Civilinė byla Nr. 2-2462/2013

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02839-2012-2

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                                        126.5.; 126.8.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 31 d.

Vilnius 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditoriaus TeSo Ten Elsen GmbH&Co.KG atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl bankrutuojančios akcinės bendrovės „Vievio paukštynas“ 2012 m. lapkričio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, civilinėje byloje Nr. 2-362-258/2013 pagal kreditorių TeSo Ten Elsen GmbH&Co.KG ir akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ skundus dėl bankrutuojančios akcinės bendrovės „Vievio paukštynas“ 2012 m. lapkričio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir panaikinimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2011m. birželio 30 d. nutartimi AB „Vievio paukštynas“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Valeksa“. 2011 m. gruodžio 30 d. įvyko pirmasis bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo patvirtinta informacijos apie bendrovės bankroto eigą teikimo tvarka; patvirtinta kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka; išrinktas kreditorių komitetas iš 5 narių: AB „Swedbank“, (kreditorių komiteto pirmininkas), AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyrius, UAB „Imlitex“, darbuotojų atstovė L. I., AB „Kauno grūdai“; priimtas sprendimas dėl visų kreditorių susirinkimo teisių perdavimo kreditorių komitetui.

2012 m. liepos 16 d. buvo sušauktas ir įvyko bankrutuojančios AB „Vievio paukštynas“ kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo svarstyti klausimai: 1) dėl kreditorių susirinkimo pirmininko rinkimų; 2) dėl kreditorių komiteto narių išrinkimo; 3) dėl visų ar dalies teisių perdavimo kreditorių komitetui ir kreditorių komiteto darbo reglamento; 4) dėl informacijos teikimo apie bankroto procesą tvarkos; 5) dėl kreditorių susirinkimų šaukimo tvarkos; 6) kiti klausimai.

Kreditoriai nesutiko su dalimi 2012 m. lapkričio 16 d. kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų, todėl kreipėsi į teismą. TeSo Ten Elsen GmbH&Co.KG kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti 2012 m. lapkričio 16 d. kreditorių BAB „Vievio paukštynas“ 2012 m. lapkričio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus dėl darbotvarkės 2, 3, 4, 5 klausimų.

AB „Kauno grūdai“ prašė pripažinti negaliojančiu 2012 m. lapkričio 16 d. kreditorių susirinkimo priimtą nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu dalyje, kurioje BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių komiteto nariu buvo išrinktas Vichiunai Nordic AS atstovas ir antrasis UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ atstovas; pripažinti negaliojančiais BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių komiteto darbo reglamento, patvirtinto BAB „Vievio paukštynas 2012 m. lapkričio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimu 3-uoju darbotvarkės klausimu, 2.5., 2.7 ir 2.9 punktus.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl kreditorių komiteto narių išrinkimo“

Kreditorius TeSo Ten Elsen GmbH&Co.KG nesutikdamas su 2012 m. lapkričio 16 d. įvykusiu kreditorių komiteto išrinkimu teigia, jog naujo kreditorių komiteto išrinkimas pažeidžia bendrovės kreditorių ir kreditoriaus teises, kadangi jam nebuvo sudaryta galimybė pateikti pasiūlymo dėl kitokio kreditorių komiteto narių skaičiaus ir sudėties išrinkimo.

Kreditorius teigia, jog 2012 m. lapkričio 16 d. susirinkimo metu jo atstovas paprašė administratoriaus ir susirinkimo pirmininko, kad šie pagarsintų ir paskelbtų, kokia visų kreditorių teismo patvirtintų finansinių reikalavimų balsų suma dalyvauja susirinkime, taip pat kokia dalis kreditorių balsavo raštu. Į šį klausimą nei administratorius, nei kreditorių susirinkimo pirmininkas atsakymo nepateikė, tokio klausimo uždavimas nėra įrašytas 2012 m. lapkričio 16 d. protokole. Be to, kreditoriaus atstovas pasiūlė rinkti kreditorių komitetą iš 7 narių bei pasiūlė savo kandidatūrą į kreditorių komiteto narius. Tokio pasiūlymo pateikimas taip pat nebuvo įrašytas į protokolą, nebuvo įtrauktas į darbotvarkę.

Kreditorius AB „Kauno grūdai“ su šiuo kreditorių susirinkimo nutarimu taip pat nesutiko, nurodė, kad BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių susirinkimas išrinko ne konkrečius subjektus (kreditorius), o jų atstovus, dėl ko į BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių komitetą po du kartus buvo išrinkti du kreditoriai –Vichiunai Nordic AS bei UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ ir šie kreditoriai komitete, jų atstovai, turės ne po vieną, o po du balsus ir tai prieštarauja Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste - ĮBĮ) 25 str.4d. nuostatai, kuri skelbia, kad vienas kreditorių komiteto narys turi vieną balsą. Kreditorius taip pat pažymi, jog susirinkimo 2-asis darbotvarkės klausimas buvo formuojamas „Dėl kreditorių komiteto narių išrinkimo“, o nutariamojoje dalyje ydingai nurodyta „Patvirtinti šią kreditorių komiteto sudėtį“. AB „Kauno grūdai“ mano, kad darbotvarkės klausimo formuluotė ir sprendimo formuluotė viena kitai prieštarauja, nėra aišku, koks sprendimas buvo priimtas-ar buvo priimtas sprendimas dėl komiteto sudarymo, kai toks jau priimtas, ar priimtas sprendimas išrinkti komitetą, kai toks jau kartą buvo išrinktas, ar buvo pakeista esamo komiteto sudėtis.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto trečiuoju darbotvarkės klausimu „Dėl visų ar dalies teisių perdavimo kreditorių komitetui ir kreditorių komiteto darbo reglamento“

BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių susirinkimas 2012 m. lapkričio 16 d. trečiuoju darbotvarkės klausimu nutarė patvirtinti BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių komiteto darbo reglamentą (toliau tekste - Reglamentas) pagal priedą Nr. 2 be pakeitimų.

