Administracinė byla Nr. eA-1259-442/2023

 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03427-2022-5

                Procesinio sprendimo kategorija 13.9

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauen craft“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauen craft“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Kauen craft“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2022 m. liepos 20 d. sprendimą dėl Privalomosios tarifinės informacijos Nr. LT BTI 2022-DEC-0027/20 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Muitinės departamentą UAB ,,Kauen craft” 2022 m. gegužės 3 d. prašymą Nr. LTBTI2022-APP-0016/20 priimti Privalomosios tarifinės informacijos sprendimą išnagrinėti iš naujo; 3) sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiuo klausimu: ar alkoholiniai gėrimai, gauti fermentacijos būdu ir iš pradžių atitinkantys KN 2206 poziciją, į kuriuos dar įpilama tam tikras kiekis nealkoholinio gėrimo mišinio, kuris sumažina tokių alkoholinių gėrimų alkoholio koncentracijos laipsnį, kaip fermentuoti gėrimai, patenka į KN 2206 pozicijos taikymo sritį, ar į KN 2208 pozicijos taikymo sritį; 4) priteisti iš atsakovo Muitinės departamento pareiškėjo UAB ,,Kauen craft” naudai išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

2.       Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1.       Pareiškėjas su 2022 m. gegužės 3 d. prašymu kreipėsi į Muitinės departamentą priimti Privalomosios tarifinės informacijos (toliau – ir PTI) sprendimą pagrindu Nr. LTBTI2022-APP-0016/20. Muitinės departamentas 2022 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. LT BTI 2022-DEC-0027/20 pareiškėjo prašymo netenkino.

2.2.       Pareiškėjas paaiškino, kad produkto „SHAKE CLUB Black currant“ (toliau – ir Produktas), kuriam prašoma priimti PTI sprendimą, aprašymas – gazuotas juodųjų serbentų skonio ir kvapo, spirituoto vaisų ir uogų vyno ir nealkoholinio gėrimo mišinys. Gėrimo alkoholio koncentracija – 14,5 proc. tūrio. Gėrimo sudedamosios dalys: spirituotas vaisių ir uogų vynas „Muižas“ (76,3 proc.); – gazuotas juodųjų serbentų skonio nealkoholinis gėrimas (23,7 proc.) (vanduo, gliukozės-fruktozės sirupas, anglies dioksidas, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga citrinų rūgštis, kvapiosios medžiagos, konservantas kalio sorbatas, dažikliai: E122, E151). Alkoholinis gėrimas supiltas į 0,5 l talpos plastikinį butelį.

2.3.       Sprendime nurodyta, kad Produkto KN kodas yra 2208 90 69. Produkto klasifikavimo pagrindas: 1) KN 1 ir 6 bendrosios aiškinimo taisyklės; 2) KN 22 skirsnio 3 pastaba; 3) suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos (HSENs, 2022), 2208 pozicijos paaiškinimų nuostatos. KN paaiškinimų (OL C 119/1, 2019) 2206 00 subpozicijos paaiškinimų nuostatos; 4) Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-150/08 (36, 37 punktai). Alkoholinis gėrimas yra praradęs obuolių vyno skonį, kvapą ir išvaizdą.

2.4.       Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su Produkto klasifikavimu KN 2208 pozicijoje (KN 2208 90 69 subpozicijoje), kadangi Produktas turėtų būti klasifikuojamas KN 2206 pozicijoje (KN 2206 00 59 subpozicijoje).

2.5.       Produktas gaminamas fermentuotą gėrimą, kurio KN kodas yra 2206, sumaišius su nealkoholiniu gėrimu. Kaip matyti iš Sprendimo turinio, Muitinės departamento nuomone, Produktas, kuris yra fermentuoto ir nealkoholinio gėrimo mišinys, pakito, t. y. Muitinės departamento nurodyta, kad alkoholinis gėrimas yra praradęs obuolių vyno skonį, kvapą ir išvaizdą ir turi būti klasifikuojamas KN 2208 pozicijoje.

2.6.       KN 2206 pozicijoje klasifikuojami kiti fermentuoti gėrimai (pavyzdžiui, sidras, kriaušių sidras, midus, sakė); fermentuotų gėrimų mišiniai, taip pat fermentuotų gėrimų ir nealkoholinių gėrimų mišiniai, nenurodyti kitoje vietoje, KN 2206 00 59 subpozicijoje klasifikuojami kiti. KN 2208 pozicijoje klasifikuojami nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, mažesnė kaip 80 proc. tūrio; spiritai, likeriai ir kiti spiritiniai gėrimai, KN 2208 90 69 subpozicijoje klasifikuojami kiti spiritiniai gėrimai.

2.7.       Muitinės departamentas nesprendė ar fermentuoto gėrimo ir nealkoholinio gėrimo mišinys visada yra fermentuotas gėrimas klasifikuojamas KN 2206 pozicijoje ir kokie į fermentuotą gėrimą įdėti nealkoholinio gėrimo priedai / medžiagos gali nulemti tai, kad jis tampa spiritiniu gėrimu. Taip pat Muitinės departamentas Sprendime nepateikė ir išvadų, kokie priedai / pridėtos medžiagos nulėmė tai, kad fermentuoto ir nealkoholinio gėrimo mišinys laikomas spiritiniu gėrimu.

2.8.       Muitinės departamentas rėmėsi ESTT 2009 m. gegužės 7 d. sprendimu byloje C-150/08, tačiau byloje buvo vertinti produktai, kurie skiriasi nuo Produkto, dėl kurio išvados darytos Sprendime. Atitinkamai ir klausimai, kurie aktualūs priskiriant šį skirtingą produktą konkrečiai KN pozicijai, yra skirtingi.

2.9.        Produktai, kurie analizuoti ESTT byloje C-150/08 (Įmonės Siebrand gaminami alkoholiniai gėrimai, kurie parduodami naudojant „Pina Colada“, „Whiskey Cream“ ir „Apfel Cocktail“ prekių ženklus) gaminami iš sidro, į kurį įpilama distiliuoto alkoholio, vandens, cukraus (sirupo), įvairių aromatų, dažiklių, o gaminant „Pina Colada“ ir „Whiskey Cream“ gėrimus – kremo. Trijuose nurodytuose galutiniuose produktuose 12 proc. iš 14,5 proc. tūrio alkoholio koncentracijos sudaro spiritas, o 2,5 proc. tūrio alkoholio koncentracija gaunama fermentuojant iš obuolių koncentrato gautą alkoholį.

2.10.        Pareiškėjo vertinimu, prejudicinis klausimas, kurį sprendė ESTT byloje C-150/08 buvo –„ar alkoholiniai gėrimai, gauti fermentacijos būdu ir iš pradžių atitinkantys KN 2206 poziciją, į kuriuos dar įpilama tam tikras kiekis distiliuoto alkoholio, vandens, cukraus (sirupo), įvairių aromatų, dažiklių, o į kai kuriuos jų – kremo, dėl ko jie praranda skonį, aromatą ir (arba) gėrimo, pagaminto iš konkrečių vaisių arba natūralių produktų, išvaizdą, kaip fermentuoti gėrimai patenka į KN 2206 pozicijos taikymo sritį, ar kaip distiliatai į Kombinuotosios nomenklatūros 2208 pozicijos taikymo sritį“. Šiuo atveju, gaminant Produktą (pagal Fermentuotų alkoholinių gėrimų mišinių, fermentuotų alkoholinių gėrimų ir nealkoholinių gėrimų mišinių apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninį reglamentą, patvirtintą žemės ūkio ministro 2016 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 3D-1), buvo sumaišytas fermentuotas gėrimas su nealkoholiniu gėrimu (gazuotu juodųjų serbentų skonio nealkoholiniu gėrimu) ir į mišinį papildomai nebuvo dedamas distiliuotas etilo alkoholis. Atitinkamai, priimant Sprendimą, turėjo būti keliamas bei sprendžiamas visiškai skirtingas klausimas – ar fermentuoto gėrimo ir nealkoholinio gėrimo mišinys visada yra fermentuotas gėrimas klasifikuojamas KN 2206 pozicijoje.

2.11.        Pareiškėjo vertinimu, Muitinės departamentas, priimdamas Sprendimą, ignoravo prievolę nustatyti medžiagą / priedą, kuri (s) sumaišius fermentuotą gėrimą su nealkoholiniu gėrimu, suteikia savybes, leidžiančias gėrimą traktuoti kaip spiritinį gėrimą.

2.12.        Pareiškėjas citavo teisės aktus, reglamentuojančius ginčo santykį, ir teigė, kad alkoholinių gėrimų jusliniai tyrimai nėra įvardinti Muitinės laboratorijos atliekamų tyrimų sąraše. Dar daugiau, pati Muitinės laboratorija pareiškėjui yra nurodžiusi, kad Muitinės laboratorija juslinių tyrimų nėra akreditavusi.

