Administracinė byla Nr. A-2032-525/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01040-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 14.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. A. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Studija 33“, B. K., V. B., J. G., uždarajai akcinei bendrovei „Taurenta” dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas J. A. su skundu (I t., b. l. 4-8) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2014 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. AD1-513 „Dėl žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Nurodė, jog jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kurio pagrindinė tikslinė paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Tarp sklypo ir gretimo sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), yra įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas. Pareiškėjas 2007 m. sausio 10 d. gavo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sutikimą Nr. 2-111-(12.24) pradėti rengti sklypo detalųjį planą, kurio tikslas – žemės sklypo ribų keitimas, nekeičiant pagrindinės tikslinės sklypo naudojimo paskirties, prijungiant laisvos valstybinės žemės fondo žemę, tačiau detalusis planas nėra patvirtintas. Įsakymu buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (toliau – ir planas). Prašymą panaikinti Įsakymą pareiškėjas argumentavo tuo, kad pažeista jo teisė prijungti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą. Nurodė, jog su sklypo (duomenys neskelbtini) savininkais 2011 m. sausio 28 d. sutarė, kad tarp žemės sklypų įsiterpusį laisvą valstybinės žemės sklypą išsipirks lygiomis dalimis pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Žemėtvarkos skyriaus sudarytą įsiterpusio tarp (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir (duomenys neskelbtini), Klaipėda, žemės ploto schemą (toliau – ir schema). Iš Įsakymu patvirtinto plano brėžinio matyti, jog kertama jo rengiamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, plane ir schemoje pažymėta rytinė kraštinė (patvirtinto plano vakarinė kraštinė), todėl pažeista jo teisė planuoti įvažiavimą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Klaipėda, iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kuriuo teisėtai pagal projektą naudojasi daugiau nei 20 metų. Tiek jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, tiek sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, planų sprendiniai turi būti suderinti ir vienas kitam neprieštarauti, todėl būtina atlikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, plano viešinimo procedūrą, kuri nebuvo atlikta. Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110 patvirtinto Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinius (duomenys neskelbtini) gatvė yra C1 kategorijos, o pagal Statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 reikalavimus iš C1 kategorijos gatvės šalutiniai keliai gali būti ne arčiau nei 50 metrų nuo sankryžos. Įsakymu patvirtintame plane šio reikalavimo nesilaikyta, todėl detalusis planas neatitinka Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinių ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijas direktoriaus 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. AD1-560 patvirtintų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda plano rengimo 9.2 punkto reikalavimų. Patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, planas neatitinka ir (duomenys neskelbtini) gatvės ašiai keliamų reikalavimų, nes formuojamo sklypo riba nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ašies atitraukta 10 metrų atstumu, tačiau tai padaryta ne nuo Registrų centre registruotos gatvės ašies. Įsakymu patvirtinto plano žemės sklypo riba patenka už gatvės (bendrajame plane numatytos C kategorijos) raudonųjų linijų ir tokie sprendiniai užkerta kelią ateityje (duomenys neskelbtini) g. rekonstruoti į C kategorijos gatvę, t. y. esant netinkamai nustatytai gatvės ašiai ir netinkamai atitrauktai gatvės ribai, sklypo riba užeina už gatvės raudonųjų linijų, iš viso 62 kv. m ploto laisvos valstybinės žemės, skirtos gatvės ir jos elementų tiesimui ir įrengimui, kurią, palikus Įsakymą nepakeistą, ateityje valstybė turėtų iš šio sklypo savininkų išpirkti.

Atsakovas Administracija atsiliepime (I t., b. l. 31-33) prašė skundą atmesti.

