(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 14 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,
sekretoriaujant Monikai Šulcaitei,
dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sevilex“ atstovui advokatui Mindaugui Ginkui,
atsakovų G. K. ir J. K. atstovei advokatei Ievai Kontrauskaitei,
atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei I. Z.,
trečiųjų asmenų Vilniaus arkivyskupijos ir viešosios įstaigos „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ atstovui advokatui Henrikui Celencevičiui,
viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sevilex“ ieškinį atsakovams G. K., J. K. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėto patalpų paskirties pakeitimo, tretieji asmenys byloje Vilniaus arkivyskupija, viešoji įstaiga „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“, valstybės įmonė Registrų centras.
Teismas
n u s t a t ė:
uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sevilex“ (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams G. K., J. K. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėto patalpų paskirties pakeitimo, tretieji asmenys Vilniaus arkivyskupija, viešoji įstaiga „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“, valstybės įmonė Registrų centras, kuriuo prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gegužės 29 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti 2015 m. birželio 26 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) panaikinti 2015 m. birželio 26 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotų duomenų registraciją; solidariai iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodo, jog atsakovai G. ir J. K. (toliau – ir atsakovai K.) 2014 m. gegužės 9 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įsigijo administracines patalpas, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patalpos). Patalpos buvo (ir tebėra) administraciniame pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagrindinė naudojimo paskirtis – administracinė (toliau – ir Pastatas). Atsakovai K. 2014 - 2015 m. inicijavo ir atliko Patalpų paskirties pakeitimą iš administracinių į gyvenamąsias patalpas. Šiuo metu Patalpų pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų). Ieškovo manymu, Patalpų paskirties pakeitimas iš administracinių į gyvenamąsias patalpas atliktas neteisėtai, nes: 1) tokiam pakeitimui nebuvo gautas Statybos įstatyme numatytas Pastato bendraturčių sutikimas ir 2) toks pakeitimas suvaržo ieškovo, kaip kitų Pastate esančių patalpų naudotojo, teises.
Ieškovo manymu, Patalpų paskirties procedūros turėjo būti atliekamos pagal Statybos įstatymo redakcijas, galiojusias nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 1 d. Patalpų paskirtis buvo pakeista atliekant tik paprastojo remonto darbus, todėl taikomos šios Statybos įstatymo nuostatos (redakcijos nuo 2014-01-01 iki 2016-03-31/2016-12-31). Pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, statybą leidžiančiam dokumentui – rašytiniam pritarimui statinio projektui – gauti, be kita ko, turėjo būti pateiktas Pastato bendraturčių sutikimas. Pastatas nėra daugiabutis namas, jo savininkai nėra įsteigę bendrijos, todėl šiuo atveju sprendimai dėl Pastato turėjo būti priimami visų savininkų sutikimu (Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 punkto pagrindu). Pastato bendraturčių sutikimas ne tik kad nebuvo gautas, bet, ieškovo manymu, visiems Pastato bendraturčiams apie balsavimą net nebuvo pranešta. Balsavimo protokolo 5-6, 8 p. nurodyta, kad įteikta ir gauta tiek pat biuletenių (34), iš jų visi galiojantys ir visi 34 priskirti balsams „pritarė“. Biuletenių, kuriuos būtų gavę visi kiti, nei minėti 34, bendraturčiai, nebuvo įteikta. Ieškovo teigimu, tai yra grubus savininkų teisių pažeidimas, galimai rodantis sąmoningą atitinkamų asmenų siekį išvengti Pastato bendraturčių dalyvavimo Patalpų paskirties keitimo procese, stengiantis surinkti tik mažiausio galimo fizinių asmenų skaičiaus atstovaujamos mažiausios Pastato bendraturčių daugumos sutikimą, iš anksto galimai žinant, kad Patalpų paskirties pakeitimas pažeistų kitų savininkų teises, dėl ko šie savininkai tam prieštarautų.
Ieškovui kyla abejonių ir dėl to, ar Biuletenyje už kai kuriuos savininkus pasirašyta teisėtai. Biuletenyje esančioje lentelėje iš viso pasirašė du fiziniai asmenys: L. B. (už UAB „Senamiesčio svečių namai“, už I. R. ir už save) bei nežinomas asmuo (vardas ir pavardė nenurodyti) už UAB „Zeturija“. Neaišku, kokiu pagrindu ir ar teisėtai L. B. pasirašė už 9 balsus turinčią I. R. – Biuletenyje ir balsavimo protokole nenurodyta, kad būtų buvę pateikti kokie nors notariškai patvirtinti įgaliojimai, taip pat neaišku, kas, kokiu pagrindu ir ar teisėtai pasirašė už 10 balsų turinčią UAB „Zeturija“. Šie du parašai (t. y. parašai už 9 balsus turinčią I. R. ir už 10 balsų turinčią UAB „Zeturija“) neturėtų būti priskaičiuoti dėl neaiškių atstovavimo aplinkybių. Atmetus šiuos kvestionuotinus parašus, liktų tik L. B. parašai už iš viso 15 balsų, kuriuos turi UAB „Senamiesčio svečių namai“ ir pati L. B., kas nesiekia Pastato bendraturčių balsų daugumos. Ieškovas iškėlė abejones ir dėl to, ar buvo gautas bent vieno Pastato bendraturčio sutikimas. Jo manymu, Biuletenyje asmenys tikėtinai pasirašė kaip Biuletenį gavę, o ne balsavimo valią išreiškę.
