
19. Pagal CK 6.185 straipsnio 2 dalį nustatyta pareiga šaliai, parengusiai sutartį, sudaryti tinkamas galimybes kontrahentui susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis. Tik įvykdžius šią pareigą sutarties standartinės sąlygos privalomos kitai šaliai. CK 6.185 straipsnio 3 dalyje nustatyti supažindinimo pareigos tinkamo įvykdymo alternatyvūs būdai, kai abi sutarties šalys yra juridiniai asmenys (verslininkai). Pagal CK 6.185 straipsnio 3 dalį laikoma, kad sutarties standartines sąlygas parengusi šalis tinkamai įvykdė supažindinimo pareigą, jeigu ji: 1) įteikė standartines sąlygas kitai šaliai raštu iki sutarties pasirašymo ar ją pasirašant; 2) iki sutarties pasirašymo pranešė kitai šaliai, kad sutartis bus sudaroma pagal sutarties standartines sąlygas, su kuriomis kita šalis gali susipažinti standartines sutarties sąlygas parengusios šalies nurodytoje vietoje; 3) pasiūlė kitai šaliai, jei ši pageidautų, atsiųsti tų sąlygų kopiją. Jeigu supažindinimas įvykdytas ar galimybė sužinoti sutarties standartines sąlygas sudaryta bent vienu iš nurodytų būdų, tai pripažįstama, kad supažindinimas atliktas tinkamai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691-313/2015; 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689/2006).
20. Aplinkybę, kad kita šalis buvo tinkamai supažindinta su standartinėmis sutarties sąlygomis, privalo įrodyti standartines sąlygas parengusi šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2006).
21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nurodyta kasacinio teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo taisyklių, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė CPK 6.193 straipsnyje reglamentuotas sutarčių aiškinimo taisykles bei rėmėsi kasacinio teismo praktika šiais klausimais. Byloje nustatyta, kad ginčo šalys yra juridiniai asmenys (verslininkės), kuriems keliami didesni rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai nei paprastiems vartotojams. Ginčijama Tarpininkavimo paslaugų nuomojant nekilnojamąjį turtą teikimo sutartis yra mažos apimties – su visais sutarčiai būdingais rekvizitais surašyta viename lape, o ginčo dėl apmokėjimo sąlygų visas tekstas nurodytas šios nutarties 16 punkte. Akivaizdu, kad sutarties punktas dėl apmokėjimo sąlygų kasatorei turėjo būti esminis, todėl šalys turėjo aptarti jame išdėstytas apmokėjimo sąlygas, jeigu kilo kokių nors neaiškumų. Teismų nenustatyta, kad kasatorė būtų šias sąlygas ginčijusi tiek pasirašydama sutartį, tiek vėliau. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai.
22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sutarties 1.2 punktas (dėl kurio vyksta šalių ginčas) sudarytas iš dviejų sakinių, kurių pirmajame nustatyta, jog tarpininko atlygį sudaro 1 mėnesio nuompinigių suma plius PVM, jeigu nuomos sutartis pasirašoma ne trumpesniam nei 12 mėnesių terminui. Šią sąlygą teismai pagrįstai įvardijo kaip bendrąją normą, apibrėžiančią paslaugos kainos pagrindą kaip bazinį paslaugos dydį. Antrajame sakinyje nustatyta sąlyga, kad pasirašius nuomos sutartį trumpesniam nei 12 mėnesių terminui arba ilgesniam atlyginimo dydis mažinamas atitinkamu santykiu arba didinamas. Teisėjų kolegija sutinka su teismų išvada, kad antruoju sakiniu detalizuojama pirmajame sakinyje nustatyta apmokėjimo sąlyga – pagal ją paslaugos kaina keičiasi priklausomai nuo sudaromos nuomos sutarties termino. Tokia paslaugos kainos nustatymo taisyklė ekonominiu požiūriu naudinga abiem šalims: ieškovė suinteresuota surasti ilgalaikius nuomininkus ir gauti didesnį tarpininkavimo atlygį, o kasatorė – išnuomoti kuo ilgesniam laikotarpiui negyvenamąsias patalpas. Kitoks šių nuostatų aiškinimas neatitiktų sutarties sąlygų tarpusavio ryšio, lingvistinio aiškinimo taisyklių ir normalių ginčo šalių interesų. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo sutikti su kasatorės argumentais, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai, o teismai pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles.
23. Kasatorė nurodo, kad sutarties 1.2 punkto antrojo sakinio nuostata, kad „jei nuomos sutartis pasirašoma ilgesniam nei 12 mėnesių terminui, atlygio dydis atitinkamu santykiu didinamas“, yra siurprizinė, nes pirmajame sakinyje įtvirtinta bendroji nuostata, kad jei nuomos sutartis pasirašoma ilgesniam nei 12 mėn. terminui, tai mokamas vieno mėnesio nuomos mokesčio dydžio atlygis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su tokiu argumentu.
24. Pagal CK 6.186 straipsnio 1 dalį negalioja netikėtos (siurprizinės) sutarčių standartinės sąlygos, t. y. tokios, kurių kita šalis negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje. Šių nuostatų tikslas – nustatyti papildomas garantijas šaliai, kuri sudaro sutartį prisijungimo būdu pagal kitos šalies parengtas standartines sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2008). Sprendžiant, ar sąlyga yra netikėta (siurprizinė), reikia atsižvelgti į jos turinį, formuluotę bei išraiškos būdą (CK 6.186 straipsnio 2 dalis).
25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant, ar konkreti sutarties sąlyga gali būti pripažinta siurprizine, turi būti vertinama, pirma, ar standartines sutarties sąlygas parengusi šalis neįvykdė CK 6.185 straipsnio 2 dalyje nurodytos pareigos, t. y. nesudarė tinkamos galimybės kitai šaliai susipažinti su standartinėmis sąlygomis; antra, sąlygos, su kuriomis prisijungusi šalis aiškiai nesutinka, yra netikėtos, t. y. tokios, kurių ji negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje. Ar sutarties sąlygos turinys ir formuluotė išdėstyti aiškiai, sprendžiama pagal tai, ar esminės nuostatos yra išdėstytos suprantamai normalių gebėjimų asmeniui, ar daug nuostatų apima sąlyga, ar kiekviena iš jų detaliai aptarta; reikšmės gali turėti ir tai, kiek situacijų aptariama konkrečioje sąlygoje, kuo viena aptariama situacija skiriasi nuo kitos, ar nurodomos kiekvienos pasekmės ir kt.; analizuojant išraiškos būdą reikšminga tai, ar sąlygos nuostata tiesiogiai suformuluota ir išreikšta taisyklėse, ar ne (pavyzdžiui, ji spėjama ar išvestinė iš kitų sąlygų arba išvada apie jos turinį gali būti daroma tik po kelių sąlygų analizės), ar reikšmingos nuostatos pateikiamos nuosekliai vienoje taisyklių dalyje, ar keliose vietose ir dėl to apsunkina susipažinimą ir tinkamą turinio suvokimą, ar nuostata išreikšta valstybine kalba, ar tokiu pat šriftu kaip ir kitos taisyklių sąlygos ir kt. Be to, turi būti atsižvelgiama į prisijungusios sutarties šalies patirtį, susiklosčiusius šalių santykius, kitas aplinkybes, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Netikėtomis (siurprizinėmis) nelaikomos sutarties sąlygos, su kuriomis šalis aiškiai sutiko, kai jos tai šaliai buvo tinkamai atskleistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691-313/2015 ir joje nurodyta praktika).
26. Vadovaudamasi nutarties 25 punkte aptarta kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai neturėjo pagrindo kasatorės nurodytos sutarties 1.2 punkto antrojo sakinio sąlygos vertinti kaip siurprizinės, nes ji sutartyje išdėstyta aiškiai ir suprantamai, o sutarties tekstas yra itin mažos apimties. Kasatorė neįrodinėjo, kad nebuvo galimybės susipažinti su šia sutarties sąlyga, taigi ji kasatorei buvo žinoma. Kasatorė šią sąlygą vertina kaip siurprizinę tik todėl, kad ji prieštarauja pirmajam nuostatos sakiniui, o tai neatitinka netikėtos (siurprizinės) sutarčių sąlygų sampratos, apibrėžtos CK 6.186 straipsnio 1 dalyje, t. y. tokios, kurios kita šalis negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje.