2.13.        Muitinės departamento kompetencijai nepriskirta tirti, ar konkretus produktas yra išlaikęs / pakeitęs gėrimo (iš kurio jis gaminamas) savybes bei požymius, vertinant produkto organoleptines savybes – skonį, kvapą bei išvaizdą. Šių tyrimų atlikimas taip pat nepriskirtas ir Muitinės laboratorijos kompetencijai, dėl ko Muitinės departamentas, priimdamas Sprendimą, net negalėjo dėl tokių tyrimų atlikimo ir, atitinkamai, tyrimo išvadų pateikimo kreiptis į Muitinės laboratoriją ir, atitinkamai, remtis Muitinės laboratorijos atliktais tyrimais.

2.14.        Klasifikuojant prekes pagal 2020 m. taikoma Kombinuotosios nomenklatūros versija, patvirtinta 2019 m. spalio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/1776 (toliau – ir Kombinuotoji nomenklatūra), turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklėmis. Remiantis pirmąja KN aiškinimo taisykle, skyrių, skirsnių ir poskirsnių pavadinimai pateikiami tik nurodymui palengvinti; juridiniais tikslais prekių klasifikavimas turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas ir, jeigu šiuose pozicijų pavadinimuose ir pastabose nenurodyta kitaip, vadovaujantis toliau išdėstytomis nuostatomis.

2.15.        KN 2206 pozicijoje, pagal jos pavadinimą, klasifikuojami (taip pat ir Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimuose dėl KN 2206 00 pozicijos) „Kiti fermentuoti gėrimai (pavyzdžiui, sidras, kriaušių sidras, midus, sakė); fermentuotų gėrimų mišiniai, taip pat fermentuotų gėrimų ir nealkoholinių gėrimų mišiniai, nenurodyti kitoje vietoje“. KN 2208 pozicijoje, pagal jos pavadinimą klasifikuojami „Nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, mažesnė kaip 80 proc. tūrio; spiritai, likeriai ir kiti spiritiniai gėrimai“.

2.16.        Šiuo atveju Produktas yra gaminamas pagal Fermentuotų alkoholinių gėrimų mišinių, fermentuotų alkoholinių gėrimų ir nealkoholinių gėrimų mišinių apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninį reglamentą (patvirtintą žemės ūkio ministro 2016 m. sausio 4 d. įsakymu Nr.3D-1) bei nėra gaminamas KN 2208 pozicijos paaiškinimuose nurodytais būdais, kuriais gaminami gėrimai, priskiriami 2208 pozicijai.

2.17.        Produktui esminį pobūdį iš jį sudarančių medžiagų sudaro būtent fermentuotas alkoholinis gėrimas iš kurio pagamintas šis alkoholinis gėrimas, o ne kita alkoholinį gėrimą sudaranti medžiaga (kas aktualu produkto tarifinės klasifikacijos tikslu (kai prekę galima prima facie (iš pirmo žvilgsnio) priskirti dviem arba daugiau pozicijų) pagal Bendrųjų KN aiškinimo taisyklių A skyriaus 3 taisyklės b punktą).

2.18.        Produktas turi KN 2206 pozicijai priskiriamų fermentuotų gėrimų savybes, bei dėl pridėtų medžiagų, fermentuoto alkoholinio gėrimo, iš kurio šis alkoholinis gėrimas, gaminamas, savybės ir požymiai (skonis, kvapas, išvaizda) nėra prarasti (priešingai nei nurodoma Muitinės departamento Sprendime).

2.19.        Produktas turėjo būti priskirtas KN 2206 pozicijai, KN 2206 00 59 subpozicijai. Šiuo atveju tokios išvados nepaneigia Sprendime Muitinės departamento minima KN 22 skirsnio 3 pastaba, kurioje teigiama, kad alkoholiniai gėrimai priskiriami juos atitinkančioms 2203–2206 arba 2208 pozicijoms, kadangi turi būti vadovaujamasi esmine Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimų dėl KN 2206 00 pozicijos nuostata, kad KN 2206 00 pozicijoje klasifikuojami „Kiti fermentuoti gėrimai <...>; fermentuotų gėrimų mišiniai, taip pat fermentuotų gėrimų ir nealkoholinių gėrimų mišiniai, nenurodyti kitoje vietoje“.

2.20.        Produktas gaminamas pagal Fermentuotų alkoholinių gėrimų mišinių, fermentuotų alkoholinių gėrimų ir nealkoholinių gėrimų mišinių apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninį reglamentą (patvirtintą žemės ūkio ministro 2016 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 3D-1) bei laikytinas fermentuotų alkoholinių gėrimų ir nealkoholinių gėrimų mišiniu, kuris priskiriamas fermentuotiems gėrimams, ir pagal šio techninio reglamento nuostatas (sutinkamai su techninio reglamento 8.2. punktu).

2.21.        Žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. 08-30 įsakymu Nr. 329 (žemės ūkio ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 3D-781 redakcija) patvirtintose Alkoholinių gėrimų grupėse, pogrupiuose ir (ar) kategorijose numatyta, kad Alkoholinių gėrimų grupių, pogrupių ir (ar) kategorijų 3 grupei, t. y. fermentuotiems gėrimams, priskiriama: sidras/kriaušių sidras, vaisių vynas, midus, kiti fermentuoti gėrimai, fermentuotų gėrimų mišiniai (Fermentuotų gėrimų mišiniai – mišiniai, gauti sumaišius 1 (alus) ir / ar 2 (vynas), ir / ar 3 grupėse (fermentuoti gėrimai) nurodytus gėrimus), fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišiniai (mišiniai, gauti sumaišius 1 (alus) ir / ar 2 (vynas), ir / ar 3 grupėse (fermentuoti gėrimai) nurodytus gėrimus su nealkoholiniu gėrimu, pvz., limonadu).

2.22.        Taip pat Alkoholinių gėrimų grupėse, pogrupiuose ir (ar) kategorijose aiškiai ir nedviprasmiškai įvardinta, jog fermentuotų gėrimų kodas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą (KN) yra 2206. Taigi, konstatavus, jog Produktas yra fermentuotas gėrimas, savo ruožtu konstatuotina, jog Produkto KN kodas yra 2206. Priešingos išvados akivaizdžiai prieštarautų teisiniam reglamentavimui.

2.23.        Tokios pačios rūšies prekėms (kaip Produktas) – gėrimui „Shake Club Black Currant“, kurio alkoholio koncentracija 14,5 proc. tūrio, išpilstyto į 0,5 l plastikinį butelį, 2022 m. birželio 13 d. išduotas PTI sprendimas (kuris galioja iki 2025 m. birželio 12 d.), kurio pagrindu patvirtintas KN kodas yra 2206 ir jis priskirtas KN 2206 00 59 subpozicijai.

2.24.        Šio PTI sprendimo prekių aprašyme nurodyta gėrimo sudėtis „aromatizuotas vynuogių vynas (76,3 proc.) (vynuogių vynas, rektifikuotas etilo alkoholis, gliukozės-fruktozės sirupas, citrinų rūgštis, vanduo); – gazuotas juodųjų serbentų skonio nealkoholinis gėrimas (23,7 proc.) (vanduo, gliukozės-fruktozės sirupas, anglies dioksidas, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga citrinų rūgštis, kvapiosios medžiagos, konservantas kalio sorbatas, dažikliai: E122, E151)“. Taigi, minėtas PTI sprendimas priimtas iš esmės labai panašios sudėties produktui, kaip nagrinėjamu atveju Produkto sudėtis.

2.25.        Kaip žinoma, PTI sprendimas – muitinės sprendimas, patvirtinantis prekės tarifinį klasifikavimą pagal Europos Sąjungoje naudojamas nomenklatūras, kuris priimamas pagal pareiškėjo prašymą. Šis sprendimas yra privalomas visų Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybių narių muitinėms santykiuose su PTI adresatu ir sprendimo adresatui jo santykiuose su muitine. Kaip viešai skelbiama Muitinės departamento, tuo atveju, jeigu asmuo turi PTI sprendimą, atlikdamas muitinės formalumus su PTI sprendime nurodyta preke, jis gali būti užtikrintas, kad ją klasifikuoja teisingai.

2.26.        Muitinės laboratorija dar 2019 m. liepos 10 d. dėl tokios pačios rūšies prekės (kaip Produktas) – gazuoto alkoholinio kokteilio „Party Cranberry“, sprendė, jog šio gėrimo, pagaminto iš fermentuoto gėrimo (vaisių vyno) ir nealkoholinio gėrimo (vandens) mišinio, kuris yra pastiprintas pridėjus distiliuoto etilo alkoholio, KN kodas yra 2206 00 59, TARIC kodas – 2206 00 59 00.

2.27.        Bendrovė, tokiu pat būdu pagaminusi Produktą, kuris savo savybėmis ir sudėtimi itin panašus į anksčiau Muitinės departamento jau vertintą gėrimą („Shake Club Black Currant“) bei anksčiau Muitinės laboratorijos jau vertintą gėrimą (gazuotą alkoholinį kokteilį „Party Cranberry“), turėjo teisėtą lūkestį, kad Produktas bus priskirtas tokiai pat KN 2206 pozicijai, o ne visiškai skirtingai pozicijai (2208), kaip nurodyta Sprendime.