Biuletenis, anot ieškovo, turi ir kitų trūkumų. Biuletenyje neužpildytos žymos „pritariu“ / „nepritariu“. Jo ir Balsavimo protokolo pirmųjų puslapių viršuje nurodyta, kad tai yra Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo priedai. Šis teisės aktas – Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašas, patvirtintas Aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. D1-251 (remiamasi redakcija, galiojusia aptariamos situacijos metu, t. y. nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d.; toliau – Aprašas) – nustato vieno ar kelių daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų dalinės nuosavybės savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, tvarką (Aprašo 1 p.), ir jis nėra taikomas šiuo konkrečiu atveju. Todėl toks Biuletenis turėtų būti laikomas negaliojančiu. Ieškovas abejoja visos Pastato bendraturčių sutikimo gavimo procedūros legitimumu, Biuletenio ir balsavimo protokolo patikimumu. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros, anot jo, galėjo būti tęsiamos tik pateikus visus privalomus dokumentus, nesant privalomo visų Pastato bendraturčių sutikimo negalėjo būti išduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gegužės 29 d. rašytinis pritarimas statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ir jis turėtų būti panaikintas.
Ieškovas pažymi, kad jis yra kitų Pastate esančių patalpų nuomininkas, t. y. ieškovas 2012 m. rugpjūčio 21 d. nekilnojamojo turto nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuomojasi Pastate esančias patalpas, kuriose vykdo restorano-baro veiklą. Atsakovams K. įsigijus Pastato antrame aukšte esančias Patalpas ir jas neteisėtai pavertus butu, šiame bute apsigyvenę asmenys nuolat kviečia policiją, besiskųsdami ieškovo veiklos keliamu triukšmu. Ieškovas dėjo pastangas savo veiklos keliamą triukšmą kiek įmanoma sumažinti, tačiau tam tikras triukšmo lygis restorano-baro veiklai yra neišvengiamas. Ieškovo įsitikinimu, ginčijamas Patalpų paskirties pakeitimas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, todėl ieškovas laikytinas suinteresuotuoju asmeniu ir turi teisę reikšti šį ieškinį. Atkreipia dėmesį, jog Pastatas yra administracinis ir pagrindinė jo naudojimo paskirtis – administracinė. Verslo veiklą ieškovas vykdo teisėtai, turėdamas visus tam reikalingus leidimus/licencijas, teisėtai išsinuomojęs tam tinkamas patalpas administracinės paskirties Pastate. Tuo atveju, jei savo įsigytų administracinių Patalpų paskirtį būtų išlaikę ir atsakovai K., jei šios Patalpos būtų naudojamos šiai tikrajai ir viso Pastato paskirtį atitinkančiai jų administracinei paskirčiai, ieškovo vykdoma veikla šiose Patalpose esančių asmenų ramybės ir poilsio netrikdytų, tačiau šių Patalpų paskirčiai esant pakeistai į gyvenamąją, ieškovas dėl aukščiau nurodytos priežasties de facto netenka teisės ir galimybės Pastate vykdyti savo verslo veiklos.
Atsakovai G. ir J. K. su ieškiniu nesutinka. Mano, jog ieškinys yra nepagrįstas nei faktiniu, nei teisiniu požiūriu, yra pareikštas praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 str. 1 d. numatytą vieno mėnesio terminą, kurį neprašoma atnaujinti, kas sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti. Atsakovai įžvelgia ir bylos nutraukimo pagrindus, nes ieškovas, kaip laikinas statinio valdytojas – nuomininkas, anot jų, neturi reiškiamo turinio reikalavimo teisės.
Apie ginčijamą individualų administracinį aktą ieškovas, atsakovų teigimu, laikytinas sužinojusiu 2015 m. liepos 1 d., “Infostatyba” paskelbus apie atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gegužės 29 d. priimtą „Rašytinį pritarimą statinio projektui“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuomet atitinkami duomenys buvo išviešinti Nekilnojamojo turto registre. Būtent 2015 m. liepos 1 d. ieškovas laikytinas sužinojusiu ir apie 2015 m. birželio 26 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini). Paties ieškovo kartu su ieškiniu pateikti įrodymai nenuginčijamai patvirtina, kad sužinota vėliausiai galėjo būti 2018 m. gruodžio 11 d. 16:02:01, kuomet ieškovo atstovas advokatas Mindaugas Ginkus atsispausdino Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą. VĮ „Registrų centras“ ginčijamų dokumentų kopijas ieškovui padarė 2019 m. vasario 26 d. Ieškovas neturėjo ir neturi teisės reikšti aktualaus turinio ieškinį, kas yra savarankišku pagrindu bylą nutraukti, nes ieškovas nėra Patalpų savininkas, o tik nuomininkas, ir negali remtis savininko teisių gynimu. To nepadarius, ieškinys atmestinas dėl jo nepagrįstumo, nes nagrinėjamo ginčo atveju pakako gauti Pastato patalpų savininkų daugumos pritarimą, kas ir buvo padaryta.
Atsakovų teigimu, ieškovas mėgina daryti jiems spaudimą/kerštauti už buvimą aktyviais ir pilietiškais, kadangi Vilniaus apygardos prokuratūra, išnagrinėjusi jų pareiškimą dėl nevykdomo sužaloto kultūros paveldo objekto - (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio vienuolyno namo, esančio (duomenys neskelbtini), atstatymo iki sužalojimo buvusios būklės, 2019 m. balandžio 10 d. priėmė „Nutarimą reikalauti pašalinti teisės pažeidimus” Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareikalavo Kultūros paveldo departamento ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – „Inspekcija“) spręsti dėl priemonių nustatytiems teisės pažeidimams pašalinti taikymo. Vykdant prokuratūros nutarimą, Inspekcija ieškovui surašė savavališkos statybos aktus bei privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis. Be to, už patalpų, kuriose buvo atlikti šalintini savavališkos statybos darbai, naudojimą ne pagal paskirtį, t. y. restorano - naktinio baro veiklai, ieškovui ir/ar atsakingiems jo asmenims galimai buvo taikytos nuobaudos.