Kreditorių komiteto darbo reglamento 2.2 p. nurodyta, jog kreditorių komiteto posėdžių iniciatyvos teisę turi teismas, administratorius arba kreditorių komiteto pirmininkas. Kreditorių komiteto posėdžių sušaukimo iniciatyvos teisę taip pat turi kreditorių komiteto narių grupė, kurią sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių komiteto narių. Kreditorių teigimu, darbo reglamento 2.2 p. pažeidžia ĮBĮ 22 str. 3 d. nustatytas kreditoriaus teises, būtent kreditorius (kreditorių), kurio (kurių) reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų šio įstatymo nustatyta tvarka teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos, teisę reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą. Kreditorių nuomone, nustatant kreditorių komiteto sušaukimo tvarką negalima paneigti ar pakeisti ĮBĮ 22 str. 3 d. nustatytų kreditoriaus teisių.

Kreditorių komiteto darbo reglamento 2.5 p. numatyta, jog įmonės kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų visų finansinių reikalavimų sumos, turi teisę raštu siūlyti klausimus į kreditorių komiteto posėdžio darbotvarkę. Kreditorių teigimu, šis darbotvarkės punktas nepagrįstai varžo kreditorių teises, pažeidžia ĮBĮ 21 str. 2 d., apriboja kreditoriui gavus pranešimą apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, teisę pasiūlyti įtraukti į darbotvarkę jam rūpimus klausimus.

AB „Kauno grūdai“ nurodė, kad kreditorių komiteto darbo reglamento 2.7 punkte nustatyta, kad kreditorių komiteto posėdžiuose turi teisę dalyvauti tik kreditorių komiteto nariai (jų įgalioti atstovai) ir administratoriaus įgaliotas asmuo. Tuo tarpu kai kreditorių komiteto posėdžiai yra vieši, juose turi teisę dalyvauti (stebėti) bet kuris to pageidaujantis BAB „Vievio paukštynas“ kreditorius (jo įgaliotas atstovas), tokio ar panašaus ribojimo ĮBĮ nenustato, todėl ribojimas pripažintinas negaliojančiu.

Kreditorių AB „Kauno grūdai“ ir TeSo Ten Elsen GmbH&Co.KG teigimu, kreditorių komiteto darbo reglamento 2.8, 2.9. ir 2.11 p. nustatyta kreditorių komiteto sprendimų priėmimo tvarka įprastiniame bei pakartotiniame komiteto posėdyje, pažeidžia ĮBĮ 25 str. 4 d., kadangi panaikina sprendimo priėmimo balsų daugumos taisyklę ir sukuria galimybę iš esmės vienam kreditoriui, kurio reikalavimas sudaro daugiau kaip 50 procentų visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos, prieštarauti priimamiems sprendimams bei šiuos priimti savo nuožiūra.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto ketvirtuoju darbotvarkės klausimu „Dėl informacijos teikimo apie bankroto procesą tvarkos“

Kreditorius TeSo Ten Elsen GmbH&Co.KG taip pat nurodė, kad informacijos teikimo kreditoriams apie įmonės bankroto procedūrų eigą tvarka pažeidžia ĮBĮ 21 str.2d. 2p., kadangi patvirtintoje informacijos teikimo kreditoriams apie bankroto procesą tvarkoje nėra numatyta, jog kreditoriai turi teisę susipažinti ir gauti informaciją bei dokumentus, susijusius su bankrutuojančios bendrovės veiklos dokumentais, taip nepagrįstai susiaurinant ĮBĮ įtvirtintą kreditoriaus teisę. Pažymėjo, kad kreditoriaus teisė gauti informaciją yra įtvirtinta įstatyme, todėl administratorius ar kreditoriai negali šios teisės riboti ar ją suvaržyti.

Atsakovas BAB „Vievio paukštynas“ su pareikštais reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad skundžiami nutarimai priimti kreditorių balsų dauguma, t.y. už juos balsavo kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai sudaro daugiau kaip pusę visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų AB „Vievio paukštynas“ bankroto byloje. Kitų kreditorių, kurie siūlė ir balsavo už kitokius nutarimų kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimais projektus, nesutikimas su priimtais skundžiamais nutarimais nedaro jų negaliojančiais, kadangi šie nutarimai priimti nepažeidžiant ĮBĮ nustatytos įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarkos.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl kreditorių komiteto narių išrinkimo“

Atsakovo nuomone, kreditoriai klaidingai nurodo, jog 2012m. lapkričio 16d. kreditorių susirinkime neteisėtai buvo išrinktas dar vienas įmonės kreditorių komitetas. Pažymėjo, jog šiame susirinkime buvo iš naujo svarstytas klausimas dėl įmonės kreditorių komiteto sudėties ir įgaliojimų kreditorių komitetui suteikimo. Šio klausimo persvarstymą sąlygojo pasikeitusios įmonės bankroto bylos faktinės aplinkybės, susijusios su stambiausių įmonės kreditorių pasikeitimu.

Bankroto administratoriaus nuomone, kreditorius TeSo Ten Elsen GmbH&Co.KG visiškai nepagrįstai teigia, jog jam nebuvo sudaryta galimybė pateikti pasiūlymo dėl kitokio kreditorių komiteto narių skaičiaus ir sudėties. Pažymėjo, jog įmonės bankroto administratoriaus 2012m. spalio 23d. pranešime kreditoriams apie 2012m. lapkričio 16d. planuojamą šaukti kreditorių susirinkimą buvo nurodyta kreditorių susirinkimo darbotvarkė bei nustatytas terminas iki 2012m. lapkričio 2d., pateikti administratoriui prašymą dėl papildomo klausimo ar nutarimo projekto įtraukimo. Teise nustatyta tvarka pateikti savo nutarimų projektus 2012m. lapkričio 16d. kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimais kreditorius TeSo Ten Elsen GmbH&Co.KG nepasinaudojo, todėl jo skundo argumentai nepagrįsti.