Nurodė, kad dėl visų pareiškėjo argumentų yra išsamiai atsakyta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2013 m. vasario 12 d. išvadoje Nr. (6.3)-2D-2325, kurioje nurodyta, jog motyvai dėl gatvės kategorijos ir atstumo nuo gatvės ašinės linijos iki sklypo ribos bei informavimo procedūrų yra nepagrįsti. Tuos pačius argumentus pareiškėjas dėstė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A822-514/2014 ir teismas juos pripažino nepagrįstais. Pareiškėjo motyvai dėl gatvės kategorijos ir atstumo nuo gatvės ašinės linijos iki sklypo ribos nesusiję su jo subjektinių teisių pažeidimu, o viešojo intereso gynimo teisė pareiškėjui nesuteikta. Pareiškėjo pageidavimas įsigyti dalį laisvos valstybinės žemės tarp sklypo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės nepagrįstas, nes pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktą, įsiterpusiu sklypas laikomas tuomet, kai jis įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių).

Tretieji suinteresuotieji asmenys B. K., V. B., J. G. atsiliepime (I t., b. l. 77-79) prašė skundą atmesti.

Nurodė, kad jų ir pareiškėjo sklypas nesiriboja ir pareiškėjo argumentai dėl planavimo viešinimo procedūrų yra paneigti teismo sprendimu, todėl jis neturi subjektinės teisės ginčyti Įsakymą. Įsakymas pareiškėjo teisių nepažeidžia, jis turi suformuotą įvažiavimą į sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės ir nepagrįstai reikalauja įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, kuris skirtas įvažiuoti į jiems priklausantį sklypą. STR 2.06.01:1999 nustato atstumus ne tarp gatvės ir šalutinių kelių, bet tarp dviejų gretimų įvažiavimų ir išvažiavimų. Įsakymu patvirtinu sklypo planu suformuoto ir prijungto žemės sklypo, pažymėto indeksu „2“ kraštinė riba nekerta gatvės raudonųjų linijų, o su ja sutampa, o gatvės ašis yra nustatyta nuo esamos (duomenys neskelbtini) gatvės ašies ir raudonųjų linijų nepažeidžia.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 12 d. sprendimu (II t., b. l. 51-56) atmetė pareiškėjo J. A. skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. AD1-513 „Dėl žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ panaikinimo.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 0,0964 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Ginčijamu Įsakymu patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, planas, prilyginamas teritorijų planavimo dokumentui, kurio tikslas – pertvarkyti žemės sklypą padidinant jį ne daugiau kaip 4 arais laisvoje valstybinėje žemėje. Pareiškėjas, argumentuodamas, jog tarp jo sklypo (duomenys neskelbtini) ir sklypo (duomenys neskelbtini) yra įsiterpęs laisvos valstybinės žemės sklypas, ginčija Įsakymą dėl to, jog taip pat siekia jam priklausantį sklypą padidinti įsiterpusio laisvos valstybinės žemės sklypo sąskaita. Pareiškėjas yra pradėjęs planavimo procedūras, o ginčijamu įsakymu patvirtinto plano sprendiniai nesutampa jo rengiamo plano sprendiniams.

Teismas nurodė, kad Įsakymu patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas parengtas iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nustatyta tvarka. Pagal Aprašo 4.4 punktą, rengiant sklypo planą padidinami ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje esami žemės sklypai, kai nėra galimybės suformuoti atskirų sklypų. Žemės sklypo plane numatomas įsiterpusio žemės sklypo sujungimas su pagrindiniu žemės sklypu, taip pat sujungto žemės sklypo pertvarkymas pagal Aprašo 4.2 punkte nurodytus būdus. Aprašo 29 punkte nurodyta, kad kai žemės sklypo planas rengiamas Aprašo 4.4 punkte nurodytu atveju, plano rengėjas apie parengtą žemės sklypo planą registruotais laiškais informuoja su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių (turinčių daugiau negu vieną bendrą ribos posūkio tašką) žemės sklypų savininkus ir (ar) valstybinės žemės naudotojus, nurodydamas galimybes susipažinti su parengtu žemės sklypo planu, arba su šiuo dokumentu supažindina juos asmeniškai. Teismas, įvertinęs nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, pareiškėjo argumentą, jog Įsakymas neteisėtas, nes su juo nebuvo derinti patvirtinto plano sprendiniai, nors jo sklypas ribojasi su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu ir jis taip pat yra pradėjęs planavimo procesą, laikė nepagrįstu.

