Pranešėjas Juozapas Surblys Baudžiamoji
byla Nr. 1A-258-50/2007
Teisėjas Petras Kontrimas Procesinio
sprendimo kategorija
(S)
1.2.8.1.;
1.2.8.2.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R
E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007
m. birželio 14
d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti
iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,
teisėjų Rasos
Valentinienės ir Juozapo Surblio,
sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,
nuteistajai I. P. ,
jos gynėjui adv. Rimvydui Kairiui,
nukentėjusiajai L.
J. , jos atstovei adv. Birutei Piktužienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal
nuteistosios I. P. ir nukentėjusiosios L. J. apeliacinius
skundus dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo I. P. , a. k. (duomenys
neskelbtini) pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK
155 str. 1 d. 2 MGL ( 250 Lt) dydžio bauda. I. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. išteisinta.
Iš I. P. L. J. priteista 200 Lt neturtinei
žalai atlyginti ir 500 Lt už advokato pagalbą.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą ir skundą,
n u s t a t ė:
I.
P. nuteista už tai, kad 2006-06-08, apie
18.30 val., J. Š. g. 3, Kretingoje, kieme, įžeidė L. J. : išvadino ją
„sterva“, „šliundra“, tuo ją užgauliai pažemino viešai.
I. P. buvo kaltinama tuo, kad apšmeižė L. J. : 2006-05-30 I. P. su skundu
kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą, prašydama pradėti baudžiamąją
bylą ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn L. J. pagal BK
140 str. 1 d. ir 155 str. 2 d. Kretingos rajono apylinkės teismas 2006-10-27
nuosprendžiu L. J. išteisino, todėl L. J.
mano, jog ji buvo apšmeižta.
Nuteistoji prašo
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria ji buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal
BK 155 str. l d., ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad nukentėjusioji
nenurodė, kuo pasireiškė nuteistosios nusikalstami veiksmai, t.y. skunde nenurodė necenzūrinių žodžių. Teismas neatsižvelgė, kad įvykio metu ji ir nukentėjusioji
buvo nuosavame žemės sklype, kuris nėra vieša vieta. Nukentėjusioji neįrodė,
kad nuteistoji ją užgauliai žodžiu ar raštu pažemino, neįrodė, kad ją pavadino žodžiais „sterva“ ar „šliundra“. Be to, šie žodžiai nėra necenzūriniai ir
jie yra vartotini lietuvių kalboje. Vien tokių žodžių pasakymas nėra nusikalstama
veika. Tokių žodžių pasakymas, nenurodant adresato bei konteksto, kuriame jie
buvo pavartoti, nėra teisės pažeidimas. Teismas be jokio pagrindo atmetė
liudytojos D. L. parodymus ir vadovavosi nukentėjusiosios
šeimos narių ir liudytojos K. P. , kurie yra suinteresuoti
bylos baigtimi, parodymais. Liudytojas L. J. užgaulių žodžių
negirdėjo, jis tik liudijo nukentėjusiosios blogą sveikatos būklę. Liudytoja K. P. negalėjo girdėti minėtų žodžių, nes buvo per toli.
Nuosprendyje nėra byloje esančių duomenų teisinio vertinimo ir analizės. Nuteistosios
nuomone, teismas buvo šališkas, kadangi šaukime buvo nurodyta, jog ji šaukiama
atvykti į teismą kaip kaltinamoji. Nuteistoji teigia nukentėjusiajai minėtų
žodžių nesakiusi, todėl negalėjo jos įžeisti.
Nukentėjusioji skunde prašo nuosprendžio dalį, kuria I. P. išteisinta pagal BK 154 str. 1 d.,
panaikinti ir dėl šio kaltinimo pripažinti
nuteistąją kalta. Priteisti iš I. P. nukentėjusiosios
naudai 1000 litų už advokato paslaugas bei 9800 litų neturtinės žalos
atlyginimo. I. P. , apkaltindama nukentėjusiąją nusikaltimo
padarymu, paskleidė apie ją melagingą informaciją. Ši informacija tapo žinoma
daugeliui žmonių, tai turėjo didelį poveikį nukentėjusiosios sveikatai. Teismo,
kuriame ji buvo kaltinamoji, posėdžiai buvo vieši ir vyko šešias dienas.