Ieškovo nurodomas tariamas faktinis ieškinio pagrindas neturi nieko bendro su tikrove, o tokio ieškinio patenkinimas nesukeltų ieškovui jokio teisėto teisinio efekto. Atsakovų teigimu, tai taip pat yra savarankišku pagrindu šios civilinės bylos nutraukimui. Ginčijant atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Rašytinį pritarimą, ieškinyje yra nurodomas iš esmės tik vienas motyvas, susijęs su „visų” pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), esančių patalpų savininkų sutikimo paskirties keitimui nebuvimu. Atsakovų manymu, ieškovo ieškinyje nurodoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 str. norma, reglamentuojanti “bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto“ valdymą, naudojimąsi juo ir disponavimą bendraturčių sutarimu, aktualiu atveju nėra taikytina. Šiuo atveju atsakovams K. Patalpos (butas) priklauso asmeniškai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl, kiek tai liečia konkrečiai atsakovų K. butą, jokia bendroji dalinė nuosavybė su kitais trečiaisiais asmenimis neegzistuoja. Kitos pastate esančios patalpos taip pat yra suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto vienetai ir turi konkrečius savininkus, t. y. viso pastato kontekste nėra bendrosios dalinės nuosavybės objektai. CK 4.75 str. yra bendroji norma, detalizuojanti tik nuosavybės formą, tačiau nedetalizuojanti turto rūšies. Tuo tarpu CK 4.85 str. yra specialioji norma, reglamentuojanti būtent nuosavybės teisės įgyvendinimą, kai yra kalbama apie butus ir kitas patalpas. Statybos įstatymas į CK 4.75 str. rašytinio pritarimo išdavimo metu nenukreipė ir nenukreipia šiuo metu. Šiuo metu galiojančios Statybos įstatymo redakcijos 27 str. 5 d. 7 p. referuoja būtent į CK 4.85 str. Atsakovų įsitikinimu, aptariamu atveju yra taikytina CK 4.85 str. 1 d. nustatyta taisyklė, įtvirtinanti sprendimų priėmimą pastate esančių patalpų savininkų balsų dauguma. Sprendimas dėl atsakovų K. buto paskirties keitimo iš administracinės į gyvenamąją buvo priimtas aiškia pastate esančių butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, šis sprendimas CK 4.85 str. 9 d. nustatyta tvarka apskųstas nebuvo, todėl yra laikytinas teisėtu, galiojančiu bei sukuriančiu atitinkamas faktines ir teisines pasekmes.
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) su ieškiniu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti dėl ieškinio senaties termino praleidimo; netenkinus pirmojo prašymo, prašo bylą nutraukti; netenkinus pirmojo ir antrojo prašymų, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė taip pat mano, kad šioje byloje turi būti taikomas ABTĮ 29 straipsnyje numatytas 1 mėnesio terminas, kurį ieškovas praleido. Nagrinėjamu atveju ieškovas savarankiškais pagrindais ginčija atsakovės 2015 m. gegužės 29 d. išduotą rašytinį pritarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas, Rašytinis pritarimas), kuriuo buvo pritarta statytojo G. K. administracinės paskirties patalpų projekto keitimui į gyvenamosios (butų) paskirties. Informacija apie ginčijamą išduotą Leidimą paskelbta 2015 m. gegužės 29 d. Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, todėl ieškovas apie patvirtintą statybos leidimą turėjo ir galėjo sužinoti jau 2015 m., o abejojant, kad statybos leidimas yra neteisėtas, teisės aktų nustatytais terminais kreiptis į teismą dėl statybos leidimo neteisėtumo. Atsakovės manymu, ieškovas, siekdamas atnaujinti ženkliai praleistą apskundimo terminą, turi pateikti nenuginčijamus įrodymus dėl termino praleidimo pagrįstumo, tuo labiau, kad terminas praleistas beveik 5 metus. Šiuo atveju ieškovas nepateikia jokios informacijos, dėl kokių priežasčių buvo praleistas terminas ieškiniui pateikti, taip pat neprašo jo atnaujinti. Todėl, atsakovės vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas atmesti ieškinį. Priešingu atveju būtų pažeisti statytojo teisėti lūkesčiai, teisinio tikrumo ir teisinio stabilumo principai.
Atsakovės manymu, šiuo atveju egzistuoja bylos nutraukimo pagrindas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 d., kadangi ies?kovas ne?ra Patalpos, kuriai is?duotas statyba? leidz?iantis dokumentas, savininkas ar kitas teise?tas valdytojas, reikalavimo teisę grindžia tuo, kad yra kitu? Pastate esanc?iu? patalpu? nuomininkas 2012 m. rugpjūčio 21 d. nekilnojamojo turto nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, vykdantis jose restorano-baro veikla?. Ta aplinkybė, jog atsakovai K., įsigiję Pastato antrame auks?te esanc?ias Patalpas, pakeitę jų paskirtį į gyvenamąsias ir gyvendami bute, kviec?ia policija? dėl ies?kovo veiklos keliamo triuks?mo, nesudaro teisės ieškovui reikšti šį ieškinį ar ginti viešąjį interesą. Ieškovas nėra institucija, kuri gali ginčyti Leidimą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio prasme.