Pastaruoju aspektu teismas nurodė, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-230-609/2012 ir 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-441-162/2013 konstatuota, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neatitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje pateiktos žemės sklypo sąvokos, o J. A. negali būti laikomas tokios žemės naudotoju. Konkretizuojant šią aplinkybę nurodytina, kad iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog 1994 m. rugpjūčio 11 d. 0,0964 ha žemės sklypas įregistruotas registre, žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir įregistruota J. A. nuosavybės teisė. Vertinant šias aplinkybes ir pareiškėjo dėstomus argumentus darytina išvada, kad pareiškėjas negali būti laikomas naudotoju laisvos valstybinės žemės, į kurią pretenduoja Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007 m. sausio 10 d. sutikimo Nr. 2-111-(12.24) pradėti rengti sklypo detalųjį planą pagrindu, nes šie sprendiniai nerealizuoti, neįregistruoti nekilnojamojo turto registre ir jis negali būti laikomas laisvos valstybinės žemės naudotoju.

Pažymėta, jog pagal Aprašo 17.3 punktą gavus valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, kad žemės sklypas būtų padidintas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, jeigu įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas tiesiogiai ribojasi daugiau negu su vienu žemės sklypu, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas apie pradedamą rengti žemės sklypo planą raštu informuojami su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių (turinčių daugiau negu vieną bendrą ribos posūkio tašką) žemės sklypų savininkai ir (ar) valstybinės žemės naudotojai, ir siūloma pirkti arba nuomoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą visiems besiribojančių žemės sklypų savininkams arba valstybinės žemės naudotojams. Tame pačiame punkte nurodyta, jog laisvos valstybinės žemės plotas, įsiterpęs tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelio (gatvės), laikomas tiesiogiai besiribojančiu tik su tuo žemės sklypu, su kuriuo turi bendrą ribą kelio (gatvės) pusėje. Teismas nurodytose administracinėse bylose konstatavo, jog 0,1136 ha žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, suprojektuotas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. AD1-1062 patvirtintu detaliuoju. Detaliuoju planu laisvoje valstybinėje žemėje į sklypą buvo suplanuotas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kuris tiesiogiai ribojasi tik su žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Konstatuota, jog teiginys, kad įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas, dėl kurio kilo ginčas, tiesiogiai ribojasi daugiau negu su vienu sklypu, neatitinka tikrovės, todėl nėra pagrindo įpareigoti žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkus suderinti teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Klaipėdos apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-441-162/2013 vertindamas pareiškėjo argumentą, jog gretimoje teritorijoje ((duomenys neskelbtini)) vykdomos teritorijų planavimo procedūros, rengiamų abiejų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai negali prieštarauti vieni kitiems ir kad būtina atlikti parengto žemės sklypo plano viešinimo procedūrą, siekiant suderinti abiejų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendime nurodė, jog toks reikalavimas nepagrįstas, nes laisvos valstybinės žemės plotas ribojasi tik su žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. sausio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-514/2014 (toliau – ir LVAT Nutartis) Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje ginčydamas sprendimą, kuriuo patvirtintas planas, prilyginamas detaliajam planui, vėl kelia tokį patį argumentą, nevertindamas galiojančiais teismų sprendimais nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių ir nenurodydamas naujų reikšmingų ginčui aplinkybių.

Teismas nurodė, jog įvertinęs tai, jog įsiteisėjusiais Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimais: 2012 m. spalio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-230-609/2012 ir 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. I-441-162/2013, kuriose dalyvavo tie patys asmenys buvo nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotas ribojasi tik su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) ir įpareigojimas žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkams suderinti teritorijų planavimo dokumentų sprendinius nepagrįstas, todėl ir nagrinėjamoje byloje teismas neturi pagrindo daryti priešingą išvadą. Pareiškėjas J. A. negali pretenduoti į laisvos valstybinės žemės prijungimą, nes jam priklausantis nuosavybės teise žemės sklypas nesiriboja su laisvos valstybinės žemės plotu dėl to, kad neturi bendros ribos kelio (gatvės) pusėje (Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo 17.3 punktas). LVAT Nutartyje vertindamas pareiškėjo teisę pretenduoti į šį laisvos valstybinės žemės plotą konstatavo tokias pat aplinkybes.