Kreditoriaus teiginiai, jog skundžiamu nutarimu išrinkta kreditorių komiteto sudėtis proteguoja tik vieno kreditoriaus – Vichiunai Nordic AS – interesus, ir pažeidžia kitų įmonės kreditorių interesus, yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Pažymėjo, jog bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo teisė į kreditorių komitetą išrinkti kelis vieno kreditoriaus atstovus pripažinta ir kasacinio teismo, kuri, atsakovo teigimu, atitinka ir protingumo bei teisingumo principus, kadangi tuo atveju, jeigu būtų laikomasi nuomonės, jog kreditorių komiteto nariu gali būti tik vienas kiekvieno kreditoriaus atstovas, tai gali nepagrįstai suvaržyti didžiausių kreditorių interesus, kadangi gali susidaryti situacija, kai daugumą balsų kreditorių susirinkime turintis kreditorius turės tik vieną balsą, kas suvaržytų bei paneigtų didžiausio kreditoriaus teisę įtakoti priimamus sprendimus.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto trečiuoju darbotvarkės klausimu „Dėl visų ar dalies teisių perdavimo kreditorių komitetui ir kreditorių komiteto darbo reglamento“

Bankroto administratorius nurodė, jog nėra jokio pagrindo sutikti su teiginiais, jog skundžiamu nutarimu trečiuoju 2012m. lapkričio 16 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimu patvirtinto kreditorių komiteto darbo reglamento 2.2. punktas pažeidžia ĮBĮ 22 str. 3 d., nes minėtu įstatymo straipsniu reglamentuota kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka, bet ne kreditorių komiteto. Nepagrįsti argumentai, jog nustatant kreditorių komiteto sušaukimo tvarką pagal analogiją taikytinos ĮBĮ 22 str. 3 d. nuostatos, kadangi ĮBĮ nustato skirtingą kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto suformavimo tvarką.

Dėl Reglamento 2.5. punkto nuostatos bankroto administratorius pažymėjo, kad ši Reglamento nuostata nereiškia, jog kitiems įmonės kreditoriams draudžiama siūlyti savo klausimus bankroto administratoriui ar kitiems kreditorių komiteto sušaukimo iniciatyvos teisę turintiems kreditoriams. Tuo atveju, jei kreditorių komiteto posėdžio iniciatyvos teisę turintis subjektas manys, jog įmonės kreditoriaus pasiūlytus klausimus ir nutarimų projektus svarstyti yra tikslinga, į kreditorių komiteto darbotvarkę jie bus įtraukti. Dėl šių priežasčių pareiškėjo teiginiai apie skundžiamu nutarimu siaurinamas kreditorių teises yra nepagrįsti. ĮBĮ nedraudžia bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimui nustatyti, jog kreditorių komiteto posėdžiai nebus vieši. Bankroto administratoriaus nuomone, nėra jokio pagrindo teigti, kad Reglamento 2.7. punkto nuostata, jog įmonės kreditorių komiteto posėdžiuose dalyvauja tik kreditorių komiteto nariai (jų įgalioti atstovai) ir administratoriaus įgaliotas atstovas, yra neteisėta. Tokios nuostatos įtraukimą į Reglamentą,  sąlygojo didelis įmonės kreditorių skaičius ir siekis supaprastinti kreditorių komiteto posėdžių organizavimą ir užtikrinti sklandesnę posėdžių eigą.

Bankroto administratoriaus nuomone nėra pagrindo sutikti, jog Reglamento 2.8, 2.9 ir 2.11 punktai, prieštarauja ĮBĮ 25 str. 4 d. nuostatoms. Nors minėtame įstatymo straipsnyje nustatyta, kad nutarimai kreditorių komitete priimami paprasta balsų dauguma, komiteto posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė narių, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog ši įstatymo nuostata yra imperatyvi ir kreditorių susirinkimas neturi teisės nustatyti kvalifikuotos balsų daugumos nutarimams kreditorių komiteto posėdyje priimti. Tokią išvadą suponuoja ir ĮBĮ 25 str. nuostatos, jog kreditorių komitetą renka ir jo teises nustato kreditorių susirinkimas. Pažymėjo, jog ĮBĮ nėra įtvirtinto draudimo kreditorių susirinkimui keisti šiame įstatyme nustatytą sprendimų kreditorių komitete priėmimo tvarką. Dėl šių priežasčių nepagrįsti teiginiai, jog ĮBĮ 25 str. 4 d. nuostatas pažeidžia ir Reglamento 2.9. punktas, suteikiantis teisę komiteto nariui (narių grupei), kurio (kurių) reikalavimai sudaro daugiau kaip 50 procentų visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos, vetuoti nutarimo priėmimą kreditorių komitete ir toks nutarimas laikomas nepriimtu, o šio klausimo svarstymui ir nutarimo priėmimui šaukiamas kreditorių susirinkimas. Atsižvelgiant į tai, jog kreditorių susirinkimas renka kreditorių komitetą ir deleguoja jam visas ar dalį savo teisių bankroto procese, kreditorių susirinkimas turi teisę nustatyti ir išlygas kokiais atvejais jis pats priims nutarimus bankroto proceso klausimais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bankroto administratorius mano, kad neįrodyta, jog įmonės 2012m. lapkričio 16d. kreditorių susirinkime nutarimu trečiuoju darbotvarkės klausimu patvirtinto Kreditorių komiteto darbo reglamento 2.2., 2.5., 2.7., 2.8., 2.9. ir 2.11. punktai prieštarauja ĮBĮ nuostatoms ar neatitinka bendrųjų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto ketvirtuoju darbotvarkės klausimu „Dėl informacijos teikimo apie bankroto procesą tvarkos“

Administratoriaus nuomone nepagrįstai teigiama, jog Informacijos teikimo kreditoriams apie įmonės bankroto procedūrų eigą tvarkoje (toliau – Informacijos teikimo tvarka) nėra numatyta, jog įmonės kreditoriai turi teisę susipažinti ir gauti informaciją bei dokumentus, susijusius su bankrutuojančios Įmonės veiklos dokumentais. Pažymėjo, jog informacijos teikimo tvarkos 2 punkte nėra nurodytas baigtinis sąrašas informacijos ir dokumentų, kuriuos kreditoriai ir įmonės savininkas turi teisę gauti iš bankrutuojančios įmonės. Priešingai, šiame punkte aiškiai nurodyta, jog be jame išvardintos informacijos, kreditoriai turi teisę gauti ir kitą informaciją, išskyrus tą informaciją, kuri sudaro komercinę ir/arba gamybinę paslaptį ir/arba kurios atskleidimas gali būti žalingas bankrutuojančiai įmonei ir/arba kitiems kreditoriams. Informacijos teikimo tvarka neužkerta kelio kreditoriams gauti informaciją apie bankrutuojančios įmonės veiklą, jeigu šiai informacijai netaikomi minėti ribojimai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013m. rugsėjo 2 d. nutartimi kreditorių skundų netenkino.

Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su skundų argumentais, atmetė juos kaip nepagrįstus. Teismas nustatė, jog kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai sudarė daugiau kaip pusę visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų BAB „Vievio paukštynas“ bankroto byloje nutarė svarstyti klausimą dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių komiteto 5 narių išrinkimo. 2012 m. lapkričio 16 d. kreditorių susirinkimo metu buvo balsuojama už kiekvieną balsavimo biuletenyje esančią kandidatūrą ir išrinkti nariai, gavę ne mažiau nei 50 procentų visų balsų. Tai, kad kreditoriai nusprendė į komitetą išrinkti kelis vieno kreditoriaus atstovus, nepažeidžia ĮBĮ nuostatų ir nedaro skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo negaliojančiu.

Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog kreditorių komiteto darbo reglamento 2.2 p. pažeidžia ĮBĮ 22 str. 3 d. nustatytą nuostatą, nes ji reguliuoja tik kreditorių susirinkimo, bet ne kreditorių komiteto posėdžių šaukimo iniciatyvos teisę. Kreditorių susirinkime patvirtintoje Informacijos teikimo kreditoriams apie įmonės bankroto procedūrų eigą tvarkoje įtvirtinta kiekvieno kreditoriaus teisė susipažinti ir gauti įmonės kreditorių komiteto posėdžių protokolus, leido pirmosios instancijos teismui spręsti, jog nėra pagrindo pripažinti, kad skundžiamos kreditorių komiteto darbo reglamento nuostatos pažeidžia kreditorių teises. Teismas, vertindamas, jog nagrinėjamu atveju nebaigtinis informacijos ir dokumentų, kuriuos kreditorius turi teisę gauti iš bankrutuojančios įmonės sąrašas ir įtrauktas ribojimas įmonės kreditoriams gauti informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą, kuri sudaro komercinę ir/arba gamybinę paslaptį ir/arba kurios atskleidimas gali būti žalingas bankrutuojančiai įmonei ir/arba kitiems kreditoriams, nesudaro pagrindo pripažinti, jog nustatyta informacijos teikimo tvarka pažeidžia ĮBĮ 21 str. 2 d. 2 p. reikalavimus.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu kreditorius TeSo Ten Elsen GmbH&Co.KG, prašo Vilniaus apygardos teismo 2013m. rugsėjo 2d. nutartį panaikinti, priimti naują nutartį ir kreditoriaus skundą tenkinti, panaikinti 2012 m. lapkričio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus dėl darbotvarkės 2, 3, 4, ir 5 klausimų.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog renkant kreditorių komitetą nebuvo laikytasi esminių procedūrų, buvo pažeisti teisingumo ir protingumo principai kreditoriui nepagrįstai ir neteisėtai suvaržius teisę teikti nutarimų projektus. 2012 m. lapkričio 16 d. kreditorių susirinkime kreditorius galėjo pasiūlyti kitokius nutarimų projektus, o susirinkę kreditoriai balsuoti už šių projektų priėmimą, nes susirinkime dalyvavo kreditoriai turintys 91,53 procentus visų teisme patvirtintų kreditorinių reikalavimų, tačiau tokia galimybė kreditoriui buvo suvaržyta.

2.Teismas neįvertino, jog patvirtinto kreditorių komiteto darbo reglamento 2.2. p. neteisėtai susiaurina kreditorių teisę inicijuoti kreditorių komiteto posėdžius, o 2.5 p. įstatyme nustatytą kreditoriaus teisę siūlyti įtraukti į darbotvarkę jam rūpimus klausimus.

3. Kreditorių komiteto darbo reglamento 2.8, 2.9. ir 2.11 punktai pažeidžia ĮBĮ 25 str. 4 d., kadangi panaikina sprendimo priėmimo balsų daugumos taisyklę ir sudaro galimybes iš esmės vienam kreditoriui, kurio reikalavimus sudaro daugiau kaip 50 procentų visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos, prieštarauti priimamiems sprendimams.

4. 2012 m. lapkričio 16 d. kreditorių susirinkimo patvirtinta informacijos teikimo kreditoriams apie bankroto procesą tvarka pažeidžia ĮBĮ 21 str. 2 d. 2 p.

5. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neargumentuota, joje neatsakyta į skundų motyvus, todėl naikintina.

6. Teismas iš kreditorių nepagrįstai atsakovo naudai priteisė išlaidas už atsiliepimų byloje pateikimą, kadangi jie iš esmės analogiški, todėl teismas turėjo priteisti tik vieno atsiliepimo parengimo išlaidas iš abiejų kreditorių.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą BAB „Vievio paukštynas“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Valeksa“, prašo kreditoriaus skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš apelianto įmonės patirtas atstovavimo išlaidas.

Atsakovas atsiliepimą į atskirąjį skundą grindė argumentais iš esmės analogiškais esančiais atsiliepime į skundą, papildomai pažymėdamas, jog jo manymu, pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir motyvuota, pagrindo ją naikinti ar keisti nėra. Iš kreditorių teismas pagrįstai priteisė išlaidas už abu atsakovo pateiktus atsiliepimus, kadangi jie į bylą priimti ir vertinti kaip atskiri procesiniai dokumentai.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB „Kauno grūdai“, prašo kreditoriaus skundą tenkinti.