Atsakovė nesutinka su ieškovo argumentu, jog Leidimas yra neteisėtas, nes nebuvo gautas pastato savininkų sutikimas. Jos nuomone, CK 4.75 str. turėtų būti taikomas, kai ginčo objektas yra padalintas į idealias dalis, tačiau šiuo atveju yra atskiros (atidalintos) administracinės patalpos, kurios yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, yra asmeninė (ne bendra) patalpų savininkų atsakomybė, vadinasi, kiekviena turi atskirą balsą ir reikia balsų daugumos, o ne visų namo patalpų savininkų sutikimo. Atsakovams, pateikiant prašymą pakeisti jiems nuosavybes teise priklausančios patalpos paskirtį, t. y. atlikti veiksmus, kurie nekvalifikuotini kaip apimantys disponavimo teisę, šioje situacijoje pagal CK 4.85 str. 1 d. statybą leidžiančio dokumento gavimui užteko statinio patalpų savininkų daugumos sutikimo. Tenkinus ieškovo ieškinį, būtų formuojama ydinga teismų praktika – visais atvejais, net ir esant kelioms dešimtims administracinės paskirties patalpų, turėtų būti gautas absoliučiai visų patalpų savininkų sutikimas, o tai, atsakovės manymu, praktinėse situacijose nėra realu. Statybos įstatymo 23 straipsnio teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos – turi būti gaunama savininkų daugumos, o ne visų savininkų sutikimas.
Atsakovės nuomone, nepagrįsti ir neįrodyti ieškovo teiginiai dėl balsavimo ir biuletenių patikimumo. Atsakovė, vykdydama statyba? leidz?ianc?iu? dokumentu? is?davimo funkcija?, neturi pareigos tikrinti projekte pateiktu? duomenu? tikruma? ar galimą duomenų klastojimą, neturi ir pareigos vertinti protokolo ar biuletenių patikimumą, neturi teisės kreiptis į teismą dėl protokolo panaikinimo (jei nėra butų ir kitų patalpų savininkas). Šioje situacijoje nekilo jokių pagrįstų abejonių, kad balsavimo protokolas, kaip teigia ieškovas, gali būti suklastotas, todėl, esant visiems privalomiems dokumentams buvo išduotas Leidimas. Administracija nevykdė kitų patalpų savininkų susirinkimo raštu, nedisponuoja biuleteniais, išduodant Leidimą, pakako gauti patalpų savininkų daugumos sutikimą – balsavimo raštu protokolą. Administracijos darbuotojai neturi galimybės (taip pat kompetencijos) patikrinti, ar biuleteniai buvo išsiųsti ir įteikti visiems bendraturčiams, tačiau, vykdydama statybą leidžiančių dokumentų išdavimą, Administracija turi pareigą įsitikinti, jog pateikti visi pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalį privalomi dokumentai, tame tarpe ir statinio bendraturčių sutikimas. 2014 m. protokole aiškiai buvo nurodoma, jog dauguma (34 asmenys iš 51) sutinka su patalpos paskirties pakeitimu. To pakako. Balsavimo biuleteniai saugomi ne trumpiau kaip vienerius metus, pasibaigus saugojimo terminui, sunaikinami teisės aktuose nustatyta tvarka. Šioje situacijoje balsavimas raštu įvyko prieš beveik 6 metus, tad nėra aišku, ar balsų skaičiavimo komisija objektyviai gali pateikti balsavimo biuletenius. Bet kuriam Leidimo apskundimo pagrindui ar dokumentui jau yra suėjusi ieškinio senatis.
Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje Vilniaus arkivyskupija ir viešoji įstaiga „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ išreiškė dalinį pritarimą ieškiniui, o taip pat nuomonę, kad šiuo atveju byloje yra akivaizdus pagrindas pranešti prokurorui, kad atsakingi asmenys galimai atliko veikas rengiant, teikiant dokumentus ir jų pagrindu išduodant 2015 m. gegužės 29 d. rašytinį pritarimą neįgalioto asmens be bendrasavininkių sutikimo (balsavimo) parengtam projektui, registruojant duomenų pakeitimus nesamų duomenų ir neegzistuojančių dokumentų be neįgalioto asmens patvirtintos 2015 m. birželio 26 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.
Iš dalies nesutinka su ieškovu, kad atsakovai K. inicijavo ir atliko Patalpų paskirties pakeitimą iš administracinės paskirties į gyvenamąsias patalpas, nes tokių duomenų šioje byloje nėra pateikta, o iš viešų registrų surinkti duomenys tokį teiginį paneigia.
Nurodo, jog Patalpų paskirčiai pakeisti atsakovai privalėjo parengti patalpų paskirties keitimo į gyvenamąją projektą, gauti kitų bendrasavininkių sutikimą dėl Patalpas sudarančių 15,80 kv. m. bendro naudojimo patalpų, pateikti statybos užbaigimo/paskirties pakeitimo dokumentą. Tačiau iš viešų registrų surinkti dokumentai ir duomenys rodo, kad nei vieno iš paminėto atsakovai K. neatliko. Atsakovai neparengė Patalpų paskirties keitimo į gyvenamąją projekto. Ginčijamame Leidime nurodyta, kad pritariama projektuotojo MB „Archplius“ parengtam „Administracinio pastato (duomenys neskelbtini), administracinių patalpų paskirties keitimo į gyvenamąją paprastojo remonto projektas. Nr. (duomenys neskelbtini), parengtas 2015 m.“. Su ieškiniu pateikto MB „Archplius“ parengto projekto bendros dalies turinio 9 p. nurodoma, kad projektuotojas veikė pagal išduotą G. K. įgaliojimą. 2014 m. rugsėjo 16 d. notariniame įgaliojime nurodoma, kad projektuotojas K. M. įgaliojamas be teisės perįgalioti įgaliotojų vardu rašyti prašymus ir pareiškimus dėl Patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), specialiųjų architektūros reikalavimų gavimo, prašant ir derinant prijungimo prie inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, statybos (rekonstrukcijos) techninio projekto rengimo; statybą (rekonstrukciją) leidžiančio dokumento gavimo, bet ne dėl patalpų paskirties keitimo paprastojo remonto projekto rengimo. Todėl, šių trečiųjų asmenų manymu, Administracija viršijo savo įgaliojimus ir pažeidė teisės aktų nustatytą tvarką, nes negalėjo išduoti 2015 m. gegužės 29 d. rašytinio pritarimo neįgalioto asmens parengtam projektui. Pastato bendrojo naudojimo patalpų bendrasavininkiai nesutiko ir net nebalsavo dėl ginčo Patalpų paskirties keitimo.
