
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. lapkričio 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė,
dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai Sofiai Khatsernovai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ch. B. H. R. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir
n u s t a t ė :
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-06-09 nutartimi priimta pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 3R-11.3(AG-76/04-2016) (toliau – Sprendimas, b. l. 82-83).
Pareiškėjas skunde, kurį patikslino (b. l. 3-6, 28-30) nurodė, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) viršininko 2016-01-21 sprendimu Nr. (23.31-08)491-24 nuspręsta iš pareiškėjo išieškoti 46 000,86 Eur mokestinę nepriemoką. Pareiškėjas nesutikdamas su šiuo sprendimu, pateikė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (toliau – Komisija), kuri ginčijamu Sprendimu bylą pagal pareiškėjo skundą nutraukė paaiškėjus, kad ginčas priskirtas mokesčių bylų kategorijai ir dėl to nepriskirtas Komisijos kompetencijai. Pareiškėjas mano, kad Komisija netinkamai nustatė ginčo teisinį santykį, nes nebuvo ginčijamas pats įsiskolinimas, o skundžiami VMI prie FM veiksmai neteisėtai bendradarbiaujant su Vokietijos mokesčių institucijomis. Teigia, kad analogiškas procesas dėl to paties įsiskolinimo jau vyko ir buvo nagrinėjamas iš esmės 2014-12-29 Komisijoje (Sprendimo Nr. 3R-517(AG-444/01-2014) ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-6727-764/2015, todėl vien tai sukėlė pareiškėjui teisėtą lūkestį VMI prie FM sprendimą skųsti Komisijai. Nurodo, kad VMI prie FM sprendimas priimtas Nepriemokų administravimo departamento Nepriemokų išieškojimo organizavimo skyriaus IV poskyrio vedėjo G. B., kuris pasirašė ir analogišką 2014-11-14 sprendimą Nr. (23.1-08)-RNA-43148, nurodydamas, kad šis raštas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka pasirinktinai Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teigia, kad šis procesas Vilniaus apygardos administraciniame teisme baigėsi bylos nutraukimu pareiškėjui atsėmus skundą dėl to, kad skundžiamą raštą panaikino pati VMI prie FM be teismo sprendimo. Nurodo, kad VMI prie FM įvertino aplinkybę, kad Vokietijos išieškojimo institucija suvienodintame dokumente pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad Vokietijoje nėra pareiškėjo turto, iš kurio galima būtų vykdyti išieškojimą. Todėl pareiškėjas nesupranta VMI prie FM pozicijos dėl sprendimo apskundimo, kuri prieštarauja prieš tai išreikštai pozicijai. Dėl šių VMI prie FM veiksmų pareiškėjas teigia turėjęs pagrįstą lūkestį, kad analogiškas to paties VMI darbuotojo dėl to paties įsiskolinimo pateiktas raštas (sprendimas) skundžiamas ta pačia tvarka. Mano, kad neigiamos pasekmės, kilusios iš viešojo administravimo subjektų nebendradarbiavimo, negali būti sprendžiamos pareiškėjo interesų sąskaita, o Komisija privalėjo iš esmės išnagrinėti pareiškėjo ginčą.
Atsakovė VMI prie FM atsiliepime nurodė su pareiškėjo skundu nesutinkanti ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 88-90). Savo nesutikimo su pareiškėjo skundu argumentus atsakovė grindžia Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 18 d., 15 str. 1 d., 22 str. 4 d. 26 str. 1 ir 3 d., 29 str. 1 d. nuostatomis ir ginčui aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią pastarasis teismas yra išaiškinęs, kad administracinių ginčų komisijos negali spręsti visų mokesčių bylų, t. y. tiek mokestinių ginčų, tiek kitų mokesčių bylų. Pareiškėjo Komisijos prašomas panaikinti VMI prie FM viršininko 2016-01-21 sprendimas Nr. (23.31-08) 491-24 išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą priimtas VMI prie FM 2015-11-27 gavus Vokietijos Federacinės Respublikos Federalinės muitų išieškojimo vykdymo tarnybos prie Hanoverio centrinės muitinės prašymą vykdyti reikalavimą Nr. DE_LT_S1316LT1500028_20141506G2_20151127_dj_RR bei suvienodintą dokumentą, leidžiantį vykdyti reikalavimus vadovaujantis Tarybos direktyva 2010/24/ES Nr. DE_S1316LT1500028_20151127_UIPE_1.xml, kuriais Vokietijos Federacinės Respublikos Federalinė muitų išieškojimo vykdymo tarnyba prie Hanoverio centrinės muitinės prašė imtis išieškojimo priemonių pareiškėjo 40 739,33 Eur pajamų mokesčiui ir su juo susijusių sumų skolai bei 5 172,21 Eur kitiems mokesčiams išieškoti. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriaus bendradarbiavimas su Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis išieškant mokestines nepriemokas nustatytas Mokesčių administravimo įstatymo 29 str. 1 d. Europos Sąjungos valstybių narių mokesčių administratorių prašymai dėl pagalbos išieškant mokestines nepriemokas nagrinėjami ir vykdomi Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo nustatyta tvarka, pagal kurio 11 str. nuostatas, Lietuvos Respublikos institucija, vykdydama prašančios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą, atlieka jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas procedūras, kurias taiko tiesioginiams asmenų įsiskolinimams išieškoti. Mano, jog yra akivaizdu, kad tarp VMI ir pareiškėjo yra susiklostę teisiniai santykiai mokestinės nepriemokos išieškojimo vykdymo srityje, todėl Komisija pagrįstai nutraukė bylą pagal pareiškėjo skundą.