Kreditorius atsiliepimą į atskirąjį skundą grindė argumentais iš esmės analogiškais jo skunde esantiems motyvams, pagrindžiantiems 2012 m. lapkričio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimų neteisėtumą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis kuria, išspręstas BAB „Vievio paukštynas“ 2012 m. lapkričio 16d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Atsižvelgdamas į tai, kad kreditorių susirinkimo nutarimus tam tikrais klausimais ir pirmosios instancijos teismo nutartį skirtingais darbotvarkės klausimais apeliantas ginčija skirtingais argumentais, Lietuvos apeliacinis teismas atskirai pasisako dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo, susijusio su kiekvienu iš skundžiamų nutarimo punktų.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl kreditorių komiteto narių išrinkimo“

Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas nustatė, jog nėra pagrindo pripažinti kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu neteisėtu, apeliantas iš esmės grindžia tuo, jog buvo pažeista jo kaip kreditoriaus teisė pareikšti nuomonę sprendžiamu klausimu ir siūlyti kitas kreditorių komiteto narių kandidatūras. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, jog atskiruoju skundu argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nutarties šioje dalyje neteisėtumo neišsakyta, atskiruoju skundu pakartojami skundo argumentai, todėl akivaizdu, jog kreditorius siekia, kad apeliacinis teismas pakartotinai įvertintų skundo argumentus ir dėl kiekvieno iš jų pasisakytų, tačiau apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, o ne bylos nagrinėjimas iš naujo ta pačia apimtimi apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgus į šias aplinkybes bei apeliacijos ribas, Lietuvos apeliacinis teismas įvertinęs skundžiamos nutarties argumentus priimtus sprendžiamu klausimu ir bylos medžiagą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog bankrutuojančios įmonės administratoriui laiku ir tinkamai informavus kreditorių apie šaukiamą kreditorių susirinkimą bei nustačius pakankamą terminą papildomiems susirinkimo darbotvarkės klausimams pateikti (t. 2, b. l. 26-27), kreditorių teisės teikti pasiūlymus dėl susirinkimo darbotvarkės, nebuvo pažeistos, ir plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Papildomai pažymima, jog kreditorių susirinkime priimant sprendimus ir juos įforminant turi būti derinama kreditorių valia ir negali būti inicijuojami tokie kitiems kreditoriams netikėti sprendimai, su kuriais jie nėra supažindinami, todėl bankroto administratorius privalo informuoti bankrutuojančios įmonės kreditorius apie numatomus kreditorių susirinkimo nutarimo projektus tam, jog kreditoriai iš anksto susipažintų su planuojamo susirinkimo darbotvarke, jai pasiruoštų, galėtų pareikšti nuomonę sprendžiamais klausimais. Todėl apeliantui tik 2012 m. lapkričio 16 d., t. y. kreditorių susirinkimo metu, o ne bankroto administratoriaus nustatytu terminu, pateikus pasiūlymus dėl kreditorių susirinkimo antruoju darbotvarkės klausimu, juos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, buvo pagrįstai atsisakyta priimti, kadangi įtraukus tokius papildomus pasiūlymus į susirinkimo darbotvarkę, būtų pažeistos susirinkime nedalyvavusių kreditorių teisės.

Vertindamas apelianto argumentus dėl BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių susirinkimo 2012 m. lapkričio 16d. protokolo turinio neišsamumo (apelianto teigimu, jo prašymai nebuvo fiksuojami protokole), teismas pažymi, kad teismui gali būti skundžiami kreditorių susirinkimo nutarimai (ĮBĮ 24 str. 5 d.), o kreditorių susirinkimo protokolas yra tik dokumentas, kuriame įforminamas kreditorių susirinkimo priimtas nutarimas. ĮBĮ nereglamentuoja kreditorių susirinkimo protokolų turinio, jų detalumo ir išsamumo, tačiau pagal analogiją šioje situacijoje, teismo nuomone, taikytinos CK 2.90-2.91 straipsnių nuostatos. Kreditorių susirinkimo nutarimas (jų priimtas sprendimas) gali būti skundžiamas dėl to, kad yra neteisėtas, jį priimant pažeistos teisės normos, jo priėmimo procedūros ir kreditorių interesai, tuo tarpu vien tam tikros informacijos nurodymas (nenurodymas) kreditorių susirinkimo protokole paprastai kreditorių teisių pažeisti negali. Be to, apeliantas turėjo teisę pareikšti pastabas dėl protokolo (CK 2.92 straipsnio 1 dalis), tačiau šia teise nepasinaudojo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentai, jog renkant BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių komiteto narius buvo pažeistos kreditoriaus teisės, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto trečiuoju darbotvarkės klausimu „Dėl visų ar dalies teisių perdavimo kreditorių komitetui ir kreditorių komiteto darbo reglamento“

Apeliaciniu skundu nesutinkama ne su visu kreditorių susirinkimo nutarimu, priimtu trečiuoju darbotvarkės klausimu, o tik ta dalimi, kuria patvirtintas kreditorių komiteto darbo reglamentas, o būtent jo 2.2., 2.5., 2.8., 2.9. ir 2.11. punktais.

Prieš vertinant atskirojo skundo argumentus šiuo klausimu, svarbu pažymėti, jog nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimas išrinko kreditorių komitetą ir šiam suteikė įgaliojimus, nustatytus ĮBĮ 23 straipsnyje, t. y. suteikė visas kreditorių susirinkimo teises. Remiantis ĮBĮ 25 str. 2 d. komitetas gali kontroliuoti, kaip vyksta bankroto procesas, administratoriaus veiklą, gina kreditorių interesus laikotarpiais tarp kreditorių susirinkimų. Taigi, kreditorių komitetui delegavus visas kreditorių susirinkimo teises, šis turi dirbti ypač atsakingai, o komiteto nariai turi būti itin atidūs, griežtai laikytis bankroto bylų nagrinėjimo nuostatų dėl kreditorių komiteto posėdžio organizavimo (aiškaus darbotvarkės klausimų formulavimo, kreditorių komiteto narių informavimo apie posėdį) ir sprendimų priėmimo tvarkos, nes atstovauja visiems kreditoriams. Tačiau bet kokiu atveju pagrindinis kreditorių savivaldos organas, turintis teisę ne tik išrinkti, bet ir atšaukti kreditorių komitetą, yra kreditorių susirinkimas, kuris net ir išrinkus kreditorių komitetą, nepraranda savo vaidmens.

