Civilinė byla Nr. B2-914-368/2015

     Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00259-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.2

              (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 21 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęsieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Meba“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei viešajai įstaigai (toliau VšĮ) Šiaulių regiono plėtros agentūra,

n u s t a t ė :

Šiaulių apygardos teisme gautas ieškovės UAB „Meba“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei VšĮŠiaulių regiono plėtros agentūra.

Atsisakytina kelti bankroto bylą.

Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog tarp šalių (ieškovėsUAB „Meba“ir atsakovės VšĮŠiaulių regiono plėtros agentūra)nėra išspręstas teisminis ginčas dėl skolos ir netesybų priteisimo, nereiškia, kad ieškovė negali inicijuoti bankroto bylos iškėlimo atsakovei, kadangi ieškovė jau pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo stadijoje neprivalo neabejotinai įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą ir pateikti neginčijamus atsakovės skolos buvimo įrodymus (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2600/2013). Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tuomet, kai atsakovė ginčija ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą įsiskolinimą arba jo įvykdymo terminą, šis įsiskolinimas neįskaičiuojamas į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę(pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1536/2010).

Teismas,įvertindamas aplinkybes, kad tarp ieškovės UAB „Meba“ ir atsakovės VšĮŠiaulių regiono plėtros agentūrašiuo metu vyksta teisminis ginčasŠiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-661-357/2015, neįskaičiuoja skolosUAB „Meba“į bendrą pradelstųVšĮŠiaulių regiono plėtros agentūra įsipareigojimų masę, o apie įmonės nemokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis.

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 9 straipsnį 7 dalies 1 punktą bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, o minėto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų.

ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės nemokumas nustatomas, ištyrus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės balansas ir pradelsti įsipareigojimai, kurių santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės-komercinės veiklos rezultatai rodo įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.

Teismas, vertindamas įmonės nemokumą, turi atsižvelgti į pradelstų įmonės įsipareigojimų (skolų) dydžio ir į balansą įrašyto turto vertės santykį.

Pagal 2015-09-15VšĮŠiaulių regiono plėtros agentūrabalansą finansiniais metais bendrovės turtas sudarė613 473 Eur, opradelsti įsipareigojimai kreditoriams 2015-09-15 iš viso siekė 170 258,96 Eur,t. y. pradelsti įmonės įsipareigojimai neviršija pusės į atsakovės balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.).

Teismas plačiau neanalizuoja atsakovės duomenų apie įmonės ūkinę-komercinę veiklą, kadangi ĮBĮ įmonės nemokumo nesieja su vykdomos veiklos pelningumo rodikliais, todėl duomenys apie atsakovės nuostolius rodo ne įmonės esamą nemokumą, o finansinę įmonės padėtį (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-250/2010).

Be to, pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Iš atsakovės internetinės svetainės matyti, kad atsakovės dalininkės yra Šiaulių regiono savivaldybės ir atsakovė nurodė, kad remiantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 30 d, sprendimu Nr. T-183, numatytas visų netinkamų finansuoti išlaidų kompensavimas.

Teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtas aplinkybes, atsakovės finansinę būklę ir ją rodančius rodiklius, sprendžia, kadVšĮŠiaulių regiono plėtros agentūrayra moki įmonė, ir nėra teisinio pagrindo kelti bankroto bylą atsakovei, atsakovė turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį. Be to, prioritetas teikiamas reabilitaciniam tikslui, o ne greitam verslo subjekto pašalinimui iš rinkos.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du savarankiški atsakomybės taikymo pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto procesinio dokumento pareiškimas, 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

Pagal 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Teismas pažymi, byloje nėra pakankamai duomenų, rodančių, kad ieškovė akivaizdžiai siekė sukelti nepatogumus, trukdžius, rūpesčius, todėl prašymas skirti baudą atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, 9 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas 

n u t a r i a :

Atsisakyti iškelti bankroto bylą atsakovei VšĮŠiaulių regiono plėtros agentūra.

              Nutartis per 10 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėjas                                                                                                     Egidijus Mockevičius