2.28.        Pareiškėjas atsidūrė visiškai nestabilioje teisinėje padėtyje, kurios iš esmės pats negali kontroliuoti, kadangi Muitinės departamentas, o ir Muitinės departamento pavaldumo tvarka kontroliuojama jam pavaldi institucija (Muitinės laboratorija), nepaisant visiškai nepakitusio teisinio reglamentavimo, tokius pačius (ar bent labai panašius) produktus skirtingai klasifikuoja (vienus priskirdami KN 2208 pozicijai, o kitus – KN 2206 pozicijai), o su tuo susijusios neigiamos teisinės – mokestinės pasekmės tenka Bendrovei.

2.29.        Muitinės departamento veiksmai, kai tokius pačius (ar bent labai panašius) produktus skirtingai klasifikuoja, ne tik pažeidžia Muitinės veikloje tiesiogiai taikomus teisės aktus (Muitinės departamento nuostatus, Privalomosios tarifinės informacijos sprendimų priėmimo taisykles (patvirtintas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1B-849) ir kt.), bet ir taikomą teisinio saugumo principą. Muitinės departamentas tokius pačius (ar bent labai panašius) produktus pats bei Muitinės departamento pavaldumo tvarka kontroliuojama jam pavaldi institucija (Muitinės laboratorija) pagal tuos pačius taikytinus teisės aktus vertindami visiškai skirtingai įtvirtino teisinio reguliavimo netikrumą ir nestabilumą, kas neabejotinai nekoreliuoja nei su gero administravimo, nei su teisinės valstybės bei teisinio saugumo principais.

2.30.        Atsižvelgiant į skunde išdėstytas ES teisės nuostatas, ESTT praktiką byloje C-150/08 ir jų sąsają su faktinėmis bylos aplinkybėmis, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą ir šiai ES teisminei institucijai pateikti nurodytą prejudicinį klausimą.

2.31.        ESTT sprendimas ir atsakymas į aktualų šiame skunde keliamą prejudicinį klausimą yra aktualus ne tik šiam ginčui, bet ir tam, kad būtų formuojama vieninga praktika ES. Panašių situacijų, kai nacionalinės institucijos tokius pačius ar panašius produktus vien dėl nevieningo ES teisės aktų taikymo bei aiškinimo, klasifikuoja skirtingose KN pozicijose, manytina, yra ir daugiau. Dėl formuojamos skirtingos muitinės institucijų praktikos bei dėl PTI sprendimo privalomumo, atitinkamo sprendimo adresatas atsiduria nestabilioje ir nekonkrečioje teisinėje situacijoje, kuri nekoreliuoja su teisingumo, sąžiningumo, teisinės valstybės principais.

2.32.        Atsižvelgiant į išdėstytą, nagrinėjamu atveju yra aktualu, kreiptis į ESTT, kad šis pasisakytų aktualiu prejudiciniu klausimu: ar alkoholiniai gėrimai, gauti fermentacijos būdu ir iš pradžių atitinkantys KN 2206 poziciją, į kuriuos dar įpilama tam tikras kiekis nealkoholinio gėrimo mišinio, kuris sumažina tokių alkoholinių gėrimų alkoholio koncentracijos laipsnį, kaip fermentuoti gėrimai patenka į KN 2206 pozicijos taikymo sritį, ar į KN 2208 pozicijos taikymo sritį.

3.       Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4.       Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1.       Pareiškėjas 2022 m. gegužės 3 d. kreipėsi į Muitinės departamentą su prašymu priimti PTI sprendimą Nr. LT BTI2022-APP-0016/20. Prašymo 9 langelyje pateiktas detalus prekės aprašymas, pagal kurį ją įmanoma identifikuoti ir suklasifikuoti muitinės naudojamoje nomenklatūroje, t. y. pareiškėjas nurodė, kad tai yra „Gazuotas juodųjų serbentų skonio spirituoto vaisių ir uogų vyno ir nealkoholinio gėrimo mišinys. Gėrimo alkoholio koncentracija – 14,5 proc. tūrio. Alkoholinis gėrimas supiltas į 0,5 1 talpos plastikinį butelį. Gėrimo sudedamosios dalys: spirituotas vaisių ir uogų vynas „Muižas“, pagamintas iš natūralaus vaisių (obuolių) vyno, BTI Reference LTBTIDEC-2020-0017/20 (priedas Nr. 3) (76,3 proc.), sudėtyje yra sulfitų; Gazuotas juodųjų serbentų skonio nealkoholinis gėrimas (23,7 proc.) (vanduo, gliukozės-fruktozės sirupas, anglies dioksidas, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga citrinų rūgštis, kvapniosios medžiagos, konservantas kalio sorbatas, dažikliai: E122, EI51)“. Prašymo 16 langelyje nurodė kartu su prašymu pateikiamų dokumentų sąrašą (taip pat ir produkto specifikaciją) ir nurodė, kad produktų pavyzdžiai yra Muitinės laboratorijoje. Muitinės departamentas prašyme nurodytą produktą priskyrė KN 2208 90 69 subpocijai ir 2022 m. liepos 20 d. išdavė Sprendimą Nr. LT BTI 2022-DEC-0027/20.

4.2.       Teisės aktai nenumato būtinybės priimant PTI sprendimą visais atvejais kreiptis į Muitinės laboratoriją dėl tyrimų atlikimo. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl klasifikuojamo produkto sudėties, skonio ir spalvos nėra, kadangi pats pareiškėjas prašė nustatyti gazuoto juodųjų serbentų skonio, spirituoto vaisių ir uogų vyno ir nealkoholinio gėrimo mišinio KN kodą.

4.3.       Ginčo Produkto ir gėrimo „Shake Club Black Currant“ (toliau – ir Produktas Nr. 1) sudėtis nėra panaši klasifikavimo prasme, nes ginčo Produktas yra pagamintas iš spirituoto vaisių ir uogų vyno „Muizas“, t. y. iš obuolių vyno, kuris klasifikuojamas KN 2206 pozicijoje, o Produktas Nr. 1 – iš aromatizuoto vynuogių vyno, kuris klasifikuojamas KN 2205 pozicijoje. Kadangi Produkto Nr. 1 bazinis ingredientas yra aromatizuotas vynuogių vynas (skirtingai nei ginčo produkto, kuris yra pagamintas iš vaisių (obuolių) vyno), būtina atsižvelgti į SS nomenklatūros paaiškinimų 2206 pozicijos paaiškinimą, jog šioje pozicijoje taip pat klasifikuojami nealkoholinių gėrimų ir fermentuotų gėrimų mišiniai bei mišiniai, gauti sumaišius ankstesniuose 22 skirsnio pozicijose klasifikuojamus fermentuotus gėrimus, pvz., limonado ir alaus arba vyno mišiniai, kurių alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, didesnė kaip 0,5 proc. tūrio. Klasifikuojant ginčo Produktą aktuali KN 22 skirsnio 3 pastaba, kuri numato, kad alkoholiniai gėrimai priskiriami juos atitinkančioms 2203-2206 arba 2208 pozicijoms bei ESTT praktika, t. y. 2009 m. gegužės 9 d. sprendimas byloje C-l50/08 ir 2016 m. gegužės 12 d. sprendimas sujungtose bylose C-532/14 ir C- 533/14.

4.4.       ESTT 2009 m. gegužės 7 d. sprendime byloje Nr. C-l50/08, nagrinėjo, ar alkoholiniai gėrimai, gauti fermentacijos būdu ir iš pradžių priskiriami KN 2206 pozicijai, į kuriuos dar įpilama, pavyzdžiui, tam tikras kiekis distiliuoto alkoholio, vandens, cukraus (sirupo), įvairių aromatų, dažiklių, o į kai kuriuos jų – kremo, dėl ko jie praranda skonį, aromatą ir (arba) gėrimo, pagaminto iš konkrečių vaisių arba natūralių produktų, išvaizdą, vis dar patenka į KN 2206 pozicijos taikymo sritį, ar dėl pasikeitusių savybių jau priskirtini KN 2208 pozicijos taikymo sričiai. ESTT pažymėjo, kad pagal SS nomenklatūros paaiškinimus, susijusius su KN 2206 pozicija, į šioje pozicijoje klasifikuojamus gėrimus įpylus alkoholio nereiškia, kad jų negalima toliau klasifikuoti toje pačioje pozicijoje, jei jų pobūdis, t. y. fermentuotų gėrimų pobūdis, nepasikeičia (26 punktas), tačiau, alkoholiniai gėrimai, gauti fermentacijos būdu ir iš pradžių klasifikuoti KN 2206 pozicijoje, į kuriuos buvo įpilta tam tikras kiekis distiliuoto alkoholio, vandens, cukraus (sirupo), įvairių aromatų, dažiklių, o gaminant tam tikrus gėrimus – kremo, dėl ko jie prarado gėrimo, pagaminto iš atitinkamo vaisiaus ar natūralaus produkto, skonį, kvapą ir (arba) išvaizdą, priskiriami ne KN 2206, bet 2208 pozicijai (40 punktas).