Teisiamuosiuose posėdžiuose buvo apklausiami liudytojai, todėl daugeliui tapo
žinoma, kuo ji buvo kaltinama. Teismo teiginys, jog tiriant bylą nebuvo
surinkta pakankamai įrodymų I. P. kaltei pagrįsti,
prieštarauja byloje esantiems
duomenims. Teismas nepagrįstai nesivadovavo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys
neskelbtini) esančiais duomenimis ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2006-10-27 nuosprendžiu, kur yra nustatyta, kad I. P. tyčia šmeižė nukentėjusiąją.
Apeliacijos teismo
posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašo nuosprendį panaikinti, nukentėjusioji
ir jos atstovė prašo nuteistosios skundą atmesti, panaikinti nuosprendį dėl
išteisinimo.
Nuteistosios skundas pagrįstas, Apylinkės teismo
nuosprendis dėl I. P. pripažinimo kalta pagal Baudžiamojo
kodekso 155 str. 1 d. naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, kuriuo I. P. išteisintina nenustačius, kad ji padarė veiką, turinčią
nusikaltimo požymių ( Baudžiamojo proceso kodekso 329 str. 1 p.).
Priimdama tokį sprendimą, kolegija vertina
įvykio, dėl kurio buvo pradėtas teisminis procesas, subjektyviuosius bei
objektyviuosius požymius. Apylinkės teismas, priimdamas sprendimą I. P. pripažinti kalta dėl įžeidimo, rėmėsi pačių įvykio
dalyvių – nuteistosios bei nukentėjusiosios, liudytojų parodymais kaip
duomenimis, kurie nuosprendyje įvertinti kaip įrodymai. Tačiau šių įrodymų-
tiek kaltinančio, tiek teisinančio pobūdžio- patikrinimas kelia tam tikrų
problemų, pačiame nuosprendyje ši problema vertinta nepakankamai. Teismas,
priimdamas sprendimą pripažinti kalta I. P. , rėmėsi
nukentėjusiosios, jos sūnaus L. J. , liudytojos K. P. , iš dalies liudytojo L. J. parodymais.
Kartu teismas be pakankamos motyvacijos atmetė nuteistosios ir liudytojos D. L. parodymus. Kolegija daro išvadą, kad taip vadinamų
abiejų įvykio pusių parodymai galėtų būti panašiai vienodo vertinimo mato,
kartu ir vienodo patikimumo. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į veikos, kuri
nurodyta nuosprendyje ir dėl kurios padarymo nuteistoji pripažinta kalta,
objektyviosios pusės požymių vertinimą: bylos duomenys akivaizdžiai rodo, jog
nesutarimai tarp abiejų įvykio dalyvių yra nuolatiniai, vos ne kasdieniški,
kurie pasireiškia tarpusavio barniais. Todėl įvykis, dėl kurio buvo pradėta ir
išnagrinėta baudžiamoji byla, taip pat siejasi su kasdienybe. Tai teisme
patvirtino liudytojai L. J. ir L. J. ,
kurie parodė, kad tokie konfliktai tęsiasi nuolatos. Nors liudytojai, kaip
nukentėjusiajai artimi asmenys, parodė, kad nuteistoji įžeidinėjo
nukentėjusiąją, tačiau šie ir kiti nustatyti duomenys rodo, jog veikos, kuri
nurodyta nuosprendyje, objektyvioji pusė yra vis dėlto pernelyg sociologizuota.