Atskiruoju skundu teigiama, jog Kreditorių komiteto darbo reglamento 2.2. punktu nustačius, jog Kreditorių komiteto posėdžių iniciatyvos teisę turi teismas, administratorius arba kreditorių komiteto pirmininkas, bei kreditorių komiteto narių grupė, kuri sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių komiteto narių, buvo pažeista ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalis, nustatanti kreditorių susirinkimo sušaukimo galimybę ir kreditoriams (kreditoriui) turintiems ne mažiau kaip 10 procentų patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Iš Reglamento 2.2. punkto, matyti, jog šiuo atveju kreditorių komiteto susirinkimo iniciatyvos teisė suteikta asmenims, kuriems ĮBĮ suteikia pagrindines teises ir pareigas bankroto procese, t.y. teismui, administratoriui arba kreditorių komiteto pirmininkui bei 1/2 kreditorių komiteto narių. Apeliacinio teismo vertinimu, toks asmenų, turinčių teisę sušaukti kreditorių komiteto posėdžius, rato įtvirtinimas Reglamente yra pateisinamas atsižvelgiant į kreditorių komiteto svarbą ir paskirtį, taip pat bankroto proceso tikslą - kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras ir patenkinti kreditorių reikalavimus. Be to, teismas nemano, jog šis ribojimas pažeidžia kreditorių teises. Vienas iš asmenų, turinčių kreditorių komiteto posėdžių sušaukimo iniciatyvos teisę yra bankroto administratorius. Jam įstatymu yra pavesta atstovauti ne tik bankrutuojančios įmonės, bet ir visų kreditorių interesus, todėl kreditorius ar jų grupė, manydami, jog būtina sušaukti kreditorių komiteto posėdį turi galimybę šią savo teisę įgyvendinti per administratorių. Kreditorius ar kreditorių grupė, turinti ne mažiau kaip 10 procentų patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, taip pat gali pasinaudoti ĮBĮ 22 str. 3 d. jiems suteikta teise sušaukti kreditorių susirinkimą, kurio, kaip buvo minėta, teisės ir pareigos, kaip kreditorių savivaldos organo, išrinkus kreditorių komitetą, nepaneigiamos. Todėl minėtiems kreditoriams sušaukus kreditorių susirinkimą, jo metu gali būti sprendžiami kreditoriams aktualūs klausimai, tarp jų ir kreditorių komiteto atšaukimo galimybė. Išdėstytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, jog Reglamento 2.2. punktu suteikus kreditorių komiteto posėdžių iniciatyvos teisę tik jame nurodytiems asmenims, kreditorių teisės pažeistos nebuvo.

Kreditorių komiteto darbo reglamento 2.5. punkte nustatyta, jog įmonės kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau, kaip 10 procentų visų finansinių reikalavimų sumos, turi teisę raštu siūlyti klausimus į kreditorių komiteto posėdžio darbotvarkę. Apelianto vertinimu, šis darbotvarkės punktas riboja ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą kreditoriaus teisę siūlyti įtraukti į darbotvarkę jam rūpimus klausimus. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka ir pažymi, jog bankroto procesą reglamentuojančios normos nukreiptos patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus, todėl kreditoriai, siekdami patenkinti savo finansinius interesus ir dalyvaudami įmonės bankroto procese turi vienytis. Šiuo atveju apeliantas nesutinka su kreditorių komiteto darbo reglamento nuostatomis, nustatančiomis, jog tik kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau, kaip 10 procentų visų finansinių reikalavimų sumos, turi teisę raštu siūlyti klausimus į kreditorių komiteto posėdžio darbotvarkę, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši nuostata garantuoja efektyvų bankroto procedūrų vykdymą, kadangi nagrinėjamu atveju esant daugiau kaip 800 BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių, ir visiems jiems suteikus teisę siūlyti klausimus dėl kreditorių komiteto posėdžių darbotvarkės, minėtos įmonės bankroto procesas užsitęstų nepateisinamai ilgą laiką ir būtų neefektyvus. Be to, minėtas kreditorių komiteto darbo reglamento punktas neuždraudžia atskiriems kreditoriams teikti kreditorių komiteto sušaukimo iniciatyvos teisę turinčiam subjektui siūlymus dėl tam tikrų klausimų įtraukimo į kreditorių komiteto darbotvarkę.

Kreditorių komiteto darbo reglamento 2.8.; 2.9. ir 2.11. punktais nustatyta kreditorių komiteto sprendimų priėmimo tvarka. Reglamento 2.8. punktas numato, jog kreditorių komiteto nutarimai yra priimami komiteto posėdyje atviru balsavimu, nutarimas laikomas priimtu, kai „už“ balsavo nemažiau kaip trys komiteto nariai. Iš esmės nesutikimo tik dėl šio Reglamento punkto nuostatų atskiruoju skundu neišsakyta, 2.8. punktas ginčijamas jį vertinant kartu su Reglamento 2.9. punktu, numatančiu galimybę kreditorių komiteto nariui (narių grupei), kurių reikalavimas sudaro daugiau kaip 50 procentų visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos, vetuoti sprendimo priėmimą, po ko svarstytas klausimas laikomas nepriimtu ir perduodamas nagrinėti kreditorių susirinkimui. Apelianto teigimu, šie Reglamento punktai pažeidžia ĮBĮ 25 str. 4 d., kadangi panaikina sprendimo priėmimo balsų daugumos taisyklę. Su šiomis apelianto išvadomis nėra pagrindo sutikti, kadangi kreditorių komiteto nariui ar narių grupei, turinčiai daugiau kaip 50 procentų visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos, nepritarus svarstomam klausimui, jo priėmimo klausimas perduodamas spręsti kreditorių susirinkimui. ĮBĮ24 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Vadinasi, bet kokiu atveju tam tikro klausimo išsprendimui būtinas daugumos kreditorių pritarimas, o tai reiškia, jog apelianto teiginiai, kad Reglamento 2.8. ir 2.9 punktais yra paneigta sprendimo priėmimo balsų daugumos taisyklė, nepagrįsti.