4.5.       ESTT sprendimo byloje C-l50/08 37 punkte konstatuota, kad gėrimai, kokie nagrinėjami šioje pagrindinėje byloje, į kuriuos įpilama vandens ar kitų medžiagų, praranda gėrimo, pagaminto iš atitinkamo vaisiaus ar natūralaus produkto – fermentuoto gėrimo – skonį, kvapą ir (arba) išvaizdą. Tokie produktai negali būti klasifikuojami 2206 pozicijoje. Minėtos šių produktų specifinės organoleptinės savybės, kurios apibūdina jų esminį pobūdį, atitinka produktų, klasifikuojamų KN 2208 pozicijoje, savybes. Pažymėtina, kad distiliuotas etilo alkoholis įeina į ginčo objekto sudėtį, kadangi jo yra pagrindinio ingrediento (spirituoto natūralaus vaisių (obuolių) vyno „Muižas“) sudėtyje, be to ESTT, sujungtose bylose C- 0532/14 ir C-533/14, nagrinėdamas produktų, pagamintų fermentuojant obuolių sulčių koncentratą, kurie dėl skaidrinimo prarado spalvą, kvapą ir skonį arba kurie papildyti cukrumi, kvapniomis medžiagomis, dažikliais, skonio stiprikliai, tirštikliais, konservantais ar grietinėle, tačiau į kuriuos nepridėta distiliuoto alkoholio, konstatavo, kad tokie produktai taip pat priskiriami KN 2208 pozicijai (37 ir 38 punktai).

4.6.       Atsižvelgiant į 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei Bendrojo muitų tarifo 9 straipsnio 1 dalies a punktą ir ESTT sprendimus pirmiau minėtose bylose, ES kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimai 2019 m. liepos 1 d. iš dalies buvo pakeisti tokiu tekstu „Fermentacijos būdu gauti produktai priskiriami 2206 pozicijai, jeigu jie išlaiko šiai pozicijai priskiriamų produktų, t. y. fermentuotų gėrimų, savybes. Produktų, į kuriuos buvo pridėta, pavyzdžiui, distiliuoto alkoholio, vandens ir kitų medžiagų (tokių kaip sirupas. įvairios aromatinės medžiagos bei dažikliai ir kai kuriais atvejais grietinėlės pagrindas), savybės gali pakisti. Jeigu pridėjus tų medžiagų prarandami iš tam tikrų vaisių arba natūralių produktų pagaminto fermentuoto gėrimo, priskiriamo 2206 pozicijai, skonis, aromatas ir (arba) išvaizda, produktas priskiriamas 2208 pozicijai.“ (OL L 219, 2019, p. 4). Taikant šiuos KN paaiškinimus Muitinės laboratorija pareiškėjai yra išdavusi raštus (2020 m. vasario 5 d. raštas Nr. (1.5) 2B-46 ir 2020 m. vasario 18 d. raštas Nr. (1.5) 2B-63), kuriuose analogiškai ginčo objektui gautus alkoholinius gėrimus rekomenduota priskirti KN 2208 pozicijai. Todėl pareiškėjas 2022 m. gegužės 3 d. prašydamas išduoti PTI sprendimą tikrai negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad ginčo objektas bus priskiriamas KN 2206 pozicijai.

4.7.       Atsižvelgiant į tai, kad ginčo produktas (gėrimas „SHAKE CLUB Black Currant“), kuris ir vartotojui pateikiamas kaip alkoholinis gėrimas (ne kaip fermentuotas obuolių gėrimas (sidras)), nors ir gaminamas iš spirituotų fermentuotų obuolių sulčių (pagrindinis ingredientas), dėl pridėtų kitų sudedamųjų dalių – sirupo, kvapiųjų medžiagų ir kt., yra praradęs spirituotų fermentuotų obuolių sulčių skonį, kvapą ir išvaizdą, t. y. gėrimas, būdamas tamsiai raudonos spalvos, juodųjų serbentų skonio, negali skleisti obuolių aromato, ir atsižvelgus į pateikimą, negali asocijuotis su fermentuotu obuolių gėrimu (sidru). Taigi, remiantis paminėtu teisiniu reglamentavimu ir ESTT praktika, ginčo produkto priskirti KN 2206 pozicijai nėra pagrindo.

4.8.       Atsakovo manymu, ginčo atveju teisinis reglamentavimas yra aiškus ir teisingam ginčo sprendimui yra būtina atsižvelgti į ESTT teismo 2009 m. gegužės 7 d. sprendimą byloje Nr. C-150/08 bei 2016 m. gegužės 12 d. sprendimą sujungtose bylose C-532/14 ir C-533/14, kuriose buvo nagrinėjamas prašymas priimti prejudicinį sprendimą iš esmės tapačiose bylose. Inicijuoti naują kreipimąsi nėra tikslinga.

 

II.

 

5.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimu pareiškėjo UAB ,,Kauen craft“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. gegužės 3 d. kreipėsi į Muitinės departamentą su prašymu priimti PTI sprendimą Nr. LT BTI 2022-APP-0016/20. Prašymo 9 langelyje pateikė detalų prekės aprašymą, pagal kurį ją įmanoma identifikuoti ir suklasifikuoti muitinės naudojamoje nomenklatūroje, t. y. pareiškėjas nurodė, kad tai yra „Gazuotas juodųjų serbentų skonio spirituoto vaisių ir uogų vyno ir nealkoholinio gėrimo mišinys. Gėrimo alkoholio koncentracija – 14,5 proc. tūrio. Alkoholinis gėrimas supiltas į 0,5 1 talpos plastikinį butelį. Gėrimo sudedamosios dalys: spirituotas vaisių ir uogų vynas „Muižas“, pagamintas iš natūralaus vaisių (obuolių) vyno, BTI Reference LTBTIDEC-2020-0017/20 (76,3 proc.), sudėtyje yra sulfitų; Gazuotas juodųjų serbentų skonio nealkoholinis gėrimas (23,7 proc.) (vanduo, gliukozės–fruktozės sirupas, anglies dioksidas, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga citrinų rūgštis, kvapniosios medžiagos, konservantas kalio sorbatas, dažikliai: E122, EI51). Prašymo 16 langelyje nurodė kartu su prašymu pateikiamų dokumentų sąrašą (taip pat ir produkto specifikaciją) ir nurodė, kad produktų pavyzdžiai yra Muitinės laboratorijoje.

7.       Muitinės departamentas Sprendimu prašyme nurodytą Produktą priskyrė KN 2208 90 69 subpozicijai.

8.       Pareiškėjas nesutiko su Muitinės departamento Sprendimu, teigė, kad Produktas turi būti priskirtas KN 2206 pozicijai. Pareiškėjas manė, kad Muitinės departamentas ir Muitinės laboratorija neturi kompetencijos spręsti ar klasifikuojamas produktas praradęs obuolių vyno skonį, kvapą ir išvaizdą, nurodė, kad Muitinės departamentas privalėjo kreiptis į Muitinės laboratoriją dėl tyrimų atlikimo.

9.       Prekės klasifikuojamos vadovaujantis 1998 m liepos 23 d. Tarybos reglamentu Nr. 2658/87 „Dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo“, 1 ir 6 Bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis bei atsižvelgiant į Pasaulio muitinių organizacijos parengtus Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimus (toliau – ir SS nomenklatūros paaiškinimai). Pagal 1 ir 6 Bendrąsias KN aiškinimo taisykles, juridiniais tikslais prekių klasifikavimas turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas, klasifikuojant prekes bet kurios pozicijos subpozicijoje, vadovaujamasi subpozicijų pavadinimais ir visomis taikytinomis subpozicijų pastabomis.

10.       Vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 33 straipsnio 1 dalimi, gavusi prašymą, muitinė priima su Privalomąja tarifine informacija susijusius sprendimus (toliau – ir PTI sprendimas). Privalomosios tarifinės informacijos sprendimų priėmimo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1B-849, 4 punktas numato, kad PTI sprendimai priimami neatlygintinai, tačiau vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 52 straipsnio 2 dalies b punktu iš pareiškėjo gali būti reikalaujama patiriamų išlaidų atlyginimo už atliktą prekių analizę ar ekspertizę ir už prekių pavyzdžių grąžinimą pareiškėjui paštu. Svarbu pažymėti, kad šių taisyklių 31 punkte numatyta, kad jeigu prekės (pvz., žemės ūkio, kiti maisto, chemijos produktai, gėrimai, tekstilė, avalynė, mineralinės alyvos ir t. t.) tiksli sudėtis, kurią galima nustatyti ar patikrinti tik atliekant laboratorinius tyrimus, turi įtakos prekės tarifiniam klasifikavimui, atlikti laboratorinius tyrimus pareiškėjo vardu nėra muitinės pareiga. Tokiais atvejais pareiškėjas informuojamas apie tyrimų poreikį ir galimybę tokius tyrimus atlikti Muitinės laboratorijoje. Tyrimų įkainiai ir sąlygos bei papildomos išlaidos, kurias pareiškėjas turi atlyginti, aiškiai išdėstomos pranešime pareiškėjui.