Teismas laikė pagrįstais atsakovo argumentus, kad jog pareiškėjo motyvai dėl ginčijamo įsakymo prieštaravimo Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniams ir tai, jog ginčijamu įsakymu patvirtinto plano žemės sklypo riba patenka už gatvės (bendrajame plane numatytos C kategorijos) raudonųjų linijų, yra susiję su viešojo intereso gynimu, o nagrinėjamu atveju pareiškėjas nėra subjektas, turintis įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą. Tuo atveju, kai tokia teisė įstatymu nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismą besikreipusio asmens materialinio suinteresuotumo ir tenkinti jo reikalavimą apginti viešąjį interesą. Be to, nurodytais įsiteisėjusiais teismų sprendimais taip pat konstatuota, jog išlaikyti atstumų reikalavimai tarp (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų ir sklypo ribų. Pareiškėjo į bylą pateikta Lietuvos Respublikos teismo eksperto, konsultanto G. T. ekspertinio tyrimo medžiaga nėra šios bylos tyrimo dalykas, nes teismas ekspertizės neskyrė. Pažymėta, kad išvados teiginiai dėl galimo plano prieštaravimo Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniams, nesietini su pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimu ir negali būti ginčijami pareiškėjo pasirinktu būdu.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuota, jog pareiškėjas skunde iš esmės naujų aplinkybių, kurios nebūtų įvertintos įsiteisėjusiais Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimais, nenurodė, todėl nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, jog Įsakymas neteisėtas.

III.

Pareiškėjas J. A. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 60-62), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą dėl Administracijos Įsakymo panaikinimo tenkinti visiškai.

Apeliaciniame skunde pateikia šiuos pagrindinius argumentus:

1) Nesutinka, kad skunde keliami klausimai jau nagrinėti kitose teismo nurodytose bylose, pareiškėjas nepateikia naujų aplinkybių. Teismo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtos bylos negalima sutapatinti su šia byla. Išnagrinėtoje byloje Lietuos vyriausiasis administracinis teismas nevertino paties plano teisėtumo. Šioje byloje narinėjamas klausimas, ar teisėtai Administracija patvirtino ginčo sklypo planą, dėl suderinto dokumento turinio teisėtumo ir pagrįstumo.

2) Teismui buvo pateikta kompetentingo specialisto, įrašyto į teismo ekspertų sąrašą, išvada, kad planas parengtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir neatsižvelgiant į Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinius. Eksperto pateikiami išaiškinimai ir išvados nagrinėjamai bylai labai svarbūs.

3) Nesutinka, kad pareiškėjo motyvai dėl ginčijamo Įsakymo prieštaravimo Klaipėdos bendrojo plano sprendiniams, susiję su viešojo intereso gynimu, kad jis neturi materialinio suinteresuotumo šiuo aspektu. Teigia, jog teismo posėdyje buvo detaliai atskleista kaip šie sprendiniai tiesiogiai liečia pareiškėją. Pareiškėjas turi suinteresuotumą reikšti reikalavimus dėl sprendimų, kurie tiesiogiai apriboja jo galimybę įgyvendinti savo teisę užbaigti teritorijų planavimo procedūras ir formuoti įvažiavimą į jam nuosavybės teise priklausantį sklypą iš šiaurės nuo (duomenys neskelbtini) gatvės.