Kreditorių komiteto darbo reglamentas numato, jog nesusirinkus reikiamam kreditorių komiteto narių kvorumui, šaukiamas pakartotinis kreditorių komiteto posėdis, kuriam galioja neįvykusio posėdžio darbotvarkė, o nutarimai laikomi priimtais, kai „už“ balsavo ne mažiau kaip trys komiteto nariai (Reglamento 2.11. p.). Apeliantas teigia, jog minėtas reglamentavimas pažeidžia ĮBĮ 25 str. 4 d. Minėtas punktas nustato, jog kreditorių komiteto nutarimai yra teisėti, jeigu jo posėdžiuose dalyvauja daugiau kaip pusė narių, o nutarimai laikomi priimtais už juos balsavus daugiau kaip pusei kreditorių komiteto narių. Reglamento 2.11. p. apelianto teigimu, leidžia susidaryti situacijai, kuomet posėdyje dalyvavus trims kreditorių komiteto nariams, būtų laikoma, jog yra kvorumas ir dviems iš jų balsavus „už“ būtų pritarta tam tikro nutarimo priėmimui, taip pažeidžiant ĮBĮ 25 str. 4 d. įtvirtintą balsų daugumos taisyklę. Apeliacinės instancijos teismas pritaria, jog atsižvelgus į tai, jog BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių komiteto nariais išrinkti penki kreditoriai ir jų atstovai, trims iš jų dalyvaujant kreditorių komitete, komiteto pirmininkas gali nuspręsti, jog yra pakankamas kvorumas nutarimui priimti (Reglamento 2.10 p.), tačiau bet kokiu atveju nutarimo priėmimui būtina, jog ne mažiau kaip trys komiteto nariai balsuotų už nutarimo priėmimą. ĮBĮ 25 str. 4 p. nedraudžia susitarti ir dėl kvalifikuotos komitete dalyvavusių kreditorių balsų daugumos atitinkamo nutarimo priėmimui. Tokia kreditorių komiteto nutarimų priėmimo tvarka taip pat nepažeistų kreditorių teisių ar įstatymo nuostatų, kadangi reikalautų didesnio kreditorių komiteto narių aktyvumo bei konsensuso priimant sprendimus tam tikrais klausimais, kas iš esmės atitinka bankroto proceso tikslus.

Apibendrinus išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas mano, jog 2012 m. lapkričio 16 d. kreditorių susirinkime patvirtintas kreditorių darbo reglamentas ir juo nustatyta kreditorių komiteto sušaukimo, darbo organizavimo bei sprendimų priėmimo tvarka kreditorių teisių nevaržo ir nepažeidžia.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto ketvirtuoju darbotvarkės klausimu „Dėl informacijos teikimo apie bankroto procesą tvarkos“

Pagal ĮBĮ 21 straipsnį iškėlus teisme bankroto bylą, kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus, kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. ĮBĮ 23 straipsnio 11 punkte įtvirtinta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę nustatyti, kokia tvarka kreditoriai, įmonės savininkas (savininkai) gauna iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 15 punktą bankroto administratorius teikia informaciją kreditoriams kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Toks ĮBĮ nustatytas teisinis reguliavimas leidžia teigti, kad kreditoriaus teisė gauti informaciją priklauso nuo kreditorių susirinkimo nutarimų šiuo klausimu ir yra įgyvendinama kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka bei sąlygomis, t. y. būtent kreditorių susirinkimui deleguojama teisė nustatyti, kokia tvarka kreditoriai gauna iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. Nagrinėjamu atveju 2012 m. lapkričio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimu buvo patvirtintas kreditorių susirinkimo protokolo priedas Nr. 3, nustatantis informacijos teikimo kreditoriams apie įmonės bankroto procedūrų eigą tvarką (toliau tekste - Tvarka). Tvarkos 2 punktas nustato kreditoriams ir bendrovės savininkui teiktiną informaciją, t. y. administratoriaus veiklos ataskaitos <···> ir jų priedai; kreditorių susirinkimų protokolai; teismo nutartys, priimtos bankroto byloje, kita informacija, išskyrus informaciją, kuri sudaro komercinę ir/arba gamybinę paslaptį ir/arba kurios atskleidimas gali būti žalingas bankrutuojančiai įmonei ir/ arba kitiems asmenims.

Apelianto teigimu, Tvarkoje nenumačius kreditorių teisės gauti informaciją, susijusią su bankrutuojančios bendrovės veiklos dokumentais, bei nustačius ribojimus dėl tam tikros informacijos pateikimo, buvo pažeistos kreditorių teisės. ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. Kokia yra šios informacijos apimtis, išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2011. Minėtoje nutartyje pažymėta, į sąvoką „informacija, susijusi su bankroto bylos eiga“ įeina ne tik procesiniai dokumentai, priimti bankroto byloje, bet ir kita informacija, susijusi su bankrotu. Kita vertus, negalima teigti, jog sąvoką „informacija, susijusi su bankroto bylos eiga“ reikia suprasti pernelyg plačiai. Tam tikros informacijos dėl jos specifinio pobūdžio pateikti negalima, pavyzdžiui, komercinės ar profesinės paslapties. Įvertinęs šiuos kasacinio teismo išaiškinimus bei apelianto ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimo punktą, kuriuo patvirtinta Informacijos teikimo apie bankroto procesą tvarka, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia kreditoriaus teisės, susipažinti su bankrutuojančios įmonės veiklos dokumentais, ribojimo, kadangi kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, Tvarkos 2 punktas nustato ne baigtinį kreditoriams teiktinos informacijos sąrašą.