11.       ESTT 2009 m. gegužės 7 d. sprendime byloje C-l50/08 nagrinėjo, ar alkoholiniai gėrimai, gauti fermentacijos būdu ir iš pradžių priskiriami KN 2206 pozicijai, į kuriuos dar įpilama, pavyzdžiui, tam tikras kiekis distiliuoto alkoholio, vandens, cukraus (sirupo), įvairių aromatų, dažiklių, o į kai kuriuos jų – kremo, dėl ko jie praranda skonį, aromatą ir (arba) gėrimo, pagaminto iš konkrečių vaisių arba natūralių produktų, išvaizdą, vis dar patenka į KN 2206 pozicijos taikymo sritį, ar dėl pasikeitusių savybių jau priskirtini KN 2208 pozicijos taikymo sričiai. ESTT pažymėjo, kad pagal SS nomenklatūros paaiškinimus, susijusius su KN 2206 pozicija, į šioje pozicijoje klasifikuojamus gėrimus įpylus alkoholio nereiškia, kad jų negalima toliau klasifikuoti toje pačioje pozicijoje, jei jų pobūdis, t. y. fermentuotų gėrimų pobūdis, nepasikeičia (26 punktas), tačiau, alkoholiniai gėrimai, gauti fermentacijos būdu ir iš pradžių klasifikuoti KN 2206 pozicijoje, į kuriuos buvo įpilta tam tikras kiekis distiliuoto alkoholio, vandens, cukraus (sirupo), įvairių aromatų, dažiklių, o gaminant tam tikrus gėrimus – kremo, dėl ko jie prarado gėrimo, pagaminto iš atitinkamo vaisiaus ar natūralaus produkto, skonį, kvapą ir (arba) išvaizdą, priskiriami ne KN 2206, bet 2208 pozicijai (40 punktas).

12.       ESTT sprendimo byloje C-l50/08 37 punkte konstatuota, kad gėrimai, kokie nagrinėjami šioje byloje, į kuriuos įpilama vandens ar kitų medžiagų, praranda gėrimo, pagaminto iš atitinkamo vaisiaus ar natūralaus produkto – fermentuoto gėrimo – skonį, kvapą ir (arba) išvaizdą. Tokie produktai negali būti klasifikuojami 2206 pozicijoje. Minėtos šių produktų specifinės organoleptinės savybės, kurios apibūdina jų esminį pobūdį, atitinka produktų, klasifikuojamų KN 2208 pozicijoje, savybes.

13.       ESTT, sujungtose bylose C-0532/14 ir C-533/14, nagrinėdamas produktų, pagamintų fermentuojant obuolių sulčių koncentratą, kurie dėl skaidrinimo prarado spalvą, kvapą ir skonį arba kurie papildyti cukrumi, kvapniomis medžiagomis, dažikliais, skonio stiprikliais, tirštikliais, konservantais ar grietinėle, tačiau į kuriuos nepridėta distiliuoto alkoholio, konstatavo, kad tokie produktai taip pat priskiriami KN 2208 pozicijai (37 ir 38 punktai).

14.       Atsižvelgiant į 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei Bendrojo muitų tarifo 9 straipsnio 1 dalies a punktą ir ESTT sprendimus minėtose bylose, Europos Sąjungos kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimai 2019 m. liepos 1 d. iš dalies buvo pakeisti tokiu tekstu „Fermentacijos būdu gauti produktai priskiriami 2206 pozicijai, jeigu jie išlaiko šiai pozicijai priskiriamų produktų, t. y. fermentuotų gėrimų, savybes. Produktų, į kuriuos buvo pridėta, pavyzdžiui, distiliuoto alkoholio, vandens ir kitų medžiagų (tokių kaip sirupas. įvairios aromatinės medžiagos bei dažikliai ir kai kuriais atvejais grietinėlės pagrindas), savybės gali pakisti. Jeigu pridėjus tų medžiagų prarandami iš tam tikrų vaisių arba natūralių produktų pagaminto fermentuoto gėrimo, priskiriamo 2206 pozicijai, skonis, aromatas ir (arba) išvaizda, produktas priskiriamas 2208 pozicijai.“ (OL L 219, 2019, p. 4).

15.       Iš pareiškėjo Muitinės departamentui pateikto prašymo matyti, kad pareiškėjas nurodė, jog Produktas yra gazuotas juodųjų serbentų skonio spirituoto vaisių ir uogų vyno ir nealkoholinio gėrimo mišinys. Gėrimo alkoholio koncentracija – 14,5 proc. tūrio. Alkoholinis gėrimas supiltas į 0,5 1 talpos plastikinį butelį. Gėrimo sudedamosios dalys: spirituotas vaisių ir uogų vynas „Muižas“, pagamintas iš natūralaus vaisių (obuolių) vyno, BTI Reference LTBTIDEC-2020-0017/20 (76,3 proc.), sudėtyje yra sulfitų; gazuotas juodųjų serbentų skonio nealkoholinis gėrimas (23,7 proc.) (vanduo, gliukozės-fruktozės sirupas, anglies dioksidas, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga citrinų rūgštis, kvapniosios medžiagos, konservantas kalio sorbatas, dažikliai: E122, EI51). Prašymo 16 langelyje pareiškėjas nurodė kartu su prašymu pateikiamų dokumentų sąrašą (taip pat ir produkto specifikaciją) ir kad produktų pavyzdžiai yra Muitinės laboratorijoje.

16.       Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad taikant šiuos KN paaiškinimus Muitinės laboratorija pareiškėjui yra išdavusi 2020 m. vasario 5 d. raštą Nr. (1.5) 2B-46 ir 2020 m. vasario 18 d. raštą Nr. (1.5) 2B-63, kuriuose nurodė, kad analogiškai ginčo objektui gautus alkoholinius gėrimus rekomenduota priskirti KN 2208 pozicijai.

17.       Kaip minėta, ESTT sprendimo byloje C-l50/08 37 punkte konstatuota, kad gėrimai, kokie nagrinėjami šioje pagrindinėje byloje, į kuriuos įpilama vandens ar kitų medžiagų, praranda gėrimo, pagaminto iš atitinkamo vaisiaus ar natūralaus produkto – fermentuoto gėrimo – skonį, kvapą ir (arba) išvaizdą, negali būti klasifikuojami 2206 pozicijoje.

18.       Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, šio atvejo teisingam ginčo sprendimui yra būtina vadovautis ESTT 2009 m. gegužės 7 d. sprendimu byloje Nr. C-150/08, kuriame buvo nagrinėjamas prašymas priimti prejudicinį sprendimą iš esmės tapačioje byloje. ESTT šioje byloje išaiškino, kad tokie gėrimai, kokie nagrinėjami šioje pagrindinėje byloje, į kuriuos įpilama vandens ar kitų medžiagų, praranda gėrimo, pagaminto iš atitinkamo vaisiaus ar natūralaus produkto – fermentuoto gėrimo – skonį, kvapą ir (arba) išvaizdą. Tokie produktai negali būti klasifikuojami pagal 2206 poziciją. Minėtos šių produktų specifinės organoleptinės savybės, kurios apibūdina jų esminį pobūdį, atitinka produktų, klasifikuojamų KN 2208 pozicijoje, savybes. Teismas pažymėjo, kad vien tik skonis gali būti prekės požymis ir objektyvi savybė, dėl ko prekė gali būti priskiriama tam tikrai pozicijai.

19.       Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjo nurodytos Produkto specifinės organoleptinės savybės, kurios apibūdina jo esminį pobūdį, atitinka produktų, klasifikuojamų KN 2208 pozicijoje, savybes. Pagal prašyme nurodytą Produkto aprašymą distiliuotas etilo alkoholis įeina į sudėtį, kadangi jo yra pagrindinio ingrediento (spirituoto natūralaus vaisių (obuolių) vyno „Muižas“) sudėtyje, taip pat tai atitinka ESTT, sujungtose bylose C-0532/14 ir C-533/14, išaiškinimą, kad pagamintų fermentuojant obuolių sulčių koncentratą produktai, kurie dėl skaidrinimo prarado spalvą, kvapą ir skonį arba kurie papildyti cukrumi, kvapniomis medžiagomis, dažikliais, skonio stiprikliais, tirštikliais, konservantais ar grietinėle, tačiau į kuriuos nepridėta distiliuoto alkoholio, priskiriami KN 2208 pozicijai. 

20.       Teismas nesutiko su atsakovo išvada, kad gėrimas „SHAKE CLUB Black Currant“, kuris ir vartotojui pateikiamas kaip alkoholinis gėrimas (ne kaip fermentuotas obuolių gėrimas (sidras)), nors ir gaminamas iš spirituotų fermentuotų obuolių sulčių (pagrindinis ingredientas), dėl pridėtų kitų sudedamųjų dalių – sirupo, kvapiųjų medžiagų ir kt., yra praradęs spirituotų fermentuotų obuolių sulčių skonį, kvapą ir išvaizdą, t. y. gėrimas, būdamas tamsiai raudonos spalvos, juodųjų serbentų skonio, negali skleisti obuolių aromato, ir atsižvelgus į pateikimą, negali asocijuotis su fermentuotu obuolių gėrimu (sidru).

21.       Dėl pareiškėjo argumento, kad Muitinės departamentas ir Muitinės laboratorija neturi kompetencijos spręsti ar klasifikuojamas produktas praradęs obuolių vyno skonį, kvapą ir išvaizdą, todėl Muitinės departamentas privalėjo kreiptis į Muitinės laboratoriją dėl tyrimų atlikimo, teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato būtinybės priimant PTI sprendimą visais atvejais kreiptis į Muitinės laboratoriją dėl tyrimų atlikimo.