4) Pripažįsta, kad pareiškėjo žemės sklypas nelaikytinas besiribojančiu žemės sklypu, kurio savininkas ar valdytojas turi teisę į besiribojančią laisvą valstybinę žemę, tačiau pareiškėjas skundą motyvavo ne tik tuo, kad pretenduoja į Įsakymu prijungiamą laisvą valstybinę žemę, bet ir tuo, kad prijungus tokios konfigūracijos laisvos valstybinės žemės dalį prie žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), iš pareiškėjo atimama galimybė formuoti įvažiavimą į jam priklausantį  sklypą. Todėl negalima sutikti, jog prijungiant laisvą valstybinę žemę visiškai neturi būti atsižvelgiama į tokio sprendimo pasekmes kitiems asmenims. Akcentuoja, jog atsakovas buvo leidęs prisijungti įvažiavimui reikalingą laisvą valstybinę žemę, formuoti įvažiavimą, tačiau staiga dalį šios žemės Įsakymu prijungė prie gretimo žemės sklypo. Žemės prijungimas prie žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, neturi būtinumo, šį plotą be jokių apribojimų buvo galima kompensuoti prijungiant laisvos žemės iš šiaurės rytų pusės.

5) Įvažiavimas į pareiškėjo sklypą galėtų būti formuojamas iš pietinės pusės, tačiau atsižvelgiant į tai, kad būtent šiaurinėje sklypo dalyje yra krovinių iškrovimui skirta rampa, pareiškėjas ,atsižvelgdamas  į gretimų sklypų savininkų pretenzijas, siekia įvažiavimą formuoti iš šiaurinės pusės.

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 70-72) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pateikia šiuos pagrindinius argumentus:

1) Pareiškėjas nurodo tuos pačius argumentus kaip administracinėje byloje Nr. A822-514/2014, kurie teismo pripažinti nepagrįstais. Minėtoje byloje yra ir Inspekcijos išvada, kurioje taip pat aiškiai ir objektyviai atsakoma į kiekvieną apelianto motyvą.

2) Apelianto motyvai dėl gatvės kategorijos ir atstumo nuo gatvės ašinės linijos iki sklypo ribos nesusiję su jo subjektinių teisių pažeidimu. Tiek pareiškėjas, tiek tretieji asmenys (duomenys neskelbtini) sklypo savininkai planuoja išvažiavimus iš savo sklypų į (duomenys neskelbtini) gatvę, t. y. ta pačia kryptimi lygiagrečiai. Pareiškėjo samprotavimai apie išvažiavimo iš jo sklypo į (duomenys neskelbtini) gatvę negalimumą dėl Įsakymo patvirtinimo nėra įrodyti, taip pat nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjui būtų atsisakyta derinti jo planuojamą įvažiavimą. Jei pareiškėjui ir būtų atsisakyta derinti įvažiavimą į jo sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvę, tai ne dėl ginčijamo Įsakymo, o dėl kitų priežasčių, kadangi šiuo metu pareiškėjo rengiamo detaliojo plano sprendiniuose pareiškėjo pageidaujama prisijungti laisva valstybinė žemė labai nežymiai (1-2 metrų) persidengia su ginčijamu Įsakymu patvirtintu sklypo planu tretiesiems asmenims suplanuotu sklypu. Tačiau minėtas persidengimas nėra lemiamas sprendžiant dėl pareiškėjo galimybės planuoti išvažiavimą iš savo sklypo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir pareiškėjas byloje nepaneigė pastarosios išvados.

3) Motyvas, kad pareiškėjui užkertamas kelias įsigyti laisvą valstybinę žemę tarp jo sklypo ir (duomenys neskelbtini) gatvės, nepagrįstas. Pareiškėjas turi tokią teisę ir gali ją įgyvendinti. Tuo tarpu pareiškėjo pageidavimas įsigyti dalį laisvos valstybinės žemės, įsiterpusios tarp sklypo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės, yra visiškai nepagrįstas ir neproporcingas. Pareiškėjas pretenduoja ne tik į tarp jo sklypo ir (duomenys neskelbtini) gatvės įsiterpusią laisvą valstybinę žemę, bet ir į laisvą valstybinę žemę, įsiterpusią tarp šalia esančio sklypo adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės, kas yra visiškai nesuprantama. Be to, skundžiamu Įsakymu leista prisijungti laisva valstybinė žemė, pareiškėjo manymu, galėjo būti jau parduota tretiesiems asmenims, todėl tokiu atveju pareiškėjas turėtų ginčyti ir sklypo pardavimo sandorius bei jų registravimą, nes planas būtų jau realizuotas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Taurenta“ atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 73-74) prašo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Atsiliepime nurodo, kad apeliaciniame skunde keliami klausimai išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti  administracinėje byloje Nr. A822-514/2014. Teigia, jog apeliacinis skundas turi loginių prieštaravimu, tai patvirtina jame išdėstytų teiginių nepagrįstumą. Pažymi, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad „2“ kraštinė riba nekerta gatvės raudonųjų linijų, o su ja sutampa, ką pradiniame skunde nurodė ir pats pareiškėjas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. AD1-513 „Dėl žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“, teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjui teismo prašant Įsakymą panaikinti.

Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, jog Įsakymas neteisėtas, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo motyvais ir prieitomis išvadomis iš esmės sutinka, mano, jog nėra pagrindo, kaip prašo apeliantas, jo naikinti ir priimti naują sprendimą.

Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, jog atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalį, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, taip pat į tai, jog teismo padarytos išvados ir teisiniai vertinimai turi precedento galią kitoje byloje tik tiek, kiek jame pateiktas teisės aiškinimas yra aktualus kitoje byloje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-229/2012), nagrinėjamai bylai aktualūs administracinėse bylose Nr. I-230-609/2012 ir Nr. I-441-162/2013 (bylos numeris apeliacinės instancijos teisme Nr. A-882-514/2014) teismų nustatyti faktai, padarytos išvados ir teisiniai vertinimai.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog skunde keliami klausimai jau nagrinėti kitose teismo nurodytose bylose, pareiškėjas nepateikia naujų aplinkybių. Apeliantas teigia, jog teismo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtos bylos negalima sutapatinti su šia byla, išnagrinėtoje byloje Lietuos vyriausiasis administracinis teismas nevertino paties plano teisėtumo. Šioje byloje narinėjamas klausimas, ar teisėtai Administracija patvirtino ginčo sklypo planą, dėl suderinto dokumento turinio teisėtumo ir pagrįstumo.

Pasisakydama pastaruoju aspektu teisėjų kolegija sutinka, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtos administracinės bylos Nr. A822-514/2014 negalima tapatinti su šia byla, nes nesutampa jų dalykas, tačiau šios bylos tarpusavyje susijusios, nes joje buvo nagrinėjamas Administracijos rašto, kuriuo nederintas parengtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje planas, prilyginamas detaliojo planavimo dokumentui, teisėtumas ir pagrįstumas, kuris yra iš esmės analogiškas šioje byloje ginčijamu Įsakymu patvirtintam planui, pareiškėjas (minėtoje byloje buvęs trečiuoju suinteresuotu asmeniu) pateikia iš esmės tuos pačius argumentus dėl plano neteisėtumo.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad plano sprendiniai, kiek tai susiję su atstumu iki (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų išlaikymu, jau buvo nagrinėti, nepagrįstai atsisakė tikrinti, ar skundžiamu Įsakymu patvirtintame plane tinkamai atidėta riba iki (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų.

Akcentuotina tai, jog pastarasis pirmosios instancijos teismo argumentas (įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, jog išlaikyti atstumų reikalavimai tarp (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų ir sklypo ribų) buvo tik papildomas, pasisakant dėl šiuo aspektu pareiškėjo pateiktų argumentų, nes, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo motyvai dėl Įsakymo prieštaravimo Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniams ir tai, jog Įsakymu patvirtinto plano žemės sklypo riba patenka už gatvės (bendrajame plane numatytos C kategorijos) raudonųjų linijų, yra susiję su viešojo intereso gynimu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje inter alia nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą (1 punktas), pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo (3 punktas). ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reguliavimą viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, kiekvienu atveju patikrina, ar subjektas, kuris kreipiasi į teismą, turi įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą. Jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismą besikreipusio asmens materialinio suinteresuotumo ir tenkinti jo reikalavimą apginti viešąjį interesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-580/2013; 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-520-211/2013 Administracinė jurisprudencija. 2013, 26, p. 271-301).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjui teisė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą nesuteikta.