Apeliantas taip pat nuogąstauja, jog bankroto administratorius, siekdamas slėpti nuo kreditorių informaciją apie bankroto proceso eigą bei bendrovės sudarytus sandorius, gali remdamasis Tvarkos 2 punktu atsisakyti teikti šią informaciją, motyvuodamas tuo, jog prašoma pateikti informacija sudaro komercinę ar gamybinę paslaptį. Remiantis Civilinio kodekso1.116 straipsnio 1 dalimi informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Pagal šią įstatymo normą dėl informacijos pripažinimo paslaptimi sprendžia jos savininkas, t.y. pats savininkas, vadovaudamasis komercijos (gamybos) interesais, sprendžia, kuri informacija yra komercinė paslaptis ir negali būti atskleista. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju keliamas klausimas dėl bankrutuojančios akcinės bendrovės komercinės (gamybinės) paslapties turinio. Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bendrovės valdyba nustato informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija. Komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija negali būti laikoma informacija, kuri pagal šį ir kitus įstatymus turi būti vieša. BAB „Vievio paukštynas“ įstatuose ar kituose įmonės veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose numačius, kokia informacija patenka į komercinės (gamybinės) paslapties apimtį, bankroto administratorius pats nustatyti kitokį šios informacijos turinį neturi galimybių, todėl apelianto teiginiai, jog bankroto administratorius gali vadovaujantis Tvarkos 2 punktu slėpti nuo kreditorių tam tikrą informaciją, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies

Apeliantas skundžiamą nutartį prašo panaikinti ir dėl to, jog jo vertinimu, nutartis yra nemotyvuota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir jos motyvus, konstatuoja, kad ji atitinka CPK 291 straipsnio reikalavimus. Nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytos faktinės bylos aplinkybės, pateikta faktinių bylos aplinkybių ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančių materialiosios teisės normų analizė, argumentuotai atsakyta į šalių nurodytas aplinkybes ir nurodytos taikytos teisės normos. Įstatyme nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą ar aptarti kiekvieną byloje esantį įrodymą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nagrinėjamoje byloje teismas įvertino byloje šalių išsakytus argumentus, atsakė į juos, todėl apelianto argumentai dėl skundžiamos teismo nutarties nemotyvavimo, atmestini kaip nepagrįsti.

Atskiruoju skundu taip pat prašoma panaikinti BAB „Vievio paukštynas“ 2012 m. lapkričio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimą ir penktuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo patvirtinta kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarka, tačiau argumentų ir motyvų, dėl kurių galima būtų spręsti, jog priimtas nutarimas galimai pažeidžia kreditorių ar bankrutuojančios įmonės interesus, nepateikta, todėl nesant duomenų ir įrodymų, patvirtinančių, šio nutarimo neteisėtumą ar jo priėmimo procedūrinius pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti šio nutarimo neteisėtu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš kreditorių, ginčijusių 2012 m. lapkričio 16 d. BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių susirinkimo nutarimus, t. y. apelianto ir AB „Kauno grūdai“, bylinėjimosi išlaidas už atsakovo pateiktus atsiliepimus. Apelianto vertinimu, teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, turėjo atsižvelgti į tai, jog atsiliepimai yra analogiški, dėl to priteisti išlaidas už juos abu, neteisinga. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog BAB „Vievio paukštynas“ 2012 m. lapkričio 16 d. kreditorių susirinkimo metu priimti nutarimai buvo ginčijami atskirose civilinėse bylose (civilinėje byloje Nr. 2-6734-258/2012 pagal kreditoriaus AB „Kauno grūdai“ skundą ir civilinėje byloje Nr. 2-6666-258/2012 pagal kreditoriaus TeSo Ten Elsen GmbH&Co.KG skundą), kurios vėliau buvo sujungtos. Atsakovas BAB „Vievio paukštynas“ kiekvienoje iš nurodytų bylų teikė atskirą atsiliepimą, todėl turi teisę prašyti priteisti iš kreditorių jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tai, jog atsiliepimai iš esmės grindžiami tais pačiais argumentais, nesudaro pagrindo teismui mažinti prašomas priteisti atstovavimo išlaidas, kadangi ir kreditorių skundų argumentai dėl kai kurių kreditorių susirinkimo nutarimo yra analogiški. Kreditorius AB „Kauno grūdai“ atskirojo skundo dėl ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties nepateikė, todėl, klausimas dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, vertinamas tik dalyje, kuria iš kreditoriaus TeSo Ten Elsen GmbH&Co.KG atsakovui priteista 2 710,40 Lt advokato išlaidų. Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės BAB „Vievio paukštynas“ pateikė teismui įrodymus apie patirtas 2 710,40 Lt dydžio išlaidas už suteiktas atstovavimo paslaugas (t. 2, b.l. 38-40). Minėtas išlaidas sudaro atsiliepimo į skundą rengimo išlaidos. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, 8.2 punkto nuostatomis, už atsiliepimą į ieškinį (skundą) taikomas koeficientas yra 3. Nustatytas koeficientas yra dauginamas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio, kuri atsiliepimo pateikimo metu buvo 1000 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“), todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas rekomendacijas, pagrįstai iš kreditoriaus TeSo Ten Elsen GmbH&Co.KG atsakovo naudai priteisė 2 710,40 Lt dydžio atstovavimo išlaidas.

Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti iš apelianto bylos nagrinėjimo apeliaciniame procese jo patirtas atstovavimo išlaidas. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, prašant iš antrosios šalies priteisti išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą, teismui turi būti pateikiamas prašymas kartu su jį pagrindžiančiu išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Nagrinėjamu atveju iki bylos išnagrinėjimo iš esmės atsakovas duomenų apie prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydį ir jas pagrindžiančių paskaičiavimų nepateikė, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2013m. rugsėjo 2d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Netenkinti atskirojo skundo.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                       Egidija Tamošiūnienė