22.       Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 15 punktu, taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Sąjungos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių tarifiniam klasifikavimui atlikti būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis.

23.       Teismo įsitikinimu, pareiškėjo į bylą pateikta 2022 m. rugpjūčio 3 d. išvada yra vidinis įmonės dokumentas, kuris įrodomosios reikšmės neturi. Analogiškai pasisakytina ir dėl Suomijos muitinės el. paštu pateiktų atsakymų, kad Produkto Muitinės prekės kodas yra 2206 00 59. Teismas akcentavo, kad el. laiške nurodyta, jog pateiktas atsakymas yra Suomijos muitinės pateikta bendroji informacija ir nėra privalomo pobūdžio. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo pateikti įrodymai niekaip nedaro įtakos atsakovo teisių ir pareigų apimties priimant sprendimus Muitinės departamento kompetencijos ribose ir nepaneigia Muitinės departamento išvados, kad Produktas priskirtinas 2208 pozicijai.

24.       Teismas,

remdamasis teisiniu reglamentavimu ir ESTT praktika, darė išvadą, kad ginčo Produkto priskirti KN 2206 pozicijai nėra pagrindo.

25.       Muitinės laboratorija pareiškėjui yra išdavusi 2020 m. vasario 5 d. raštą Nr. (1.5) 2B-46 ir 2020 m. vasario 18 d. raštą Nr. (1.5) 2B-63, kuriuose nurodė, kad analogiškai ginčo objektui gautus alkoholinius gėrimus rekomenduota priskirti KN 2208 pozicijai, todėl pareiškėjas, 2022 m. gegužės 3 d. prašydama išduoti PTI sprendimą, negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad Produktas bus priskiriamas KN 2206 pozicijai.

26.       Taip pat teismas pažymėjo, kad tai, jog, pareiškėjo teigimu, panašų produktą Muitinės departamentas klasifikavo KN 2206 pozicijoje, neturi įtakos nagrinėjamo ginčo išsprendimui, kadangi pareiškėjo nurodomu atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl kito produkto priskyrimo KN pozicijai. Be to ir pats pareiškėjas nurodė, kad tai buvo tik panašios sudėties produktas.

27.       Teismo vertinimu, tiek 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 taikymas, tiek aktuali ESTT praktika dėl šio Reglamento aiškinimo ir taikymo, yra pakankamai aiški, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kreiptis į šią Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu priimti prejudicinį sprendimą pareiškėjos nurodytais klausimais. Pažymėtina, kad pagal nusistovėjusią ESTT praktiką, būtent tik bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, kuris atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti reikalingumą pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kad galėtų priimti savo sprendimą bei įvertinti ESTT pateikiamų klausimų svarbą (pvz., žr. 2006 m. birželio 15 d. sprendimo Acereda Herrera, C-466/04, 47 p.).

28.       Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ginčo teisinius santykius reguliuojančios teisės aktų nuostatos yra aiškios, jų taikymas akivaizdus ir dėl jų aiškinimo bei taikymo negali kilti jokių pagrįstų abejonių. Teismas pabrėžė, kad vien tai, jog pareiškėjas nesutinka su atsakovo pateiktu Europos Sąjungos teisės ir ESTT aiškinimu, savaime nereiškia, jog nėra aiškus ginčo teisiniams santykiams taikytinų normų turinys, ir yra pagrindas kreiptis į ESTT prejudicinio sprendimo. Nagrinėjamu atveju teismui nekilo neaiškumų dėl paminėtų 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 nuostatų ir ESTT praktikos aiškinimo ir taikymo ginčo teisiniams santykiams, todėl nėra pagrindo kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

29.       Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Muitinės departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas ir ESTT praktiką, išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą Sprendimą. Todėl naikinti Muitinės departamento 2022 m. liepos 20 d. sprendimą dėl Privalomosios tarifinės informacijos Nr. LT BTI 2022-DEC-0027/20 ir įpareigoti Muitinės departamentą UAB ,,Kauen craft” 2022 m. gegužės 3 d. prašymą Nr. LTBTI2022-APP-0016/20 priimti Privalomosios tarifinės informacijos sprendimą išnagrinėti iš naujo, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

30.       Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo naudai sprendimas nepriimtas, todėl teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 1 d.).

 

III.

        

31.       Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo UAB ,,Kauen craft” skundą – panaikinti Muitinės departamento 2022 m. liepos 20 d. Sprendimą bei įpareigoti Muitinės departamentą pareiškėjo UAB ,,Kauen craft” 2022 m. gegužės 3 d. prašymą Nr. LTBTI2022-APP-0016/20 priimti Privalomosios tarifinės informacijos sprendimą, išnagrinėti iš naujo; 2) priteisti iš atsakovo Muitinės departamento pareiškėjo UAB ,,Kauen craft” naudai išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Pareiškėjas taip pat prašo sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiuo klausimu: „ar alkoholiniai gėrimai, gauti fermentacijos būdu ir iš pradžių atitinkantys KN 2206 poziciją, į kuriuos dar įpilama tam tikras kiekis nealkoholinio gėrimo mišinio, kuris sumažina tokių alkoholinių gėrimų alkoholio koncentracijos laipsnį, kaip fermentuoti gėrimai patenka į KN 2206 pozicijos taikymo sritį, ar į KN 2208 pozicijos taikymo sritį?“.

32.       Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

32.1.                      ESTT 2009 m. gegužės 7 d. sprendimas byloje C-150/08 bei ESTT 2016 m. gegužės 12 d. sprendimas sujungtose bylose C-532/14 ir C-533/14 yra priimti dėl visiškai skirtingų prejudicinių klausimų nuo pareiškėjo situacijos, todėl pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą, nepagrįstai rėmėsi aukščiau nurodytais ESTT sprendimais, kaip neva nagrinėjančiais tapačias situacijas. Vilniaus apygardos administraciniam teismui sprendimą grindus neaktuliais ESTT sprendimais pareiškėjo situacijos atžvilgiu, sprendimas, kuriuo nuspręsta pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, yra nemotyvuotas ir neteisėtas, todėl naikintinas, o pareiškėjo skundo argumentai privalo būti išnagrinėti iš naujo ir iš esmės.

32.2.                      Pirmosios instancijos teismas iš viso neturėjo nagrinėti ESTT 2016 m. gegužės 12 d. sprendime sujungtose bylose C-532/14 ir C-533/14 nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių, kaip neva pagrindžiančių atsakovo priimto Sprendimo teisėtumą, nes nurodytas ESTT sprendimas nebuvo nurodytas Sprendime, kaip Produkto klasifikavimo pagrindimas, nes Sprendime atsakovas Produkto klasifikavimą grindė tik ESTT 2009 m. gegužės 7 d. sprendimu byloje C-150/08.

32.3.                       Pareiškėjas skunde nekėlė klausimo, jog priimant PTI sprendimą visais atvejais būtina kreiptis į Muitinės laboratoriją, o nurodė, kad Muitinės laboratorija neturėjo teisės pagal galiojantį reglamentavimą tirti, ar konkretus Produktas yra išlaikęs / pakeitęs gėrimo (iš kurio jis gaminamas) savybes bei požymius, vertinant Produkto organoleptines savybes – skonį, kvapą bei išvaizdą. Muitinės departamento Sprendimas dėl Produkto priskyrimo KN 2208 pozicijai bei taikomo KN kodo 2208 90 69, dėl to, kad neva „alkoholinis gėrimas yra praradęs obuolių vyno skonį, kvapą ir išvaizdą“, yra grindžiamas išvada peržengiančia Muitinės departamento kompetencijos ribas, t. y. vertinimais / tyrimais, nepatenkančiais į Muitinės departamento veiklos sritį, yra visiškai nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas. Taigi pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl vieno iš esminių skundo argumentų – Muitinės departamento kompetencijos vertinti Produkto organoleptines savybes – skonį, kvapą bei išvaizdą, o tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija.

32.4.                       Sprendime neatsakius į pagrindinius skundo klausimus (ar alkoholiniai gėrimai, gauti fermentacijos būdu ir iš pradžių atitinkantys KN 2206 poziciją, į kuriuos dar įpilama tam tikras kiekis nealkoholinio gėrimo mišinio, kuris sumažina tokių alkoholinių gėrimų alkoholio koncentracijos laipsnį, kaip fermentuoti gėrimai patenka į KN 2206 pozicijos taikymo sritį, ar į KN 2208 pozicijos taikymo sritį bei ar Muitinės laboratorija ir Muitinės departamentas neperžengė savo kompetencijos ribų tirdami, ar konkretus Produktas yra išlaikęs / pakeitęs gėrimo (iš kurio jis gaminamas) savybes bei požymius, vertinant Produkto organoleptines savybes – skonį, kvapą bei išvaizdą), konstatuotina, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir naikintinas, o pareiškėjo skundas turi būti išnagrinėtinas iš esmės, teismui pasisakant dėl visų pagrindinių ir esminių pareiškėjo skundo argumentų.