Su ieškiniu pateikto MB „Archplius“ parengto projekto bendros dalies turinio 17 p. paminėtas „Balsavimo biuletenis“ patvirtina, kad butų ir kitų patalpų savininkams buvo siūloma pritarti dėl atsakovams nepriklausančios patalpos paskirties keitimo. Kaip apibrėžta paminėto balsavimo raštu biuletenio 4 p. svarstomame klausime (klausimuose), balsavimo biuletenyje pasirašę bendrasavininkiai balsavo „4.1. dėl buto priklausančio J. K. ir G. K., adresu (duomenys neskelbtini), kurio un. Nr. (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo.“. Kadangi minėtame balsavimo raštu biuletenyje nurodyta, jog balsuota dėl un. Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėto buto paskirties keitimo, tai nebuvo pagrindo laikyti tokio balsavimo kitu identifikavimo kodu (duomenys neskelbtini) pažymėtų atsakovams priklausančių patalpų paskirties keitimo. Balsavimo biuletenio trečiame stulpelyje balsavusieji turėjo raštu pažymėti: „pritariu“ / „nepritariu“. Tačiau minėtame stulpelyje nėra jokios žymos apie balsavusių žymą raštu (pasirinkimą). Todėl nepagrįsta teigti, kad minėtas balsavimo biuletenis patvirtina balsavusių raštu pritarimą. Todėl toks biuletenis negali būti laikomas bendrasavininkių pritarimu parengtam projektui. Tokiu būdu tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tiek ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas dar vienu savarankišku pagrindu viršijo savo įgaliojimus ir pažeidė teisės aktų nustatytą tvarką, nes vienas jų turėjo atsisakyti išduoti 2015 m. gegužės 29 d. rašytinį pritarimą neturint bendrasavininkių sutikimo (balsavimo) parengtam projektui, o kitas – negalėjo Nekilnojamojo turto registre teisėtai ir pagrįstai registruoti duomenų pakeitimų nesamų duomenų ir neegzistuojančių dokumentų pagrindu.
Pritaria ieškovui, kad atsakovai turėjo užtikrinti, jog Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos apraše, patvirtintame Aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. Dl-251 (redakcija, galiojusi aptariamos situacijos metu, t. y. nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d.;), nustatyta tvarka būtų paskelbta apie patalpų paskirties keitimo balsavimą bei Patalpų kaimynystėje esančių Restorano patalpų savininkui arba nuomininkui būtų įteiktas balsavimo raštu biuletenis, o šiuos biuletenius įteiktų balsavimo organizatorius (Aprašo 3.1, 3.2 p). Pastatas yra administracinės paskirties ir jį valdo 25 bendrasavininkai, kurie nėra pavedę jokiam asmeniui administruoti Pastatą. Todėl kiekvienas Pastato patalpų savininkas išsaugo visas teises būti informuotas bei balsuoti visais su Pastate esančių patalpų pakeitimu susijusiais klausimais. Atsakovai K. to neatliko, nes nei Vilniaus arkivyskupija, nei viešoji įstaiga „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ negavo balsavimo biuletenio ir nerado jokio skelbimo apie balsavimą.
Mano, kad nurodytu neteisėtu (ne)veikimu bei oficialių procedūrų imitavimu atsakovai grubiai pažeidė bendro naudojimo patalpų bendrasavininkių bei ieškovo, kaip teisėto kaimyninių restorano patalpų nuomininko, teises ir teisėtus interesus. Tokių grubių teisės aktų pažeidimų, kaip veikimo be įgaliojimo, procedūrų imitavimo (galimai klastojimo) negalėjo nepastebėti bei negalėjo toleruoti nei Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nei Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas.
Trečiųjų asmenų atstovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad 2015 m. birželio 26 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtino ne atsakovai ir ne įgaliotas asmuo, bet bendrapavardis V. K. Prie dokumentų, pateiktų su šia deklaracija, nebuvo pridėtas šiam asmeniui statytojo išduotas įgaliojimas. Tokiu būdu Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas viršijo savo įgaliojimus ir pažeidė teisės aktų nustatytą tvarką, nes negalėjo Nekilnojamojo turto registre registruoti duomenų pakeitimų.
Trečiųjų asmenų teigimu, atsakovų įsigytų administracinės paskirties Patalpų sujungimas su 15,80 kv. m. bendro naudojimo patalpomis yra iš esmės neteisėtas ir pažeidžia restorano patalpų savininko ir nuomininko interesus, nes šios bendro naudojimo patalpos buvo skirtos patekti į II a. Restorano patalpų ir nebuvo parengti jokie dokumentai dėl bendro naudojimo patalpų prijungimo prie Patalpų.
Pritaria ieškovui, kad remiantis viešame registre išviešinta Nuomos sutartimi, ieškovas yra tinkamai įgaliotas ir turi teises per bendrąjį ieškinio senaties terminą ginčyti kaimyninių Patalpų paskirties pakeitimo dokumentus, nes šis pakeitimas bei po jo sekęs atsakovų nekaimyniškas, direktyvus, bekompromisis elgesys tiesiogiai žeidžia nuomininko teisėtai ir pagrįstai vykdomą veiklą bei jo teises ir teisėtus interesus.