Kartu, pasisakant dėl aptartų apeliacinio skundo argumentų, pastebėtina ir tai, jog, pirma, iš plano Aiškinamojo rašto (4. Transporto organizavimo dalis) matyti, jog formuojamo žemės sklypo Nr. 2 riba sutampa su C kategorijos (duomenys neskelbtini) gatvės raudonosiomis linijomis, o iš plano brėžinio matyti, kad tarp formuojamo žemės sklypo Nr. 2 ribos ir C kategorijos (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų yra 10 m atstumas. Antra, kaip nurodoma ir apeliaciniame skunde, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. sausio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-514/2014 nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 III skyriaus 2 dalies 2.4 punkto nuostatomis A, B ir C kategorijų gatvių reikmė ir techniniai parametrai nustatomi bendrajame plane. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110 patvirtinto Klaipėdos miesto teritorijos bendrojo plano sprendiniuose (duomenys neskelbtini) gatvė pažymėta kaip perspektyvinė C1 kategorijos gatvė. Minėto bendrojo teritorijų planavimo dokumento planavimo organizatorius yra Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius. Teisėjų kolegija kartu atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjai (šioje byloje tretieji suinteresuoti asmenys B. K., J. G. ir V. B.), naudodamiesi šios kategorijos byloms nustatyta privaloma bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka 2013 m. sausio 16 d. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kuri 2013 m. vasario 12 d. pateikė išvadą. Minėtoje išvadoje buvo nurodyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2012 m. lapkričio 2 d. rašte Nr. (31.1) RS2-1085 nurodė sklypo plano rengimo iniciatoriams, jog Klaipėdos miesto teritorijos bendrajame plane (duomenys neskelbtini) gatvė yra numatyta C kategorijos, ir, kad rengiant planą reikia atitraukti formuojamo sklypo ribą nuo esamos (duomenys neskelbtini) gatvės ašies 10 metrų atstumu. Inspekcijai pateiktoje sklypo plano brėžinio kopijoje nurodytas prijungiamo žemės sklypo Nr. 2 ribos nuo (duomenys neskelbtini) gatvės atstumas yra 10 metrų. Pažymėta, kad prijungiamo žemės sklypo Nr. 2 ribos atstumas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės yra toks, kokį Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2012 m. lapkričio 2 d. rašte Nr. (31.1) RS2-1085 buvo nurodžiusi laikytis. Be to, plano rengimo reikalavimuose nebuvo reikalauta nurodyti kitų duomenų apie gatvių ribas, ašis, išskyrus prijungiamo sklypo šiaurinę ribą iki (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų. Dėmesys atkreiptas į tai, kad ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. gruodžio 17 d. rašte Nr. (31.1)-RS2-1275 nėra suformuluoto reikalavimo grafiškai pagrįsti gatvės plotį, siekiant išvengti sklypo suformavimo ir pardavimo perspektyvinės C kategorijos gatvės raudonosiose linijose. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad iš esmės ginčo dėl sklypo ribos atstumo iki (duomenys neskelbtini) gatvės ašies nekyla, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. gruodžio 17 d. rašto Nr. (31.1)-RS2-1275 2 punktą (nederinti plano, nes transporto organizavimo dalis parengta be jokio pagrindimo, nepateikti duomenys apie gatvių ribas, ašį) panaikino pagrįstai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pastarieji Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo argumentai patvirtina, jog, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nurodytais įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, jog išlaikyti atstumų reikalavimai tarp (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų ir sklypo ribų. Pareiškėjo pateikiama kitokia minėto teisės aiškinimo interpretacija nepagrįsta, neteisinga.