Tuo pačiu nurodo nesutinkanti su pareiškėjo argumentu, kad analogiška byla jau buvo nagrinėjama Komisijoje, nes byloje Nr. 3R-517(AG-444/01-2014) buvo skundžiamas ne VMI prie FM sprendimas išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą, o VMI prie FM 2014-11-14 raštas Nr. (23.08)-RNA-43148, kuris buvo informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių. VMI prie FM 2016-01-21 sprendime Nr. (23.31-08) 491-24 išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Taigi, nei šiame sprendime, nei VMI prie FM 2016-01-28 rašte Nr. (17.17-40) RES-18640, kuriuo pareiškėjui įteiktas minėtas sprendimas, nebuvo nurodyta, kad sprendimas gali būti skundžiamas Komisijai.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė advokato padėjėja Sofia Khatsernova palaikė skundą iš esmės jame nurodytais motyvais.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsakovei apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas pranešimas, kad atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvaus, atsakovė palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 160).
Skundas atmestinas.
Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad VMI prie FM viršininkas 2016-01-21 sprendimu išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą Nr. (23.31-08) 491-24 nusprendė išieškoti iš pareiškėjo 46 000,86 Eur sumą (b. l. 14).
Sprendime nurodoma, kad jis priimtas vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 33 str. 8 p., Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymu bei Vokietijos Federacinės Respublikos Federalinės muitų išieškojimo vykdymo tarnybos prie Hanoverio centrinės muitinės pateiktu 2015-11-27 prašymu vykdyti reikalavimą Nr. DE_LT_S1316LT1500028_20141506G2_20151127_dj_RR valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi. Pareiškėjas šį sprendimą gavo 2016-01-28 (b. l. 13, Komisijos b. l. 1) ir 2016-03-09 pateikė Komisijai skundą, prašydamas minėtą sprendimą panaikinti (Komisijos b. l. 1-3). Komisija ginčijamu Sprendimu bylą pagal pareiškėjo skundą nutraukė, padariusi išvadą, kad pareiškėjo ginčas dėl VMI prie FM viršininko 2016-01-21 sprendimo išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą Nr. (23.31-08) 491-24 yra susijęs su mokesčių administratoriaus atliekamais veiksmais mokesčių administravimo – mokestinės nepriemokos išieškojimo vykdymo srityje, taigi priskirtinas mokesčių bylų kategorijai, dėl to nepriskirtinas Komisijos kompetencijai.
Ginčas byloje kilo dėl šio Komisijos Sprendimo pagrįstumo.
Pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 29 str. 1 d. centrinis mokesčių administratorius pagal savo kompetenciją bendradarbiauja su Europos Sąjungos valstybių narių mokesčių administracijomis (kompetentingomis institucijomis) keisdamasis informacija apie mokesčių mokėtojus, atlikdamas bendrus patikrinimus bei pagal Europos Sąjungos valstybių narių mokesčių administracijų (kompetentingų institucijų) prašymus išieškodamas mokestines nepriemokas arba kreipdamasis į minėtas institucijas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo. MAĮ 29 str. 3 d. nustatyta, kad Europos Sąjungos valstybių narių mokesčių administracijų (kompetentingų institucijų) prašymai dėl pagalbos išieškant mokestines nepriemokas nagrinėjami ir vykdomi Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo nustatyta tvarka. Prašymuose nurodytos sumos, už kurių išieškojimą pagal Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo nuostatas atsakingas mokesčių administratorius, išieškomos kaip mokestinė nepriemoka šio Įstatymo nustatyta tvarka. MAĮ 33 str. 8 p. nustatyta teisė mokesčių administratoriui priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas.
Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 11 str. 1 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos institucija, vykdydama prašančiosios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą, atlieka jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas procedūras, kurias taiko tiesioginiams asmenų įsiskolinimams išieškoti. Šio įstatymo 15 str. 1 d. nustatyta, kad ginčus dėl prašančiosios institucijos reikalavimo, dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą prašančiojoje valstybėje narėje, suvienodinto dokumento, pagalbos prašymo nagrinėja prašančiosios institucijos valstybės narės įstaigos. Lietuvos Respublikos institucija turi informuoti suinteresuotą asmenį, kuris Lietuvos Respublikos institucijai vykdant išieškojimą ginčija prašančiosios institucijos veiksmus ar dokumentus, kad ginčijimą jis turi teikti prašančiosios institucijos valstybės narės įstaigai pagal toje valstybėje narėje galiojančius teisės aktus. Pagal šio įstatymo 15 str. 2 d. ginčai dėl išieškojimo procedūros Lietuvos Respublikoje arba dėl Lietuvos Respublikos institucijos pateikto pranešimo apie su reikalavimais susijusių dokumentų galiojimą nagrinėjami Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka.