Trečiasis asmuo valstybės įmonė Registrų centras (toliau – Registrų centras) pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas, kad nesutinka su reikalavimu panaikinti 2015 m. birželio 26 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotų duomenų registraciją, mano, jog yra pagrindas nutraukti bylą šioje reikalavimų dalyje, o to nepadarius – atmesti šį reikalavimą kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad ieškovas yra akivaizdžiai praleidęs terminą skųsti 2015 m. liepos 1 d. priimtą Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimą, kuriuo buvo įregistruotas kadastro duomenų tikslinimas (daikto registravimas). Be to, pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – NTKĮ) 3 str. 3 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Vadovaujantis NTKĮ 13 str. - įrašant ar pakeičiant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą yra priimamas Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimas. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30, 31 straipsniai numato privalomą išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, t. y. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimai per vieną mėnesį nuo skundžiamo sprendimo priėmimo dienos turi būti skundžiami centriniam registratoriui, o centrinio registratoriaus – teismui. Ieškovas nesilaikė minėtos privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos – neskundė Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimo dėl duomenų įrašymo per vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos centriniam registratoriui, o centrinio registratoriaus sprendimo – teismui. Todėl, Registrų centras nuomone, yra pagrindas nutraukti civilinę bylą dalyje dėl Deklaracijos pagrindu įregistruotų duomenų registracijos panaikinimo Nekilnojamojo turto registre pagal CPK 293 str. 2 p.
Registrų centras manymu, ieškovo reikalavimas panaikinti Deklaracijos pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotų duomenų registraciją yra išvestinis ir perteklinis, todėl neturėtų būti tenkinamas ir tuo pagrindu, kad teismui patenkinus ieškovo ieškinio pirmąjį bei antrąjį reikalavimus ir panaikinus pritarimą projektui bei Deklaraciją, įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų pakankamas pagrindas kadastro duomenų, atliktų šių dokumentų pagrindu, išregistravimui.
Visi kiti ieškinio reikalavimai yra nesusiję su Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo atliekamomis funkcijomis, teisėmis bei pareigomis, todėl juos spręsti šis trečiasis asmuo prašo teismo nuožiūra.
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovai G. ir J. K. 2014 m. gegužės 9 d. administracinių patalpų pirkimo – pardavimo sutarties (toliau - Sutartis) pagrindu iš UAB ,,Zeturija“ bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo negyvenamas administracines patalpas su 15,80 kv. m. bendro naudojimo patalpomis (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patalpos). Patalpos buvo (ir tebėra) administraciniame pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kurio pagrindinė naudojimo paskirtis, išviešinta nekilnojamojo turto registre, yra administracinė (toliau – ir Pastatas). Atsakovai K., įsigiję nuosavybėn Patalpas, 2014 - 2015 m. inicijavo ir atliko Patalpų paskirties pakeitimą iš administracinių į gyvenamąsias patalpas, parengę paprastojo remonto projektą ir jį įgyvendinę. J. K. buvo davusi sutikimą savo sutuoktiniui veikti abiejų vardu. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi teiktus dokumentus patalpos paskirčiai pakeisti, 2015 m. gegužės 29 d. rašytiniu pritarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pritarė statytojo G. K. administracinės paskirties patalpu? projekto keitimui i? gyvenamosios (butų) patalpas. 2015 m. birželio 26 d. buvo surašyta statybos uz?baigimo/paskirties pakeitimo deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu Patalpų pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų), Patalpai (butui) suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2.1 p.), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu esančiame administracinės paskirties Pastate viso yra 52 patalpos, registruotos kaip atskiri turtiniai vienetai, iš kurių 2020 m. rugpjūčio 20 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis 20 patalpų yra gyvenamųjų (butų) paskirties, o 33 negyvenamos patalpos.
Dalis Pastate esančių patalpų nuosavybės teise priklauso Vilniaus arkivyskupijai. Pastaroji 2016 m. sausio 25 d. Patvirtinimu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtino, jog VšĮ ,,Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ turi įgaliojimus ir visas teises naudoti bei valdyti Vilniaus arkivyskupijai priklausanti turtą. Ieškovas yra kitų Pastate esančių patalpų nuomininkas 2012 m. rugpjūčio 21 d. su VšĮ ,,Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ pasirašytos Nekilnojamojo turto nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, t. y. ieškovas eilę metų nuomojasi Pastate esančias Vilniaus arkivyskupijai priklausančias patalpas, kuriose vykdo restorano-baro veiklą.
2020 m. vasario 10 d. teismui paduotu ieškiniu dėl neteisėto patalpų paskirties pakeitimo ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gegužės 29 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas), 2015 m. birželio 26 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Deklaracija) bei jos pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotų duomenų registraciją, ieškinį iš esmės grįsdamas CK 4.75 straipsnio 1 dalies normos turiniu ir tuo, kad Patalpų paskirties pakeitimas iš administracinių į gyvenamąsias patalpas atliktas neteisėtai, nes: 1) tokiam pakeitimui nebuvo gautas Statybos įstatyme numatytas būtinas visų Pastato bendraturčių sutikimas, 2) toks pakeitimas suvaržo ieškovo, kaip kitų pastate esančių patalpų naudotojo, teises, 3) ieškovas abejoja visos Pastato bendraturčių sutikimo gavimo procedūros legitimumu, Biuletenio ir balsavimo protokolo patikimumu. Atsakovai ginasi ieškinio senatimi, ieškovo reikalavimų nepagrįstumu ir ieškovo teisės reikšti tokio turinio ieškinį neturėjimu. Ieškovas mano turį tokią teisę ir ieškinio senaties termino jai ginti nėra parleidęs.
Teismas, susipažinęs su šioje byloje nustatyta faktine situacija, rašytiniais įrodymais, ieškovo reikalavimų turiniu ir nurodomu pagrindu ieškiniui pareikšti, jo pateikimo teismui momentu ir nurodytomis aplinkybėmis bei priežastimis galimai pažeistai teisei ginti, daro išvadą, jog teisinių prielaidų sutikti su ieškovo ieškinio reikalavimais nėra.
Teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, nesutinka su ieškovo byloje išreikšta pozicija dėl senaties termino eigos pradžios aiškinimu, pritaria atsakovų byloje išreikštai nesutikimo su ieškiniu pozicijai ir argumentams dėl ieškinio senaties taikymo bei ieškovo, kaip nuomininko, realizuotos teisės reikšti nagrinėjamo turinio ieškinį netinkamumo.
Nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 20 d. nutartimi buvo atsisakęs priimti šį ieškovo ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), sprendęs, jog ieškovui ginčo teisiniame santykyje figūruojant tik kaip patalpų nuomininkui, o ne savininkui, šio ieškinio tenkinimas jau esant užbaigtoms statyboms nesukels jokių materialiųjų pasekmių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir ieškovo atskirojo skundo argumentais, šią nutartį panaikino. Kaip matyti iš nutarties argumentų, apeliacinės instancijos teismas laikė, jog ieškovas turėjo teisinį suinteresuotumą CPK 5 straipsnio 1 dalies ir Statybos įstatymo 23 straipsnio 30 dalies, 281 straipsnio 1 dalies 1 punkto (redakcija nuo 2014-01-01 iki 2016-03-31) prasme kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neteisėto patalpų paskirties pakeitimo, tam, jog būtų apginta jo, kaip kito, suinteresuotumą turinčio, asmens subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas, tačiau ši aplinkybė, anot jo, nesudaro pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, o dėl galimai turimos materialiosios subjektinės teisės priklausymo ir naudojimosi ja pagrįstumo turi būti sprendžiama nagrinėjant bylą iš esmės.
Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas buvo nuoseklus dėl įstatymo deleguotos teisės jam ir galėjimo reikšti ieškinį pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį. Ši norma nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Ieškovas neturi nuosavybės teisių į Pastatą ar jo dalį, jis tėra Pastate esančių kitų patalpų nuomininkas. Ieškovas, dėstydamas ginčo faktines aplinkybes ir pagrįsdamas savo reikalavimą, apeliuoja į CK 4.75 straipsnio 1 dalyje numatytos bendraturčių teisės pažeidimą balsuojant pastato paskirties keitimo klausimu ir jį svarstant, vienok pats šiame ginčo teisiniame santykyje figūruoja tik kaip dalies pastatų nuomininkas ir jokios bendros dalinės nuosavybės bei ja paremtos bendraturčio teisės neturi.
Ieškinį pareiškusiam asmeniui joks bendraturčio statusas nepriklauso, o tai reiškia, kad ieškovas negali gintis bendraturčio teisės pažeidimu, negali įtakoti bendro daikto teisinio režimo pokyčių, nes jis tokios teisės neturi. Nuomos teisiniai santykiai, kad ir ilgalaikiai, tokios teisės nesukuria. Ieškovas neturėjo ir neturi teisės reikšti nagrinėjamo turinio ieškinį, nes ieškovas nėra Patalpų savininkas, o tik nuomininkas, ir negali remtis savininko teisių gynimu. Ieškovas yra tik laikinas Patalpų nuomininkas, jis nėra jų savininkas, todėl nepagrįstai ieškinį motyvuoja ir savo teises bei interesus gina remdamasis materialinės teisės normomis, reglamentuojančiomis bendraturčių bei butų ir kitų patalpų savininkų tarpusavio santykius. Šios teisės normos jokių teisių ieškovui nesukuria. Tik esant ieškovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms.
Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Konstatuota negalėjimo reikšti ieškinį nurodytu pagrindu aplinkybė dėl ieškovo nebuvimo ginčijamo materialinio teisinio santykio šalimi – jo nebuvimas Pastato bendraturčiu – yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti, plačiau nepasisakant dėl kitų tiek ieškovo, tiek kitų asmenų procesiniuose dokumentuose ir teisminio nagrinėjimo eigoje išsakytų teiginių pagrįstumo.
Teismas nesiremia bylos nutraukimo instituto taikymu pagal atsakovų prašymą, nes virš minėta apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo nurodyta ieškinį priimti nagrinėjimui ir ginčą nagrinėti iš esmės, o nagrinėjant jį iš esmės – spręsti dėl materialiosios teisės buvimo.
Net gi turint pagrindo manyti priešingai, t. y. sutikti su ieškovo teiginiais dėl jo turimos materialiosios teisės reikšti ieškinį nurodomu pagrindu, kaip kitam suinteresuotam asmeniui, konstatuotina, kad ieškovas akivaizdžiai praleido terminą nagrinėjamo turinio ieškiniui reikšti, kas taip pat yra savarankišku pagrindu ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.).
Ieškovas nurodo, kad apie Patalpos paskirties pakeitimą jis sužinojo 2020 metų sausio mėn. antroje pusėje, gavęs duomenis iš architektų. Nėra pagrindo su tuo sutikti.
Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1d.). Ieškinio senaties instituto tikslas yra sudaryti realią galimybę asmenims apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti santykių stabilumą, užkirsti kelią neapibrėžtą laiką bylinėtis ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę. Ieškinio senatis ? tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie savo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviųjų gynimu, kad nebūtų pažeistas teisinių santykių stabilumas (LAT 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo asmuo sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik jo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus asmens charakteristiką – jo patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (LAT 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia reikalavimui priteisti neturtinę žalą dėl sveikatos sutrikdymo paprastai siejasi su faktiniu momentu, kada ta žala yra patirta (LAT Civilinių bylų skyriaus 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).
Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami reikalavimai, kurių vieni yra civilinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai. Bendrosios kompetencijos teismas, spręsdamas administracinius teisinius santykius, turi vadovautis terminais, taikomais administracinėje teisenoje. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog aplinkybė, kad civilinėje byloje yra sprendžiamas ir individualaus administracinio akto teisėtumo klausimas savaime nereiškia, jog visiems reikalavimams turi būti taikomi CK reglamentuoti ieškinio senaties terminai (LAT Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2010). Ginčijamas Leidimas ir Deklaracija yra administraciniai aktai. Administracinių aktų apskundimui yra taikomas ABTĮ 29 straipsnyje įtvirtintas 1 mėnesio terminas nuo skundžiamo akto paskelbimo.