Pažymėtina, jog teismas, byloje esančių įrodymų kontekste, susipažino ir su pareiškėjo pateikta eksperto išvada, tačiau vertina, jog joje pateikti argumentai ir išvados yra nekonkretūs, nevienareikšmiški, todėl nepaneigia aukščiau išdėstytų argumentų.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat pateikia argumentus, dėl savo suinteresuotumo reikšti reikalavimus dėl sprendimų, kurie tiesiogiai apriboja jo galimybę įgyvendinti teisę suformuoti įvažiavimą į jam nuosavybės teise priklausantį sklypą; kad pareiškėjo teisėti lūkesčiai suformuoti įvažiavimą į jam priklausantį žemės sklypą iš šiaurės nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, buvo pagrįsti, nes atsakovas buvo leidęs prisijungti įvažiavimui reikalingą laisvą valstybinę žemę tarp pareiškėjo žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini) gatvės, leidęs formuoti šioje žemėje įvažiavimą, tačiau staiga dalį šios žemės Įsakymu prijungė prie gretimo žemės sklypo; pareiškėjo įvažiavimui reikalinga laisvos žemės dalis, sudaro tik nedidelę dalį prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje prijungiamo žemės sklypo, gretimam sklypui neturi jokios funkcinės paskirties, jokio būtinumo, tuo tarpu pareiškėjas dėl tokio ploto atėmimo, praranda galimybę įsirengti įvažiavimą į savo sklypą iš šiaurės pusės; kad įvažiavimas į pareiškėjo sklypą būtų įrengtas per šiaurinę pusę suinteresuoti ir gretimo sklypo savininkai (pateiktos pretenzijos).

Pasisakant dėl pastarųjų argumentų visų pirma pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 26 dalį, teritorijų planavimas – pagal šio ir kitų įstatymų, taip pat jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus vykdomas procesas, kuriuo siekiama darnaus teritorijų vystymo ir kuris apima žemės naudojimo prioritetų, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, paveldosaugos ir kitų priemonių nustatymą, gyvenamųjų vietovių, gamybos, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros sistemų kūrimą, sąlygų gyventojų užimtumui reguliuoti ir veiklai plėtoti sudarymą, visuomenės ir privačių interesų suderinimą. Aiškindamas šį apibrėžimą teritorijų planavimo tikslų, įtvirtintų to paties įstatymo 3 straipsnyje (vienas kurių – 3 str. 1 d. 7 p. – derinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų), kontekste, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog teritorijų planavimas – tai fizinių, juridinių asmenų veiklos teritorinis organizavimas, kuriuo siekiama užtikrinti viešąjį interesą – racionalų teritorijos panaudojimą specifiniu būdu – nustatant ar formuojant tam tikrų teritorijų juridinį statusą, kuris išreiškiamas įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose dokumentuose, kuriuose raštu ir grafiškai užfiksuojamos žinios apie teritoriją, žemės sklypus arba jų grupes, jų tvarkymo ir plėtojimo reikmes, sąlygas bei tvarką (2005 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4–247/2005; taip pat žr. 2006 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4–1039/2006; 2006 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14–86/2007; 2008 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1968/2008; 2008 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822–1678/2008).

Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, interesų pusiausvyra išlaikyta (jie suderinti), pareiškėjo interesai užtikrinami, nepažeidžiami. Plane gretimo sklypo (Nr. 3) vakarinė riba nustatyta pratęsiant esamas ribas. Tai atitinka racionalios žemėtvarkos principą. Pareiškėjui išlieka galimybė įsigyti laisvą valstybinę žemę tarp jo sklypo ir (duomenys neskelbtini) gatvės teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl pareiškėjo nurodomų raštų, kuriais, kaip teigiama, jam buvo leista prisijungti laisvą žemę, teisėjų kolegija nepasisako, nes jų teisėtumo tyrimas nėra šios bylos dalykas.

Kiti apeliacinio skundo argumentai, taip pat nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui, be apeliacinio skundo, pateikė ir rašytinius paaiškinimus bei naujus įrodymus – savo prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą sklypui (duomenys neskelbtini), Klaipėda, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsakymą į pastarąjį raštą ir kadastro žemėlapio ištrauką, tačiau pastarieji paaiškinimai ir įrodymai susiję su kitu, ne ginčui aktualiu sklypu, todėl nėra šios bylos dalykas, dėl jų plačiau nepasisakoma.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo J. A. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.