Kolegija neatmeta ir netvirtina, kad tiek vienos, tiek kitos konflikto pusės
liudytojai davė akivaizdžiai melagingus parodymus, tačiau konstatuoja, kad ne
visada bet koks nuolatos besivaidijančių asmenų barnis, žodžių konfliktas gali
sudaryti nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius.
Antra, tokio pobūdžio bylose konkrečių aplinkybių- vadinamos tiesos- nustatymas
yra sudėtingas, nes jų, aplinkybių, patikimumas grindžiamas subjektyviąją
reikšmę turinčiais duomenimis. Todėl teismas, įgyvendindamas teisingumą,
privalo išsamiai patikrinti į bylą surinktus duomenis, tačiau juos vertina
remdamasis Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis pagal
savo vidinį įsitikinimą. Kolegija, vadovaudamasi šiomis nuostatomis, pažymi,
kad tiek vertinant veiką, kuri nurodyta nuosprendyje, tiek apskritai vertinant
su teise susijusius reiškinius, reikalinga remtis akivaizdžiais kaltumo
įrodymais, kurie neturi kelti jokių abejonių dėl asmens pripažinimo kaltu. Tokių
įrodymų išnagrinėtoje byloje nėra.
Nukentėjusiosios skundas atmestinas, teismo
priimtas išteisinamasis nuosprendis dėl kaltinimo už šmeižimą yra teisėtas ir
pagrįstas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar
laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą yra
absoliuti ir negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai
pasunkinamas jos įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarimas).
L. J. privataus
kaltinimo tvarka kitoje baudžiamojoje byloje buvo kaltinama pagal BK 140 str. 1
d. ir 155 str. 2 d., tačiau dėl šių kaltinimų Kretingos rajono apylinkės teismo
2006-10-27 nuosprendžiu buvo išteisinta. Pažymėtina, kad privataus kaltinimo
bylose teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą lemia paties asmens suvokimas, kad
jo teisės ar laisvės pažeidžiamos. Tai, kad L. J. buvo
išteisinta dėl jai pareikštų kaltinimų, dar nereiškia, kad I.
P. ją apšmeižė, t.y. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją.
Privataus kaltinimo bylos, kuriose kaltinimą palaiko privatus kaltintojas,
skiriasi nuo bylų, kuriose kaltinimą palaiko prokuroras, tačiau abiem atvejais
baudžiamojo proceso įstatymas numato tam tikrus ikiteisminio tyrimo įstaigai ar
teismui paduodamo skundo ar pareiškimo turiniui keliamus reikalavimus. Tokie reikalavimai yra numatyti tam, kad nukentėjusiojo
išvados apie nusikalstamą veiką nebūtų fantazijos ar gandų rezultatas. I. P. Kretingos rajono apylinkės teismui paduotas privataus
kaltinimo skundas dėl L. J. patraukimo baudžiamojon
atsakomybėn, atitiko baudžiamojo proceso įstatymo skundo turiniui keliamus reikalavimus, todėl jis buvo priimtas ir išnagrinėtas objektyvaus ir nešališko
teismo, laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Asmens kreipimasis
į teismą nerodo tyčios apšmeižti, negali ir būti laikomas šmeižimu, todėl atsižvelgiant
į Konstitucijoje įtvirtintą asmens teisę kreiptis į teismą ir į baudžiamojo
proceso įstatyme įtvirtintus privataus kaltinimo bylų nagrinėjimo ypatumus,
darytina išvada, kad asmuo negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už
savo konstitucinių teisių įgyvendinimą. Nukentėjusiosios L. J.
skundas nepagrįstas.
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 4 d., kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Kretingos rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 26 d. nuosprendžio dalį, kuria I. P. pripažinta kalta ir
nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., panaikinti ir dėl to priimti
naują nuosprendį:
I. P. pagal
Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. išteisinti, nenustačius, kad ji padarė
veiką, turinčią šio nusikaltimo požymių.
Nukentėjusiosios
L. J. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Zigmas
Pocius
Teisėjai Rasa
Valentinienė
Juozapas
Surblys