Mokesčių administratoriaus sprendimų apskundimas reglamentuojamas MAĮ IX skyriaus 144-161 str., tarp kurių nustatyta, kad: mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą (MAĮ 144 str.); mokestiniams ginčams, t. y. ginčams, kylantiems tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą), šiame Įstatyme nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra (MAĮ 2 str. 22 d., 145 str. 1 d.); skundai dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) sprendimų, nenurodytų šio Įstatymo 145 straipsnyje, jų nepriėmimo, taip pat skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų (jų nepriėmimo), kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės, nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka; mokesčių mokėtojas taip pat gali naudotis kitų įstatymų jam suteikta teise šių teisės aktų nustatyta tvarka apskųsti neteisėtus mokesčių administratoriaus pareigūno veiksmus (MAĮ 146 str.).
Ginčijamo Komisijos Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo (toliau – ir AGKĮ) 2 str. 2 d. nustatyta, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija ikiteismine tvarka nagrinėja skundus (prašymus) dėl priimtų individualių administracinių aktų ar viešojo administravimo subjektų veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje. Tuo pačiu pagal AGKĮ 2 str. 3 d. Komisija, išskyrus ABTĮ arba kituose įstatymuose nustatytas išimtis, sprendžia ginčus, kurie priskirti Vilniaus apygardos administracinio teismo papildomai kompetencijai. AGKĮ 9 str. 1 d. nustatyta, kad Komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. AGKĮ 9 str. 2 d. nustatyta, kad Komisija nesprendžia ABTĮ 16 str., 18 str., 19 str. 2 ir 3 d. ir 20 str. 1 d. nurodytų ginčų (bylų), mokesčių bylų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, aiškiai yra pasisakęs, kad administracinių ginčų komisijos negali spręsti visų mokesčių bylų, t. y. tiek mokestinių ginčų, tiek kitų mokesčių bylų (LVAT praktikos, taikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimas (I dalis). Publikuota: „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 19, P. 499-500, 2010 m.). LVAT taip pat yra konstatavęs, kad mokestiniams ginčams ir kitiems ginčams, kylantiems dėl mokesčių administratoriaus sprendimų, įstatyme yra nustatyta skirtinga jų nagrinėjimo tvarka: mokestiniams ginčams yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka; kiti ginčai tarp mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) ir mokesčio administratoriaus ar jo pareigūno nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka tiesiogiai kreipiantis į administracinį teismą, t. y. tokių ginčų nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių ginčų komisijos kompetencijai (LVAT praktikos, taikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimas (II dalis); „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 20, P. 576-577, 2010 m.).
Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos darbo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-05-04 nutarimu Nr. 533 (LRV nutarimo redakcija nuo 2012-12-16) patvirtinti Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatai (toliau – ir Komisijos nuostatai). Pagal Komisijos nuostatų 2, 5 p. Komisija yra bendroji ikiteisminė institucija, kuri savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir teisės aktais. Komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo (Komisijos nuostatų 9 p.). Skundą Komisijai turi teisę paduoti asmenys (fiziniai ir juridiniai) <...> (), jeigu jie mano, kad jų teisės yra pažeistos (Komisijos nuostatų 11 p.). Skundas Komisijai turi atitikti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnyje nustatytus formos ir turinio reikalavimus (Komisijos nuostatų 12 p.). Užregistruotas skundas perduodamas Komisijos pirmininkui, kuris įvertina skundo priimtinumo klausimą, be kita ko, nustatydamas, ar skundas priskirtinas Komisijos kompetencijai (Komisijos Nuostatų 16.1 p.). Komisijos nuostatų 18.2 p. nustatyta, kad Komisijos pirmininkas, įvertinęs Nuostatų 16 p. nurodytus skundo (prašymo) priimtinumo klausimus, nusprendžia atsisakyti priimti skundą (prašymą) nagrinėti. Tuo atveju, jeigu skundo nagrinėjimo metu nustatoma, kad skundas nepriskirtas Komisijos kompetencijai, pagal Komisijos nuostatų 44.5 p. Komisija priima sprendimą bylą nutraukti.
Nagrinėjamuoju atveju pareiškėjas į Komisiją kreipėsi prašydamas panaikinti VMI prie FM viršininko 2016-01-21 sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą Nr. (23.31-08) 491-24, kuriuo mokesčių administratorius nusprendė išieškoti iš pareiškėjo 46 000,86 Eur sumą pagal užsienio valstybės (Vokietijos Federacinės Respublikos) prašymą. Toks ginčas, nors ir nepriskirtinas mokestinių ginčų kategorijai, savo esme yra ginčas mokesčių srityje. Atsižvelgiant į tai, kad administracinių ginčų komisijos negali spręsti jokių mokesčių bylų, Komisija pareiškėjo iškeltą bylą nutraukė pagrįstai (Komisijos nuostatų 44.5 p.).
Esant šioms aplinkybėms, nenustačius Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. nustatytų pagrindų, Komisijos Sprendimas laikytinas pagrįstu, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Violeta Petkevičienė