32.5.                       Suomijos muitinės nustatytas KN kodas Produktui yra privalomas Muitinės departamentui priimant sprendimą dėl KN kodo nustatymo, siekiant vieningos ES praktikos formavimo, todėl Suomijos muitinės pateiktas Produkto įvertinimas, nustatant, kad jo kodas yra 22060059 yra privalomojo, o ne rekomendacinio pobūdžio kaip, kad nurodė pirmosios instancijos teismas sprendime. 

32.6.                       Atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytą ESTT praktikos bylose C-150/08 bei ESTT 2016 m. gegužės 12 d. sprendimu sujungtose bylose C-532/14 ir C-533/14 palyginimą su šioje byloje nagrinėjamu ginču ir nesantį jų sąsajumą su šios bylos faktinėmis aplinkybėmis, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.

32.7.                       ESTT sprendimas ir atsakymas į aktualų skunde ir apeliaciniame skunde pakartotinai keliamą prejudicinį klausimą yra aktualus ne tik šiam ginčui, bet ir tam, kad būtų formuojama vieninga praktika ES. Panašių situacijų, kai nacionalinės institucijos tokius pačius ar panašius produktus vien dėl nevieningo ES teisės aktų taikymo bei aiškinimo, klasifikuoja skirtingose KN pozicijose, manytina, yra ir daugiau (šiuo atveju nacionalinės institucijos ir Suomijos institucijos iš esmės identiškus produktus klasifikuoja skirtingai). Muitinės įstaigų praktika priimant PTI sprendimus yra formuojama skirtingai – tokios pačios rūšies produktai (gėrimai) priskiriami ir KN 2206, ir KN 2208 pozicijai, kas reiškia, kad panašūs gėrimai ne tik skirtingai klasifikuojami, bet ir jiems taikomi skirtingo dydžio mokesčiai.

33.       Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o UAB „Kauen craft“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą tais pačiais Muitinės departamento argumentais, išsamiai išdėstytais atsiliepime bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

34.       Atsakovas papildomai pažymi, kad Muitinės departamentas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo į bylą papildomai pateiktas iš Suomijos muitinės elektroniniu paštu gautas atsakymas, kaip ir anksčiau į bylą pateikta 2022 m. rugpjūčio 3 d. laboratorijos išvada dėl Produkto priskyrimo tam tikram kodui, atsakovui nėra privalomo pobūdžio ir šie įrodymai niekaip nedaro įtakos atsakovo teisių ir pareigų apimčiai priimant sprendimus Muitinės departamento kompetencijos ribose bei nepaneigia Muitinės departamento ginčo išvados.

 

        Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

35.       Byloje nagrinėjamas ginčas iš esmės yra kilęs dėl Muitinės departamento 2022 m. liepos 20 d. sprendimo dėl Privalomosios tarifinės informacijos Nr. LT BTI 2022-DEC-0027/20 teisėtumo ir pagrįstumo.

36.       Pareiškėjas 2022 m. gegužės 3 d. kreipėsi į Muitinės departamentą su prašymu priimti PTI sprendimą Nr. LT BTI 2022-APP-0016/20 (toliau – ir Prašymas). Prašymo 9 langelyje pateiktame prekės aprašyme įrašyta: gazuotas juodųjų serbentų skonio spirituoto vaisių ir uogų vyno ir nealkoholinio gėrimo mišinys; gėrimo alkoholio koncentracija – 14,5 proc. tūrio; alkoholinis gėrimas supiltas į 0,5 1 talpos plastikinį butelį; gėrimo sudedamosios dalys: spirituotas vaisių ir uogų vynas „Muižas“, pagamintas iš natūralaus vaisių (obuolių) vyno (76,3 proc.), sudėtyje yra sulfitų; gazuotas juodųjų serbentų skonio nealkoholinis gėrimas (23,7 proc.) (vanduo, gliukozės-fruktozės sirupas, anglies dioksidas, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga citrinų rūgštis, kvapniosios medžiagos, konservantas kalio sorbatas, dažikliai: E122, EI51).

37.       Muitinės departamentas Sprendimu Prašyme nurodytą Produktą priskyrė KN 2208 90 69 subpozicijai.

38.       Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 20 d. pateikė atsakovui prašymą dėl PTI sprendimo. Šio prašymo 9 langelyje nurodytas prekės aprašymas („Muižas“, baltas spirituotas vaisių ir uogų vynas alk. 19 proc. tūrio; sudedamosios dalys: natūralus vaisių vynas, rektifikuotas maistinis etilo alkoholis, gliukozės fruktozės sirupas, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga: citrinų rūgštis, obuolių kvapiosios medžiagos). Muitinės laboratorijos 2020 m. spalio 6 d. rašte Nr. (1.3)2B – 317 „Dėl tarifinio prekių klasifikavimo“ nurodyta, kad spirituotas vaisių ir uogų vynas „Muižas“ (alkoholio koncentracija 19 proc. tūrio, indo talpa 0,5 l, produkto sudėtis: natūralus vaisių (obuolių) vynas, maistinis etilo alkoholis, gliukozės-fruktozės sirupas, citrinų rūgštis, obuolių kvapo kvapiosios medžiagos) priskirtinas KN 2206 00 59 subpozicijai. Muitinės departamentas, remdamasis minėtu Muitinės departamento raštu, priėmė 2020 m. gruodžio 14 d. PTI sprendimą Nr. LTBTIDEC-2020-0017/20, galiojantį iki 2023 m. gruodžio 13 d., kuriuo vyną „Muižas“ priskyrė KN 2206 pozicijai.

39.       Pareiškėja nesutinka su Muitinės departamento Sprendimu, teigia, kad Produktas turi būti priskirtas KN 2206 pozicijai.

40.       Prekės klasifikuojamos vadovaujantis 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 „Dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo“ (toliau - ir Reglamentas Nr. 2658/87). Reglamento Nr. 2658/87 1 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog Kombinuotoji nomenklatūra pateikiama I priede.

41.       Reglamento Nr. 2658/87 12 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienais metais Komisija priima reglamentą, kuriame pateikiama tiksli Kombinuotosios nomenklatūros redakcija, kartu su muito normomis pagal 1 straipsnį, nustatytomis pagal Tarybos ar Komisijos patvirtintas priemones. Minėtas reglamentas ne vėliau kaip spalio 31 d. paskelbiamas Europos Bendrijų oficialiame leidinyje ir taikomas nuo kitų metų sausio 1 d.

42.       2021 m. spalio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/1832, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (toliau – ir Reglamentas (ES) 2021/1832) pirmos dalies I skyriaus A skyriuje yra išdėstytos bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės.

43.       Bendrosiose KN aiškinimo taisyklėse, pateiktose Reglamento (ES) 2021/1832 KN pirmos dalies I skyriaus A skyriuje (toliau ir – Bendrosios KN aiškinimo taisyklės), numatyta: „Klasifikuojant prekes pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, turi būti vadovaujamasi šiais principais: 1. Skyrių, skirsnių ir poskirsnių pavadinimai pateikiami tik nurodymui palengvinti; juridiniais tikslais prekių klasifikavimas turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas ir, jeigu šiuose pozicijų pavadinimuose ir pastabose nenurodyta kitaip, vadovaujantis toliau išdėstytomis nuostatomis. 2. <...> b) Bet kuri pozicijos pavadinime esanti nuoroda į kokią nors medžiagą turi būti taip pat laikoma nuoroda į šios medžiagos mišinius ir kombinacijas (derinius) su kitomis medžiagomis. Bet kuri nuoroda į prekes iš tam tikros medžiagos turi būti taip pat laikoma nuoroda į tokias prekes, visiškai ar iš dalies pagamintas iš šios medžiagos. Prekės, sudarytos iš daugiau kaip vienos medžiagos, turi būti klasifikuojamos vadovaujantis 3 taisyklės nuostatomis. 3. Jeigu pritaikius 2 taisyklės b punktą arba dėl kokių nors kitų priežasčių prekę galima prima facie priskirti dviems arba daugiau pozicijų, ji turi būti klasifikuojama taip: a) pirmenybė teikiama tai pozicijai, kurioje prekė aprašyta tiksliausiai, lyginant su kitomis pozicijomis, kuriose ji aprašyta bendriau. Tačiau, jeigu kiekvienoje iš dviejų arba daugiau pozicijų yra nurodyta tiktai dalis medžiagų, sudarančių mišrias arba sudėtines prekes, taip pat jeigu nurodyta tiktai dalis dirbinių, supakuotų į mažmeninei prekybai skirtą rinkinį, tokios pozicijos atitikimo tokioms prekėms požiūriu turi būti vertinamos kaip lygiavertės, net jeigu vienoje iš jų prekės aprašytos išsamiau arba tiksliau; b) mišiniai, kombinuotos prekės, sudarytos iš įvairių medžiagų arba surinktos iš įvairių dalių, taip pat prekės, supakuotos į mažmeninei prekybai skirtus rinkinius, kurios negali būti klasifikuojamos taikant 3 taisyklės a punktą, turi būti klasifikuojamos taip, tarsi jos būtų sudarytos tik iš medžiagų arba sudėtinių dalių, kurios nulemia esminius prekių požymius, jeigu tokį kriterijų galima taikyti; c) prekės, kurios negali būti klasifikuojamos taikant 3 taisyklės a arba b punktus, turi būti priskiriamos pozicijai, kuri lygiaverčių pozicijų numeracijos požiūriu yra paskutinė. 4. Prekės, kurių neįmanoma suklasifikuoti taikant pirmiau išdėstytas taisykles, turi būti priskiriamos pozicijai, atitinkančiai prekes, kurioms šios prekės yra artimiausios (giminingiausios)“.