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

27. Kasaciniame skunde keliamas netinkamo proceso teisės normų, reglamentuojančių naujų įrodymų priėmimą apeliaciniame teisme, taikymo klausimas. Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas be pagrindo nepriėmė jam pateiktų naujų įrodymų ir jais nesivadovavo.
28. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016; 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; kt.).
29. Pagal bylos duomenis ir apeliacinės instancijos teismo nutartį spręstina, kad apeliacinės instancijos teismas analizavo naujai pateiktus įrodymus ir konstatavo, kad visi šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl šių įrodymų nevertino kartu su apeliaciniu skundu. Tai apeliacinės instancijos teismo diskrecijos teisė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą neteisėta, todėl šį kasacinio skundo argumentą atmeta kaip nesudarantį pagrindo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį.
30. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu ir kasacinio skundo argumento, kad, tenkinus ieškinį, ieškovė galės ir ateityje reikšti tokius ieškinius, t. y. tokiu būdu užsitikrinti ateityje nuolatines pajamas, nes ginčijamoje sutartyje nenustatyta jokių papildomų (periodinių) mokėjimų.
31. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, tinkamai vadovavosi proceso teisės normomis ir rėmėsi kasacinio teismo praktika šiais klausimais, todėl apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas, o kasacinio skundo argumentai pripažintini nesudarančiais pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

32. Netenkinus kasacinio skundo, iš atsakovės priteistinas kitos šalies patirtų bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo priteisti 1191,51 Eur išlaidų advokato pagalbai, patirtų rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginimą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatyto dydžio, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad byla nesudėtinga ir ginčo suma juridiniams asmenims nėra didelė, ieškovei teisines paslaugas teikė ta pati advokatų profesinė bendrija, sprendžia, kad ieškovei iš atsakovės priteistina 900 Eur bylinėjimo išlaidų atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.                                         

Priteisti iš atsakovės V. Č. individualios įmonės (j. a. k. 122336136) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauko turtai“ (j. a. k. 300636866) naudai 900 (devynis šimtus) Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                              Sigitas Gurevičius

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                    Janina Januškienė

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                    Donatas Šernas