Apie ginčijamą individualų administracinį aktą ieškovas laikytinas sužinojusiu 2015 m. liepos 1 d., “Infostatyba” paskelbus apie atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gegužės 29 d. priimtą „Rašytinį pritarimą statinio projektui“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuomet atitinkami duomenys buvo išviešinti Nekilnojamojo turto registre. Būtent 2015 m. liepos 1 d. ieškovas laikytinas sužinojusiu ir apie 2015 m. birželio 26 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini). Paties ieškovo kartu su ieškiniu pateikti įrodymai nenuginčijamai patvirtina, kad sužinota vėliausiai galėjo būti 2018 m. gruodžio 11 d. 16:02:01, kuomet ieškovo atstovas advokatas Mindaugas Ginkus atsispausdino Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą. VĮ „Registrų centras“ ginčijamų dokumentų kopijas oficialiai ieškovui padarė 2019 m. vasario 26 d. Sužinojimo momentą kitu laiku nei nurodo ieškovas, teismas grindžia ir ta aplinkybe, kad atsakovams K. įsigijus nuosavybę ir veik tuoj pat pradėjus remontus, ieškovas jau kurį laiką vykdė veiklą išnuomotose patalpose, todėl negalėjo nežinoti ir nematyti apie vykdomus darbus, juolab, kaip pats teigė, geranoriškai pagerino garso izoliaciją savo nuomojamose patalpose.
Minėta, ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamą praktiką, atmetus ieškinį dėl senaties, „...ieškinio argumentai, susiję su ieškinio pagrįstumo materialinio teisinio reikalavimo prasme, nenagrinėtini“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-761/2003). Sutinkamai su 2002-12-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 39 išaiškinimu (šio nutarimo I dalies 21 punktas), pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Todėl byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir ginčo šaliai reikalaujant ieškinio senatį taikyti, teismas gali ieškinį atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Tokiu atveju teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentus dėl ieškiniu pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo nebūtina, pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio senaties taikymu.
Kalbant apie reikalavimų pagrįstumą manant, kad ieškovas turi materialiąją reikalavimo teisę, akcentuotina tai, kad esminė ieškovo reikalavimų pozicija nukreipta į susirinkimo tvarkos sušaukimo, balsavimo procedūrų, balsavimo protokolo (biuletenio) užpildymo pažeidimus. Tačiau nei balsavimo protokolas, nei susirinkimo eiga ir jo rezultatas įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti ir nebuvo užginčyti. Ieškovas, žinia, tokios teisės neturi, o jo pusėje buvusi Vilniaus arkivyskupija ar kiti materialinį teisinį suinteresuotumą dėl to galintys turėti asmenys (Pastato bendraturčiai) su tuo susijusių savarankiškų reikalavimų teisme nebuvo ir nėra pareiškę.
Ieškovas pažymi, kad jis yra kitų Pastate esančių patalpų nuomininkas, t. y. ieškovas 2012 m. rugpjūčio 21 d. nekilnojamojo turto nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuomojasi Pastate esančias patalpas, kuriose vykdo restorano-baro veiklą. Atsakovams K. įsigijus Pastato antrame aukšte esančias Patalpas ir jas neteisėtai pavertus butu, šiame bute apsigyvenę asmenys nuolat kviečia policiją, besiskųsdami ieškovo veiklos keliamu triukšmu. Ieškovas nurodo, kad atstačius Patalpos paskirtį į buvusią administracinę, joms būtų taikomas kitas režimas, kuris neįtakotų ir netrukdytų ieškovo vykdomos veiklos dėl triukšmo parametrų. Taigi, akivaizdu, jog ieškovo siekis nėra kildinamas iš bendraturčio teisių pažeidimo, kuris negali būti laikomas esminiu netgi manant, kad tokia teisė jam priklausytų, o sietinos būtent su ieškovo, kaip nuomininko, veikla. Todėl bet kuriuo atveju, net gi manant, kad tokia ieškovo teisė gali būti ginama, nebūtų pagrindo jo reikalavimus pripažinti teisėtais ir pagrįstais.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Remiantis Rekomendacijų nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į jų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vietą, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias savybes.
Teismas atmetė ieškovo ieškinio reikalavimus, todėl atsakovai įgijo teisę į patirtų advokato pagalbos išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnis).
Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad tokias išlaidas byloje patyrė atsakovai K. Jie pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 3 221,62 Eur advokato pagalbos išlaidų.
Teismo vertinimu, jos nėra didelės ar neadekvačios nagrinėjamai bylai pagal Rekomendacijų keliamus reikalavimus, neviršija jose nustatytų dydžių, todėl priteistinos jiems iš ieškovo.
Kiti atsakovai duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Tretieji asmenys, atstovaujami advokato Henriko Celencevičiaus, veikė ieškovo pusėje, todėl ieškinio atmetimo atveju jų patirtos išlaidos nekompensuotinos.
Iš ieškovo išieškotina 13 Eur pašto išlaidų valstybei, kurias teismas patyrė siųsdamas šalims procesinius dokumentus (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis) (suma suapvalinta iki sveikojo skaičiaus).
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 307 str.,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB ,,Sevilex“, j. a. k. 302822595, 3 221,62 Eur (tris tūkstančius du šimtus dvidešimt vieną eurą 62 ct) advokato pagalbos išlaidų atsakovų G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš ieškovo UAB ,,Sevilex“, j. a. k. 302822595, 13 Eur (trylika eurų) pašto išlaidų valstybei (valstybei priteistos sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank”, AB, įmokos kodas 5660 arba surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui nedelsiant po sprendimo įsiteisėjimo).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Natalija Daškovienė