44.       Pagal Reglamentą (ES) 2021/1832 KN 2208 pozicijai yra priskiriami – nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, mažesnė kaip 80 proc. tūrio; spiritai, likeriai ir kiti spiritiniai gėrimai; KN 2206 pozicijai priskiriami – kiti fermentuoti gėrimai (pavyzdžiui, sidras, kriaušių sidras, midus, sakė); fermentuotų gėrimų mišiniai, taip pat fermentuotų gėrimų ir nealkoholinių gėrimų mišiniai, nenurodyti kitoje vietoje; KN 2208 90 69 subpozicijai yra priskiriami kiti spiritiniai gėrimai.

45.       Ginčijamo Muitinės departamento Sprendimo 9 langelyje, be kita ko, nurodyta, kad prekių klasifikavimo pagrindimas yra 1 ir 6 bendrosios KN aiškinimo taisyklės, KN 22 skirsnio 3 pastaba; 2206 00 subpozicijos paaiškinimų nuostatos; ESTT sprendimo byloje C-150/08 36 ir 37 punktai bei tai, jog alkoholinis gėrimas yra praradęs obuolių vyno skonį kvapą ir išvaizdą.

46.       Reglamento (ES) 2021/1832 22 skirsnio 3 pastaboje nurodyta, kad 2202 pozicijoje sąvoka „nealkoholiniai gėrimai“ įvardija gėrimus, kurių alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, ne didesnė kaip 0,5 proc. tūrio; alkoholiniai gėrimai priskiriami juos atitinkančioms 2203 – 2206 arba 2208 pozicijoms.

47.       ESTT 2009 m. gegužės 7 d. sprendime byloje C-150/08 nurodyta, kad <...> būtina patikrinti, ar šių produktų specifinės organoleptinės savybes atitinka produktų, klasifikuojamų KN 2208 pozicijoje, savybes. Iš tiesų pagal nusistovėjusią teismo praktiką skonis gali būti prekės požymis ir objektyvi savybė (šiuo klausimu žr. 2004 m. spalio 28 d. Sprendimo Artrada ir kt., C-124/03, Rink. p. I-10297, 41 punktą ir Sprendimo Sachsenmilch, C-196/05, Rink. p. I-5161, 37 punktą) (36 p.); šiuo klausimu, kaip jau buvo pažymėta, kad tokie gėrimai, kokie nagrinėjami šioje pagrindinėje byloje, į kuriuos įpilama vandens ar kitų medžiagų, praranda gėrimo, pagaminto iš atitinkamo vaisiaus ar natūralaus produkto – fermentuoto gėrimo – skonį, kvapą ir (arba) išvaizdą. Tokie produktai negali būti klasifikuojami pagal 2206 poziciją. Minėtos šių produktų specifinės organoleptinės savybės, kurios apibūdina jų esminį pobūdį, atitinka produktų, klasifikuojamų KN 2208 pozicijoje, savybes (37 p.).

48.       Šio ESTT prejudicinio sprendimo 36 ir 37 punktuose pateiktas KN nuostatų aiškinimas ir taikymas yra tiesiogiai siejamas su konkrečių produktų požymiais ir objektyviomis savybėmis, todėl atsakovas, grįsdamas ginčijamą Sprendimą minėto ESTT prejudiciniame sprendime suformuluota praktika, privalėjo atsižvelgti ir į tai, ar ESTT nagrinėtoje byloje vertinti produktai ir Produktas dėl kurio yra priimtas Muitinės departamento Sprendimas yra identiški.

49.       ESTT 2009 m. gegužės 7 d. sprendime byloje C-150/08 pažymėta, jog, iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo sprendimo matyti, kad šie produktai gaminami iš sidro, į kurį pilama distiliuoto alkoholio, vandens, cukraus (sirupo), įvairių aromatų, dažiklių, o gaminant „Pina Colada“ ir „Whiskey Cream“ gėrimus – kremo. Galutiniuose produktuose 12 proc. iš 14,5 proc. tūrio alkoholio koncentracijos sudaro spiritas, o 2,5 proc. tūrio alkoholio koncentracija gaunama fermentuojant iš obuolių koncentrato gautą alkoholį (33 p.).

50.       Nagrinėjamu atveju Produkto, dėl kurio yra priimtas Muitinės departamento Sprendimas, sudėtis bei požymiai yra skirtingi, nei produktų, kurių tarifinio klasifikavimo klausimas buvo sprendžiamas ESTT byloje C-150/08. Todėl šioje byloje priimtu ESTT sprendimu Muitinės departamentas nepagrįstai rėmėsi pagrįsdamas Produkto tarifinį klasifikavimą ginčijamame Sprendime.

51.       Dėl aplinkybių nurodytų šios nutarties 50 punkte, šio administracinio ginčo nagrinėjimui nėra reikšminga ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta KN nuostatų aiškinimo praktika, suformuota ESTT 2016 m. gegužės 12 d. prejudiciniame sprendime sujungtose bylose C‑532/14 ir C‑533/14. 

52.       Atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo Prašymą, visų pirma, privalėjo vadovautis Bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, o Produkto klasifikavimą turėjo atlikti pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas bei remtis subpozicijų pavadinimais ir visomis taikytinomis subpozicijų pastabomis. Taip pat atsakovas privalėjo atsižvelgti į pareiškėjo Prašyme nurodyto Produkto objektyvius požymius ir savybes išvardytus KN pozicijos aprašyme bei skyriaus ar skirsnio pastabose.

53.       Ginčijamas Sprendimas iš esmės yra motyvuojamas Reglamento Nr. 2658/87 aiškinimo ir taikymo praktika išdėstyta ESTT 2009 m. gegužės 7 d. sprendimo byloje C-150/08 36 ir 37 punktuose, kitų motyvų, pagrindžiančių pareiškėjo Prašyme įrašyto Produkto tarifinį klasifikavimą, iš esmės nėra nurodyta. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pripažintina, kad ginčijamas Muitinės departamento Sprendimas iš esmės yra be motyvų, t. y. neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto reikalavimų, o tai yra pagrindas ginčijamą Sprendimą panaikinti, nes jis savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). 

54.       Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs atmesti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Muitinės departamento Sprendimo panaikinimo, netinkamai aiškino ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, todėl ši skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikinama, o pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Muitinės departamento Sprendimo panaikinimo patenkinamas.

55.       Skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai (ABTĮ 94 str.).

56.       Panaikinus ginčijamą Sprendimą, atsakovas privalės pareiškėjo Prašymą išnagrinėti iš naujo. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų vilkinęs Prašymo nagrinėjimą, todėl įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti Prašymą nėra pagrindo.

57.       Kadangi ginčijamas Muitinės departamento Sprendimas panaikinamas, pareiškėjo prašymas kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesvarstomas.

58.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

59.       Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

60.       ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi procesinis sprendimas priimtas pareiškėjo naudai (skundas tenkinamas iš dalies), todėl ji įgijo teisę, jog būtų atlygintinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

61.       Už teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme pareiškėjas prašė priteisti 1064,80 Eur bylinėjimosi išlaidų ir pateikė advokatų kontoros Katilius ir partneriai 2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą AAA Nr. 2022/295, darbo laiko apskaitos išklotinę, 2022 m. rugsėjo 13 d. mokėjimo nurodymą. Už teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje pareiškėjas prašo priteisti 931,70 Eur ir pateikė advokatų kontoros Katilius ir partneriai 2022 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą AAA Nr. 2022/462, darbo laiko apskaitos išklotinę, 2023 m. sausio 17 d. mokėjimo nurodymą.

62.       Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytos maksimalios priteistinos sumos (Rekomendacijų 8.2, 8.10), vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principais, į tai, kad pareiškėjo reikalavimai patenkinti iš dalies, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistinos 700 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme ir 600 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinėje instancijoje.

63.       Pareiškėjas už skundą pirmosios instancijos teismui sumokėjo 23 Eur, o už apeliacinį skundą 11 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo reikalavimai patenkinami iš dalies pareiškėjui iš atsakovo priteistinas 15 Eur žyminis mokestis už skundą pirmosios instancijos teismui bei 7 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą.

 

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

        Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauen craft“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

        Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

        „Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauen craft“ skundą patenkinti iš dalies.

        Panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. liepos 20 d. sprendimą dėl Privalomosios tarifinės informacijos Nr. LT BTI 2022-DEC-0027/20.

        Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei ,,Kauen craft“ iš atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 700 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme bei 15 Eur žyminio mokesčio.

        Kitą skundo dalį atmesti.“

        Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei ,,Kauen craft“ iš atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje bei 7 Eur žyminio mokesčio.

        Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai                                                Gintaras Kryževičius

 

 

                                                Jolanta Malijauskienė

 

 

                                                Dainius Raižys